Blog

  • Šie kaimiški bulviniai blynai su šonine pavergė mano namus – net anyta prašo pakartoti

    Šie sotūs kaimiški blynai su bulvių ir šoninės įdaru mano namuose tapo tikru hitu: skonis primena klasikinę virtuvę, bet patiekalas atrodo šventiškai. Minkšta, elastinga tešla ir aromatingas įdaras sukuria derinį, kurį lengva paruošti ir darbo dieną.

    Įdaro pagrindas – bulvės, todėl skonis iš prigimties švelnus, o visą charakterį suteikia gerai apskrudinta šoninė, pakepintas svogūnas ir prieskoniai. Dėl to verta nepagailėti prieskonių ir druskos, kad įdaras būtų ryškus, o ne blankus.

    Tešlai dažniausiai pakanka miltų, kiaušinių, pieno ir žiupsnio druskos, o jos tikslas – išlikti elastingai ir nesutrūkinėti lankstant. Virtuvės praktikoje tai reiškia, kad tešla turi būti nei per tiršta, nei per skysta, o prieš kepant geriausia ją palaikyti kelias minutes, kad „susirištų“.

    Bulvių įdarui tinka tiek virtos ir sugrūstos, tiek stambiau sutrintos bulvės, o šoninę galima kepti iki ryškios, traškios plutelės. Svogūnas dažnai išryškina saldumą, o papildomi prieskoniai, pavyzdžiui, džiovintos žolelės ar aštresnė paprika, leidžia lengvai pritaikyti skonį pagal šeimos įpročius.

    Patiekalą ypač sustiprina pievagrybių padažas: jis suteikia kremiškumo ir sujungia visus skonius į vientisą kąsnį. Padažui paprastai pakanka pakepintų pievagrybių su svogūnu, grietinėlės arba pieno ir prieskonių, o tirštumą galima reguliuoti kaitinant ar įmaišant truputį miltų.

    Šis patiekalas patogus tuo, kad jį galima paruošti iš anksto: iškepti blynus, atskirai pasigaminti įdarą ir prieš pat valgant viską trumpai pašildyti. Likę blynai dažnai dar skanesni kitą dieną, nes įdaras „susistovi“, o padažas įgauna sodresnį skonį.

  • Vaikai tai valgo kasdien: pavojingi transriebalai dar slepiasi užrašų smulkiu šriftu

    Transriebalai – tai riebalų rūgščių forma, kuri dažniausiai susidaro pramonėje apdorojant augalinius aliejus arba ilgai kaitinant riebalus labai aukštoje temperatūroje. Jie vertinami dėl ilgesnio galiojimo, stabilesnės tekstūros ir „traškumo“, tačiau sveikatos požiūriu laikomi vienu žalingiausių mitybos komponentų.

    Didžiausia problema ta, kad transriebalai didina mažo tankio cholesterolio kiekį ir mažina didelio tankio cholesterolį, o tai siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tyrimai taip pat rodo sąsajas su lėtiniu uždegimu ir didesne 2 tipo diabeto tikimybe, ypač kai jų vartojama reguliariai.

    Kaip jie atsiranda maiste

    Pramonėje transriebalai dažniausiai atsiranda dalinai hidrintuose augaliniuose aliejuose, kai skystas aliejus paverčiamas labiau kietu ir patogiu naudoti kremuose, glaistuose ar tešlose. Kaitinant riebalus daug kartų, pavyzdžiui, gruzdintuvėse, taip pat gali didėti nepageidaujamų junginių kiekis, ypač jei aliejus naudojamas ilgai.

    Nors anksčiau dalinai hidrinti riebalai buvo itin paplitę, pastarąjį dešimtmetį jų vartojimas Europoje mažėja dėl griežtesnės kontrolės ir gamintojų receptūrų pokyčių. Vis dėlto vartotojui svarbu suprasti, kad riziką lemia ne vien etiketė, bet ir dažnas itin perdirbtų produktų pasirinkimas.

