CP v2

Blog

  • Ispanijoje infliacija vėl šoktelėjo: dėl degalų ir elektros kainų liepą pasiekė 3,5 proc.

    Ispanijoje infliacija vėl šoktelėjo: dėl degalų ir elektros kainų liepą pasiekė 3,5 proc.

    Kainas į viršų kelia energija

    Ispanijoje infliacija liepą vėl paspartėjo ir per metus pasiekė 3,5 proc., rodo išankstinis Nacionalinio statistikos instituto (INE) įvertis. Tai 0,3 procentinio punkto daugiau nei birželį.

    Statistikai nurodo, kad pagrindinė priežastis – sparčiau nei prieš metus brangę degalai ir tepalai privačioms transporto priemonėms, taip pat elektra. Pasak INE, tai aukščiausias metinis rodiklis nuo 2024 metų gegužės.

    Brangimas persimetė ir į krepšelį

    Kartu šiek tiek pakilo ir bazinė infliacija, kuri neįtraukia energijos ir neperdirbtų maisto produktų, nes jų kainos paprastai labiausiai svyruoja. Liepą ji padidėjo iki 3 proc., tai yra 0,1 procentinio punkto daugiau nei mėnesiu anksčiau.

    Toks pokytis paprastai vertinamas kaip signalas, kad kainų spaudimas nėra vien laikinas energijos šoko efektas. Verslui tai reiškia didesnę sąnaudų riziką, o gyventojams – lėčiau atsigaunančią perkamąją galią.

    Ką rodo ES lyginamas indeksas

    Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), naudojamą ES šalių palyginimui, metinė infliacija Ispanijoje liepą siekė 3,8 proc. Tai 0,2 procentinio punkto daugiau nei birželį.

    SVKI rodiklis svarbus ir dėl euro zonos pinigų politikos, nes leidžia vertinti bendras kainų tendencijas tarp valstybių. Staigesnis kainų kilimas didina spaudimą, kad infliacijos grįžimas į tvaresnį lygį užtruks ilgiau.

    Geopolitika ir naftos kainų poveikis

    Infliacijos šuolis fiksuojamas energijos brangimo fone, kai tarptautinėse rinkose naftos ir dujų kainas pastarosiomis savaitėmis veikė padidėjusi įtampa Artimuosiuose Rytuose. Tokiais laikotarpiais degalų kainos dažnai tampa greičiausiai į vartotojų krepšelį persiduodančiu veiksniu.

    Ispanijos Ekonomikos ministerija tuo pat metu pabrėžia, kad priemonės, skirtos sušvelninti konflikto su Iranu ekonomines pasekmes, tebėra taikomos ir padeda amortizuoti energijos kainų šoką. Ministerija teigia, kad tai prisideda prie mažesnio poveikio infliacijai ir namų ūkių biudžetams.

  • Prancūzijos gaisrai smogia ekonomikai: paveikta 40 000 verslų, kalbama apie mini Covid

    Prancūzijos gaisrai smogia ekonomikai: paveikta 40 000 verslų, kalbama apie mini Covid

    Verslai skaičiuoja nuostolius

    Prancūzija toliau kovoja su vienais didžiausių pastarųjų dešimtmečių miškų gaisrų, kurie ypač smarkiai paveikė Žirondos regioną prie Bordo. Kol Ispanija netoli Madrido atšaukė dalį evakuacijos nurodymų, Prancūzijoje sutrikimai verslui tik didėja.

    Bordo–Žirondos prekybos ir pramonės rūmai nurodo, kad gaisrai ir su jais susiję evakuacijos sprendimai tiesiogiai arba netiesiogiai paveikė apie 40 000 įmonių. Pasak rūmų, su šiais verslais siejama maždaug 200 000 darbo vietų.

    „Patiriame beprecedentę situaciją. Tai mini Covid. Ekonominė katastrofa mūsų įmonėms, kurios ir taip spaudžiamos dabartinio ekonominio klimato“, – sakė Bordo–Žirondos prekybos ir pramonės rūmų prezidentas Patrickas Seguinas.

    Atskirai Prancūzijos Ekonomikos ministerija vertina, kad dėl gaisrų apie 130 000 darbuotojų laikinai negalėjo dirbti. Tai reiškia ne tik prastovas, bet ir staigų pajamų kritimą smulkioms įmonėms, kurių veikla priklauso nuo nuolatinio klientų srauto.

    Kokios pagalbos prašo įmonės

    Bordo–Žirondos prekybos ir pramonės rūmai įkūrė krizės pagalbos liniją, į kurią kasdien kreipiasi vis daugiau įmonių. Daugiausia prašoma sprendimų dėl apyvartinių lėšų trūkumo, atidėtų paskolų ir mokesčių mokėjimų, draudimo žalų administravimo ir socialinio draudimo įmokų.

    Verslams aktuali ir galimybė pasinaudoti dalinio nedarbo schema, kai valstybė kompensuoja dalį darbuotojų atlyginimų prastovų metu. Tokia priemonė leidžia išlaikyti darbuotojus, kai veikla sustoja dėl nuo įmonių nepriklausančių aplinkybių.

    Rūmai taip pat prisidėjo prie tarpusavio pagalbos iniciatyvų, kai įmonės siūlo viena kitai laikinas patalpas, sandėliavimo vietas ar logistinę paramą. Praktikoje tai padeda greičiau atkurti veiklą, kai tenka skubiai išsikelti arba kai sutrinka tiekimas.

