CP v2

Blog

  • „Bitmine“ sukaupė 6,05 mln. ETH ir valdosi beveik 5 proc. pasiūlos: Tom Lee sako, kad rinka kyla

    „Bitmine“ sukaupė 6,05 mln. ETH ir valdosi beveik 5 proc. pasiūlos: Tom Lee sako, kad rinka kyla

    Kriptovaliutų bendrovė „Bitmine Immersion Technologies“ pranešė per savaitę įsigijusi 10 452 ETH ir taip padidinusi savo „Ethereum“ rezervą iki 6 051 933 ETH. Bendrovės teigimu, toks kiekis sudaro apie 4,95 proc. cirkuliuojančios „Ethereum“ pasiūlos, todėl „Bitmine“ tampa vienu stambiausių šio turto laikytojų rinkoje.

    Skaičiuojant pagal pastarosiomis dienomis fiksuotą maždaug 2 356 eurų kainą už vieną ETH, vien „Bitmine“ turimas kiekis būtų vertas apie 14,3 mlrd. eurų. Įmonė nurodo, kad bendras jos kriptoturto, grynųjų pinigų, prekybinių vertybinių popierių ir kitų investicijų portfelis siekia apie 15 mlrd. eurų.

    Didelė dalis „Bitmine“ laikomų žetonų dirba per statymą: įmonė teigia, kad 5 227 037 ETH yra „įstatyta“ per MAVAN platformą ir partnerius, o tai sudaro apie 86 proc. visų turimų ETH. Pasak bendrovės, esamu lygiu metinės, į metinį rodiklį perskaičiuotos statymo pajamos galėtų siekti apie 318 mln. eurų, o visiškai įstačius visą ETH kiekį jos galėtų išaugti iki maždaug 368 mln. eurų.

    „Bitmine“ taip pat pateikė platesnį vaizdą apie portfelį už „Ethereum“ ribų: įmonė skelbia turinti 215 BTC, investicijų į „Beast Industries“ ir „Eightco Holdings“, taip pat reikšmingą grynųjų pinigų bei likvidžių vertybinių popierių dalį. Toks diversifikavimas rodo, kad bendrovė kriptoturtą traktuoja kaip dalį didesnės iždo strategijos, o ne vien trumpalaikę spekuliaciją.

    Be pirkimų, įmonė aktyviai mažino akcijų skaičių rinkoje: per savaitę ji išpirko 2,04 mln. akcijų, mokėdama vidutiniškai po maždaug 20,72 euro už akciją. Nuo metų pradžios, bendrovės duomenimis, supirkta 22,9 mln. akcijų už maždaug 368 mln. eurų, o vidutinė kaina siekė apie 16,14 euro.

    Įmonės valdybos pirmininkas Tomas Lee kartoja savo poziciją, kad kriptovaliutų bulių rinka jau prasidėjo. Jo vertinimu, pastaruoju metu stebėta apie 13 proc. ETH korekcija nuo neseniai pasiekto piko labiau primena įprastą augančios rinkos atoslūgį nei tendencijos lūžį.

    Rinkos dalyviams tokie pranešimai svarbūs dėl kelių priežasčių: stambūs pirkimai mažina laisvai biržose cirkuliuojančio ETH kiekį, o statymas dar labiau apriboja likvidumą. Kartu tai didina diskusijas dėl „Ethereum“ tinklo centralizacijos rizikų, kai reikšminga pasiūlos dalis koncentruojasi kelių didelių žaidėjų rankose.

  • Italijos „Z_One Fund“ pirmajame etape pritraukė per 35 mln. eurų DI ir UrbanTech startuoliams

    Italijos „Z_One Fund“ pirmajame etape pritraukė per 35 mln. eurų DI ir UrbanTech startuoliams

    Italijoje veikiantis rizikos kapitalo fondas „Z_One Fund“, valdomas turto valdymo bendrovės „Eureka! Venture“, pranešė apie pirmąjį lėšų pritraukimo etapą, kuriame užsitikrino daugiau kaip 35 mln. eurų. Fondo tikslas – iš viso surinkti 60 mln. eurų ir investuoti į ankstyvos stadijos DI bei UrbanTech startuolius.

    Prie investuotojų prisijungė keli ryškiausi Italijos institucinių investuotojų vardai, tarp jų ir „CDP Venture Capital SGR“, įsipareigojusi kapitalu per naujai pradėtą „Fondo Acceleratori 2“. Taip pat dalyvauja „Zest“, „Lazio Innova“ ir „Fondazione Compagnia di San Paolo“ bei privatūs investuotojai.

    Kas stovi už fondo

    Fondo komandai vadovauja Luigi Capello, dirbantis kartu su partneriu Giulio Montoli ir jaunesniąja partnere Giulia Fazzini. Fondo atstovai pabrėžia patirtį ankstyvos stadijos investicijose ir akseleravime, kuri, jų teigimu, leidžia greičiau atsirinkti komandas ir padėti joms pasiekti rinką.

