CP v2

Blog

  • Greitas IQ galvosūkis su degtukais: per 10 sekundžių perkelkite vieną ir ištaisykite lygybę

    Degtukų galvosūkiai pastaraisiais metais vėl tapo populiarūs, nes greitai įtraukia ir priverčia mąstyti ne pagal įprastą schemą. Tokios užduotys tikrina dėmesį detalėms, erdvinį mąstymą ir gebėjimą greitai atmesti neteisingas hipotezes.

    Šį kartą siūloma ištaisyti matematinę lygybę 0 + 3 = 2. Sąlyga paprasta, bet klastinga: leidžiama perkelti tik vieną degtuką, o sprendimui skiriama vos 10 sekundžių.

    Sprendžiant verta neskubėti „judinti“ degtukų aklai ir pirmiausia mintyse įsivaizduoti, kaip pasikeistų skaičių forma. Daugiausia galimybių paprastai slepiasi ten, kur skaičius sudarytas iš kelių atskirų brūkšnių, o nedidelis pakeitimas sukuria kitą skaitmenį.

    Laiko limitas čia svarbus ne šiaip sau: jis parodo, kaip greitai sugebate išlaikyti koncentraciją ir nepasiduoti pirmai į galvą šovusiai, bet klaidingai idėjai. Jei per 10 sekundžių atsakymo nerandate, tai dar nereiškia prasto rezultato, nes tokie galvosūkiai dažnai paremti netikėtu, bet paprastu posūkiu.

    Teisingas sprendimas gaunamas pakeitus pirmąjį skaičių 3 į 2, perkeliant vieną degtuką taip, kad skaitmens forma atitiktų 2. Tuomet lygybė tampa teisinga: 0 + 2 = 2.

  • Galilėjos Korazime mokinys kasinėjimuose rado retą agato brangakmenį: ką atskleidžia radinys

    Izraelio šiaurėje, Aukštutinės Galilėjos Korazimo nacionaliniame parke, per viešus archeologinius kasinėjimus netikėtas radinys atiteko šeštokui. Vaikas, talkindamas kasinėjimų komandai, iš žemės iškėlė nedidelį melsvą akmenį, kuris, specialistų vertinimu, yra retas dekoratyvinis agato variantas.

    Radiniui siejamas pavadinimas Nikolo, o jo amžius gali siekti maždaug 1 500 metų ar daugiau. Archeologai spėja, kad akmuo buvo įstatytas į papuošalą ar antspaudą, naudotą romėnų arba Bizantijos laikotarpiu.

    Korazimas yra senovinė žydų gyvenvietė netoli Galilėjos ežero, minima Naujojo Testamento pasakojimuose. Istoriniai šaltiniai rodo, kad šioje vietovėje gyvenvietė egzistavo ilgą laiką, apimdama laikotarpį nuo vėlyvojo Antrojo Šventyklos periodo iki viduramžių.

    Šiandien teritorija yra saugoma ir tyrinėjama, o kasinėjimai neretai vykdomi kaip edukacinės iniciatyvos, įtraukiant moksleivius ir savanorius. Tokie projektai padeda tvarkyti sluoksnius prižiūrint profesionalams, o atsitiktiniai radiniai tampa svarbiu papildomu duomenų šaltiniu.

    Archeologų teigimu, Nikolo tipo agatas romėnų laikais buvo vertinamas dėl išvaizdos ir tinkamumo smulkiems raižiniams. Tokie akmenys dažnai sieti su socialiniu statusu, nes buvo naudojami kaip papuošalų intarpai ar asmeniniai antspaudai, žymėję savininko tapatybę ir padėtį.

    Korazimo radinys leidžia tiksliau kalbėti apie vietos gyventojų kasdienybę ir jų ryšius su regiono prekyba. Jei akmuo iš tiesų buvo papuošalo dalis, tai gali reikšti, kad bent dalis bendruomenės turėjo galimybę įsigyti prabangos prekių ir sekė to meto madą.

    Tokie radiniai paprastai dokumentuojami, įvertinamas jų kontekstas ir, jei įmanoma, nustatoma tikslesnė datacija pagal sluoksnį, šalia rastus objektus ir medžiagos ypatybes. Papildomai gali būti atliekami mineraloginiai tyrimai, padedantys patvirtinti akmens kilmę ir apdirbimo požymius.

