CP v2

Blog

  • Alytaus „Volungės“ progimnazija: Erasmus+ išvykos į keturias šalis ir pamokos, kurios keičia mokinius

    2025–2026 mokslo metais Alytaus „Volungės“ progimnazijos bendruomenė išplėtė tarptautines veiklas Erasmus+ programoje: 22 mokiniai su lydinčiais mokytojais vyko į mobilumus Ispanijoje, Turkijoje, Italijoje ir Slovėnijoje. Tokios patirtys tampa vis svarbesne ugdymo dalimi, nes leidžia mokytis ne vien klasėje, o realiose, daugiakultūrėse situacijose.

    Mokiniams mobilumas dažnai reiškia pirmą rimtesnę kelionę, kurioje reikia planuoti laiką, prisiimti atsakomybę ir prisitaikyti prie kitos šalies kasdienybės. Praktinis užsienio kalbos vartojimas, darbas tarptautinėse grupėse ir bendravimas su bendraamžiais padeda stiprinti pasitikėjimą savimi bei mokymosi motyvaciją.

    Įgytos patirtys siejamos ir su kompetencijomis, kurias šiandien akcentuoja Europos švietimo kryptys: kritiniu mąstymu, kūrybiškumu, komunikacija bei gebėjimu spręsti problemas. Mokyklose, priimančiose svečius, mobilumo veiklos paprastai derinamos su projektinėmis užduotimis, kultūriniu pažinimu ir bendromis teminėmis veiklomis, kurios sukuria apčiuopiamą rezultatą.

    Ne mažiau svarbi dalis – mokytojų profesinis augimas. Šiais mokslo metais 12 progimnazijos mokytojų kvalifikaciją tobulino tarptautiniuose kursuose, o 6 dalyvavo darbo stebėjimo vizituose užsienio mokyklose, kur galėjo palyginti ugdymo organizavimą, mokinių įtraukties sprendimus ir praktinius metodus pamokose.

    Dažniausiai tokios stažuotės siejamos su įtraukiojo ugdymo, skaitmeninių įgūdžių ir STEAM kryptimis, kurios vis dažniau tampa kasdienio mokyklos darbo dalimi. Sukauptos idėjos pritaikomos grįžus: mokytojai dalijasi patirtimi metodiniuose susitikimuose ir išbando naujus metodus pamokose, kad nauda pasiektų platesnę bendruomenę.

    Erasmus+ veiklos Alytaus „Volungės“ progimnazijoje stiprina nuostatą, kad šiuolaikinis ugdymas yra atviras pasauliui ir paremtas patirtiniu mokymusi. Tarptautinės išvykos plečia akiratį, ugdo savarankiškumą ir leidžia mokiniams suprasti, jog mokymasis vyksta ne tik per vadovėlius, bet ir per susitikimus, kultūrų pažinimą bei bendrą darbą.

    Giedrė Mažeikienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

  • Cukrinio festivalio antra diena: rokas, baikeriai ir kariuomenės ekspozicija Vilkaviškio gatvėje

    Cukrinio festivalio antra diena: rokas, baikeriai ir kariuomenės ekspozicija Vilkaviškio gatvėje

    Marijampolėje tęsiantis Cukrinio festivalio renginiams, antroji diena prasidėjo aktyvia programa miesto centre. Organizatoriai kviečia lankytojus pasinaudoti palankiomis oro sąlygomis ir skirti laiko dienos veikloms.

    Festivalio erdvėje netrūksta muzikos: scenoje skamba sunkusis rokas ir metalas, o koncertai pritraukia skirtingo amžiaus publiką. Renginio atmosfera orientuota į gyvą pasirodymą ir bendruomenišką šventę.

    Šalia scenos dėmesį traukia baikerių susibūrimas, kur išrikiuoti motociklai ir vyksta neformalūs pokalbiai su jų savininkais. Tokie pasirodymai dažnai tampa viena lankomiausių festivalio dalių, ypač šeimoms ir technikos mėgėjams.

    Vilkaviškio gatvėje lankytojų laukia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono ekspozicija. Čia galima iš arčiau susipažinti su karių kasdienybe, pamatyti pristatomą techniką ir užduoti klausimų apie tarnybą.