    Komanda skaičiuoja turinti daugiau kaip 340 investicijų patirties, per 25 sėkmingus pasitraukimus ir daugiau kaip 80 mln. eurų valdomo turto. Tarp anksčiau minėtų sandorių įvardijami „FitPrime“, „Robot.com“, „JetHR“, „Vikey“ ir „2Hire“.

    Į ką bus investuojama

    „Z_One Fund“ orientuojasi į pre-seed ir seed etapų startuolius dviejose kryptyse: DI taikymuose ir UrbanTech bei išmaniųjų miestų sprendimuose. Fondo logika paprasta: ankstyvoje stadijoje suteikti pirmą institucinį finansavimą, o sėkmingiausiems projektams – vėlesnes papildomas investicijas.

    DI taikymų srityje fondas ketina remti sprendimus, kurie integruoja dirbtinis intelektas į įmonių ir viešojo sektoriaus procesus, pradedant finansinėmis paslaugomis ir mažmena, baigiant kibernetiniu saugumu bei naujų modelių kūrimu. UrbanTech kryptyje akcentuojamos technologijos, keičiančios miestų infrastruktūrą: išmanieji pastatai, elektrinis judumas, vandens ir atliekų valdymas bei viešųjų erdvių atnaujinimas.

    Investicijų dydžiai ir akseleravimas

    Fondas planuoja tapti pirmuoju instituciniu investuotoju, galinčiu išrašyti čekius iki 250 000 eurų, o atrinktiems projektams numato ir papildomas investicijas iki 1 mln. eurų. Tokia schema būdinga ankstyvos stadijos fondams, siekiantiems išskaidyti riziką ir didinti pozicijas ten, kur matomas ryškiausias augimo potencialas.

    „Z_One Fund“ taip pat įtrauktas į „CDP Venture Capital“ Nacionalinį akseleratorių tinklą, todėl portfelio įmonės turėtų gauti ne tik finansavimą, bet ir struktūruotą augimo programą su operacine bei mentorystės pagalba. Tokie modeliai Europoje vis dažniau laikomi priemone mažinti vadinamąją ankstyvos stadijos finansavimo spragą ir pagreitinti produkto kelią iki pardavimų.

    „Vis brandesnė inovacijų ekosistema kuriama tuomet, kai atsiranda specializuoti operatoriai, galintys padėti startuoliams nuo pat ankstyviausios stadijos“, – sakė Stefano Molino.

    Jis pabrėžė, kad akseleravimo modelis turi jungti investicijas su praktine pagalba komandai, ypač siekiant rinkos įėjimo ir verslo modelio patvirtinimo.

    „Italijos rizikos kapitalui reikia finansinės grandinės, kuri padėtų didelį potencialą turintiems startuoliams augti, pradedant nuo pačios pradžios“, – sakė Luigi Capello.

    Pasak jo, fondo ambicija – suteikti daugiau komandų galimybę išsibandyti rinkoje, o resursus nuosekliai koncentruoti į didžiausią potencialą demonstruojančias įmones, kurioms nuo pirmų dienų būtų formuojamas europinis mastelis.

    „Eureka! Venture“, kuri valdo fondą, yra 2019 metais Milane įkurta nepriklausoma turto valdymo bendrovė, prižiūrima Italijos institucijų. Bendrovė skelbia orientaciją į DeepTech investicijas ir nurodo per įvairias strategijas pritraukusi daugiau kaip 190 mln. eurų, apimančius technologijų pernašą, programinę įrangą, DI, UrbanTech ir kitus segmentus.

    Greta pagrindinio fondo veikia ir lygiagreti priemonė „Z_One Fund Lazio“, susieta su Lazio regionu ir skirta stiprinti ankstyvos stadijos finansavimo prieinamumą vietos ekosistemoje. Tokie regioniniai instrumentai dažnai naudojami siekiant glaudžiau sujungti startuolius su universitetais ir pramone, o kapitalą nukreipti ten, kur trūksta privačių investuotojų aktyvumo.

  • „Justin Sun Prize“ ir „MathDB“ startuoja su 50 uždavinių pilotu: prizai iki 1 mln. eurų ir Lean patikra

    „Justin Sun Prize“ ir „MathDB“ startuoja su 50 uždavinių pilotu: prizai iki 1 mln. eurų ir Lean patikra

    „Justin Sun Prize“ kartu su matematikos tyrimų platforma „MathDB“ pradeda 50 uždavinių pilotinę programą, kurioje numatomi prizai iki 1 mln. eurų vienam uždaviniui. Organizatoriai teigia, kad tikslas yra sukurti aiškesnę, patikrinamą ir skaidresnę tvarką, kaip vertinami proveržiai fundamentinėje matematikoje.

    Pilotas apima skirtingo lygio uždavinius, tarp jų minimi ir vieni garsiausių atvirų klausimų, pavyzdžiui, P ir NP problema bei Rymano hipotezė. Bendra idėja paprasta: apdovanojamas ne tik rezultatas, bet ir jo patikimumas bei gebėjimas jį aiškiai perteikti.

