CP v2

Blog

  • Kėdainių Didžiosios Rinkos aikštėje mokiniams surengta Saugi vasara: ką išbandė 5–8 klasių vaikai

    Kėdainių Didžiosios Rinkos aikštėje mokiniams surengta Saugi vasara: ką išbandė 5–8 klasių vaikai

    Kėdainių Didžiosios Rinkos aikštėje surengtas edukacinis renginys Saugi vasara, skirtas miesto ir rajono 5–8 klasių mokiniams. Jo metu vaikai praktiškai susipažino su svarbiausiais saugaus elgesio principais vasaros atostogų metu.

    Renginio veiklos buvo orientuotos į kasdienes situacijas, kurios vasarą pasitaiko dažniausiai: elgesį prie vandens, saugumą gatvėje ir traumų prevenciją. Mokiniai taip pat mokėsi pirmosios pagalbos pagrindų, aptarė, kaip atpažinti rizikingas situacijas ir kaip elgtis ištikus nelaimei.

    Į renginį atvyko Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, vicemerė Danutė Mykolaitienė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė. Savivaldybės atstovai akcentavo, kad prevencinės žinios ir praktiniai įgūdžiai vaikams yra vieni svarbiausių saugių atostogų elementų.

    Tokio tipo edukacijos aktualumas didėja prasidėjus šiltajam sezonui, kai daugiau laiko praleidžiama lauke ir prie vandens telkinių. Specialistai nuolat pabrėžia, kad saugumas priklauso ne tik nuo taisyklių žinojimo, bet ir nuo gebėjimo jas pritaikyti realiose situacijose, ypač kai sprendimus tenka priimti greitai.

    Organizatoriai dėkojo partneriams ir visiems prisidėjusiems, kurie padėjo vaikams sustiprinti saugaus elgesio įgūdžius. Tikimasi, kad tokios praktinės pamokos mokiniams taps naudingu pagrindu visai vasarai ir paskatins atsakingą elgesį tiek mieste, tiek poilsiaujant gamtoje.

  • Gegužė Kelmės rajono mokykloje tapo karjeros mėnesiu: nuo dviratininko pažymėjimo iki KTU laboratorijų

    Gegužė Kelmės rajono mokykloje tapo karjeros mėnesiu: nuo dviratininko pažymėjimo iki KTU laboratorijų

    Gegužės mėnuo Kelmės rajono Užvenčio Šatrijos Raganos pagrindinėje mokykloje tradiciškai skiriamas karjeros ugdymui. Šiemet mokyklinis projektas Gegužės mėnuo – karjeros mėnuo tapo respublikinio projekto Kryptis – profesijų pasaulis 2026 dalimi.

    Per visą mėnesį skirtingų klasių mokiniai dalyvavo profesinio orientavimo ir pažintinėse veiklose nuo 1 iki 10 klasės. Mokykla akcentavo praktinį patyrimą, kad profesijų pažinimas būtų ne vien pokalbiai, bet ir realios užduotys, vizitai bei susitikimai.

    Vyresniųjų pažintis su studijomis

    9–10 klasių mokiniai vyko į Kauno technologijų universiteto Maisto mokslo ir kompetencijų centrą. Ten jie susipažino su maisto mokslo kryptimi, laboratoriniais tyrimais, kokybės ir saugos temomis bei tuo, kaip mokslas pritaikomas versle.

    Toks vizitas padeda mokiniams geriau suprasti, kokių kompetencijų tikimasi aukštojoje mokykloje ir darbo rinkoje. Karjeros specialistai pabrėžia, kad ankstyvas kontaktas su realia studijų aplinka mažina klaidingų pasirinkimų tikimybę ir skatina kryptingiau planuoti tolesnį mokymąsi.

    Susitikimai, idėjos ir pilietiškumas

    Mokyklos bendruomenė taip pat dalyvavo susitikime su profesinės karo tarnybos kariais. Mokiniai sužinojo apie tarnybos specifiką, atrankos reikalavimus, kasdienes užduotis ir fizinio pasirengimo svarbą.