    Turizmui tai pats blogiausias metas

    Didžiausias smūgis tenka turizmo verslams, nes vasaros sezonas daugeliui jų generuoja didžiąją dalį metinių pajamų. Prekybos ir pramonės rūmai įspėja, kad kai kurioms įmonėms vasara sudaro iki 80 proc. metinės apyvartos, todėl net kelių savaičių prastova gali tapti kritinė.

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad evakuota dešimtys kempingų ir stovyklaviečių, o dalį jų palietė liepsnos. Iš Lacanau apgyvendinimo vietų evakuota apie 4 000 poilsiautojų, o tai automatiškai mažina vietos restoranų, pramogų ir paslaugų sektoriaus pajamas.

    Verslo atstovai pabrėžia ir reputacinę žalą: kai regionas siejamas su evakuacijomis bei dūmais, turistai neretai renkasi alternatyvias kryptis. Toks poveikis gali tęstis ilgiau nei pats gaisrų pikas, nes užsakymai planuojami iš anksto.

    Valstybės priemonės ir elektros tinklo rizikos

    Prancūzijos vyriausybė paskelbė skubios pagalbos paketą įmonėms, nukentėjusioms Žirondoje, Landuose ir Varo regione. Įmonėms, kurių veiklą paveikė evakuacijos nurodymai, numatyta galimybė taikyti dalinio nedarbo schemą, o Ekonomikos ministerijoje suplanuotas susitikimas dėl tikslesnių sprendimų.

    Gaisrų metu papildomą spaudimą patyrė ir energetikos infrastruktūra. Prancūzijos elektros perdavimo sistemos operatorius RTE pranešė, kad jo komandos dirbo kartu su ugniagesių vadaviete, siekdamos apsaugoti kritiškai svarbius tinklo objektus, užtikrinančius elektros tiekimą namams, ryšių infrastruktūrai ir priėmimo centrams.

    RTE taip pat nurodė, kad dalis linijų ir pastočių buvo laikinai išjungtos, kad ugniagesiai galėtų dirbti saugiai. Operatorius pabrėžė, kad tinklo darbas koreguojamas realiuoju laiku koordinuojantis su Enedis, kad galimi sutrikimai vartotojams būtų kuo mažesni.

    Pagal naujausią situacijos vertinimą, gaisras stabilizuotas, tačiau dar nėra visiškai suvaldytas, todėl atsinaujinimo rizika išlieka. Skelbiama, kad išdegė apie 42 000 hektarų, o nuo gaisro pradžios evakuota daugiau nei 220 000 žmonių; daliai gyventojų leista grįžti namo, nors vietomis fiksuoti nauji ugnies židiniai stiprėjant vėjui ir kylant temperatūrai.

  • ES smogs Balkanų importą: įtariama, kad kinų muito apėjimas kelia kainų audrą statyboms

    ES smogs Balkanų importą: įtariama, kad kinų muito apėjimas kelia kainų audrą statyboms

    ES ruošia tyrimą dėl importo

    Europos Komisija svarsto pradėti tyrimą dėl tam tikrų statybinių medžiagų importo iš kelių Balkanų šalių. Įtarimai siejami su galimu ES muitų apėjimu, kai gamyboje naudojamas pigesnis stiklo pluoštas iš Kinijos, kuriam jau taikomi papildomi mokesčiai.

    Komisijos dėmesio centre atsidūrė vadinamieji atviro tinklo audiniai, plačiai naudojami statybose, įskaitant fasadų šiltinimo ir termoizoliacines sistemas. Tokie gaminiai dažnai montuojami kaip armuojantis sluoksnis, todėl jų kaina ir tiekimo stabilumas yra svarbūs visai statybų grandinei.

    Kas įtariama ir kodėl

    ES institucijos įtaria, kad dalis produkcijos gali būti surenkama Balkanų regione, o pagrindinė žaliava atkeliauja iš Kinijos. Tokia schema leistų galimai išvengti anksčiau įvestų antidempingo ir antisubsidinių muitų, skirtų atsverti nesąžiningą kainodarą ir valstybės paramą.

    Europos Komisija pastaraisiais metais ne kartą taikė papildomas priemones stiklo pluošto produktams, argumentuodama, kad pernelyg pigus importas daro žalą Europos gamintojams. Panašūs įtarimai dėl kilmės ir surinkimo grandinių buvo keliami ir kitais atvejais, kai prekės formaliai į ES patenka iš trečiųjų šalių, tačiau esminė vertės dalis sukuriama naudojant pigesnes, muitais apmokestintas žaliavas.

    Perteklinės gamybos spaudimas Europai

    Stiklo pluošto rinka jau kurį laiką išlieka jautri dėl perteklinių pajėgumų ir kainų spaudimo. Pramonės atstovai Briuselyje perspėja, kad Kinijos stiklo pluošto pasiūlos perteklius, jų vertinimu, viršija visą ES rinkos paklausą, todėl konkurencija tampa itin agresyvi.

    ES gamyba remiasi gamyklomis keliose valstybėse, o sektorius pabrėžia investicijų, energijos kaštų ir reguliavimo naštos reikšmę savikainai. Dėl to importo kainų kritimas gali greitai virsti problema vietos gamintojams, o ginčai dėl tariamai nesąžiningos prekybos praktikos vis dažniau pasiekia Europos Komisijos darbotvarkę.