    Sprendimų pateikimas ir pirminė peržiūra vyks per „MathDB“, kuri priims pateiktus darbus, tikrins Lean formalizacijas ir vertins aiškinamąją medžiagą. Tuo pat metu „Justin Sun Prize“ atskirai vertins tinkamumą, autorystę, pirmenybę ir kitas programos sąlygas.

    „DI keičia tai, kaip greitai galima tyrinėti matematiką, tačiau vien greitis dar nėra mokslinė pažanga“, – sakė „Justin Sun Prize“ įkūrėjas Justinas Sunas.

    Pasak organizatorių, atlygis bus skaidomas į tris dalis: 50 proc. skiriama už patį matematinį sprendimą, 30 proc. už Lean formalizaciją ir 20 proc. už aiškų, suprantamą išdėstymą. Tokia struktūra atspindi pastarųjų metų tendenciją akademiniame pasaulyje daugiau dėmesio skirti ne tik idėjai, bet ir jos patikrinamumui bei pakartojamumui.

    Formalus įrodymų tikrinimas kompiuteriu yra viena sparčiausiai augančių krypčių šiuolaikinėje matematikoje ir kompiuterių moksle. Lean tipo įrankiai leidžia įrodymus aprašyti taip, kad juos galėtų patikrinti įrodymų tikrintuvai, o tai mažina klaidų riziką ir palengvina kitų tyrėjų darbą, kai tenka remtis itin sudėtingais rezultatais.

    „MathDB“ projektą vysto Kalifornijos technologijos instituto profesorius Tony Yue Yu ir jo komanda, kurie šiame pilote prižiūrės mokslinę dalį. Platforma apibūdinama kaip didelės apimties matematikos apibrėžimų, teoremų, hipotezių ir atvirų problemų duomenų bazė, jungianti aiškinamuosius tekstus su formalizavimo galimybėmis.

    „Sprendžiant fundamentinį uždavinį dažnai gaunama daug daugiau nei atsakymas į pradinį klausimą: atsiveria netikėti ryšiai, atsiranda naujų įrankių ir krypčių“, – sakė Tony Yue Yu.

    Organizatoriai pabrėžia, kad visi apdovanojimai bus teikiami tik atlikus pilną tinkamumo patikrą ir laikantis kovos su pinigų plovimu bei sankcijų reikalavimų. Detalios pilotui atrinktų uždavinių sąlygos ir pateikimo procedūros bus skelbiamos programos kanaluose per „MathDB“ ir „Justin Sun Prize“.

    Tokio tipo prizai atspindi platesnę tendenciją: didėjant dirbtinis intelektas įrankių vaidmeniui moksle, vis svarbesnis tampa patikimumo standartas, kurį galima nepriklausomai patikrinti. Pilotinė programa bando sujungti tris dalykus į vieną grandinę: idėją, jos mašininį patvirtinimą ir aiškų paaiškinimą, kad rezultatas būtų naudingas platesnei bendruomenei.

  • „Nevis“ pritraukė 62 mln. eurų: DI agentai žada automatiškai perimti finansų patarėjų rutiną

    Londone ir Niujorke veikiantis WealthTech startuolis „Nevis“ paskelbė užsitikrinęs 62 mln. eurų B serijos investiciją. Bendrovė kuria dirbtinio intelekto sprendimą, skirtą turto valdymo ir finansų konsultavimo įmonėms automatizuoti kasdienes darbo eigas.

    Pasak „Nevis“, naujas kapitalas bus naudojamas DI agentų galimybėms plėsti, integracijoms su saugotojais ir WealthTech ekosistema gilinti, taip pat produkto ir pardavimų plėtros komandoms auginti. Bendrovė teigia, kad klientai jos sprendimą vertina per apčiuopiamus rezultatus, o ne tik technologinius pažadus.

    Kas investavo ir kodėl tai svarbu

    Investicijų raundui vadovavo EQT Ventures, o bendra „Nevis“ pritrauktų lėšų suma per maždaug dvejus metus nuo įkūrimo pasiekė 98 mln. eurų. Tarp naujų strateginių investuotojų įvardijama „The Charles Schwab Corporation“ ir „QuantumLight“, kurį sieja „Revolut“ įkūrėjas ir vadovas Nik Storonsky.

    Raunde dalyvavo ir esami investuotojai, didinę įsipareigojimus: „Sequoia Capital“, „ICONIQ“ bei „Ribbit Capital“. Toks investuotojų sąrašas rodo, kad finansų konsultavimo automatizavimas DI priemonėmis vis dažniau vertinamas kaip infrastruktūrinė, o ne nišinė kryptis.

    Ko siekia „Nevis“ DI agentai

    „Nevis“ sprendimas apibūdinamas kaip vieninga platforma, sujungianti klientų valdymą, susitikimų įžvalgas, finansinį planavimą ir su saugotojais susijusias procedūras. Bendrovė teigia, kad jos agentai jau atliko daugiau nei 100 000 operacinių užduočių, kurias įprastai tvarko konsultantų komandos.