    Automobilių entuziastams parengta „MIAMIautoclub“ automobilių paroda, kurioje demonstruojami išskirtiniai ir senoviniai modeliai. Organizatoriai ragina ne tik apžiūrėti eksponatus, bet ir bendrauti su kolekcininkais, kurie dažnai pasidalija automobilių istorijomis bei restauravimo patirtimi.

    Marijampolės savivaldybės administracija primena, kad renginio veiklos vyksta skirtingose miesto vietose, todėl planuojant apsilankymą verta įsivertinti judėjimo laiką. Lankytojai kviečiami užsukti, apžiūrėti ekspozicijas ir pasimėgauti šventine nuotaika.

  • Šiauliuose ieškoma nuomojamų butų socialiniam fondui: 5 metų sutartys ir terminas iki birželio 23 dienos

    Šiaulių miesto savivaldybė plečia socialinio būsto fondą ir skelbia būstų nuomos pirkimą savivaldybės teritorijoje. Nuomojamos gyvenamosios patalpos būtų skirtos subnuomai asmenims ir šeimoms, turinčioms teisę į paramą būstui išsinuomoti.

    Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, todėl savivaldybė kviečia pasiūlymus teikti tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. Perkančioji organizacija yra Šiaulių miesto savivaldybės administracija.

    Pagal skelbiamą poreikį planuojama išsinuomoti du būstus su visais patogumais: vieną vieno kambario ir vieną dviejų kambarių. Nurodoma, kad bendrabučio tipo pastatuose esantys būstai nebus tinkami šiam pirkimui.

    Numatomas nuomos terminas yra 5 metai, su galimybe sutartį pratęsti dar 5 metams. Toks laikotarpis savivaldybėms įprastas tada, kai siekiama stabiliai užtikrinti socialinio būsto prieinamumą ir kartu išlaikyti lankstumą ateityje atnaujinant ar perskirstant fondą.

    Pasiūlymus ir nuomojamo turto dokumentus reikia pateikti iki 2026 metų birželio 23 dienos 11:00 valandos. Dokumentai priimami Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamajame (prie 4 langelio) arba siunčiami paštu; pavėluotai gauti vokai, kaip nurodoma, neatplėšti grąžinami siuntėjui.

    Savivaldybė taip pat yra parengusi pirkimo sąlygas, vertinimo kriterijus, sutarties projektą ir pasiūlymo formą. Kandidatams prieš teikiant dokumentus svarbu įsivertinti, ar būstas atitinka reikalavimus, nes praktikoje didžiausi nesutapimai dažniausiai kyla dėl būsto tipo, inžinerinių patogumų ar pateikiamų nuosavybės bei techninių dokumentų pilnumo.

  • Mažeikių dailės mokykloje pristatyta metų paroda: beveik tūkstantis mokinių ir suaugusiųjų darbų

    Metų kūrybos apžvalga Mažeikiuose

    Mažeikių dailės mokykloje gegužės 28 dieną surengta mokslo metų ir pavasario pusmečio baigiamoji mokinių kūrybos darbų paroda-peržiūra. Renginyje pristatyta beveik tūkstantis skirtingų sričių mokinių ir suaugusiųjų kūrybinių darbų.

    Tokio formato paroda mokyklai tapo svarbia metų tradicija, leidžiančia vienoje erdvėje pamatyti viso sezono rezultatą. Paroda-peržiūra vertinama ne tik kaip šventė bendruomenei, bet ir kaip atvira pamoka visuomenei apie kūrybos procesą.

    „Kviečiame ir toliau puoselėti kūrybiškumą, ieškoti naujų idėjų bei į veiklas įtraukti kuo daugiau mažeikiškių“, – sakė Mažeikių rajono savivaldybės mero patarėja Viktorija Pagojė.

    Bendruomenę taip pat sveikino mokyklos socialinių partnerių atstovai, tarp jų – Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Vykinta Korsakienė. Renginyje akcentuota, kad kūrybinės veiklos svarbios ne tik ugdymui, bet ir miesto kultūriniam gyvenimui.

    Kur matomi mokinių darbai?

    Dailės mokyklos direktorė Laima Mikalauskienė pristatė mokyklos veiklas, parodas ir projektus, taip pat mokinių darbų eksponavimą viešosiose miesto bei regiono erdvėse. Parodos metu apžiūrėtos mokyklos kūrybinės erdvės, vyko pokalbiai su mokiniais, jų tėvais ir pedagogais.

