CP v2

Blog

  • Teismas Nyderlanduose leido Kanye West koncertus Arnheme: protestai neįtikino teisėjo

    Teismas Nyderlanduose leido Kanye West koncertus Arnheme: protestai neįtikino teisėjo

    Amsterdamo apylinkės teismas nusprendė, kad JAV reperis Kanye West, pastaraisiais metais dažnai vadinamas Ye, gali surengti du koncertus Nyderlanduose. Renginiai numatyti birželio 6 ir 8 dieną Arnhemo mieste esančiame Gelredome stadione.

    Sprendimas priimtas atmetus Nyderlandų centrinės žydų tarybos prašymą skubos tvarka uždrausti pasirodymus. Organizacija teigė, kad atlikėjo ankstesni antisemitiniai pareiškimai didina įtampą ir gali paskatinti incidentus.

    Teismo argumentai ir reakcijos

    Teismas nurodė nematantis pagrindo riboti koncertus vien dėl atlikėjo reputacijos ar ankstesnių viešų pasisakymų. Vertinant konkrečią situaciją, esą nėra požymių, kad artimiausiomis dienomis jo atvykimas savaime sukeltų apčiuopiamą grėsmę viešajai tvarkai.

    „Nėra požymių, kad West buvimas artimiausiomis dienomis sukels konkrečius viešosios tvarkos pavojus“, – teigiama teismo pozicijoje.

    Nyderlandų centrinės žydų tarybos vadovas Chanan Hertzberger po sprendimo sakė, kad bendruomenei siunčiamas pavojingas signalas. Jo vertinimu, visuomenėje gali susidaryti įspūdis, jog antisemitizmas lieka be realių pasekmių.

    „Susidaro jausmas, kad būti antisemitu yra priimtina“, – sakė Chanan Hertzberger.

    Ką sakė Nyderlandų valdžia?

    Nyderlandų valdžios atstovai viešai pabrėžė, kad uždrausti asmeniui atvykti į šalį ar atšaukti renginius galima tik turint aiškų ir teisiškai pagrįstą pagrindą. Vien tik ankstesni pasisakymai, net jei jie sukėlė pasipiktinimą, nebūtinai laikomi pakankama priežastimi taikyti ribojimus.

    Nyderlandų ministro pirmininko pavaduotojas Bart van den Brink anksčiau teigė, kad sprendimams dėl įleidimo į šalį reikia tvirto pagrindo, o atlikėjo ankstesni pareiškimai šiuo metu nėra pakankami jam uždrausti atvykti.

    Europos koncertų fonas ir rizikos

    Šis sprendimas išsiskiria platesniame Europos kontekste: dalis Kanye West suplanuotų pasirodymų žemyne buvo atšaukti. Įvairiose šalyse organizatoriai ir vietos institucijos nurodė skirtingas priežastis, tačiau dažniausiai minėtos saugumo ir viešosios tvarkos rizikos.

    Arnhemo koncertų organizatoriai skelbia, kad į abu pasirodymus iš viso parduota apie 70 000 bilietų. Dideli srautai ir padidintas dėmesys reiškia, kad vietos tarnyboms teks užtikrinti papildomas saugumo priemones, ypač jei planuojami protestai.

    Kanye West vieši skandalai ypač įsibėgėjo nuo 2022 metų, kai socialiniuose tinkluose pasirodė įžeidžiantys ir antisemitiniais laikomi pareiškimai. Dėl jų dalis platformų ir verslo partnerių nutraukė bendradarbiavimą, o atlikėjo pasirodymai skirtingose rinkose tapo nuolatinių diskusijų objektu.

    Nors pastaraisiais metais atlikėjas viešai yra bandęs taisyti reputaciją ir atsiprašinėti, jo veiksmų ir pareiškimų nuoseklumas dažnai keliamas į klausimą. Dėl to kiekvienas naujas koncertas Europoje virsta ne tik muzikiniu įvykiu, bet ir testu organizatoriams bei vietos institucijoms, kiek jos pajėgios valdyti rizikas, susijusias su vieša reakcija ir galimais neramumais.

  • Mirė Marjane Satrapi, „Persepolis“ autorė: jos kūryba pakeitė požiūrį į Iraną ir tremtį

    Mirė Marjane Satrapi, „Persepolis“ autorė: jos kūryba pakeitė požiūrį į Iraną ir tremtį

    Netektis Paryžiuje

    Prancūzų ir iraniečių kilmės rašytoja bei iliustratorė Marjane Satrapi mirė Paryžiuje, eidama 57-uosius metus. Apie netektį pranešė artimieji ir bičiuliai, nurodydami, kad pastarieji metai kūrėjai buvo itin sunkūs.

