Blog

  • Linkmenyse prie paminklo Atmintis – 9-asis susitikimas: prisiminta demarkacijos linija ir pasieniečiai

    Linkmenyse prie paminklo Atmintis – 9-asis susitikimas: prisiminta demarkacijos linija ir pasieniečiai

    Gegužės 30 dieną Linkmenyse, prie paminklo Atmintis, įvyko tradicinis Ignalinos rajono savivaldybės ir Pasieniečių klubo renginys, surengtas jau devintą kartą. Susitikimas skirtas Ignalinos krašto istorinei atminčiai ir tiems, kurie skirtingais laikotarpiais saugojo Lietuvos valstybės ribas.

    Paminklas įprasmina sudėtingą šio regiono patirtį, kai po Lietuvos valstybės atkūrimo beveik du dešimtmečius čia driekėsi demarkacinė linija. 1920–1939 metais ji skyrė Lietuvą ir Lenkiją, o Linkmenų bažnyčia tuomet buvo likusi kitoje pusėje, todėl vietos žmonėms tai tapo kasdienybės ir tapatybės išbandymu.

    Paminklas Atmintis prie bažnyčios pastatytas 2018 metais, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Per kelerius metus jis tapo svarbia susitikimų vieta, kur susirenka tuometinių pasieniečių palikuonys, bendruomenė ir svečiai, norintys pagerbti laisvės gynėjus ir priminti, kad valstybės siena yra ne tik žemėlapyje, bet ir žmonių likimuose.

    Mišios ir pagarba žuvusiesiems

    Renginys pradėtas Šventosiomis Mišiomis Linkmenų Švč. Trejybės bažnyčioje. Jas aukojo Visagino klebonas, pasieniečių kapelionas Raimundas Jurolaitis, maldose paminėti pasieniečiai, jų šeimos ir palikuonys.

    Taip pat prisimintas šviesios atminties Gediminas Grigaravičius, prisidėjęs prie paminklo atsiradimo ir pasieniečių atminties puoselėjimo. Renginio dalyviai tylos minute pagerbė visus, žuvusius už Lietuvos laisvę.

    Kalbos, dainos ir gyva tradicija

    Mišiose giedojo, o vėliau prie paminklo patriotines dainas atliko Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“. Programą papildė ir Ignalinos rajono kultūros centro kapelos „Ringė“ atliekamos dainos.

    Renginį vedė Linkmenų seniūnas Jonas Alekna ir savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė, priminę istorinius faktus ir šios vietos reikšmę. Susitikime dalyvavo Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, kuris kartu su pasieniečiais padėjo gėlių prie paminklo ir akcentavo laisvės saugojimo svarbą.

    Savo mintimis dalijosi kraštietis, Pasieniečių klubo narys Antanas Žilėnas, taip pat Pasieniečių klubo pirmininkas Valentinas Novikovas, Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės vadas Jurandas Rusteika. Kalbėta apie tautos vienybę, laisvės kovų atminimą ir tai, kaip istorija tampa ne muziejiniu eksponatu, o bendruomenę telkiančia patirtimi.

    Po oficialiosios dalies susirinkusieji pakviesti į klebonijos kiemelį pasivaišinti kareiviška koše ir arbata bei pabendrauti. Organizatoriai pabrėžė, kad šis susitikimas svarbus ne tik kaip tradicija, bet ir kaip būdas perduoti istorinę atmintį jaunajai kartai, į renginį įsitraukiant ir jaunimo savanoriškosios tarnybos nariams.

    Nuotraukos autorius Povilas Šimkavičius.

  • Saugus elgesys prie vandens: 5 taisyklės, kurios vasarą padeda išvengti nelaimių

    Saugus elgesys prie vandens: 5 taisyklės, kurios vasarą padeda išvengti nelaimių

    Šiltuoju metų laiku ežerai, upės ir jūra tampa vienomis populiariausių poilsio vietų, tačiau kartu didėja ir nelaimingų atsitikimų rizika. Gelbėtojai ir saugos specialistai primena, kad didžioji dalis nelaimių prie vandens įvyksta ne dėl „blogos sėkmės“, o dėl skubotų sprendimų ir pervertintų jėgų.

    Ypač pavojingos situacijos susidaro, kai maudomasi neprižiūrimose vietose, šokama į nepažįstamą vandens telkinį ar prarandamas budrumas. Kad poilsis netaptų tragedija, verta įsidėmėti penkias bazines taisykles, kurios realiai sumažina riziką.

