CP v2

Blog

  • „Weber“ kepsninės triukas: vienas įdėklas per akimirką paverčia ją skarda ir keičia grilinimą

    I fell in love with flat-top grills the summer I helped review them during our tests in Birmingham, Alabama. Sure, it was near 90°F and a spirit-dampening level of humid—a true Alabama summer—but the glorious utility of these massive griddles charmed the socks off me. (Okay, it might have also been the heat.) 

    A propane-powered griddle is a beautiful thing: It’s spacious, heats up fast, and any smoke or steam is released into the great outdoors rather than inside your kitchen. In our tests, smash burgers seared up lickety-split, and bacon reached a state of crispiness I didn’t know existed. I fell, and I fell hard. 

    When I returned home, I tried to get my husband to see that a flat-top grill was not a want but a need—and a perfectly logical addition to our collection of backyard cooking gear (which at this point, consisted of two pizza ovens, a smoker, and a grill). He was skeptical. 

    Fast-forward some eight months, and I convinced my wary husband that we could dip our toes into outdoor griddle-dom with the Weber Rust-Resistant Griddle Insert. This turned out to be a glorious gambit: It slots right into my Weber gas grill, transforming it from a lean, mean, grilling machine into a griddle for all of my short order needs. And it’s awesome. 

    Why I Love the Weber Griddle Insert 

    Weber Rust-Resistant Griddle Insert

    Weber Rust-Resistant Griddle Insert

    Weber Rust-Resistant Griddle Insert

    Credit: Amazon

    $270 at Amazon

    $300

    $220 at Wayfair


    $270 at Home Depot

    While we are blessed to have a decent-sized backyard, my husband rightly pointed out that our lawn was slowly turning into an outdoor gear showroom. Adding a flat-top grill to the mix seemed excessive. 

    Instead, the Weber griddle insert is a small, albeit heavy, slab of carbon steel that you can tuck away in the garage or basement when you’re not using it. Setting it up is as easy as removing the grates from the grill and popping that puppy in—just make sure the grease vent is aligned with the drip tray, or “brunch” will stand for “burnt lunch.” Fire up the grill, grab some tongs and an offset turner spatula, and get ready to cook. 

    I have the Weber Genesis E-325, which has 513 square inches of cooking space, and the griddle insert matches that, so it’s quite roomy. I can easily prepare a full brunch lineup of bacon, sausages, and over-easy eggs, then dial down the heat and toast some bread. I also love using it to make smash burgers, which is a hallelujah-evoking experience—no smoky kitchen! I feel like a short order cook, smashing multiple patties at once and scraping them off the hot griddle, their edges all lacy and browned. The first time I tucked two perfectly crispy burger patties into a soft potato bun and handed the plate to my husband, let’s just say he fell in love with flat-top grills, too. 

    • cooking bacon and breakfast sausage on the weber griddle insert

      cooking bacon and breakfast sausage on the weber griddle insert

      Credit: Serious Eats / Grace Kelly
    • two fried eggs on the griddle

      two fried eggs on the griddle

      Credit: Serious Eats / Grace Kelly
    • flipping bacon on the griddle

      flipping bacon on the griddle

      Credit: Serious Eats / Grace Kelly
    • flipping a piece of steak on the griddle

      flipping a piece of steak on the griddle

      Credit: Serious Eats / Grace Kelly
    • weber griddle insert in a weber grill

      weber griddle insert in a weber grill

      Credit: Serious Eats / Grace Kelly
    • cooking bacon and breakfast sausage on the weber griddle insert

      cooking bacon and breakfast sausage on the weber griddle insert

    • two fried eggs on the griddle

      two fried eggs on the griddle

    • flipping bacon on the griddle

      flipping bacon on the griddle

    • flipping a piece of steak on the griddle

      flipping a piece of steak on the griddle

    • weber griddle insert in a weber grill

      weber griddle insert in a weber grill

    FAQs

    What grills does the Weber griddle work with? 

    Weber sells full-size inserts that are compatible with a variety of the brand’s grills, including the new Spirit series, Searwood pellet series, Genesis line, Summit line, and even charcoal grills. 

    How do you clean the Weber griddle insert?

    Once the griddle has cooled, scrape off any cooking debris—an offset turner spatula works well for this. Then, use a damp paper towel to wipe down the surface. Give it a rub with food-safe oil and you’re good to go. 

    Why We’re the Experts

    • Grace Kelly is a senior editor at Serious Eats, where she specializes in testing kitchen gear. 

    • She worked in restaurants and reviewed equipment for America’s Test Kitchen. 

    • She loves her Weber grill—and now loves it even more with the option to turn it into a griddle. 

    type=”bulletList”>

    To Find the Best Gas Grills, We Spent More Than a Month Testing 24 of Them
    Read More:
    Was this page helpful?