    Artimųjų teigimu, Satrapi mirtį lydėjo asmeninė drama: ji esą palūžo po vyro, prodiuserio ir scenaristo Mattiaso Ripa, mirties. Jis mirė 2025 metų balandžio 8 dieną.

    „Marjane Satrapi mirė iš sielvarto, praėjus kiek daugiau nei metams po Mattiaso Ripa, jos vyro ir gyvenimo meilės, mirties“, – teigiama artimųjų pranešime.

    „Persepolis“ fenomenas

    1969 metų lapkričio 22 dieną Irane, Rašto mieste, gimusi Satrapi pasaulyje išgarsėjo autobiografiniu grafiniu romanu „Persepolis“. Jame ji pasakojo apie vaikystę Teherane po 1979 metų revoliucijos, religinių suvaržymų griežtėjimą ir šeimos sprendimą išsiųsti ją į Europą.

    „Persepolis“ tapo viena ryškiausių šiuolaikinės komiksų kultūros knygų, padėjusių Vakarų auditorijai suprasti Irano visuomenės kasdienybę už politinių antraščių. Kūrinys buvo vertinamas už atvirumą, humorą ir aiškią poziciją žmogaus teisių bei autoritarizmo klausimais.

    Vėliau istorija persikėlė į ekraną: animacinį filmą „Persepolis“ Satrapi režisavo kartu su Vincentu Paronnaud. Filmas 2007 metais pristatytas Kanų kino festivalyje, kur pelnė žiuri prizą, o vėliau sulaukė ir „Oskarų“ nominacijų, įskaitant nominaciją animacinio filmo kategorijoje.

    Filmai, protestai ir pilietybė

    Satrapi kūrybinė biografija neapsiribojo „Persepolis“: ji sukūrė ir kitų grafinių romanų, tarp jų „Chicken With Plums“, o taip pat dirbo kine. Tarp jos darbų minimi filmai „The Voices“ ir „Radioactive“, pastarasis pasakojo apie Marie Curie gyvenimą.

    Autorė buvo žinoma kaip atvira Irano teokratinio režimo kritikė ir rėmė pilietinius judėjimus, įskaitant protestus po Mahsos Amini mirties. 2024 metais ji išleido komiksą „Woman, Life, Freedom“, tiesiogiai siejamą su protestų šūkiu ir platesne Irano visuomenės kova už teises.

    Į Prancūziją Satrapi persikėlė 1994 metais, o 2006 metais gavo Prancūzijos pilietybę. 2025 metais ji atsisakė Prancūzijos Garbės legiono apdovanojimo, viešai kritikuodama Paryžiaus politiką Irano atžvilgiu.

  • Wimas Wendersas stabdo filmo Wrong Move platinimą: atsiprašė dėl 13-metės Nastassjos Kinski scenos

    Wimas Wendersas stabdo filmo Wrong Move platinimą: atsiprašė dėl 13-metės Nastassjos Kinski scenos

    Vokiečių režisierius Wimas Wendersas nusprendė sustabdyti 1975 metais sukurto filmo Wrong Move platinimą ir nurodyti transliavimo bei platinimo partneriams nutraukti viešą prieigą. Sprendimas priimtas dėl filme esančios scenos, kurioje tuomet 13 metų aktorė Nastassja Kinski rodoma apnuoginta.

    Apie šią sceną Kinski viešai kalbėjo ne kartą, teigdama, kad ilgus metus bandė pasiekti, jog ji būtų pašalinta arba kitaip suvaldyta. Pasak aktorės, tai buvo pirmasis jos darbas kine, o ji jautėsi neapsaugota ir nepakankamai suprato tokios scenos pasekmes.

    „Tai buvo mano pirmasis filmas, jis buvo mano pirmasis režisierius ir jis manęs neapsaugojo“, – sakė Nastassja Kinski.

    W. Wendersas paskelbė atsiprašymą ir pripažino, kad tuometinė situacija turėjo būti sprendžiama kitaip, o nepilnametė aktorė – apsaugota. Režisierius pabrėžė, jog, jo vertinimu, sprendimas laikinai blokuoti prieigą prie filmo yra būtinas, kol bus rasta platesnė, su visomis pusėmis suderinta išeitis.

    „Pripažįstu, kad Nastassja Kinski tuomet turėjo būti geriau apsaugota. Dėl to atsiprašau jūsų, Nastassja, besąlygiškai“, – sakė Wimas Wendersas.

