CP v2

Blog

  • Varėnos rajone startavo verslo apklausa: aiškinamasi, kiek laiko kainuoja administracinės procedūros

    Varėnos rajono savivaldybė kviečia verslininkus ir verslo organizacijų atstovus dalyvauti apklausoje, kuria siekiama įvertinti verslui tenkančią administracinę naštą savivaldybėje. Gautos įžvalgos turėtų padėti tiksliau suprasti, kurios procedūros įmonėms kainuoja daugiausia laiko ir pastangų.

    Apklausą prašoma užpildyti iki gruodžio 31 dienos. Savivaldybė nurodo, kad atsakymai bus naudojami paslaugų kokybei gerinti ir procesams tobulinti, kad verslui būtų paprasčiau spręsti kasdienius klausimus.

    Kas laikoma administracine našta?

    Administracinė našta paprastai apima laiką, dokumentus ir veiksmus, kurių reikia laikytis dėl teisės aktų ar institucijų reikalavimų. Verslui tai dažniausiai reiškia paraiškų pildymą, derinimus, pažymų gavimą, ataskaitų teikimą ir bendravimą su skirtingais padaliniais.

    Tokie vertinimai ypač svarbūs mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms papildomos procedūros dažnai tampa reikšminga sąnaudų dalimi. Kuo aiškiau įvardijamos problemos, tuo lengviau savivaldybei planuoti sprendimus, pavyzdžiui, trumpinti terminus, aiškinti reikalavimus ar skaitmeninti paslaugas.

    Ko tikimasi iš apklausos?

    Varėnos rajono savivaldybė pabrėžia, kad verslo atstovų nuomonė yra svarbi siekiant nuolat gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Praktikoje tokios apklausos gali padėti nustatyti pasikartojančias kliūtis, kai procesai užsitęsia dėl neaiškių reikalavimų, perteklinių dokumentų ar informacijos trūkumo.

    Ekonomikos ir turizmo skyriaus pateikiama informacija rodo, kad surinkti duomenys bus naudojami tobulinant savivaldybės darbą su verslu. Kuo daugiau skirtingų sektorių įmonių dalyvaus, tuo tiksliau bus galima įvertinti situaciją ir prioritetus.

  • Liepos 6-osios šventė Dauguose: kviečia kurti lauko instaliacijas „Savos žemės raštams“

    Liepos 6-osios šventė Dauguose: kviečia kurti lauko instaliacijas „Savos žemės raštams“

    Alytaus rajono įstaigos, organizacijos, bendruomenės ir įmonės kviečiamos prisidėti prie Liepos 6-osios šventės Dauguose. Šiemet siūloma kartu kurti lauko instaliacijų parką „Savos žemės raštai“ ir kūrybiškai atskleisti krašto tapatybę.

    Sumanymas skirtas pabrėžti liaudies tradicijas, papročius ir vietos savitumą, o instaliacijos papuoš Didžiulio ežero pėsčiųjų taką. Organizatoriai tikisi, kad skirtingų bendruomenių darbai taps šventės akcentu ir traukos tašku lankytojams.

    Kaip turėtų atrodyti instaliacijos?

    Rekomenduojama kurti ne mažesnes nei 1 metro aukščio instaliacijas, pritaikytas eksponuoti lauke. Pirmenybė teikiama natūralioms medžiagoms, tokioms kaip lauko gėlės, mediena, vytelės ir panašios priemonės.

    Kuriant patariama įvertinti atsparumą vėjui, lietui ir intensyvesniam žmonių srautui, nes instaliacijos bus įrengiamos viešoje erdvėje. Taip pat svarbu apgalvoti, kad kūrinys būtų saugus praeiviams ir patvarus visos šventės metu.

    Terminai ir pristatymas

    Instaliacijos į Daugus turi būti atvežtos arba sukurtos vietoje iki liepos 6 dienos 10.00 valandos. Tokia tvarka leidžia darbus paruošti ir išdėstyti dar prieš pagrindinius šventės renginius.

    Apie ketinimą dalyvauti prašoma pranešti iki liepos 1 dienos telefonais +370 620 65 784 arba +370 692 70 038. Susisiekus galima suderinti organizacinius klausimus, atvykimo laiką ir instaliacijų įrengimo detales.