    Įmonė nurodo, kad diegimai padeda konsultantams susigrąžinti iki 10 valandų per savaitę, padidinti susitikimų su potencialiais klientais skaičių apie 30 proc. ir pagreitinti sąskaitų atidarymą nuo savaičių iki dienų. Tokie pažadai atspindi platesnę rinkos tendenciją: DI diegiamas ne tam, kad pakeistų patarėją, o kad sumažintų administracinę naštą.

    „Mūsų klientai „Nevis“ matuoja verslo rezultatais: daugiau skambučių klientams, kas savaitę susigrąžintos valandos ir kasdien atidaromos sąskaitos. „Nevis“ agentai užbaigia darbą, todėl kiekvienas patarėjas kiekvienam klientui gali skirti tokį dėmesį, kokį suteiktų pilna aptarnavimo komanda“, – sakė „Nevis“ vadovas ir vienas įkūrėjų Mark Swan.

    Rinkos fonas: talpos trūkumas ir automatizavimo banga

    EQT Ventures atstovai akcentuoja struktūrinę problemą: didėjant konsultavimo paklausai, dalis patyrusių patarėjų traukiasi iš rinkos, o tai kuria „talpos spragą“. Tokiose sąlygose automatizacija tampa būdu aptarnauti daugiau klientų nedidinant komandų proporcingai.

    „Nevis“ teigia, kad jos klientai valdo daugiau nei 625 mlrd. eurų klientų turto, o įmonės pajamos, kaip skelbiama, per metus išaugo daugiau nei 25 kartus. Tarp klientų minimi Focus Financial Partners, IEQ Capital ir United Capital, o tai leidžia spėti, kad sprendimas orientuotas į didesnes, procesais grįstas konsultavimo organizacijas.

    „Mark, Philipp ir Ivan sukūrė išskirtinę DI platformą tuo metu, kai turto valdymas susiduria su augančiu talpos trūkumu. „Nevis“ padeda įmonėms aptarnauti daugiau klientų ir efektyviai didinti mastą“, – sakė EQT Ventures partnerė Carolina Brochado.

    Europoje 2026 metais daugėja investicijų į programinę įrangą, skirtą turto valdytojams ir finansų patarėjams: matomas augantis susidomėjimas tiek DI gimtomis platformomis, tiek sprendimais, kurie siūlo atitikties reikalavimus atitinkančius agentus. Tai rodo, kad „Nevis“ sandoris yra platesnės DI pritaikymo finansų paslaugose bangos dalis.

  • NBA ir CFTC susitarė dėl prognozių rinkų: „Kalshi“ ir „Polymarket“ taps prioritetiniais partneriais

    NBA ir CFTC susitarė dėl prognozių rinkų: „Kalshi“ ir „Polymarket“ taps prioritetiniais partneriais

    JAV Žaliavų ateities sandorių prekybos komisija (CFTC) ir NBA pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą, kuriuo sutarta keistis informacija ir palaikyti nuolatinį ryšį dėl prognozių rinkų veikimo. Pagrindinis tikslas – užtikrinti varžybų integralumą ir sumažinti manipuliavimo bei prekybos viešai neatskleista informacija rizikas.

    Prognozių rinkos pastaraisiais metais sparčiai plečiasi ir vis dažniau siūlo su sportu susijusius kontraktus, kurių rezultatas priklauso nuo rungtynių baigties ar kitų statistinių rodiklių. Reguliuotojai ir lygos nuogąstauja, kad tokio tipo rinka gali tapti patogi terpė piktnaudžiavimui, jei apsaugos priemonės neatitiks augančios apimties.

    Ką numato susitarimas?

    CFTC teigimu, memorandumu sutarta atverti informacijos mainų kanalus ir suderinti bendradarbiavimą, kad prognozių rinkos veiktų išlaikant sporto sąžiningumą. Tokie susitarimai paprastai apima koordinaciją dėl įtartinų statymų modelių, galimų pažeidimų signalų ir bendrų prevencijos principų.

    NBA taip pat pranešė, kad prognozių rinkų platformos „Kalshi“ ir „Polymarket“ taps lygos prioritetinėmis prognozių rinkų biržomis. Tai reiškia, kad lyga su šiomis bendrovėmis sieja struktūruotą partnerystę ir tikisi aiškesnio atsakomybės pasidalijimo dėl saugumo procedūrų.

    „Matome, kad ši kategorija sparčiai vystosi, todėl svarbu konstruktyviai dirbti su reguliuotojais ir operatoriais, kad būtų įdiegtos tinkamos apsaugos priemonės“, – sakė NBA atstovas Scottas Kaufmanas-Rossas.

    Kodėl tai aktualu visam sportui?

    NBA tapo trečiąja didžiąja sporto lyga, sudariusia panašų susitarimą su CFTC, po to, kai analogiškų memorandumų pasirašė NHL ir MLB. Tai rodo, kad prognozių rinkos iš nišinės finansinės inovacijos tampa sistemine sporto industrijos tema, reikalaujančia aiškių taisyklių.