    Korazimo atvejis primena, kad net maži artefaktai gali atverti platesnį istorijos vaizdą. Vienas akmuo kartais pasako daugiau apie žmonių statusą, skonį ir ryšius nei didesni, bet prasčiau išsilaikę radiniai.

    „Kasdamas pamačiau kažką melsvo, apvalaus ir iš karto supratau, kad tai ypatinga“, – sakė radinį aptikęs moksleivis.

  • Dideli ekranai, dideli lūkesčiai: ekspertai išrinko 5 geriausius 2026 metų išmaniuosius telefonus

    Didelio ekrano išmanieji telefonai 2026 metais išlieka viena paklausiausių kategorijų: jie patogesni naršyti, rašyti, žiūrėti vaizdo turinį ir žaisti. Technologijų apžvalgininkai, vertindami vasaros pasiūlą, atrinko penkis modelius, kurie geriausiai subalansuoja ekraną, galią, bateriją ir kameras.

    Šiai klasei dažniausiai priskiriami telefonai, kurių įstrižainė siekia apie 6,75–6,9 colio ar daugiau, tačiau vien dydžio nepakanka. Rinkimuose svarbūs ir ryškumas, atsinaujinimo dažnis, spalvų tikslumas, šiluminis valdymas bei tai, kaip ilgai įrenginys išlaiko našumą intensyviai naudojant.

    Pirmuoju pasirinkimu įvardytas iPhone 17 Pro Max su 6,9 colio OLED ekranu ir 120 Hz atsinaujinimo dažniu. Modelis išskiriamas dėl sklandaus veikimo, ryškaus vaizdo ir ilgos baterijos veikimo trukmės, kuri, gamintojo vertinimu, vaizdo peržiūrai gali siekti iki 39 valandų.

    Tarp „Android“ flagmanų aukščiausiai įvertintas Samsung Galaxy S26 Ultra, vadinamas universaliausiu didelio ekrano telefonu. Minimi privalumai – 6,9 colio ekranas su 120 Hz, aukšta raiška, pažangios kameros ir S Pen palaikymas, patogus užrašams bei kūrybai.

    Geriausiu kainos ir galimybių santykiu išskirtas OnePlus 15 su 6,78 colio LTPO OLED ekranu ir 12 gigabaitų operatyviosios atminties. Akcentuojama didelė 7 300 mAh baterija, kuri, pasak apžvalgininkų, leidžia tikėtis daugiau nei 25 valandų nepertraukiamo darbo intensyviai naudojant.

    Tiems, kas nenori išleisti daug, rekomenduojamas Nothing Phone (4a) Pro su 6,83 colio AMOLED ekranu ir labai dideliu, iki 5 000 nitų, ryškumu. Taip pat minimos konkurencingos kameros ir išskirtinė Glyph Matrix šviesos indikatorių sistema nugarėlėje.

    Atskirai paminėtas Samsung Galaxy Z Fold 7 kaip geriausias sulankstomas didelio ekrano sprendimas, kai norisi daugiau darbo erdvės. Tokie modeliai 2026 metais vis dažniau vertinami kaip kompromisas tarp telefono ir planšetės, ypač dirbant su dokumentais ar keliomis programomis vienu metu.

    Apžvalgininkai pabrėžia, kad renkantis didelį telefoną verta atkreipti dėmesį ne tik į colius, bet ir į korpuso ergonomiką, programinės įrangos palaikymo trukmę bei įkrovimo scenarijus. Praktikoje būtent šie aspektai dažniausiai lemia, ar didelis ekranas tampa patogumu, ar kasdieniu kompromisu.

  • Tibeto ir Nepalo aukštikalnių gyventojai turi išskirtinę adaptaciją: kaip jų kūnas taupo deguonį

    Dideliame aukštyje daugeliui žmonių ima trūkti oro: atsiranda dusulys, galvos skausmas, silpnumas, o kartais ir rimtesnės aukščio ligos komplikacijos. Tačiau Tibeto plynaukštėje ir Nepalo aukštikalnėse bendruomenės gyvena ir dirba ten, kur deguonies ore gerokai mažiau nei jūros lygyje.