    Nešokite į vandenį nepažįstamose vietose

    Net ir skaidrus vanduo gali slėpti akmenis, šakas, povandenines konstrukcijas, staigius gylio pokyčius ar stiprią srovę. Šuoliai „į galvą“ yra viena dažniausių sunkių traumų priežasčių, ypač kai nežinomas dugnas.

    Saugiausia maudytis oficialiose maudyklose ar gerai pažįstamose vietose, kur aiškus gylis ir įėjimas į vandenį. Jei vieta nauja, į vandenį geriau eiti pamažu, įvertinant dugną ir srovę.

    Vaikų nepalikite be priežiūros

    Vaikams pavojinga situacija gali kilti per kelias sekundes net ir sekliame vandenyje, todėl vien „būti netoliese“ dažnai nepakanka. Svarbiausia taisyklė – nuolatinė suaugusiojo priežiūra, kai dėmesys nėra nukreiptas į telefoną ar pašalinius darbus.

    Net ir mokantys plaukti vaikai gali išsigąsti, paslysti ant šlapio kranto ar netikėtai patekti į gilesnę vietą. Plūduriavimo priemonės gali padėti, bet jos niekada nepakeičia suaugusiųjų kontrolės.

    Alkoholis ir maudynės – nesuderinama

    Alkoholis mažina budrumą, lėtina reakciją ir trikdo koordinaciją, todėl žmogus prasčiau įvertina atstumus, srovę ir savo fizines galimybes. Be to, svaigūs gėrimai didina riziką peršalti ar patirti šilumos smūgį, nes keičia kūno reakciją į temperatūrą.

    Poilsiaujant prie vandens verta pasirūpinti skysčiais, daryti pertraukas pavėsyje ir neiti maudytis, jei jaučiamas nuovargis ar prastėja savijauta. Atsakingas sprendimas dažnai yra paprasčiausia prevencija.

    Neplaukite už plūdurų ir nepervertinkite jėgų

    Plūdurai žymi saugią maudymosi zoną, o už jos dažniau pasitaiko staigesnis gylis, stipresnės srovės ar vandens transporto judėjimas. Net gerai plaukiantis žmogus gali išsekti, ypač jei vanduo vėsesnis, o krantas toliau nei atrodo.

    Jei pajutote mėšlungį ar nuovargį, svarbu nepanikuoti, bandyti išlikti vandens paviršiuje ir plaukti link kranto taupant jėgas. Plaukti vienam atokiau nuo žmonių – papildoma rizika, nes pagalba gali vėluoti.

    Venkite maudynių naktį ir blogu oru

    Tamsiuoju paros metu smarkiai sumažėja matomumas, todėl sunkiau pastebėti kliūtis, įvertinti srovę ir laiku suteikti pagalbą. Sudėtingos oro sąlygos, stiprus vėjas ar bangavimas gali greitai pakeisti situaciją net ir įprastoje maudymosi vietoje.

    Jei artėja audra arba matote žaibus, iš vandens būtina nedelsiant išeiti ir pasitraukti nuo kranto. Rizikingiausia pasikliauti mintimi, kad „dar spėsiu“ – prie vandens saugiausia rinktis atsargą.

    Pastebėjus nelaimę ar žmogų, kuriam reikalinga pagalba, būtina nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Kuo anksčiau iškviečiama pagalba, tuo didesnė tikimybė išvengti skaudžiausių pasekmių.

    Atsakingas elgesys prie vandens prasideda nuo paprastų sprendimų: pasirinkti saugią vietą, blaiviai įvertinti jėgas ir prižiūrėti šalia esančius. Laikantis šių taisyklių, vasaros poilsis išlieka malonus ir saugus.

  • Istorinės atminties renginiai Linkmenyse: merui įteikta padėka ir dovanota Konstitucija

    Istorinės atminties renginiai Linkmenyse: merui įteikta padėka ir dovanota Konstitucija

    Birželio 2 dieną Ignalinos rajono savivaldybės merą Laimutį Ragaišį aplankė kraštietis Antanas Žilėnas – Pasieniečių klubo narys, Istorinės atminties įamžinimo labdaros ir paramos fondo vadovas. Susitikimo metu svečias merui padėkojo už palaikymą ir pagalbą organizuojant istorinės atminties iniciatyvas Linkmenyse.

    Pasak savivaldybės, padėka įteikta Lietuvos Pirmos Respublikos Pasienio policijos palikuonių vardu. Joje pabrėžta, kad kasmetiniais tapę susitikimai prie paminklo Atmintis padeda jaunimui geriau suprasti Lietuvai skaudžius istorijos tarpsnius ir skatina saugoti valstybės istorinę atmintį.

