CP v2

Blog

  • Netoli Saulės sistemos aptikta superžemė Ross 318 b: gali turėti atmosferą ir amžiną naktį

    Kaip aptikta nauja superžemė?

    Mokslininkai pranešė aptikę naują superžemės klasės planetą Ross 318 b, esančią prie raudonosios nykštukės žvaigždės Ross 318. Apie jos egzistavimą išdavė nežymūs žvaigždės judėjimo pokyčiai, kuriuos sukelia planetos gravitacija.

    Planetai aptikti pritaikytas radialinių greičių metodas, kai pagal žvaigždės šviesos spektro linijų poslinkius matuojama, ar ji periodiškai artėja ir tolsta. Tokie svyravimai leidžia apskaičiuoti planetos orbitos periodą ir mažiausią jos masę.

    Tyrėjai rėmėsi archyviniais spektrografų CARMENES ir HIRES stebėjimais, sukauptais per maždaug 15 metų. Ilgas laikotarpis svarbus, nes leidžia atskirti tikrą planetos signalą nuo žvaigždės aktyvumo sukeliamų „triukšmų“.

    Ką apie planetą žinoma dabar?

    Pagal pateiktus skaičiavimus, Ross 318 b aplink savo žvaigždę apskrieja per 39,63 dienos. Nustatyta minimali masė siekia apie 6,21 Žemės masės, todėl objektas priskiriamas superžemėms.

    Spėjamas planetos spindulys yra apie 1,74 Žemės spindulio, o orbita driekiasi maždaug 0,16 astronominio vieneto atstumu nuo žvaigždės. Tai atitinka apie 24 000 000 kilometrų.

    Planetos pusiausvyros temperatūra įvertinta apie 237 kelvinus, tai yra maždaug minus 36 laipsniai Celsijaus. Šis dydis apibūdina teorinę temperatūrą, nevertinant šiltnamio efekto, debesuotumo, atmosferos sudėties ar šilumos pernašos planetos paviršiuje.

    Amžina naktis ir atmosfera: kas dar neaišku?

    Didžiausia Ross 318 b išskirtinybė siejama su jos sukimosi režimu: manoma, kad planeta yra potvyniškai prirakinta prie žvaigždės. Tai reikštų, kad viena jos pusė nuolat atsukta į žvaigždę, o kita skendi nuolatinėje naktyje.

    Toks scenarijus svarbus vertinant klimatą, nes temperatūrų skirtumas tarp dienos ir nakties pusių gali būti milžiniškas. Vis dėlto atmosfera, jeigu ji išlikusi, gali pernešti šilumą ir sušvelninti kraštutinumus, todėl mokslininkams itin aktualu nustatyti, ar planeta yra uolinė ir ar turi dujinį apvalkalą.

    Tyrimą apsunkina tai, kad Ross 318 yra aktyvi raudonoji nykštukė: tokios žvaigždės dažnai „mėto“ žybsnius, turi dėmių ir magnetinių ciklų, kurie gali imituoti planetos sukeliamą signalą. Nurodoma, kad šios žvaigždės efektyvioji temperatūra yra apie 3 450 kelvinų, o jos sukimasis trunka apie 51,5 paros.

    Artimiausi tolimesni žingsniai paprastai apima papildomus didelės skiriamosios gebos spektrinius stebėjimus ir paiešką, ar planeta tranzituoja prieš žvaigždę. Jei tranzitas būtų užfiksuotas, atsirastų daugiau galimybių patikslinti planetos dydį ir net pradėti atmosferos sudėties paieškas.

  • Kas iš tiesų išlaiko poras kartu ilgus metus: mokslininkai įvardijo emocinį artumą

    Ilgalaikiuose santykiuose fizinis patrauklumas dažnai laikomas svarbiausiu „klijais“, tačiau psichologai ir porų tyrimai rodo kitą dėsningumą. Laikui bėgant kūnai keičiasi, kasdienybė tampa ramesnė, o pradinė euforija natūraliai blėsta, bet kai kurios poros vis tiek išlaiko tvirtą ryšį.

    Amerikiečių psichologas Markas Traversas, apžvelgdamas naujesnius tyrimus apie porų gerovę, pabrėžia: ilgalaikį pasitenkinimą santykiais geriau prognozuoja ne išorinė trauka, o emocinis artumas. Tai reiškia jausmą, kad partneris iš tiesų pažįsta, supranta, palaiko ir yra saugus žmogus, į kurį galima atsiremti.

    „Patrauklumas gali atverti duris į santykius, bet juose išlaiko emocinis artumas“, – sakė Markas Traversas.