  • Išfiletavo dešimtis žuvų ir išrinko geriausią peilį: „Wüsthof“ paliko konkurentus už nugaros

    Žuvies filė peilis nėra tik dar vienas virtuvės įrankis lentynoje: dėl plonos, siauresnės geležtės ir dažnai lankstesnės konstrukcijos jis skirtas tiksliai atskirti mėsą nuo kaulų, neplėšant audinių. Praktikoje tai reiškia mažiau atliekų ir lygesnius pjūvius, ypač dirbant su jautria žuvies mėsa.

    Maisto ir įrangos apžvalgų portalo „Serious Eats“ autorė, testuodama skirtingų gamintojų žuvies filė peilius, realiomis sąlygomis filetuodavo ir didesnes, ir mažesnes žuvis. Vertinant buvo stebima ne tik, kaip peiliai slysta palei kaulus, bet ir ar patogiai laikosi rankoje bei kaip lengvai nuplaunami po darbo.

    „Filė peilis turi būti ypač aštrus, nes žuvis yra trapi: bukas ašmuo ne pjauna, o drasko“, – teigiama apžvalgoje.

    Kaip geriausias bendras pasirinkimas išskirtas „Wüsthof Classic“ 7 colių žuvies filė peilis. Apžvalgoje pabrėžiama itin smaili geležtės noselė, saugus sukibimas ir lankstumas, leidžiantis tiksliau sekti žuvies kontūrus bei lengviau atskirti odą nuo mėsos.

    Į pigesnių alternatyvų sąrašą pateko „Victorinox“ lankstus 8 colių filė peilis, įvardytas kaip praktiškas pasirinkimas retkarčiais gaminantiems. Testuojant atkreiptas dėmesys, kad vidutinis aštrumas kai kuriais atvejais gali pareikalauti didesnio spaudimo, o tai didina netolygaus pjūvio ir didesnių nuopjovų riziką.

    Kas labiausiai lemia rezultatą

    Testuose didžiausias skirtumas tarp modelių atsiskleidė per aštrumą ir jo išlaikymą po darbo. Nors svarbūs ir kiti parametrai, apžvalga akcentuoja, kad net gerai subalansuotas peilis tampa nepatogus, jei geležtė nėra pakankamai aštri arba greitai atšimpa.

    Ne mažiau svarbi ir geležtės lankstumo tema: paaiškėjo, kad ne visi filė peiliai iš tiesų yra vienodai lankstūs. Kai kurie modeliai elgiasi labiau kaip kaulų išėmimo peiliai, todėl suteikia daugiau kontrolės, bet reikalauja geresnio įgūdžio dirbant ankštose vietose.

    „Lankstumas ir forma priklauso nuo to, kokią žuvį apdorojate ir kokių pjūvių siekiate, o dalis pasirinkimo yra asmeninis skonis“, – apžvalgoje perteikiama jūrų gėrybių tiekimo srities atstovo mintis.

    Kodėl brangesni modeliai dažnai laimi

    Apžvalgoje pažymima, kad didesnė kaina dažnai siejama su geresnėmis medžiagomis, kurios padeda išlaikyti aštrumą. Aukštesnės klasės peiliai neretai gaminami iš aukštesnio anglies kiekio nerūdijančio plieno, o rankenos medžiagos parenkamos taip, kad mažiau slystų ir būtų patogios ilgiau dirbant.

    Kita vertus, pabrėžiama ir praktinė pusė: daugeliui namų virtuvės vartotojų nebūtina investuoti į profesionalios klasės įrankį, jei žuvis filetuojama retai. Tokiu atveju svarbiausia rasti balansą tarp aštrumo, patogumo ir lengvos priežiūros, ypač jei peilis dažniau bus naudojamas sezoniškai ar žvejybos išvykoms.

    Kaip išsirinkti filė peilį namams

    Renkantis siūloma pirmiausia įvertinti geležtės ilgį ir paskirtį: vidutinio ilgio peilis paprastai universalesnis, o ilgesnė geležtė patogesnė didesnėms žuvims. Taip pat svarbu, kad smaigalys būtų pakankamai plonas darbui prie pelekų ir žiaunų, o rankena patikimai laikytųsi ir sausomis, ir drėgnomis rankomis.

    Priežiūros klausimu apžvalgoje akcentuojama, kad daugumą filė peilių saugiausia plauti rankomis ir iškart nusausinti. Tai padeda ilgiau išlaikyti ašmenų būklę ir sumažina riziką pažeisti geležtę, kuri, būdama plona, jautriau reaguoja į netinkamą laikymą ar plovimą.

  • 8 nešiojami griliai vasarai: „Weber“ ar „Cuisinart“? Testai parodė, kas išties kepa geriausiai

    Nešiojami griliai pastaraisiais metais tapo vienu paklausiausių lauko maisto gaminimo sprendimų: jie praverčia išvykose, stovyklaujant, prie ežero ar net mažame balkone. Naujausi nepriklausomi bandymai rodo, kad net kompaktiški modeliai gali gerai apskrudinti mėsą ir daržoves, jei parenkamas tinkamas kuras, grotelių tipas ir kaitros kontrolė.

