CP v2

Blog

  • Panevėžio rajono bendruomenėms skirta per 78 tūkst. eurų: ką finansuos 20 projektų

    Parama bendruomenių iniciatyvoms

    Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos įvertino paraiškas pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai taisykles. Šiemet Panevėžio rajone finansavimas skirtas 20 projektų, kurių bendra vertė viršija 78 000 eurų.

    Sprendimas rodo nuosekliai augantį vietos bendruomenių aktyvumą ir didėjančią projektų rengimo patirtį. Palyginimui, 2024 metais buvo įgyvendinti 9 projektai už 36 888 eurus, 2025 metais – 15 projektų už 68 797 eurus.

    Dalį veiklų bendruomenės planuoja įgyvendinti prisidėdamos nuosavomis lėšomis ir savanorišku darbu. Prie dalinio finansavimo taip pat prisidės Panevėžio rajono savivaldybė, remianti viešąsias erdves ir vietos iniciatyvas.

    Kur bus nukreiptos lėšos?

    Viena finansavimo krypčių – bendruomenių materialinės bazės stiprinimas. Šioje srityje paraiškas pateikė Berniūnų, Barklainių I kaimo, Ėriškių, Trakiškio ir Skaistgirių bendruomenės, o didžiausia galima suma vienam projektui siekė 3 500 eurų.

    Numatomi pirkiniai apima renginiams ir kasdienėms veikloms reikalingą įrangą: kondicionierius, šildytuvus, garso kolonėles, generatorius, projektorius, taip pat baldus ir palapines. Kai kuriose bendruomenėse planuojama įsigyti ir techninę įrangą, pavyzdžiui, kompiuterį, spausdintuvą ar fotoaparatą.

    Kita kryptis – viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas gyventojų poreikiams, čia didžiausia galima suma siekė 5 500 eurų. Finansavimas skirtas šešiems projektams, kurie apima vaikų žaidimų aikštelių plėtrą, sporto ir laisvalaikio infrastruktūros atnaujinimą bei teritorijų priežiūros sprendimus.

    Tarp numatytų darbų – Krekenavos riedlenčių aikštelės rampų atnaujinimas, vaikų žaidimų erdvių plėtra Molainiuose, naujos laisvalaikio zonos kūrimas Naujamiestyje, taip pat įrangos viešosioms erdvėms prižiūrėti įsigijimas kai kuriose seniūnijose.

    Renginiai ir mokomieji vizitai

    Trečioji paramos kryptis skirta renginiams ir mokomiesiems vizitams, kurie padeda bendruomenėms perimti gerąją patirtį ir pritraukti daugiau vietos žmonių į bendras veiklas. Šioje srityje Panevėžio rajono bendruomenės pateikė devynias paraiškas, o vienam projektui galėjo būti skiriama iki 3 000 eurų.

    Planuojami edukaciniai ir kultūriniai renginiai, taip pat pažintiniai vizitai į kitus Lietuvos regionus, kur bendruomenės susipažins su vietos iniciatyvomis, tradicijų puoselėjimu, bendruomeninių erdvių sprendimais ir partnerystės modeliais.

    Augantis finansuojamų projektų skaičius atspindi platesnę tendenciją, kai bendruomenės vis dažniau sprendžia praktinius vietos poreikius per mažos apimties, bet greitai įgyvendinamus projektus. Toks finansavimas dažnai tampa atspirties tašku didesnėms iniciatyvoms, nes leidžia sustiprinti infrastruktūrą, pritraukti savanorius ir išbandyti veiklų modelius.

    „Projektai rodo, kad bendruomenės kryptingai stiprina veiklą ir kuria patrauklesnę aplinką – nuo viešųjų erdvių iki renginių ir jaunimo įtraukimo“, – sakė Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.

  • Panevėžio rajono bendruomenėms skirta per 78 tūkst. eurų: šiemet finansuojama jau 20 projektų

    Panevėžio rajono bendruomenėms šiemet skirta daugiau kaip 78 tūkst. eurų nacionalinės paramos, kurią administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Įvertinus pateiktas paraiškas pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai taisykles, finansavimas skirtas 20-čiai projektų.

    Panevėžio rajono savivaldybės duomenimis, finansuojamų iniciatyvų apimtys auga jau kelerius metus iš eilės. 2024 metais buvo patvirtinti 9 projektai, kuriems skirta 36 888 eurai, 2025 metais – 15 projektų už beveik 69 tūkst. eurų, o šiemet riba peržengė 78 tūkst. eurų.

    Kur bus panaudota parama?