    „Tokie susitikimai yra reikšminga Lietuvos istorinės atminties žymė. Čia prie paminklo Atmintis kartu su jaunimu prisimenami ir įvertinami Lietuvai skausmingi istoriniai įvykiai“, – rašoma padėkoje.

    Vizito metu merui taip pat įteikta dovana – reprezentacinis Lietuvos Respublikos Konstitucijos leidimas. Savivaldybės teigimu, tai simbolinis akcentas, siejantis istorinės atminties puoselėjimą su valstybingumo ir pilietiškumo principais.

    Ignalinos rajone istorinės atminties renginiai pastaraisiais metais vis dažniau jungiami su edukacinėmis veiklomis ir bendruomenės įsitraukimu. Tokios iniciatyvos, kaip minėjimai ir susitikimai prie atminties ženklų, savivaldybių praktikoje laikomos svarbiu būdu stiprinti vietos tapatybę ir perduoti istorines patirtis jaunajai kartai.

  • Ignalinos rajonas skyrė 20 000 eurų sakraliniam paveldui: penki projektai bažnyčioms ir cerkvei

    Ignalinos rajonas skyrė 20 000 eurų sakraliniam paveldui: penki projektai bažnyčioms ir cerkvei

    Ignalinos rajono savivaldybė 2026 metais finansuos penkis religinių bendruomenių projektus, skirtus sakralinio paveldo išsaugojimui ir bendruomenių infrastruktūros gerinimui. Savivaldybės duomenimis, parama nukreipiama į praktinius darbus, kurie mažina pastatų nusidėvėjimą ir padeda išlaikyti kultūros vertybes veikiančias bei prieinamas vietos žmonėms.

    Bendra patvirtinta suma siekia 20 000 eurų. Didžiausi asignavimai numatyti keliems projektams, susijusiems su pastatų išorės atnaujinimu ir objektų, įtrauktų į Kultūros vertybių registrą, priežiūra, o mažiausia suma skiriama konkrečiam inžinerinės infrastruktūros sutvarkymui.

    Kokie darbai bus finansuojami?

    Mažiausia parama skirta Lukošiškės sentikių religinei bendruomenei: 1 850 eurų numatyta Lukošiškės Šv. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvės lietaus nutekėjimo sistemos atnaujinimui. Tokie darbai dažnai laikomi vienais svarbiausių prevencinių sprendimų, nes netvarkingi lietvamzdžiai ir latakai spartina drėgmės žalą fasadams ir konstrukcijoms.

    Gedžiūnėlių Šv. M. Marijos Sopulingosios bažnyčiai skirta 2 780 eurų atnaujinimui, pabrėžiant kultūrinės ir istorinės vertės išsaugojimą. Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Šv. Onos parapijai numatyta 5 000 eurų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios išorės atnaujinimui.

    Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo parapija gaus 5 050 eurų parapijos namų konstrukcinio saugumo ir techninės būklės gerinimui. Tverečiaus Šv. Trejybės parapijai skirta 5 320 eurų projektui, orientuotam į kultūros vertybių registre esančių objektų išsaugojimą.

    Kodėl tokia parama svarbi regionams?

    Sakraliniai pastatai Lietuvos regionuose dažnai atlieka ne vien religinę, bet ir kultūrinę funkciją: juose vyksta bendruomenės renginiai, minėjimai, koncertai, o dalis objektų yra reikšmingi vietos istorijai ir architektūriniam identitetui. Dėl senstančios infrastruktūros ir ribotų pajamų mažesnėse parapijose net nedideli, tiksliniai finansavimai gali tapti lemiami pradedant būtinus remonto darbus.

    Praktika skirti lėšas konkretiems, aiškiai apibrėžtiems tvarkybos ar remonto etapams ypač aktuali pastaraisiais metais, kai pabrangus statybos darbams ir medžiagoms mažos apimties projektai padeda suvaldyti rizikas ir planuoti tęstinį atnaujinimą. Savivaldybės atstovai tikisi, kad įgyvendinti darbai prisidės prie saugesnės aplinkos ir ilgesnės istorinių pastatų tarnavimo trukmės.

    Ko tikėtis toliau?

    Įgyvendinant projektus paprastai svarbiausia užtikrinti, kad darbai būtų atlikti pagal techninius reikalavimus, o objektuose, turinčiuose saugomos vertybės statusą, būtų laikomasi paveldosaugos sąlygų. Tokiais atvejais prioritetas teikiamas ne kosmetiniams pakeitimams, o sprendimams, kurie stabdo konstrukcijų irimą ir padeda išvengti brangesnių avarinių remontų ateityje.

