CP v2

Blog

  • Europos palydovų susijungimas kelia klausimų: ar „Airbus“ sandoris stiprins nepriklausomybę kosmose?

    Europos palydovų susijungimas kelia klausimų: ar „Airbus“ sandoris stiprins nepriklausomybę kosmose?

    Europos Sąjunga atsidūrė keblioje situacijoje vertindama planuojamą „Airbus“, „Leonardo“ ir „Thales“ palydovų verslų susijungimą. Sandoris pristatomas kaip žingsnis link didesnės Europos strateginės autonomijos kosmose, tačiau konkurencijos priežiūros institucijoms kyla klausimų dėl kainų, tiekimo ir pasirinkimo.

    Pagal siūlomą modelį trijų bendrovių palydovų ir kosmoso sistemų veiklos būtų sujungtos į vieną struktūrą, kuri, viešai skelbtais duomenimis, generuotų apie 6,5 milijardo eurų metines pajamas ir turėtų apie 25 000 darbuotojų. Projektas, neoficialiai vadinamas „Bromo“, būtų orientuotas į Europos pozicijų stiprinimą žemosios Žemės orbitos palydovų rinkoje.

    Kas kelia didžiausią įtampą Briuselyje

    Didžiausia dilema susijusi su tuo, kad susijungimas galėtų sumažinti didžiųjų palydovų tiekėjų skaičių Europoje iki dviejų. Toks rinkos koncentracijos didėjimas paprastai reiškia didesnę derybinę galią tiekėjui, o tai gali virsti brangesniais užsakymais ir mažesniu alternatyvų pasirinkimu viešiesiems pirkėjams.

    Šios rizikos ypač jautrios dėl to, kad Europos Komisija lygiagrečiai vysto IRIS² – saugaus ryšio palydovinį tinklą, skirtą valstybinių institucijų ir kritinių tarnybų komunikacijai. Projektui numatyta apie 15,6 milijardo eurų, o pirmieji paleidimai planuojami nuo 2029 metų.

    IRIS² ir interesų konfliktų klausimas

    Planuojamas susijungimas tiesiogiai kerta su IRIS² tiekimo grandine, nes „Airbus“ ir „Thales Alenia Space“ jau turi svarbius vaidmenis programoje. Tai stiprina argumentą, kad konsolidacija galėtų padėti sutelkti pajėgumus ir užtikrinti įgyvendinimo drausmę, bet kartu silpnintų užsakovo galimybes spausti kainas ir reikalauti lankstesnių sąlygų.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad prie diskusijų prisideda Europos Komisijos gynybos ir kosmoso sritį kuruojantys padaliniai, kuriems svarbu turėti patikimus, europinius tiekėjus. Tuo pat metu konkurencijos priežiūra turi įvertinti, ar rinkos susiaurėjimas nepakenks viešajam interesui.

    Fonas: „Starlink“ tempas ir Europos atsakas

    Europos sprendimus spartina globali konkurencija, ypač „SpaceX“ valdoma „Starlink“ sistema, kuri diktuoja žemosios orbitos ryšio paslaugų tempą. Nors „Bromo“ nėra pristatomas kaip tiesioginis „Starlink“ analogas, ambicija aiški: Europai reikia didesnio masto ir greitesnio pramoninio ciklo, kad ji nepriklausytų nuo išorinių tiekėjų kritinėse ryšio grandyse.

    Pastarųjų metų geopolitika parodė, kad palydovinis ryšys tapo ne tik komercine paslauga, bet ir saugumo infrastruktūra. Būtent dėl to IRIS² ir panašios iniciatyvos vertinamos kaip strateginės, o bet kokie galimi tiekimo sutrikimai ar kainų šuoliai gali turėti tiesioginių pasekmių viešajam saugumui.

    Europos Komisijai dar teks apsispręsti, ar susijungimas gali būti patvirtintas su papildomomis sąlygomis, pavyzdžiui, įpareigojant dalies veiklų ar gamybos pajėgumų atsisakyti. Kol kas signalai rodo, kad derybos gali užtrukti, o galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar bus rastas balansas tarp kosmoso nepriklausomybės ir realios konkurencijos išsaugojimo.

  • Sernikas vis dar suskyla ar sukrenta? Konditeriai įvardijo vieną temperatūros klaidą

    Sernikas dažnai laikomas vienu kaprizingiausių kepinių: jis gali suskilti, sukristi ar likti žalias per vidurį, nors produktai kokybiški. Konditeriai sutaria, kad dažniausia bėdų priežastis yra netinkamai parinkta kepimo temperatūra ir per staigūs jos pokyčiai.

    Per didelė kaitra verčia masę greitai kilti, o ištraukus iš orkaitės ji staigiai krenta, todėl atsiranda įtrūkimai ir dubuo per vidurį. Kad struktūra būtų švelni, o paviršius lygus, serniką verta kepti lėčiau ir žemesnėje temperatūroje, leidžiant masei tolygiai sutvirtėti.

    Kokia temperatūra dažniausiai pasiteisina

    Praktinė taisyklė siejama su varškės kiekiu ir kepimo forma: apie 1 kilogramo varškės masei dažnai tinka maždaug 160 laipsnių temperatūra ir 60–70 minučių kepimo laikas. Didesniam, maždaug 2 kilogramų, sernikui paprastai reikia ilgesnio kepimo ir kiek žemesnės kaitros, apie 150 laipsnių, o laikas gali siekti 70–90 minučių.