    Pasak organizatorių, darbų eksponavimas neapsiriboja vien mokyklos patalpomis – siekiama, kad mokinių kūryba būtų matoma platesnei auditorijai. Tokia praktika leidžia jauniesiems kūrėjams patirti, kaip jų darbai „gyvena“ už klasės ribų.

    Kiek mokinių mokosi mokykloje?

    Paroda-peržiūra Mažeikių dailės mokykloje rengiama jau trečius metus iš eilės ir laikoma didžiausia metų ekspozicija. Šiuo metu mokykloje mokosi 240 mokinių, taip pat 15 suaugusiųjų tapybos ir keramikos mėgėjų.

    Ugdymo procesą užtikrina 9 profesionalūs menininkai-mokytojai, dirbantys su skirtingo amžiaus ir patirties kūrėjais. Toks modelis leidžia derinti akademinį pagrindą su praktinėmis kūrybinėmis užduotimis.

    Paroda visuomenei atvira nuo gegužės 28 dienos iki birželio 15 dienos. Lankytojai kviečiami ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir susipažinti su mokyklos kūrybinėmis erdvėmis bei ugdymo kryptimis.

  • Mažeikių miesto šventės startas: muziejuje atidaryta paroda apie rajono herbus ir vėliavas

    Šventė prasidėjo muziejuje

    Mažeikiuose prasidėjo miesto šventė Miestas vingyje Ventos. Pirmuoju renginiu tapo Mažeikių muziejuje surengta konferencija, kurioje pristatyta paroda Mažeikių rajono herbai ir vėliavos.

    Ši paroda skirta Mažeikių miesto herbo etalono patvirtinimo 30-mečiui. Organizatoriai pabrėžė, kad heraldika yra ne tik simboliai, bet ir vietos tapatybę fiksuojanti istorijos dalis.

    Dėmesys krašto atminčiai

    Renginyje dalyvavusi Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė padėkojo prisidedantiems prie krašto istorijos išsaugojimo. Pasak jos, vietos ženklai padeda miestui ir rajonui išlaikyti tęstinumą, net kai keičiasi kartos.

    Tokie renginiai dažnai tampa ir proga sutelkti bendruomenę, nes heraldikos pasakojimai paliečia ne tik istorikus, bet ir gyventojus, kuriems svarbu, kaip reprezentuojamas jų kraštas viešojoje erdvėje.

    „Herbai ir vėliavos pasakoja apie tai, kas mums svarbu, ir kodėl tai verta perduoti toliau“, – sakė Rūta Matulaitienė.

    Konferencijos pranešimai ir parodos turinys

    Konferencijoje muziejininkė Lilija Petraitienė pristatė naująją heraldikos parodą ir jos idėją. Renginyje aptarta, kaip renkami ir pristatomi rajono simboliai, kokie jų motyvai bei kuo jie išskirtiniai.

    Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Bernotavičienė apžvelgė naujausius savo kurtus Voverių ir Pievėnų herbus. Akcentuota, kad kuriant simbolius siekiama suderinti tradiciją, vietos savitumą ir heraldikos taisykles.

    Istorikas Povilas Šverebas pranešime Mažeikių rajono herbai: nuo Viekšnių iki Žemalės aptarė rajono heraldikos raidą. Jo teigimu, vietos ženklai dažnai atspindi ne vien geografiją, bet ir istorines profesijas, gamtos ypatybes bei bendruomenių atmintį.

    Paroda Mažeikių muziejuje veiks iki rugpjūčio 29 dienos. Lankytojai kviečiami ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir geriau suprasti, kaip gimsta oficialūs vietovių simboliai bei ką jie reiškia kasdienėje reprezentacijoje.

  • Mažeikių krašto kultūros premija atiteko Augustui Petkui: už ką įvertintas jo darbas ir idėjos

    Gegužės 29 dieną Mažeikių kultūros centro Pramogų salėje įteikta Mažeikių krašto kultūros premija. Šiemet ji skirta Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkcio centro direktoriui Augustui Petkui už Mažeikių krašto kultūros garsinimą, etninės kultūros puoselėjimą ir naujų kultūrinių formų įgyvendinimą.

    Laureatą pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, taip pat savivaldybės administracijos atstovai, Seimo narė Ingrida Braziulienė, kolegos ir artimieji. Ceremonijoje akcentuota A. Petkaus nuosekli organizacinė veikla ir gebėjimas burti bendruomenę.