    Šią įžvalgą paremia ir didesnės apimties mokslinės apžvalgos: santykių pasitenkinimas dažnai mažėja pirmaisiais bendro gyvenimo metais, o kritinis periodas neretai siejamas su pirmaisiais maždaug 10 metų. Tyrėjai akcentuoja, kad rutina ir įsipareigojimai daro spaudimą, tačiau emocinė artuma veikia kaip apsauginis veiksnys.

    Kiti naujesni darbai aiškina, kodėl pradžioje patrauklumas jaučiamas intensyviau: daug lemia naujumo efektas. Vis dėlto naujumas savo prigimtimi laikinas, todėl vėliau santykių kokybę patikimiau palaiko draugystė, pasitikėjimas, įsipareigojimas ir kasdienė partnerio reakcija į mūsų poreikius.

    Emocinis artumas dažniausiai atsiskleidžia ne per didelius gestus, o per daugybę mažų situacijų: kaip pora kalbasi po įtemptos dienos, ar geba išklausyti be gynybos, ar konfliktuose išlieka pagarba. Taip pat svarbu, ar partneriai jaučia, kad jų jausmai priimami rimtai, o ne nuvertinami.

    Psichologai atkreipia dėmesį, kad emocinį ryšį stiprina nuoseklus patikimumas: laikomasi pažadų, rodoma pagarba riboms, o parama teikiama ne tik krizėse. Tokia kasdienė „emocinio saugumo“ patirtis ilgainiui tampa tvirtesniu pamatu nei vien fizinė trauka.

    Patrauklumas yra dinamiškas ir priklauso nuo konteksto: streso, miego, savijautos, gyvenimo tempo, net santykių klimato. Dėl to jis nėra stabilus rodiklis, pagal kurį būtų galima patikimai nuspėti, ar pora ilgainiui jausis laiminga.

    Kai santykiuose daug įtampos, net ir stipri trauka dažnai nekompensuoja nuolatinio nesaugumo ar atotrūkio. Tuo tarpu poros, kurios investuoja į emocinį ryšį, dažniau išlaiko šilumą net tada, kai „drugeliai“ seniai tapo ramesniu prisirišimu.

    Tyrimų kryptis gana nuosekli: ilgalaikę santykių kokybę palaiko ne vien romantikos intensyvumas, o gebėjimas kurti artumą per kasdienę draugystę ir pasitikėjimą. Tai ypač svarbu etapais, kai gyvenimas tampa labiau „apie darbus“ nei apie įspūdžius.

    Jei pora pastebi, kad traukos mažiau, tai nebūtinai reiškia santykių pabaigą. Dažnai tai signalas atnaujinti emocinį ryšį: daugiau atvirų pokalbių, daugiau dėmesio vienas kito patirčiai ir mažiau automatinio bendravimo.

  • Dažna skalbyklių priežiūros klaida: kaip pelėsis ir kalkės tyliai trumpina prietaiso tarnavimą

    Skalbyklės valymas daugeliui atrodo kaip retas, nebūtinas darbas, tačiau specialistai pabrėžia, kad reguliari priežiūra tiesiogiai lemia ir prietaiso ilgaamžiškumą, ir higieną namuose. Viduje besikaupiantys nešvarumai, skalbiklių likučiai, pelėsis ir kalkių nuosėdos ilgainiui gali sukelti nemalonų kvapą, prastesnę skalbimo kokybę ir didesnes energijos sąnaudas.

    Gamintojų priežiūros rekomendacijos dažniausiai sutampa: skalbyklę verta išvalyti maždaug kartą per mėnesį arba po maždaug 30 skalbimo ciklų. Tai ypač aktualu didesnėms šeimoms, kur skalbimo mašina dirba beveik kasdien, o drėgmė ir šiluma sudaro palankias sąlygas mikroorganizmams daugintis.

    Signalai, kad skalbyklę reikėtų valyti nedelsiant, paprastai būna akivaizdūs: užsistovėjęs kvapas iš būgno, nemalonus drabužių kvapas po skalbimo, matomi nešvarumai gumoje ties durelėmis ar užsikimšęs filtras. Jei šiuos požymius ignoruojate, problemos dažniausiai tik gilėja, o valymas tampa sudėtingesnis.

    Drėgna aplinka, likęs kondensatas ir skalbiklių nuosėdos sudaro sąlygas kauptis pelėsiui bei bakterijoms, kurios gali tapti ir nemalonių kvapų, ir alergizuojančių dalelių šaltiniu. Dažniausios vietos, kur tai įvyksta, yra guminės tarpinės, skalbiklio stalčiukas ir prietaiso vidiniai kanalai.