  • Varėnos rajono sporto apdovanojimai 2025: kas pretenduoja į prizus ir kada vyks šventė

    Varėnos rajono sporto apdovanojimai 2025: kas pretenduoja į prizus ir kada vyks šventė

    Birželio 18 dieną 18 valandą Varėnos kultūros centre vyks tradiciniai Varėnos rajono sporto apdovanojimai 2025 ir Varėnos sporto centro mokslo metų užbaigimo šventė. Renginyje bus pagerbti sportininkai, treneriai, komandos, rėmėjai ir aktyvūs bendruomenės nariai, prisidėję prie sporto plėtros rajone.

    Organizatoriai pabrėžia, kad apdovanojimų tikslas yra ne tik įteikti prizus, bet ir viešai įvertinti kasdienį darbą, kuris dažnai lieka už varžybų rezultatų ribų. Tokios šventės regionuose tampa svarbia bendruomenės tradicija, stiprinančia savanorystę, trenerių autoritetą ir jaunimo motyvaciją likti sporte.

    Kas bus apdovanota šiemet

    Šventės metu numatytas platus nominacijų spektras, apimantis tiek individualius pasiekimus, tiek komandinę veiklą ir iniciatyvas. Tarp jų yra Metų sportininkės, Metų sportininko, Metų komandos, Metų proveržio, Metų iniciatyvos, Metų trenerio, Metų talento ir kitos nominacijos.

    Taip pat bus įteikti apdovanojimai rėmėjams ir bendruomenės nariams, kurie prisideda prie sporto infrastruktūros, renginių organizavimo ar jaunimo užimtumo. Tokia praktika atspindi pastarųjų metų tendenciją Lietuvos savivaldybėse labiau vertinti sporto ekosistemą kaip visumą, o ne vien medalius.

    Nominantai: nuo sportininkų iki rėmėjų

    Metų sportininkės nominacijoje šiemet įvardytos Gerda Raulušaitytė, Ieva Jurkūnaitė ir Reda Laurinavičiūtė. Metų sportininko nominacijoje varžosi Rokas Černiauskas, Mykolas Lapiniauskas ir Audrius Plytnikas.

    Metų komandos nominacijoje minimi Varėnos rajono kultūros ir sporto klubas Ūla, Varėnos Glassbee-KRS ir VšĮ Geležies lyga. Metų proveržio nominacijoje įtraukti Faustinas Miliauskas, Arnas Narijauskas ir Ieva Jurkūnaitė.

    Metų iniciatyvos nominacijoje išskiriamas Varėnos sporto centro projektas Aktyvi Varėna, Panočių kaimo bendruomenės ir trenerio Vyto Martūno iniciatyva sutvarkyti Panočių sporto salę bei Varėnos kalėdinis pusmaratonis 2025. Metų sporto draugo nominacijoje minimi UAB „Adexlt“, „Coca-Cola HBC Lietuva“, MB „Bodekslitas“ ir kavinė-picerija „Olimpas“.

    Gyvenimo būdo įkvėpėjo nominacijoje įvardyti Danguolė Laurinavičienė, Rita Lysenko ir Vytas Martūnas. Metų sugrįžimo nominacijoje minimi Varėnos Ūla, Dainius Sukackas ir Ernestas Česokas bei Gytis Kašėta.

    Mes galime nominacijoje įtraukti VšĮ Didelės akys, karate kyokushin klubas Kamuido ir Pavel Kaliadziuk. Metų veteranų komandos nominacijoje minimi Varėnos sporto klubas Šmarškai, VšĮ Geležies lyga ir asociacija SK Dzūkai.

    Metų trenerio nominacijoje įvardyti Irmantas Markiavičius, Povilas Petrušis ir Egidijus Kašėta. Metų talento nominacijoje minimi Arnas Narijauskas, Ieva Jurkūnaitė ir Arijus Amšiejus.

    Sporto centro absolventai ir šventės reikšmė

    Renginio metu taip pat bus įteikti Varėnos sporto centro baigimo pažymėjimai sportininkams, baigusiems sportinio ugdymo programą. Tai svarbus etapas jauniems atletams, nes pažymi ilgalaikio darbo ciklo pabaigą ir dažnai sutampa su sprendimu, ar tęsti sportą aukštesniu lygiu.