    Filmo teises valdantis Wim Wenders Foundation pranešė sieksiantis platesnės diskusijos su Vokietijos kino institucijomis dėl industrijos praktikų ir to, kaip ateityje turėtų būti tvarkomasi su probleminiu istoriniu turiniu. Fondo teigimu, filmas galėtų būti vėl padarytas prieinamas tik po išsamaus proceso ir radus sprendimą, kuriame dalyvautų ir pati Kinski.

    Ši istorija atkreipė dėmesį į senesnių filmų atsakomybės klausimą, kai anuometinės filmavimo praktikos neatitinka šiandieninių nepilnamečių apsaugos ir sutikimo standartų. Pastaraisiais metais kino ir televizijos industrijoje vis dažniau akcentuojamas aiškus sutikimo principas, intymių scenų koordinatorių vaidmuo ir griežtesnės procedūros, skirtos nepilnamečių apsaugai aikštelėje.

    Kinski atstovas teigė palankiai vertinantis sprendimą apriboti filmo prieinamumą, tačiau pabrėžė, kad tai turėjo įvykti gerokai anksčiau. Kartu akcentuojama, kad tolesnis dialogas bus vertinamas pagal konkrečius pasiūlymus ir realius veiksmus, o ne vien viešus pareiškimus.

    W. Wendersas plačiai žinomas dėl tokių filmų kaip Wings of Desire, Paris, Texas, Buena Vista Social Club ir Perfect Days. Nastassja Kinski karjerą pradėjo būtent Wrong Move ir vėliau pasirodė filme Paris, Texas, taip pat tapo viena ryškiausių Europos kino aktorių.

  • Škotija grįžta į pasaulio futbolo čempionatą: „Belle and Sebastian“ pristatė neoficialų himną

    Škotija grįžta į pasaulio futbolo čempionatą: „Belle and Sebastian“ pristatė neoficialų himną

    Škotijos futbolo rinktinė po ilgos pertraukos vėl pateko į pasaulio futbolo čempionatą, o šį sugrįžimą netikėtu kultūriniu akcentu pažymėjo Glazgo indie roko grupė „Belle and Sebastian“. Muzikantai pristatė dainą „It Only Takes One Lion“, kuri jau vadinama neoficialiu Tartan Army himnu.

    Škotijos sirgaliams tai – simbolinis momentas: paskutinį kartą komanda pasaulio čempionate žaidė 1998 metais Prancūzijoje. Tuo metu „Belle and Sebastian“ dar tik kilo į platesnį pripažinimą ir netrukus išleido vieną svarbiausių savo albumų „The Boy with the Arab Strap“.

    Daina atsirado po emocijų kupinos atrankos kampanijos, kuri, pasak pranešimų, baigėsi dramatiška pergale prieš Daniją 4:2, lemiamus įvarčius pelnius per teisėjo pridėtą laiką. Kūrinyje susipina grupei būdingas šilumas ir lengva ironija su daugeliui škotų pažįstamu sportiniu laukimu, nusivylimais ir viltimi.

    „Tai asmeniška daina apie tai, ką reiškia penkis dešimtmečius sekti Škotijos rinktinės pakilimus ir nuopuolius“, – sakė grupės lyderis Stuartas Murdochas.

    „Daina bando sutalpinti visos šalies patirtį, kai ji palaiko Škotiją“, – pridūrė jis.

    Futbolo čempionatai seniai peržengė sporto ribas ir tapo popkultūros reiškiniu, o muzika čia vaidina ypatingą vaidmenį. FIFA dar 1990 metais pradėjo šiuolaikinę oficialių turnyro dainų tradiciją, o vėliau pasaulinius hitus sukūrė ir tokie atlikėjai kaip Ricky Martin ar Shakira – jų kūriniai neretai gyvena ilgiau nei pats turnyras.

    Nacionalinių rinktinių keliai įkvėpė ir daugybę kitų dainų: Anglijos sirgaliai turi „Three Lions“, o škotai iki šiol prisimena Del Amitri kūrinį „Don’t Come Home Too Soon“, išleistą prieš 1998 metų čempionatą. Šįkart nuotaika kitokia – Škotija grįžta su nauja sirgalių karta, kuri ankstesnio pasirodymo pasaulio pirmenybėse apskritai nespėjo patirti.

    „Belle and Sebastian“ istorija taip pat siejasi su pastovumu: grupė susikūrė 1996 metais Glazge ir per beveik tris dešimtmečius išleido 12 studijinių albumų. Naujesni jų darbai, tarp jų ir 2023 metais pasirodęs „Late Developers“, leido išlaikyti klausytojų dėmesį, o koncertiniuose turuose grupė vis dažniau mini ankstyvojo laikotarpio sukaktis.