    Kita ilgalaikė bėda yra kalkėjimas, ypač jei vanduo kietesnis ir jame daugiau kalcio bei magnio junginių. Kalkės nusėda ant kaitinimo elemento ir kitų dalių, dėl to prietaisui gali prireikti daugiau energijos vandeniui pašildyti, o komponentai greičiau dyla.

    Dažniausiai rekomenduojamas paprastas sprendimas: paleisti tuščią skalbimo ciklą su karštu vandeniu ir specialia skalbyklių valymo priemone. Po tokio ciklo pravartu atlikti papildomą skalavimą ir atidžiai išvalyti skalbiklio stalčiuką, nes ten kaupiasi ir milteliai, ir minkštiklio likučiai.

    Ne mažiau svarbu nuvalyti gumines tarpines prie durelių, kur dažnai slepiasi drėgmė ir nešvarumai, taip pat patikrinti filtrą ir, jei reikia, jį išplauti. Baigus valymą, rekomenduojama palikti dureles ir skalbiklio stalčiuką pravirus, kad vidus pilnai išdžiūtų ir mažėtų pelėsio rizika.

    Jei po kruopštaus valymo kvapas išlieka, pelėsis vėl greitai atsiranda arba pastebite, kad skalbyklė prasčiau išleidžia vandenį, problema gali būti gilesnė nei paviršinės nuosėdos. Tokiais atvejais saugiausia kreiptis į autorizuotą servisą, nes užsilikę teršalai vidiniuose mazguose ar žarnose gali reikalauti profesionalaus išardymo ir valymo.

    Specialistai taip pat primena, kad reguliarus, profilaktinis valymas paprastai yra pigiausias būdas išvengti gedimų. Kuo ilgiau nuosėdos ir pelėsis kaupiasi, tuo didesnė tikimybė, kad prireiks remonto ar brangesnių detalių keitimo.

  • Arbatpinigiai Graikijoje: kada ir kiek palikti, kad neatrodytumėte nemandagiai kelionėje

    Arbatpinigių kultūra Graikijoje skiriasi nuo įprastos JAV ar dalies Vakarų Europos praktikos, kur dažnai tikimasi aiškaus procento nuo sąskaitos. Vietiniai dažniau vadovaujasi paprasta taisykle: arbatpinigiai yra padėka už gerą aptarnavimą, o ne privalomas mokestis.

    Dėl to po vakarienės retas griebiasi skaičiuotuvo ir skaičiuoja tikslius procentus. Dažniausias sprendimas yra suapvalinti sumą ir palikti tiek, kiek atrodo teisinga, ypač jei aptarnavimas buvo šiltas ir greitas.

    Jei aptarnavimas labai geras, praktikoje dažnai taikomas orientyras apie 10 proc. Pavyzdžiui, jei sąskaita siekia 45 eurus, neretai paliekama 50 eurų, o jei 90 eurų, pridedama dar apie 10 eurų.

    Vietinėse tavernose ar šeimos restoranuose, kur jaučiamas asmeniškesnis dėmesys, arbatpinigiai gali būti kiek didesni, ypač jei darbuotojai padėjo su rekomendacijomis ar buvo išskirtinai rūpestingi. Turistinėse zonose įprasta palikti mažiau, nes aptarnavimas dažnai labiau standartizuotas.

    Kavinėse ar prie kavos baro dažniausiai pakanka suapvalinti sumą arba palikti smulkių, jei atsiskaitote grynaisiais. Greito maisto vietose ar perkant souvlaki arbatpinigiai paprastai nėra tikimasi, bet suapvalinimas dažnai priimamas kaip malonus gestas.

    Nors atsiskaitymai kortele Graikijoje plačiai paplitę, arbatpinigius kortele palikti ne visuomet patogu. Kai kuriose vietose mokėjimo terminalai neturi aiškios arbatpinigių funkcijos, o net ir palikus papildomą sumą ne visada garantuota, kad ji tiesiogiai pasieks aptarnaujantį darbuotoją.

    Dėl šios priežasties keliautojams patariama turėti monetų ir smulkesnių banknotų. Tai ypač praverčia salose ir mažesniuose miesteliuose, kur smulkių grąžos klausimas vis dar aktualus.

    Dažniausi du būdai yra palikti grynuosius ant stalo išeinant arba paduoti juos tiesiai padavėjui. Antrasis variantas kai kam atrodo asmeniškesnis, ypač jei norite aiškiai parodyti, kad dėkojate konkrečiam žmogui už aptarnavimą.

