CP v2

Blog

  • 400 metrų milžinas jau plaukia į Europą: „CMA CGM“ parodė didžiausią LNG laivą

    400 metrų milžinas jau plaukia į Europą: „CMA CGM“ parodė didžiausią LNG laivą

    Prancūzijos laivybos grupė „CMA CGM“ pradėjo pirmąjį naujojo konteinervežio „CMA CGM Notre Dame“ reisą į Europą. Tai didžiausias po Prancūzijos vėliava plaukiojantis konteinerinis laivas ir, bendrovės teigimu, didžiausias pasaulyje konteinervežis, varomas suskystintomis gamtinėmis dujomis.

    Laivas yra apie 400 metrų ilgio ir maždaug 62 metrų pločio, o aukštis siekia apie 75 metrus. Tokio masto laivai priskiriami itin didelės talpos konteinervežiams, kurie formuoja pagrindines Azijos ir Europos prekybos linijas ir lemia, kaip greitai bei kokia kaina keliauja prekės.

    „CMA CGM Notre Dame“ vienu reisu gali gabenti apie 24 212 TEU konteinerių, dalį jų galima šaldyti, nes laive įrengta apie 1 600 elektros lizdų šaldomiems konteineriams. Konstrukcija taip pat projektuota taip, kad talpa būtų padidinta nekeičiant pagrindinių gabaritų.

    Alternatyviam kurui skirtas suskystintų gamtinių dujų bakas, kurio talpa siekia apie 18 600 kubinių metrų. Toks rezervas leidžia atlikti ilgas keliones su pilnu kroviniu, o pats LNG šiandien dažnai pristatomas kaip tarpinis sprendimas mažinant laivybos emisijas, nors galutinis klimato tikslų įgyvendinimas priklauso ir nuo metano nuotėkio kontrolės.

    Laive įdiegti sprendimai, skirti energijos vartojimui optimizuoti: aerodinaminį pasipriešinimą mažinantys korpuso ir antstatų sprendiniai, taip pat skaitmeninės valdymo technologijos. Tokie įrankiai padeda taupyti kurą ir palengvina manevravimą intensyvaus eismo uostuose.

    Milžiniškam laivui nereikia didelės komandos: dėl automatizacijos ir modernių sistemų įgula gali siekti apie 30 jūrininkų. Tai atspindi visos pramonės tendenciją, kai vis daugiau procesų stebima ir valdoma nuotoliniu principu, o sauga ir efektyvumas vis labiau remiasi duomenimis.

    Laivas išplaukė iš Kinijos ir į Europą turėtų atvykti liepos pradžioje, o oficiali inauguracija numatyta Havre. „CMA CGM“ šį projektą sieja su ilgalaikiais emisijų mažinimo tikslais iki 2050 metų, o maršrutai turėtų apimti didžiuosius Europos ir Azijos uostus.

    Pasaulinė laivyba šiuo metu juda keliomis kryptimis vienu metu: didinamas laivų mastas, diegiami efektyvumą keliantys skaitmeniniai sprendimai, o kartu ieškoma mažiau taršių degalų. Tarptautinė jūrų organizacija yra nustačiusi reikalavimus emisijoms mažinti, todėl LNG, metanolis, amoniakas ir biokuras tampa pagrindinėmis kryptimis, dėl kurių varžosi laivybos bendrovės ir uostų infrastruktūros planuotojai.

  • Lenkai ruošia 350 km/val. traukinius: „CPK“ užsimojo pirkti iki 60 sąstatų

    Lenkai ruošia 350 km/val. traukinius: „CPK“ užsimojo pirkti iki 60 sąstatų

    Lenkijos Centrinio komunikacijų uosto projektas „CPK“ kartu su naujai kuriamu greitųjų geležinkelių parku ruošiasi vienam ambicingiausių pirkimų regione. Įmonė svarsto įsigyti net kelių dešimčių greitųjų traukinių, kurie teoriškai galėtų pasiekti iki 350 km per valandą greitį.

    Apie planus rinkai jau pateikta užklausa, kuria aiškinamasi, kokius techninius sprendimus galėtų pasiūlyti gamintojai. Toks etapas paprastai reiškia, kad pirkimas artėja prie konkurso, o galutinės specifikacijos dar gali būti tikslinamos pagal realias rinkos galimybes.

    Ko reikalaujama iš traukinių

    Pagal svarstomas sąlygas, vienas traukinio sąstatas neturėtų būti ilgesnis nei 202 metrai, kad durys ir įlaipinimo zonos tilptų į standartinius peronus. Kartu numatoma, kad viename traukinyje turėtų būti ne mažiau kaip 450 keleivių vietų.