    Didžiausias dėmesys skiriamas bendruomenių veiklos sąlygoms gerinti ir viešajai infrastruktūrai atnaujinti. Pagal veiklos sritį, skirtą materialinei bazei kurti ar stiprinti, finansavimą gavo penkios bendruomenės: Berniūnų, Barklainių I kaimo, Ėriškių, Trakiškio ir Skaistgirių.

    Šių projektų lėšos paprastai nukreipiamos į įrangos, inventoriaus ar patalpų pritaikymo poreikius, kad būtų lengviau organizuoti susitikimus, edukacijas, šventes bei kitas vietos iniciatyvas. Praktikoje tai reiškia geresnes sąlygas tiek savanorių veiklai, tiek renginių organizavimui, ypač mažesnėse gyvenvietėse.

    Viešosios erdvės: nuo aikštelių iki aktyvaus laisvalaikio zonų

    Kita dalis paramos skirta viešosioms erdvėms ir statiniams tvarkyti bei pritaikyti gyventojų poreikiams. Šioje srityje finansuojami šeši projektai, kurių tikslas – didinti saugumą, gerinti laisvalaikio infrastruktūrą ir kurti patrauklesnes erdves šeimoms bei jaunimui.

    Tarp numatytų darbų įvardijami Krekenavos riedlenčių aikštelės atnaujinimas, vaikų žaidimų erdvių plėtra Molainiuose, Pažagieniuose ir Vadokliuose. Taip pat planuojamos naujos aktyvaus laisvalaikio zonos Raguvos ir Naujamiesčio bendruomenėse bei priemonės, kurios padės užtikrinti paprastesnę ir nuoseklesnę viešųjų erdvių priežiūrą.

    Renginiai ir mokomieji vizitai – bendruomeniškumui stiprinti

    Dar devyni projektai finansuojami renginių ir mokomųjų vizitų organizavimo kryptyje. Šios iniciatyvos orientuotos į tradicijų puoselėjimą, amatų ir kultūros pristatymą, vietos gyventojų edukaciją bei tarpusavio ryšių stiprinimą.

    Numatoma, kad bendruomenės vyks į mokomuosius vizitus įvairiuose Lietuvos regionuose, kur susipažins su kitų vietovių gerąja praktika ir įgyvendintais sprendimais. Tarp išskiriamų veiklų minimas Dembavos bendruomenės teatralizuotas tautinių šokių festivalis, Miežiškių bendruomenės tradicijoms ir amatams skirtas renginys bei Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos gerosios patirties vizitas į Mažąją Lietuvą.

    Panevėžio rajone veikia daugiau kaip 60 bendruomenių, o dalis jų projektų tradiciškai įgyvendinami prisidedant ne tik paramos lėšomis. Savivaldybė nurodo, kad bendruomenės dažnai investuoja ir savo lėšas, taip pat prisideda savanorišku darbu, o dalinį finansavimą prie kai kurių iniciatyvų skiria ir Panevėžio rajono savivaldybė.

    „Smagu matyti, kad mūsų rajono bendruomenės turi idėjų ir ryžto jas įgyvendinti. Už kiekvieno projekto slypi žmonės, kurie savo laisvą laiką, energiją ir rūpestį skiria vietai, kurioje ir gyvena“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Miglė Bražėnienė.

    Pasak savivaldybės, augantis finansuojamų projektų skaičius rodo didėjantį vietos aktyvumą ir geresnį pasirengimą pasinaudoti nacionalinėmis priemonėmis. Tikimasi, kad atnaujintos viešosios erdvės, įsigyta įranga ir bendruomeniniai renginiai prisidės prie patrauklesnės gyvenamosios aplinkos bei didesnio žmonių įsitraukimo visame Panevėžio rajone.

  • Alytaus rajone startuoja jaunimo mobilūs mokymai: istorija Kurnėnuose ir verslo pamokos „Tarzanijoje“

    Alytaus rajone startuoja jaunimo mobilūs mokymai: istorija Kurnėnuose ir verslo pamokos „Tarzanijoje“

    Birželio 10 dieną Alytaus rajone prasidės projektas Jaunimo mobilūs mokymai Inovacijų žingsniai: nuo atradimo iki sėkmės, skirtas kaimiškųjų vietovių jaunimui. Pirmasis renginys – įvadinis jaunimo sambūris – kvies susipažinti, užmegzti ryšius ir išgirsti patirtis, kurios gali padėti apsispręsti dėl ateities kelių.

    Organizatoriai pabrėžia, kad mokymai orientuoti į praktinį pažinimą: dalyviai bus kviečiami ne tik klausytis, bet ir patirti. Tokia forma ypač aktuali regionuose, kur jaunimui dažnai pritrūksta gyvų susitikimų su skirtingų sričių profesionalais ir pavyzdžių, kaip idėjos virsta realiais projektais.