    Savivaldybė nurodo, kad šios investicijos prisidės prie Ignalinos krašto sakralinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo ateities kartoms. Projektų vykdymo eiga ir faktiniai darbų rezultatai turėtų paaiškėti darbams įsibėgėjus 2026 metais.

  • Startavo „Europos burės 2026“ konkursas: ieškomi ryškiausi ES fondų projektai, terminas artėja

    Startavo „Europos burės 2026“ konkursas: ieškomi ryškiausi ES fondų projektai, terminas artėja

    Lietuvoje prasidėjo paraiškų teikimas Finansų ministerijos inicijuotam konkursui „Europos burės 2026“. Juo siekiama atrinkti ryškiausius projektus, įgyvendintus naudojant Europos Sąjungos fondų ir programos „Naujos kartos Lietuva“ lėšas.

    Konkursas skirtas organizacijoms ir institucijoms, kurios gali parodyti apčiuopiamą investicijų poveikį žmonėms, bendruomenėms ir valstybei. Vertinant paprastai, ieškoma ne tik gerų idėjų, bet ir rezultatų, kuriuos galima pagrįsti pasiektais pokyčiais.

    Paraiškas kviečiama teikti savivaldybes, savivaldybių įmones, taip pat savivaldybėse veikiančius komercinius partnerius, prisidėjusius prie projektų įgyvendinimo. Konkurse laukiami jau įgyvendinti ar aiškiai pažengę projektai, kurių nauda matoma praktikoje.

    Paraiškų priėmimo terminas nustatytas iki liepos 20 dienos. Organizatoriai ragina nedelsti, nes dažniausiai daugiau laiko pareikalauja rezultatų suvedimas, poveikio aprašymas ir projekto duomenų sutvarkymas vienoje vietoje.

    Pastaraisiais metais ES investicijos Lietuvoje vis dažniau vertinamos per konkrečius rodiklius: paslaugų prieinamumą, infrastruktūros kokybę, energinį efektyvumą, skaitmenizavimą ar socialinę naudą. Tokie konkursai tampa būdu viešai palyginti, kur finansavimas davė didžiausią grąžą ir kokias praktikas verta kartoti kitur.

    „Konkursas kviečia pasidalyti sėkmės istorijomis ir parodyti, kokį poveikį iniciatyvos sukūrė žmonėms, bendruomenėms ir valstybei“, – sakė konkurso organizatoriai.

    Dalyviams rekomenduojama aiškiai aprašyti projekto tikslą, pasiektus rezultatus, naudą gyventojams ir ilgalaikį tvarumą. Praktikoje tai reiškia, kad stipriausiai atrodo paraiškos, kurios remiasi skaičiais, objektyviais įrodymais ir lengvai patikrinama informacija.

  • Šveicarijos Badenas pristatė Liniją nulis: autobusas be maršruto ir tvarkaraščio kviečia lėtėti

    Šveicarijos Badenas pristatė Liniją nulis: autobusas be maršruto ir tvarkaraščio kviečia lėtėti

    Linija nulis: kas tai?

    Netoli Ciuricho esantis Badenas pradėjo neįprastą viešojo transporto eksperimentą – mieste į gatves išriedėjo Linija nulis, autobusas, važiuojantis be iš anksto nustatyto maršruto ir be tvarkaraščio. Savivaldybė projektą pristato ne kaip įprastą reisą, o kaip judančią meninę instaliaciją.

    Idėjos autoriai – menininkai Frankas ir Patrikas Riklinai, o iniciatyvą įgyvendina kartu su vietos viešojo transporto operatoriumi RVBW ir miesto valdžia. Ant autobuso švieslentės aiškiai rodoma Linija nulis, kad keleiviai suprastų: tai ne greičiausias būdas iš taško A į tašką B.

    Kodėl miestas tai daro?

    Projekto sumanytojai siekia pakeisti įprastą požiūrį į viešąjį transportą, kuriame dominuoja greitis, punktualumas ir kuo trumpesnė kelionė. Linija nulis siūlo kitą patirtį – kelionę kaip bendrą buvimą, lėtesnį miesto pažinimą ir galimybę sąmoningai ištrūkti iš nuolatinio skubėjimo.

    Tokia koncepcija vis dažniau matoma Europos miestuose, kur greta efektyvumo tikslų atsiranda ir gerovės, psichologinio komforto bei bendruomeniškumo dimensija. Viešasis transportas čia tampa ne vien infrastruktūra, bet ir viešąja erdve, kurioje kuriama patirtis.