    Testuose išskirti keli ryškūs lyderiai: dujinis „Cuisinart Venture“ įvertintas dėl patogaus transportavimo ir funkcionalaus dangčio, kuris gali būti naudojamas kaip pjaustymo lentelė. Tuo metu anglinis „Everdure Cube“ giriamas už stabilumą, patogias rankenas ir gebėjimą išgauti ryškų anglių suteikiamą apskrudimą, nors jo kepimo plotas mažesnis.

    Į ką žiūrėti renkantis?

    Vienas svarbiausių kriterijų yra realus mobilumas: ne tik svoris, bet ir rankenos, užrakinamas dangtis ar ratukai, kurie leidžia grilį pernešti saugiai. Bandymuose minimi modeliai skyrėsi nuo maždaug 4–5 kilogramų iki daugiau kaip 30 kilogramų, todėl dalis jų labiau tinka pervežimui automobiliu, o ne nešiojimui ilgesnį atstumą.

    Ne mažiau svarbi kepimo zona. Jei planuojate kepti dviem žmonėms, dažnai pakanka maždaug 650–1 000 kvadratinių centimetrų. Didesnei kompanijai verta ieškoti modelių su gerokai platesnėmis grotelėmis, nes kitaip teks kepti partijomis, o tai apsunkina tiek laiką, tiek vienodą patiekalų paruošimą.

    Dujos ar anglys?

    Dujiniai nešiojami griliai paprastai patrauklūs dėl greito užkūrimo ir paprastos kaitros kontrolės, ypač kai naudojami nedideli propano balionėliai kelionėms. Tačiau tokie griliai neretai būna mažiau galingi nei dideli kiemo modeliai, todėl renkantis verta atkreipti dėmesį į degiklio konstrukciją ir grotelių medžiagą, kuri turi įtakos apskrudinimui.

    Angliniai griliai dažniau pasirenkami dėl aukštesnės kaitros ir išraiškingesnio skonio, bet jie reikalauja daugiau pasiruošimo, o po kepimo tenka pasirūpinti žarijų gesinimu ir pelenais. Testuose akcentuota, kad kai kurie angliniai modeliai gali pasiekti itin aukštą temperatūrą, ypač keraminiai kamado tipo griliai, tačiau jų svoris ir kaina dažniausiai būna didesni.

    Kaina, kurią lengva pateisinti

    Nešiojamo grilio kaina nebūtinai turi būti didelė, kad rezultatas būtų geras: bandymai rodo, kad ir biudžetiniai angliniai modeliai gali tvarkingai apskrudinti maistą, jei konstrukcija stabili, o oro padavimas sureguliuotas logiškai. Brangesni sprendimai dažniau siūlo tvirtesnes medžiagas, geresnį kaitros paskirstymą ir patogesnį transportavimą.

    Prieš perkant verta pagalvoti, kaip dažnai grilinsite ir kur dažniausiai tai darysite. Jei tai vienas savaitgalis per metus stovyklavietėje, pakaks paprastesnio anglinio modelio, o jei grilis bus pagrindinis sprendimas mažoje terasoje, pravers patogesnė kaitros kontrolė, didesnės grotelės ir lengvas valymas.

    „Geriausias nešiojamas grilis yra tas, kurį iš tikrųjų patogu pasiimti ir kuris iškepą maistą taip, kaip tikitės“, – pabrėžiama testuotojų įžvalgose.

  • Nekepta ant grilio, kol neišbandė „Traeger“: sako, dabar orkaitė beveik nenaudojama

    Ne visi mėgsta grilinti: daliai namų virėjų lauko kepimas atrodo neprognozuojamas, ypač kai reikia valdyti karščio zonas ir temperatūrą. Tačiau JAV maisto redaktorė, ilgai rinkusis viryklę ir orkaitę, teigia pakeitusi nuomonę po kelių mėnesių su „Traeger Woodridge“ granulių griliumi.

    „Traeger“ griliai priklauso granulių, arba kitaip medžio granulių, grilių kategorijai. Skirtingai nei dujiniai ar angliniai modeliai, čia kuras automatiškai paduodamas iš talpos, o vartotojui dažniausiai tereikia nustatyti norimą temperatūrą ir stebėti rezultatą.

    Kuo skiriasi granulių griliai

    Granulių griliai savo veikimo logika primena orkaitę: integruotas valdiklis palaiko nustatytą karštį, todėl sumažėja rizika perkepti ar nepakankamai iškepti maistą. Tokia automatika ypač patraukli tiems, kurie nori daugiau stabilumo ir mažiau improvizacijos, lyginant su anglimis.

    Praktikoje tai reiškia, kad vienu metu galima ruošti žuvį, vištieną ir daržoves, o skonis įgauna lengvą dūmo natą. Autorė pabrėžia, kad net ir žiemą, esant šalčiui, įrenginys gebėjo išlaikyti pasirinktą temperatūrą, todėl kepimas tapo įprasta kasdienybe.