    Kurnėnai: tarpukario pamoka šiandienai

    Pirmoji dienos dalis vyks Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykloje-muziejuje, kur jaunimas susipažins su vietos istorija. Edukacijos metu bus pasakojama apie tarpukario laikotarpį ir išskirtinę istoriją, kaip prieš daugiau nei šimtmetį į kaimo vietovę buvo atgabentos statybinės medžiagos iš už Atlanto, leidusios pastatyti moderniausią to meto mokyklą.

    Numatyta ir praktinė patirtis – dalyviai galės išbandyti istorines rašymo priemones, rašydami žąsies plunksna. Organizatorių teigimu, tokie užsiėmimai padeda suprasti, kad inovacijos nebūtinai reiškia tik skaitmeną: jos dažnai prasideda nuo kūrybiško sprendimo ir bendruomenės ryžto.

    „Tarzanija“ ir „Dzūkijos dvaras“: kaip gimsta idėjos

    Antroje renginio dalyje jaunimas vyks į nuotykių parką „Tarzanija“ ir „Dzūkijos dvarą“. Čia dalyvių laukia pokalbiai apie šiuolaikinio verslo kūrimą, augimą ir kasdienius sprendimus, kurie lemia, ar idėja tampa tvaria veikla.

    Jaunuoliai gyvai išgirs sėkmės istorijas ir susipažins su pramogų bei svetingumo verslo užkulisiais: nuo paslaugų kūrimo iki klientų patirties, komandos formavimo ir sezoniškumo valdymo. Tokie susitikimai, pasak organizatorių, padeda realistiškai įvertinti, ko reikia norint kurti darbo vietas regione ir išlaikyti veiklą konkurencingoje rinkoje.

    Įvadinio sambūrio organizatorius – bendruomeninė organizacija „Dainavos kaukas“. Renginys planuojamas Kurnėnų L. Radziukyno mokykloje-muziejuje ir vėliau „Tarzanijoje“ bei „Dzūkijos dvare“, o dalyvių skaičius numatytas iki 30.

    Pradžia numatyta 9.00 valandą, pabaiga – 17.00 valandą. Organizatoriai kviečia registruotis iš anksto ir primena, kad tokie mobilūs mokymai – proga ne tik įgyti žinių, bet ir užmegzti kontaktus bei rasti bendraminčių ateities iniciatyvoms.

  • Valstybinis apdovanojimas už motinystę: Punios daugiavaikė mama pripažinta už nuopelnus šeimai

    Valstybinis apdovanojimas už motinystę: Punios daugiavaikė mama pripažinta už nuopelnus šeimai

    Punios gyventoja Zita Sabaitienė sulaukė valstybinio įvertinimo už nuopelnus motinystei, globai ir rūpybai. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis jai įteiktas už atsakingą vaikų auklėjimą, pasiaukojimą ir bendruomenei svarbų pavyzdį.

    Šį apdovanojimą moteriai įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, apsilankiusi pas apdovanotąją, pasveikino ją ir padėkojo už šeimos vertybių puoselėjimą.

    „Esate darbščios, pareigingos, atsidavusios šeimai moters ir motinos pavyzdys. Linkiu Jums stiprios sveikatos, energijos, daug džiugių dienų, artimųjų meilės bei dėmesio“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Kartu su mere moterį sveikino savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Burlinskienė ir Punios seniūnė Toma Anušauskaitė. Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad tokie įvertinimai primena visuomenei apie ilgalaikį, kasdienį tėvų darbą ir jo reikšmę vaikų ateičiai.

    Zita Sabaitienė užaugino penkis vaikus – tris dukras ir du sūnus. Ji sako apie kiekvieną jų kalbanti su pasididžiavimu, nes vaikai užaugo atsakingi, dirbantys, susikūrę savarankišką gyvenimą ir palaikantys glaudų ryšį su gimtaisiais namais.

    Šeimos susitikimai, anot moters, tebėra dažni: vaikai ir vaikaičiai grįžta į Puniją, o didžiosios metų šventės dažniausiai minimos kartu. Ji skaičiuoja, kad per Velykas ar Kalėdas prie stalo neretai susėda 16 artimiausių šeimos narių.

    „Didelė šeima – džiaugsmas. Kai augo, gal ir buvo sunkiau, bet dabar labai džiaugiuosi. Pilni namai. Vaikai nenuėjo klystkeliais“, – sakė Zita Sabaitienė.