    Ką riboja Europos Sąjunga

    Europos Sąjungoje nuo 2021 metų balandžio 2 dienos įsigaliojo taisyklė, kad pramoniniu būdu pagamintų transriebalų kiekis maiste negali viršyti 2 gramų 100 gramų visų produkte esančių riebalų. Tai reikšmingai sumažino didžiausių kiekių tikimybę masinėje prekyboje, tačiau nereiškia, kad problema visiškai išnyko.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad transriebalų dalis racione neviršytų 1 proc. bendro paros energijos kiekio. Ši riba svarbi dėl to, kad net mažos, bet nuolat gaunamos dozės, ypač iš itin perdirbtų produktų, ilgainiui didina neigiamą poveikį sveikatai.

    „Transriebalų vartojimas turėtų būti kuo mažesnis, o mitybos pagrindą turėtų sudaryti nesočiosios riebalų rūgštys“, – pabrėžia Pasaulio sveikatos organizacija.

    Kur transriebalai slepiasi dažniausiai

    Dažniausi šaltiniai kasdienėje mityboje – pigesni konditerijos gaminiai, vafliai, sausainiai, glaistai, kai kurie saldumynai, greitas maistas ir gruzdintos bulvytės, ypač jei aliejus kaitinamas pakartotinai. Dalis rizikos tenka ir užkandžiams bei pusgaminiams, kurių sudėtyje daug riebalų ir kurie gaminami taip, kad ilgai išliktų stabilūs.

    Transriebalų nedideliais kiekiais gali būti ir gyvūninės kilmės produktuose, pavyzdžiui, piene ar mėsoje, tačiau šie kiekiai paprastai yra gerokai mažesni nei pramoniniu būdu susidarantys. Praktikoje didžiausią naudą sveikatai dažniausiai duoda ne vieno produkto atsisakymas, o nuoseklus itin perdirbtų užkandžių ir greito maisto retinimas.

    Ekspertai pataria dažniau rinktis mažiau perdirbtą maistą ir atidžiai skaityti sudėtį, ypač perkant produktus vaikams. Jei mityboje dominuoja namuose gaminami patiekalai, žuvis, ankštiniai, daržovės, riešutai ir nerafinuoti aliejai, rizika viršyti rekomenduojamas ribas paprastai ženkliai sumažėja.

  • Triukas bulviniams blynams: dėkite šį priedą ir miltų nereikės – bus traškūs, nesubyrės

    Jaunos bulvės turi ploną lupeną, švelnesnį skonį ir paprastai mažiau krakmolo nei per žiemą laikytos bulvės. Dėl to iš jų kepami bulviniai blynai dažnai būna labai gardūs, bet keptuvėje lengviau suyra ir prasčiau „suriša“ masę.

    Viena dažniausių išeičių – į tarkį berti kvietinių miltų, tačiau tai keičia blynų tekstūrą ir skonį. Vietoj to galima pasitelkti paprastą kepimo miltelių triuką, kuris padeda išgauti traškesnį paviršių ir tvirtesnę struktūrą.

    Kas padeda išlaikyti formą

    Į bulvių masę pakanka įmaišyti apie pusę arbatinio šaukštelio kepimo miltelių. Kaitinant jie išskiria dujas, todėl masė tampa puresnė, o blynas greičiau „sutraukia“ paviršių ir mažiau linkęs byrėti.

    Ne mažiau svarbus ir bulvių krakmolas, kuris natūraliai susiklosto dubens dugne, kai tarkiai nusunkiami. Jei tarkius nusunksite per sietelį ir kelias minutes paliksite, vandenį nupylus dugne likusį krakmolą verta sugrąžinti į masę.

    Kaip kepti, kad būtų trašku

    Kepant svarbiausia gerai įkaitinti aliejų: tada blynai greičiau apsitraukia plutele, sugeria mažiau riebalų ir išlieka traškesni. Jei aliejus nepakankamai karštas, masė ilgiau „verda“, o blynai tampa minkšti ir lengviau skyla apverčiant.

    Dar vienas praktiškas patarimas – tarkius kuo geriau nuspausti, kad masėje būtų mažiau vandens. Jei vis tiek matote, kad masė itin skysta ir krakmolo susidarė mažai, galima įdėti šaukštą bulvių krakmolo, o ne kvietinių miltų.