    Keturi 9 klasės mokiniai įsitraukė į praktinį idėjų kūrimo užsiėmimą su jaunimo neformalaus ugdymo ir socialinių iniciatyvų ekspertu bei mokyklos psichologo asistente. Jo metu buvo lavinami kūrybiškumo ir iniciatyvumo įgūdžiai, o parengta idėja artimiausiu metu turėtų virsti realiu pokyčiu mokykloje.

    5, 8 ir 9 klasių mokiniai dalyvavo dalyvaujamojo biudžeto praktinių seminarų cikle. Veiklose dėmesys skirtas atsakingam sprendimų priėmimui, bendruomeniškumui ir supratimui, kaip idėjos virsta konkrečiais sprendimais, kai reikia pagrįsti naudą ir numatyti įgyvendinimą.

    Nuo pirmokų profesijų iki dviratininko pažymėjimo

    5 klasės mokiniai įsitraukė į veiklą Svajok, kuo būsi, kur aptarė ateities profesijas ir bandė įsivertinti, kokie gebėjimai tam reikalingi. Taip pat jie laikė teorijos ir praktikos žinių patikrinimą dviratininko pažymėjimui bei susijusioms kompetencijoms įgyti.

    1–4 klasių mokiniai dalyvavo kūrybinėje veikloje Apsirenk ateičiai ir per aprangą pristatė pasirinktą profesiją. Antrokai lankėsi parduotuvėje ir susipažino su pardavėjo darbu, o 3–4 klasių mokiniai edukacijoje Babilono soduose gilinosi į architekto profesiją.

    Pirmokai taip pat pažino ūkininko profesiją ir verslo kasdienybę, vykdami į Šiaulių rajono Dargaičių kaimą. Mokykla akcentuoja, kad tokios patirtys padeda vaikams iš anksto susieti mokymąsi su realiu gyvenimu ir ugdo smalsumą skirtingoms sritims.

    Pasak mokyklos, gegužės veiklos padėjo mokiniams geriau pažinti profesijų įvairovę, stiprinti karjeros planavimo įgūdžius ir drąsiau kelti klausimus apie ateitį. Projektas apėmė tiek pažintines išvykas, tiek praktinius užsiėmimus, kurie skatina savarankiškumą ir atsakingą pasirinkimą.

    „Karjeros ugdymas veiksmingiausias tuomet, kai mokiniai profesijas pamato iš arti ir patys išbando skirtingas veiklas“, – sakė karjeros specialistė Dalia Orlakienė.

  • Pirties diena Kėdainiuose: šimtavietė pirtis, pirtininkai ir procedūros birželio 13 dieną

    Pirties diena Kėdainiuose: šimtavietė pirtis, pirtininkai ir procedūros birželio 13 dieną

    Birželio 13 dieną Kėdainiuose vyks Pirties diena, į kurią kviečiami pirties mylėtojai ir smalsuoliai, norintys iš arčiau pažinti lietuviškos pirties tradicijas. Renginys numatytas Kėdainių miesto atsarginiame stadione, J. Basanavičiaus gatvėje, pradžia nuo 12.00 valandos.

    Organizatoriai žada, kad renginio centre bus šimtavietė pirtis ir kelios mobiliosios pirtys, todėl lankytojai galės išbandyti skirtingas kaitinimosi patirtis vienoje vietoje. Tokie renginiai pastaraisiais metais populiarėja kaip bendruomeniškas būdas pristatyti pirtį ne tik kaip pramogą, bet ir kaip sveikatinimo bei tradicijų dalį.

    Programoje numatomi susitikimai su Lietuvos pirtininkais, pirties procedūros ir masažai, taip pat pirties arbata. Renginyje taip pat planuojamos paskaitos ir mokymai, skirti tiek pradedantiesiems, tiek tiems, kurie jau turi pirties ritualų patirties.