    Ne visos lygos laikosi vienodos pozicijos: NFL viešai ragino griežtinti taisykles, susijusias su varžybų integralumu, vartotojų apsauga ir prekybos viešai neatskleista informacija kontrolėmis. Kartu tęsiasi diskusija, ar prognozių rinkas pirmiausia turėtų prižiūrėti federalinis reguliuotojas, ar valstijų institucijos, taikančios lošimų teisę.

    Prekyba viešai neatskleista informacija – kartojama problema

    Prognozių rinkoms didžiausią reputacinę riziką kelia atvejai, kai asmenys, turintys konfidencialios informacijos, gali ja pasinaudoti sudarydami sandorius. Tokie incidentai didina spaudimą platformoms diegti griežtesnes patikras, rizikos stebėseną ir apribojimus jautriausiose rinkose.

    Pačios platformos viešai akcentuoja, kad stiprina kontrolės priemones, įskaitant privalomą tapatybės ir darbo statuso patvirtinimą tam tikrose rinkose. CFTC ir NBA susitarimas šį spaudimą institucionalizuoja ir sudaro sąlygas greitesniam reagavimui, jei kiltų įtarimų dėl manipuliavimo.

  • Saharoje aptiktas paslaptingas antenų kurhanas: mokslininkai pagaliau nustatė jo amžių

    Saharoje aptiktas paslaptingas antenų kurhanas: mokslininkai pagaliau nustatė jo amžių

    Kas yra antenų kurhanai?

    Vakarų Sacharos dykumoje esantis akmeninis monumentas ilgus metus kėlė daugiau klausimų nei atsakymų, tačiau naujausi tyrimai pagaliau leido tiksliai nustatyti jo amžių. Archeologai skelbia, kad žmogus, palaidotas konstrukcijos centre, gyveno maždaug prieš 4 400 metų.

    Šis objektas priskiriamas vadinamiesiems antenų kurhanams, kurių išskirtinis bruožas yra akmeninis sampilas ir dvi ilgos, į šalis nutįsusios linijinės akmenų juostos. Tyrinėtas monumentas stovi netoli sezoninės upės vagos Wadi Lawash el Telli, Sluguilla Lawash vietovėje, garsėjančioje uolų raižiniais.

    Įspūdingi matmenys ir kryptis

    Pasak mokslininkų, visas statinys siekia apie 54,5 metro ilgį, o centrinė dalis yra maždaug 12,5 metro ilgio ir 10 metrų pločio. Aukštis neviršija trijų metrų, o konstrukcijai panaudotas vietinis kalkakmenis, akmenis kraunant be skiedinio.

    Tyrėjai atkreipė dėmesį ir į akmeninių „rankų“ orientaciją: jos nukreiptos maždaug 102 laipsnių kampu nuo šiaurės. Panašus išdėstymas fiksuotas ir kituose tokio tipo paminkluose, tačiau kol kas nėra aišku, ar tai buvo simbolinė, ritualinė reikšmė, ar praktinis sprendimas.

    Ką atskleidė kasinėjimai?

    Lemiamą vaidmenį suvaidino kasinėjimai, atlikti 2018 metų balandį. Po laisvai sukrautų akmenų sluoksniu archeologai aptiko didesnes kalkakmenio plokštes, dengusias žmogaus palaikus.

    Skeletas greičiausiai priklausė 25–35 metų amžiaus asmeniui, tačiau dėl prastos kaulų būklės lyties nustatyti nepavyko. Palaidotas žmogus gulėjo ant nugaros, galva buvo nukreipta į pietus, o kojos sulenktos į vakarus.

    Kartu su palaikais rasti tik keturi žiediniai karoliukai iš stručio kiaušinio lukšto. Tokie radiniai aptinkami įvairiose regiono vietose, todėl vien pagal juos kultūrinės priklausomybės nustatyti nepavyksta, tačiau jie patvirtina, kad tai buvo sąmoningai įrengta laidojimo vieta.

    Kodėl datavimas užtruko?

    Tiksliai nustatyti amžių pasirodė sudėtinga: pirmieji bandymai 2018 metais buvo nesėkmingi, nes kauluose nebuvo išlikę pakankamai kolageno, kuris būtinas įprastoms datavimo procedūroms. Vėliau mokslininkai pritaikė metodiką, paremtą mineraline kaulų dalimi, ir gavo du tarpusavyje sutampančius rezultatus.

    Gauti duomenys rodo, kad palaidojimas datuojamas maždaug 4 417–4 100 metų senumo laikotarpiu, o labiausiai tikėtinas intervalas siekia apie 4 407–4 230 metų. Tai reiškia, kad monumentas atsirado vėlyvajame neolite, kai šiame regione plito ir kitokio tipo pilkapiai, įskaitant pusmėnulio formos konstrukcijas.

    Kuo šis atradimas svarbus?

    Tyrėjai pabrėžia, kad tai vienas pirmųjų atvejų, kai antenų kurhanas šiame regione gavo patikimą absoliutų datavimą. Iki šiol panašių statinių buvo žinoma daug, tačiau dažnai trūko žmogaus palaikų ar aiškių radinių, kurie leistų patikimai spręsti apie jų funkciją.