    Kuo ši kelionė skiriasi nuo įprastos?

    Skirtingai nei standartiniai autobusų maršrutai, Linija nulis nežada aiškaus atvykimo laiko ar konkrečios galutinės stotelės. Vietoj to keleiviams siūloma pasitikėti pačiu važiavimu ir netikėtumu, o maršrutas virsta kūrybiniu apvažiavimu per miestą.

    Praktine prasme tai reiškia, kad tokia paslauga greičiausiai bus patraukliausia ne tiems, kurie skuba į darbą ar persėdimą, o smalsiems vietos gyventojams ir miesto svečiams. Projektas taip pat iškelia klausimą, ar viešasis transportas gali turėti ir kultūrinę funkciją, o ne tik utilitarinę.

    „Norime, kad žmonės bent trumpam pakeistų įprotį visur vykti kuo greičiau ir kelionę pamatytų kaip patirtį“, – sakė projekto sumanytojai.

    Badenas tikisi, kad Linija nulis paskatins diskusiją apie tai, kaip miestuose planuojamas judumas ir kokią reikšmę kasdienybėje turi laikas. Ar toks modelis prigis ilgesniam laikui, priklausys nuo gyventojų smalsumo, realaus naudojimo ir to, ar eksperimentas bus vertinamas kaip prasminga viešoji paslauga, o ne vien trumpalaikė meninė akcija.

  • Olga Tokarczuk apsakymai atgijo Varšuvoje: Teatr Polski pristatė naują spektaklį Atmerk akis

    Olga Tokarczuk apsakymai atgijo Varšuvoje: Teatr Polski pristatė naują spektaklį Atmerk akis

    Literatūra, kuri peržengia sceną

    Varšuvos Teatr Polski rodo režisieriaus Igoro Gorzkowskio spektaklį Atmerk akis, sukurtą pagal Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk apsakymus. Pastatymo pagrindu tapo du tekstai iš 2001 metais išleistos apsakymų rinktinės Grojimas daugeliu būgnų.

    Spektaklis jungia istorijas Atmerk akis, tu jau miręs ir Generalinė repeticija, o jų sandūroje kuriamas kriminalinės komedijos ir psichologinės dramos mišinys. Kūrybinė komanda sako, kad čia svarbiausia ne žanro žaidimas, o tai, kaip pasakojimai išryškina šiuolaikinio žmogaus nerimą ir norą susikurti aiškią tvarką chaose.

    Skaitytoja, kuri įžengia į istoriją

    Pirmojoje siužeto linijoje pagrindinė veikėja yra aistringa skaitytoja, „ryjanti“ detektyvus dėl paprastos priežasties: juose viskas galiausiai susidėlioja į logišką seką. Režisierius pabrėžia, kad detektyvas yra patogi forma, nes žiūrovui pateikiami ženklai, o pabaigoje žadamas atsakymas.

    Tačiau Tokarczuk tekste nusikaltimas ilgai nevyksta, įtampa tyčia tempiama, ir skaitytoja praranda kantrybę. Tuomet ji peržengia ribą tarp realybės ir fikcijos, įžengia į skaitomą pasaulį ir ima pati stumti istoriją pirmyn, tarsi kino pasakojime, kuriame herojus „prasiveržia“ į kitą tikrovės lygmenį.

    „Būtent skaitymas plečia vaizduotę ir suteikia neribotas galimybes. Tuo šiuo spektakliu dar kartą norime paskatinti grįžti prie knygų“, – sakė aktorė Anna Cieślak.

    Ji scenoje kuria Skaitytoją, kuri tampa pasakotoja ir ritmo varikliu, padedančiu komedijai įsibėgėti. Aktorės teigimu, toks vaidmuo reikalauja tiksliai „sukti spiralę“: kuo labiau įsivaizduojami personažai įsitraukia į konfliktus, tuo labiau žiūrovas priverčiamas abejoti, kas čia iš tiesų yra autorius ir kas kontroliuoja siužetą.

    Antroji istorija ir pandemijos atgarsiai

    Antrojoje pastatymo dalyje pasirodo pora, gyvenanti nuolatiniame konflikte ir kasdienybėje vengiantys vienas kito, nors yra priversti būti kartu. Situaciją pakeičia staigi katastrofa ir izoliacija, kai žmonės uždaromi namuose, o pabėgti nuo santykių įtampos nebelieka kur.