    Šventėje žadama ir bendrystės erdvė, kurioje bus kuriama jauki atmosfera, o norintys galės užsukti į pirties kermošių. Tokie kermošiai dažnai tampa proga įsigyti pirties atributikos ar susipažinti su pirtininkystės kultūra iš arčiau.

    Renginio organizatoriai kviečia atvykti į Kėdainius ir kartu švęsti lietuviškos pirties tradicijas, o planuojantiems apsilankymą patariama įvertinti, kad kaitinimosi patirtis dažnai priklauso nuo oro sąlygų ir dalyvių srauto. Jei ketinate dalyvauti procedūrose, pravartu turėti pirties reikmenų ir pasidomėti vietoje galiojančia tvarka.

  • Birželio 8 dieną Kretingos bažnyčioje skambės oratorija Antano Mončio atminimui

    Birželio 8 dieną, Kretingos miesto šventės ir Šv. Antano atlaidų metu, 19 valandą Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje vyks iškilminga oratorija, skirta skulptoriui Antanui Mončiui atminti. Renginys žada tapti vienu ryškiausių šių metų šventės akcentų, sujungiančiu muziką, žodį ir vizualiąją raišką.

    Antanas Mončys gimė 1921 metais birželio 8 dieną Darbėnų valsčiuje, Mančių kaime. Didžiąją gyvenimo dalį jis praleido Prancūzijoje, tačiau kūryboje nuolat išlaikė ryšį su gimtine ir žemaitiška tapatybe, kuri tapo svarbiu įkvėpimo šaltiniu.

    Kretingos rajono savivaldybė skelbia, kad 2026 metais savivaldybėje bus minimi skulptoriaus, modernisto Antano Mončio metai. Šiuo sprendimu siekiama aktualizuoti menininko kūrybinį palikimą ir paskatinti platesnį visuomenės susidomėjimą jo darbais bei biografija.

    Skulptorius yra sukūręs religinio siužeto kūrinių, antkapinių paminklų, figūrinių kompozicijų, skulptūrų ir reljefų, taip pat švilpių ir kaukių, išskiriančių jo kūrybą iš įprastų akademinių formų. Menininkas surengė apie 30 personalinių parodų įvairiose šalyse, o Palangoje veikiantys Antano Mončio namai-muziejus šiandien laikomi viena svarbiausių erdvių, pristatančių jo palikimą Lietuvoje.

    Oratorijai parengti suburta profesionalių kūrėjų komanda. Projekto idėjos autoriai yra Palangos kultūros centro folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovė, etnografė Zita Baniulaitytė ir Palangos kamerinio choro vadovas Edmundas Jucevičius.

    Muziką oratorijai sukūrė kompozitorius Linas Rimša, žinomas dėl įvairių žanrų jungčių ir šiuolaikiško požiūrio į tradicinę medžiagą. Prie projekto prisijungė ir muzikinės dalies koordinatorius, kompozitorius Rytas Svilainis bei režisierius Alvydas Šlepikas.

    Kūrinyje susijungs kelios meninės kryptys: skambės švilpiai, vyks kaukių performansas, bus skaitomi tekstai, atliekamos skulptoriaus dainuotos ir kitos tradicinės žemaitiškos dainos bei giesmės. Skambesį papildys perkusiniai instrumentai ir tradicinių žemaitiškų bei prancūziškų instrumentų dermė, pabrėžianti menininko gyvenimo kelią tarp Lietuvos ir Prancūzijos.

    Organizatoriai kviečia kretingiškius ir miesto svečius atvykti į bažnyčią ir tapti šio išskirtinio kultūrinio įvykio dalimi. Oratorija skirta ne tik pagerbti Antano Mončio atminimą, bet ir priminti, kad jo kūryba iki šiol išlieka gyva, atpažįstama ir aktuali.