    Platesnis ES ir Kinijos prekybos fonas

    Šis galimas tyrimas siejamas su platesne ES kryptimi griežčiau taikyti prekybos gynybos priemones, kai fiksuojami dempingo ar subsidijavimo požymiai. Europos Komisija yra pareiškusi, kad prireikus imsis veiksmų dar iki politiniu lygiu keliamų terminų, jei matys riziką ES pramonei.

    Kartu ES ieško būdų subalansuoti prekybos santykius su Kinija, o spaudimas imtis konkrečių sprendimų auga dėl įsisenėjusio prekybos disbalanso. Jei tyrimas bus pradėtas, jo baigtis gali reikšti naujus muitus, griežtesnes kilmės taisykles ar papildomas kontrolės procedūras importuotojams.

    Europos Komisija šiuo metu viešai detalių nepatvirtino. Verslui ir statybų sektoriui tai signalas atidžiau vertinti tiekimo grandines, kilmės dokumentus ir galimą kainų svyravimą, jei ES nuspręstų sugriežtinti režimą šiai produktų grupei.

  • Portugalija parduoda TAP dalį: „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ pateikė įpareigojančius pasiūlymus

    Portugalija parduoda TAP dalį: „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ pateikė įpareigojančius pasiūlymus

    Privatizavimo finišo tiesioji

    Portugalijos vyriausybė gavo du įpareigojančius pasiūlymus įsigyti 44,5 proc. nacionalinės oro bendrovės TAP akcijų paketą. Pasiūlymus pateikė „Air France-KLM“ ir „Deutsche Lufthansa“ grupė, pranešė valstybės turto valdytoja Parpública.

    Šis etapas laikomas vienu svarbiausių atnaujintame TAP privatizavimo procese, nes įpareigojantys pasiūlymai paprastai jau apima kainą ir konkrečias sąlygas. Sprendimai dėl tolimesnių derybų turėtų paaiškėti gavus Parpública vertinimo išvadą.

    Kas bus per 30 dienų

    Parpública dabar turi 30 dienų išanalizuoti pateiktus dokumentus ir parengti ataskaitą Portugalijos vyriausybei. Jei vertinimo metu prireiktų papildomų paaiškinimų, terminas gali būti stabdomas iki tol, kol reikiama informacija bus pateikta.

    Vertinama ne tik siūloma suma už 44,5 proc. akcijų, bet ir pramoninis bei strateginis planas. Tokiu planu paprastai siekiama įrodyti, kaip bus užtikrintas bendrovės tvarumas, investicijos į parką, maršrutų tinklą ir veiklos efektyvumą.

    Valstybė išliks daugumos savininke

    Pagal Portugalijoje patvirtintą teisinį modelį privatiems investuotojams numatyta parduoti iki 49,9 proc. TAP, o valstybė išliktų daugumos akcininke. Iš šios dalies 5 proc. rezervuojama darbuotojams, o neišplatinta dalis galėtų atitekti pasirinktam investuotojui.

    Toks modelis leidžia pritraukti kapitalą ir kompetencijas iš didžiųjų Europos aviacijos grupių, bet kartu suteikia vyriausybei kontrolę sprendimuose, susijusiuose su strategine infrastruktūra. Praktikoje tai dažnai reiškia sudėtingesnes derybas dėl valdymo teisių ir ilgalaikių įsipareigojimų.

    „Įpareigojantys pasiūlymai turi apimti ne tik kainą, bet ir aiškų planą, kaip bus užtikrinta bendrovės ateitis“, – teigiama Parpública pranešime.

    Kodėl šis sandoris svarbus Europai

    TAP privatizavimas vyksta tuo metu, kai Europos oro linijų rinkoje stiprėja konsolidacija: didieji vežėjai siekia plėsti tinklus, gerinti jungiamumą ir dalintis kaštus keliančia infrastruktūra. TAP vertė pirkėjams pirmiausia siejasi su šalies turizmo srautais ir ryšiais tarp Europos, Brazilijos bei kitų Atlanto krypties rinkų.

    Procesą Portugalijos vyriausybė atnaujino 2025 metais, o atranka galiausiai susiaurėjo iki dviejų pretendentų po to, kai iš varžybų pasitraukė „International Airlines Group“. Po ataskaitos pateikimo vyriausybė gali kviesti vieną ar abu dalyvius pateikti patobulintą galutinį pasiūlymą.

    Portugalijos infrastruktūros ministras Miguelis Pinto Luzas anksčiau yra sakęs, kad privatizavimą norėtų užbaigti iki rugsėjo, o pasirinktas investuotojas galėtų prisidėti prie valdymo jau 2026 metais. Kapitalo įliejimas realiai galėtų įvykti vėliau, kai bus įvykdytos sandorio sąlygos ir gauti būtini reguliuotojų sprendimai.

  • „Microsoft“ rekordas sprogdino akcijas: kas vyksta su DI ir kodėl „Meta“ investuotojus nuvylė

    „Microsoft“ rekordas sprogdino akcijas: kas vyksta su DI ir kodėl „Meta“ investuotojus nuvylė

    „Microsoft“ skaičiai viršijo lūkesčius

    „Microsoft“ paskelbė rekordinį ketvirčio grynąjį pelną, o investuotojams teigiamai sureagavus akcijos prieš biržos atsidarymą šoktelėjo iki 10 proc. Rinką labiausiai nuramino bendrovės prognozės: tikimasi spartesnio „Azure“ debesijos verslo augimo ir didesnių nei prognozuota pajamų.