    Graikijoje dosnumas dažnai prisimenamas, tačiau tai nereiškia, kad arbatpinigiai „perka“ dėmesį. Vietiniai tai labiau supranta kaip pagarbų gestą, o kai kuriais atvejais maloniai nustebinti svečiai gali sulaukti ir mažos vaišės po vakarienės.

  • Wi‑Fi namuose lėtėja be priežasties? Šiuos įrenginius laikykite atokiau nuo maršrutizatoriaus

    Stabilus belaidis internetas namuose šiandien tapo būtinybe: nuo jo priklauso nuotolinis darbas, vaizdo transliacijos, žaidimai ir išmaniųjų namų įrenginiai. Tačiau net ir turint greitą planą, Wi‑Fi ryšys kartais ima strigti, o kaltas ne visada būna tiekėjas ar pasenęs maršrutizatorius.

    Ryšio kokybę dažnai pablogina šalia maršrutizatoriaus laikomi įrenginiai, kurie kelia radijo trikdžius arba dirba panašiuose dažniuose. Tai ypač aktualu 2,4 GHz juostai, kuri geriau „pramuša“ sienas, bet yra labiau apkrauta ir jautresnė trukdžiams nei 5 GHz.

    Dažniausi trikdžių šaltiniai yra kūdikio stebėjimo įrenginiai, „Bluetooth“ kolonėlės, vaizdo stebėjimo kameros, išmanieji televizoriai ir dalis išmaniųjų namų įrangos. Kai tokie prietaisai stovi visai šalia maršrutizatoriaus, gali atsirasti ryšio uždelsimas, greičio šuoliai ir trumpi atsijungimai.

    Problema sustiprėja, jei keli įrenginiai vienu metu aktyviai siunčia duomenis, pavyzdžiui, saugumo kameros nuolat įkelia vaizdą į debesiją. Tokiu atveju nukenčia ne tik signalas, bet ir bendras tinklo pajėgumas, todėl kiti įrenginiai tame pačiame tinkle gali veikti lėčiau.

    Kaip pagerinti Wi‑Fi be pirkinių

    Paprastas sprendimas dažnai būna fizinis atstumas: maršrutizatorių verta laikyti atokiau nuo trikdžius galinčių kelti prietaisų, paliekant bent kelis metrus. Jei įmanoma, dalį stacionarių įrenginių, pavyzdžiui, televizorių ar žaidimų konsolę, pravartu prijungti laidu.

    Svarbu ir vieta: geriausia, kai maršrutizatorius stovi arčiau būsto centro, šiek tiek aukščiau nuo grindų ir ne kampe. Taip signalas tolygiau pasiekia skirtingas patalpas, o ryšį mažiau slopina masyvios sienos ir stambūs baldai.

    Daugiabučiuose dažna bėda yra kaimynų tinklų „susigrūdimas“ tuose pačiuose kanaluose. Tokiu atveju gali padėti Wi‑Fi kanalo pakeitimas maršrutizatoriaus nustatymuose arba perėjimas į 5 GHz juostą, jei ją palaiko tiek maršrutizatorius, tiek įrenginiai.

    Jei namuose daug įrenginių arba yra „mirusios zonos“, verta apsvarstyti tinklinę Wi‑Fi sistemą ar papildomą prieigos tašką. Tačiau dažnai pirmiausia pakanka perstatyti maršrutizatorių ir sumažinti šalia esančių trikdžių šaltinių skaičių.

  • Asteroidas 2022 OB5 sukasi kas 92 sekundes: tyrėjai įspėja, kad nusileisti būtų beveik neįmanoma

    Asteroidas 2022 OB5 sukasi kas 92 sekundes: tyrėjai įspėja, kad nusileisti būtų beveik neįmanoma

    Kosmose slypintys metalų turtingi asteroidai jau seniai vilioja idėja apie naują žaliavų šaltinį, ypač kai kalbama apie netoli Žemės skriejančius objektus, kuriuos teoriškai pasiekti lengviau. Vis dėlto naujas tyrimas rodo, kad vien „lengvai pasiekiamas“ dar nereiškia „tinkamas darbui“.

    Mokslininkai, naudodami itin didelio greičio optinę kamerą, nustatė, kad asteroidas 2022 OB5 sukasi taip sparčiai, jog bet kokiai misijai ant jo paviršiaus tektų spręsti beveik neįveikiamą prisitvirtinimo uždavinį. Pasak autorių, tai gali būti ne pavienis atvejis tarp mažiausių ir patraukliausių taikinių.