    „Ši premija yra padėka už darbą, kuris kasdien kuria Mažeikių kultūrinį veidą ir atveria naujas galimybes jaunimui“, – sakė Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė.

    Prieš apdovanojimą vyko vienas iš renginių ciklo „InterAkcija 2026“ pasirodymų: senosios muzikos trupė „Camerata dei Folli“ pristatė muzikos ir šokio spektaklį Šv. Genezijaus trupė pristato Vaclovą Agripą Lietuvį… ir Jus. Renginio programa papildė ceremoniją menine dalimi ir pabrėžė šiuolaikišką požiūrį į kultūros sklaidą regione.

    Ilgametė patirtis kultūroje ir švietime

    A. Petkus yra kultūros ir švietimo srities profesionalas, dirbantis ir kaip kultūros vadybininkas, ir kaip pedagogas. 1985 metais jis baigė Šiaulių aukštesniąją muzikos mokyklą, įgijo muzikos mokytojo, meno vadovo ir orkestro dirigento kvalifikaciją.

    Vėliau A. Petkus gilino vadybos kompetencijas, 2003–2007 metais studijavo verslo vadybą Žemaitijos kolegijoje. 2022 metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo magistro laipsnį, sustiprindamas profesinį pagrindą kultūros projektų ir įstaigų valdymui.

    1993–2016 metais A. Petkus dirbo Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centre, kur ėjo meno padalinio vadovo ir kultūros vadybininko pareigas. Šiuo laikotarpiu jis organizavo ir koordinavo svarbiausius miesto viešus kultūrinius renginius ir tradicines šventes.

    Greta organizacinio darbo jis aktyviai dalyvavo koncertinėje veikloje: 1992–1999 metais vadovavo linksmosios muzikos orkestrui „7 širdys“. Su šiuo kolektyvu buvo reprezentuojamas Mažeikių miestas užsienyje, koncertuota Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Graikijoje.

    Projektai jaunimui ir kultūros sklaida

    2016–2021 metais A. Petkus dirbo Mažeikių choreografijos mokykloje, kur ėjo direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigas. Tuo pačiu laikotarpiu jis dirbo koncertmeisteriu Vaikų ir jaunimo tautinių šokių studijoje „Kauškutis“, prisidėdamas prie kolektyvo meninės veiklos ir Dainų šventės tradicijos tęstinumo.

    Nuo 2021 metų A. Petkus vadovauja Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkciam centrui. Vadovaujant jam, centro veikla plėtėsi: įsteigtas Atviras jaunimo centras „Rifas“, išplėstos jaunimui skirtos iniciatyvos, pradėtos teikti Kultūros paso paslaugos ir stiprinta šiuolaikinės kultūros bei meno sklaida.

    A. Petkus taip pat aktyviai veikia už savo įstaigos ribų: dalyvauja konkursų vertinimo komisijose, prisideda prie jaunųjų atlikėjų ugdymo ir regioninių iniciatyvų. Tarp ryškesnių darbų minimas tarptautinio jaunųjų atlikėjų festivalio-konkurso „Baltijos balsas“, rengiamo nuo 2013 metų, inicijavimas ir organizavimas.

    Už nuopelnus kultūros srityje A. Petkus yra pelnęs Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos padėkos raštą, Mažeikių rajono savivaldybės mero padėkas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro padėką bei Neringos savivaldybės įvertinimus. Šie apdovanojimai rodo ilgalaikį indėlį ir veiklos tęstinumą skirtinguose kultūros laukuose.

    Mažeikių krašto kultūros premija skiriama kultūros ir meno kūrėjams už aukštus pasiekimus respublikiniuose ar tarptautiniuose konkursuose, novatoriškas idėjas ir jų įgyvendinimą Mažeikių krašte, taip pat už ilgametę reikšmingą kultūrinę veiklą ir etnokultūros puoselėjimą. Premijos dydis siekia 1 500 eurų, ji finansuojama iš savivaldybės biudžeto asignavimų.

    Numatyta, kad ta pati premija tam pačiam asmeniui antrą kartą neskiriama. Savivaldybės teigimu, tai padeda užtikrinti, kad įvertinimai pasiektų kuo platesnį aktyvių kultūros kūrėjų ir organizatorių ratą.