    Dideli sernikai įkaista lėčiau, todėl bandant išgauti gražų viršų didesne kaitra, paviršius gali perdžiūti, o vidus likti per minkštas. Tokiu atveju geriau rinktis kantrybę, nes tolygi šiluma yra svarbiau nei greitis.

    Spodas, režimas ir maišymas

    Jei sernikas kepamas ant trapios tešlos pagrindo, pagrindą patariama iš anksto apkepti atskirai, kad vėliau jis nepermirktų nuo drėgnos masės. Dažnai toks pagrindas trumpai kepamas aukštesnėje temperatūroje, o tik tuomet pilama varškės masė ir kepama ilgiau žemesnėje kaitroje.

    Dar vienas dažnas niuansas yra orkaitės režimas: daugeliu atvejų sernikui labiau tinka kepimas be ventiliatoriaus, naudojant viršų ir apačią. Ventiliatorius paprastai greitina paviršiaus džiūvimą ir gali sustiprinti skilinėjimą, ypač jei masė papildomai perplakta.

    Maišant varškės masę svarbu nepersistengti, nes per daug įplaktas oras kepinyje sukuria staigų iškilimą ir tokį pat staigų sukrutimą vėstant. Vientisa konsistencija pasiekiama maišant tik tiek, kad susijungtų ingredientai, o ne siekiant maksimaliai purios masės.

    Aušinimas ir produktų temperatūra

    Sernikui labai kenkia temperatūrinis šokas, todėl po kepimo jis turėtų vėsti pamažu, geriausia pravėrus orkaitės dureles. Skubiai išėmus kepinį į vėsesnį orą, didėja rizika, kad jis suskils ar sukris.

    Stabiliam rezultatui svarbu ir tai, kad produktai prieš gaminimą pasiektų kambario temperatūrą. Šalti kiaušiniai ar varškė gali lemti nevienalytę masę, o kepant tai dažnai baigiasi netolygiu sutvirtėjimu ir įtrūkimais.

    Galiausiai reikšmės turi ir varškės pasirinkimas: per vandeninga masė sunkiau sutvirtėja, o kepinys gali prarasti formą. Dėl to dažnai rekomenduojama rinktis riebesnę ar pusiau riebią varškę ir vengti itin skystų variantų, ypač jei recepte nenumatyti tirštikliai.

  • Pietų Korėja svarsto ketvirtą kartą atidėti kriptovaliutų pelno mokestį: startas galėtų nusikelti į 2029

    Pietų Korėja svarsto ketvirtą kartą atidėti kriptovaliutų pelno mokestį: startas galėtų nusikelti į 2029

    Pietų Korėja svarsto ketvirtą kartą nukelti planuotą kriptovaliutų pelno apmokestinimą, o nauja įsigaliojimo data galėtų būti 2029 metais. Apie tai pranešė vietos žiniasklaida, nurodydama, kad prezidento kanceliarija šį klausimą aptaria su atsakingomis institucijomis.

    Šiuo metu galiojantis planas numato, kad mokestis turėtų startuoti 2027 metų sausio 1 dieną. Tačiau politikai ir pareigūnai esą ieško sprendimo, kaip suderinti nacionalines taisykles su tarptautiniais duomenų mainų standartais ir sumažinti administracinę naštą.

    Kas siūloma ir nuo ko viskas prasidėjo

    Pirmą kartą kriptovaliutų apmokestinimo idėja į teisėkūros darbotvarkę Pietų Korėjoje įtraukta 2020 metais, keičiant Pajamų mokesčio įstatymą. Tuomet buvo numatyta taikyti 22 proc. tarifą, įskaitant vietos mokestį, metiniam pelnui iš kriptoturto perleidimo ar skolinimo.

    Taip pat buvo numatyta bazinė neapmokestinama riba: 2,5 milijono vonų per metus, tai yra apie 1 700 eurų. Vis dėlto įsigaliojimo terminai nuo pat pradžių keitėsi, nes rinkos dalyviai ir ekspertai kėlė klausimus dėl infrastruktūros, duomenų surinkimo ir investuotojų apsaugos.

    Tarptautiniai duomenys ir JAV faktorius

    Viena pagrindinių priežasčių, minima svarstant dar vieną atidėjimą, yra EBPO kriptoturto ataskaitų teikimo sistema CARF. Tai tarptautinis standartas, skirtas automatiniam informacijos apie kriptoturto sandorius apsikeitimui tarp mokesčių administratorių.

    Pietų Korėja yra tarp jurisdikcijų, kurios planuoja pradėti keistis kriptoturto sandorių duomenimis 2027 metais. Tačiau JAV dalyvavimas, remiantis viešai aptariamais terminais, numatomas nuo 2029 metų, o būtent JAV duomenų nebuvimas įvardijamas kaip esminis praktinis barjeras.

    Pagal skelbiamą argumentaciją, neturint JAV platformų sandorių duomenų, mokesčių administratoriui tektų sudėtingiau identifikuoti užsienyje vykdomas operacijas ir jas tikrinti individualiai. Tai galėtų reikšti didesnes sąnaudas valstybei ir papildomą naštą vietos kriptovaliutų platformų naudotojams.

    Ką tai reikštų rinkai ir kas toliau

    Jeigu startas būtų perkeltas į 2029 metus, tai būtų jau ketvirtas atidėjimas nuo pirminio plano. Toks scenarijus reikštų daugiau laiko pasirengti mokesčių administravimo sistemoms, duomenų integracijai ir taisyklių suderinimui su tarptautiniais mainų mechanizmais.