  • Kretingos rajone primena apie apleistus sklypus: iki liepos 1 dienos susitvarkykite, kitaip brangs mokestis

    Kretingos rajono savivaldybė ragina privačių ir nuomojamų valstybinės žemės sklypų savininkus bei nuomininkus pasirūpinti sklypų priežiūra. Sklypus būtina sutvarkyti iki einamųjų metų liepos 1 dienos, kad jie nebūtų įtraukti į nenaudojamų ir apleistų kitos paskirties žemės sklypų sąrašą.

    Savivaldybė pabrėžia, kad į sąrašą patekę sklypai gali kainuoti brangiau. Sąrašą, patvirtintą Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos planuojama pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

    Į sąrašą įtrauktiems savininkams ir nuomininkams būtų taikomas didesnis žemės mokesčio arba valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, siekiantis 4 proc. Savivaldybė akcentuoja, kad tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl sklypų priežiūros nereikėtų atidėlioti.

    Sklypas laikomas apleistu, kai jis nesutvarkytas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, arba kai yra akivaizdžiai neprižiūrimas. Pavyzdžiui, kitos paskirties žemės sklypas gali būti pripažintas apleistu, jei jis apaugęs sustabarėjusiomis ir sėklas subrandinusiomis daugiametėmis piktžolėmis, krūmais ir nėra nušienautas iki liepos 1 dienos.

    Taip pat apleistumo požymiais laikomas netinkamas daiktų laikymas sklype, kai tam neskirtose vietose kaupiamos šiukšlės, laikomos statybinės ar aplinką teršiančios medžiagos, higienos ir sanitarijos normų neatitinkantys daiktai. Prie tokių atvejų priskiriamos ir akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės ar jų dalys, taip pat nenaudojami statybiniai vagonėliai.

    Savivaldybė primena, kad sklypų priežiūra svarbi ne tik dėl galimų mokesčių padidėjimo, bet ir dėl aplinkos bei kaimynystės kokybės. Laiku nušienauta žolė, pašalintos atliekos ir sutvarkyta teritorija padeda mažinti invazinių augalų plitimą ir kenkėjų židinius, o tvarkinga aplinka prisideda prie gyvenamosios vietovės patrauklumo.

  • Salantų gimnazijos stadionas po rekonstrukcijos: dirbtinė veja, takai ir erdvės visai bendruomenei

    Salantuose baigti Salantų gimnazijos stadiono rekonstrukcijos darbai, pradėti praėjusių metų rudenį. Atnaujinta erdvė jau šią vasarą bus atvira ne tik mokyklai, bet ir visai miesto bendruomenei aktyviam laisvalaikiui.

    Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pabrėžė, kad savivaldybė siekia, jog moderni sporto infrastruktūra būtų prieinama ne vien rajono centre. Pasak jo, vasarą planuojama pradėti ir Vydmantų gimnazijos stadiono rekonstrukciją, o vėliau tvarkyti dar kelias sporto erdves rajone.

    „Salantų stadione darbai, kaip ir planuota, baigti iki metų vidurio, tad jau šią vasarą visa Salantų miesto bendruomenė galės leisti laiką modernioje sporto ir laisvalaikio erdvėje“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

    Rekonstrukcijos metu įrengta dirbtinės vejos futbolo aikštė ir bėgimo takai, suformuoti lengvosios atletikos sektoriai. Taip pat atsirado aikštelės komandinėms sporto šakoms ir aktyviam laisvalaikiui, kad stadionu galėtų naudotis skirtingo amžiaus gyventojai.

    Stadione įrengtos krepšinio ir lauko teniso erdvės bei universali aikštelė, pritaikoma krepšiniui ir tinkliniui. Greta atsirado lauko treniruoklių zona, o vienas treniruoklis pritaikytas asmenims su negalia.

    Šeimoms ir vaikams sukurta atskira žaidimų aikštelė su čiuožyklomis, sūpynėmis ir kitais elementais. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie sprendimai padeda stadionui tapti ne tik sporto objektu, bet ir kasdieniu traukos tašku.

    Atnaujinant teritoriją įrengtos apšvietimo, drenažo ir lietaus nuotekų sistemos, sutvarkytos prieigos ir užtikrintas pritaikymas žmonėms su negalia. Stadioną apšviečia LED apšvietimas, o poilsiui pastatyta 14 suoliukų.