    Planuojama, kad 15–20 proc. vietų sudarytų pirmoji klasė. Taip pat keliami reikalavimai pilnavertei maitinimo zonai su virtuve ir maždaug 10–12 sėdimų vietų, kas rodo orientaciją į ilgesnes keliones tarp didžiųjų miestų.

    Numatomi ir patogumai šeimoms bei keliaujantiems su bagažu: vietos tėvams su vaikais prie staliukų, dviračių tvirtinimo sprendimai, tualetas su vystymo stalu ir bent dvi vietos vežimėliams. Tokie elementai vis dažniau įtraukiami į europinių greitųjų traukinių užsakymus, siekiant konkuruoti su skrydžiais ir kelionėmis automobiliu.

    Kiek traukinių ir kada

    „CPK“ traukinių parkui numatoma įsigyti mažiausiai 40 greitųjų traukinių, su galimybe skaičių padidinti iki 60. Skelbiama, kad konkursas galėtų būti paskelbtas dar šiemet, tačiau realūs terminai priklausys nuo finansavimo, techninių sprendimų suderinimo ir infrastruktūros projekto eigos.

    Greitieji sąstatai būtų siejami su vadinamąja Y linija, kuri turėtų sujungti Varšuvą, Lodzę ir atšakas į Poznanę bei Vroclavą, taip suformuojant naują didelio pralaidumo magistralę. Pirmasis etapas numatomas maršrute Varšuva–naujasis oro uostas–Lodzė, o vėlesni etapai turėtų išplėsti tinklą į vakarinę Lenkijos dalį.

    Kodėl 350 km per valandą svarbu

    Europos greitųjų geležinkelių praktikoje 300–320 km per valandą eksploatacinis greitis laikomas standartu, o 350 km per valandą riba dažniau minima kaip technologinė viršūnė, reikalaujanti ypač aukštos kokybės infrastruktūros. Tai reiškia griežtesnius bėgių geometrijos, signalizacijos, energijos tiekimo, triukšmo ir priežiūros reikalavimus.

    Todėl net jei riedmenys būtų parinkti pajėgūs važiuoti 350 km per valandą greičiu, realus greitis atskirose atkarpose priklausytų nuo maršruto projektavimo ir saugos sistemų. Vis dėlto tokia specifikacija leistų Lenkijai ateityje turėti techninę atsargą ir konkuruoti greičiu pagrindiniuose koridoriuose.

    Be greitųjų traukinių, „CPK“ numato įsigyti ir lėtesnių sąstatų, skirtų iki 250 ir iki 200 km per valandą greičiui. Tarp jų minimi ir traukiniai, kurie turėtų aptarnauti susisiekimą su naujuoju oro uostu ir regioniniais maršrutais.

  • Įsilaužėliai rado naują triuką: kenkėjišką kodą slepia „ChatGPT“ dalijimosi nuorodose

    Įsilaužėliai rado naują triuką: kenkėjišką kodą slepia „ChatGPT“ dalijimosi nuorodose

    Skaitmeninių grėsmių aplinka sparčiai keičiasi: sukčiai vis dažniau pasitelkia dirbtinis intelektas paremtus įrankius, kad apeitų įprastas apsaugas ir atrodytų patikimi. Kibernetinio saugumo bendrovės pastaruoju metu fiksuoja atvejus, kai piktnaudžiaujama populiarių pokalbių robotų turinio dalijimosi funkcijomis.

    Push Security tyrėjai šį metodą apibūdina kaip LLMShare: nusikaltėliai išnaudoja tai, kad tokios sritys kaip „chatgpt.com“ daugelyje organizacijų laikomos patikimomis. Dėl to nuorodos iš žinomų domenų neretai praslysta pro filtrus, kurie remiasi reputacijos vertinimu.

    Ankstesniuose scenarijuose aukai būdavo pateikiama vieša nuoroda į tariamai oficialią instrukciją, o tuomet siūloma nukopijuoti ir komandinėje eilutėje įklijuoti komandą. Tokie veiksmai gali nepastebimai atsisiųsti ir paleisti duomenis vagiančias programas, ypač taikantis į slaptažodžius, naršyklių saugyklas ir kriptovaliutų pinigines.