    Varėnos sporto bendruomenei ši šventė tampa proga susitikti skirtingų sporto šakų atstovams, pasidalyti sezono patirtimis ir įvardyti prioritetus ateinantiems metams. Organizatoriai kviečia gyventojus atvykti palaikyti nominantų ir pasveikinti sporto centro absolventų.

    Renginys vyks birželio 18 dieną 18 valandą Varėnos kultūros centre. Įėjimo ir dalyvavimo sąlygos paprastai skelbiamos organizatorių kanalais, o svarbiausia šio vakaro dalis lieka ta pati: padėka tiems, kurie kuria sporto rezultatų pagrindą kasdien.

  • Varėnos rajone startuoja II etapas: 8 priedangos bus atnaujintos, numatyta beveik 200 000 eurų

    Varėnos rajone startuoja II etapas: 8 priedangos bus atnaujintos, numatyta beveik 200 000 eurų

    Varėnos rajono savivaldybė pradeda antrąjį priedangų infrastruktūros plėtros etapą, kuriuo siekiama sustiprinti gyventojų saugumą ir civilinę parengtį. 2026 metų gegužės 29 dieną pasirašyta projekto VRM-003-K-039 Priedangų infrastruktūros plėtra Varėnos rajono savivaldybėje, II etapas įgyvendinimo sutartis.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o įgyvendinime dalyvauja Vidaus reikalų ministerija, VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Varėnos rajono savivaldybės administracija. Savivaldybė pabrėžia, kad prioritetas teikiamas ne tik priedangų atsparumui, bet ir jų pritaikymui įvairių poreikių turintiems žmonėms.

    Ką numatyta padaryti?

    Antrajame etape planuojama sutvarkyti ir būtiniausiomis priemonėmis aprūpinti 8 priedangas: dviejose švietimo, dviejose sveikatos priežiūros, vienoje kultūros ir trijose administracinės paskirties įstaigose. Pasak savivaldybės, objektai parinkti iš patvirtinto priedangų sąrašo, todėl darbai orientuoti į realiai naudojamas ir gyventojams pasiekiamas vietas.

    Numatomi infrastruktūros gerinimo sprendimai apima evakuacinių išėjimų įrengimą ir evakuacinį apšvietimą, taip pat įėjimų pritaikymą riboto judumo asmenims. Planuojama didinti apsaugą nuo sužalojimų, pavyzdžiui, įrengiant apsauginius skydus langams arba kai kuriais atvejais sprendžiant langų užmūrijimo klausimą.

    Taip pat gali būti diegiamos gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos arba autonominiai dūmų signalizatoriai, tvarkomos ar įrengiamos vėdinimo sistemos. Numatyta ir rezervinio elektros tiekimo galimybė įrengiant elektros generatorius, o dalyje patalpų planuojami grindų įrengimo darbai.

    Inventorius ir kasdieniai poreikiai

    Be statybinių ir inžinerinių sprendimų, priedangos bus papildomai aprūpintos inventoriumi pagal jose planuojamą sutalpinti žmonių skaičių. Tarp numatytų priemonių yra biotualetai higienos sąlygoms užtikrinti bei sulankstomos kėdės ir sulankstomos lovos trumpalaikiam poilsiui.

    Planuojama įsigyti talpyklas geriamojo vandens atsargoms, taip pat būtiniausias priemones ekstremaliems atvejams, įskaitant pirmosios pagalbos rinkinius, neštuvus, taktinio tipo žibintuvėlius, gesintuvus, laužtuvus ir sulankstomus kastuvus. Tokios priemonės laikomos praktišku minimumu, kad priedangos galėtų būti naudojamos ne tik formaliai, bet ir realios grėsmės metu.

    Kiek kainuos ir kiek truks?

    Bendra projekto vertė siekia 197 629,89 eurų, o finansavimas numatytas pilnai iš Valstybės gynybos fondo. Savivaldybė nurodo, kad projekto trukmė planuojama 18 mėnesių.

    Tokio pobūdžio investicijos pastaraisiais metais vis dažniau vertinamos kaip būtina viešosios infrastruktūros dalis, ypač didėjant dėmesiui gyventojų apsaugai ir pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Varėnos rajono atnaujinimų paketas išsiskiria tuo, kad numato ir inžinerinius sprendimus, ir aiškiai apibrėžtą aprūpinimą inventoriumi.