  • Mažeikiuose tęsiasi šventė Miestas vingyje Ventos: trečią dieną laukė mankšta, teatras ir šachmatai

    Rytas prasidėjo judesiu

    Mažeikiuose gegužės 30 dieną tęsėsi miesto šventė Miestas vingyje Ventos, o trečiosios dienos programą atidarė sveikatingumo mankšta. Į ją miestiečius ir svečius kvietė Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė.

    Tokios aktyvios įžangos pastaraisiais metais tapo įprasta miestų švenčių dalimi, nes organizatoriai vis dažniau siekia suderinti pramogą ir sveikatingumą. Rytinės veiklos paprastai pritraukia šeimas bei vyresnio amžiaus dalyvius, kuriems svarbus patogus startas dienai.

    Spektakliai vaikams Dramblio pievoje

    Po mankštos dėmesys persikėlė į Dramblio pievą, kur mažiesiems žiūrovams skirta programa pradėta oficialiu sveikinimu. Renginio pradžią paskelbė Mažeikių rajono savivaldybės vicemeras Eimantas Salatka.

    Žiūrovams pasirodė Mažeikių moksleivių namų teatro studija Atžalynas, pristačiusi spektaklį Narsiojo nykštuko Čiko nuotykiai. Taip pat pasirodė Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos teatras Naminukas su spektakliu Voro vestuvės.

    Šachmatai ir koncertas Senamiesčio parke

    Vėliau šachmatų mėgėjai rinkosi į Senamiesčio parko šachmatų turnyrą, kuriame dalyvavo 16 žaidėjų. Turnyro pradžią paskelbė vicemeras Eimantas Salatka, palinkėjęs dalyviams susikaupimo ir gerų emocijų.

    Šventinę nuotaiką stiprino ir muzikinė programa: koncertą dovanojo Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras Griaustinis, kuriam vadovauja Kęstutis Dvaržeckis. Taip pat pasirodė Mažeikių moksleivių namų šokių studijos Saulė šokėjos, vadovaujamos Ramutės Plonienės.

  • Mokslininkai nustebo: džiovintos slyvos gali saugoti kaulus ir mažinti osteoporozės riziką

    Mokslininkai nustebo: džiovintos slyvos gali saugoti kaulus ir mažinti osteoporozės riziką

    Džiovintos slyvos daugeliui siejasi su virškinimu, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad jų nauda gali būti platesnė. Mokslinėje literatūroje aptariama, jog reguliarus jų vartojimas gali prisidėti prie kaulų sveikatos ir padėti mažinti osteoporozės riziką, ypač vyresniame amžiuje.

    Viena iš priežasčių – maistinė sudėtis. Džiovintose slyvose yra vitamino K, kuris svarbus normaliai kaulų mineralizacijai, o jo trūkumas siejamas su prastesniu kalcio „įtvirtinimu“ kauliniame audinyje. Taip pat minimas boras – mikroelementas, galintis prisidėti prie kalcio apykaitos ir vitamino D bei hormonų apykaitos procesų.

    Ne mažiau svarbūs ir polifenoliai – antioksidaciniai junginiai, padedantys mažinti oksidacinį stresą. Šis procesas laikomas vienu iš veiksnių, galinčių skatinti kaulinio audinio irimą, todėl antioksidantų gausesnė mityba dažnai aptariama kaip palanki bendrai organizmo būklei. Džiovintose slyvose taip pat yra kalio, siejamo su rūgščių ir šarmų pusiausvyra organizme.

    Kaulų audinys nuolat persitvarko

    Kaulinis audinys nėra statiškas: jis nuolat atsinaujina, o šiame procese dalyvauja dvi pagrindinės ląstelių grupės. Osteoklastai ardo seną audinį, o osteoblastai formuoja naują. Kai irimas ima viršyti atsinaujinimą, kaulų masė palaipsniui mažėja, o tai didina lūžių riziką.

    Dalies tyrimų apžvalgose aptariama, kad džiovintos slyvos gali palankiai veikti šią pusiausvyrą: siejama su mažesniu kaulo irimo žymenų aktyvumu ir geresniais kai kuriais kaulo formavimosi rodikliais. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai nėra momentinis efektas, o mitybos pokyčių rezultatai dažniausiai vertinami per mėnesius, ne per dienas.