    Mokslininkai tokį gebėjimą aiškina ilgalaike žmogaus adaptacija hipoksijai, kai audiniams nuolat tenka mažesnė deguonies pasiūla. Per tūkstančius metų natūrali atranka galėjo sustiprinti fiziologines savybes, padedančias efektyviau panaudoti kiekvieną įkvėpimą, o ne tiesiog „kompensuoti“ trūkumą didinant hemoglobino kiekį.

    Viename plačiau aptartų darbų tyrėjai analizavo reprodukcinę sėkmę kaip netiesioginį požymių naudingumo rodiklį. Buvo vertinamos 417 Nepalo aukštikalnėse visą gyvenimą gyvenusių 46–86 metų moterų sveikatos ir fiziologijos charakteristikos, taip pat užfiksuotas gyvų gimdymų skaičius.

    Tyrime minimas gyvenimas didesniame nei 3 500 metrų aukštyje, kur deguonies dalinis slėgis yra ženkliai mažesnis. Dėl to organizmui tenka ieškoti sprendimų: kaip užtikrinti deguonies pernašą neapkraunant širdies ir nekeliant kraujo klampumo.

    Viena įdomiausių išvadų siejosi su hemoglobinu, baltymu raudonuosiuose kraujo kūneliuose, kuris perneša deguonį. Didesnis hemoglobino kiekis teoriškai gali padėti, bet jis taip pat gali tirštinti kraują ir didinti apkrovą širdžiai.

    Tyrėjai pastebėjo, kad daugiausia gyvų gimdymų turėjusios moterys dažnai pasižymėjo ne itin aukštu ar itin žemu, o vidutiniu hemoglobino lygiu, tačiau jų hemoglobino prisotinimas deguonimi buvo didelis. Tai leidžia efektyviau aprūpinti audinius deguonimi neįjungiant „brangios“ strategijos, kuri didina kraujo klampumą.

    Be kraujo rodiklių, tyrime akcentuotos ir kitos fiziologinės savybės: geresnė kraujotaka plaučiuose bei struktūriniai širdies skirtumai, susiję su efektyvesniu prisotinto kraujo išstūmimu į organizmą. Tokie pokyčiai gali reikšti, kad organizmas sprendžia problemą didindamas deguonies pristatymo greitį, o ne vien didindamas hemoglobino kiekį.

    Mokslininkų požiūriu, tokios adaptacijos yra aiškus pavyzdys, kaip žmogaus biologinė įvairovė gali formuotis skirtingomis aplinkos sąlygomis. Aukštikalnių hipoksija yra lengvai išmatuojamas ir visiems toje pačioje vietoje juntamas stresas, todėl tai patogi „laboratorija“ evoliuciniams procesams stebėti.

    Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad rezultatams įtakos gali turėti ir kultūriniai veiksniai, pavyzdžiui, ankstesnis gimdymų amžius ar ilgesnė santuoka, galinti prailginti vaisingumo laikotarpį. Vis dėlto net ir įvertinus tokius aspektus, fiziologiniai skirtumai išliko reikšmingi aiškinant, kodėl daliai moterų aukštikalnių sąlygos buvo „lengviau pakeliamos“.

    Tokie tyrimai svarbūs ne tik antropologijai: jie padeda geriau suprasti, kaip organizmas prisitaiko prie deguonies trūkumo, kokie mechanizmai yra palankūs ilgalaikėje perspektyvoje ir kodėl kai kurios kompensacijos strategijos gali turėti nepageidaujamų pasekmių širdžiai bei kraujotakai.

    „Prisitaikymas prie aukštikalnių hipoksijos stebina, nes šis stresas yra atšiaurus, visiems vienodai juntamas tam tikrame aukštyje ir lengvai kiekybiškai įvertinamas. Tai puikus pavyzdys, kaip ir kodėl mūsų rūšis pasižymi tokia didele biologine įvairove“, – sakė antropologė Cynthia Beall.

  • „Google“ paieška su DI atsakymais keičia įpročius: auga „DuckDuckGo“ populiarumas ir atsisiuntimai

    „Google“ pristatant naujus paieškos pokyčius, vis daugiau vartotojų pastebi, kad tradicinių nuorodų sąrašą vis dažniau keičia DI sugeneruotos santraukos, įterpti atsakymai ir interaktyvūs blokai. Ši kryptis, kurią bendrovė vadina paieškos modernizavimu, daliai žmonių tampa signalu ieškoti paprastesnių alternatyvų.