    Naujesnė atakos versija tampa dar pavojingesnė, nes mažina poreikį aukai ranka vykdyti komandas. Pasitelkiant programinio kodo generavimą, to paties patikimo domeno aplinkoje gali būti pademonstruojamas suklastotas puslapis, imituojantis sistemos sutrikimą ir raginantis atsisiųsti programą darbui tęsti.

    Paspaudus atsisiuntimo mygtuką vartotojas paprastai nukreipiamas į išorinę svetainę, kuri vizualiai kopijuoja „OpenAI“ atsisiuntimo puslapį ir siūlo diegimo failus „Windows“ ar „macOS“ sistemoms. Diegikliai gali bandyti aptikti saugos programas, tikrinti, ar neveikia virtualioje aplinkoje, o galiausiai įdiegti vadinamąjį infostealer tipo kenkėją, skirtą duomenų vagystei.

    Kad apgaulę būtų sunkiau nustatyti, naudojamas sąlyginis atvaizdavimas: saugumo skeneriams ar automatiniams tikrintuvams rodinys gali būti visai nepavojingas. Tuo tarpu realiam vartotojui pateikiamas kenkėjiškas turinys, todėl incidentą sunkiau atkartoti ir greitai užblokuoti.

    Tokios nuorodos dažnai išplatinamos per paieškos sistemų reklamą ir SEO, kai sukčiai taikosi į populiarias užklausas bei dažnas rašybos klaidas. Dėl to paieškos rezultatuose matomas adresas gali atrodyti visiškai normalus, nors veda į kruopščiai suklastotą puslapį.

    Ekspertai pabrėžia platesnę tendenciją: nusikaltėliai vis dažniau naudojasi teisėtomis platformomis ir globalių technologijų prekės ženklų infrastruktūra, kad jų veiksmai atrodytų patikimi. Tai apima ir el. pašto siuntimo paslaugų, ir teisėtų talpinimo sprendimų išnaudojimą, kai tradiciniai filtrai automatiškai suteikia pasitikėjimo kreditą.

    Praktinė apsauga prasideda nuo elgsenos higienos: nepasitikėti instrukcijomis, raginančiomis vykdyti komandas terminale, net jei jos pateikiamos kaip pagalbos centro patarimai. Taip pat verta tikrinti tikrąjį atsisiuntimo adresą, diegti atnaujinimus, naudoti daugiafaktorį prisijungimą ir organizacijose taikyti saugumo priemones, kurios vertina ne tik domeno reputaciją, bet ir turinio bei elgsenos požymius.

  • „OpenAI“ DI išsprendė 80 metų mįslę matematikoje: mokslininkai kalba apie lūžį

    „OpenAI“ DI išsprendė 80 metų mįslę matematikoje: mokslininkai kalba apie lūžį

    „OpenAI“ pranešė, kad jų vidinis dirbtinis intelektas savarankiškai rado sprendimą vadinamajam vienetinių atstumų plokštumoje uždaviniui, kurį 1946 metais suformulavo matematikas Paulas Erdősas. Šis klausimas dešimtmečius laikytas vienu iš užsispyrusių kombinatorinės geometrijos iššūkių, o naujas rezultatas sukėlė diskusijas apie DI vaidmenį moksle.

    Uždavinys formuluojamas paprastai: turint n taškų plokštumoje, kiek daugiausia galima gauti taškų porų, kurių atstumas lygiai vienas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip elementari geometrija, tačiau realiai problema remiasi giliomis grafų teorijos, kombinatorikos ir geometrijos sąsajomis.

    Iki šiol tyrėjai rėmėsi ilgai vyravusiomis konstrukcijomis ir ribomis, kurios leido suprasti, kaip auga vienetinių atstumų skaičius didėjant taškų skaičiui. „OpenAI“ teigia, kad jų DI pasiūlė naują konstrukcijos principą, kuris paneigia anksčiau plačiai taikytą intuiciją apie optimalias taškų išdėstymo struktūras.

    „Tai pirmas atvejis, kai reikšmingas, plačiai žinomas atviras matematikos klausimas buvo išspręstas autonomiškai dirbtinio intelekto“, – sakė „OpenAI“ atstovai.

    Teigiama, kad pateiktas įrodymas buvo peržiūrėtas ir patikrintas nepriklausomų matematikų, kurie taip pat parengė paaiškinimą, kaip sukonstruotas argumentas. Tokia patikra yra kritiškai svarbi, nes matematikoje proveržis laikomas realiu tik tada, kai įrodymą galima nuosekliai atkurti ir patikrinti nepriklausomai nuo autoriaus ar naudojamos sistemos.