    Kretingos rajono savivaldybė nurodo, kad sporto infrastruktūros atnaujinimas yra nuosekli programa, apimanti tiek Kretingą, tiek mažesnes gyvenvietes. Pastaraisiais metais rajone atnaujintos kelios ugdymo įstaigų sporto erdvės ir atskiri sporto objektai, o šią vasarą planuojama tęsti darbus naujuose projektuose.

    Salantų gimnazijos stadiono projektas bendrai finansuotas valstybės fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Toks finansavimo modelis pastaraisiais metais dažnai taikomas savivaldybėms, atnaujinant mokyklų sporto infrastruktūrą ir praplečiant jos prieinamumą bendruomenėms.

  • Prancūzijos ambasadorės vizitas Neringoje: dėmesys Sartro ir de Beauvoir palikimui bei naujiems projektams

    Prancūzijos ambasadorės vizitas Neringoje: dėmesys Sartro ir de Beauvoir palikimui bei naujiems projektams

    Neringoje apsilankė Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Lucie Stepanyan, ją lydėjo Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Pascalius Mulleris. Susitikime su Neringos savivaldybės meru Dariumi Jasaičiu aptartos kultūrinio bendradarbiavimo kryptys ir idėjos, kurios galėtų sustiprinti Prancūzijos ir Kuršių nerijos ryšius.

    Didelė pokalbio dalis skirta Nidoje įamžintam Prancūzijos intelektualų pėdsakui, siejamam su Antano Sutkaus fotografijomis. Savivaldybė yra įsigijusi visą ciklo kolekciją, o dabar svarsto, kaip ją plačiau ir nuosekliau pristatyti lankytojams bei vietos bendruomenei.

    Susitikime akcentuota, kad Nidos istorija svarbi ne tik dėl Jeano-Paulio Sartre’o viešnagės, bet ir dėl Simone de Beauvoir indėlio į Europos intelektinę tradiciją. Ambasadorė išreiškė palaikymą iniciatyvoms, kurios padėtų aktualizuoti abiejų autorių palikimą per šiuolaikinio dialogo temas, tokias kaip laisvė, lygybė ir demokratinės visuomenės raida.

    Pasak savivaldybės atstovų, Kuršių nerija galėtų tapti erdve tarptautinėms konferencijoms, diskusijoms ir intelektiniams forumams, sujungiant kultūrą, akademiją ir visuomenės aktualijas. Pabrėžta, kad Neringa jau turi tarptautinių renginių organizavimo patirties, todėl ateities projektai galėtų būti plėtojami ne nuo nulio, o remiantis turima infrastruktūra ir partnerystėmis.

    „Kuršių nerijos kultūrinė atmintis ir šiandien gali būti gyvas tiltas tarp Lietuvos ir Prancūzijos, jei ją nuosekliai paversime šiuolaikinėmis iniciatyvomis“, – sakė Lucie Stepanyan.

    Numatomi prancūzų kultūros renginiai

    Vizito metu pristatyti artimiausi Neringoje planuojami prancūzų kultūros projektai. Skelbiama, kad 2026 metų spalio 16–18 dienomis Neringoje vyks Prancūzų kultūros dienos, numatant kino, muzikos, šiuolaikinio šokio ir gastronomijos programą.

    Dalis renginių turėtų vykti Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“, taip pat planuojamos ekskursijos, skirtos Kuršių nerijos ryšiams su Prancūzija ir platesniam Europos kultūriniam kontekstui. Organizatoriai akcentuoja siekį kurti programą, kuri būtų įdomi ir turistams, ir vietos gyventojams.

    Rezidencija ir tarptautinės partnerystės

    Taip pat pristatyta, kad kitų metų pavasarį planuojama tarptautinė menininkų rezidencija „Nida Artist’s Residency: Where Bodies Meet Landscape“. Projektą įgyvendins Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, gavęs programos „Culture Moves Europe“ finansavimą.

