CP v2

Blog

  • 16-metė po 18 dienų arešto svėrė 20 kg: motina kaltina policiją ir siekia 600 000 eurų

    Japonijoje teismas pradėjo nagrinėti bylą dėl 16-metės moksleivės mirties, įvykusios praėjus maždaug penkiems mėnesiams po 18 dienų sulaikymo. Motina tvirtina, kad izoliacija ir patirtas stresas sukėlė sunkų psichologinį sukrėtimą, o merginos sveikata ėmė sparčiai prastėti.

    Šeimos teigimu, prieš mirtį paauglė svėrė apie 20 kilogramų. Motina siekia pripažinti sulaikymą neteisėtu ir reikalauja žalos atlyginimo iš Hiogo prefektūros policijos.

    Sulaikymo aplinkybės ir ginčas

    Mergina buvo sulaikyta 2025 metų birželį, įtariant ją smurtu prieš globos įstaigos gyventoją. Įstaigai vadovavo merginos motina, o ji pati, pasak šeimos, bandė sutramdyti itin susijaudinusį žmogų, kuris esą kando kitiems.

    Mergina kaltinimų nepripažino, o byla, kaip teigiama, taip ir nebuvo perduota teismui baudžiamąja tvarka. Motina sako, kad būtent sulaikymo metu dukra beveik nustojo valgyti.

    Draudimas susitikti ir pasekmės sveikatai

    Prokurorai buvo inicijavę teismo draudimą motinai susitikti su dukra, argumentuodami rizika, kad tai gali paveikti tyrimą. Motina teigia apie dukros būklę sužinodavusi tik per advokatą, tačiau išsamių duomenų apie jos maitinimą sulaikymo vietoje gauti nepavyko.

    Šeima pasakoja, kad prieš paleidimą mergina nualpo ir buvo išvežta į ligoninę. Vėliau jai buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, o būklė, anot motinos, toliau prastėjo iki mirties.

    Ką rodo platesnis kontekstas

    Ši byla vėl atkreipė dėmesį į nepilnamečių sulaikymo praktiką, sveikatos priežiūrą izoliacijos metu ir kontaktų su šeima ribojimo pagrįstumą. Teisininkai ir žmogaus teisių ekspertai panašiose situacijose pabrėžia, kad nepilnamečiams psichologinė žala gali kilti itin greitai, o ilgalaikės pasekmės pasireiškia net ir po paleidimo.

    Motina yra pateikusi ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 109 000 000 jenų, tai sudaro apie 600 000 eurų. Policija viešai detalių nekomentuoja, nes byla nagrinėjama teisme.

    „Po sulaikymo mano dukra nebegrįžo į įprastą gyvenimą, o jos sveikata ėmė byrėti“, – teigė merginos motina.

  • Kardiologė įvardijo netikėtą daržovę, kuri gali padėti mažinti kraujospūdį: verta žinoti

    Burokėliai gali būti naudingi žmonėms, siekiantiems geriau kontroliuoti arterinį kraujospūdį. Ši daržovė natūraliai turi nemažai nitratų, kuriuos organizmas paverčia azoto oksidu ir taip gali prisidėti prie geresnės kraujotakos.

    Azoto oksidas padeda atpalaiduoti kraujagyslių sieneles ir skatinti jų išsiplėtimą, todėl kraujas lengviau teka audiniais. Dėl šio poveikio daliai žmonių po burokėlių ar jų sulčių kraujospūdis gali sumažėti, ypač jei mityboje trūksta daržovių.

    „Jei norite žinoti, kas gali padėti mažinti kraujospūdį, vienas netikėtas pasirinkimas yra burokėliai“, – sakė kardiologė Annapurna Kini.

    Su amžiumi kraujagyslės dažnai praranda elastingumą, o arterijose gali kauptis aterosklerozinės plokštelės. Šie pokyčiai didina hipertenzijos riziką, todėl gyvenimo būdo korekcijos, įskaitant mitybą, tampa ypač svarbios.

    Padidėjęs kraujospūdis ilgainiui siejamas su didesne miokardo infarkto, insulto, širdies nepakankamumo ir inkstų pažeidimo rizika. Taip pat gali didėti aortos aneurizmos, pažintinių funkcijų prastėjimo, regos sutrikimų ir kitų komplikacijų tikimybė.