    Ekspertai pabrėžia, kad šio tipo proveržiai gali turėti platesnių pasekmių nei vienas uždavinys. Jei DI geba išlaikyti ilgas loginių žingsnių grandines, tiksliai apibrėžti sąvokas ir sujungti idėjas iš skirtingų sričių, tai atveria kelią spartesniam darbui ne tik matematikoje, bet ir teorinėje fizikoje, medžiagų moksle ar biomedicinoje, kur dažnai reikalingi sudėtingi formalūs argumentai.

    Kartu tyrėjai atkreipia dėmesį į ribas: net ir labai pažangūs modeliai gali klysti, o klaidos formaliuose įrodymuose kartais būna sunkiai pastebimos. Dėl to DI rezultatai, ypač susiję su naujais teiginiais, turi būti tikrinami žmonių ir, jei įmanoma, formalizuojami įrodymų tikrinimo sistemose, kad sprendimas taptų patikimas ir ilgalaikis.

    Pastaraisiais metais akademinėje bendruomenėje ryškėja tendencija DI naudoti kaip pagalbininką hipotezėms generuoti, tarpiniams žingsniams tikrinti ir dideliems literatūros kiekiams apibendrinti. „OpenAI“ istorija rodo dar vieną kryptį: DI gali tapti ne vien įrankiu, bet ir partneriu, kuris pasiūlo netikėtą idėją, o žmogus užtikrina jos tikslumą, prasmę ir pritaikomumą.

  • Marsui ruošiamas naujas visureigis: mokslininkai jį nukopijavo nuo driežo ir jis „plaukia“ smėliu

    Marsui ruošiamas naujas visureigis: mokslininkai jį nukopijavo nuo driežo ir jis „plaukia“ smėliu

    Marsa tyrinėjantys robotai jau ne kartą įstrigo puriame grunte, todėl inžinieriai vis dažniau ieško sprendimų gamtoje. Vienas naujausių eksperimentų – prototipinis marsaeigis, kurio judėjimas paremtas dykumų driežo sandfish (Scincus scincus) gebėjimu nerti į smėlį ir judėti po juo tarsi plaukiant.

    Skirtingai nei tradiciniai marsaeigiai, šis prototipas ne tik rieda į priekį. Jo keturi ratai juda aštuoniukės trajektorija, smėlį pjaudami ir stumdami taip, kad susidaro ir išilginės, ir šoninės jėgos, padedančios išlaikyti sukibimą birioje terpėje.

    Kaip veikia aštuoniukės principas

    Tyrėjų publikuotuose bandymuose matyti, kad judėjimo metu prototipas palieka banguotas, sinusoidę primenančias vėžes. Pasak projekto autorių, tai signalas, kad pasirinktas mechanizmas iš tiesų imituoja gyvūno sąveiką su smėliu ir leidžia sumažinti įsmigimo riziką.

    Smėlis yra klastinga terpė, nes gali elgtis ir kaip kietas kūnas, ir kaip skystis, priklausomai nuo apkrovos, vibracijos bei grūdelių tarpusavio trinties. Dėl to įprasti apvalūs ratai ar vikšrai ne visada užtikrina stabilų judėjimą, ypač įkalnėse ar staigiai manevruojant.

    Kodėl Marsui tai ypač aktualu

    Marsaeigių mobilumas yra kritiškas, nes kiekvienas sustojimas ar įstrigimas tiesiogiai mažina mokslinių užduočių apimtį ir misijos efektyvumą. Marsui būdingas birus regolitas, akmeningas reljefas ir staigūs šlaitai, o tai reiškia, kad važiuoklė turi būti atspari ne vien kietam gruntui, bet ir smėlio spąstams.

    Projekto komanda teigia, kad ankstesnės prototipo versijos turėjo praktinių trūkumų: ratai buvo per siauri ir per sunkūs, todėl didėjo slėgis į gruntą, aparatas labiau klimpo, o valdymas tapdavo sudėtingesnis. Vėlesnėse iteracijose ratai buvo koreguojami, tikintis geresnio darbo mišriame reljefe.

    Ar tokius ratus pasirinks NASA?

    Nors bandymai rodo perspektyvą, kol kas mažai tikėtina, kad tokia sistema artimiausiu metu taptų pagrindiniu NASA marsaeigių standartu. Esminis iššūkis – valdomumas ir stabilumas realiomis sąlygomis, kai slydimas gali prasidėti staiga, o klaida kainuotų laiką, energiją ir riziką įrangai.