    Nauji rezultatai sustiprina hipotezę, kad bent dalis šių keistos formos monumentų buvo skirti laidojimams. Vis dėlto lieka neatsakytų klausimų, kodėl pasirinktas toks netipiškas planas, ką reiškė akmeninių „antenų“ kryptis ir kokios tikėjimo ar socialinės tradicijos lydėjo laidotuvių ritualus dykumos bendruomenėse.

  • Danijoje aptiko 2 500 metų gynybinę liniją: kam ji turėjo sustabdyti nežinomą priešą?

    Danijoje aptiko 2 500 metų gynybinę liniją: kam ji turėjo sustabdyti nežinomą priešą?

    Vakarų Danijoje, prieš plečiant valstybinį kelią, archeologai aptiko iki šiol nežinotos senovinės gynybinės konstrukcijos pėdsakus. Radinys datuojamas maždaug prieš 2 500 metų ir gali keisti supratimą apie ankstyvojo geležies amžiaus konfliktus šiame regione.

    Tyrimai vyksta Vakarų Jutlandijoje, ruože tarp Varde ir Korskro, kur planuojama modernizuoti 11-ąjį kelią. Privalomi archeologiniai žvalgymai, atliekami prieš didelius infrastruktūros darbus, čia netikėtai atvėrė tankiai išsidėsčiusių duobių juostą po dirbamos žemės sluoksniu.

    Palisada prie senojo kelio

    Archeologų teigimu, duobių eilė greičiausiai buvo skirta įtvirtinti mediniams stulpams ar pagaląstiems kuolams, sudariusiems palisadą. Tokia užtvara galėjo lėtinti judėjimą, nukreipti srautą į kontroliuojamą vietą arba apsunkinti priešiškų grupių prasiveržimą.

    Radinio vieta laikoma ypač reikšminga, nes netoliese driekėsi istorinė trasa Drivvejen, šimtmečiais buvusi svarbi Vakarų Jutlandijos susisiekimo ašis. Tyrėjai neatmeta, kad šio koridoriaus reikšmė galėjo būti svarbi dar gerokai prieš rašytinę istoriją, todėl gynybinė linija galėjo saugoti būtent judėjimo kelią.

    „Kol kas matome aiškią struktūrą, bet dar per anksti tiksliai pasakyti, kas ją pastatė ir prieš ką ji buvo nukreipta“, – sakė tyrėjai.

    Nors svarstoma, kad vietos bendruomenė galėjo ruoštis grėsmei iš šiaurės, konkrečių įrodymų apie mūšį ar konkrečią puolusią grupę kol kas nėra. Tolesni kasinėjimai turėtų padėti nustatyti, kiek toli tęsėsi įtvirtinimas ir ar tai buvo pavienė užtvara, ar didesnės gynybinės sistemos dalis.

    Dar senesnis radinys netoliese

    Šalia vieno iš saugomų pilkapių archeologai taip pat rado akmeninį kovos kirvį, datuojamą maždaug prieš 4 500 metų, tai yra akmens amžiumi. Tyrėjų vertinimu, toks daiktas galėjo būti tyčia įdėtas į kapą kaip įkapė, siejama su asmens statusu ar karybos simbolika.

    Šiuos du radinius skiria apie du tūkstančius metų, todėl tiesioginio ryšio tarp kirvio ir palisados greičiausiai nėra. Vis dėlto jie abu sustiprina bendrą vaizdą, kad Vakarų Jutlandijos teritorija buvo intensyviai naudojama ir apgyvendinta skirtingais laikotarpiais.

    Infrastruktūros darbai vis dažniau atveria praeitį

    Archeologai pabrėžia, kad tokie atradimai dažnai įmanomi būtent dėl kelių, geležinkelių ar kitų projektų, kai prieš statybas privalomai ištiriami dideli plotai. Šiuo atveju kartu identifikuota ir daugiau žmogaus veiklos pėdsakų: gyvenviečių, ūkių, kapų bei laidojimo urnų fragmentų, rodančių tęstinį teritorijos naudojimą nuo akmens amžiaus iki vikingų laikų.

    Specialistai tikisi, kad papildomi tyrimai leis tiksliau datuoti gynybinės linijos etapus, atsekti jos konstrukciją ir geriau suprasti, kokios grėsmės formavo vietos bendruomenių sprendimus ankstyvajame geležies amžiuje.

  • Singapūre sukūrė lietimui jautrų megztinio ekraną: veikia po 50 skalbimų ir jungiasi „Bluetooth“

    Singapūre sukūrė lietimui jautrų megztinio ekraną: veikia po 50 skalbimų ir jungiasi „Bluetooth“

    Singapūro Nacionalinio universiteto Dizaino ir inžinerijos koledžo mokslininkai pristatė technologiją, kuri gali pakeisti požiūrį į išmaniąją aprangą: megztinio rankovėje jie įsiuvo veikiantį lietimui jautrų ekraną. Vietoj atskiro prietaiso siūloma mintis paprasta – dalį telefono funkcijų perkelti tiesiai į drabužį.