    Registruota dietologė Natalie Rizzo aiškina, kad azoto oksidas palaiko tolygesnį kraujo tekėjimą visame organizme. Dėl to burokėliai dažnai minimi kaip viena iš daržovių, galinčių prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos.

    Kardiologė atkreipia dėmesį, kad vertingi ne tik patys šakniavaisiai, bet ir burokėlių lapai. Juos galima trumpai patroškinti su alyvuogių aliejumi, trupučiu česnako ir žiupsneliu druskos, o vėliau dėti į sriubas, salotas ar apkepus.

    Vis dėlto mitybos pokyčiai nėra medikamentinio gydymo pakaitalas, ypač jei hipertenzija jau diagnozuota. Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs, svarbu reguliariai jį matuoti, aptarti rezultatus su šeimos gydytoju ir laikytis individualiai parinkto gydymo plano.

  • Ne hortenzija: šis ištvermingas krūmas žydi gausiai ir beveik nereikalauja priežiūros

    Ne hortenzija: šis ištvermingas krūmas žydi gausiai ir beveik nereikalauja priežiūros

    Mažiau žinomas hortenzijų giminaitis

    Šiurkščioji deucija (Deutzia scabra) – dekoratyvinis krūmas iš hortenzijinių šeimos, kilęs iš Japonijos. Nors mūsų soduose ji vis dar retesnė už hortenzijas, kraštovaizdžio želdynuose vertinama dėl ilgaamžiškumo ir patikimo žydėjimo.

    Suaugęs krūmas dažniausiai užauga iki maždaug 2–3 metrų, formuoja tvirtus, stačius ūglius, kurie žydėjimo metu gali elegantiškai išlinkti. Didžiausia puošmena – smulkūs, dažniausiai balti žiedai, susitelkę į tankias, pailgas kekes.

    Žydėjimas paprastai sutampa su vėlyvu pavasariu ir vasaros pradžia, todėl deucija tampa puikia alternatyva, kai pavasariniai krūmai jau baigia sezoną. Yra ir pilnavidurių veislių, kai kurios jų gali turėti švelnų rausvą atspalvį išorinėje žiedlapių pusėje.

    Kokias sąlygas mėgsta deucija?

    Deucija laikoma pakankamai nereiklia, tačiau gausiausiai žydi saulėtoje vietoje. Pusšešėlyje ji taip pat augs, bet žiedų paprastai būna mažiau, o krūmas gali tapti retesnis.

    Geriausiai tinka derlinga, humusinga ir vidutiniškai drėgna dirva, tačiau krūmas prisitaiko ir prie įprastos sodo žemės. Skirtingai nei dauguma hortenzijų, deucija paprastai geriau toleruoja neutralią ar net silpnai šarminę dirvą.

    Svarbu žinoti, kad šaknynas yra gana seklus, todėl jauniems augalams didžiausia rizika – išdžiūvęs viršutinis dirvos sluoksnis. Per ilgesnes sausras laistymas tampa esminiu priežiūros darbu, ypač pirmaisiais metais po pasodinimo.

    Priežiūra, genėjimas ir atsparumas

    Deucijai dažniausiai pakanka pavasarį mulčiuoti kompostu, kuris ir pamaitina, ir padeda dirvai ilgiau išlaikyti drėgmę. Intensyvaus tręšimo per sezoną paprastai nereikia, todėl tai patogus pasirinkimas norintiems mažiau darbo reikalaujančių želdinių.

    Genėti rekomenduojama iškart po žydėjimo, nes vėliau krūmas pradeda formuoti kitų metų žiedinius pumpurus. Jei genėjimas atidedamas, kitą sezoną galima netekti dalies žiedų ir susilpninti bendrą dekoratyvumą.

    Atsparumas šalčiui laikomas geru, tačiau atšiauresnėmis, vėjuotomis žiemomis jauniems krūmams gali praversti užuovėja arba lengvas pridengimas. Praktikoje svarbiausia parinkti vietą, kur augalas nepatirtų šaltų skersvėjų ir staigių temperatūros svyravimų.