    Rezidencijoje turėtų dalyvauti menininkai iš Prancūzijos šiuolaikinio šokio trupės „Ex Nihilo“, o projektas bus vykdomas bendradarbiaujant su Šeiko šokio teatru ir programa „Neringos šokis“. Planuojama, kad rezultatai bus pristatyti viešuose renginiuose, bendruomenės susitikimuose bei profesiniuose seminaruose.

  • Sugrįžtantys lietuviai vis dažniau renkasi regionus: Joniškio rajonas – tarp lyderių 2025 metais

    Sugrįžtantys lietuviai vis dažniau renkasi regionus: Joniškio rajonas – tarp lyderių 2025 metais

    Valstybės duomenų agentūros galutiniai duomenys rodo, kad 2025 metais į Lietuvą sugrįžo beveik dvigubai daugiau Lietuvos piliečių, nei iš jos išvyko. Per metus grįžo 19 310 Lietuvos piliečių, o išvyko 9 940.

    Tai jau šešti metai iš eilės, kai grįžtančiųjų srautas viršija išvykstančiųjų. Ši tendencija dažniausiai siejama su gerėjančiomis darbo galimybėmis, augančiais atlyginimais ir didesniu valstybės bei savivaldybių dėmesiu grįžimo procesui.

    Regionai atsiveria grįžtantiems

    Nors pagal absoliučius skaičius daugiausia sugrįžusiųjų tradiciškai apsigyvena Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų bei rajonų savivaldybėse, vertinant sugrįžusiųjų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, išryškėja kita kryptis. Pagal šį rodiklį pirmauja mažesnės savivaldybės.

    Didžiausias sugrįžusių Lietuvos piliečių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, 2025 metais fiksuotas Visagino, Palangos, Akmenės, Pagėgių ir Joniškio rajono savivaldybėse. Tai signalizuoja, kad dalis diasporos grįžimą planuoja ne į didmiesčius, o į regionus, kuriuose mato aiškesnį būsto, paslaugų ir šeimos gyvenimo balansą.

    Ką rodo Joniškio rajono pavyzdys?

    Joniškio rajono patekimas tarp lyderių pagal grįžtančiųjų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, išskiria savivaldybę bendrame migracijos paveiksle. Toks rezultatas paprastai susijęs ne su vienu veiksniu, o su kelių aplinkybių deriniu: vietos darbo rinka, būsto kainų prieinamumas ir savivaldybės gebėjimas greitai atsakyti į praktinius grįžtančiųjų klausimus.

    Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžia, kad grįžimas vis labiau pasiskirsto po visą šalį, o neapsiriboja didmiesčiais.

    „Matome, kad grįžimas į Lietuvą vis labiau pasiskirsto po visą šalį. Žmonės renkasi ne tik didžiuosius miestus, bet ir mažesnes savivaldybes, kuriose yra sudarytos sąlygos naujai įsikurti sugrįžus iš užsienio“, – sakė Kęstutis Budrys.

    Kas dažniausiai sugrįžta ir ko ieško?

    2025 metais dažniausiai į Lietuvą grįžo 25–34 metų amžiaus Lietuvos piliečiai. Į šalį sugrįžo 5 059 šios amžiaus grupės asmenys, sudarę daugiau nei ketvirtadalį visų grįžusių piliečių.

    Ši grupė paprastai grįžimą sieja su karjeros tęstinumu, vaikų ugdymu ir noru kurti ilgalaikius planus Lietuvoje. Kartu sugrįžtantys atsiveža užsienyje įgytą profesinę patirtį, kuri gali stiprinti vietos darbo rinką, ypač regionuose, kur kvalifikuotų darbuotojų trūkumas išlieka aktualus.

    Praktiškai grįžtantiesiems svarbiausi klausimai dažniausiai sukasi apie darbą, būstą, sveikatos priežiūrą, vaikų darželius ir mokyklas, taip pat dokumentų tvarkymą. Užsienio reikalų ministerija nurodo, kad nuo 2024 metų veikia konsultacijų centras „Grįžtu LT“, padedantis grįžtantiems ir svarstantiems sugrįžti gauti aktualią informaciją įvairiais kanalais.