    Ekranas sukurtas iš specialių pluoštų, kurie vienu metu atlieka ir audinio, ir elektronikos vaidmenį. Tyrėjų teigimu, tokie siūlai gali veikti kaip pikseliai, reaguoti į prisilietimą ir perduoti komandas į telefoną per „Bluetooth“ ryšį.

    Kaip veikia ekranas audinyje

    Prototipe panaudoti 54 technologiniai siūlai, iš jų suformuota maždaug 168 x 105 milimetrų dydžio lietimui jautri sritis. Pasak komandos, audinys gali rodyti piktogramas, vaizdus ir net vaizdo įrašus, o prisilietimais galima valdyti pasirinktą funkciją, pavyzdžiui, įjungti skaičiuotuvą telefone.

    „Tai, kas leido sukurti grafinę sąsają iš pluoštų, iš pirmo žvilgsnio primena tradicinius siūlus, tačiau kiekviename jų slypi pažangi technologija“, – sakė tyrėjų komandai vadovaujantis profesorius Tural Khudiyev.

    Kad toks sprendimas veiktų, reikėjo sukurti ir naują surinkimo metodą: mikroskopiniai laidai ir kontaktai turi tiksliai susijungti su mikroschemomis ten, kur reikia. Tyrėjai aprašo lazeriais pagrįstą procesą, leidžiantį itin tiksliai suformuoti jungtis ir suintegruoti tūkstančius komponentų viename pluošte.

    Didžiausias klausimas – ar galima skalbti?

    Praktiškumą prototipui turėtų suteikti atsparumas kasdieniam dėvėjimui. Komandos duomenimis, audinys po 50 skalbimų su įprastu plovikliu standartinėje skalbyklėje išlaikė funkcionalumą, o elektronika esą išliko lanksti ir panaši į įprastą tekstilę.

    Vis dėlto mokslininkai pripažįsta, kad iki masinės gamybos dar yra kur tobulėti: svarbūs klausimai išlieka dėl ilgaamžiškumo skirtingomis sąlygomis, komforto ir saugumo, taip pat energijos tiekimo. Dauguma išmaniosios tekstilės sprendimų pasaulyje stringa būtent dėl patikimumo po daugkartinio skalbimo, laidžių sluoksnių susidėvėjimo ir remonto sudėtingumo.

    Kas toliau: ryškesnis vaizdas ir DI funkcijos

    Kitas tyrėjų žingsnis – didinti raišką ir funkcionalumą, kad tame pačiame pluošte būtų integruotas vaizdo rodymas, lietimo jutikliai ir papildomi sensoriai. Komanda taip pat mini siekį dalį DI skaičiavimų atlikti pačiame drabužyje, kad kai kurios funkcijos veiktų greičiau ir mažiau priklausytų nuo telefono.

    Išmaniosios tekstilės rinka pastaraisiais metais juda link praktiškesnių scenarijų: sporto ir sveikatos stebėsenos, darbo saugos, reabilitacijos, taip pat patogesnio įrenginių valdymo kasdienybėje. Jei tokie audiniai iš tiesų išlaikys patikimumą po ilgo naudojimo, ekranas rankovėje gali tapti ne vien demonstracija laboratorijoje, o realiu produktu.

  • Per Atlantą slenkantis Sargassum milžinas stebina mokslininkus: paaiškėjo, kas jį maitina

    Per Atlantą slenkantis Sargassum milžinas stebina mokslininkus: paaiškėjo, kas jį maitina

    Per Atlantą besidriekiantis vadinamasis Didysis Atlanto Sargassum diržas pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių jūrinių reiškinių: tai milžiniška plūduriuojančių rudųjų dumblių Sargassum sankaupa, nusitęsianti nuo Vakarų Afrikos link Karibų ir Meksikos įlankos. Mokslininkai pabrėžia, kad atviroje jūroje šios „salos“ yra svarbi buveinė daugeliui rūšių, tačiau pakrantėms jos dažnai virsta brangiai kainuojančia problema.

    Sargassum augimui labiausiai reikia šviesos ir maistinių medžiagų, ypač azoto ir fosforo. Ilgą laiką buvo svarstoma, iš kur jų atsiranda tiek daug: tarp pagrindinių versijų minėtos Amazonės upės atnešamos medžiagos, Sacharos dulkės bei vandenyno srovių ir vandens masių maišymasis.

    Reikšmingu veiksniu laikomas ir vadinamasis upwellingas, kai vėsesni, mineralais turtingesni gilesni vandenys pakyla į paviršių. Taip į saulės apšviestą zoną patenka maistinės medžiagos, kurios gali spartinti fotosintetinančių organizmų, įskaitant sargasus, augimą.

    Kas pasikeitė pastaraisiais metais

    Naujesni tyrimai išryškino, kad svarbus gali būti fosforo atitekėjimas iš pusiaujo zonų Atlante. Šis elementas, tyrėjų vertinimu, gali netiesiogiai sustiprinti mikroorganizmų, gebančių „pririšti“ atmosferos azotą, aktyvumą, o tai galiausiai padidina azoto prieinamumą ir skatina dumblių vešėjimą.