    Kompozicijose deucija tinka ir kaip pavienis akcentas, ir grupėse, kai norima suformuoti laisvą, neformuojamą gyvatvorę. Gerai parinktoje vietoje tai krūmas, kuris gali džiuginti daugelį metų ir kartu sumažinti bendrą sodo priežiūros krūvį.

  • Augalas, pramintas šimtmečio perliuku: žydi pusę metų ir atlaiko šalnas – kas tai?

    Augalas, pramintas šimtmečio perliuku: žydi pusę metų ir atlaiko šalnas – kas tai?

    Šimtmečio augalas iš „Chelsea“

    Darželių entuziastų dėmesį jau ne vieną sezoną traukia vienas ilgiausiai žydinčių daugiamečių augalų – hibridinis snaputis „Rozanne“ (Geranium). Ši veislė tarptautiniu mastu išgarsėjo po to, kai Karališkoji sodininkystės draugija 2013 metais ją išrinko šimtmečio augalu, minint „Chelsea Flower Show“ parodos sukaktį.

    Vertinant tokius apdovanojimus sodininkystėje, paprastai akcentuojamas ne tik dekoratyvumas, bet ir praktiškumas: atsparumas, patikimas augimas skirtingomis sąlygomis bei ilgas žydėjimas. Būtent dėl šių savybių „Rozanne“ neretai vadinama saugiu pasirinkimu ir pradedantiesiems, ir patyrusiems sodininkams.

    Kodėl žydi taip ilgai?

    „Rozanne“ išsiskiria gausiais alyviškai melsvais žiedais su šviesesniu centru ir ryškiu gyslotumu. Palankiomis sąlygomis ji gali žydėti nuo birželio iki vėlyvo rudens, neretai iki pirmųjų rimtesnių šalnų, todėl gėlynas spalvą išlaiko tada, kai dauguma daugiamečių augalų jau baigia sezoną.

    Ilgą žydėjimą sustiprina paprasta priežiūra: nukirpus peraugusius ar peržydėjusius stiebus antroje sezono pusėje, augalas dažnai atželia ir vėl suformuoja naujų žiedų bangą. Papildomas privalumas – dekoratyvūs lapai, kurie rudenį dažnai parausta ir suteikia gėlynui daugiau spalvinių akcentų.

    Kur sodinti ir kaip prižiūrėti?

    Šis snaputis paprastai užauga apie 30–60 centimetrų aukščio ir gali išsiplėsti iki maždaug 1 metro pločio, todėl jam verta numatyti erdvės. Dažniausiai rekomenduojama sodinti saulėtoje vietoje arba pusiau pavėsyje, nes visiškame šešėlyje žydėjimas pastebimai silpnėja.

    Dirvai augalas nėra lepus, tačiau prasčiausiai jaučiasi sunkioje, suspaustoje ir prastai drenuojamoje žemėje, kur kaupiasi vanduo. Geriausiai tinka purus, laidus, vidutiniškai drėgnas gruntas, o sausros periodais, ypač per karščius, pravartu palaistyti, kad žydėjimas nenutrūktų.

    Tręšimas dažniausiai nėra būtinas, bet jei dirva labai skurdi arba po vasarinio karpymo norisi stipresnio atžėlimo, gali pagelbėti kompleksinės mineralinės trąšos, kuriose daugiau fosforo ir kalio. Ši veislė vertinama ir dėl atsparumo: daugeliu atvejų ji gerai žiemoja be papildomos dangos ir rečiau nukenčia nuo ligų ar kenkėjų.

    Pastaraisiais metais sodininkystėje ryški tendencija rinktis tvarius, mažai priežiūros reikalaujančius augalus, kurie tinka apdulkintojams ir kartu padeda kurti ilgai dekoratyvų gėlyną. Tokiuose sprendimuose „Rozanne“ dažnai atsiduria tarp favoričių dėl ilgo žydėjimo ir stabilaus augimo.