    Sprendimas turėtų būti įtvirtintas per Nacionalinės Asamblėjos priimamas mokestinių įstatymų pataisas. Pranešama, kad galutinė Vyriausybės pozicija gali paaiškėti po institucijų konsultacijų, o politinės diskusijos dėl teisės aktų pakeitimų gali vykti lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje.

    Tuo pat metu rinkos dalyviams toks neapibrėžtumas signalizuoja, kad kriptovaliutų apmokestinimo režimas Pietų Korėjoje vis dar yra formavimo stadijoje. Artimiausi mėnesiai parodys, ar valstybė rinksis greitesnį įgyvendinimą, ar prioritetą teiks tarptautinių duomenų mainų pilnam veikimui.

  • „Aviva Investors“ ir „Ripple“ žengė į fondų tokenizaciją: 29 mlrd. svarų fondas perkeltas į XRP Ledger

    „Aviva Investors“ ir „Ripple“ žengė į fondų tokenizaciją: 29 mlrd. svarų fondas perkeltas į XRP Ledger

    JK draudimo grupės „Aviva“ turto valdymo padalinys „Aviva Investors“ kartu su „Ripple“ pristatė naują žingsnį fondų skaitmenizavimo kryptimi: dalis jų valdomo Sterling Liquidity Fund dabar turi tokenizuotą akcijų klasę XRP Ledger tinkle. Fondas yra vienas didžiausių sterlingais denominuotų pinigų rinkos produktų, jo apimtis siekia apie 29 mlrd. svarų sterlingų, tai yra maždaug 33,6 mlrd. eurų.

    Pagal oficialų pranešimą, „Aviva Investors“ į naują tokenizuotą akcijų klasę pati investavo 50 mln. svarų sterlingų, arba apie 58 mln. eurų. Bendra „Aviva Investors“ suma, skirta dviem tokenizuotiems pinigų rinkos fondų sprendimams, viršija 86 mln. svarų sterlingų, tai yra apie 99 mln. eurų.

    Sterling Liquidity Fund veikia nuo 2002 metų ir investuoja į aukštos kokybės, trumpalaikes skolos priemones sterlingais, užtikrindamas kasdienį likvidumą. Fondas registruotas Airijoje ir veikia kaip UCITS pinigų rinkos fondas, todėl investuotojams taikomi įprasti reguliaciniai apsaugos mechanizmai.

    Kas iš tikrųjų tokenizuojama?

    „Aviva Investors“ nurodo, kad taikomas skaitmeninio dvynio modelis: pats fondas ir jo turto valdymas išlieka tradicinėje infrastruktūroje, tačiau investuotojų turimos dalys atvaizduojamos blokų grandinėje. Praktikoje tai reiškia, kad atsiranda galimybė greičiau ir paprasčiau apskaityti nuosavybę, automatizuoti dalį procesų ir sudaryti sąlygas efektyvesniam platinimui per skaitmenines priemones.

    Norint pasinaudoti nauja akcijų klase, investuotojams reikalinga tinkama skaitmeninė piniginė. Fondo turtą saugo „BNY Mellon“, o paleidimą papildomai rėmė skaitmeninio turto saugotojas „Komainu“ ir skaitmeninės infrastruktūros platforma „Licuido“.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    Dideli pinigų rinkos fondai laikomi vienu praktiškiausių realaus pasaulio turto skaitmenizavimo atvejų, nes juose svarbiausi yra tikslumas, likvidumas ir patikima apskaita. Tokenizuotos fondo dalys teoriškai gali sumažinti tarpininkų grandines, sutrumpinti operacijų laiką ir palengvinti integraciją su skaitmeninėmis atsiskaitymo sistemomis.

    „Aviva Investors“ vadovas Markas Versey pranešime pabrėžė, kad tokenizuoti fondai gali didinti veiklos efektyvumą ir ilgainiui pagerinti klientų rezultatus. Bendrovė taip pat signalizuoja ketinanti kartu su „Ripple“ ieškoti papildomų tokenizacijos pritaikymo galimybių.

    Partnerystės tęsinys

    „Aviva Investors“ ir „Ripple“ bendradarbiavimas viešai įvardijamas kaip ilgalaikis planas dalį tradicinių fondų sprendimų perkelti į XRP Ledger. Anksčiau šiemet bendrovės skelbė apie ketinimus tokenizuoti investicinius produktus, o liepos 29 dieną „Aviva Investors“ jau buvo pristaičiusi tokenizuotą JAV doleriais denominuoto likvidumo fondo akcijų klasę, gavus Airijos centrinio banko pritarimą.

    Rinkai tai yra signalas, kad tokenizacija vis dažniau tampa ne eksperimentu, o reguliuojamų finansinių produktų platinimo kanalu. Vis dėlto galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai atsiras platesnė skaitmeninių piniginių, saugojimo ir atitikties infrastruktūra, kurią galėtų patogiai naudoti institucinių investuotojų grandinė.

  • Frankfurto „QuoIntelligence“ po 7,3 mln. eurų A etapo sulaukė investicijos iš Christiano Lindnerio

    Frankfurto „QuoIntelligence“ po 7,3 mln. eurų A etapo sulaukė investicijos iš Christiano Lindnerio

    Frankfurte įsikūręs kibernetinio saugumo startuolis „QuoIntelligence“ pritraukė investiciją iš buvusio Vokietijos federalinio finansų ministro Christiano Lindnerio. Sandoris įgyvendintas per jo investicinę bendrovę, tačiau investicijos dydis neatskleidžiamas.