    Kol Škotija ruošiasi startui čempionate, neoficialus himnas tampa dar viena priemone sutelkti sirgalius ir sukurti bendrą emocinį foną prieš rungtynes. Tokie kūriniai neretai tampa ne tik sporto švente lydinčiu garso takeliu, bet ir savotišku kolektyvinės atminties ženklu, ypač šalims, kurioms sugrįžimai į didžiuosius turnyrus pasitaiko retai.

    Šių metų čempionato muzikinis fonas formuojamas ir oficialiai: pranešta, kad FIFA planuoja išleisti 18 kūrinių albumą, skirtą turnyrui, o viena ryškiausių žvaigždžių Shakira kartu su Burna Boy įrašė oficialų 2026 metų pasaulio futbolo čempionato himną „Dai Dai“.

  • Martinas Scorsese gina DI įrankį „FLUX“: kodėl Holivude kilo pasipiktinimas dėl režisieriaus žingsnio

    Martinas Scorsese gina DI įrankį „FLUX“: kodėl Holivude kilo pasipiktinimas dėl režisieriaus žingsnio

    Režisierius Martinas Scorsese atsidūrė aštrėjančių diskusijų apie dirbtinį intelektą kino industrijoje centre. 83 metų kūrėjas viešai parėmė Vokietijoje įsikūrusią bendrovę „Black Forest Labs“ ir jos vaizdų generavimo programą „FLUX“, skirtą idėjoms vizualizuoti prieš filmavimą.

    Bendrovė pranešė, kad M. Scorsese taps jos patarėju, o kartu paviešintas vaizdo įrašas su režisieriaus komentarais. Jo teigimu, įrankis gali padėti greičiau ir aiškiau perteikti kūrybinę viziją komandai, ypač kuriant storyboardus ir ruošiant scenų planavimą.

    Kaip Scorsese aiškina sprendimą

    Režisierius akcentuoja, kad per visą karjerą storyboardus dažniausiai kurdavo pats, tačiau net ir turint aiškią idėją galvoje, ją ne visuomet paprasta tiksliai komunikuoti dailininkams, scenografams ar operatoriui. Pasak jo, DI gali pagreitinti būtent šį etapą ir sumažinti trintį tarp sumanymo ir įgyvendinimo.

    „Dabar šiuo įrankiu galiu aiškiau ir efektyviau pasidalyti tuo, ką įsivaizduoju, su kūrybine komanda“, – sakė Martinas Scorsese.

    Jis taip pat pabrėžė ekonominį aspektą: pasirengimo filmavimui metu laikas tiesiogiai reiškia biudžetą, todėl greitesnis vizualizavimas gali padėti judėti sparčiau neprarandant kokybės. Režisierius teigia jau išbandęs įrankį konkrečioje scenoje ir tai apibūdino kaip kūrybiškai išlaisvinančią patirtį.

    Kodėl kilo kritika ir kaltinimai

    Vis dėlto šis žingsnis sukėlė dalies kino bendruomenės pasipiktinimą. Kritikai teigia, kad vaizdų generavimo modeliai dažnai mokomi iš didžiulių kūrinių rinkinių, o tai kelia autorinių teisių, atlygio ir kūrėjų darbo nuvertinimo klausimus.

    Diskusiją pakurstė ir platesnis nerimas, jog DI įrankiai, net jei pradžioje naudojami tik idėjoms „paspartinti“, ilgainiui gali mažinti užsakymų kiekį storyboardų dailininkams, konceptų kūrėjams bei kitiems priešprodukcijos specialistams. Būtent šios profesijos dažnai dirba projektiniu principu ir yra jautrios rinkos svyravimams.

    „Jis po autobusu pakiša kiekvieną storyboardų dailininką, su kuriuo kada nors dirbo“, – sakė kino dailės skyriaus specialistė Karla Ortiz.

    DI kine: įrankis ar grėsmė?

    M. Scorsese atvejis išryškino seną, bet DI eroje paaštrėjusį klausimą: kur baigiasi technologija kaip pagalbinė priemonė ir kur prasideda kūrybinio darbo pakeitimas. Dalis gynėjų pabrėžia, kad režisierius nekalba apie galutinio turinio generavimą, o tik apie vizualizaciją pasirengimo stadijoje, kai svarbu greitai patikrinti idėjas.