    Bendrovė nurodė, kad liepos–rugsėjo ketvirčio pajamos turėtų siekti 78,5–79,5 mlrd. eurų. Tai reikštų maždaug 16–17 proc. augimą, o „Azure“ pajamų augimas, perskaičiavus pastoviomis valiutomis, prognozuojamas apie 45 proc., kai ankstesnį ketvirtį siekė 43 proc.

    Debesija ir DI tampa varikliu

    Per balandžio–birželio ketvirtį „Microsoft“ pajamos išaugo 18 proc. iki 78,7 mlrd. eurų ir pranoko analitikų lūkesčius. Grynasis pelnas pakilo 31 proc. iki 31,3 mlrd. eurų, tačiau į rezultatą įtrauktas ir apie 2,8 mlrd. eurų nerealizuotas vertės prieaugis dėl investicijos į DI bendrovę „Anthropic“.

    Debesijos segmento „Microsoft Cloud“ pajamos per ketvirtį sudarė 51,9 mlrd. eurų, tai yra 27 proc. daugiau nei prieš metus. „Azure“ ir kitos debesijos paslaugos augo 43 proc., o pati bendrovė pripažino, kad klientų paklausa kai kuriais atvejais vis dar viršija turimus pajėgumus, nors infrastruktūra buvo plečiama.

    „Šiais metais „Azure“ pajamos pirmą kartą viršijo 87,4 mlrd. eurų, o „Microsoft 365 Copilot“ peržengė 30 mln. mokamų vietų ribą“, – sakė „Microsoft“ vadovas Satya Nadella.

    Milžiniškos investicijos ir rinkos nervingumas

    Rinkoje pastaruoju metu daugėjo klausimų, ar didžiulės investicijos į DI infrastruktūrą atsipirks, todėl „Microsoft“ prognozės ir augantys „Azure“ skaičiai tapo svarbiu signalu visam sektoriui. Finansų direktorė Amy Hood investuotojams pabrėžė, kad 2026 kalendorinių metų kapitalo išlaidų planai iš esmės nesikeičia.

    Po apskaitos pakeitimo bendrovės pateikiama kryptis priartėja prie maždaug 152,9 mlrd. eurų, tačiau, pasak vadovybės, tai labiau techninis suvienodinimas, o ne realus investicijų mažinimas. Toks tonas išsiskiria iš dalies konkurentų, kurie pastaruoju metu linkę nuolat didinti planuojamas išlaidas infrastruktūrai.

    „Meta“ pajamos augo, bet pelną spaudė kaštai

    Tuo pat metu „Meta“ pranešė apie mažesnį nei tikėtasi pelną, nors pajamos augo ir viršijo Volstrito prognozes. Per balandžio–birželio ketvirtį bendrovės pelnas siekė 13,8 mlrd. eurų, tai yra 14 proc. mažiau nei prieš metus.

    „Meta“ pajamos padidėjo 28 proc. iki 53,1 mlrd. eurų, tačiau sąnaudos išaugo net 55 proc. iki 36,7 mlrd. eurų. Rezultatus blogino apie 2,1 mlrd. eurų susiję teisiniai kaštai ir maždaug 1,03 mlrd. eurų išeitinės išmokos po darbuotojų mažinimo, todėl veiklos marža smuko iki 31 proc., kai prieš metus siekė 43 proc.

    „DI jau šiandien spartina mūsų pagrindinį verslą, kuria naujos kartos produktus ir atveria visiškai naujas galimybes įmonėms“, – teigė „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas.

    Šie rezultatai išryškino skirtingą dviejų technologijų milžinių dinamiką: „Microsoft“ investuotojai labiau vertina aiškiai monetizuojamą debesijos ir darbo įrankių ekosistemą, o „Meta“ atveju augančios pajamos kol kas neužgožia didelių teisinių ir restruktūrizavimo kaštų. Rinkoms tai signalas, kad DI lenktynėse vis svarbesnė tampa ne tik plėtra, bet ir kaštų kontrolė bei aiškus pelningumo kelias.

  • „Samsung“ pelnas šoktelėjo 1 814 proc.: DI bumas kelia lustų kainas, bet įmonė įspėja dėl stygiaus

    „Samsung“ pelnas šoktelėjo 1 814 proc.: DI bumas kelia lustų kainas, bet įmonė įspėja dėl stygiaus

    DI bumas kelia rekordus

    Pietų Korėjos technologijų milžinė „Samsung Electronics“ pranešė, kad 2026 metų balandžio–birželio laikotarpiu pasiekė rekordinį veiklos pelną. Jis sudarė apie 54 mlrd. eurų ir, bendrovės duomenimis, buvo daugiau nei 19 kartų didesnis nei prieš metus.

    Įmonė nurodė, kad pelnas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, augo 56 proc. Rezultatus daugiausia tempė puslaidininkių padalinys, kuriam ypač palanki tapo pasaulinė DI infrastruktūros plėtra.

    Puslaidininkių verslo veiklos pelnas, skaičiuojant pagal suapvalintus bendrovės pateiktus skaičius, siekė apie 53,8 mlrd. eurų. Tai yra 223 kartus daugiau nei prieš metus, kai pelnas sudarė apie 241 mln. eurų.