    Moters gyvenime netrūko ir išbandymų: ji anksti liko našlė, kai jauniausias sūnus dar buvo paauglys. Tuomet kasdieniai rūpesčiai ir atsakomybė už šeimą gulė ant jos pečių, o pragyvenimui teko dirbti ir namuose, ir ūkyje.

    Vėliau, Punioje įkūrus vaikų darželį, atsirado galimybė įsidarbinti, o dalį gyvenimo ji skyrė darbui Punios seniūnijoje. Pasak Zitos Sabaitienės, motinystė reikalavo daug fizinės ištvermės, o buities darbai, ypač skalbimas rankomis, paliko pėdsakų sveikatai.

    Šiandien, vaikams užaugus, ji daugiau dėmesio skiria sau ir kasdieniams pomėgiams: skaito, važinėja dviračiu, dalyvauja renginiuose, bendrauja su kaimynais. Vasarą laiko pareikalauja ir sodyba – tvarkinga aplinka, gėlės bei prižiūrėti augalai liudija šeimininkės kruopštumą ir prisirišimą prie namų.

    Valstybiniai apdovanojimai už nuopelnus motinystei Lietuvoje tradiciškai skiriami siekiant pagerbti tėvus ir globėjus, ilgus metus atsakingai auginančius vaikus ir prisidedančius prie visuomenės gerovės. Šiemet tokiu pačiu ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanota ir Daugų seniūnijos gyventoja Ona Lesniauskienė, užauginusi dešimt vaikų.

  • „Katutės“ per metus užaugo iki scenos: kaip Miroslavo pradinukai skinasi kelią į Dainų šventę

    „Katutės“ per metus užaugo iki scenos: kaip Miroslavo pradinukai skinasi kelią į Dainų šventę

    Alytaus r. Miroslavo gimnazijos liaudiškų šokių kolektyvas „Katutės“ susibūrė vos prieš metus, tačiau per šį laiką jau spėjo nuveikti išties daug. Pirmos ir antros klasės mokiniai su didžiuliu smalsumu pažino liaudiškų šokių pasaulį, kantriai mokėsi pirmųjų žingsnelių ir nuoširdžiai stengėsi juos atlikti kuo geriau.


    „Katutės“ – pirmieji šokių žingsniai į didžiąją Dainų šventę

    Išmokę du jiems itin patinkančius šokius, jaunieji šokėjai jau dalyvavo atrankoje į Lietuvos moksleivių dainų šventę, taip pat pasirodė festivalyje–konkurse „Šok, Lietuva“, vykusiame Butrimonių gimnazijoje. „Katutės“ šoko ir Alytaus rajono mokinių olimpiadų bei konkursų nugalėtojų apdovanojimų šventėje „Smalsumas kuria ateitį: motyvacija mokytis“, surengtoje Butrimonių kultūros centre. Naujausias kolektyvo pasirodymas įvyko V-ajame liaudiškų šokių festivalyje „Vaikystės glėby“, Mažeikiuose. Kolektyvui vadovauja mokytoja Renata Vaikšnorienė, kartu su vaikais kasdien kurianti ne tik šokio, bet ir bendrystės džiaugsmą.

    Šiuo metu „Katutės“ su nekantrumu laukia Lietuvos moksleivių dainų šventės „Laiku, ratu, kartu“. Vaikai vieningai sako, kad jiems labai patinka šokti, mokytis naujų dalykų ir dalyvauti renginiuose, kuriuose susirenka gausus būrys bendraamžių bei žiūrovų. Jiems smagu susipažinti su kitais dalyviais, matyti save didžiuosiuose ekranuose, filmuotis ir būti šventės dalimi.

    Ne mažiau džiaugsmo suteikia ir kelionės – galimybė kartu su draugais gyventi, leisti laisvalaikį, patirti naujų įspūdžių. Kiekvieną kartą vaikai su pasididžiavimu apsivelka tautinius kostiumus, kurie, jų pačių nuostabai, pasirodė esantys kur kas patogesni, nei tikėjosi. Jaunieji šokėjai džiaugiasi sulaukdami daug dėmesio, palaikymo ir šiltų aplodismentų.

    Artėjančios Dainų šventės jie laukia kupini vilčių ir geros nuotaikos. Visi tikisi neišdildomų įspūdžių, malonių siurprizų, naujų draugysčių, prasmingų patirčių ir, žinoma, puikiai praleisto laiko su draugais iš visos Lietuvos. Juk būtent tokios akimirkos ilgam išlieka vaikystės prisiminimuose.