    Paprastas receptas namams

    Reikės apie 1 kilogramo jaunų bulvių, 3 kiaušinių, 1 česnako skiltelės, pusės arbatinio šaukštelio kepimo miltelių, druskos ir pipirų. Bulves sutarkuokite smulkia tarka, nusunkite, įmaišykite atgautą krakmolą, tada sudėkite likusius ingredientus ir gerai išmaišykite.

    Blynus dėkite į įkaitintą aliejų ir kepkite, kol abi pusės gražiai parus. Iškepusius trumpai nusausinkite ant popierinio rankšluosčio ir patiekite su mėgstamais priedais, pavyzdžiui, grietine ar padažu.

  • Italijos teismas: viešbučiai neprivalo duoti vandens iš čiaupo – kaip taisyklės skiriasi Europoje

    Italijos teismas: viešbučiai neprivalo duoti vandens iš čiaupo – kaip taisyklės skiriasi Europoje

    Italijoje vanduo iš čiaupo – ne pareiga

    Europą alinant karščio bangoms, viešose vietose vis dažniau keliama paprasta, bet praktiška tema: ar restoranas, baras ar viešbutis privalo nemokamai pasiūlyti vandens iš čiaupo. Naujausias Italijos Aukščiausiojo Kasacinio teismo sprendimas priminė, kad visoje Europoje galioja nevienodos taisyklės.

    Teismas konstatavo, jog pagal Italijos teisinę sistemą verslai nėra įpareigoti klientams patiekti geriamojo vandens iš čiaupo. Tai reiškia, kad maitinimo ar apgyvendinimo įstaiga gali siūlyti tik komercinius gėrimus, įskaitant vandenį buteliuose.

    Kas nutiko Dolomitų viešbutyje

    Byla kilo po konflikto penkių žvaigždučių viešbutyje Dolomituose, kai viešnia vakarienės metu paprašė vandens iš čiaupo. Darbuotojai atsisakė jį patiekti ir pasiūlė mineralinį vandenį buteliuose, kurio kaina siekė 7 eurus už butelį.

    Viešnia taip pat siūlė kompromisą, prašydama leisti sumokėti fiksuotą priemoką už ąsočius vandens iš vandentiekio, tačiau ir šis pasiūlymas buvo atmestas. Vėliau ji siekė prisiteisti 2 763 eurus žalai atlyginti, tačiau ankstesnės instancijos jos argumentų nepalaikė.

    „Vanduo yra natūralus išteklius ir visuotinė žmogaus teisė, todėl jo turėtų būti galima tikėtis taip pat, kaip patalynės ar muilo“, – teigė viešnia.

    Kasacinis teismas šią logiką atmetė ir pabrėžė, kad Italijoje nėra teisės normų, kurios įpareigotų viešbučius ar restoranus aptarnavimo metu patiekti vandenį iš čiaupo. Teismas sprendime aiškiai atskyrė kliento lūkesčius ir verslo pareigas, kurias apibrėžia teisė bei sutarties sąlygos.

    Kur Europoje vanduo privalomas?

    Kai kurios šalys vandens iš čiaupo prieinamumą yra įtvirtinusios aiškiau, dažnai siejant tai su vartotojų apsauga ir aplinkosaugos tikslais. Pavyzdžiui, Ispanijoje nuo 2022 metais įsigaliojo nuostatos, pagal kurias maitinimo įstaigos privalo klientams pasiūlyti nemokamą vandenį iš čiaupo, kaip pageidautiną alternatyvą vienkartiniams buteliams.

    Portugalijoje taikoma panaši kryptis: pagal nacionalinį reguliavimą ir vėlesnius išaiškinimus restoranai neturi teisės imti mokesčio už stiklinę vandens iš čiaupo. Taip pat jie negali atsisakyti patiekti vandens, jei klientas jo aiškiai paprašo.

    Prancūzijoje daugelį metų įprasta praktika, paremta reguliavimu ir tradicija, yra carafe d’eau principas: užsakant pilną patiekalą, vanduo ąsotyje turi būti patiekiamas nemokamai. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje pareiga suteikti nemokamo geriamojo vandens dažnai siejama su licencijavimu: vietos, kurios prekiauja alkoholiu, privalo jo duoti paprašius.