  • Krienai: prieskonis virškinimui ir sąnariams, kurį dažnai prisimename tik per šventes

    Krienai dažnai siejami su šventiniu stalu ir riebių mėsos patiekalų priedu, tačiau jų maistinė vertė ir biologiškai aktyvios medžiagos leidžia į šį prieskonį pažiūrėti plačiau. Specialistai pabrėžia, kad aitrus skonis nėra vien „charakteris“ – jis susijęs su junginiais, kurie gali turėti įtakos virškinimui ir uždegiminiams procesams.

    Krienų šaknyje gausu augalinių junginių, vadinamų gliukozinolatais, kurie susmulkinus ar sutarkavus šaknį virsta aštrumą suteikiančiomis medžiagomis. Būtent todėl šviežiai tarkuoti krienai yra ryškesnio skonio nei ilgai pastovėję ar stipriai termiškai apdoroti gaminiai.

    Krienai vertinami dėl vitaminų ir mineralų, ypač vitamino C, taip pat dėl fitocheminių medžiagų, kurios tiriamos dėl galimo antibakterinio poveikio. Nors jų sudėtis gali skirtis pagal auginimo sąlygas ir paruošimo būdą, bendras bruožas išlieka tas pats: tai stipraus poveikio prieskonis, kurio paprastai pakanka nedideliais kiekiais.

    Krienų aštrumas dirgina gleivinę ir refleksiškai skatina seilių bei virškinimo sulčių išsiskyrimą, todėl daliai žmonių jie gali palengvinti sunkesnio maisto virškinimą. Dėl tos pačios priežasties jautresnio skrandžio žmonėms, sergantiems gastritu ar turintiems refliuksą, krienai gali netikti arba turėtų būti vartojami itin saikingai.

    Tradicijoje krienai dažnai patiekiami su mėsa, dešromis ar rūkytais gaminiais neatsitiktinai: aitrūs prieskoniai padeda „pramušti“ riebesnio maisto skonį ir gali paskatinti virškinimo procesus. Be to, krienai neretai pasirenkami kaip priedas prie patiekalų, kurie kai kuriems žmonėms sukelia sunkumo jausmą ar pilvo pūtimą.

    Visgi mitybos specialistai primena, kad krienai nėra „greitas sprendimas“ prastiems įpročiams kompensuoti. Jei virškinimo sutrikimai kartojasi, verta peržiūrėti racioną, porcijų dydžius ir pasitarti su gydytoju, ypač jei atsiranda skausmas ar rėmuo.

    Liaudies medicinoje krienai minimi kaip priemonė peršalimo metu ir kaip vietiškai naudojamas augalas, siejamas su šilumos pojūčiu raumenų ar sąnarių srityje. Aitrūs junginiai gali sukelti odos paraudimą ir šildantį efektą, tačiau tai nereiškia, kad jie gydo sąnarių ligas ar pakeičia vaistus.

    Peršalimo sezonu žmonės kartais renkasi krienus dėl jų aštraus poveikio nosiai ir gerklei, tačiau svarbu nepersistengti. Jei simptomai stiprūs, tęsiasi ilgiau ar kyla temperatūra, saugiausia vadovautis įrodymais grįstomis gydymo rekomendacijomis.

    Krienus galima naudoti ne tik su mėsa: jie tinka su žuvimi, kiaušiniais, varške ar sūriais, taip pat padažams ir marinatams pagyvinti. Virtuvėje verta prisiminti, kad aromatas stipriausias, kai šaknis tarkuojama prieš pat valgymą, o laikant šilumoje ir ore aštrumas greičiau silpsta.

    Renkantis parduotuvėje, pravartu atkreipti dėmesį į sudėtį: kai kuriuose produktuose gali būti nemažai cukraus, druskos ar konservantų, kurie keičia bendrą maistinį profilį. Jei norisi intensyvesnio skonio ir paprastesnės sudėties, dažnai pranašesnė išeitis yra šviežia šaknis ir naminis paruošimas.

  • Karščio bangos Europoje keičia atostogas: 81 proc. keliautojų renkasi vėsesnes kryptis

    Atostogos persikelia į vėsesnį klimatą

    Pastarųjų metų karščio bangos Europoje vis dažniau verčia keliautojus peržiūrėti vasaros planus ir atsisakyti įprasto poilsio Viduržemio jūros kurortuose. Kintančios oro sąlygos daro įtaką ne tik kelionių kryptims, bet ir pačiam keliavimo laikui bei įpročiams.