    Mirsolavo gimnazijos informacija

    Alytaus r. Miroslavo gimnazijos liaudiškų šokių kolektyvas „Katutės“ susibūrė vos prieš metus, tačiau per šį laiką jau spėjo nuveikti išties daug. Pirmos ir antros klasės mokiniai su didžiuliu smalsumu pažino liaudiškų šokių pasaulį, kantriai mokėsi pirmųjų žingsnelių ir nuoširdžiai stengėsi juos atlikti kuo geriau.

    Išmokę du jiems itin patinkančius šokius, jaunieji šokėjai jau dalyvavo atrankoje į Lietuvos moksleivių dainų šventę, taip pat pasirodė festivalyje–konkurse „Šok, Lietuva“, vykusiame Butrimonių gimnazijoje. „Katutės“ šoko ir Alytaus rajono mokinių olimpiadų bei konkursų nugalėtojų apdovanojimų šventėje „Smalsumas kuria ateitį: motyvacija mokytis“, surengtoje Butrimonių kultūros centre. Naujausias kolektyvo pasirodymas įvyko V-ajame liaudiškų šokių festivalyje „Vaikystės glėby“, Mažeikiuose. Kolektyvui vadovauja mokytoja Renata Vaikšnorienė, kartu su vaikais kasdien kurianti ne tik šokio, bet ir bendrystės džiaugsmą.

    Šiuo metu „Katutės“ su nekantrumu laukia Lietuvos moksleivių dainų šventės „Laiku, ratu, kartu“. Vaikai vieningai sako, kad jiems labai patinka šokti, mokytis naujų dalykų ir dalyvauti renginiuose, kuriuose susirenka gausus būrys bendraamžių bei žiūrovų. Jiems smagu susipažinti su kitais dalyviais, matyti save didžiuosiuose ekranuose, filmuotis ir būti šventės dalimi.

    Ne mažiau džiaugsmo suteikia ir kelionės – galimybė kartu su draugais gyventi, leisti laisvalaikį, patirti naujų įspūdžių. Kiekvieną kartą vaikai su pasididžiavimu apsivelka tautinius kostiumus, kurie, jų pačių nuostabai, pasirodė esantys kur kas patogesni, nei tikėjosi. Jaunieji šokėjai džiaugiasi sulaukdami daug dėmesio, palaikymo ir šiltų aplodismentų.

    Artėjančios Dainų šventės jie laukia kupini vilčių ir geros nuotaikos. Visi tikisi neišdildomų įspūdžių, malonių siurprizų, naujų draugysčių, prasmingų patirčių ir, žinoma, puikiai praleisto laiko su draugais iš visos Lietuvos. Juk būtent tokios akimirkos ilgam išlieka vaikystės prisiminimuose.

    Mirsolavo gimnazijos informacija

  • Nauja 444 eurų išmoka vaiko priežiūrai nuo birželio 1 dienos: kam priklausys ir kaip ją gauti

    Nuo 2026 metais birželio 1 dienos įsigalios nauja mėnesinė išmoka vaiko priežiūrai – 444 eurai. Ji bus skiriama vienam iš vaiko tėvų, įtėvių ar globėjui tais atvejais, kai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą žmogus neturi teisės gauti įprastos vaiko priežiūros išmokos.

    Išmokos dydis siejamas su bazine socialine išmoka: bus mokama 6 bazinių socialinių išmokų suma per mėnesį. Išmoka bus mokama nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks 2 metai, todėl ji aktuali šeimoms, kurios dėl draudimo stažo ar kitų aplinkybių negauna socialinio draudimo vaiko priežiūros išmokos.

    Priklausomai nuo situacijos, kreipiantis gali reikėti pateikti vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą, jeigu duomenų nėra Gyventojų registre. Taip pat gali būti prašoma Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo neskirti vaiko priežiūros išmokos kopijos ar išrašo, jei šios informacijos institucijos nemato registruose ar valstybės informacinėse sistemose.

    Jeigu vaikui nustatyta globa šeimoje, gali reikėti dokumentų apie globos ar rūpybos nustatymą ir asmens paskyrimą globėju, jei duomenų taip pat nėra sistemose. Praktikoje tai reiškia, kad daliai pareiškėjų pakaks elektroninių duomenų patikrinimo, o kitiems reikės atsinešti ar pridėti dokumentų kopijas.

    Varėnos rajono gyventojai dėl šios išmokos galės kreiptis pagal deklaruotą arba faktinę gyvenamąją vietą: kaimo vietovių gyventojai – į seniūniją, Varėnos miesto gyventojai – į Socialinių išmokų skyrių, iš anksto užsiregistravę. Prašymus bus galima pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad ši priemonė orientuota į spragų užpildymą, kai vaiko priežiūros laikotarpiu šeima lieka be socialinio draudimo išmokos. Tokiais atvejais aiškiai apibrėžta, fiksuoto dydžio parama gali padėti užtikrinti bent minimalų pajamų stabilumą pirmaisiais dvejais vaiko gyvenimo metais.