    Kitur Europoje, pavyzdžiui, Vokietijoje, Belgijoje ar Nyderlanduose, bendros teisinės prievolės dažnai nėra, todėl vanduo kai kur traktuojamas kaip įprastas komercinis produktas. Dėl to jis gali būti siūlomas už kainą, kuri kartais prilygsta ar net viršija gaiviųjų gėrimų kainas.

    Ką verta žinoti keliaujant

    Praktiškai keliautojams tai reiškia, kad vienose šalyse vandens iš čiaupo paprašyti yra įprasta ir aiškiai apginta taisyklėmis, o kitose tai priklauso nuo įstaigos politikos. Karščių metu šis skirtumas tampa ypač pastebimas, nes vanduo iš čiaupo dažnai laikomas paprasčiausiu būdu greitai atsigaivinti.

    Jei keliaujate po Europą, pravartu iš anksto pasidomėti vietos praktika ir atkreipti dėmesį į meniu ar apgyvendinimo sąlygas, ypač jei pasiūlyme nurodoma, kad gėrimai neįskaičiuoti. Kai kuriose vietose atsisakymas patiekti vandenį iš čiaupo nebus pažeidimas, o tik verslo sprendimas.

  • Niujorkas ir Naujasis Džersis prieš 2026 metų pasaulio futbolo čempionato finalą: ką verta žinoti

    Niujorkas ir Naujasis Džersis prieš 2026 metų pasaulio futbolo čempionato finalą: ką verta žinoti

    Finalo miestas jau ruošiasi

    Niujorko ir Naujojo Džersio regionas 2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionato metu taps vienu svarbiausių turnyro centrų. Čia numatytos aštuonerios rungtynės, įskaitant finalą, kuris vyks liepos 19 dieną.

    Organizatoriai tikisi didžiulio sirgalių srauto, nes į regioną atvyksta rinktinės ir gerbėjai iš skirtingų žemynų. Dėl to kelionių, apgyvendinimo ir judėjimo planavimas tampa ne mažiau svarbus nei bilietai į stadioną.

    MetLife stadionas ir rungtynių grafikas

    Pagrindinis traukos taškas bus MetLife stadionas Rytų Ruterforde, Meadowlands sporto komplekse. Tai apie 80 000 vietų arena, puikiai pažįstama amerikietiško futbolo gerbėjams, nes joje žaidžia NFL klubai New York Giants ir New York Jets.

    Čempionato metu stadione vyks grupių etapo dvikovos, atkrintamųjų susitikimai ir finalas. Į tvarkaraštį įtrauktos ir tokios poros kaip Brazilija–Marokas, Prancūzija–Senegalas, Ekvadoras–Vokietija bei Panama–Anglija.

    Ką nuveikti tarp rungtynių?

    Niujorkas tradiciškai siūlo maršrutus, kuriuos renkasi pirmą kartą atvykstantys keliautojai: Times Square, vaizdai nuo Empire State Building, pasiplaukiojimas pro Laisvės statulą. Norintiems lėtesnio tempo praverčia Central Park, muziejai ir pasivaikščiojimai skirtinguose rajonuose.

    Naujajame Džersyje šalia stadiono esantis American Dream kompleksas žada pramogas po stogu nuo parduotuvių iki vandens parko ir net vidaus slidinėjimo. Tuo metu Liberty State Park Džersi Sityje laikomas viena geriausių vietų pamatyti Manhatano panoramą.

    Vasarą nemažai sirgalių paprastai planuoja ir išvykas į Jersey Shore, o toliau pietuose esantis Atlantik Sitis išlieka klasikinis pajūrio pasirinkimas su kazino ir promenadomis. Tokie planai ypač aktualūs, kai rungtynės vyksta kas kelias dienas.

    Fanų zonos ir bilietų kainos niuansai

    Renginių organizatoriai numato ir nemokamas fanų zonas skirtinguose Niujorko rajonuose, kad sirgaliai galėtų stebėti transliacijas ir dalyvauti miesto renginiuose. Tai mažina spaudimą stadionui ir suteikia alternatyvą tiems, kurie bilietų neįsigijo.