    Europos keliautojų elgseną apibendrinę tyrimai rodo aiškią tendenciją: 81 proc. europiečių jau koreguoja atostogų įpročius dėl klimato kaitos. Dalis keliautojų sąmoningai ieško vėsesnio oro, o kiti vengia vietovių, kuriose pastaruoju metu dažnėja ekstremali kaitra.

    Karštis keičia ne tik maršrutus

    Kelionių sprendimai keičiasi ne vien renkantis kitą šalį ar miestą. Vis dažniau atostogos planuojamos ne per vasaros piką, o pavasarį ar rudenį, kai temperatūra būna švelnesnė, mažiau žmonių, o infrastruktūra patiria mažesnę apkrovą.

    Tokį poslinkį skatina ir tai, kad karščio bangos „išsiplečia“ už įprastų kalendorinių ribų. Pastaraisiais metais Europa fiksavo epizodus, kai pavasarį temperatūra gerokai viršijo daugiametes normas, o ankstyvo rudens karštis trikdė viešus renginius ir sporto varžybas.

    „Ekstremalus karštis nebėra retas reiškinys, jis tampa nauja norma“, – sakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

    Klimato mokslininkai pabrėžia, kad žmogaus veikla neabejotinai prisideda prie globalinio atšilimo, o tai didina ekstremalių reiškinių, įskaitant karščio bangas, tikimybę. Turizmui tai reiškia didesnę riziką sveikatai, didesnę apkrovą vandens tiekimui, sveikatos sistemoms ir miestų infrastruktūrai.

    Kur keliautojai traukia vietoj Viduržemio jūros

    Vadinamasis vėsinantis poilsis tampa vis ryškesne alternatyva klasikinei vasarai pietuose. Sparčiau auga susidomėjimas Šiaurės ir Rytų Europos kryptimis, kur vasarą lengviau išvengti alinančio karščio, o gamtos turizmas leidžia planuoti aktyvesnes atostogas.

    Tarp dažniausiai minimų krypčių atsiduria Suomija, Norvegija, Lenkija ir Islandija, kur pastaraisiais metais fiksuojamas augantis atvykstamojo turizmo srautas. Kelionių organizatoriai taip pat pastebi, kad didėja paklausa Skandinavijai, ypač tuo metu, kai Pietų Europoje skelbiami karščio įspėjimai.

    Vis dėlto populiariausios Europos turizmo šalys išlieka savo pozicijose. Tarptautinė statistika rodo, kad tokios kryptys kaip Prancūzija, Ispanija ar Italija ir toliau sulaukia milžiniškų turistų srautų, nors augimo tempai kai kur gali lėtėti.

    Prisitaiko ir miestai, ir keliautojai

    Karščio rizika verčia prisitaikyti ne tik turistus, bet ir miestus, ypač pietuose. Siekiant sumažinti perkaitimo poveikį, diegiami gatvių vėsinimo sprendimai, plečiamos pavėsio zonos, keičiami lankytinų objektų darbo laikai, o vakarėjant vis dažniau siūlomos alternatyvios ekskursijos.

    Ši kryptis sutampa su augančiu naktinių veiklų populiarumu, kai miestai skatina pažinti kultūros objektus ir erdves vėsesniu paros metu. Tokia praktika leidžia sumažinti šilumos stresą, o turistams suteikia patogesnes sąlygas.

    Ekspertai taip pat pabrėžia informavimo svarbą, nes daug keliautojų vis dar vertina karštį kaip pageidaujamą atostogų atributą. Rekomenduojama atidžiau sekti karščio perspėjimus, planuoti veiklas ryte ar vakare, rinktis šešėlį ir pakankamai vartoti skysčių, ypač keliaujant su vaikais ar vyresnio amžiaus žmonėmis.

    Dar viena ryški tendencija – vėlesni užsakymai ir didesnis lankstumas. Dalis keliautojų sprendimus priima arčiau kelionės datos, kad galėtų reaguoti į prognozes, o maršrutus renkasi taip, kad prireikus būtų galima greitai pakeisti kryptį ar kelionės laiką.

    Ilgalaikėje perspektyvoje specialistai tikisi, kad tai gali paskatinti tolygesnį turistų pasiskirstymą per metus ir regionus. Tai svarbu vietovėms, kurios per karščius patiria ypač didelę apkrovą, o keliautojams suteikia galimybę pamatyti kryptis kitu ritmu, ne vasaros piko sąlygomis.