    Pastarosiomis savaitėmis išaugo susidomėjimas alternatyviais paieškos sprendimais, ypač „DuckDuckGo“. Stebimi rodikliai rodo, kad programėlės diegimai kai kuriomis savaitėmis vidutiniškai augo apie 18 proc., o piko dienomis šoktelėdavo maždaug iki 30 proc. „iOS“ įrenginiuose vieną dieną fiksuotas ir apie 69 proc. šuolis.

    Kas keičiasi „Google“ paieškoje?

    Vienas ryškiausių pokyčių – vis labiau akcentuojami DI atsakymai, kurie pateikiami dar prieš organinius rezultatus. Vartotojui tai reiškia greitesnį „galutinį“ atsakymą, tačiau kartu mažiau matomų šaltinių ir mažiau priežasčių spausti nuorodas, ypač kai klausimas paprastas ar kasdienis.

    Be DI santraukų, paieškos lange daugėja papildomų elementų: rekomendacijų blokų, vaizdo įrašų, reklaminių modulių ir kitų integruotų funkcijų. Dėl to klasikinės nuorodos gali „pasislėpti“ žemiau, o paieška tampa labiau panaši į užduočių atlikimo įrankį nei į katalogą, vedantį į kitus puslapius.

    Kodėl dalis vartotojų renkasi „DuckDuckGo“?

    Augantį susidomėjimą „DuckDuckGo“ skatina keli veiksniai. Vienas jų – galimybė naudotis versija be DI funkcijų: laikotarpiu, kai „Google“ plačiai komunikavo apie paieškos transformaciją, tokio režimo paklausa, skelbiama, paaugo apie 28 proc.

    „DuckDuckGo“ taip pat išsiskiria privatumo akcentu: bendrovė teigia nekaupianti paieškos istorijos taip, kaip tai įprasta reklamos ekosistemose, o DI pokalbius šalina per 30 dienų. Įmonė taip pat pabrėžia nenaudojanti vartotojų duomenų modelių mokymui.

    DI paieškos dilema: patogumas prieš kontrolę

    Paradoksalu, tačiau „DuckDuckGo“ pati taip pat plėtoja DI įrankius – pavyzdžiui, „Duck.ai“, suteikiantį prieigą prie skirtingų modelių. Skirtumas tas, kad DI priedai čia pateikiami kaip pasirenkami: vartotojas gali išjungti DI atsakymus, DI vaizdus ir generatyvines funkcijas.

    Tuo metu „Google“ tradicinio paieškos formato kol kas visiškai neatsisako – nuorodų sąrašas išlieka, tačiau DI režimas ir DI apžvalgos diegiamos vis aktyviau. Jei DI atsakymai taps dominuojančiu paieškos formatu, ekspertai neatmeta, kad dalis auditorijos ir toliau migruos į paprastesnes, mažiau „užpildytas“ alternatyvas.

    Ilgalaikėje perspektyvoje tokie pokyčiai svarbūs ne tik vartotojams, bet ir leidėjams bei verslams: mažėjant paspaudimų į šaltinius, keičiasi srauto struktūra, o konkurencija dėl matomumo paieškoje dar labiau persikelia į DI suformuotų atsakymų „viršų“.

  • Kokios gėlės traukia labiausiai? Išsirinktas puokštės vaizdas gali parodyti jūsų charakterio kryptį

    Internete populiarūs vizualiniai testai dažnai žada „atsakymą apie ateitį“, tačiau jų vertė paprastai yra kitur. Tokie testai gali tapti greitu savirefleksijos pratimu, padedančiu įvardyti nuotaiką, poreikius ar vidines nuostatas čia ir dabar.

    Svarbu prisiminti, kad tai nėra mokslinė diagnostika ir negali pakeisti psichologo konsultacijos. Vis dėlto, kai žmogus renkasi vaizdą spontaniškai, jis neretai remiasi emociniu fonu, estetiniu skoniu ir patirtimis, kurios gali atskleisti, kas šiuo metu jums aktualiausia.