    Tyrėjai pabrėžia, kad dar laukia darbas su ratų paviršiumi, sukibimo optimizavimu ir manevravimo algoritmais, kad prototipas ne tik judėtų pirmyn biriu gruntu, bet ir patikimai suktų bei stabdytų. Vis dėlto pats principas rodo aiškią kryptį: ateities marsaeigiai gali tapti mažiau panašūs į automobilius ir labiau į gamtos suformuotus judėjimo modelius.

  • Mitas griūva: kodėl JAS-39 „Gripen“ nėra geresnis už F-35 ir kuo iš tiesų skiriasi šie naikintuvai

    Mitas griūva: kodėl JAS-39 „Gripen“ nėra geresnis už F-35 ir kuo iš tiesų skiriasi šie naikintuvai

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau kartojamas teiginys, kad švediškas JAS-39 „Gripen“ kai kuriais aspektais esą pranoksta F-35. Tačiau toks palyginimas dažnai remiasi pavienėmis savybėmis, neįvertinant visos šiuolaikinės oro kovos logikos ir platformų paskirties.

    JAS-39 „Gripen“, kurį gamina „Saab“, yra lengvesnės klasės daugiafunkcis naikintuvas, sukurtas veikti iš išsklaidytų bazių ir būti palyginti nebrangus eksploatacijoje. F-35, kurį gamina „Lockheed Martin“, yra penktosios kartos orlaivis, kurio esmė – mažas pastebimumas, jutiklių sintezė ir darbas tinkle su kitomis pajėgomis.

    Ką reiškia skirtinga filosofija

    „Gripen“ dažnai pristatomas kaip itin praktiškas pasirinkimas šalims, kurios nori lankstaus orlaivio ir paprastesnės logistikos. Tai stiprybė, ypač regionuose, kur svarbus išsklaidymas, greitas aptarnavimas ir galimybė palaikyti parengtį mažesniais resursais.

    Tačiau F-35 kuriamas kitai užduočiai: išgyventi tankioje priešlėktuvinėje aplinkoje, pirmam aptikti taikinius ir perduoti duomenis visai grupei. Šiame modelyje svarbiausia ne vien atskiras manevringumas ar kilimo takas, o informacijos pranašumas ir mažesnė aptikimo tikimybė.

    Keli garsūs argumentai – ir jų ribos

    Vienas populiariausių teiginių – kad „Gripen“ gali kilti ir leistis nuo trumpų ar improvizuotų ruožų, todėl būtų unikalus. Iš tiesų švediška doktrina rėmėsi išsklaidytų bazių sistema, tačiau panašūs bandymai ir pratybinės procedūros Vakarų šalyse taikytos ir kitoms platformoms, tik su aiškiomis sąlygomis.

    Tokio tipo operacijos paprastai reikalauja palankių oro sąlygų, dienos meto, kruopštaus tako paruošimo ir riboto svorio, kad būtų užtikrintas saugus kilimas. Todėl pati galimybė teoriškai naudoti kelių ruožus nereiškia, kad tai automatiškai suteikia esminį pranašumą prieš kitus NATO naikintuvus.

    Kitas dažnai kartojamas argumentas – greitas aptarnavimas ir vadinamasis hot refuel, kai pildant degalus varikliai gali likti įjungti. Tai skamba įspūdingai, tačiau moderniame kare svarbiausia ne vien atskira procedūra, o visa bazės ekosistema: apsauga, ryšiai, oro erdvės valdymas, ginkluotės ir degalų tiekimas, meteorologija.

    Net ir išsklaidytos bazės realybėje remiasi reikšmingu personalu ir logistika. Todėl pasakojimai, kad keli šauktiniai gali užtikrinti pilną kovinį ciklą lauko sąlygomis, dažnai supaprastina tai, kas praktikoje reikalauja gerokai didesnės infrastruktūros.

    Elektroninė kova ir mažas pastebimumas

    Naujesnės „Gripen“ E/F versijos stipriai akcentuoja elektroninės kovos priemones, įskaitant trukdymą, apgaulingų taikinių formavimą ir pažangius signalų apdorojimo sprendimus. Tai realiai didina išgyvenamumą ir gali būti svarbus pranašumas prieš senesnių kartų platformas, ypač jei jos modernizuotos tik iš dalies.

    Vis dėlto šiuo aspektu esminis skirtumas tas, kad F-35 sujungia elektroninę kovą su konstrukciniu mažo pastebimumo sprendimu ir jutiklių sinteze vienoje sistemoje. Tai nėra vien papildomos trukdymo priemonės: mažesnis aptikimo nuotolis ir tikslesnis situacijos vaizdas gali pakeisti visą susidūrimo dinamiką dar iki realaus kontakto.