    Patogumai ir ribos virtuvėje

    „Woodridge“ modelyje išskiriamas skaitmeninis valdymas ir programėlė, leidžianti patogiau sekti procesą. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tapo bendra grilių rinkos tendencija: gamintojai vis dažniau siūlo nuotolinį stebėjimą, tikslesnius jutiklius ir automatinius kepimo režimus.

    „Dabar ant jo gaminu taip dažnai, kad jis naudojamas net daugiau nei mano orkaitė“, – sakė autorė, apibūdindama kasdienį įpročių pasikeitimą.

    Vis dėlto pripažįstama ir viena silpnesnė vieta: grilis ne visada įkaista tiek, kad lengvai suteiktų ryškią apskrudimo plutą, kurios siekiama aukštoje kaitroje. Dėl to, jei prioritetas yra intensyvus apkepimas, gali tekti rinktis kitą modelį ar papildomus sprendimus, pavyzdžiui, ketaus keptuvę ar specialią kepimo zoną.

    Kodėl šis segmentas auga

    Granulių griliai dažnai vadinami ir rūkymo griliais, nes ypač tinka lėtam kepimui žemoje temperatūroje. Būtent universalumas, patogus temperatūros palaikymas ir mažesnis įgūdžių barjeras tampa priežastimis, kodėl ši kategorija plečiasi, o vartotojai dažniau grilį traktuoja kaip alternatyvą orkaitei.

    Autorė teigia, kad, įgijus pagrindus, atsiranda noras išbandyti sudėtingesnius receptus, kuriuos siūlo gamintojo ekosistema. Tai atspindi ir platesnę tendenciją buitinėje technikoje, kai įrenginys parduodamas ne vien kaip daiktas, bet ir kaip receptų, patarimų bei automatizuotų programų visuma.

  • Išbandė 36 kepsnių peilių rinkinius: „Victorinox“ laimėjo, bet pigiausias nustebino dar labiau

    Virtuvės įrankių pasaulyje kepsnių peiliai dažnai laikomi prabanga, tačiau praktikoje jie gali lemti, ar vakarienė bus sklandi, ar virs varginančiu mėsos plėšymu. Išsamus bandymas, kuriame įvertinti net 36 skirtingi rinkiniai, parodė aiškią taisyklę: ne kaina, o konstrukcija ir ašmenų tipas dažniausiai nulemia rezultatą.

    Bandymuose peiliai buvo vertinami realiomis sąlygomis pjaustant įvairius jautienos gabalus ir atkreipiant dėmesį į tai, ar ašmenys pjauna švariai, ar spaudžia ir plėšo mėsą. Taip pat buvo tikrinama, kaip peiliai plaunami, ar patogiai laikosi rankoje ir ar jų rankenos užtikrina saugų sukibimą.

    Geriausias pasirinkimas ir kaina

    Geriausiu rinkiniu pripažintas „Victorinox“ „Grand Maître“ keturių peilių komplektas. Bandymuose jis pjaustė mėsą itin lengvai, o masyvesnė rankena ir tvirta konstrukcija suteikė stabilumo, tačiau tai yra brangus pasirinkimas, labiau orientuotas į žmones, kurie peilius naudos dažnai.

    Kitoje spektro pusėje išsiskyrė paprastas, itin pigus rinkinys, kuris, nepaisant kuklios išvaizdos, buvo netikėtai aštrus. Vis dėlto tokių peilių ilgaamžiškumas ir patogumas dažnai nusileidžia brangesniems modeliams, todėl juos verta vertinti kaip laikiną ar atsarginį sprendimą.

    Klaida, kuri sugadina kepsnį

    Bandymų rezultatai pabrėžė vieną didžiausių pirkėjų klaidų: dantyti ašmenys dažnai ne pjauna, o plėšo mėsą. Be to, dantytus peilius gerokai sunkiau pagaląsti, todėl ilgainiui jie greičiau praranda praktinę vertę, net jei iš pradžių atrodo aštrūs.

    Tuo metu tiesaus profilio ašmenys dažniau pjauna švariai ir leidžia tiksliau kontroliuoti pjūvį. Tai ypač svarbu pjaustant skaidulingesnę mėsą, kai norisi išlaikyti gabalo struktūrą, o ne jį suardyti.

    Ką rodo tendencijos renkantis

    Pastaraisiais metais ryškėja tendencija rinktis universalesnius stalo peilius, kurie tinka ne tik kepsniui, bet ir kietesnėms daržovėms ar keptiems patiekalams. Todėl pirkėjai vis dažniau ieško patvarios konstrukcijos, patogios rankenos ir ašmenų, kuriuos galima prižiūrėti galandant, o ne tiesiog pakeisti naujais.

    Praktinis patarimas paprastas: prieš investuojant į brangų rinkinį verta įsivertinti, kaip dažnai namuose valgoma mėsa ir ar peiliai bus naudojami kasdien. Jei kepsniai ant stalo atsiranda retai, geriau rinktis vidutinės kainos, tiesių ašmenų modelį su patogia rankena, o ne mokėti vien už vardą.