    Naujas kapitalas į startuolį atkeliauja praėjus keliems mėnesiams po A serijos etapo, kurio metu „QuoIntelligence“ pritraukė 7,3 mln. eurų. Šiam etapui vadovavo „Elevator Ventures“ – rizikos kapitalo fondas, priklausantis „Raiffeisen Bank International“ grupei.

    Akcentuoja DI ir europinę kryptį

    Christianas Lindneris Vokietijos finansų ministro pareigas ėjo 2021–2024 metais, o taip pat ilgą laiką vadovavo Laisvųjų demokratų partijai. Prieš politinę karjerą jis dirbo versle, o pastaraisiais metais veikia ir kaip ankstyvos stadijos investuotojas.

    „Europai reikia daugiau technologijų įmonių, galinčių konkuruoti tarptautiniu mastu strategiškai svarbiose rinkose. „QuoIntelligence“ sujungia žmogaus kompetenciją ir DI sprendimus srityje, kur paklausa sparčiai auga“, – sakė Christianas Lindneris.

    „QuoIntelligence“ įkurta 2020 metais, ją įsteigė kibernetinio saugumo ekspertas Marco Riccardi. Bendrovė siūlo kibernetinių grėsmių ir rizikų žvalgybą kaip paslaugą, orientuodamasi į organizacijas, kurios nenori arba negali kurti didelių vidinių saugumo komandų.

    Platforma ir duomenų saugojimas ES

    Bendrovės „Mercury“ platforma apjungia skaitmeninių rizikų apsaugą, grėsmių žvalgybą ir platesnę rizikų analizę, įskaitant geopolitinius, fizinius ir atitikties veiksnius. Pabrėžiama, kad klientams pateikiama analitikų peržiūrėta, sukurta informacija, o ne vien neapdoroti duomenų srautai.

    Įmonė taip pat vysto pokalbinį sprendimą KARLA, apibūdinamą kaip virtualus analitikas, padedantis greičiau pasiekti žvalgybos įžvalgas skirtinguose organizacijos lygiuose. „QuoIntelligence“ teigia turinti analitikų komandą Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje, o klientų duomenis saugo Europos Sąjungoje.

    „Kai pirmą kartą susitikau su Christianu Lindneriu, įsiminė jo versli mąstysena. Jis iškart koncentravosi į tai, kas svarbiausia bet kuriam įkūrėjui: rinką, verslo modelį ir komandą“, – sakė Marco Riccardi.

    Reguliavimas didina paklausą

    Startuolis akcentuoja, kad pastaraisiais metais Europoje kinta reguliacinė aplinka, todėl kibernetinio saugumo paslaugų paklausa plečiasi. Ypač svarbūs NIS2 reikalavimai, plečiantys kritinių ir svarbių sektorių organizacijų ratą, bei DORA reglamentas, griežtinantis technologinių rizikų valdymą finansų sektoriuje.

    „QuoIntelligence“ teigimu, vien Vokietijoje NIS2 reikalavimų apimtis gali išauginti atitikties siekiančių organizacijų skaičių maždaug iki 29 500. Tokios organizacijos neretai ieško išorinių partnerių, galinčių padėti valdyti rizikas be didelių vidinių pajėgumų.

    2025 metais Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra ENISA „QuoIntelligence“ skyrė ketverių metų 1,4 mln. eurų vertės sutartį kibernetinių grėsmių žvalgybos paslaugoms teikti. Bendrovė yra sertifikuota pagal ISO 27001 standartą ir dirba su klientais finansų, transporto, gamybos, viešojo sektoriaus bei mažmeninės prekybos srityse.

    Skelbdama apie A serijos etapą, įmonė nurodė, kad lėšas planuoja skirti plėtrai rinkoje, produkto vystymui ir komandos augimui. Taip pat akcentuojama partnerystė su sistemų integratoriais, perpardavėjais ir valdomų paslaugų teikėjais, o 2025 metais bendrovė fiksavo nulinį klientų praradimą.

  • „Galaxy“: bitkoino meškų rinka baigėsi – kas rodo dugną ir kokias ribas stebėti investuotojams

    „Galaxy“: bitkoino meškų rinka baigėsi – kas rodo dugną ir kokias ribas stebėti investuotojams

    Kriptovaliutų bendrovės „Galaxy“ tyrimų padalinys teigia, kad bitkoino meškų rinka jau baigėsi, o pastarasis kainos kritimas gali būti patraukli vieta ilgalaikiams pirkėjams. Tokia išvada grindžiama silpstančiu ilgalaikių turėtojų pardavimo spaudimu ir svarbių techninių lygių susigrąžinimu.

    „Galaxy“ vertinimu, bitkoinas keletą savaičių iš eilės užsidarė aukščiau 50 savaičių slankiojo vidurkio, po ilgo laikotarpio žemiau šio lygio. Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad per kritimą buvo testuotas 200 savaičių slankusis vidurkis, dažnai laikomas vienu svarbiausių ilgalaikių rinkos ciklo orientyrų.

    Vienas svarbiausių argumentų, kurį akcentuoja „Galaxy“, yra lėtesnis senesnių bitkoinų judėjimas. Bendrovė skaičiuoja, kad piniginėse, kurios nebuvo judintos bent penkerius metus, laikomų BTC per mėnesį pervedama mažiau nei ankstesniais metais, o tai signalizuoja apie mažėjantį pasiūlos spaudimą iš ilgalaikių turėtojų.