    Tačiau kai kurios fanų zonos Naujajame Džersyje gali būti mokamos, o įėjimui gali reikėti atskiro bilieto. Vykstant į turnyrą verta iš anksto pasitikrinti konkrečias sąlygas ir laikus, nes jie gali keistis artėjant čempionatui.

    Transportas: svarbiausia tema sirgaliams

    Didžiausias praktinis iššūkis bus logistika iki MetLife stadiono ir atgal. Traukinio bilietas į abi puses iš Penn Station Manhatane į Rytų Ruterfordą turnyro metu įvardijamas kaip gerokai brangesnis nei įprastų renginių dienomis, be to, kelionė nėra tiesioginė ir reikalauja persėdimo Secaucus Junction.

    Taip pat numatyti oficialūs autobusų maršrutai iš kelių pagrindinių taškų Manhatane ir aplinkiniuose rajonuose. Sirgaliams rekomenduojama bilietus planuoti iš anksto ir atvykti gerokai anksčiau, nes didelių eilių rizika išauga, o išvykimas po rungtynių gali užtrukti.

    Automobiliu atvykstantiems verta įvertinti, kad įprastai didelės parkavimo aikštelės prie stadiono turnyro metu gali būti ribojamos, o dalis vietų skiriama premium kategorijai. Tai reiškia, kad daliai žiūrovų realistiškiausias sprendimas bus viešasis transportas ir pervežimai.

    Kelionės planuotojai pabrėžia, kad šis regionas turi milžinišką patirtį priimant masines auditorijas, tačiau pasaulio čempionatas sukuria kitokį srautą ir kitą tempą. Todėl paprasta taisyklė išlieka ta pati: kuo anksčiau suplanuosite judėjimą, tuo daugiau laiko liks miestui, o ne eilėms.

  • Kelionė į Kotorą Juodkalnijoje: pigesni skrydžiai, UNESCO senamiestis ir ką verta pamatyti

    Kelionė į Kotorą Juodkalnijoje: pigesni skrydžiai, UNESCO senamiestis ir ką verta pamatyti

    Kodėl Kotoras traukia keliautojus

    Kotoras Juodkalnijoje vis dažniau minimas kaip viena geriausios vertės vasaros krypčių Europoje, nors masinio turizmo čia dar mažiau nei daugelyje Viduržemio jūros miestų. Viduramžiškas senamiestis, kalnų fone įsirėžusi įlanka ir Adrijos jūros panorama sukuria įspūdį, kuris dažnai siejamas su gerokai brangesnėmis vietomis.

    Keliautojus vilioja ir praktiškas argumentas: skrydžių bei apgyvendinimo kainos dažnai išlieka žemesnės nei populiariuose Pietų Europos kurortuose, ypač jei planuojama iš anksto. Be to, miestas kompaktiškas, todėl daug ką galima pasiekti pėsčiomis ir mažiau išleisti transportui.

    Ką pamatyti ir nuveikti Kotore

    Pagrindinė stotelė yra Kotoro senamiestis, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia lengva praleisti visą dieną klaidžiojant siauromis akmeninėmis gatvelėmis, aplankant viduramžių bažnyčias ir aikštes, kurios vakarais atgyja nuo kavinių šurmulio.

    Norintiems įspūdingiausių vaizdų verta įveikti laiptus į San Giovanni tvirtovę, nuo kurios atsiveria plati įlankos panorama. Populiariausias metas lipti yra vakaras, kai miestas ir vanduo nusidažo švelniomis saulėlydžio spalvomis.

    Dar viena ryški patirtis – Kotoro keltuvas, kuris per maždaug 11 minučių pakelia iš pakrantės į Lovčeno kalno apylinkes. Maršrutas driekiasi apie 3,9 kilometro ir leidžia pamatyti įlanką iš aukščio, o giedrą dieną – ir tolesnę Adrijos pakrantę.

    Vandens maršrutų mėgėjams dažnai siūlomos išvykos laivu į salelę su bažnyčia Our Lady of the Rocks, taip pat kelionės į netoliese esantį Perastą. Pastarasis vertinamas dėl venecijietiškos architektūros ir ramesnės atmosferos nei pačiame Kotore.