  • Šeši šefai sutaria dėl vieno: omletą kepkite ant mažesnės kaitros ir nuimkite dar minkštą

    Omletas atrodo vienas paprasčiausių pusryčių patiekalų, tačiau būtent čia dažniausiai pasimato technikos klaidos. Šefai pabrėžia, kad svarbiausia yra temperatūros kontrolė: per didelė kaitra greitai išsausina kiaušinius ir sugadina tekstūrą.

    Keli restoranų virtuvėse dirbantys šefai, kalbėdami apie omletą, išskiria tą pačią taisyklę: kepkite ant vidutinės arba vidutiniškai mažos kaitros ir naudokite nedidelę keptuvę. Taip kiaušiniai kaista tolygiau, o paviršius nespėja paruduoti, kol vidus dar nepasiekė norimos konsistencijos.

    „Idealus omletas turi būti švelnus, purus ir sodraus skonio, bet ne sunkus – kiaušiniai privalo išlikti minkšti“, – sakė šefas Ryanas Gallagheris.

    Ne mažiau svarbus principas yra vadinamasis „kaitinimas likutine šiluma“: net išjungus viryklę, keptuvė dar kurį laiką perduoda šilumą. Dėl to šefai pataria omletą nuimti nuo ugnies šiek tiek anksčiau, kai jis dar atrodo vos per minkštas, nes per kelias akimirkas galutinai „susistovės“.

    „Keptuvė išlieka karšta ir toliau šildo patiekalo centrą, todėl ugnį verta išjungti dar iki omletui visiškai sustingstant“, – sakė šefas Trey Williamsas.

    Šefai praktiškai vienbalsiai rekomenduoja nepridegančią keptuvę, ypač jei omletą kepate namuose. Tokia keptuvė padeda išlaikyti vientisą paviršių, leidžia lengviau formuoti omletą ir sumažina riziką, kad kiaušiniai prilips ar ims skilinėti.

    Dar viena detalė – mentelė. Minkšta silikoninė ar guminė mentelė leidžia švelniai stumdyti kiaušinių masę, nebraižant dangos ir neplėšant dar trapios struktūros, todėl omletas išlieka glotnus ir vienalytis.

    Nors norisi į omletą sudėti daržovių, sūrio ar mėsos, šefai pataria nepersistengti. Per daug priedų atšaldo kiaušinių masę, apsunkina tolygų iškepimą ir neretai paverčia omletą sunkiai sulankstomu, praradusiu klasikinę formą.

    Praktiškas kompromisas – įdarą dėti į centrą, kai omletas jau beveik iškepęs, o tuomet jį užlenkti. Taip įdaras pašyla, bet kiaušiniai išlieka švelnūs, neperkepti, o patiekalas nepraranda struktūros.

    Norint švelnesnės, kremiškesnės tekstūros, kai kurie šefai siūlo į plaktus kiaušinius įmaišyti nedidelį kiekį pieno produktų, pavyzdžiui, grietinės. Tai suteikia sodresnį skonį, tačiau svarbu saikas, kad omletas netaptų per skystas ir pradėtų kepti per ilgai.

  • Brunėjaus sultono „Ferrari“ kolekcija pribloškia mastu: 450 automobilių ir dar tūkstančiai kitų

    Brunėjaus sultonas Hassanalas Bolkiah jau seniai laikomas vienu didžiausių prabangių automobilių kolekcininkų pasaulyje. Pastaruoju metu vėl aptariamas jo garažas, kuriame, kaip skelbia užsienio automobilių žiniasklaida, vien „Ferrari“ markės automobilių skaičius siekia apie 450.

    Toks skaičius dažnai pateikiamas palyginimais: jo „Ferrari“ esą užtektų po vieną automobilių vienam Vatikano gyventojui ir dar liktų keli šimtai. Nors tai daugiau vaizdingas palyginimas nei praktinis scenarijus, jis padeda suprasti kolekcijos mastą ir išskirtinumą.

    Apžvalgose pabrėžiama, kad kolekcija apima ne tik šiuolaikinius modelius, bet ir ypač retus, ribotos gamybos „Ferrari“ automobilius. Tarp minimų pavyzdžių – „Ferrari“ 288 GTO ir itin reta evoliucinė versija 288 GTO Evoluzione, kuri laikoma viena kolekcininkų geidžiamiausių šios markės istorijos atšakų.