  • Spalio pabaigos klaida darže: per anksti pasodintas česnakas ir svogūnai gali nuvilti derliumi

    Spalio pabaigos klaida darže: per anksti pasodintas česnakas ir svogūnai gali nuvilti derliumi

    Šiltėjantis ruduo keičia taisykles

    Spalio pabaigoje daržininkai dažnai skuba užbaigti sezoną, tačiau šiltėjantys rudenys koreguoja įprastą darbų kalendorių. Kai dirva ilgai išlieka šilta, žieminiai augalai gali pradėti aktyviai leisti lapus dar iki šalčių.

    Tokiu atveju česnakai ir žieminiai svogūnai į žiemą įeina ne ramybės, o augimo stadijoje. Vėliau staigus atšalimas gali pažeisti antžeminę dalį ir susilpninti augalą, todėl pavasarį startas būna lėtesnis, o derlius – mažesnis.

    Kada sodinti česnaką ir žieminius svogūnus?

    Svarbiausias orientyras – ne data kalendoriuje, o dirvos temperatūra ir artimiausių savaičių prognozės. Praktikoje česnakus verta sodinti tada, kai maždaug 10 centimetrų gylyje dirva atvėsta iki 8–10 laipsnių, o iki stipresnių šalčių dar lieka apie 3–4 savaitės.

    Per šį laiką skiltelės spėja įsišaknyti, bet neturėtų užauginti ilgo laiško. Jei spalio pabaigoje dienomis laikosi dviženklė šiluma, sodinimą dažnai geriau atidėti, ypač lengvesnėse dirvose ir atvirose, vėjuotose vietose.

    Vis dėlto delsti iki įšalo taip pat rizikinga: per vėlai pasodinti česnakai ar svogūnėliai gali nepakankamai įsišaknyti. Tuomet žiemą augalai prasčiau peržiemoja, o pavasarį dažniau pasitaiko išretėjusių lysvių.

    Didžiausios rizikos: šalčio svyravimai ir sniego trūkumas

    Rudenį ir žiemą dažnėjant temperatūros šuoliams, dirva tai įšąla, tai atitirpsta, todėl jauni augalai gali būti iškeliami į paviršių. Taip atidengiamos šaknys, o augalas patiria stresą ir gali prasčiau augti net ir išgyvenęs žiemą.

    Stabilus sniego sluoksnis tokius svyravimus sušvelnina, tačiau švelnios žiemos vis dažniau būna su menku sniegu. Dėl to žieminių daržovių sėkmę vis labiau lemia tinkamai parinktas sodinimo momentas ir dirvos paruošimas.

    Ką dar verta pasodinti spalio pabaigoje?

    Net jei česnako ar žieminių svogūnų sodinimą nusprendėte atidėti, darže darbo vis tiek netrūksta. Spalio pabaiga dažnai tinkama daugiametėms daržovėms, kurios vienoje vietoje augs kelerius metus ir pavasarį atžels anksčiau už vienmečius augalus.

    Šiuo laikotarpiu paprastai sodinami krienai iš šaknų atkarpų ar daigų, taip pat dar galima dalinti ir persodinti rabarbarus. Jei dirva dar neįšalusi, dažnai spėjama pasodinti rūgštynes, laiškinius česnakus, o topinambus įkurdinti ten, kur netrukdys išsiplėsti.

    Ruošiant lysves verta pašalinti piktžoles, supurenti dirvą ir atsirinkti tik sveiką sodinamąją medžiagą. Toks pasiruošimas rudenį reiškia mažiau problemų pavasarį, kai dėl šiltesnių sezonų augalai į vegetaciją neretai startuoja anksčiau.

  • Klausučiuose – šventė, suvienijusi rajono bendruomenes: meras siuntė žinutę visiems

    Klausučiuose – šventė, suvienijusi rajono bendruomenes: meras siuntė žinutę visiems

    Klausučių kultūros namuose surengta Vilkaviškio rajono kaimo bendruomenių sąjungos šventė „Kaimas ir radijas – 100 metų kartu“. Renginyje skambėjo sveikinimai, padėkos aktyviausiems žmonėms ir netrūko pramogų, skirtų skirtingoms kartoms.

    Šventiniame vakare dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir vicemerė Daiva Riklienė. Organizatoriai akcentavo, kad tokie susibūrimai padeda palaikyti ryšį tarp bendruomenių, dalintis patirtimi ir stiprinti vietos iniciatyvas.