    Pažvelkite į keturias puokštes ir be ilgų svarstymų pasirinkite tą, kurią labiausiai norėtumėte matyti namuose. Pirmas impulsas dažnai būna naudingiausias, nes jį mažiau veikia noras „pasirinkti teisingai“.

    Žemiau pateikiamos interpretacijos yra apibendrintos, todėl verta jas skaityti kaip užuominas. Jei atpažįstate save, pagalvokite, kokį vieną konkretų įprotį ar sprendimą galėtumėte patobulinti artimiausią savaitę.

    Šį pasirinkimą dažnai sieja su jautrumu, spontaniškumu ir stipria emocine reakcija į įvykius. Tokie žmonės neretai viską daro „visa širdimi“, todėl greitai įsitraukia ir taip pat greitai pervargsta.

    Jei tai apie jus, naudinga iš anksto susitarti su savimi dėl ribų: kiek laiko, dėmesio ar energijos skirsite konfliktui, darbui ar santykių aiškinimuisi. Emocijas verta pripažinti, bet sprendimus priimti tada, kai nuslūgsta pirmoji banga.

    Ši puokštė dažnai patinka užsispyrusiems, tikslo siekiantiems žmonėms, kuriems svarbus aiškumas ir kontrolė. Jie linkę imtis iniciatyvos, būti girdimi ir prisiimti lyderio vaidmenį, ypač kai aplinkui chaosas.

    Silpnoji vieta gali būti sunkumas pripažinti klaidą ar pakeisti kryptį, kai planas neveikia. Padeda sąmoningas įprotis peržiūrėti sprendimus: kasdien trumpai paklausti savęs, ką šiandien daryčiau kitaip, jei pradėčiau nuo nulio.

    Lelijas dažnai renkasi žmonės, kuriems būtina turėti kryptį ir prasmę, net jei kelias ilgas. Jie gali turėti daug talentų, tačiau kartais sustabdo abejonės, vidinė kritika ar baimė suklysti.

    Jei atpažįstate šį profilį, verta sutelkti dėmesį į mažus, išmatuojamus žingsnius. Ne „padaryti tobulai“, o „padaryti pakankamai gerai“ ir judėti toliau dažnai tampa raktu, kuris išlaisvina potencialą.

    Frezijas dažniau renkasi ramūs, apgalvoti, intuicija pasikliaujantys žmonės, kurie vertina privatumą ir kokybišką, o ne gausų bendravimą. Jie mėgsta gilesnes temas, o sprendimus dažnai priima įvertinę daugiau niuansų nei kiti.

    Galimas iššūkis yra polinkis atidėlioti nemalonius klausimus ar „pasislėpti“ nuo problemos, tikintis, kad ji išsispręs savaime. Praktinis patarimas paprastas: išsirinkite vieną seniai atidėliotą reikalą ir užbaikite jį iki konkrečios dienos, net jei rezultatas nebus idealus.

    Jei norite daugiau naudos, palyginkite savo pasirinkimą su tuo, ką šiuo metu išgyvenate darbe ir santykiuose. Kartais testas pataiko ne todėl, kad „nuspėja ateitį“, o todėl, kad padeda aiškiau pamatyti dabartį.

  • Paskutinis skambutis Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje: 82-oji abiturientų laida žengia į finišą

    Paskutinis skambutis Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje: 82-oji abiturientų laida žengia į finišą

    Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje gegužės pabaigoje nuaidėjo paskutinis skambutis 82-ajai abiturientų laidai. Dvyliktokams tai tapo simboline riba tarp pamokų tvarkaraščių ir artėjančių brandos egzaminų maratono bei sprendimų dėl tolimesnių studijų ar darbo.

    Šventinė diena tradiciškai prasidėjo abiturientų eisena per miestą, kuri subūrė mokyklos bendruomenę ir artimuosius. Prie Švenčionių rajono savivaldybės dvyliktokus pasveikino meras Rimantas Klipčius, vicemerė Violeta Čepukova ir administracijos direktorė Jovita Rudėnienė.