    Taip pat dažnai akcentuojami nestandartiniai užsakymai ir specialiai kolekcijai pritaikyti automobiliai, kurie įprastai nepatenka į viešas rinkas. Kolekcinėje „Ferrari“ kultūroje būtent unikalios komplektacijos ir riboti leidimai dažnai turi didžiausią vertę, o ne vien galia ar naujumas.

    Skaičiuojama, kad bendra sultono automobilių kolekcija gali siekti apie 7 000 transporto priemonių, įskaitant „Jaguar“, „Bentley“ ir kitus prabangius prekės ženklus. Toks parkas dažnai vadinamas legenda, o jo vertė tarptautinėje spaudoje neretai vertinama milijardinėmis sumomis.

    Jei remiamasi dažnai cituojamu 5 mlrd. JAV dolerių vertinimu, konvertavus tai sudarytų maždaug 4,6 mlrd. eurų. Reali rinkos vertė, kolekcininkų vertinimu, gali svyruoti, nes ji priklauso nuo konkrečių modelių būklės, jų istorijos, ridos, komplektacijos ir to, ar automobiliai apskritai kada nors pasirodo viešame pardavime.

    Didžiulės prabangių automobilių kolekcijos traukia dėmesį ne tik dėl prabangos, bet ir dėl rinkos logikos: ribotos gamybos modeliai tampa alternatyvia investicija, o retų „Ferrari“ kainos aukcionuose per pastarąjį dešimtmetį daug kur augo. Kolekcijos, kuriose gausu unikalių egzempliorių, dažnai įdomios ir dėl istorinių detalių, nes kai kurie automobiliai egzistuoja tik keliuose vienetuose.

    Automobilių žiniasklaida taip pat kelia klausimą, ar tokį parką ateityje papildys ir visiškai elektriniai „Ferrari“ modeliai, kai gamintojas plečia elektrifikacijos planus. Kol kas kolekcijos pagrindą, kaip pabrėžiama apžvalgose, sudaro klasikiniai ir ribotos serijos sportiniai automobiliai, kurie kolekcininkų bendruomenėje laikomi ilgalaikės vertės simboliu.

  • Kaip dažnai verta perkrauti telefoną: paprasta taisyklė, kurią ekspertai pataria prisiminti

    Telefoną daug kas perkrauna tik tada, kai jis pradeda lėtėti, kaisti ar „pakimba“. Tačiau reguliarus perkrovimas gali būti paprasta profilaktika, padedanti palaikyti sklandesnį darbą ir sumažinti kai kurių gedimų riziką.

    Saugumo ekspertai, tarp jų ir JAV Nacionalinio saugumo agentūra, savo mobiliojo saugumo rekomendacijose yra nurodę, kad telefoną pravartu perkrauti maždaug kartą per savaitę. Tokia rutina aktuali tiek „iPhone“, tiek „Android“ įrenginiams.

    Perkrovimas uždaro fone veikiančius procesus, kurie ilgainiui gali apkrauti sistemą, „privalgyti“ darbinės atminties ir prisidėti prie lėtesnio programėlių veikimo. Po perkrovimo sistema dažnai grįžta į stabilesnę būseną, o telefonas kurį laiką veikia sklandžiau.

    Saugumo požiūriu reguliari perkrova gali padėti „nutraukti“ tam tikrus kenkėjiškus procesus, kurie būna įsitvirtinę veikiančioje sesijoje. Nors tai nėra antivirusinės apsaugos ar atnaujinimų pakaitalas, paprastas veiksmas kartais sumažina riziką, susijusią su nepastebimai veikiančiais foniniais scenarijais.

    Kasdienis perkrovimas dažniausiai nėra būtinas, tačiau jis gali praversti senesniems įrenginiams arba telefonams su nedidele darbine atmintimi. Tokie modeliai jautriau reaguoja į ilgai veikiančias programėles, dažnai liekančias aktyvias fone.

    Dažnesnė perkrova taip pat gali padėti tiems, kurie retai uždaro nenaudojamas programėles, ilgai neatnaujina operacinės sistemos arba naudoja daug resursų reikalaujančias programėles. Vis dėlto pagrindinis dėmesys turėtų tekti ne perkrovimui, o saugumo pataisoms ir programėlių atnaujinimams.

    Jei telefonas staiga greičiau išsikrauna, ima kaisti, stringa ryšys, nustoja korektiškai veikti „Bluetooth“ ar mobilieji duomenys, perkrovimas dažnai yra pirmasis ir greičiausias diagnostinis žingsnis. Jis gali išspręsti laikinus ryšio ar programėlių veikimo sutrikimus be sudėtingesnių nustatymų keitimo.