    „Kalbėti, kad elektroninės priemonės pačios savaime paverčia naikintuvą nematomu, yra klaidinantis supaprastinimas“, – sako buvę Vakarų gynybos sektoriaus konsultantai, vertinantys modernių naikintuvų pajėgumus ir jų integraciją į bendrą oro gynybos sistemą.

    Galiausiai, penktosios kartos platformos vertė dažnai atsiskleidžia ne pavienėje dvikovoje, o jungtinėse operacijose. F-35 buvo projektuotas kaip tinklo mazgas, kuris renka, filtruoja ir dalijasi duomenimis, o tai suteikia pranašumą visai grupei, ne tik vienam pilotui.

    Kainos argumentas taip pat dažnai pateikiamas be konteksto, nes į sutartis paprastai įeina skirtingi paketai: apmokymai, atsarginės dalys, amunicija, logistika, simuliatoriai ir priežiūros infrastruktūra. Vien tik vieneto kaina, ištraukta iš bendros sutarties, ne visada leidžia sąžiningai palyginti, kas iš tiesų perkama.

    „Gripen“ išlieka stiprus pasirinkimas šalims, kurioms reikia universalaus ir palyginti kompaktiško naikintuvo, ypač jei prioritetas – greitas parengimas ir veikimas regioninėse užduotyse. Tačiau teiginiai, kad jis apskritai yra geresnis už F-35, dažniausiai ignoruoja tai, kad šie orlaiviai sukurti skirtingoms grėsmėms ir skirtingai karo logikai.

  • Kybartų gimnazistai išsiskyrė iniciatyvos „(ne)baltos varnos“ finale: pelnė specialų prizą Vilniuje

    Kybartų gimnazistai išsiskyrė iniciatyvos „(ne)baltos varnos“ finale: pelnė specialų prizą Vilniuje

    Vilniaus Sapiegų parke surengtame Nacionalinės švietimo agentūros iniciatyvos „(ne)baltos varnos“ finaliniame renginyje mokyklų bendruomenės diskutavo apie įtrauktį, savitumą ir drąsą būti savimi. Renginys tapo platforma pasidalyti patirtimis, kaip mokyklose kuriama aplinka, kurioje skirtingumas vertinamas kaip stiprybė.

    Tarp šešių geriausiai įvertintų komandų pateko Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos „Rasos“ skyriaus mokiniai, pelnę specialų iniciatyvos prizą. Jų darbai komisijos dėmesį patraukė kūrybiškumu ir aiškia žinute apie asmeninę tapatybę bei teisę nesutapti su daugumos lūkesčiais.

    Gimnazistai kūrė spalvingus savitos varnos prototipus, kuriais siekė simboliškai parodyti individualumą, talentus ir skirtingą požiūrį į pasaulį. Tokia kūrybinė forma leido ne tik pristatyti idėją, bet ir lengviau įtraukti bendruomenę į pokalbį apie stereotipus bei atskirtį.

    Finale taip pat vyko TV stiliaus diskusija „Ryto pokalbių šou. Varnos“, kurioje mokiniai kalbėjo apie socialinį spaudimą prisitaikyti prie daugumos. Aptarta, kaip lūkesčiai dėl elgesio, išvaizdos ar pasiekimų gali paveikti jauno žmogaus savivertę ir santykį su mokykla.

    Specialiais prizais apdovanotos ir Tauragės Žalgirių gimnazijos, Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos, VDU klasikinio ugdymo licėjaus bei Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazijos komandos. Pagrindinį iniciatyvos prizą – kelionę į Koperniko muziejų Varšuvoje – laimėjo Klaipėdos Vitės progimnazija.

    Per kelis iniciatyvos mėnesius Lietuvos mokyklos pateikė daugiau kaip 100 kūrybinių darbų ir veiklų, skirtų skatinti įtrauktį ir pagarbą kiekvieno žmogaus išskirtinumui. Švietimo ekspertai pabrėžia, kad tokios programos ypač svarbios stiprinant emocinį saugumą, mažinant patyčių riziką ir ugdant bendruomeniškumą klasėse.

    Iniciatyvos organizatoriai akcentuoja, kad įtrauktis mokykloje prasideda nuo kasdienių sprendimų: kaip kalbamasi klasėje, kaip reaguojama į skirtumus ir ar kiekvienas mokinys jaučiasi matomas. Būtent todėl kūrybiniai formatai ir atviri pokalbiai padeda ne tik įvardyti problemas, bet ir pasiūlyti praktiškus, mokykloms pritaikomus sprendimus.