    Kasybos pažadai ir realybė

    Kosmoso kasybos idėja pastarąjį dešimtmetį traukė investuotojų ir technologijų entuziastų dėmesį, tačiau ankstesnės ambicijos dažnai prasilenkė su realybe. Ankstesni bandymai kurti tokio tipo verslą baigėsi nesėkmėmis, o tai tapo priminimu, kad vien optimistiniai skaičiavimai dar negarantuoja įgyvendinamos misijos.

    Tarp naujesnių šios srities žaidėjų minima bendrovė „Astroforge“, kuri kaip vieną iš kandidatų buvo pasirinkusi asteroidą 2022 OB5. Bendrovę domino požymiai, leidžiantys įtarti metalingą sudėtį, ir palanki orbita, tačiau pirmasis bandymas surinkti daugiau duomenų baigėsi ryšio praradimu su aparatu.

    Itin greita kamera atskleidė netikėtą faktą

    Naujasis tyrimas pradžioje buvo skirtas ne kasybos planams vertinti, o modernios didelio greičio kameros „HiPERCAM“ galimybėms pademonstruoti. Šis prietaisas, sumontuotas Gran Telescopio Canarias teleskope La Palmoje, gali fiksuoti daugiau nei 1 000 kadrų per sekundę keliais spalvų kanalais, todėl tinka greitai kintančių signalų analizei.

    Asteroidų stebėjimas iš Žemės yra sudėtingas dėl jų blankumo, greito judėjimo ir trumpų stebėjimo langų. Dėl to galimybė per ribotą laiką įvertinti ir sukimąsi, ir paviršiaus savybes laikoma itin vertinga, ypač kai kalbama apie potencialius misijų taikinius.

    Sukasi kas 92 sekundes

    Tyrėjai nustatė, kad 2022 OB5 pilną apsisukimą atlieka maždaug per 92 sekundes, todėl priskiriamas itin greitai besisukančių asteroidų grupei. Toks tempas reiškia, kad ties pusiauju išcentrinės jėgos tampa dominuojančios, o paviršiaus trauka, kuri paprastai padėtų nusileidimo aparatui „prisiklijuoti“, praktiškai nepadeda.

    Tokioje aplinkoje bet koks bandymas nusileisti gali baigtis tuo, kad aparatas atšoks nuo paviršiaus ir bus nusviestas atgal į erdvę. Tai keičia misijų logiką: vien pasiekti asteroidą nepakanka, jei ant jo paviršiaus neįmanoma stabiliai dirbti.

    „Erdvėlaiviui, bandančiam nusileisti ar įsitvirtinti, būtų itin sunku išlikti prisitvirtinusiam“, – sakė tyrimo vadovas Miguelis R. Alarconas.

    Jo teigimu, sukimasis turėtų tapti vienu iš pirmųjų filtrų renkantis taikinius praktinėms misijoms. Kitu atveju rizika išleisti lėšas objektui, kurio realiai neįmanoma tyrinėti ar eksploatuoti, išlieka pernelyg didelė.

    Ar tai dažnas reiškinys?

    Tyrimas atkreipia dėmesį į platesnę tendenciją: ypač greitas sukimasis gali būti gana dažnas tarp mažų ir energetiškai patrauklių netoli Žemės skriejančių asteroidų. Būtent tokie objektai dažnai atrodo patogiausi, nes jiems pasiekti reikia mažiau kuro ir laiko.

    Tačiau jei greitas sukimasis pasitaiko dažnai, dalis „lengviausiai pasiekiamų“ taikinių gali tapti „sunkiausiai panaudojamais“. Tai reikštų, kad misijų planavime daugiau svorio tektų skirti ne vien orbitoms ir skrydžio sąnaudoms, bet ir paviršiaus dinamikai, sukimosi būsenai bei prisitvirtinimo technologijoms.

    „Astroforge“ vadovas Mattas Gialichas viešai teigė, kad bendrovė planuoja remtis magnetiniu prisitvirtinimu, kuris, jo vertinimu, galėtų užtikrinti didesnę sukibimo jėgą nei sukimasis sukuria išcentrinę apkrovą. Vis dėlto tai išlieka inžinerinis pažadas, kurį galės patvirtinti tik reali misija.

    Artimiausios planuojamos misijos turėtų tapti praktiniu bandymu, ar tokie sprendimai veikia ne laboratorijoje, o realiomis sąlygomis. Jei ne, 2022 OB5 pavyzdys gali tapti signalu, kad potencialių taikinių sąrašas kosmoso kasybai yra gerokai trumpesnis, nei norėtųsi tikėti.