    Ekspertai pabrėžia, kad perkrovimas nėra stebuklinga priemonė: jei įrenginys nuolat lėtėja, verta peržiūrėti atminties užimtumą, pašalinti nenaudojamas programėles ir patikrinti, ar įdiegti naujausi sistemos atnaujinimai. Tačiau kaip paprasta taisyklė, perkrauti kartą per savaitę daugeliui vartotojų yra praktiškas ir saugus įprotis.

    „Reguliarus perkrovimas yra paprasta profilaktika: jis padeda uždaryti foninius procesus ir gali sumažinti kai kurių saugumo grėsmių poveikį“, – teigiama mobiliojo saugumo rekomendacijose.

  • Metodas 2-5-15: kaip auginti raumenis treniruojantis tik 3 valandas per savaitę, kai laiko mažai

    Ieškant būdo sportuoti reguliariai, dažniausia kliūtis – laikas: darbas, šeima ir kiti įsipareigojimai greitai „suvalgo“ vakarą. Vis dėlto naujausios sporto mokslo įžvalgos rodo, kad raumenų auginimui svarbiausia ne begalinė treniruotės trukmė, o pakankamas krūvis, progresas ir nuoseklumas.

    Vienas iš praktiškų sprendimų – metodas 2-5-15, kurį populiarina fitneso turinio kūrėjas Marcus iš „Youtube“ kanalo „Built Simple“ ir kurį aptaria „Men’s Health“. Idėja paprasta: suplanuojate mažesnį, bet kokybišką krūvį taip, kad į sporto salę realiai grįžtumėte savaitė iš savaitės.

    „Tai idealus intervalas užimtiems vyrams: treniruojatės sunkiai, greitai atsistatote ir išlaikote reguliarumą. Geriausia dalis – lankstumas: jei praleidote dieną, tiesiog tęskite nuo tos vietos, kur sustojote“, – sakė Marcus.

    Skaičiai nusako treniruočių dažnį ir apimtį. „2“ reiškia, kad kiekvieną raumenų grupę siekiama apkrauti du kartus per savaitę, „5“ – kad vienos treniruotės metu tai raumenų grupei atliekami 5 sunkūs darbiniai priėjimai.

    „15“ – bendra treniruotės apimtis: visas užsiėmimas turėtų tilpti į 15 darbinių priėjimų. Tokia struktūra dažniausiai leidžia treniruotę atlikti per maždaug 45–60 minučių, todėl per savaitę nesunku surinkti apie 3 valandas sporto, net jei grafikas įtemptas.

    Pagrindinis principas čia – minimali efektyvi dozė: darote tiek, kiek reikia pažangai, bet ne tiek, kad „užmuštumėte“ atsigavimą ir motyvaciją. Sporto moksle dažnai akcentuojama, kad raumenų augimą skatina pakankama savaitinė apimtis ir intensyvumas, o per didelis krūvis ilgainiui duoda mažėjančią grąžą.

    Metodas taip pat „apkarpo“ vadinamąją tuščią apimtį, kai pridedama daug papildomų pratimų ar lengvų serijų, bet realaus stimulo raumeniui nebedaugėja. Kitaip tariant, kai treniruotė trumpa, kiekvienas priėjimas tampa svarbus, todėl natūraliai atsiranda disciplina laikytis technikos, poilsio tarp serijų ir progresyvaus krūvio.

    Šis metodas reikalauja intensyvumo: jeigu darbiniai priėjimai atliekami pernelyg „komfortiškai“, bendra apimtis gali būti per maža, kad duotų aiškų stimulą augimui. Dėl to dažnai pabrėžiama, kad priėjimai turi būti pakankamai sunkūs, paliekant nedidelę atsargą iki nesėkmės, ypač daugiasąnariuose pratimuose.

    Kadangi per visą treniruotę turite tik 15 darbinių priėjimų, didžiausią naudą paprastai duoda baziniai judesiai, kurie vienu metu apkrauna kelias raumenų grupes. Pavyzdžiui, prisitraukimai ar spaudimo pratimai leidžia efektyviai „sutalpinti“ didesnį raumenų darbą į mažesnį pratimų skaičių, o tai itin svarbu, kai laikas ribotas.

    Galiausiai, metodas 2-5-15 labiausiai tinka tiems, kurie nori aiškios struktūros ir nori išlaikyti reguliarumą. Jei tikslas – maksimalus rezultatas bet kokia kaina, dažniausiai prireikia daugiau individualizacijos, tačiau užimtam žmogui svarbiausia dažnai yra ne ideali schema, o tokia, kurios laikomasi ilgam.