    Dar daugiau dėmesio sulaukė hipotezė, kad patys sargassum sąžalynai vis geriau „užsuka“ maistinių medžiagų ciklą savo viduje. Kitaip tariant, diržą gali palaikyti ne tik išoriniai šaltiniai, bet ir vis efektyvesnis medžiagų perdirbimas ten pat, kur dumbliai auga.

    Gyvybės sala ir pakrančių galvosūkis

    Plūduriuojančios Sargassum sankaupos nėra vien dumblių masė: jos sudaro sudėtingą mikroekosistemą, kurioje gyvena žuvys, krevetės, krabai ir daugybė smulkių organizmų. Maitindamiesi jie iš aplinkos paima medžiagas, o vėliau jų apykaitos produktai vandenį praturtina maistinėmis medžiagomis, kurios vėl gali būti panaudotos dumbliams.

    Problemos prasideda tada, kai dideli kiekiai dumblių suplūsta į seklumas ar išmetami į paplūdimius. Pūvant biomasai gali išsiskirti sieros vandenilis, suprastinantis oro kokybę, o storas dumblių sluoksnis pajėgus kenkti pakrančių ekosistemoms ir apsunkinti turizmo bei vietos paslaugų veiklą.

    Pasak mokslininkų, kuo tiksliau bus suprasta, iš kur Sargassum gauna maistines medžiagas ir kaip jas perdirba, tuo patikimiau bus galima prognozuoti būsimus suvešėjimus. Tai svarbu ne tik jūrų ekologijai, bet ir pakrantėms, kurios kasmet susiduria su vis didesniais valymo, logistikos ir visuomenės sveikatos iššūkiais.

  • AGCO susitarė su „Agility Robotics“: humanoidas Digit nuo 2027 metų išbandomas gamykloje

    AGCO susitarė su „Agility Robotics“: humanoidas Digit nuo 2027 metų išbandomas gamykloje

    Tarptautinis žemės ūkio technikos gamintojas „AGCO“ pasirašė susitarimą su JAV bendrove „Agility Robotics“, kuriančia humanoidinius pramonės robotus ir debesijos platformą jų valdymui. Įmonės planuoja pradėti piloto programą „AGCO“ gamykloje Hesstone, Kanzaso valstijoje, kur gaminami kombainai ir kita derliaus nuėmimo technika.

    Pilotas numatytas nuo 2027 metų ir bus skirtas įvertinti, kaip humanoidiniai robotai gali prisidėti prie surinkimo ir gamybos linijų darbų. Pasak bendrovių, tikslas nėra pakeisti žmones, o automatizuoti pasikartojančias, fiziškai varginančias ar potencialiai pavojingas užduotis.

    Kas yra Digit ir kuo jis išskirtinis

    Pilote bus bandomas „Agility Robotics“ sukurtas robotas Digit, projektuotas darbui aplinkoje, pritaikytoje žmonėms. Tokia humanoido koncepcija leidžia tikrinti, ar robotą įmanoma įdarbinti esamuose cechuose be brangių infrastruktūros pertvarkymų.

    Bendrovė nurodo, kad Digit jau yra sukaupęs 65 000 valandų realios veiklos patirties komerciniuose diegimuose. Praktikoje tai reiškia, kad robotas kuriamas ne vien demonstracijoms, o užduotims, kurios reikalauja stabilaus veikimo ilgesnį laiką.

    Debesijos platforma ir diegimo logika

    Kartu su robotu „AGCO“ turėtų testuoti ir „Agility Arc“ platformą, skirtą robotų parkui valdyti. Tokios sistemos paprastai naudojamos diegimo spartai, nuotolinei diagnostikai, programinės įrangos atnaujinimams ir užduočių paskirstymui, kai vienoje vietoje dirba keli įrenginiai.

    Gamybos sektoriuje tai laikoma viena svarbiausių sąlygų masteliui, nes vien roboto įsigijimas neapsprendžia sėkmės. Didžiausią vertę kuria integracija į esamus procesus, saugos procedūras ir darbo organizavimą, kad robotas taptų realia, o ne teorine pagalba.

    Kodėl gamyklos vis dažniau žiūri į humanoidus

    Humanoidai pramonėje vertinami dėl galimybės judėti ir dirbti žmonėms pritaikytoje erdvėje, kur yra laiptai, siauresni praėjimai, standartiniai vežimėliai, dėžės ir lentynos. Vietoje to, kad visa aplinka būtų perprojektuota specializuotoms automatizuotoms linijoms, įmonės tikrina, ar daugiau užduočių galima perkelti robotui, paliekant infrastruktūrą beveik nepakitusią.

    „Automatizuodamas pasikartojančias ir fiziškai sudėtingas užduotis, robotas gali padėti didinti ergonominį saugumą, gerinti operacijų efektyvumą ir leisti darbuotojams sutelkti dėmesį į didesnę vertę kuriančius darbus“, – teigiama „AGCO“ pranešime.