    Ką ragauti ir kur apsistoti

    Kotore dominuoja jūros gėrybės: meniu dažnai rasite keptų kalmarų, šviežios žuvies, aštuonkojo salotų ar juodojo rizoto. Vietiniuose restoranuose verta paragauti patiekalo buzara, kai midijos troškinamos su česnaku ir vyno sultiniu.

    Juodkalnijos virtuvėje svarbi vieta tenka ir vytintiems mėsos gaminiams bei sūriams, o vienas žinomiausių produktų – Njeguški pršut. Greitam užkandžiui dažnai pasirenkamas burekas, kuris tinka ir taupantiems, ir norintiems sočiai pavalgyti.

    Apsistoti patogiausia senamiestyje arba palei pakrantę aplink įlanką, kur daug mažų viešbučių įrengta istoriniuose akmeniniuose pastatuose. Ramesnio poilsio ieškantys keliautojai neretai renkasi Perastą arba Dobrotą, o prabangos mėgėjai vyksta į netoliese esantį Tivato rajoną Porto Montenegro.

    Į Kotorą dažniausiai keliaujama per Tivato oro uostą, o alternatyva – Dubrovniko oro uostas Kroatijoje, iš kur patogu pasiekti miestą autobusu, nors kelionės trukmė priklauso nuo eismo ir sienos kirtimo. Pačiame Kotore patogu judėti pėsčiomis, tačiau automobilis praverčia planuojant keliones aplink įlanką ar į Lovčeno nacionalinio parko apylinkes.

  • Saulė paleido rekordą: radijo pliūpsnis tęsėsi 19 dienų, mokslininkai aiškinasi, ką tai reiškia

    Saulė paleido rekordą: radijo pliūpsnis tęsėsi 19 dienų, mokslininkai aiškinasi, ką tai reiškia

    Saulė dar kartą priminė, kad kosminiai orai gali nustebinti net patyrusius tyrėjus: 2025 metų rugpjūtį užfiksuotas IV tipo radijo pliūpsnis truko net 19 dienų. Tai beveik keturis kartus ilgiau nei ankstesni panašaus reiškinio rekordai, kurie siekė maždaug 5 dienas.

    Nors pačios radijo bangos žmonėms nėra pavojingos, tokie pliūpsniai dažnai rodo aktyvias magnetines sritis, galinčias sukelti dalelių audras. Būtent jos kelia riziką palydovams, ryšių sistemoms, navigacijai ir kai kurioms kosminėms misijoms.

    Kaip pavyko pamatyti visą reiškinį

    Šio įvykio nepavyko stebėti vienu aparatu, nes Saulė sukasi, o reiškinį sukėlusi sritis tai pasislepia, tai vėl atsiduria skirtingų prietaisų matymo lauke. Todėl mokslininkai sujungė kelių misijų duomenis: NASA STEREO, Parker Solar Probe ir Wind, taip pat bendros ESA ir NASA misijos Solar Orbiter.

    Kiekvienas aparatas pliūpsnį „pagavo“ tik dalį laiko, bet sujungus stebėjimus pavyko atkurti beveik nenutrūkstamą 19 dienų trukmės vaizdą. Tyrėjai tai prilygina estafetei, kai skirtingi zondai tarsi perduoda vieni kitiems stebėjimo „lazdelę“.

    Kokia buvo tikroji priežastis

    Analizuodama STEREO duomenis komanda pritaikė naują metodiką ir nustatė, kad radijo emisija kilo iš didelės magnetinės struktūros Saulės vainike, vadinamos šalmo srove. Tai V formą primenantis darinys, dažnai matomas per visiškus Saulės užtemimus.

    Pagal tyrėjų išvadas, ši struktūra buvo sustiprinta kelių iš tos pačios srities beveik iš eilės įvykusių vainikinės masės išmetimų. Tokie išmetimai, iš esmės „pamaitinę“ magnetinį spąstą, galėjo ilgai išlaikyti įkalintus elektronus ir palaikyti neįprastai ilgą radijo pliūpsnį.