    Kita vertus, net ir toks naudojimas, pasak kritikų, normalizuoja DI įrankius kūrybiniame procese, o aiškios ribos industrijoje dar nėra nusistovėjusios. Holivude šią įtampą sustiprina ir profesinių sąjungų akcentuojamas principas, kad kūryba turi likti orientuota į žmogų, o technologijų diegimas privalo turėti skaidrias taisykles.

    Pastaraisiais metais DI klausimas kine tapo ypač jautrus dėl praktinių pasekmių: nuo skaitmeninių aktorių atvaizdų kontrolės iki scenarijų ir vizualinės medžiagos generavimo. Todėl kiekvienas garsaus kūrėjo pareiškimas ar partnerystė su DI bendrovėmis vertinama ne tik kaip asmeninis pasirinkimas, bet ir kaip signalas industrijai.

    Kol kas vieši pareiškimai nerodo, kad M. Scorsese ketintų kurti DI generuotais vaizdais paremtą filmą ar perkelti technologiją į galutinį kūrinį. Tačiau reakcija į jo patarėjo rolę „Black Forest Labs“ rodo, kad vien priešprodukcijos spartinimo argumentų šiandien nebepakanka, jei neatsakoma į klausimus apie duomenų kilmę, autorines teises ir kūrėjų vietą ateities kino grandinėje.

  • 11 Europos šalių ragina griežtinti Rusijos turistų vizas: siekia vienodų taisyklių Šengene

    11 Europos šalių ragina griežtinti Rusijos turistų vizas: siekia vienodų taisyklių Šengene

    Devynios Europos Sąjungos valstybės kartu su Islandija ir Norvegija didina spaudimą Briuseliui dėl griežtesnių Rusijos piliečiams išduodamų turistinių vizų. Šalys siekia, kad taisyklės būtų vienodos visoje Šengeno erdvėje, o spragos, leidžiančios keliauti atostogauti karo metu, būtų uždarytos.

    Iniciatyvą, artėjant vasaros kelionių sezonui, koordinuoja Švedija. Prie jos prisidėjo Čekija, Danija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai ir Lenkija, o taip pat dvi Šengeno valstybės už ES ribų – Islandija ir Norvegija.

    Kodėl vizos vėl atsidūrė dėmesio centre?

    Šalių pasirašytame laiške ES institucijoms teigiama, kad po Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą 2022 metais Europos Komisija pateikė gaires, kaip vertinti rusų prašymus dėl vizų. Tačiau praktikoje jos taikomos nevienodai, todėl, pasirašiusiųjų vertinimu, trūksta solidarumo ir nuoseklumo.

    Koalicija argumentuoja, kad skirtinga praktika sukuria nelygias sąlygas valstybėms narėms ir silpnina bendrą ES spaudimą Maskvai. Taip pat pabrėžiama saugumo dimensija, nes Šengeno erdvėje su viza įgijus teisę judėti tampa lengviau keliauti per kelias valstybes.

    „Noriu, kad nebeliktų apsipirkimo savaitgalių. Nenoriu prabangių kelionių į Europą, kol ukrainiečiai žūsta mūšio lauke“, – sakė Švedijos migracijos ir prieglobsčio ministras Johanas Forssellis.

    Kokius skaičius mini šalys?

    Laiške, remiantis Šengeno barometro duomenimis, nurodoma, kad 2023–2025 metais ES išduodamų vizų Rusijos piliečiams skaičius nuosekliai augo. Konkrečios valstybės įvardijamos kaip pavyzdžiai, rodantys, kad didžiosios šalys išlieka pagrindiniais vizų „vartais“.

    2025 metais daugiausia vizų Rusijos piliečiams išdavė Prancūzija – kiek mažiau nei 180 000. Antroje vietoje buvo Italija – kiek mažiau nei 160 000, o trečioje Ispanija – kiek mažiau nei 100 000.

    Kritikai pabrėžia, kad didesni skaičiai gali atspindėti ne politinį pasirinkimą, o paprastą faktą, jog didžiosios šalys priima daugiau prašymų ir turi didesnius konsulinius pajėgumus. Taip pat akcentuojama, kad už karą atsakingi asmenys ir taip yra taikinys sankcijoms, todėl vien turistinių vizų ribojimas nebūtinai yra tiksliausias instrumentas.

    Ką siūloma keisti ir kas toliau?

    Vienuolika šalių ragina ES institucijas siūlyti naujus, teisiškai privalomus vizų ribojimus, stiprinti dabartinių gairių įgyvendinimo stebėseną ir reguliariai teikti suvestinę statistiką. Taip pat siūloma kurti mechanizmą, kuris padėtų nustatyti buvusius Rusijos kovotojus, galinčius kelti riziką saugumui.