    Paskutinio skambučio prasmė

    Paskutinis skambutis Lietuvos gimnazijose žymi ne tik mokslo metų pabaigos nuotaiką, bet ir perėjimą į atsakingiausią etapą – pasirengimą brandos egzaminams. Daugeliui abiturientų tai yra paskutinis bendras renginys mokykloje, kai dar kartą susitinkama su mokytojais ir prisimenami dvylikos metų pasiekimai.

    Pastaraisiais metais mokyklos vis dažniau pabrėžia, kad emocinė savijauta prieš egzaminus yra ne mažiau svarbi nei akademinis pasirengimas. Šventės metu skambantys palinkėjimai dažniausiai sukasi apie ramybę, susitelkimą ir gebėjimą išlaikyti balansą tarp mokymosi ir poilsio.

    Sveikinimai gimnazijos kiemelyje

    Vėliau šventė persikėlė į gimnazijos kiemelį, kur vyko iškilmingas renginys ir sveikinimai. Abiturientams linkėta sėkmės egzaminuose, drąsiai siekti tikslų ir, užvėrus mokyklos duris, nebijoti naujo gyvenimo etapo.

    Renginyje netrūko jautrių akimirkų, šypsenų ir gėlių, o pagrindinis dėmesys buvo skirtas dvyliktokams. Mokyklos bendruomenei tai proga ne tik palydėti jaunus žmones, bet ir sustiprinti ryšį su buvusiais mokiniais, kurie neretai vėliau sugrįžta kaip alumnai, rėmėjai ar mentoriai.

    Švenčionių rajono savivaldybė skelbė, kad šventę lydėjo bendruomeniškas nusiteikimas ir nuoširdūs palinkėjimai abiturientams. Dvyliktokams paskutinis skambutis tapo naujos pradžios ženklu, o artimiausios savaitės jiems bus kupinos egzaminų ir apsisprendimų dėl ateities.

  • Naujame Strūnaityje paminėtas kunigo Aldo Antano Čeponio 50 metų kunigystės jubiliejus

    Gegužės 31 dieną Naujo Strūnaičio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje aukotos iškilmingos šv. Mišios, skirtos kunigo Aldo Antano Čeponio 50 metų kunigystės jubiliejui. Į šventę susirinko aplinkinių parapijų dvasininkai, parapijiečiai ir svečiai, norėję padėkoti už ilgus tarnystės metus.

    Mišių metu bendruomenė meldėsi už jubiliatą ir dėkojo už jo ištikimybę pašaukimui bei darbą su žmonėmis. Pamoksle akcentuota, kad tokia sukaktis tampa ne tik asmenine švente, bet ir visos parapijos atminties bei tęstinumo ženklu.

    Renginio dalyviai priminė, jog per penkis dešimtmečius kunigo tarnystė palietė ne vieną bendruomenę: nuo kasdienio sielovadinio darbo iki pagalbos šeimoms per krikštus, santuokas ar netekties akimirkas. Pasak šventės organizatorių, būtent nuoseklus buvimas šalia žmonių dažniausiai ir tampa kunigystės matu.

    Po šv. Mišių jubiliatą sveikino Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius ir Strūnaičio seniūnė Rita Jastremskienė. Buvo dėkojama už ilgametį indėlį į vietos bendruomenę ir linkėta sveikatos, stiprybės bei ramybės tęsiant tarnystę.

    Šventei papildomos prasmės suteikė ir sukakties kontekstas: kunigas Aldas Antanas Čeponis yra minėjęs ir 80 metų jubiliejų. Parapijiečiai pabrėžė, kad tokios datos suburia skirtingas kartas, o bažnyčia tampa vieta, kurioje bendruomenė ne tik meldžiasi, bet ir stiprina tarpusavio ryšius.

    Švenčionių rajono savivaldybė, pranešdama apie renginį, pažymėjo, kad jubiliejus tapo padėkos ženklu žmogui, kurio gyvenimas ilgus metus buvo susietas su dvasiniu palydėjimu ir pastoracine tarnyste. Pasak dalyvių, iškilmingos Mišios ir sveikinimai atspindėjo gyvą parapijos pagarbą savo kunigui.

  • Švenčionių tarybos posėdis gegužės 26 dieną: biudžeto ataskaitos, vandentvarka ir mokesčių lengvatos

    Gegužės 26 dieną įvyko Švenčionių rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo 24 tarybos nariai. Darbotvarkėje buvo 36 klausimai ir 2 informaciniai pranešimai, apėmę nuo skaidrumo iki infrastruktūros ir socialinių paslaugų.