    Režisierius akcentuoja, kad 2001 metais parašytas tekstas šiandien skamba beveik dokumentiškai, nes primena pandemijos laikotarpio patirtis. Uždarymas, baimė, neišvengiamas artumas ir priverstinis susidūrimas su savimi bei kitu čia tampa ne fonu, o pagrindiniu dramaturginiu varikliu.

    Spektaklyje taip pat žaidžiama atpažįstamais detektyvų archetipais, o personažai, kaip ir klasikinėse kriminalinėse istorijose, nėra vienareikšmiai „geri“. Aktorių kuriami charakteriai sąmoningai turi trūkumų, o kai kurių sceninių sprendimų estetika subtiliai primena pačią autorę, nors kūrėjai pabrėžia, kad tai nėra Olgos Tokarczuk portretas, veikiau aliuzija ir žiūrovui skirtas mirktelėjimas.

    Kultūros lauke tokie pastatymai vis dažniau tampa būdu naujai perskaityti literatūrą, ypač kai teatras pasitelkia kelių tikrovės sluoksnių pasakojimą. Varšuvos Teatr Polski atvejis rodo, kad Tokarczuk proza, paremta žanrų sankirta ir tiksliu psichologiniu stebėjimu, scenoje gali veikti kaip gyvas dialogas su šių dienų patirtimis.

  • Taylor Swift pristato dainą Toy Story 5: premjera šią savaitę, filme – vaikų ekranų priklausomybė

    Taylor Swift pristato dainą Toy Story 5: premjera šią savaitę, filme – vaikų ekranų priklausomybė

    Kas paskelbta ir kada

    Gandai apie naują Taylor Swift kūrinį pasitvirtino: dainininkė oficialiai patvirtino, kad parašė dainą Pixar filmui Toy Story 5. Kūrinys pavadintas I Knew It, I Knew You ir, pasak kūrėjų, pasirodys šios savaitės pabaigoje.

    Daina bus išleista dar iki filmo premjeros: ji numatyta birželio 5 dieną, o Toy Story 5 kino teatruose startuos birželio 19 dieną. Tokia strategija kino industrijoje dažna – muzika naudojama kaip ankstyvas emocinis kabliukas ir rinkodaros įžanga.

    Kokia bus daina ir kas ją kūrė

    „Disney“ pranešime kūrinys apibūdinamas kaip Taylor Swift sugrįžimas prie kantri skambesio, siejant jį su personažu Jessie ir jos istorija, prasidėjusia dar Toy Story 2. Teigiama, kad dainoje susilieja keli stiliai, kurie formavo Swift karjerą kaip autorės ir atlikėjos.

    Dainą Swift kūrė kartu su ilgamečiu bendraautoriumi ir prodiuseriu Jacku Antonoffu. Jų tandemas anksčiau dirbo prie ne vieno atlikėjos albumo, o kino projektams Swift dainas rašė ir anksčiau, tad Toy Story 5 tampa nauju, bet logišku žingsniu jos filmografijoje.

    „Tai Toy Story… visada svajojau parašyti dainą šiems personažams, kuriuos myliu nuo vaikystės. Pamačiusi ankstyvą filmo versiją, dainą parašiau vos grįžusi namo“, – sakė Taylor Swift.

    Filmo tema – vaikų ekranų laikas

    Patys filmo kūrėjai ir aktoriai akcentuoja, kad Toy Story 5 siužete ryškiai atsispindės vaikų ekranų laiko problema. Pasak viešai cituotų komandos komentarų, filme bus rodoma karta, kuriai telefonų ir planšečių ekranai tapo kasdienybe, o tai keičia dėmesio išlaikymo įpročius.

    Pranešama, kad istorijoje Bonnie susižavi nauju mėgstamu žaislu – varlę primenančiu planšetės tipo įrenginiu Lilypad. Tuo metu Jessie tampa svarbiausia figūra Bonnie kambaryje, o Buzz Lightyear išlieka antru pagal svarbą komandos nariu.

    „Tai kartų dalykas: kiekviena karta turi technologiją, kuri ją apibrėžia, ir į ją sudeda labai daug. Filme yra akimirka, kai matome melsvą telefonų švytėjimą miegamuosiuose – tai iš tiesų kelia nerimą“, – sakė Tom Hanks.

    „Vaikai taip priprato prie labai trumpo turinio socialiniuose tinkluose, kad kartais nori nuspėti filmą po kelių minučių. Dėl to net kyla ginčų, ką reiškia iš tikrųjų žiūrėti kiną“, – sakė Tim Allen.