    „Manome, kad dugnas jau pasiektas, pardavimo spaudimas sumažėjo, o mūsų išvada paprasta: dabar yra patrauklus metas pirkti ir laikyti bitkoiną“, – sakė „Galaxy“ tyrimų vadovas Alexas Thornas.

    Ataskaitoje pažymima, kad dalį rinkoje atsirandančios pasiūlos pastaruoju metu sugeria institucinė paklausa, įskaitant biržoje prekiaujamus fondus ir viešas bendroves, kurios kaupia bitkoiną balanse. Tokia dinamika dažnai laikoma veiksniu, galinčiu mažinti staigių išpardavimų tikimybę, nes dalis pasiūlos pereina į ilgesnio laikymo rankas.

    „Galaxy“ taip pat išskiria makroekonominį foną: auganti JAV skola ir deficitas, pasak bendrovės, stiprina bitkoino kaip apsidraudimo nuo valiutos nuvertėjimo naratyvą. Ši tema kriptovaliutų rinkoje ypač suaktyvėja laikotarpiais, kai investuotojai daugiau kalba apie ilgalaikę fiskalinę drausmę ir pinigų politikos kryptį.

    Kartu analitikai įvardija aiškią rizikos ribą: optimistinis scenarijus būtų kvestionuojamas, jei bitkoinas savaitę užsidarytų žemiau 50 savaičių slankiojo vidurkio ir per maždaug mėnesį nesugebėtų grįžti virš šio lygio. Tokiu atveju rinkoje galėtų atsinaujinti diskusija, ar augimas tvarus, ar tai tik laikinas atšokimas.

    Ataskaitoje aptartos ir technologinės grėsmės, tarp jų DI panaudojimas kibernetinėms atakoms. „Galaxy“ pabrėžia, kad pastarųjų metų didžiausi kripto incidentai dažniau susiję su biržomis, paslaugų teikėjais ar vartotojų įrenginiais, o ne su pačiu bitkoino protokolu.

    Kvantinių kompiuterių tema taip pat minima kaip ilgalaikė rizika, tačiau „Galaxy“ vertinimu šiuo metu nėra kompiuterio, kuris realiai galėtų pralaužti bitkoino kriptografiją. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad rinkoje jau vyksta darbai ir iniciatyvos, susijusios su atsparumo kvantinėms grėsmėms didinimu, jei tokia būtinybė ateityje taptų praktinė.

    Investuotojams tai reiškia, kad „Galaxy“ signalas yra aiškus, tačiau ne besąlygiškas: argumentai remiasi tiek pasiūlos ir paklausos pokyčiais, tiek techniniais lygiais, o pagrindinės rizikos įvardijamos iš anksto. Sprendžiant dėl pozicijų, rinkos dalyviams svarbiausia įvertinti savo rizikos toleranciją ir tai, kaip bitkoinas dera bendrame investicijų portfelyje.

  • Lozanoje įsikūrusi „Sonexos“ pritraukė 5,4 mln. eurų: nauja technologija taikosi į žemų dažnių triukšmą

    Lozanoje įsikūrusi „Sonexos“ pritraukė 5,4 mln. eurų: nauja technologija taikosi į žemų dažnių triukšmą

    Lozanoje įsikūrusi „Sonexos“ pritraukė apie 5,4 mln. eurų naujo akcijų kapitalo. Bendrovė teigia, kad finansavimas leis perkelti jos kuriamą kietakūnį triukšmo valdymą iš prototipų į pramoninę gamybą.

    Investicijų raundui vadovavo „Valquest Partners“, jame dalyvavo „Robert Bosch Venture Capital GmbH“ (Bosch Ventures) bei pramonės angelai ir privatūs investuotojai. „Valquest Partners“ įkūrėjas ir valdantysis partneris Fadi Noureddine prisijungė prie „Sonexos“ valdybos.

    „Inžinieriai visada turėjo rinktis: daugiau vietos ir svorio mainais į tylą. Plazminė akustika leidžia šį kompromisą panaikinti. Šis finansavimas perkelia technologiją iš veikiančių prototipų į klientų produktus pramoniniu mastu“, – sakė „Sonexos“ įkūrėjas ir vadovas Markas Donaldsonas.

    „Sonexos“ įkurta 2022 metais, o jos vadovas anksčiau dirbo aktyvaus triukšmo slopinimo srityje. Bendrovė akcentuoja žemų dažnių triukšmą, kurį sukelia ventiliatoriai, kompresoriai ir varikliai, nes toks ūžesys lengvai sklinda per sienas bei langus ir dažnai yra sunkiausiai suvaldomas.

    Įprasti pasyvūs sprendimai, tokie kaip storos garsą sugeriančios medžiagos ar slopintuvai, žemiems dažniams tampa vis didesni ir sunkesni, be to, gali riboti oro srautą. Tuo pačiu garsiakalbiais paremtas aktyvus triukšmo slopinimas gerai veikia ausinėse, bet realiose erdvėse susiduria su sudėtingais, trimatiais garso laukais.

    Plazmos sluoksnis vietoj storų izoliacijų

    Bendrovė teigia sukūrusi patentuotą Plasmacoustic Metalayer sprendimą, kuriame garsas sugeriamas paviršiuje programiškai valdomu plazmos sluoksniu. „Sonexos“ pabrėžia, kad sistema yra plona, lengva ir neturi judančių dalių.