  • Saulės elektrinė Anglijoje apkaltinta dėl įstrigusių elnių, bet paaiškėjo visai kita problema

    Saulės elektrinė Anglijoje apkaltinta dėl įstrigusių elnių, bet paaiškėjo visai kita problema

    Didelėje saulės elektrinėje Anglijoje darbuotojai iš pradžių manė, kad teritorija apsaugota tinkamai: tvora saugo įrangą, o laukiniai gyvūnai laikosi atokiau. Tačiau netrukus pasirodė pranešimų, kad į aptvertą zoną patekę elniai neberanda kelio lauk.

    Liudininkai fiksavo gyvūnus, ilgai klaidžiojančius palei perimetrą ir kartojančius tuos pačius bandymus ištrūkti. Vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose paskatino diskusiją, ar saulės parkai netampa papildoma kliūtimi laukinei faunai.

    Iš pradžių dalis kritikos buvo nukreipta į pačią saulės elektrinę ir jos įrangą, tarsi būtent ji būtų pagrindinė bėda. Vis dėlto gyvūnų gerovės ir gamtosaugos atstovai, įvertinę situaciją, pabrėžė, kad elnių nesužalojo moduliai ar konstrukcijos.

    Ką parodė tyrimas vietoje

    Vertinant teritoriją paaiškėjo, kad pagrindinis veiksnys – tvoros ir vidinių užtvarų išdėstymas. Aukšta perimetro tvora kartu su siaurais koridoriais tarp vidinių barjerų ir infrastruktūros sudarė erdvę, kurioje išsigandę gyvūnai lengvai praranda orientaciją.

    Gamtosaugininkai atkreipė dėmesį, kad elniai gali patekti į teritoriją per tam tikras angas ar ne iki galo uždarytas vietas, bet išėjimą rasti jiems gerokai sunkiau. Panikos būsenoje gyvūnai linkę bėgti palei kliūtį ir kartoti maršrutą, o tai didina išsekimo riziką.

    „Tai ne saulės moduliai tapo spąstais, o netinkamai suplanuotas aptvėrimas, kuris gyvūnams virsta klaidžiu koridoriumi“, – sakė gamtosaugos iniciatyvos atstovas.

    Kokių sprendimų imasi operatorius

    Po viešumo ir kontaktų su gyvūnų gerovės organizacijomis saulės parko operatorius sutiko keisti sprendinius, kad elniai galėtų saugiau palikti teritoriją. Tarp priemonių minimi papildomi išėjimo taškai ir aptvėrimo korekcijos, leidžiančios laukiniams gyvūnams neįstrigti vidinėse zonose.

    Tokie pakeitimai praktikoje dažniausiai reiškia specialias angas ar kryptingas „vienkrypčio“ tipo išeigas, kurios neprastina apsaugos nuo žmonių patekimo, bet sudaro galimybę gyvūnams pasišalinti. Taip pat peržiūrimas vidinių užtvarų išdėstymas, kad neliktų akligatvių.

    Ko ši istorija išmoko apie saulės parkus

    Šis atvejis tapo priminimu, kad atsinaujinančios energetikos infrastruktūra, nors ir naudinga klimato tikslams, gali netikėtai paveikti vietos ekosistemas. Didžiausios rizikos dažnai kyla ne dėl pačios technologijos, o dėl teritorijos planavimo: aptvėrimų, priežiūros kelių ir gyvūnų judėjimo „koridorių“.

    Kartu istorija parodė, kad konfliktai gali būti sprendžiami greitai, kai operatoriai bendradarbiauja su gamtosaugininkais ir pritaiko sprendimus realioms sąlygoms. Tikslas – kad saulės elektrinės būtų saugios tiek infrastruktūrai, tiek šalia gyvenančiai laukinei faunai.

  • Kur ir kada Kėdainiuose atnaujins gatves: meras V. Tamulis vardija 2026 metų asfaltavimo darbus

    Kur ir kada Kėdainiuose atnaujins gatves: meras V. Tamulis vardija 2026 metų asfaltavimo darbus

    Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis gyventojams pristatė, kokie gatvių asfaltavimo ir asfalto dangos atnaujinimo darbai šiemet numatyti skirtingose rajono vietose. Pasak mero, darbai apima ir seniūnijas, ir Kėdainių miestą, o informacija bus tikslinama, kai keisis rangos grafikai.

    Daugiausia dėmesio šiame etape skiriama Surviliškio, Dotnuvos, Krakių ir Gudžiūnų seniūnijoms, kur planuojami konkretūs važiuojamosios dalies atnaujinimo darbai. Savivaldybė pabrėžia, kad darbų eiga priklausys nuo oro sąlygų, techninių sprendinių ir organizuojamų eismo ribojimų.