    Klausimas aptartas ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime Liuksemburge, tačiau jis nebuvo oficialiai įtrauktas į darbotvarkę ir sprendimų nepriimta. Vis dėlto koalicija siekia, kad Europos Komisija ir valstybės narės grįžtų prie platesnių diskusijų, kaip suvienodinti praktiką visoje Šengeno erdvėje.

  • Apšaudytas UNIFIL postas Pietų Libane: žuvo taikdarys, dar du sužeisti, aiškinamasi šūvių šaltinis

    Apšaudytas UNIFIL postas Pietų Libane: žuvo taikdarys, dar du sužeisti, aiškinamasi šūvių šaltinis

    Kas žinoma apie incidentą

    Pietų Libane, netoli Marjayouno, apšaudant Jungtinių Tautų taikdarių bazę žuvo UNIFIL misijos karys, dar du taikdariai buvo sužeisti. Jungtinės Tautos pranešė, kad sužeistieji gydomi UNIFIL medicinos punkte ir jų būklė stebima.

    UNIFIL nurodė, kad žuvęs taikdarys buvo Serbijos pilietis. Pasak misijos, po apšaudymo jam buvo suteikta skubi pagalba, vėliau jis sraigtasparniu išgabentas į Beiruto ligoninę, kur nuo patirtų sužalojimų mirė.

    „Tyčiniai išpuoliai prieš taikdarius yra šiurkštūs tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai ir gali būti laikomi karo nusikaltimais“, – teigiama UNIFIL pareiškime.

    Misija pranešė pradėjusi tyrimą ir kol kas nepateikė galutinės versijos, iš kur buvo šaudoma. UNIFIL taip pat pabrėžė fiksuojanti augantį sviedinių trajektorijų ir smūgių skaičių Pietų Libane bei paragino kuo greičiau stabdyti smurtą.

    Kontekstas: įtampa pasienyje ir paliaubų klausimas

    Incidentas įvyko didėjant susišaudymų ir smūgių intensyvumui Izraelio ir Libano pasienyje, kur aktyvūs „Hezbollah“ kovotojai ir Izraelio kariuomenė. UNIFIL vertinimu, pastaraisiais mėnesiais panašių atakų daugėjo, o dalis jų baigėsi žūtimis.

    UNIFIL pareiškime pabrėžiama, kad dabartiniai susirėmimai vyksta sudėtingoje saugumo aplinkoje, kurioje veikia ir ginkluotos grupuotės, nepriklausančios Libano kariuomenei. Tai didina riziką, kad apšaudymai taps neprognozuojami, o taikdarių bazės atsidurs ugnies zonoje.

    Tuo pat metu buvo pranešta apie sąlyginį Izraelio ir Libano susitarimą dėl paliaubų po derybų JAV, tačiau „Hezbollah“ plane nedalyvavo ir jį atmetė. Po šių pareiškimų Izraelis tęsė smūgius Pietų Libane, o tai mažina galimybes greitai stabilizuoti padėtį.

    Kas yra UNIFIL ir kodėl tai svarbu

    UNIFIL misija sukurta 1978 metais, jos tikslas buvo prižiūrėti Izraelio pajėgų pasitraukimą iš Pietų Libano ir padėti užtikrinti stabilumą pasienyje. Šiandien taikdariai veikia palei vadinamąją Mėlynąją liniją, maždaug 120 kilometrų demarkacijos ruožą, kuris ilgą laiką laikomas buferine zona tarp Libano ir Izraelio.

    Pagal UNIFIL pateikiamus duomenis, misijoje tarnauja apie 7 500 taikdarių iš beveik 50 valstybių, tarp jų yra ir Serbijos karių. Pastaruoju metu UNIFIL patyrė reikšmingų netekčių, o tai atnaujino diskusijas dėl misijos saugumo, mandato ir ateities.

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas yra pabrėžęs, kad taikdarių buvimas Libane gali išlikti reikalingas ir pasibaigus dabartiniam mandatui. Vis dėlto tokios idėjos, kaip skelbiama tarptautinėje erdvėje, gali sulaukti pasipriešinimo iš kai kurių šalių, kurios ragina peržiūrėti misijos apimtį ar net ją nutraukti.

    UNIFIL tyrimui tęsiantis, pagrindiniai klausimai lieka atviri: kas tiksliai apšaudė bazę, ar tai buvo tyčinis taikdarių taikinimas ir kokių priemonių bus imtasi taikdarių apsaugai sustiprinti. Nuo šių atsakymų priklausys ne tik misijos operaciniai sprendimai, bet ir platesnė tarptautinės bendruomenės laikysena dėl saugumo pasienyje.