    Joniškio rajono savivaldybė taip pat teikia informaciją diasporos klausimais vietos lygmeniu. Tikimasi, kad augant grįžtančiųjų skaičiui regionuose, didės ir savivaldybių poreikis plėsti paslaugas, orientuotas į greitesnį įsikūrimą bei sklandesnę integraciją.

  • 7 vasaros produktai, kurie drėkina geriau nei vanduo: įtraukite juos į meniu šiandien

    Karštomis vasaros dienomis organizmui reikia daugiau skysčių, tačiau vien vandens stiklinė ne visada išsprendžia problemą. Dalis skysčių gaunama ir su maistu, ypač jei renkamės produktus, kuriuose daug vandens bei elektrolitų.

    Dehidratacija gali pasireikšti galvos svaigimu, nuovargiu, galvos skausmu, prastesne koncentracija ar raumenų mėšlungiu. Rizika didėja karštyje, sportuojant, vyresniame amžiuje ir vaikams, todėl verta prisiminti ne tik gėrimus, bet ir drėkinantį maistą.

    Agurkai ir arbūzai

    Agurkai yra vieni vandeningiausių produktų: juose vandens kiekis siekia apie 96 proc. Juos patogu valgyti kaip užkandį, dėti į salotas ar gaminti šaltas sriubas, o šlakelis druskos gali padėti papildyti prarastą natrį.

    Arbūzas taip pat yra vasaros klasika, turinti apie 92 proc. vandens. Be skysčių, jis suteikia ir angliavandenių, todėl po aktyvios veiklos gali padėti greičiau atkurti energiją, ypač jei valgomas kartu su baltymais, pavyzdžiui, varške ar jogurtu.

    Pomidorai, paprikos ir apelsinai

    Pomidorai sudaryti maždaug iš 94 proc. vandens ir dažnai valgomi žali, todėl nepraranda dalies skysčių, kaip nutinka termiškai apdorojant. Jie lengvai pritaikomi salotoms, sumuštiniams ar kaip garnyras šalia pagrindinio patiekalo.

    Saldžiosios paprikos vidutiniškai turi apie 92 proc. vandens ir yra geras vitamino C šaltinis. Apelsinuose vandens kiekis siekia apie 88 proc., o vaisius paprastai sotesnis nei sultys, nes kartu gaunama ir daugiau skaidulų.

    Varškė ir braškės

    Grūdėtoje varškėje vandens kiekis sudaro apie 80 proc., todėl tai vienas iš tų produktų, kurie vienu metu padeda ir pasisotinti, ir papildyti skysčius. Ji ypač patogi kaip pusryčių ar užkandžio pagrindas, derinant su uogomis, vaisiais ar daržovėmis.

    Braškės turi apie 91 proc. vandens ir tinka tiek desertams, tiek salotoms ar glotnučiams. Kad drėkinimas būtų efektyvesnis, mitybos specialistai primena paprastą taisyklę: karštyje verta rinktis vandeningą maistą, tačiau vandens gėrimo jis nepakeičia, o tik papildo.

    Jei diena ypač karšta arba gausiai prakaituojate, svarbu prisiminti ir elektrolitus. Vien vanduo ne visada atkuria prarastas mineralines medžiagas, todėl naudinga, kad mityboje būtų ir šiek tiek druskos, kalio bei magnio turinčių produktų.

  • Šalia agurkų pasodinkite šias daržoves: derlius gali nustebinti, bet kelių kaimynų venkite

    Agurkai ir toliau išlieka viena populiariausių daržo kultūrų, o didesnio derliaus siekiantys augintojai vis dažniau renkasi mišrų sodinimą. Tinkamai parinkti agurkų kaimynai gali padėti geriau išnaudoti dirvą, sumažinti kenkėjų spaudimą ir stabilizuoti drėgmės režimą per karščius.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalis augalų agurkams suteikia atramą, dalis praturtina dirvą azotu, o kiti savo kvapu ar išskiriamomis medžiagomis gali atbaidyti kenkėjus. Vis dėlto ne visi deriniai palankūs: kai kurie augalai konkuruoja dėl maisto medžiagų arba didina ligų riziką.