    „Smagu matyti, kiek daug mūsų rajone yra žmonių, kurie patys imasi iniciatyvos, telkia kaimynus, puoselėja tradicijas ir kuria tokius kaimus, kuriuose gera gyventi“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Pasak mero, bendruomenių veikla svarbi ne tik švenčių ar tradicijų puoselėjimui, bet ir kasdieniams, praktiškiems sprendimams. Tokiose organizacijose dažnai gimsta idėjos nuo aplinkos tvarkymo ir laisvalaikio infrastruktūros iki pagalbos vyresniems kaimynams ar vietos renginių, pritraukiančių sugrįžtančius kraštiečius.

    „Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam iš Jūsų už laiką, energiją ir širdį, kurią atiduodate savo bendruomenėms. Jūsų darbai – didžiulė vertybė visam Vilkaviškio kraštui“, – teigė meras.

    Programa ir vakaro akcentai

    Renginio programoje numatytos nominacijos, atrakcijos ir bendruomenes vienijančios veiklos. Vakaro nuotaiką kūrė grupė „Projektas“, o šventės dalyviai dalijosi įspūdžiais ir linkėjimais tolesniems darbams.

    Organizatoriai pabrėžė, kad bendruomenių susitelkimas išlieka vienu svarbiausių veiksnių, padedančių mažesnėms gyvenvietėms išlikti gyvybingoms. Tokie renginiai tampa proga įvertinti nuveiktus darbus ir sutarti dėl naujų tikslų ateinantiems metams.

  • 3 326 eurai pakeitė viską: Zarasų rajone bendruomenė „Saulėtekis“ pagaliau įsirengė šildymą

    3 326 eurai pakeitė viską: Zarasų rajone bendruomenė „Saulėtekis“ pagaliau įsirengė šildymą

    Šaulių I kaimo bendruomenės „Saulėtekis“ patalpose Zarasų rajone įrengtas židinys, dūmtraukis ir ortakių sistema. Darbams finansuoti pagal 2026 metais numatytą nevyriausybinių organizacijų rėmimo programą savivaldybė skyrė 3 326,38 eurų paramą.

    Bendruomenė pabrėžia, kad iki šiol senas pastatas šaltuoju metų laiku faktiškai likdavo nenaudojamas, nes nebuvo šildomas. Dėl to susitikimai ir veiklos dažniausiai apsiribodavo šiltesniais mėnesiais, o patalpų išlaikymas žiemą tapdavo neprasmingas.

    Įrengus šildymą situacija keičiasi iš esmės, nes atsiranda galimybė patalpose rinktis ištisus metus. Tokie sprendimai ypač svarbūs kaimiškose vietovėse, kur bendruomenės namai dažnai atlieka ir kultūrinių renginių, ir edukacijų, ir gyventojų susibūrimų erdvės vaidmenį.

    „Saulėtekio“ nariai teigia, kad parama leidžia sukurti saugesnes ir jaukesnes sąlygas bendroms veikloms, o investicija prisideda ir prie pastato išsaugojimo. Bendruomenė dėkoja Zarasų rajono savivaldybei už suteiktą finansavimą ir galimybę patalpas pritaikyti nuolatiniam naudojimui.

    Tokios tikslinės savivaldybių priemonės praktikoje dažnai tampa lemiamu postūmiu mažoms organizacijoms, kurios neturi didelių biudžetų infrastruktūros atnaujinimui. Įgyvendinti darbai leidžia planuoti veiklas iš anksto ir nebesieti jų vien su sezoniškumu.

  • Visagine bręsta permainos: rekonstruos gydymo pastatą Taikos prospekte – kviečia teikti pastabas

    Visagine bręsta permainos: rekonstruos gydymo pastatą Taikos prospekte – kviečia teikti pastabas

    Visagine pradedamas visuomenės informavimas apie planuojamą gydymo paskirties pastato rekonstravimą Taikos prospekte. Projektas numato atnaujinti Visagino socialinių paslaugų centro naudojamą pastatą, kurio unikalus numeris 4400 0212 3268.