  • Elektrėnuose kviečia į nemokamą civilinės saugos ekskursiją: ką pamatysite ir ko išmoksite

    Elektrėnų savivaldybėje birželio 13 dieną 10 valandą gyventojai kviečiami į nemokamą, maždaug 2 valandų trukmės ekskursiją civilinės saugos pasirengimo tema. Organizatoriai žada aplankyti kelis su pasirengimu ekstremaliosioms situacijoms susijusius objektus ir praktiškai paaiškinti, kaip veikia vietos saugumo infrastruktūra.

    Ekskursijos pradžia numatyta Rungos gatvėje 22, Elektrėnuose, kur įsikūręs humanitarinis punktas. Dalyvavimas nemokamas, pažymėjimai neišduodami, o registracija vykdoma iš anksto per Lietuvos Raudonojo Kryžiaus registracijos formą.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tokios edukacijos tikslas – ne teorija dėl teorijos, o aiškus veiksmų planas, kuris praverčia netikėtais atvejais. Pagrindinė žinutė paprasta: ramybė kyla iš pasiruošimo, o pasiruošimas prasideda nuo supratimo, kas yra realios grėsmės ir kaip į jas reaguoti.

    Ekskursijos metu ketinama aptarti, kaip atpažinti pavojų ir pasirinkti tinkamą reakciją, taip pat kuo skiriasi kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir evakavimo punktai. Bus paaiškinta, kaip šie objektai ženklinami ir ką gyventojui reiškia skirtingi ženklai bei nurodymai.

    Numatoma kalbėti ir apie tai, kokie gali būti pavojų tipai, ką daryti išgirdus sirenas bei kaip susidaryti šeimos planą pagal penkių žingsnių programą. Taip pat bus aptartas išvykimo krepšys: kokie daiktai jame svarbiausi ir kodėl verta jį paruošti dar iki krizės, o ne jai prasidėjus.

    Viena iš ankstesnių dalyvių, Sandra, pabrėžia, kad tokios veiklos padeda susisteminti žinias ir įvertinti savo pasirengimo lygį.

    „Supratau, kaip svarbu ne tik žinoti teorinius veiksmus, bet ir praktiškai pasiruošti įvairiems netikėtiems atvejams. Ypač vertinga buvo išgirsti konkrečius patarimus, kaip elgtis krizinių situacijų metu ir kokių priemonių reikėtų turėti namuose“, – sakė Sandra.

    Ekskursija skirta Elektrėnų savivaldybės gyventojams, tačiau jos tema aktuali ir platesnei auditorijai, nes civilinė sauga vis dažniau siejama ne tik su institucijų darbu, bet ir su kiekvieno žmogaus kasdieniais sprendimais. Organizatoriai primena, kad net paprasti žingsniai, tokie kaip susitarimai šeimoje, kontaktų planas ar paruoštas būtiniausių daiktų krepšys, gali sutaupyti brangaus laiko.

  • Elektrėnuose birželio 11 dieną – gyvos ESO konsultacijos: ką svarbu žinoti apie elektrą ir dujas

    Birželio 11 dieną Elektrėnuose vyks gyvos konsultacijos, skirtos gyventojams ir verslui, turintiems klausimų dėl elektros ir dujų tinklų. Susitikime dalyvaus ESO specialistai, kurie konsultuos dėl dažniausiai pasitaikančių situacijų nuo prijungimo iki sutrikimų registravimo.

    Konsultacijų metu bus galima aiškiau suprasti, kaip vyksta elektros ar dujų įvedimas ir objekto prijungimas prie tinklų, kokie dokumentai reikalingi ir nuo ko priklauso terminai. Tokie klausimai ypač aktualūs planuojant statybas, renovaciją ar pradedant veiklą naujose patalpose.

    Taip pat bus aptariamas skaitiklių keitimas ir išmanieji sprendimai, kurie pastaraisiais metais vis dažniau diegiami tiek buitiniams, tiek verslo klientams. Praktikoje tai dažnai reiškia patogesnį apskaitos administravimą, greitesnį duomenų perdavimą ir aiškesnę informaciją apie suvartojimą.

    ESO konsultantai atsakys ir į klausimus dėl galios keitimo, paraiškų teikimo bei kitų paslaugų, kurios paprastai kelia neaiškumų dėl procedūrų ir reikalavimų. Gyvose konsultacijose patogu iš karto pasitikslinti, kokie žingsniai reikalingi konkrečiam atvejui, ir išvengti klaidų pildant dokumentus.