    Kodėl ši tema aktuali Europoje

    Vaikų ekranų laikas ir socialinių tinklų naudojimas tampa ne tik šeimų, bet ir politikos klausimu: kai kurios valstybės griežtina amžiaus ribas ar svarsto papildomas priemones, ribojančias nepilnamečių prieigą. Europoje diskusija stiprėja dėl poveikio miegui, psichikos sveikatai ir mokymosi rezultatams.

    Eurostato duomenys rodo, kad Europos Sąjungoje socialinių tinklų naudojimas tarp jaunimo yra itin paplitęs, o tai formuoja ir kūrėjų pasirinkimus popkultūroje. Toy Story 5 atvejis išsiskiria tuo, kad tema įvedama per šeimai skirtą istoriją, kurioje technologijos tampa siužeto varikliu.

    Tikėtina, kad Taylor Swift daina filmui suteiks papildomo svorio ir pritrauks platesnę auditoriją už tradicinių animacijos gerbėjų ribų. Premjera parodys, ar ekranų laiko kritika taps pagrindine filmo žinute, ar tik fonu naujai žaislų ir vaikų santykio istorijai.

  • Charli XCX pristatė albumą Music, Fashion, Film: ant viršelio – Johnas Cale’as, Marc Jacobs ir Scorsese

    Charli XCX pristatė albumą Music, Fashion, Film: ant viršelio – Johnas Cale’as, Marc Jacobs ir Scorsese

    Naujas etapas po „brat“

    Britų dainininkė ir dainų autorė Charli XCX paskelbė apie naują albumą „Music, Fashion, Film“, kuris pasirodys liepos 24 dieną. Tai bus tęsinys po 2024 metais išleisto albumo „brat“, tapusio vienu ryškiausių pastarųjų metų popkultūros reiškinių ir atnešusio atlikėjai dar platesnį pripažinimą.

    Charli XCX nurodė ir konkrečias būsimo leidinio apimtis: albume bus 11 kūrinių, o visa trukmė sieks 30 minučių ir 5 sekundes. Kartu pradėta ir išankstinė albumo prekyba, o žinia pirmiausia paskelbta atlikėjos socialiniuose tinkluose.

    Viršelis su trimis vardais

    Albumo viršelis iškart patraukė dėmesį dėl netikėto pasirinkimo: jame matomi trys skirtingų sričių autoritetai, atliepiantys patį pavadinimą. Muzikos lauką simbolizuoja Johnas Cale’as, vienas iš grupės Velvet Underground įkūrėjų, mados pasaulį – dizaineris Marc Jacobs, o kiną – režisierius Martinas Scorsese.

    Nuotrauką, kuri tapo viršeliu, nufotografavo Aidan Zamiri. Toks sprendimas atspindi pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją popmuzikoje albumą pateikti kaip platesnį kultūrinį pareiškimą, jungiantį skirtingas kūrybines industrijas, o ne vien dainų rinkinį.

    Du singlai jau išleisti

    Iki albumo pasirodymo Charli XCX jau išleido du singlus: „Rock Music“ ir „SS26“. Jie leidžia spėti, kad atlikėja sąmoningai bando keisti kryptį ir distancijuotis nuo „brat“ estetikos, tačiau kartu išlaikyti jai būdingą provokuojantį, saviironijos nestokojantį toną.

    „Rock Music“ sulaukė prieštaringų vertinimų dėl sąmoningai grubaus skambesio ir tekstų, o „SS26“ dažniau įvardijamas kaip lengviau įsimenantis, „prikimbantis“ kūrinys. Būtent šis kontrastas ir kelia intrigą, kokį bendrą pasakojimą sudėlios visas albumas.

    Veikla už muzikos ribų

    Pastaraisiais metais Charli XCX vis dažniau dirba ne tik kaip atlikėja, bet ir kaip kūrėja kino projektuose. Ji prisidėjo prie kelių filmų muzikos ir vis aktyviau plečia savo veiklą, ieškodama erdvės už tradicinio popalbumo formato.

    Atlikėja taip pat pasirodė vaidybiniuose projektuose, o tai sustiprina įspūdį, kad „Music, Fashion, Film“ yra ne atsitiktinis pavadinimas, bet kryptinga kūrybinė deklaracija. Ar šis leidinys taps lygiaverčiu „brat“ įpėdiniu, paaiškės liepos 24 dieną.

    „Mano naujas albumas „Music, Fashion, Film“ pasirodys liepos 24 dieną. 11 dainų, 30 minučių ir 5 sekundės, jau galima užsisakyti iš anksto“, – rašė Charli XCX.