  • Atrodo kaip šiukšliadėžė, bet „Mill“ žada perdirbti iki 18 kg maisto atliekų: ar verta?

    Išmanūs virtuvės įrenginiai, žadantys sumažinti maisto atliekų kvapus ir keliones prie konteinerių, sparčiai populiarėja, tačiau ne visi sprendimai yra tokie paprasti, kaip skamba reklamoje. JAV rinkoje išsiskiria „Mill Food Recycler“ – įrenginys, kuris iš išorės primena įprastą šiukšliadėžę, bet skirtas maisto likučiams džiovinti ir smulkinti.

    Gamintojas teigia, kad perdirbimo ciklas dažniausiai vyksta per naktį: maisto atliekos apdorojamos šiluma ir mechaniniu maišymu, o rezultatas – sausi, kvapo beveik neturintys trupiniai. Vis dėlto tai nėra kompostas klasikine prasme, nes čia nevyksta biologinis skaidymas, kai mikroorganizmai organiką paverčia dirvožemio priedu.

    Kuo tai skiriasi nuo kompostavimo?

    Tradicinis kompostavimas remiasi natūraliu irimu, kuriam svarbūs drėgmės, oro ir anglies bei azoto santykis, o procesas paprastai trunka savaites ar mėnesius. „Mill“ atveju atliekos yra dehidratuojamos ir susmulkinamos, todėl sumažėja jų tūris, o kvapas ir skysčių nutekėjimo rizika tampa gerokai mažesni.

    Toks sprendimas patogus žmonėms, kurie neturi galimybės kompostuoti kieme ar kurių savivaldybė nerenka maisto atliekų atskirai. Kita vertus, džiovinti trupiniai vis tiek lieka organinė medžiaga, todėl ją reikia prasmingai panaudoti, o ne tiesiog išmesti į mišrias atliekas.

    Ką galima mesti, o ko ne?

    Pasak gamintojo pateikiamų taisyklių, įrenginys tinka daugumai virtuvės likučių, įskaitant ir gyvūninės kilmės atliekas, kurių dalis kompostavimo aikštelėse dažnai nepriimamos. Tačiau skysčiai, dideli kaulai ar itin kieti moliuskų kiautai gali būti netinkami, nes jų nepajėgia apdoroti smulkintuvas.

    „Mill“ taip pat siūlo programėlę, kurioje pateikiama informacija apie skirtingų atliekų tinkamumą perdirbimui. Praktikoje tai sumažina klaidų tikimybę, bet reiškia, kad daliai pirkėjų įrenginys bus patrauklus tik tada, jei jie nori dar vieno su telefonu susieto buities prietaiso.

    Kaina, prenumerata ir reali nauda

    Įrenginio kaina JAV siekia 999 JAV dolerius, tai yra maždaug 920 eurų. Gamintojas taip pat siūlo nuomos modelį už 35 JAV dolerius per mėnesį, tai yra apie 32 eurus, su mažiausiai 12 mėnesių įsipareigojimu.

    Papildomai siūloma atliekų surinkimo paslauga kainuoja 192 JAV dolerius per metus, tai yra apie 180 eurų. Jei vartotojas renkasi nuomą ir surinkimą, pirmų metų suma susidaro apie 560 eurų, todėl kyla natūralus klausimas, ar tai išties ekonomiškas būdas mažinti atliekas.

    Gamintojas teigia, kad talpa leidžia sukaupti iki 40 svarų, tai yra apie 18 kilogramų, maisto atliekų, kol įrenginį reikia ištuštinti. Tokia apimtis realiau tinka didesniems namų ūkiams, nes mažai šeimai atliekų susidaro mažiau, o prietaisas užima nemažai vietos virtuvėje.

    Sprendžiant, ar pirkti tokį įrenginį, svarbiausia įvertinti ne tik patogumą, bet ir tai, ką darysite su gautais trupiniais. Jie gali būti dedami į komposto dėžę ar naudojami sode saikingai, tačiau skirtingoms reikmėms taikomi ribojimai, ypač jei galvojama apie panaudojimą gyvūnų pašarui.

    „Mill Food Recycler“ stiprioji pusė yra švara ir kvapo kontrolė, ypač ten, kur maisto atliekos namuose greitai pradeda skleisti nemalonų kvapą. Silpnoji vieta – aukšta kaina, vietos poreikis ir tai, kad be aiškaus panaudojimo plano toks sprendimas gali tapti brangiu būdu tiesiog išdžiovinti likučius.

  • Namų tortilijos kaip restorane: „Masienda“ malūnėlis už apie 46 eurus keičia viską

    Tortilijos dažnai laikomos patogiu sandėliuko produktu, tačiau namuose pagamintos iš šviežios masos jos įgauna ryškesnį kukurūzų skonį ir minkštesnę, purią tekstūrą. Skirtumas ypač juntamas, kai tešla ruošiama ne iš masos miltų, o iš pačių kukurūzų grūdų.