    Gyventojams aktuali tema išlieka ir sutrikimų registravimas bei situacijos, kai kyla klausimų dėl apskaitos ar tinklo darbų. Konsultacijų metu bus galima pasitarti, kaip teisingai pateikti informaciją apie gedimą, ką verta žinoti apie planinius darbus ir kur kreiptis skirtingais atvejais.

    Kada ir kur vyks konsultacijos?

    Gyvos ESO konsultacijos vyks Elektrėnų savivaldybės patalpose, Rungos gatvėje 5. Numatyta, kad specialistai klientus priims nuo 10:00 iki 15:00.

    Išankstinė registracija rekomenduojama patogesniam aptarnavimui, tačiau nėra privaloma, o atvykę gyventojai ir verslo atstovai bus priimami gyva eile. Atvykstant prašoma turėti asmens dokumentą, kad konsultacija vyktų sklandžiau ir greičiau.

  • Skrydžių Europoje mažėja pirmąkart po pandemijos: kas labiausiai pristabdė keleivių srautus?

    Skrydžių Europoje mažėja pirmąkart po pandemijos: kas labiausiai pristabdė keleivių srautus?

    Pirmas kritimas po atsigavimo

    Europos oro uostuose 2026 metų balandį keleivių srautas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 0,7 proc. Tai pirmas metinis kritimas nuo tada, kai rinka po Covid-19 pandemijos buvo įžengusi į spartaus atsigavimo etapą.

    Šiuos duomenis pateikė Europos oro uostų asociacija ACI EUROPE. Nors pokytis nedidelis, organizacija jį vadina svarbiu lūžio tašku, rodančiu, kad augimas vis dažniau susiduria su išoriniais sukrėtimais.

    Kodėl žmonės skraido mažiau?

    ACI EUROPE balandžio rezultatą sieja su kelių veiksnių kombinacija: įtampa ir karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, dalies Velykų atostogų persikėlimas į kovą ir plataus masto streikai, ypač smarkiai paveikę Vokietijos aviacijos rinką.

    Skrydžių paklausai svarbus ir maršrutų tinklas: didžiausi oro uostai yra labiausiai susieti su tolimaisiais maršrutais bei tranzitu, todėl jautriau reaguoja į geopolitiką, vežėjų tvarkaraščių korekcijas ir sienų kontrolės pokyčius.

    „Nors jau matėme keleivių augimo normalizaciją po stipraus postpandeminio šuolio, geopolitinis nestabilumas dabar dar labiau spaudžia augimą“, – sakė ACI EUROPE generalinis direktorius Olivier Jankovec.

    Kas kilo, o kas smuko?

    Skirtingų šalių rezultatai išsiskyrė. Tarp geriausiai pasirodžiusių ES ir partnerių rinkų minimi Slovakijos oro uostai, kuriuose fiksuotas itin didelis metinis šuolis, taip pat augimas Slovėnijoje, Estijoje, Maltoje ir Lenkijoje.

    Iš didžiųjų rinkų geriausiai laikėsi Ispanija ir Italija, o Vokietija patyrė vieną ryškiausių smukimų. Keleivių apimtys traukėsi ir Jungtinėje Karalystėje bei Prancūzijoje, o didesni kritimai fiksuoti Kipre ir Islandijoje.

    Segmentų pjūvyje labiausiai nukentėjo didžiausi, vadinamieji mega ir didieji oro uostai, nes juose koncentruojasi didžioji dalis Europos jungčių su Artimųjų Rytų kryptimis. Tuo metu vidutiniai ir mažesni oro uostai, kurių maršrutai dažniau apsiriboja Europa, išliko atsparesni.

    EES sistema kelia nerimą

    ACI EUROPE atkreipia dėmesį, kad keleivių patirtį artimiausiais mėnesiais gali apsunkinti ir su Šengeno erdvės atvykimo ir išvykimo sistema susiję sienų kontrolės procesai. Organizacijos vertinimu, net ir esant stabiliai paklausai, operaciniai trikdžiai pasienyje gali tiesiogiai mažinti kelionių patrauklumą ir didinti vėlavimų riziką.

    Pasak Olivier Jankovec, didžiausias artimiausias iššūkis yra užtikrinti lankstumą, kad esant būtinybei būtų galima sumažinti sistemos sukeliamą spaudimą oro uostams ir keleiviams. Jei sprendimų nebus, sutrikimų mastas, jo teigimu, gali didėti.

    „Gera žinia ta, kad bendra paklausa išlieka stipri, o oro linijų pajėgumų korekcijos kol kas ribotos“, – sakė Olivier Jankovec.