    „Samsung“ aiškino, kad augimą lėmė kylantys lustų įkainiai ir didėjantys pažangios didelės spartos atminties mikroschemų, naudojamų DI sistemoms, pardavimai. Tuo metu telefonų, televizorių ir buitinės technikos segmente rezultatams spaudimą darė didesnės komponentų sąnaudos.

    Rekordinės pajamos ir rinkos nervingumas

    Ketvirčio pajamos, pasak bendrovės, pakilo iki maždaug 103,5 mlrd. eurų ir tapo visų laikų rekordu. Įmonė prognozuoja, kad antroje metų pusėje atminties produktų paklausa išliks didelė, nes duomenų centrai toliau plečia DI pajėgumus.

    Kartu „Samsung“ pabrėžė, kad serverių lustų rinka išlieka įtempta, o pasiūla gali nespėti su paklausa. Toks disbalansas, technologijų sektoriui masiškai investuojant į skaičiavimo infrastruktūrą, kelia ir kainas, ir rizikas.

    Rezultatai paskelbti praėjus dienai po to, kai konkurentė SK Hynix taip pat fiksavo rekordinį ketvirtį, išaugus DI paklausai. Vis dėlto akcijų rinkoje abiejų įmonių vertė šią savaitę smarkiau svyravo, nes investuotojai vertino planus agresyviai plėsti gamybos pajėgumus.

    Pietų Korėjos rinkoje didelę įtaką dažnai daro mažmeniniai investuotojai, todėl kainų šuoliai ir kritimai gali būti aštresni. Papildomą spaudimą kelia ir auganti konkurencija, ypač Kinijos gamintojams siekiant sparčiau didinti puslaidininkių savarankiškumą.

    Įspėjimas: trūkumas gali užsitęsti

    „Samsung“ atminties lustų padalinio vadovas Kim Jaejune teigė, kad pasiūlos ir paklausos atotrūkis, bendrovės vertinimu, gali dar labiau didėti 2027 metais. Jo teigimu, įtampa tiekimo grandinėje gali išlikti ir 2028 metais.

    „Nepaisant mūsų pastangų didinti gamybą, paklausos augimas lenkia mūsų galimybes“, – sakė Kim Jaejune.

    Bendrovė nurodė, kad jos pirmoji lustų gamykla Taylor mieste Teksase turėtų pradėti veikti šiais metais. Taip pat planuojama antroji gamykla, kuri, esant dabartiniams planams, masinę gamybą galėtų pradėti 2030 metais.

    Kim Jaejune taip pat teigė, kad „Samsung“ yra užsitikrinusi ilgalaikes tiekimo sutartis su penkiomis didžiausiomis pasaulio duomenų centrų bendrovėmis ir yra arti susitarimų su dar penkiomis didelėmis įmonėmis. Konkrečių pavadinimų bendrovė nenurodė.

    „Samsung“ ir SK Hynix kartu pagamina apie du trečdalius pasaulio atminties lustų, todėl jų investicijos ir pajėgumų planai daro įtaką visai rinkai. Analitikai atkreipia dėmesį, kad pelnai šiuo metu aukšti, tačiau investuotojai vis dažniau vertina, ar dešimčių milijardų eurų investicijos užtikrins tvarų grąžos lygį.

    Pastaruoju metu DI plėtra persikelia iš eksperimentų į pramoninius diegimus, o tai reiškia didesnį ilgalaikį atminties ir skaičiavimo lustų poreikį. Tačiau tokia plėtra kartu didina riziką, kad pramonė susidurs su ilgesniais pristatymo terminais ir dar griežtesne konkurencija dėl pajėgumų.

  • Karščio banga sausina Reiną ir Dunojų: pramonė stoja, auga rizika kainoms ir tiekimui

    Karščio banga sausina Reiną ir Dunojų: pramonė stoja, auga rizika kainoms ir tiekimui

    Upės seklėja, logistika stringa

    Pastaraisiais metais Europoje vis dažnėjančios karščio bangos vis labiau veikia ne tik gyventojus, bet ir ekonomiką. Ilgai trunkanti kaitra didina sausrų ir miškų gaisrų riziką, o kartu mažina kritulių kiekį ir upių debitą.

    Dėl to svarbios žemyninės arterijos, ypač Reinas ir Dunojus, kai kuriose atkarpose pasiekė išskirtinai žemus lygius. Tai reiškia, kad krovininė laivyba priversta mažinti krovinius, o dalyje maršrutų judėjimas sulėtėja iki kritinės ribos.

    Smūgis chemijai, naftai ir plienui

    Vienas didžiausių padarinių pramonei kyla tada, kai baržos nebegali plaukti pilnai pakrautos. Krovinius tenka skaidyti į kelis reisus arba perkelti į geležinkelius ir kelius, tačiau šie pajėgumai daugelyje regionų yra riboti.

    Reino atkarpose ties Vokietija kritiniais momentais susidaro vadinamieji „butelio kakleliai“, kai laivams tampa per seklu saugiai gabenti žaliavas. Dėl to brangsta frachtas ir didėja rizika, kad vėluos naftos produktų, chemijos žaliavų ir kitų masinių krovinių tiekimas į vidaus gamyklas.

    Cheminės pramonės grandinėje ypač jautrios yra žaliavų, tokių kaip nafta chemijai skirta frakcija ar suskystintos dujos, tiekimo grandys iš Šiaurės jūros uostų į Reino baseino gamybos centrus. Įmonės prastovas ir galimus produkcijos trūkumus sieja būtent su sutrikusiu upiniu transportu.