    Žarnynas ir kaulai – susiję labiau, nei atrodo

    Virškinimo sistema svarbi ne tik komfortui, bet ir tam, kaip organizmas įsisavina mineralus bei vitaminus. Jei žarnynas veikia sklandžiai, dažnai gerėja ir kai kurių maistinių medžiagų, įskaitant kalcį, pasisavinimas, o tai reikšminga kaulų tvirtumui.

    Džiovintose slyvose esantis skaidulų kiekis gali veikti kaip „maistas“ žarnyno mikrobiotai. Moksliniuose darbuose mikrobiotos būklė vis dažniau aptariama kaip vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos uždegiminiams procesams ir medžiagų apykaitai, o netiesiogiai – ir kaulų sveikatai.

    Kiek slyvų iš tiesų reikia?

    Tyrimuose dažnai analizuojami konkretūs kiekiai, pavyzdžiui, kelios džiovintos slyvos per dieną, tačiau universalaus skaičiaus visiems nėra. Svarbu nepamiršti, kad džiovinti vaisiai yra koncentruotas produktas: juose daugiau natūralių cukrų ir kalorijų nei šviežiuose vaisiuose, todėl kiekį verta derinti prie bendros mitybos.

    Specialistai pabrėžia, kad vienas produktas osteoporozės neapsaugo, jei trūksta kitų svarbių grandžių. Kaulams reikšmingi pakankamas baltymų kiekis, kalcis ir vitaminas D, fizinis aktyvumas, ypač jėgos pratimai, taip pat rūkymo vengimas ir saikingas alkoholio vartojimas. Jei yra padidėjusi rizika ar buvę lūžių, sprendimus dėl ištyrimo ir profilaktikos turėtų padėti priimti gydytojas.

    Džiovintos slyvos gali būti paprastas, lengvai pritaikomas mitybos papildymas, kuris, remiantis tyrimų kryptimi, gali būti naudingas ne tik žarnynui. Tačiau didžiausias poveikis paprastai pasiekiamas tada, kai jos tampa dalimi nuoseklaus gyvenimo būdo, skirto kaulų sveikatai.

  • Zarasų taryba renkasi į 40-ąjį posėdį: kokie sprendimai ir klausimai šiandien svarstomi?

    Posėdis transliuojamas internetu

    Zarasų rajono savivaldybės taryba surengė 40-ąjį posėdį, kurio vaizdo įrašas viešai pateikiamas internetu. Tokia praktika leidžia gyventojams sekti sprendimus realiu laiku arba peržiūrėti posėdį jiems patogiu metu.

    Viešos transliacijos savivaldoje laikomos viena paprasčiausių priemonių didinti sprendimų priėmimo skaidrumą. Gyventojai gali lengviau suprasti, kaip formuojami tarybos sprendimai ir kokiais argumentais jie grindžiami.

    Ką paprastai sprendžia tarybos posėdžiai?

    Tarybos posėdžiuose įprastai svarstomi biudžeto, vietinių rinkliavų, turto valdymo, infrastruktūros, švietimo, socialinių paslaugų ir viešųjų pirkimų klausimai. Tokie sprendimai tiesiogiai lemia paslaugų kokybę ir savivaldybės investicijų prioritetus.

    Dažnai aptariami ir seniūnijų aktualūs darbai, projektų finansavimas bei įstaigų tinklo pokyčiai. Gyventojams tai svarbu, nes sprendimai gali paveikti susisiekimą, ugdymo prieinamumą ar paslaugų gavimo tvarką.

    Kodėl verta peržiūrėti įrašą?

    Net kai posėdžio darbotvarkė iš pirmo žvilgsnio atrodo techninė, diskusijų metu paaiškėja, kokie klausimai kelia daugiausia ginčų ir kur numatomi pokyčiai. Būtent pasisakymai ir balsavimo rezultatai dažnai atskleidžia tikrąsias savivaldybės kryptis.

    Peržiūrint įrašą taip pat galima aiškiau matyti, kaip tarybos nariai reaguoja į gyventojams svarbias problemas ir kokių sprendimų terminai planuojami. Tai ypač aktualu, kai svarstomi projektai, susiję su kelių būkle, viešosiomis erdvėmis ar paslaugų tinklu.