    Šviežia masa gaminama ništamalizacijos būdu: džiovinti kukurūzų grūdai mirkomi šarminiame tirpale, po to nuplaunami ir sumalami. Šis procesas ne tik formuoja būdingą skonį, bet ir keičia tešlos elgseną kepant, todėl tortilijos tampa elastingesnės ir mažiau trūkinėja.

    Praktiškiausia kliūtis namų virtuvėje dažnai yra malimas. Nors tam tinka ir virtuvinis kombainas, rankinis malūnėlis leidžia tiksliau valdyti rupumą, o tai svarbu skirtingiems patiekalams: rupesnė masa geriau tinka kepimui ar garinimui, o tortilijoms paprastai reikia kuo smulkesnio malimo.

    Vienas plačiau aptariamų pasirinkimų šiame segmente yra „Masienda“ rankinis masos malūnėlis. Gamintojas jį pozicionuoja kaip tvirtą, iš balto ketaus pagamintą įrankį su plokštelėmis, kurios sujungtos smulkiam grūdų malimui, o didesnis bunkeris leidžia rečiau pildyti grūdus ir dirbti tolygiau.

    Kainos požiūriu tai laikoma prieinamesniu sprendimu: maždaug 50 Jungtinių Valstijų dolerių atitinka apie 46 eurus. Tiesa, renkantis tokį įrankį verta įvertinti ir priežiūrą: išardymas palengvina valymą, tačiau metalines dalis būtina kruopščiai nusausinti, kad nekiltų rūdžių rizika.

    Tokie rankiniai malūnėliai dažnai perkami ne tik tortilijoms. Jais galima malti ir kitus grūdus ar prieskonius, pavyzdžiui, miežius ar didesnius prieskonius, jei reikia šviežesnio aromato ir aiškesnės tekstūros.

    Pastaraisiais metais susidomėjimas ništamalizuotais produktais ir namuose ruošiamais autentikų regioninių virtuvių patiekalais auga, o virtuvės įrankių rinka į tai reaguoja siūlydama daugiau specializuotos įrangos. Namų gamyboje svarbiausia tampa ne tik receptas, bet ir žaliavos bei malimo tikslumas, kurie dažnai lemia galutinį rezultatą.

  • 22 virtuvės prietaisai, kurie tikrai atsiperka: nuo termometro iki česnakų spaudyklės

    Virtuvės smulkmenos dažnai atrodo kaip nereikalingas pirkinys, tačiau praktikoje būtent jos sutaupo daugiausia laiko ir nervų. Ilgalaikiai virtuvės įrankių bandymai rodo, kad geriausiai pasiteisina aiškiai vienai užduočiai sukurti prietaisai, kurie darbą padaro greičiau ir tiksliau nei universalūs sprendimai.

    Tarp labiausiai vertinamų įrankių dažnai minimas momentinis maisto termometras. Jis padeda ne tik tiksliai iškepti mėsą, bet ir patikrinti, ar iškepė duona, ar aliejus pasiekė tinkamą temperatūrą kepimui, todėl sumažėja perkepto ar neiškepusio maisto rizika.

    Kas iš tiesų keičia kasdienybę?

    Pastaraisiais metais išpopuliarėjo sous vide tipo panardinami cirkuliatoriai, leidžiantys palaikyti stabilią vandens vonelės temperatūrą net parą. Toks gaminimas namuose tampa vis prieinamesnis, nes įrenginiai pinga, o tikslumas suteikia restoraninio lygio rezultatą be sudėtingų įgūdžių.

    Kartu dažnai rekomenduojamas vakuuminis pakavimo aparatas, nes sandarus maišelis yra būtinas sous vide metodui. Be to, vakuumavimas praverčia marinatams, porcijų užšaldymui ir maisto švaistymo mažinimui, nes produktai ilgiau išlieka švieži.

    Maži, bet labai naudingi įrankiai

    Kasdieniams darbams virtuvėje ypač pasiteisina kompaktiškas elektrinis skardinių atidarytuvas, kuris veikia vienu paspaudimu. Tokie sprendimai ypač patogūs žmonėms, kuriems svarbu paprastas naudojimas ir mažesnė apkrova riešams.

    Kavos mėgėjams bene svarbiausias įrankis yra kokybiškas malūnėlis su kūginėmis girnomis, nes jis leidžia išgauti tolygesnį malimą. Tolygesnės dalelės reiškia stabilesnę ekstrakciją ir geresnį skonį tiek ruošiant filtrinę kavą, tiek espresą.

    Dar viena auganti tendencija namuose yra pieno putų plaktuvas su keliais režimais, nes žmonės vis dažniau gamina latte tipo gėrimus patys. Tokie prietaisai neretai pritaikyti ir augaliniams gėrimams, kurių putojimas priklauso nuo baltymų ir riebalų sudėties.

    Šiluma, traškumas ir greitis

    Karšto oro gruzdintuvės išlieka vienu populiariausių pirkinių, nes leidžia greičiau paruošti traškius patiekalus ir supaprastina valymą. Nors jos nepakeičia orkaitės visais atvejais, daugeliui kasdienių užduočių tai tampa patogiausiu kompromisu tarp greičio ir rezultato.