    Kodėl tai svarbu Žemei

    IV tipo radijo pliūpsniai siejami su magnetiškai aktyviomis sritimis, kurios kartais būna susijusios ir su reiškiniais, galinčiais paveikti Žemės aplinką. Jei stipresnės dalelių audros pasiektų Žemę, jos gali trikdyti palydovų elektroniką, didinti radiacinę apkrovą astronautams ir sukelti ryšio sutrikimų aukštose platumose.

    Todėl geresnis supratimas, kodėl vieni radijo pliūpsniai trunka valandas ar kelias dienas, o kiti užsitęsia savaitėmis, tampa praktiniu kosminių orų prognozavimo klausimu. Kuo tiksliau identifikuojami tokie magnetiniai „rezervuarai“, tuo daugiau laiko galima turėti pasirengimui ir rizikų mažinimui.

    Mokslinis darbas, kuriame aprašytas šis rekordas, publikuotas žurnale „The Astrophysical Journal Letters“. Tyrėjai pabrėžia, kad kelių misijų duomenų sintezė tampa vis svarbesnė, nes vienas prietaisas retai gali aprėpti ilgai trunkančius ir dinamiškus Saulės procesus.

  • Lisabonos oro uostas stiprina pasienio kontrolę: nuo penktadienio skiria dar 48 policininkus

    Lisabonos oro uostas stiprina pasienio kontrolę: nuo penktadienio skiria dar 48 policininkus

    Sprendimas po augančių eilių

    Portugalijos Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad Lisabonos oro uoste nuo penktadienio pradės dirbti dar 48 Viešojo saugumo policijos (PSP) pareigūnai. Tikimasi, kad šis pastiprinimas padės mažinti eiles prie pasienio kontrolės ir trumpinti laukimo laiką.

    Pastaraisiais mėnesiais Lisabonoje vis dažniau fiksuojamos didelės keleivių spūstys, o vėlavimai siejami su naujais reikalavimais, įgyvendinamais Europos mastu. Ministerija informaciją pateikė naujienų agentūrai Lusa.

    Daugėja patikros vietų ir e. vartų

    Kartu su papildomais pareigūnais planuojama plėsti ir infrastruktūrą. Atvykimo zonoje numatyta įrengti dar 14 dokumentų patikros vietų, tad jų skaičius išaugtų iki 34, o išvykimo zonoje pridėti dar 4 ir pasiekti 18.

    Taip pat didinamas elektroninių vartų skaičius. Atvykimo zonoje jų turėtų būti 31, tai yra 14 daugiau nei anksčiau, o išvykimo zonoje papildomai įrengus 4 bendras skaičius siektų 18.

    Vasarą pokyčiai planuojami ir kituose oro uostuose

    Ministerija nurodė, kad užbaigus Lisabonos oro uosto plėtros ir įrengimo darbus planuojama per birželį ir liepą stiprinti pasienio kontrolės pajėgumus ir Porto bei Faro oro uostuose. Ten taip pat ketinama didinti dokumentų patikros vietų skaičių ir diegti naujus elektroninius vartus.

    Nuo liepos mėnesio šalies mastu numatomas dar platesnis pastiprinimas, kai prie Nacionalinio užsieniečių ir sienų padalinio (UNEF) planuojama priskirti 360 naujų darbuotojų. Pareigūnai būtų paskirstyti skirtinguose Portugalijos oro uostuose.

    Kas keičiasi dėl Entry/Exit sistemos

    Lisabonos oro uosto eilės siejamos su palaipsniui diegiama Europos įvažiavimo ir išvažiavimo sistema Entry/Exit System, kuri pradėta įgyvendinti etapais nuo 2025 metų spalio. Ji numato išsamesnį trečiųjų šalių piliečių atvykimų ir išvykimų registravimą, o tai didina apkrovą pasienio kontrolės punktuose piko metu.

    Europos oro uostų asociacija ACI Europe anksčiau skelbė, kad žemyno pasienio kontrolės vietose piko metu laukimas kai kur pasiekė iki 3,5 valandos. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei maždaug 2 valandos, fiksuotos balandžio pradžioje.