  • Telefonas jūsų nesiklauso, bet seka kitaip: kaip reklamos profiliai kuriami be mikrofono

    Kibernetinio saugumo tyrimai, analizuojantys didelius „Android“ programėlių kiekius, ne kartą rodė, kad sisteminis, masinis slapto mikrofono naudojimas reklamai būtų sunkiai paslepiamas. Nuolatinis garso įrašymas ir perdavimas reikštų ryškų baterijos eikvojimą, duomenų srauto šuolius ir aiškius pėdsakus įrenginio bei tinklo žurnaluose.

    Technologiškai toks scenarijus taip pat nepatogus: nenutrūkstamas garso srautas vienam vartotojui per dieną gali siekti apie 130 megabaitų. Milijonams žmonių tai sukurtų milžinišką apkrovą, kuri būtų matoma operatorių, programėlių ir pačių platformų sistemose.

    Reklamos taikymas dažniausiai remiasi ne vienu požymiu, o visa duomenų mozaika: buvimo vieta, naršymo istorija, paieškos užklausos, programėlių leidimai, pirkimų signalai, įrenginio identifikatoriai ir sąsajos su kitais žmonėmis. Net jei nieko nepirkote, sistema gali spręsti apie interesus iš to, ką žiūrėjote, kiek laiko praleidote puslapyje ar kokias nuorodas atidarėte.

    Ypač svarbus veiksnys yra vadinamasis „artumo“ efektas. Jei dieną praleidžiate su žmogumi, kuris neseniai domėjosi kelione ar konkrečia preke, vietos nustatymo ir ryšio duomenys gali rodyti, kad jūsų įrenginiai judėjo kartu, buvo tose pačiose vietose arba jungėsi prie tų pačių tinklų.

    Reklamos tinklai iš tokių sutapimų gali daryti išvadą, kad esate socialiai susiję, ir jums pradėti rodyti panašius skelbimus. Vartotojui tai atrodo kaip pasiklausymas, tačiau realybėje dažnai tai tėra statistinis spėjimas pagal skaitmeninius pėdsakus.

    Psichologijoje plačiai aprašomas dažnio iliuzijos efektas, dar vadinamas Baaderio–Meinhof fenomenu. Kasdien praleidžiame dešimtis ar šimtus reklamų jų net nepastebėdami, tačiau vos tik tema tampa aktuali, smegenys pradeda ją „ištraukinėti“ iš bendro triukšmo.

    Todėl po pokalbio apie kavą ar kelionę staiga užkliuvusi reklama atrodo nenatūraliai tiksli. Iš tiesų ji galėjo būti rodoma ir anksčiau, tik tuo metu neturėjote priežasties ją įsidėmėti.

    Nors masinis telefonų pasiklausymas reklamos tikslams nėra patikimai patvirtintas, rinkodaros pasaulyje buvo bandymų naudoti garso atpažinimo metodus kitaip. Pavyzdžiui, kai kurios programėlės prašo mikrofono leidimo tam, kad atpažintų tam tikrus akustinius „pirštų atspaudus“ iš televizijos reklamų ar transliacijų, o ne žmonių kalbą.

    Tokie sprendimai leidžia suderinti reklamą skirtinguose kanaluose, tačiau jie priklauso nuo leidimų ir konkrečių programėlių elgesio. Dėl to verta reguliariai peržiūrėti, kurios programos turi prieigą prie mikrofono, ir palikti ją tik toms, kurioms ji realiai būtina.

    Didžiausią privatumo riziką dažniausiai kelia platus sekimas per programėles ir svetaines: reklaminiai identifikatoriai, sekimo pikseliai, trečiųjų šalių bibliotekos, buvimo vietos istorija ir duomenų brokerių rinka. Net be garso galima sudaryti labai detalų profilį apie žmogaus įpročius, maršrutus, pomėgius ir pirkimo tikimybę.

    Kai kuriais atvejais tyrėjai yra fiksavę ir agresyvesnes praktikas, pavyzdžiui, neteisėtą ekrano vaizdų fiksavimą ar pernelyg plačias analitikos priemones. Tokios schemos dažnai būna mažiau pastebimos vartotojui nei nuolatinis garso srautas, bet gali būti ne mažiau jautrios.