    Ryžių viryklė taip pat laikoma vienu universaliausių pagalbininkų, nes ryžiai išverda vienodai ir gali būti palaikomi šilti ilgą laiką. Daugelyje namų ji praverčia ne tik ryžiams, bet ir kruopoms ar garinimui, todėl naudą pajunta net tie, kurie gamina paprastai.

    Tarp įrankių, kuriuos žmonės dažnai nuvertina, yra česnakų spaudyklė ir riebalų atskyriklis. Pirmoji sutaupo laiko ruošiant padažus ir troškinius, antroji padeda greitai nuskaidrinti sultinį ar padažą, kai norisi lengvesnio, mažiau riebaus skonio.

    Renkantis virtuvės prietaisus verta vadovautis ne mada, o realiu poreikiu: ar įrankis sutaupys laiko, ar pagerins rezultatą ir ar bus naudojamas reguliariai. Būtent tokie pirkiniai dažniausiai ir atsiperka, net jei iš pradžių atrodo kaip smulkmena.

  • Virtuvės dovanos, be kurių neapsieina redaktoriai: nuo „KitchenAid“ iki prabangaus ledų aparato

    Virtuvės įrankiai dažnai tampa tomis dovanomis, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip prabanga, bet vėliau virsta kasdieniais pagalbininkais. Kulinarijos turinį kuriantys redaktoriai sako, kad būtent dovanos dažniausiai „pramuša“ skeptiškumą ir priverčia į rankas paimti daiktą, kurio patys nebūtų pirkę.

    Šiame sąraše – įrankiai, kurie, pasak autorių, ne tik palengvina rutiną, bet ir realiai keičia gaminimo rezultatą: nuo rankinio plakiklio iki ketaus indo ar ryžių puodo. Bendra kryptis aiški: populiarėja ilgaamžiai, taisomi ir daug metų tarnaujantys virtuvės sprendimai, o ne trumpalaikės mados.

    Maži prietaisai, didelis efektas

    Vienas dažniausiai minimų pavyzdžių – rankinis plakiklis „KitchenAid“, kurį redaktoriai vertina dėl kompaktiškumo ir pakankamos galios kasdieniams kepiniams. Juo patogu išsukti sviestą su cukrumi, išplakti grietinėlę ar baltymus, kai nėra poreikio naudoti stacionarų maišytuvą.

    Kitas išskirtinis prietaisas – kompresorinis ledų ir gelato aparatas „Cuisinart“. Skirtingai nei paprastesni modeliai su iš anksto užšaldomu indu, kompresoriniai įrenginiai patys palaiko žemą temperatūrą, todėl galima gaminti kelias porcijas iš eilės ir tiksliau kontroliuoti tekstūrą.

    Tarp įsimintiniausių dovanų minimas ir retro stiliaus skrudintuvas „Smeg“, kurio vertė dažnai siejama ne vien su funkcija, bet ir su dizainu. Tokie prietaisai dažnai pasirenkami kaip interjero akcentas, tačiau redaktoriai pabrėžia, kad svarbiausia vis tiek išlieka pastovus, prognozuojamas skrudinimo rezultatas.

    Ilgaamžė klasika: ketus, plienas ir geri peiliai

    Ilgaamžiškumo tendenciją geriausiai atspindi ketaus indai, ypač emaliuoti troškintuvai, tokie kaip „Le Creuset“. Jie vertinami dėl tolygaus karščio paskirstymo ir universalumo: nuo lėto troškinimo iki kepimo orkaitėje, o tinkamai prižiūrimi gali tarnauti dešimtmečius.

    Ne mažiau emocijų kelia ir paprastesnė, bet patikima klasika – „Lodge“ ketaus keptuvė. Nors jos kaina paprastai gerokai mažesnė nei emaliuotų analogų, tinkamai įkaitinta ji suteikia ryškų apskrudimą, o ilgainiui susiformuojantis natūralus apsauginis sluoksnis sumažina prilipimą.

    Peiliai šiame sąraše išsiskiria kaip dovanos, kurios kasdien matomos ir jaučiamos. Redaktoriai mini anglinio plieno šefo peilį „Zwilling“ ir daržovių pjaustymui pritaikytą „Global“ nakiri tipo peilį, pabrėždami balansą, rankenos patogumą ir tai, kad geras peilis tiesiog skatina gaminti dažniau.

    Netikėtos, bet labai praktiškos dovanos

    Ne visos dovanos turi būti brangios, kad būtų nepakeičiamos. Tarp kasdien naudojamų įrankių minimas ir svertinis citrusų spaustuvas „Chef’n“, kurį redaktoriai naudoja kone kasdien, kai reikia greitai išspausti citrinos ar laimo sulčių padažams, žuviai ar desertams.

    Dar viena netikėta, bet praktiška smulkmena – škotiškas maišymo įrankis spurtle. Jis praverčia ne tik košei: juo patogu maišyti tirštus padažus, trinti minkštas daržoves ar greitai išmaišyti dubenyje, nepažeidžiant indo paviršiaus.