  • Zarasų aplinkkelis judinamas VPSP modeliu: „Via Lietuva“ pradėjo rinkos konsultaciją dėl projekto

    Zarasų aplinkkelis judinamas VPSP modeliu: „Via Lietuva“ pradėjo rinkos konsultaciją dėl projekto

    Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ pradėjo rinkos konsultaciją dėl Zarasų aplinkkelio projekto, kurį numatoma įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu. Tai ankstyvas etapas, kai dar prieš oficialų pirkimą siekiama surinkti rinkos, institucijų ir ekspertų pastabas apie planuojamus sprendinius.

    Rinkos konsultacijos tikslas – patikslinti projekto apimtį, įvertinti rangovų ir finansuotojų pajėgumus bei suformuoti aiškias konkurencingas dalyvavimo sąlygas. Praktikoje tai reiškia, kad užsakovas tikrina, ar reikalavimai realistiški, o rizikos ir atsakomybės pasidalijimas tarp valstybės ir privataus partnerio būtų subalansuotas.

    Kas yra VPSP ir kodėl jis pasirenkamas?

    VPSP modelis infrastruktūroje paprastai reiškia, kad privatus partneris ne tik suprojektuoja ir pastato objektą, bet ir prižiūri jį sutartyje numatytą laiką, o atlygis siejamas su realiai veikiančia infrastruktūra ir paslaugos kokybe. Tokiu būdu didesnė dalis rizikų dėl terminų, kokybės ar priežiūros pereina vykdytojui, o užsakovas gauna aiškiau apibrėžtą rezultatą per visą gyvavimo ciklą.

    „Per ilgus metus susikaupusių kelių infrastruktūros problemų nebegalime spręsti senais tempais. Svarbius projektus įgyvendinsime greičiau, pasitelkdami viešojo ir privataus sektorių partnerystę“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    „Zarasų aplinkkelio projektą matome kaip vieną pirmųjų tokio tipo infrastruktūros VPSP projektų Lietuvoje, kuris gali tapti atskaitos tašku tolimesnei tokių sprendimų plėtrai“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Kokios naudos tikimasi Zarasuose?

    Pagrindinis projekto tikslas – nukreipti tranzitinį transportą nuo Zarasų miesto centro. Tokiu būdu tikimasi mažesnių transporto srautų mieste, didesnio eismo saugumo, mažesnio triukšmo ir oro taršos, taip pat patogesnio susisiekimo aplinkiniuose maršrutuose.

    Pasak projekto rengėjų, aplinkkelis vertinamas ir kaip priemonė regiono plėtrai: mažesnė apkrova miesto gatvėms gali atlaisvinti erdves urbanistiniams sprendimams, o geresnis susisiekimas dažnai siejamas su didesniu investiciniu patrauklumu. Tokie argumentai ypač aktualūs miestams, kuriuose tranzitas kertasi su vietiniu judumu ir kasdieniu gyventojų saugumu.

    Ką reiškia pradėta konsultacija?

    Konsultacija savaime nėra pirkimas, tačiau ji dažnai nulemia, kokie reikalavimai atsiras konkurso dokumentuose ir ar projektas sulauks pakankamos konkurencijos. Į šį etapą įprastai įtraukiami rangovai, projektavimo įmonės, finansuotojai, teisininkai, rizikų vertintojai ir kiti dalyviai, kurie gali įvardyti praktinius įgyvendinimo klausimus.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad Zarasų aplinkkelio projektui jau parengti pagrindiniai planavimo dokumentai, tačiau ilgą laiką trūko finansavimo šaltinių. VPSP pasirinkimas pristatomas kaip būdas projektą įgyvendinti dabar ir kartu užtikrinti aiškų priežiūros bei atsakomybės modelį visam sutarties laikotarpiui.

    Planuojama, kad VPSP sutartis galėtų trukti apie 25 metus: pradžioje numatomas projektavimo ir statybos etapas, vėliau – eksploatacijos bei priežiūros laikotarpis. Pagal šio modelio logiką, mokėjimai privačiam partneriui priklausytų nuo to, ar infrastruktūra veikia pagal nustatytus kokybės rodiklius.

    Projektas vystomas platesniame kontekste, kai Lietuvoje ieškoma būdų spartinti kelių infrastruktūros modernizavimą, o VPSP laikomas vienu iš instrumentų pritraukti privatų kapitalą ir kompetencijas. Rinkos konsultacijos rezultatai turėtų parodyti, kokios sąlygos realiai leistų projektą įgyvendinti laiku ir suvaldyti svarbiausias rizikas.

    AB „Via Lietuva“ informacija.