    Platforma leidžia elektroniniu būdu programuoti garso valdymą, todėl žemų dažnių triukšmą būtų galima slopinti kompaktiškai ir energiškai efektyviai. Tarp tikslinių sričių minimi buitiniai prietaisai, vėdinimo ir šildymo sistemos, pramonė, infrastruktūra bei specializuotos akustinės užduotys.

    „Sonexos“ nurodo, kad prototipai bandymų sąlygomis pasiekė iki 20 decibelų žemų dažnių triukšmo sumažinimą vėdinimo sistemose ir 16 decibelų buitinėje technikoje. Bendrovė pabrėžia, kad rezultatai priklauso nuo konkretaus pritaikymo ir bandymų metodikos.

    Kelias į serijinę gamybą

    Įmonė kuria „Plasmapanel“ ir „Plasmadrive“ technologijas, kuriomis siekia apeiti pasyvių medžiagų bei tradicinio aktyvaus triukšmo slopinimo ribas. „Plasmapanel“ apibūdinamas kaip uždaras, inertinėmis dujomis užpildytas modulis, valdomas mažos galios aukštos įtampos elektronika.

    „Sonexos“ teigimu, priklausomai nuo įrengimo, sprendimas gali sugerti garsą maždaug nuo 30 iki 1 500 hercų. Bendrovė taip pat tikina, kad, lyginant su pasyviais slopintuvais, pasiekiančiais panašų rezultatą žemiems dažniams, gali reikėti mažiau nei penktadalio vietos ir svorio.

    Bendrovė pabrėžia, kad neketina visko gaminti pati ir siekia kurti pramoninę ekosistemą su partneriais. Ji skelbia, kad „STMicroelectronics“ prisideda prie mažos galios ir mažesnės kainos elektronikos kūrimo, o bendradarbiavimas su „Vandewiele Group“ per dukterinę įmonę Roj turėtų padėti pereiti prie serijinės gamybos, įskaitant elektronikos surinkimą ir kabeliavimą.

    Duomenų centrų vėsinimas ir triukšmo ribos

    „Sonexos“ mato augančią paklausą duomenų centruose, kuriuose didelę triukšmo dalį sudaro vėsinimo ventiliatoriai. Bendrovė teigia, kad mažesnis triukšmas galėtų palengvinti bendruomenių susirūpinimą ir padėti laikytis naktinių triukšmo ribojimų, išlaikant reikiamą vėsinimo pajėgumą.

    Įmonė kuria Plasmapanel Radial Active Silencer sprendimą, skirtą montuoti aplink ventiliatoriaus išmetimo zoną, slopinant žemų dažnių garsą neužkertant oro srauto kelio. 2026 metų liepą „Sonexos“ pranešė apie bendradarbiavimą su „SIT“, siekiant integruoti technologiją su ventiliatorių platformomis duomenų centrams, baterijų energijos kaupimo sistemoms ir pramoniniam vėsinimui.

    „Sonexos“ sprendžia fundamentalią inžinerinę ribą, atveriančią daug platesnes projektavimo galimybes žemų dažnių triukšmo kontrolei. Skirtinga mokslo bazė, stipri intelektinės nuosavybės pozicija ir pažanga su pirmaujančiais gamintojais suteikia patikimą kelią į pramoninę gamybą“, – sakė Fadi Noureddine.

    Pasak bendrovės, pritrauktos lėšos bus skirtos platformos industrializavimui, diegimui pas klientus, patikimumo bandymams, kvalifikavimui ir atitikčiai reguliavimui. Taip pat planuojama plėsti inžinerijos ir taikomųjų sprendimų komandas Šveicarijoje bei tarptautiniu mastu ir stiprinti intelektinės nuosavybės apsaugą.

    „Sonexos“ skelbia turinti išskirtinę licenciją iš EPFL, susijusią su pagrindiniais plazminės akustikos patentais jos naudojimo srityje. Bendrovė taip pat nurodo pateikusi papildomas patentų paraiškas ir turinti suteiktų patentų Jungtinėje Karalystėje.

  • „Strive“ už 470 mln. eurų papildė bitkoinų rezervą: 43 000 BTC ir ambicijos tapti antra

    „Strive“ už 470 mln. eurų papildė bitkoinų rezervą: 43 000 BTC ir ambicijos tapti antra

    JAV bitkoinų iždo bendrovė „Strive“ pranešė dar kartą padidinusi savo kriptovaliutos rezervą ir įsigijusi 6 182 bitkoinus. Po šio pirkimo bendras įmonės turimų bitkoinų kiekis pasiekė 43 000 BTC, rodo bendrovės pateikta informacija reguliuotojui.

    Sandorio vertė siekė apie 470 mln. eurų, jei remiamasi viešai nurodytu 511 mln. JAV dolerių dydžiu. Toks tempas leidžia „Strive“ sparčiai artėti prie didžiausių biržoje listinguojamų bitkoinų turėtojų trejeto.

    Pagal viešai sekamus įmonių bitkoinų rezervų duomenis, įmonė šiuo metu yra tarp penkių didžiausių viešų bendrovių pagal turimą BTC kiekį. Pirmoje vietoje išlieka „Strategy“, o dėl kitų pozicijų varžosi „Metaplanet“, „Twenty One“, „MARA“ ir „Strive“.