    Galiausiai minima ir donabe tipo ryžių puodas „Toiro Kitchen“, kurį redaktoriai apibūdina kaip įrankį, galintį konkuruoti net su elektriniais ryžių virimo aparatais. Tokie moliniai puodai vertinami dėl skonio ir tekstūros, o kartu tinka ir vieno puodo patiekalams, kurie šiandien vėl grįžta į madą dėl paprastumo.

    Virtuvės dovanų tendencijos pastaraisiais metais krypsta į kokybę, ilgaamžiškumą ir universalias funkcijas, kurios taupo laiką ir padeda pasiekti stabilesnį rezultatą. Redaktorių patirtys rodo, kad geriausia dovana virtuvei nebūtinai yra pati brangiausia, o ta, kuri pradeda dirbti nuo pirmos dienos ir nepradingsta spintelėje.

  • Išplakiau krūvas grietinėlės ir išrinkau 6 geriausias šluoteles: „Misen“ nustebino greičiu

    Virtuvinė šluotelė dažnai atrodo smulkmena, tačiau jos forma ir medžiagos lemia, kaip greitai pavyks išplakti grietinėlę, išgauti vientisą kremą ar sutirštinti padažą. Praktiniai bandymai rodo, kad ne kiekis „vielučių“, o baliono forma ir patogus kotas dažniausiai nulemia rezultatą.

    Testuojant 18 skirtingų šluotelių modelių, pagrindinis greičio etalonas buvo rankomis plakama šalta riebi grietinėlė. Geriausiai pasirodę modeliai sugebėjo išgauti minkštas viršūnėles maždaug per 1–4 minutes, o prasčiausiems prireikė gerokai daugiau laiko ir pastangų.

    Kas nulėmė lyderių sėkmę

    Tarp geriausių pasirinkimų dažniausiai kartojosi vienas bruožas: vidutinio pločio baliono forma su siauresniu galu. Toks dizainas padeda vienu metu ir įmaišyti daugiau oro, ir pasiekti dubens ar puodo kampus, ypač gaminant plikytus kremus ar maišant sviesto bei miltų pagrindą padažams.

    Pastebėta, kad labai plačios šluotelės ne visada pranašesnės. Nors jos apima didesnį plotą, praktiškai gali prasčiau aeruoti ir sunkiau „iššluoti“ kampus, todėl dalis masės lieka ne iki galo išmaišyta.

    Plienas ar silikonas: kada kuris geresnis

    Nerūdijančio plieno šluotelės dažniausiai laikomos universaliomis: jos standžios, greitai emulguoja ir tinka kremams, kiaušiniams, tešloms bei padažams. Tačiau ant nelimpančių ar emaliuotų paviršių jos gali palikti smulkių įbrėžimų, todėl tokiu atveju praktiškesnės silikoninės.

    Silikonu dengtos šluotelės saugo keptuvių ir puodų dangas, be to, dažnai lengviau nusiplauna, nes maistas mažiau kimba prie paviršiaus. Vis dėlto svarbu įvertinti karščio ribas: silikonas aukštoje temperatūroje gali pradėti minkštėti, todėl prie itin kaitrios keptuvės verta rinktis atsargiau.

    6 modeliai, kurie išsiskyrė bandymuose

    Geriausiai bendrame rezultate įvertinta „Misen“ nerūdijančio plieno šluotelė, kuri plakant grietinėlę išsiskyrė greičiu ir gebėjimu išgauti tolygią, šilkinę konsistenciją. Ji taip pat patogiai „kabina“ tirštesnes mases ir leidžia nuvalyti dubens kraštus be didelių pastangų.

    Tarp patikimų alternatyvų dažnai minima „OXO“ šluotelė su subalansuota konstrukcija, vertinama dėl komforto ilgesnį laiką plakant ranka. Dar vienas ryškesnis pasirinkimas – „Winco“, kuri išsiskiria tvirtumu ir ilgaamžiškumu, nors, kaip ir kitos plieninės, reikalauja atsargumo su nelimpančiais paviršiais.

    Ergonomikos kategorijoje dėmesį patraukė „GIR“ šluotelė, kurios svorio balansas mažina riešo nuovargį. Nelimpančioms ir emaliuotoms keptuvėms tinkamiausia įvardijama „GreenPan“ silikoninė šluotelė, o mažesniems indams ir tiksliems darbams išsiskyrė kompaktiška „Kuhn Rikon“ silikoninė šluotelė.

    Renkantis šluotelę verta pagalvoti ne tik apie vieną užduotį, bet ir apie dažniausiai naudojamus indus bei gaminamus patiekalus. Jei virtuvėje dominuoja nelimpančios keptuvės, silikonas sumažins riziką pažeisti dangą, o universaliam naudojimui dažniausiai pasiteisina vidutinio pločio plieninė šluotelė su patogiu, neslystančiu kotu.