    Vokietijos sunkioji pramonė taip pat susiduria su apribojimais: seklumos trukdo baržoms atgabenti rūdą, anglį ir kitas žaliavas, todėl kai kurie gamintojai mažina atskirų įrenginių apkrovas. Verslas priverstas ieškoti alternatyvų, pavyzdžiui, samdyti mažesnės grimzlės laivus arba kaupti didesnes atsargas.

    Energetika: problema ne tik kuras

    Karštis veikia ir elektrą: kylant upių vandens temperatūrai prastėja pramoninių aušinimo sistemų efektyvumas. Tai ypač svarbu branduolinėms ir šiluminėms elektrinėms, kurios priklauso nuo stabilaus vandens kiekio ir tinkamos jo temperatūros.

    Vidurio ir Rytų Europoje, kur svarbi Dunojumi paremta logistika, seklumos reiškia papildomas išlaidas dyzelino, naftos produktų bei kitų krovinių gabenimui prieš srovę. Tuo pat metu kai kuriose vietose fiksuojami atvejai, kai laivai gali plukdyti tik 10–20 proc. įprasto krovinio, o dalis reisų apskritai atšaukiama.

    Energetikos sektoriui spaudimą didina ir tai, kad žemas vanduo gali priversti laikinai riboti atskirų elektrinių darbą. Kai sumažėja vietinė gamyba, šalys dažniau remiasi importu ir dujinėmis elektrinėmis, o tai gali kelti didmenines elektros kainas regione.

    Ką daro valdžios ir verslas

    Ilgalaikės išeitys dažniausiai apima infrastruktūros ir logistikos pertvarkas. Kai kur planuojama gilinti navigacijos kanalus problematiškiausiose vietose, tačiau tai ne visada paprasta, nes dalyje atkarpų dugnas akmenuotas ir techniniai darbai riboti.

    Verslas paraleliai investuoja į mažesnės grimzlės laivus ir sprendimus, leidžiančius gabenti daugiau krovinio esant žemam vandeniui. Taip pat didinama sandėliavimo infrastruktūra vidaus uostuose, kad žaliavos būtų sukaupiamos dar prieš prasidedant sausringiems periodams.

    Ekspertai pabrėžia, kad klimato šiltėjant ekstremalūs karščiai ir hidrologiniai svyravimai Europoje tampa nebe išimtimi, o pasikartojančiu rizikos veiksniu. Tai reiškia, kad pramonei ir valstybėms teks planuoti ne vien trumpalaikes priemones, bet ir nuoseklų prisitaikymą, kad tiekimo grandinės išliktų atsparios.

  • Milijono eurų būstas Europoje: paaiškėjo, kokios algos reikia ir kur tai įmanoma

    Milijono eurų būstas Europoje: paaiškėjo, kokios algos reikia ir kur tai įmanoma

    By&nbspServet Yanatma
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    A third of the average gross salary is not enough to cover the monthly mortgage of almost €3,600 for a €1 million home anywhere in the EU. Luxembourg comes closest, although buyers still need 1.6 times the average salary.

    A €1 million home may be an ordinary flat in central Paris or a luxury villa near Sofia. But wherever buyers look, they need an income far above the national average to afford one.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    So how much would they need to earn?

    Euronews Business calculated the salary needed using a typical mortgage scenario: a 20% deposit, a fixed interest rate of 3.5% and a 30-year repayment term. It also assumed that buyers would spend no more than 33% of their gross income on the mortgage.

    That means a deposit of €200,000 and a mortgage of €800,000.

    The calculation does not include property taxes, insurance, transaction costs or other fees, and actual lending conditions vary between countries and borrowers.

    The monthly payment is almost €3,600

    Under these assumptions, the annual mortgage payment would be €43,108. This equals €3,592 a month.

    Since 33% of gross income is set aside for mortgage payments, the buyer would need an annual gross income of €130,631. That is €10,886 a month.

    Income levels differ significantly across Europe. This income may be easier to reach in some countries than others. The burden can also vary within a country.

    The calculations in this article are based on Eurostat’s 2025 gross earnings figures for a full-time single worker without children earning 100% of the average wage. Since two incomes make a €1 million home more attainable and couples are likely to be interested, the calculations also show how the burden changes for a couple in which both partners earn the average salary.

    Related

    Buyers in Bulgaria need nearly eight times the average salary

    The number of average salaries needed to afford a €1 million home varies widely across Europe. Within the EU, the gap between the lowest and highest figures is almost fivefold.

    Average workers in Bulgaria are in the most challenging position, while those in Luxembourg come closest to being able to afford the mortgage. In Bulgaria, a single person with no children earning 100% of the average salary would need an income equivalent to 7.8 average salaries. In Luxembourg, this figure is below two, at 1.6.

    The number of average salaries needed ranges from two to three in Denmark (2.1), Ireland (2.3), Belgium (2.4), Austria (2.5), the Netherlands (2.6), Germany (2.7), Finland (2.8) and Sweden (2.8).

    Average workers in these countries come closest to being able to afford a million-euro home.

    Among the EU’s ‘Big Four’ economies, Germany has the best position at 2.7 average salaries, compared with 3.1 in France, 4.0 in Spain and 4.1 in Italy.

    The figure also stays below four in Slovenia (3.7) and Malta (3.9).

    Ten EU countries need more than five salaries

    To afford a million-euro home, an income equivalent to more than five average salaries would be necessary in ten EU countries. Greece (7.2) closely follows Bulgaria (7.8), giving it the second-highest requirement in the EU.