    Portugalijos ministras pirmininkas Luísas Montenegro yra viešai išreiškęs nepasitenkinimą pasienio tarnybų darbu oro uostuose, ypač Lisabonoje, ir pažadėjo skubias priemones situacijai suvaldyti. Papildomi pareigūnai ir didinamas patikros pajėgumas laikomi vienu iš praktinių žingsnių prieš intensyvų vasaros kelionių sezoną.

  • Ukmergėje per miesto šventę vyks Išdykynės: popieriniai lėktuvėliai, skrydžiai ir čempionatai

    Ukmergėje miesto šventės metu vyks visiems gyventojams ir svečiams atviras renginys Išdykynės Su polėkiu į vasarą. Organizatoriai kviečia atvykti pasigaminti popierinį lėktuvėlį ar kitą originalią skraidyklę, išbandyti ją skrydžiuose ir įsitraukti į varžytuves.

    Renginio idėja paprasta: kūryba, praktinis bandymas ir bendruomeniška azarto dozė, kai savos gamybos skraidyklės lyginamos čempionatuose. Pasak organizatorių, dalyviai galės dalyvauti tiek treniruotėse, tiek Tyliajame ir Didžiajame čempionatuose, o nugalėtojai bus apdovanoti prizais.

    Programa ir pagrindiniai laikai

    Išdykynės prasidės 11.00 valandą atidarymu, po jo numatytas raganos skraidymas. Nuo 11.30 iki 14.30 valandos vyks kūrybinės dirbtuvės, kuriose bus galima pasigaminti skraidyklę ir pasiruošti bandymams.

    Treniruočių skrydžiai vyks viso renginio metu: galima bus skraidinti tiek vietoje pasigamintą, tiek atsineštą lėktuvėlį. Tylusis čempionatas skirtas tiems, kurie nori išmėginti jėgas ramesniu formatu, o didžiausias veiksmas numatytas vėliau.

    Vidurdienį suplanuoti keturi Vėjop srautai: pirmasis vyks 12.00–12.30 valandomis, antrasis 12.30–13.00 valandomis, trečiasis 13.00–13.30 valandomis, ketvirtasis 13.30–14.00 valandomis. Didysis čempionatas ir apdovanojimai numatyti nuo 14.30 valandos.

    Ką verta žinoti atvykstantiems

    Organizatoriai ragina atvykti su šeima ar draugais ir iš anksto nusiteikti, kad čia laimi ne tik toliausiai nuskriejęs lėktuvėlis, bet ir kūrybiškumas. Jei norisi sutaupyti laiko, galima atsinešti jau pagamintą skraidyklę ir iškart jungtis prie treniruočių.

    Renginį koordinuoja Ukmergės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, o Išdykynės yra miesto šventės programos dalis. Platesnė visos šventės programa skelbiama savivaldybės kanaluose.

  • Nuotolinė paskaita apie paveldėjimą: kaip skiriasi testamentai ir kokių klaidų vengti

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie paveldėjimo teisę ir praktinius klausimus, su kuriais dažniausiai susiduria gyventojai.

    Paskaita vyks 2026 metais gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, ir truks apie 1,5 valandos. Organizatoriai informuoja, kad bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Pagrindinė tema skirta testamentams: bus aiškinama, kas yra testamentas, kokie esminiai skirtumai tarp paties asmens surašyto ir notaro patvirtinto testamento bei kokie teisiniai padariniai gali kilti skirtingais atvejais.

    Paskaitos metu taip pat bus aptarta, kuo testamentas skiriasi nuo turto dovanojimo ar išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, kada šie sprendimai gali turėti skirtingas pasekmes paveldėtojams ir kaip įprastai vertinamos dažniausios praktinės situacijos.

    Organizatoriai žada atsakyti į aktualius klausimus, pateikti praktinių pavyzdžių ir primena registruojantis atidžiai nurodyti el. pašto adresą, kad būtų galima atsiųsti priminimą apie paskaitą. Norintiems gali būti išduotas dalyvavimo pažymėjimas, kurį planuojama atsiųsti per dvi savaites.

    Paskaitą ves Tatjana Viškelienė, kandidatė į notarus. Prisijungti bus galima nuotoliniu būdu per tiesioginės transliacijos platformas, kurias nurodo organizatoriai.