    Atskirai meras informavo ir apie Pelėdnagių, Šėtos bei Truskavos seniūnijas, kur taip pat numatyti gatvių asfaltavimo ir dangos atnaujinimo projektai. Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės pranešimus, nes darbų pradžios datos ir apimtys gali būti koreguojamos derinant rangovų užimtumą.

    Kas keisis Kėdainių mieste?

    Kėdainių miesto seniūnijos teritorijoje, pasak mero, vyksta dalis darbų jau dabar, o kita dalis suplanuota artimiausiam laikotarpiui. Čia numatomas ne tik gatvių, bet ir šaligatvių atnaujinimas, todėl kai kur gali būti laikinai ribojamas pėsčiųjų ir automobilių judėjimas.

    „Svarbiausia, kad gyventojai iš anksto žinotų, kur vyks darbai, ir galėtų planuoti maršrutus, o mes nuosekliai skelbsime naujausią informaciją“, – sakė Valentinas Tamulis.

    Savivaldybė taip pat praneša, kad vėlesniuose pranešimuose meras žada pateikti informaciją ir apie kitų Kėdainių rajono seniūnijų gatvių bei infrastruktūros atnaujinimo planus. Gyventojams patariama atkreipti dėmesį į laikinus kelio ženklus ir rangovų nurodymus darbų zonose.

  • Kelmės rajone už 154 000 eurų stiprins 4 priedangas: kas keisis mokyklose ir sporto centre

    Pasirašyta sutartis dėl priedangų

    Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Kelmės rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl projekto VRM-003-K-044, skirto stiprinti pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas.

    Projektas įgyvendinamas pagal Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonę, patvirtintą vidaus reikalų ministro įsakymu 2023 metais kovo 14 dieną. Pagrindinis tikslas – kad priedangos realiai veiktų ir būtų patogiau pasiekiamos gyventojams, įskaitant riboto judumo asmenis.

    Kiek kainuos ir kiek truks darbai

    Numatyta, kad projektas bus įgyvendintas per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos. Finansavimas skiriamas iš Valstybės gynybos fondo ir sudaro 100 proc. tinkamų išlaidų.

    Bendra maksimali suma – iki 154 000 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad po projekto įgyvendinimo priedangos mažiausiai 5 metus turės išlikti įtrauktos į savivaldybės patvirtintą priedangų sąrašą.

    Kur bus gerinamos priedangos

    Projektas bus vykdomas kartu su partneriais keturiose įstaigose: Kelmės Jono Graičiūno gimnazijoje, Kelmės rajono Kražių Žygimanto Liauksmino pagrindinėje mokykloje, Kelmės sporto centre ir Kelmės „Aukuro“ pagrindinėje mokykloje.

    Numatytos lėšos pasiskirsto pagal objektus: Kelmės Jono Graičiūno gimnazijai – 35 000 eurų, Kražių Žygimanto Liauksmino pagrindinei mokyklai – 11 100 eurų, Kelmės sporto centrui – 34 950 eurų, Kelmės „Aukuro“ pagrindinei mokyklai – 73 050 eurų.

    Kokie darbai numatyti priedangose

    Kelmės rajono savivaldybė nurodo, kad šiuo metu rajono priedangos atitinka trečią, žemiausią atsparumo lygį. Taip pat įvardijamos problemos: trūksta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų, nepakanka vėdinimo sprendimų, nėra avarinio apšvietimo.

    Projekto lėšomis planuojama įrengti evakuacinius išėjimus, pritaikyti įėjimus ir išėjimus riboto judumo asmenims, įrengti apsauginius skydus langams. Taip pat numatoma įrengti ar sutvarkyti vėdinimo sistemas, įdiegti gaisro aptikimo ir signalizavimo sprendimus bei pasirūpinti rezerviniu elektros energijos tiekimu, įskaitant elektros generatorių.

    Įgyvendinus darbus tikimasi padidinti žmonių, galinčių pasinaudoti priedangomis, skaičių ir pagerinti priedangų funkcinį patikimumą. Savivaldybė akcentuoja, kad ekstremalių situacijų metu svarbu ne tik patalpos, bet ir realiai veikianti infrastruktūra – nuo vėdinimo iki apšvietimo ir saugaus evakavimo.