    Kas skatina tokį kaupimą

    „Strive“ vadovas Mattas Cole’as anksčiau yra viešai deklaravęs tikslą iki metų pabaigos tapti antra didžiausia vieša bendrovė pagal valdomą bitkoinų kiekį. Tam, vertinant esamus lyderių rezervus, įmonei reikėtų išlaikyti nuoseklų pirkimo tempą ir pasinaudoti rinkos likvidumu.

    Tokia strategija paprastai remiasi prielaida, kad bitkoinas ilgainiui gali veikti kaip vertės saugojimo priemonė ir alternatyva daliai grynųjų ar trumpalaikių investicijų balanse. Kartu tai didina ir riziką, nes įmonės finansiniai rezultatai bei akcijų kaina gali tapti jautresni bitkoino kainos svyravimams.

    Finansavimo planai ir likvidumas

    Bendrovė taip pat paskelbė pradėjusi iki 1 mlrd. JAV dolerių vertės privilegijuotųjų akcijų platinimo programą, kuri prireikus leistų pritraukti papildomą kapitalą. Perskaičiavus, tai sudaro apie 920 mln. eurų, o gautos lėšos galėtų būti nukreiptos bendroms įmonės reikmėms, įskaitant papildomus bitkoino pirkimus.

    „Strive“ nurodė, kad laikotarpio pabaigoje turėjo apie 504,4 mln. JAV dolerių grynųjų ir jų ekvivalentų, tai yra apie 464 mln. eurų. Tokie skaičiai rodo, kad įmonė stengiasi palaikyti pakankamą likvidumą, net ir didindama ekspoziciją į itin svyruojantį turtą.

    Ką tai reiškia rinkai ir investuotojams

    Pastaraisiais metais daugėja viešų bendrovių, kurios bitkoiną naudoja kaip iždo strategijos dalį, tačiau toks modelis išlieka kontroversiškas. Viena vertus, jis leidžia įmonėms diferencijuoti kapitalo valdymą ir pritraukti investuotojus, ieškančius netiesioginės prieigos prie bitkoino per akcijų rinką.

    Kita vertus, tokia kryptis gali kelti klausimų dėl rizikos valdymo, galimų priverstinių pardavimų staigių kainos kritimų metu ir akcininkų lūkesčių. Investuotojams tai dažnai tampa pasirinkimu tarp tradicinės įmonės vertinimo logikos ir faktinės įmonės priklausomybės nuo bitkoino ciklų.

    Rinkos dalyviai dabar stebės, ar „Strive“ išlaikys pirkimo tempą ir ar pavyks aplenkti artimiausius konkurentus pagal valdomą BTC kiekį. Ne mažiau svarbu ir tai, kokiomis sąlygomis bus pritraukiamas papildomas kapitalas, nes jis gali turėti tiesioginę įtaką akcininkų vertei.

  • „Strategy“ stabdo bitkoino pirkimus: už 205 mln. eurų supirko STRC privilegijuotąsias akcijas

    „Strategy“ stabdo bitkoino pirkimus: už 205 mln. eurų supirko STRC privilegijuotąsias akcijas

    Bitkoiną savo balanse kaupianti bendrovė „Strategy“ praėjusią savaitę neatliko jokių bitkoino sandorių ir taip nutraukė penkias savaites trukusį pirkimų etapą. Tai matyti iš bendrovės pateiktos 8-K formos ataskaitos JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai.

    Įmonė nurodė, kad per spalio 19–25 dienas nei pirko, nei pardavė bitkoinų, todėl jos turimų kriptovaliutos vienetų skaičius nepasikeitė. Toks sprendimas rinkoje išsiskiria tuo, kad pastaruoju metu dalis viešai kotiruojamų įmonių aktyviai didina bitkoino rezervus, siekdamos pritraukti investuotojų dėmesį.

    Remiantis pateikta informacija, „Strategy“ portfelyje lieka 848 517 bitkoinų, o jų įsigijimo vidurkis siekia 75 446 JAV dolerius už vienetą. Perskaičiavus pagal įsigijimo vidurkį, tai atitinka maždaug 64 mlrd. eurų vertės įsigijimo sumą, įskaitant mokesčius ir susijusias išlaidas.

    Vietoje papildomų bitkoino pirkimų bendrovė pasirinko kitą kapitalo panaudojimo kryptį ir supirko savo STRC privilegijuotąsias akcijas. Per savaitę buvo atpirkta apie 2,07 mln. STRC akcijų už maždaug 205 mln. eurų, naudojant grynųjų pinigų rezervą.

    Bendrovė taip pat atskleidė, kad spalio 25 dieną jos JAV doleriais denominuotas rezervas sudarė apie 4,83 mlrd. eurų, o grynųjų pinigų likutis siekė apie 242 mln. eurų. Tokie skaičiai rodo, kad įmonė išlaiko reikšmingą likvidumo pagalvę, kuri gali būti svarbi tiek vykdant akcijų supirkimą, tiek planuojant būsimą investavimo taktiką.

    Šis laikotarpis „Strategy“ sutampa ir su platesnėmis rinkos diskusijomis dėl viešųjų įmonių, kurių vertę vis labiau lemia ne tradicinė veikla, o finansinis turtas balanse. Spalio mėnesį indeksų sudarytoja MSCI paskelbė apie taisyklių pokyčius, kurie gali griežčiau vertinti vadinamąsias neoperacines bendroves, o tai teoriškai galėtų paveikti ir „Strategy“ akcijų įtraukimą į kai kuriuos indeksus.