  • Luvro brangenybių vagystė: tyrimas krypsta į Belgiją, pareigūnai turi naujų duomenų

    Luvro brangenybių vagystė: tyrimas krypsta į Belgiją, pareigūnai turi naujų duomenų

    Prancūzijos tyrėjai, aiškindamiesi 2025 metų spalio 19 dieną Paryžiaus Luvre įvykdytą brangenybių vagystę, skelbia apie naują kryptį: vis daugiau ženklų veda į Belgiją. Po kelių mėnesių tyrimas iš nacionalinio tapo tarptautiniu, o pareigūnai tikrina galimą nusikalstamo tinklo bazę už Prancūzijos ribų.

    Kaip pranešė Prancūzijos žiniasklaida, lūžį davė įtariamųjų telefonų duomenų analizė. Tyrėjų akiratyje atsidūrė keli Rytų Europos kilmės įtariamieji, anksčiau sieti su organizuotais turto nusikaltimais, o jų ryšiai ir judėjimo pėdsakai esą rodo sąsajas su Belgija.

    Pasak publikacijų, telefonuose aptikta ne tik skambučių ir žinučių, bet ir nuotraukų, darytų Luvre, įskaitant Apolono galeriją, iš kurios ir buvo pagrobti istoriniai eksponatai. Tyrėjai taip pat analizuoja kontaktų ratą ir maršrutus, kurie gali atskleisti, kas padėjo suplanuoti operaciją ir kur galėjo būti perkelti pavogti daiktai.

    Atsižvelgdami į šiuos duomenis, Prancūzijos pareigūnai vyksta į Belgiją atlikti patikrinimų vietoje ir bendradarbiauti su vietos tarnybomis. Dėmesys skiriamas ne vien jau identifikuotų įtariamųjų aplinkai Prancūzijoje, bet ir galimiems bendrininkams ar tarpininkams, galėjusiems prisidėti prie grobio slėpimo ar realizavimo.

    Grobis dar nerastas

    Vagystė įvyko sekmadienį, 2025 metų spalio 19 dieną, apie 9 valandą ryto, o visa operacija, kaip skelbta anksčiau, truko vos kelias minutes. Prokurorų vertinimu, pavogtų brangenybių vertė siekia apie 88 000 000 eurų, tačiau kultūrinė ir istorinė reikšmė gali būti dar didesnė.

    Tarp dingusių vertybių minimi itin reti istoriniai papuošalai, susiję su Prancūzijos imperijos laikotarpiu, taip pat XIX amžiaus karališkosios kolekcijos dirbiniai. Tokie objektai paprastai yra sunkiai parduodami legaliai, todėl tyrėjai neatmeta versijos, kad grobis galėjo būti užsakytas konkretiems pirkėjams arba slepiamas laukiant palankaus momento jį perkelti.

    Kodėl tyrimas plečiamas už Prancūzijos ribų?

    Tarptautinės grandies atsiradimas sustiprina prielaidą, kad veikė ne atsitiktiniai vagys, o koordinuota grupė, galėjusi turėti logistinės paramos ir užsienio ryšių. Tokiais atvejais, kultūros paveldo apsaugos ekspertai pabrėžia, kad dažnai įsitraukia tarpininkai, atsakingi už slėptuves, transportą ir ryšių saugumą.

    Lygiagrečiai Prancūzijoje tęsiamas darbas siekiant nustatyti visus tinklo narius, atkurti pasirengimo eigą ir įvertinti, kaip buvo įveiktos muziejaus apsaugos priemonės. Tyrimo tikslas nesikeičia: susigrąžinti pavogtas vertybes ir išardyti visą operaciją organizavusį tinklą.

    Galimi liudijimai ir artimiausi žingsniai

    Belgijos ir Prancūzijos žiniasklaida taip pat užsimena, kad artimiausiomis dienomis gali vykti svarbūs procesiniai veiksmai su įtariamaisiais Prancūzijoje. Teigiama, jog dalis jų svarsto bendradarbiauti su teisėsauga, tikėdamiesi švelnesnių bausmių.

    „Kai kurie įtariamieji gali būti pasirengę nurodyti, kur slepiamos pavogtos brangenybės, jei tai sumažintų jų atsakomybę“, – teigė vienas su tyrimu susipažinęs žurnalistas.

    Kol kas nė vienas iš pavogtų objektų oficialiai nebuvo rastas ar grąžintas. Pareigūnai pabrėžia, kad tokiose bylose proveržis dažnai priklauso nuo smulkių skaitmeninių pėdsakų ir tarptautinio institucijų bendradarbiavimo.