    Praktinis patarimas paprastas: tikrinkite programėlių leidimus, ribokite vietos nustatymą iki „naudojant programą“, išjunkite nereikalingą reklamų personalizavimą ir reguliariai peržiūrėkite, kokie duomenys kaupiami jūsų paskyrose. Telefonui dažnai nereikia klausytis, kad suprastų, kas jus domina, nes pakanka to, ką darote ekrane.

  • Kupiškyje finišavo Erasmus+ projektas apie DI: rudenį žadamas praktinių paskaitų ciklas suaugusiesiems

    Kupiškyje finišavo Erasmus+ projektas apie DI: rudenį žadamas praktinių paskaitų ciklas suaugusiesiems

    2026 metų gegužės 31 dieną baigėsi Kupiškio rajono švietimo pagalbos tarnybos įgyvendintas Erasmus+ projektas „Intelekto dialogas – DI ir suaugusiųjų mokymosi sinergija“ (Nr. 2025-1-LT01-KA122-ADU-000327004). Projektu siekta sustiprinti suaugusiųjų švietime dirbančių specialistų kompetencijas ir praktiškai įvertinti, kaip DI gali padėti mokymosi procese.

    Iniciatyva finansuota Europos Sąjungos bei Kupiškio rajono savivaldybės lėšomis. Pastaraisiais metais suaugusiųjų švietime vis daugiau dėmesio skiriama skaitmeniniam raštingumui, kritiniam informacijos vertinimui ir gebėjimui saugiai naudotis skaitmeniniais įrankiais, todėl tokie projektai tampa svarbia kompetencijų atnaujinimo dalimi.

    Mobilumai ir praktinės įžvalgos

    Projekto metu tarnybos darbuotojai dalyvavo tarptautiniuose mobilumuose Turkijoje, Kipre, Graikijoje ir Ispanijoje. Vizitų metu jie susipažino su skirtingų šalių suaugusiųjų švietimo sistemomis, skaitmeninių kompetencijų ugdymo metodais ir inovatyviais mokymosi organizavimo modeliais.

    Ypatingas dėmesys skirtas DI įrankių taikymui mokyme: kaip jie gali padėti parengti mokymosi medžiagą, individualizuoti užduotis, greičiau atlikti informacijos paiešką ar kurti interaktyvias užduotis. Kartu akcentuota atsakingo naudojimo kryptis, kai svarbu ne tik patogumas, bet ir duomenų apsauga, autorystė bei informacijos patikimumas.

    Ko tikėtis Kupiškio gyventojams?

    Kupiškio rajono švietimo pagalbos tarnyba skelbia, kad įgyta patirtis bus pritaikyta plečiant šiuolaikiškesnes suaugusiųjų švietimo paslaugas rajone. Tikimasi, kad sustiprėjusios specialistų kompetencijos padės greičiau reaguoti į besikeičiančius darbo rinkos poreikius ir gyventojų lūkesčius.

    Numatyta, kad 2026 metų rudens pradžioje bus organizuojamas paskaitų ir praktinių mokymų ciklas rajono suaugusiesiems. Jo metu gyventojai bus supažindinami su DI galimybėmis, praktiniais įrankiais ir jų pritaikymu kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, mokantis, dirbant ar tvarkant asmeninius reikalus skaitmeninėje erdvėje.

    „Mūsų tikslas – kad DI taptų suprantamas ir pritaikomas praktiškai, o ne liktų tik abstrakti sąvoka“, – teigiama projekto informacijoje.

    Projekto rezultatų sklaida turėtų tapti viena svarbiausių užbaigimo dalių, nes būtent vietos bendruomenei skirti mokymai gali geriausiai atskleisti, kaip tarptautinė patirtis virsta apčiuopiama nauda kasdienybėje.

  • Alizavos pagrindinė mokykla surengė „Širdžių šventę“: vaikų padėkos mokytojams ir bendruomenei

    Alizavos pagrindinė mokykla surengė „Širdžių šventę“: vaikų padėkos mokytojams ir bendruomenei

    Birželio 2 dieną Alizavos pagrindinėje mokykloje surengtas gerumo renginys „Širdžių šventė“, subūręs mokinius, darbuotojus ir bendruomenės bičiulius. Šventės idėja paprasta ir aiški: padėkoti tiems, kurie kasdien prisideda prie mokyklos gyvenimo ir vaikų gerovės.