    Jei įmonė būtų išbraukta iš dalies indeksų, tai galėtų sumažinti pasyviųjų fondų paklausą ir pakeisti akcijos kainodaros dinamiką. Rinkos analitikai tokiais atvejais dažnai atkreipia dėmesį, kad investuotojų elgsena gali priartinti akcijos vertę prie balanse laikomo turto vertės, o įmonei gali būti sudėtingiau pritraukti kapitalą naujoms emisijoms.

    Duomenys rodo, kad „Strategy“ išlieka ryškiausia viešai kotiruojama bendrovė pagal turimų bitkoinų kiekį, lenkdama kitus įmonių iždo modelį taikančius rinkos dalyvius. Tuo metu pačio bitkoino kaina aptariamu laikotarpiu svyravo, o tai papildomai didina dėmesį tam, kaip įmonės subalansuoja pirkimų tempą, kapitalo kainą ir akcininkų grąžą.

    Praėjusią savaitę „Strategy“ akcijos smuko 6,9 proc., o bitkoinas per tą patį laikotarpį atpigo 1,1 proc. Pirmadienį bitkoino kaina buvo trumpam nusileidusi žemiau 80 000 JAV dolerių ribos, o tai sudaro apie 74 000 eurų, skaičiuojant apytikslį perskaičiavimą.

  • Suomių „Volare“ pritraukė 7,1 mln. eurų ir atidarė 5 000 tonų vabzdžių baltymų gamyklą

    Suomių „Volare“ pritraukė 7,1 mln. eurų ir atidarė 5 000 tonų vabzdžių baltymų gamyklą

    Gamyba plečiama Suomijoje

    Suomijos „DeepTech“ bendrovė „Volare“ pritraukė 7,1 mln. eurų investicijų ir Poryje atidarė pirmąją pramoninio masto gamyklą „Volare 01“. Įmonė maisto pramonės šalutinius srautus paverčia vabzdžių baltymais ir aliejumi, skirtais pašarų rinkai.

    Finansavimą suteikė „Springvest“, prie raundo prisidėjo ir nauji, ir esami investuotojai, tarp jų rizikos kapitalo fondas „Maki.vc“. Įmonė teigia, kad lėšos bus nukreiptos tolimesnei plėtrai ir antros gamyklos projektui.

    „Volare 01 parodo, kad mūsų technologija ir gamybos modelis veikia pramoniniu mastu. Gamyklą pristatėme laiku ir neviršydami biudžeto, taip įrodydami, kad pajėgumus galime didinti efektyviai“, – sakė „Volare“ vadovė ir bendraįkūrėja Jarna Hyvönen.

    Nuo laboratorijos iki 10 000 kv. metrų

    „Volare“ įkurta 2021 metais kaip Suomijos VTT Techninių tyrimų centro atšaka, tačiau technologiją komanda vystė dar nuo 2014 metų. Sprendimas paremtas juodosios kareivinės musės lervomis, kurios maitinamos maisto pramonės šalutiniais srautais ir per maždaug savaitę sukaupia baltymus bei riebalus.

    Naujoji „Volare 01“ gamykla užima apie 10 000 kvadratinių metrų ir yra įrengta buvusioje laikraščio spaustuvės salėje. Toks pasirinkimas, pasak bendrovės, leido sumažinti statybų apimtį, sutrumpinti įgyvendinimo terminus ir suvaldyti kaštus.

    Bendrovė skelbia, kad gamykla sukurta taip, jog gamybos procese neatsirastų nuotekų, o energija būtų gaunama iš ne iškastinio kuro šaltinių. Taip pat pabrėžiama didelė automatizacija ir tai, kad vienoje pamainoje pakanka keturių darbuotojų.

    5 000 tonų baltymų per metus ir sutartys iš anksto

    „Volare 01“ tikslas yra kasmet pagaminti iki 5 000 tonų vabzdžių baltymų ir iki 2 000 tonų vabzdžių aliejaus. Šie ingredientai numatomi akvakultūros pašarams, naminių gyvūnų ėdalui ir paukštininkystės pašarams.

    Įmonė nurodo, kad projektas įgyvendintas laikantis 15 mln. eurų biudžeto, o gamykla reiškia tūkstantį kartų didesnį mastelį nei demonstracinė linija. Vis dėlto teigiama, kad naudojamas tas pats procesas, kuris komerciškai taikomas jau keletą metų.

    „Volare“ taip pat skelbia, jog dalis naujosios gamyklos pajėgumų jau rezervuota pagal ilgalaikes produkcijos pardavimo sutartis. Tarp įvardijamų partnerių minima „Skretting“ ir pasaulinė chemijos pramonės įmonė.

    Nuo 2022 metų „Volare“ baltymai, pasak bendrovės, jau naudojami komerciniuose produktuose, įskaitant šunų skanėstus, kačių ėdalą ir vaivorykštinių upėtakių pašarą. Įmonė tikina, kad tai suteikia pagrindą toliau didinti gamybą ir paspartinti plėtrą Europoje.

    „Volare“ teigimu, Europa siekia didesnio vietoje gaminamų baltymų kiekio, o vabzdžių baltymai vis dažniau vertinami kaip viena iš alternatyvų tradiciniams pašarų ingredientams. Gauta investicija, pasak bendrovės, turi paspartinti antros gamyklos finansavimą ir kelių gamybos aikštelių planą, bendradarbiaujant su maisto pramonės įmonėmis, kurios generuoja perdirbamus šalutinius srautus.