    Parengta pagal Nacionalinės švietimo agentūros informaciją.

  • Folkloro ansamblis „Lankupa“ švenčia 20-metį: kaip per du dešimtmečius išaugo Vilkaviškio scena

    Folkloro ansamblis „Lankupa“ švenčia 20-metį: kaip per du dešimtmečius išaugo Vilkaviškio scena

    Jubiliejus Vilkaviškio kultūros centre

    Vilkaviškio kultūros centre šeštadienį nuaidėjo folkloro ansamblio „Lankupa“ 20 metų kūrybinės veiklos jubiliejus. Renginyje skambėjo liaudies dainos, sukosi šokiai, o kolektyvą sveikino žiūrovai ir krašto atstovai.

    Per du dešimtmečius ansamblis tapo ryškia Vilkaviškio kultūrinio gyvenimo dalimi, o jo koncertai dažnai siejami su Suvalkijos tradicijų puoselėjimu. Kolektyvą subūrė bendras noras saugoti folklorą ir nuosekliai jį pristatyti platesnei auditorijai.

    Kelias nuo vietos renginių iki gastrolų

    „Lankupa“ per veiklos metus formavo dainų ir šokių repertuarą, rėmėsi autentiško folkloro skambesiu ir suvalkietiška tarme. Tokia kryptis padėjo ansambliui išlaikyti atpažįstamą stilių ir sustiprinti ryšį su gimtojo krašto tradicijomis.

    Kolektyvas aktyviai dalyvauja etninės kultūros renginiuose, koncertuoja Lietuvoje ir už jos ribų, taip prisidėdamas prie regiono kultūros sklaidos. Jubiliejiniame koncerte žiūrovai buvo pakviesti prisiminti ryškiausius ansamblio kūrybinio kelio momentus.

    Sveikinimai ir padėka už tradicijų puoselėjimą

    Jubiliejaus proga ansamblį ir vadovę Daivą Ambrasaitę pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka bei Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Blauzdžiūnas. Jie dėkojo už ilgametį atsidavimą ir indėlį saugant krašto kultūros tradicijas.

    „Dvidešimt metų trunkantis folkloro ansamblio „Lankupa“ kelias liudija ne tik meilę liaudies muzikai, bet ir didžiulį atsidavimą mūsų krašto kultūrai. Jūsų veikla padeda išsaugoti tai, kas brangiausia – mūsų tradicijas, papročius ir suvalkietiškos dainos skambesį“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Šventės metu meras ansamblį ir jo vadovę apdovanojo Mero padėkos raštu už 20 metų kūrybinę ir koncertinę veiklą bei suvalkietiškos dainos populiarinimą. Pasak organizatorių, šis įvertinimas atspindi nuoseklų kolektyvo darbą ir jo reikšmę bendruomenei.

    „Lankupa“ ir šiandien išlieka gyva tradicijų puoselėtoja, jungianti skirtingų kartų žmones ir perduodanti kultūrinį paveldą ateičiai. Jubiliejus tapo ne tik švente, bet ir priminimu, kad regioninė kultūra stiprėja tada, kai ją kasdien kuria ir saugo patys bendruomenės nariai.

  • Vilkaviškyje į kilimą žengė šešių šalių jaunimas: ką parodė XV „Vilkaviškis Cup 2026“ turnyras

    Vilkaviškyje į kilimą žengė šešių šalių jaunimas: ką parodė XV „Vilkaviškis Cup 2026“ turnyras

    Vilkaviškio sporto centre surengtas XV tarptautinis laisvųjų imtynių turnyras „Vilkaviškis Cup 2026“. Į tradicines varžybas atvyko jaunieji sportininkai iš Lietuvos, Latvijos, Slovakijos, Vokietijos, Lenkijos ir Ukrainos.

    Varžybos tęsėsi visą dieną, o ant imtynių kilimo netrūko atkaklių ir emocingų dvikovų. Jaunieji imtynininkai demonstravo ne tik techniką ir ištvermę, bet ir psichologinį tvirtumą, kuris tokio amžiaus sporte dažnai tampa lemiamu faktoriumi.

    Turnyrą stebėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, Lietuvos laisvųjų imtynių čempionas ir daugkartinis prizininkas Valdas Kiveris bei kiti svečiai. Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tarptautinis dalyvių ratas kasmet didina varžybų sportinę vertę.