    Hungary (6.7), Slovakia (6.3) and Poland (5.8) complete the top five.

    Romania (5.8), Latvia (5.7), Czechia (5.2), Portugal (5.2) and Croatia (5.2) also require more than five average salaries. Estonia sits at exactly 5.0, taking the total to eleven countries requiring the equivalent of five salaries or more.

    Two average earners qualify only in Luxembourg

    For a couple in which both partners earn the average salary, the affordability ratio is halved because the calculation is based on their combined income. In Luxembourg, the required income is equivalent to 0.8 times the couple’s combined gross earnings, meaning two average earners would fall within the assumed 33% mortgage limit.

    Denmark comes close, with the required income equivalent to 1.05 times a two-earner couple’s combined salary. Ireland and Belgium both have a ratio of about 1.2, meaning that even the combined salaries of two average earners would not be enough. Under the assumptions used here, however, Luxembourg is the only EU country where two average earners would meet the affordability threshold.

    In Bulgaria, a couple earning average salaries would still need an income equivalent to almost four times their combined earnings, still making the home very difficult to afford.

    Related

    How much are the average salaries?

    Average annual gross earnings vary widely across Europe as of 2025 according to Eurostat. For a single person with no children, average gross monthly salaries, calculated by dividing the annual figure by 12, range from €1,398 in Bulgaria to €6,713 in Luxembourg.

    Average gross monthly earnings also exceed €4,000 in Denmark (€5,300), Ireland (€4,708), Belgium (€4,630), Austria (€4,306) and the Netherlands (€4,167).

    In contrast, the average salary is below €2,000 in seven countries. This is far from covering the €3,592 monthly mortgage payment. Besides Bulgaria, they are Greece (€1,510), Hungary (€1,625), Slovakia (€1,734), Poland (€1,862), Romania (€1,885) and Latvia (€1,904).

    Gap between the salary and mortgage

    Since the calculation assumes that only 33% of the salary can go towards the mortgage, one average salary is not enough in any EU country for a single person.

    In Bulgaria, this leaves a deficit of €3,131. This is the gap between the €3,592 mortgage payment and €461, or 33% of the salary.

    In Luxembourg, the shortfall is €1,377, as 33% of the gross salary is €2,215.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Anglijos bankas paliko 3,75 proc.: ką tai reiškia paskoloms, svarui ir infliacijai?

    Anglijos bankas paliko 3,75 proc.: ką tai reiškia paskoloms, svarui ir infliacijai?

    Palūkanos nepajudintos penktą kartą

    Anglijos bankas ketvirtadienį paliko bazinę palūkanų normą 3,75 proc. ir taip jos nekeičia jau penktą kartą šiais metais. Sprendimą lėmė noras įvertinti, kaip į ekonomiką persiduos mažėjanti infliacija ir išaugusi geopolitinė įtampa, galinti pakurstyti energijos kainas.

    Rinkos dalyviai tokio sprendimo iš esmės tikėjosi, nes pastaruoju metu infliacija Jungtinėje Karalystėje lėtėjo. Vis dėlto centrinis bankas pabrėžė, kad kainų stabilumas dar nėra užtikrintas, o išoriniai šokai gali greitai pakeisti situaciją.

    Komitete – ryškus nesutarimas

    Anglijos banko Pinigų politikos komitetas balsavo 6–3 palikti normą 3,75 proc. Tai rodo, kad dalis narių mato didesnę riziką, jog kainų augimas gali vėl įsibėgėti, ypač jei brangtų nafta ir dujos.

    Toks balsų pasiskirstymas signalizuoja, kad palūkanų trajektorija nėra vienareikšmė: didesnė dalis komiteto kol kas renkasi atsargą, tačiau mažuma jau dabar norėtų griežtesnės politikos. Investuotojams tai svarbu, nes net menki užuominos pokyčiai gali paveikti svaro kursą, obligacijų pajamingumus ir paskolų kainodarą.

    Infliacija lėtėja, bet tikslas dar nepasiektas

    Pagal Jungtinės Karalystės nacionalinės statistikos tarnybos duomenis, vartotojų kainų infliacija per 12 mėnesių iki birželio sumažėjo iki 2,6 proc., kai gegužę siekė 2,8 proc. Nors kritimas buvo didesnis nei prognozuota, infliacija vis dar viršija Anglijos banko 2 proc. tikslą.

    Tai reiškia, kad centrinis bankas, net ir matydamas gerėjančius rodiklius, vengia skubėti mažinti palūkanas. Ilgesnis laikotarpis virš tikslo paprastai didina riziką, kad įsitvirtins didesni kainų ir atlyginimų lūkesčiai, o tai vėliau reikalautų griežtesnių priemonių.

    Naftos šuoliai ir karas – pagrindinis nerimo šaltinis

    Anglijos banko vertinimu, atsinaujinęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose didina neapibrėžtumą, ypač dėl energijos kainų. Naftos brangimas dažnai greitai persiduoda degalams, logistikai ir galiausiai kasdienėms prekių bei paslaugų kainoms, todėl infliacija gali vėl pakilti.