    Pirmojoje posėdžio dalyje pristatytos savivaldybės Antikorupcijos komisijos ir Etikos komisijos 2025 metų veiklos ataskaitos. Taip pat patvirtinti Švenčionių rajono savivaldybės ir savivaldybės administracijos 2025 metų ataskaitų rinkiniai, kurie paprastai tampa pagrindu planuojant kitų metų veiklos prioritetus.

    Taryba patvirtino ir eilės biudžetinių įstaigų 2025 metų ataskaitas, tarp jų – kultūros centrų, muziejaus, švietimo, sporto, pagalbos tarnybos bei turizmo informacijos centro. Tokie sprendimai savivaldybėse dažniausiai susiję ne tik su finansine drausme, bet ir su paslaugų tinklo peržiūra, kai vertinamas įstaigų efektyvumas bei poreikiai.

    Vienas svarbesnių strateginių sprendimų – pritarimas savivaldybės dalyvavimui Rytų Lietuvos įgūdžių pakto partnerystėje. Tikimasi, kad įsitraukimas į partnerystę padės geriau stebėti regiono darbo rinkos tendencijas, stiprinti darbdavių ir mokymo įstaigų bendradarbiavimą bei rengti bendrus projektus finansavimui pritraukti.

    Socialinės politikos srityje pritarta, kad savivaldybės administracija partnerio teisėmis dalyvautų Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros projekte. Numatoma, kad kompleksines paslaugas bendruomenėje gautų ne mažiau kaip 22 vaikai, turintys vidutinę ar sunkią negalią, ir jų šeimos, o parama būtų pritaikyta individualiems poreikiams.

    Komunalinių paslaugų ir infrastruktūros klausimuose suderintas bendrovės „Gren Švenčionys“ 2026 metų investicinis planas. Tai svarbu gyventojams, nes tokie planai paprastai susiję su šilumos ūkio atnaujinimu, tinklų patikimumu ir ilgalaikėmis sąnaudomis.

    Taryba pritarė projekto „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimas Švenčionių rajone“ įgyvendinimui, siekiant finansavimo pagal regionines priemones. Projektu numatoma plėsti vandentiekio ir nuotekų tinklus keliose gyvenvietėse, taip pat statyti ar rekonstruoti nuotekų valymo bei vandens gerinimo įrenginius, kad paslaugos būtų prieinamesnės ir kokybiškesnės.

    Švietimo srityje pritarta perimti Nacionalinės švietimo agentūros patikėjimo teise valdytą ilgalaikį turtą – kompiuterius su įkrovimo spintomis – ir perduoti jį savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms. Be to, nustatytas mokinių ir klasių skaičius 2026–2027 mokslo metams, taip pat priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius, kas tiesiogiai susiję su mokyklų tinklo planavimu ir finansavimu.

    Taryba atnaujino studijų programų sąrašą, kurias pasirinkę studentai galėtų pretenduoti į tikslinę stipendiją arba studijų kainos kompensavimą, papildydama jį medicinos krypties studijomis – ergoterapija ir kineziterapija. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su savivaldybės poreikiu pritraukti trūkstamus specialistus ir ilgainiui stiprinti vietos paslaugų prieinamumą.

    Pakeistas ir Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos aprašas, sudarant galimybę dalyvauti Švenčionių profesinio rengimo centro mokiniams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Tai išplečia dalyvių ratą ir gali didinti jaunimo įsidarbinimo patirtį dar mokyklos metais.

    Mokesčių ir lengvatų klausimu pritarta nekeisti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo 2026 metams. Taip pat nustatyti neapmokestinamieji žemės sklypų dydžiai ir žemės mokesčio lengvatos 2026 metais, numatant, kad lengvata būtų taikoma tik šeimoms be darbingų asmenų, o apleistiems sklypams ji negaliotų.

    Be to, nuspręsta 2026 metais sumažinti žemės mokestį 30 proc. savivaldybėje registruotiems juridiniams asmenims ir savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusiems fiziniams asmenims už žemės ūkio paskirties žemę. Toks sprendimas paprastai vertinamas kaip priemonė mažinti ūkinės veiklos kaštus ir skatinti žemės naudojimą.