    Pagal pateiktą informaciją, darbai planuojami adresu Visaginas, Taikos pr. 13, sklype, kurio kadastro numeris 4583/0002:153. Nurodoma, kad tai kitos paskirties žemė, priskirta visuomeninės paskirties teritorijoms, o statybos rūšis – statinio rekonstravimas.

    Projektinius pasiūlymus parengė projektuotojas IĮ „Sauliaus Remeikos dizaino studija“, o prie rengimo prisideda architektas Ričardas Bitovtas ir architektė Evelina Žigutytė Bankovskė. Projektiniai pasiūlymai bus pristatomi visuomenei, suteikiant galimybę susipažinti su sprendiniais ir teikti pastabas.

    Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti Vilniuje, Kalvarijų g. 1, darbo dienomis nuo 9 iki 17 valandos, atvykimą suderinus iš anksto. Taip pat numatyta galimybė pasiūlymus teikti raštu ir elektroniniu paštu, o papildomai – telefonu.

    Pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų galima teikti iki 2026 metų lapkričio 9 dienos. Tą pačią dieną 15.00 valandą numatytas ir viešasis susirinkimas, kuris vyks nuotoliniu būdu.

    Tokie rekonstravimo projektai savivaldybėse dažniausiai siejami su pastatų pritaikymu šiuolaikiniams reikalavimams, įskaitant energinio efektyvumo didinimą, geresnį patalpų funkcionalumą ir prieinamumą žmonėms su negalia. Visuomenės įtraukimas šiame etape leidžia gyventojams įvertinti planuojamus sprendinius ir laiku pateikti argumentuotas pastabas.

  • „Žaliasis taškas“ kviečia į nemokamas nuotolines pamokas: sužinokite, kaip rūšiuoti be klaidų

    „Žaliasis taškas“ kviečia į nemokamas nuotolines pamokas: sužinokite, kaip rūšiuoti be klaidų

    Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ pradeda nemokamų nuotolinių edukacijų ciklą „Žaliasis raštingumas“. Jo tikslas – praktiškai ir aiškiai parodyti, kaip kasdienybėje taikyti aplinkosaugos principus, kad mažiau atliekų atsidurtų mišriame konteineryje.

    Organizatoriai pabrėžia, kad šventiniu laikotarpiu vartojimas paprastai išauga, o kartu padidėja ir pakuočių srautas. Dėl to aktualu ne tik rinktis daugkartinius sprendimus, bet ir taisyklingai rūšiuoti tai, ko išvengti nepavyksta.

    „Būti gamtai draugišku žmogumi nėra sudėtinga, kai turi aiškias taisykles ir supranti, kodėl jos svarbios“, – sako „Žaliojo taško“ atstovai.

    Edukacijos vyks nuotoliniu būdu ir bus pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms: nuo priešmokyklinio amžiaus vaikų iki vyresnių klasių mokinių ir suaugusiųjų. Registruojantis svarbu pasirinkti tinkamą užsiėmimą pagal auditoriją ir nurodyti teisingą el. pašto adresą, kuriuo bus siunčiama prisijungimo informacija.

    Ko mokys nuotolinėse edukacijose

    Ciklo programoje numatytos paskaitos apie teisingą rūšiavimą ir praktinės kūrybinės dirbtuvės, kuriose bus siūloma idėjų, kaip dekoracijas ar dovanas pasigaminti iš turimų medžiagų. Toks požiūris atitinka pastarųjų metų tendenciją mažinti vienkartinių pirkinių kiekį ir ilginti daiktų naudojimo laiką.

    Rūšiavimo tema ypač aktuali dėl dažnų klaidų, kurios vėliau brangina atliekų tvarkymą ir mažina perdirbimo efektyvumą. Specialistai primena, kad pakuotes svarbu ne tik mesti į tinkamą konteinerį, bet ir pašalinti maisto likučius, o skirtingas medžiagas, jei įmanoma, atskirti.

    Numatytos datos lapkritį

    Lapkričio 12 dieną vyks nuotolinės paskaitos „Rūšiuokime teisingai“ kelioms auditorijoms: priešmokyklinio amžiaus vaikams, 1–4 klasių mokiniams, vyresniųjų klasių mokiniams ir suaugusiesiems. Skirtingi laikai bus skirti skirtingoms grupėms, kad turinys būtų pateiktas suprantamai ir praktiškai.