    Rinkose pastarosiomis savaitėmis buvo matomas staigus „Brent“ kainos šuolis: liepos 23 dieną ji buvo pakilusi virš maždaug 87 eurų už barelį, o ketvirtadienį laikėsi apie 79 eurus už barelį. Tokie svyravimai stiprina argumentą palaukti ir įsitikinti, kad infliacijos mažėjimas nėra laikinas.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Stabilios palūkanos dažniausiai reiškia, kad paskolų kainos artimiausiu metu reikšmingai nesikeis, tačiau išliks jautrios rinkos lūkesčiams. Jei investuotojai pradeda tikėti, kad palūkanos gali būti keliamos, iš karto brangsta ilgesnių terminų skolinimasis, net ir nepasikeitus oficialiai normai.

    Ekonomistai taip pat stebi naujos vyriausybės mokesčių ir išlaidų planus, nes papildomos išlaidos ar lengvatos gali didinti vidaus paklausą. Tokiu atveju infliacijos spaudimas gali išlikti didesnis, o centrinio banko erdvė švelninti politiką sumažėtų.

    „Rinka jau dabar įkainoja bent vieną palūkanų didinimą Jungtinėje Karalystėje šiais metais, o šiandien trys nariai balsavo būtent už tai“, – teigė „Quilter Cheviot“ fiksuotų pajamų tyrimų vadovas Richardas Carteris.

    Jo teigimu, net ir siekiant mažinti pragyvenimo kaštus, priemonės gali tik nežymiai pristabdyti infliaciją, todėl palūkanų kryptis išliks priklausoma nuo energijos kainų ir ekonomikos atsparumo.

  • Euro zonos BVP nustebino: Lietuva tarp lyderių, o Vokietijai ir Prancūzijai tempas lėtėja

    Euro zonos BVP nustebino: Lietuva tarp lyderių, o Vokietijai ir Prancūzijai tempas lėtėja

    Euro zonos augimas pranoko lūkesčius

    Euro zonos ekonomika 2026 metų antrąjį ketvirtį augo sparčiau, nei prognozavo analitikai. Preliminariu Eurostato vertinimu, BVP per ketvirtį padidėjo 0,4 proc., kai pirmąjį ketvirtį fiksuotas nulinis pokytis.

    Visoje Europos Sąjungoje augimas taip pat paspartėjo iki 0,5 proc. Metinis BVP augimas siekė 1,0 proc. euro zonoje ir 1,2 proc. visoje ES, rodo Eurostato duomenys.

    Nors antraštiniai skaičiai signalizuoja didesnį atsparumą, po paviršiumi ryškėja skirtingų greičių Europa. Šalių rezultatai išsiskyrė nuo labai spartaus šuolio iki visiško sąstingio.

    Lyderiai: Airija, Lietuva, Švedija

    Tarp šalių, kurios jau paskelbė 2026 metų antrojo ketvirčio rezultatus, išsiskyrė Airija: jos BVP per ketvirtį pašoko 3,9 proc. Ekonomistai pabrėžė, kad toks šuolis pastebimai pakėlė ir bendrą euro zonos rodiklį.

    Antrą vietą pagal augimą užėmė Lietuva, kurios ekonomika, pagal skelbtus ketvirčio duomenis, augo 1,7 proc. Trečioje vietoje atsidūrė Švedija su 1,4 proc. augimu.

    Pietų Europa taip pat išliko gana atspari: Portugalijos BVP ūgtelėjo 0,8 proc., o Ispanija augo 0,7 proc. Tuo metu Belgija ir Austrija fiksavo sąstingį, o didžiosios euro zonos ekonomikos augo kukliau.

    Didžiosioms ekonomikoms pritrūko impulso

    Vokietijos ekonomika antrąjį ketvirtį augo 0,2 proc., lėčiau nei pirmąjį ketvirtį, kai augimas siekė 0,4 proc. Vis dėlto rezultatas buvo kiek geresnis, nei tikėtasi rinkose.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Vokietijoje augimą labiau palaikė grynasis eksportas, o vidaus paklausos vaizdas buvo silpnesnis: vartojimas lėtėjo, o investicijos traukėsi. Tai rodo didesnę priklausomybę nuo užsienio paklausos, o ne nuo vidaus ekonomikos variklio.

    Prancūzija grįžo į augimą ir fiksavo 0,2 proc. BVP padidėjimą po ankstesnio ketvirčio susitraukimo, tačiau investicijų dinamika išliko vangi. Italija augo 0,2 proc., kiek lėčiau nei anksčiau, o ekonomistai įspėjo, kad ji jautriau reaguoja į energijos kainų šuolius nei, pavyzdžiui, Ispanija.

    Infliacija vėl kelia klausimų

    Augant ekonomikai, rinkų dėmesys vėl krypsta į infliaciją. Ankstyvi liepos mėnesio rodikliai dalyje šalių signalizavo stiprėjančius kainų spaudimus, o tai gali pakeisti lūkesčius dėl palūkanų normų krypties.

    Vokietijoje, remiantis regioniniais duomenimis ir ekonomistų vertinimais, metinė infliacija galėjo kilti iki maždaug 2,7 proc., palyginti su 2,3 proc. birželį. Ispanijoje preliminariai fiksuota 3,5 proc. metinė infliacija, o bazinė infliacija siekė apie 3,0 proc.

    Jei kainų augimo tendencijos įsitvirtintų, Europos Centrinis Bankas galėtų išlaikyti griežtesnę retoriką ir neatmesti papildomo palūkanų normų didinimo po vasaros. Tačiau sprendimus lems tai, ar spartesnė infliacija bus laikina dėl energijos kainų, ar taps platesnio masto reiškiniu.