    Komunalinių paslaugų kainų temoje pritarta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų subsidijavimui vartotojams ir abonentams, numatant 1,0 euro dydžio subsidiją. Sprendime įtvirtinta, kad ši nuostata taikoma nuo 2026 metų birželio 1 dienos iki įsigalios ketvirtiems bazinių kainų galiojimo metams taikomos kainos.

    Taip pat nustatytas „Gren Švenčionys“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis 2026–2031 metams. Numatyta, kad be nuotolinės nuskaitymo sistemos mokestis sieks 0,88 euro per mėnesį, o su nuotoline sistema – 1,19 euro per mėnesį, nurodant, jog mokestis diferencijuojamas pagal rodmenų nuskaitymo būdą.

    Posėdyje priimti ir kiti sprendimai dėl savivaldybės turto bei žemės klausimų, įskaitant turto perdavimą patikėjimo teise, būsto pardavimą, statinių perleidimą ir pirmumo teisės įsigijimo procedūras. Kitas tarybos posėdis numatytas 2026 metų birželio 25 dieną.

  • Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje atidaryta Menų studija: mokiniai kurs su 3D spausdintuvu ir lazeriu

    Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje atidaryta Menų studija: mokiniai kurs su 3D spausdintuvu ir lazeriu

    Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje atidaryta nauja Menų studija – trečiajame pastato aukšte įrengta šiuolaikiška erdvė, skirta mokinių kūrybai, saviraiškai ir bendradarbiavimui. Studija sukurta taip, kad joje vienodai tilptų ir praktinės dirbtuvės, ir ramesnės vietos darbui ar poilsiui.

    Atidaryme dalyvavo Lazdijų rajono savivaldybės vadovai ir svečiai, tarp jų – merė Ausma Miškinienė, vicemeras Dalius Mockevičius, Seimo narys Linas Urmanavičius. Gimnazijos bendruomenė pabrėžė, kad nauja erdvė turi tapti kasdieniu įrankiu ugdymui, o ne tik reprezentacine patalpa.

    „Labai džiaugiuosi, kad šiandien Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje duris atveria moderni, jauki ir šiuolaikiška Menų studija, kur susitinka mokymasis, kūryba ir poilsis“, – sakė merė Ausma Miškinienė.

    Projektu siekiama, kad Menų studija būtų naudojama plačiau nei dailės ar muzikos pamokoms: čia planuojamos integruotos meninio ugdymo, STEAM ir kitų dalykų veiklos, neformaliojo švietimo užsiėmimai, kūrybiniai projektai, mokinių darbų parodos ir bendruomenės renginiai. Skirtingos zonos pritaikytos tiek komandiniam darbui, tiek individualiems kūrybiniams bandymams.

    Studija aprūpinta įranga, kuri įprastai siejama su kūrybinių industrijų ar technologinių dirbtuvių aplinka: įrengtos interaktyvios darbo vietos, numatytos vietos fotografijai ir skaitmeninei kūrybai, įsigyti kompiuteriai. Taip pat numatytos galimybės prototipavimui ir gamybai – mokiniai galės dirbti su 3D spausdintuvu, lazerinėmis pjaustymo staklėmis, grafikos spausdinimo presu.

    Muzikinėms veikloms įsigyti instrumentai, integruota garso aparatūra, o pristatymams ir renginiams pritaikyta mobili scena. Gimnazijoje tikimasi, kad tokia infrastruktūra padės mokiniams lengviau išbandyti skirtingas kūrybos kryptis, o mokytojams – kurti šiuolaikiškesnes pamokas ir projektus.

    Kartu su Menų studijos įrengimu atnaujintas ir pereinamasis koridorius, jungiantis du gimnazijos pastato korpusus: pakeistos grindys, atnaujinta sienų apdaila, įrengti nauji radiatoriai. Atnaujinta erdvė turėtų pagerinti kasdienį judėjimą ir komfortą visai bendruomenei.

    Menų studija įrengta įgyvendinant Tūkstantmečio mokyklų programą, kuri orientuota į ugdymo kokybės stiprinimą ir mokyklų infrastruktūros modernizavimą. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ lėšomis, programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.