    Renginio metu mokiniai dėkingumą skyrė ne tik mokytojams, bet ir šeimų nariams, pagalbos specialistams bei visiems, kurių darbas dažnai lieka už kadro. Padėkos žodžiai ir simbolinės dovanos pasiekė vairuotojus, valytojas, virėjas, bibliotekininkę, techninį personalą, administraciją, taip pat mokyklos rėmėjus ir bendruomenės partnerius.

    Šventinę nuotaiką kūrė mokinių muzikiniai ir teatriniai pasirodymai, kurie tapo padėkos forma ir kvietimu sustoti, pastebėti šalia esančius žmones. Tokie renginiai mokyklose vis dažniau vertinami kaip praktinis socialinio ir emocinio ugdymo tęsinys, stiprinantis tarpusavio pagarbą ir bendrystę.

    Širdžių šventėje svarbus akcentas buvo ne vien oficialios padėkos, bet ir patirtis, kai vaikai mokosi dėkingumą išreikšti konkrečiais veiksmais. Mokyklos bendruomenei tai tampa proga dar kartą susitarti, kad saugi ir palaikanti aplinka kuriama visų pastangomis, o mažos kasdienės pagalbos detalės turi didelę reikšmę.

    Renginį užbaigė nuotaikinga mokinių kapelos muzika, o ypatingu šventės akcentu tapo kartu su mokiniais grojęs meistras Andrius Vareika. Mokyklos bendruomenė pabrėžė, kad „Širdžių šventė“ tapo šiltu priminimu apie paprastą, bet svarbią vertybę: nuoširdi padėka stiprina ryšius ir įkvepia gerumui.

  • Lazdijuose nuaidėjo „Piemenėlių Sekminės“: kaip vaikai atgaivino senąsias dainas ir amatus

    Lazdijuose nuaidėjo „Piemenėlių Sekminės“: kaip vaikai atgaivino senąsias dainas ir amatus

    Šiandien Etnografinėje Prano Dzūko sodyboje Lazdijuose surengta tradicinė vaikų ir jaunimo folkloro bei amatų šventė „Piemenėlių Sekminės“. Renginyje skambėjo dainos, netrūko šokių, ratelių ir tradicinių žaidimų, o pagrindiniu šventės akcentu tapo gyvas etninės kultūros patyrimas.

    Šventės dalyvius pasveikino Lazdijų rajono savivaldybės atstovai, sveikinimus perdavė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus „Tūkstantmečio mokyklų“ programos veiklų koordinatorė Angelė Mizerienė. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie renginiai ugdo vaikų smalsumą, bendruomeniškumą ir padeda natūraliai perduoti tradicijas.

    Sekminių papročiai gyvai

    Sekminės lietuvių tradicijoje siejamos su pavasario darbų pabaigtuvėmis, gyvulių ganiavos pradžia ir bendruomenės sambūriais. „Piemenėlių Sekminės“ primena laikus, kai piemenavimas buvo svarbi kaimo kasdienybės dalis, o dainos ir žaidimai atliko ne tik pramoginę, bet ir ugdomąją funkciją.

    Renginyje vaikai ir jaunimas dalyvavo folkloro kolektyvų pasirodymuose, mokėsi ratelių, išbandė tradicinius žaidimus, susipažino su senaisiais amatais. Pasak renginio organizatorių, praktinis prisilietimas prie amatų ir dainavimo kartu padeda etninei kultūrai išlikti ne kaip muziejinei vertybei, o kaip gyvai patirčiai.

    Nuo amatų iki bendro stalo

    Šventėje netrūko ir Sekminėms būdingų vaišių: dalyviai ragavo tradicinę Sekminių kiaušinienę. Bendras stalas, kaip ir dainos ar žaidimai, tapo proga bendrauti skirtingų kartų žmonėms, pasidalyti istorijomis ir prisiminimais.

    Už iniciatyvą, puoselėjančią krašto tradicijas ir etninę kultūrą, padėkota Etninės kultūros ir saviraiškos klubui „Bitinė“ bei Lazdijų krašto muziejaus komandai. Jų pastangomis jaunajai kartai perduodami papročiai, dainos, žaidimai ir amatų pažinimas, kurie šiandien vis dažniau tampa ne tik šventės dalimi, bet ir ugdymo bei bendruomeninių veiklų pagrindu.