    Lapkričio 18 ir 19 dienomis planuojamos kūrybinės dirbtuvės apie kalėdines dekoracijas. Jose dalyviai bus skatinami naudoti jau turimas medžiagas ir taip sumažinti naujų pirkinių poreikį, kartu mažinant susidarančių atliekų kiekį.

    Lapkričio 26 dieną numatytas susitikimas su „Kitas balsas“. Organizatoriai pažymi, kad visos veiklos yra nemokamos, o dalyvavimui būtina išankstinė registracija.

    Dėl registracijos ir praktinių klausimų galima kreiptis el. paštu rastingumas@ztl.lt arba telefonu 8 677 56545.

  • Zarasų gimnazistams – šansas išbandyti studijas: VDU kviečia į „Sumanaus moksleivio akademiją“

    Zarasų gimnazistams – šansas išbandyti studijas: VDU kviečia į „Sumanaus moksleivio akademiją“

    Zarasų rajono Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoje ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje vyko susitikimai, skirti vyresniųjų klasių mokiniams, svarstantiems apie studijas ir karjeros kryptį. Antrokams pristatyta Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos programa „Sumanaus moksleivio akademija“.

    Programą moksleiviams pristatė VDU Žemės ūkio akademijos neformaliojo švietimo koordinatorė dr. Brigita Medveckienė. Ji paaiškino, kaip vyksta dalyvavimas, kokios veiklos laukia ir kuo skiriasi pirmasis bei antrasis programos lygiai.

    Pirmasis lygis skirtas mokiniams, norintiems praktiškai susipažinti su inžinerija, gamtos mokslais, ekologija ir verslumu. Dalyviai per mokslo metus paprastai kviečiami į penkis susitikimus po keturias akademines valandas, o dalis veiklų vyksta universitete bei verslo aplinkoje.

    Tokios iniciatyvos ypač svarbios, nes mokiniams suteikia galimybę sprendimus apie studijas grįsti patirtimi, o ne vien įsivaizdavimu. Praktiniai užsiėmimai, laboratoriniai bandymai ir tiesioginis kontaktas su dėstytojais dažnai padeda aiškiau įsivardyti stiprybes ir interesus.

    Susitikimuose akcentuota, kad akademija orientuota ne tik į žinių suteikimą, bet ir į savęs pažinimą bei karjeros planavimą. Mokiniai taip pat supažindinami su VDU Žemės ūkio akademijoje siūlomomis bakalauro studijų kryptimis ir priėmimo logika.

    Alumnų klubas ir praktikos galimybės

    Šių mokslo metų naujiena – akademijos alumnų klubas, skirtas mokiniams, baigusiems antrojo lygio programą ir norintiems palaikyti ryšį su universiteto bendruomene. Planuojama, kad veiklos bus derinamos prie dalyvių poreikių, o formatas leis gauti tikslingesnių konsultacijų.

    Alumnų klube numatomos individualios konsultacijos dėl studijų pasirinkimo, profesinis šešėliavimas įmonėse bei informacija apie universiteto renginius ir praktinius užsiėmimus. Tokie ryšiai neretai tampa tiltu į kryptingą stojimą ar pirmąsias praktikas.

    Kas finansuoja išvykas?

    Zarasų rajono mokiniai šioje iniciatyvoje dalyvauja jau ketvirtus metus. Nurodoma, kad Zarasų rajono savivaldybės parama padeda užtikrinti logistiką, įskaitant mokinių išvykas į Kauną ir maitinimą.

    Registracija į pirmojo ir antrojo lygių programas vyksta iki spalio 29 dienos. Kilus klausimų dėl registracijos ar tinkamiausio lygio pasirinkimo, mokiniams rekomenduojama kreiptis į gimnazijų karjeros specialistus.

    Organizatoriai pabrėžia, kad programos esmė – leisti moksleiviams pačiems išbandyti skirtingas sritis, užduoti klausimus ir įvertinti, kas iš tiesų domina. Tokia patirtis, ypač prieš pasirenkant egzaminus ar stojimo kryptį, gali tapti lemiamu žingsniu.