    „Penkioliktą kartą organizuojamas turnyras rodo, kad laisvosios imtynės Vilkaviškyje turi tvirtas tradicijas. Džiugu matyti jaunus žmones, kuriuos vienija sportas, atkaklumas ir noras tobulėti“, – sakė meras Algirdas Neiberka.

    Per penkiolika metų „Vilkaviškis Cup“ išaugo į vieną labiausiai atpažįstamų jaunųjų imtynininkų turnyrų regione. Tokie renginiai sportininkams suteikia galimybę kaupti varžybinę patirtį, priprasti prie skirtingų varžovų stilių ir mokytis taktikos, kuri vėliau praverčia nacionaliniuose čempionatuose.

    Ne mažiau svarbi ir turnyro bendruomeninė reikšmė: tarptautinės varžybos į Vilkaviškį pritraukia sporto klubus, trenerius ir šeimas, o jaunimui tampa proga užmegzti ryšius už sporto salės ribų. Organizatoriai tikisi, kad renginys ir toliau išliks vieta, kur augančios kartos sportininkai pasitikrina savo lygį ir parsiveža motyvacijos naujam sezonui.

  • Vilniaus saugomose teritorijose suskaičiavo 81 paukščių rūšį: kurios dažniausios ir kur jų ieškoti

    Vilniaus saugomose teritorijose suskaičiavo 81 paukščių rūšį: kurios dažniausios ir kur jų ieškoti

    Lietuvos ornitologų draugija šiais metais atliko stebėseną keliose urbanizuotose Vilniaus vietose ir fiksavo net 81 paukščių rūšį. Rezultatai rodo, kad net tankiai apstatytame, fragmentuotame mieste išlieka svarbios buveinės, kuriose paukščiai randa maisto ir perėjimo vietų.

    Tyrime pabrėžiama, kad didžiausią miesto paukščių dalį sudaro miškų ir želdynų rūšys. Prie to prisideda parkai, upių slėniai, šlaitai ir brandesni medynai, o ypač teritorijos, kuriose išlaikoma natūralesnė augalija ir mažiau trikdoma perėjimo metu.

    Dažniausiai fiksuoti Vilniaus paukščiai

    Tarp dažniausiai užfiksuotų rūšių išsiskyrė pilkoji varna, didžioji zylė ir karklažvirblis. Taip pat dažnai registruoti juodasis čiurlys, paprastasis varnėnas, naminis žvirblis ir uolinis karvelis.

    Į dažniausiai matomų dešimtuką pateko ir dūminė bei paprastoji raudonuodegė, taip pat paprastasis kikilis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad šios rūšys gerai prisitaikiusios prie žmogaus kaimynystės ir įvairių miesto želdynų.

    Kur mieste jų pamatyti daugiau?

    Pavilnių regioniniame parke, keliaujant palei Vilnios upę, dažniau pastebimos su vandens telkiniais susijusios rūšys, taip pat miško paukščiai. Čia tikėtina išvysti antis ir kirus, o tarp medžių ir pakrančių šlaitų dažniau girdimi geniai bei kiti želdynams būdingi paukščiai.

    Kalvų šlaituose ir miškingesnėse vietose dažniau sutinkamos zylės, bukučiai, kėkštai, šarkos ir sniegenos. Tuo metu miškuose daugiau šansų išgirsti pečialindas bei pamatyti įvairių rūšių genius, ypač ten, kur paliekama daugiau drevėtų ar senesnių medžių.

    Verkių regioniniame parke įrengtas paukščių stebėjimo takas, padedantis lengviau planuoti maršrutą ir pasirinkti tinkamas vietas stebėjimui. Tokiose teritorijose ypač pasiteisina ramus, lėtas ėjimas ir sustojimai klausytis, nes daugelį rūšių pirmiausia išduoda balsai.

    Edukacija su ornitologu Verkiuose

    Birželio 6 dieną 10 valandą Verkių dvaro sodybos teritorijoje planuojama gamtinė edukacija su ornitologu Gediminu Petkumi. Renginio metu dalyviai kviečiami sužinoti, kokios rūšys tuo metu aktyviausios, kaip atpažinti paukščius pagal giesmes ir kokios miesto gamtos vietos svarbiausios biologinei įvairovei.

    Organizatoriai nurodo, kad renginys nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija. Taip pat primenama, kad stebint paukščius svarbu laikytis atstumo ir netrikdyti perinčių rūšių, ypač jautriu pavasario ir vasaros pradžios laikotarpiu.

    Nuotraukų autorė – gamtos fotografė Irena Ševcova.