    Kas agurkams padeda labiausiai

    Agurkams itin naudingi ankštiniai, pavyzdžiui, pupelės ar žirniai. Šie augalai, gyvendami simbiozėje su gumbelinėmis bakterijomis, padeda „įnešti“ daugiau azoto į dirvą, o agurkai yra imlūs maisto medžiagoms, todėl toks kaimynystės efektas dažnai juntamas augimo tempu ir derėjimu.

    Kitas praktiškas sprendimas yra saldieji kukurūzai, jei norisi agurkus auginti vertikaliai ir išvengti papildomų konstrukcijų. Aukšti stiebai gali tapti natūralia atrama ir suteikti šiek tiek pavėsio, o tai ypač svarbu, kai dirva greitai perdžiūsta ir augalai patiria karščio stresą.

    Šaknavaisiai, tokie kaip ridikėliai, morkos ar burokėliai, dažnai pasirenkami dėl to, kad jie kitaip „dirba“ dirvoje ir neužima daug vietos virš jos. Jie gali padėti purenti žemę ir pagerinti oro patekimą prie agurkų šaknų, o tai aktualu sunkesnėse, molingose dirvose.

    Augalai, kurie mažina kenkėjų riziką

    Svogūnai ir česnakai vertinami dėl intensyraus kvapo ir sieros junginių, kurie gali prisidėti prie mažesnio amarų ir kai kurių kitų kenkėjų aktyvumo šalia agurkų. Be to, jų šaknys dažniausiai sekliai išsidėsčiusios, todėl konkurencija dėl vietos ir maisto medžiagų paprastai būna mažesnė.

    Salierai taip pat minimi kaip naudingi kaimynai, nes jų aromatas nepatinka daliai kenkėjų. Moksliniuose darbuose nagrinėtas ir jų derinimas su agurkais dėl galimo poveikio dirvoje plintančioms grybinėms ligoms, įskaitant fuzariozę, kuri šiltnamiuose ir šiltesniais sezonais gali tapti rimtu iššūkiu.

    Lapinės daržovės, pavyzdžiui, salotos ar špinatai, agurkams dažnai pasitarnauja kaip žemę dengianti „žalioji danga“. Tokia kaimynystė padeda ilgiau išlaikyti drėgmę, mažina dirvos perkaitimą ir gali sumažinti laistymo poreikį, ypač lengvesnėse dirvose.

    Kurių kaimynų geriau vengti

    Darže verta vengti tokių derinių, kurie didina ligų ir kenkėjų riziką arba stabdo agurkų augimą. Dažnai kaip probleminiai minimi bulvių ir agurkų deriniai, nes gali sutapti jautrumas kai kurioms ligoms, be to, abu augalai pritraukia kenkėjus, kuriuos vėliau sunkiau suvaldyti.

    Atsargiai vertinami ir melionai bei kiti moliūginiai, jei auginami pernelyg arti, nes ligos šiai augalų grupei plinta lengviau, o tankus lapynas blogina vėdinimą. Taip pat dalis augintojų pastebi, kad kai kurios prieskoninės žolelės, pavyzdžiui, šalavijas ar bazilikai, agurkų kaimynystėje ne visuomet pasiteisina, todėl saugiau jas auginti atskirame plote.

    Kad mišrus sodinimas duotų realų rezultatą, svarbiausia išlaikyti atstumus, užtikrinti gerą oro cirkuliaciją ir nuosekliai stebėti lapų būklę. Jei pastebimi miltligės ar dėmėtligių požymiai, verta greitai koreguoti laistymą, retinti augalus ir, jei reikia, taikyti prevencines priemones.