    Pasibaigus projektui sukurtas turtas bus perduotas partneriams, kurie bus atsakingi už jo priežiūrą, saugojimą ir naudojimą pagal paskirtį. Esant poreikiui, infrastruktūra galės būti naudojama ne tik kasdieniams įstaigų poreikiams, bet ir civilinės saugos pratyboms, mokymams bei šviečiamajai veiklai.

  • Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: kam ją bus lengviau gauti ir kas svarbu dirbantiems

    Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: kam ją bus lengviau gauti ir kas svarbu dirbantiems

    Kas keičiasi nuo birželio 1 dienos

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, kurios turėtų taikliau nukreipti paramą ir sumažinti atvejų, kai žmogus netenka teisės į ją dėl formalių kriterijų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad pokyčių naudą pajus apie 15 000 žmonių.

    Pakeitimai apima socialinę pašalpą ir kompensacijas, taip pat įveda palankesnes sąlygas dirbantiems mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Kartu daugiau dėmesio skiriama tam, kad parama ne tik „užkamšytų“ pajamų spragas, bet ir padėtų grįžti į darbo rinką.

    „Siekiame, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia, ir kartu stiprintų žmonių galimybes grįžti į darbo rinką bei išlaikyti finansinį stabilumą“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Didesnė „finansinė pagalvė“ nebeatims paramos

    Vienas reikšmingiausių pokyčių susijęs su turto vertinimu: padidinti piniginių lėšų normatyvai, pagal kuriuos vertinama, ar žmogus turi „per daug“ santaupų paramai gauti. Tai turėtų sumažinti situacijų, kai parama prarandama vien dėl to, kad šeima yra sukaupusi didesnę sumą nenumatytiems atvejams.

    Ministerijos pateiktame pavyzdyje nurodoma, kad 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas didėja nuo 8 155 iki 16 310 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad turint santaupų iki šios ribos, teisė į socialinę pašalpą ar būsto šildymo išlaidų kompensaciją neturėtų būti prarandama vien dėl pinigų likučio sąskaitoje.

    Taip pat 1,5 karto padidintas būsto ploto normatyvas individualiems namams: vieno ir dviejų butų namuose jis didinamas nuo 60 iki 90 kv. m. Dėl to daliai gyventojų kompensacijų skyrimas neturėtų būti ribojamas vien dėl didesnio, bet realiai šeimos poreikius atitinkančio būsto ploto.

    Skatinimas įsidarbinti: ilgiau mokama papildoma pašalpa

    Pokyčiai paliečia ir papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus. Numatyta, kad 100 proc. iki įsidarbinimo mokėtos socialinės pašalpos dydžio išmoka bus mokama 6 mėnesius, kai anksčiau ji buvo mokama 3 mėnesius.

    Taip pat sutrumpintas būtinas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo: nuo 6 iki 3 mėnesių. Išplėstas ir gavėjų ratas, kad papildoma parama būtų prieinamesnė žmonėms, kuriems anksčiau registracija Užimtumo tarnyboje nebuvo privaloma, pavyzdžiui, prižiūrėjusiems artimuosius ar auginusiems mažamečius vaikus.

    Dar vienas pakeitimas svarbus dirbantiesiems ne visu krūviu: atsisakyta reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę, kad būtų galima gauti piniginę socialinę paramą. Tai turėtų sumažinti administracinę naštą ir „užburtą ratą“, kai žmogus dirba, bet dėl formalių kriterijų paramos negauna.

    Palankesnės sąlygos vieniems vaiką auginantiems ir auginantiems vaikus su negalia

    Keičiamos taisyklės šeimoms, kuriose vienas iš tėvų vienas augina vaikus: 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl paramos bus galima gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas. Iki šiol tokiais atvejais socialinė pašalpa dažniausiai buvo skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos.

    Kartu nustatoma pareiga per šį laikotarpį imtis teisinių veiksmų dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko išlaikymo. Tikslas – kad šeimos pajamos ilgainiui didėtų ne vien per paramą, bet ir per teisiškai užtikrintą išlaikymą.

    Vaikus su negalia auginančioms šeimoms svarbus pakeitimas susijęs su pajamų vertinimu: į pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, taip pat kai kuriems asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei pirmą kartą tai nustatyta iki jiems sukanka 24 metai ir jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    Akcentas – užimtumo didinimas, o ne formali pareiga

    Keičiama ir pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka. Savivaldybės administracija pirmiausia turės siūlyti socialinės pašalpos gavėjams dalyvauti savivaldybės parengtoje užimtumo didinimo programoje ar užimtumą skatinančiuose projektuose.

    Visuomenei naudingai veiklai galės būti pasitelkiami tik tie darbingi nedirbantys, nesimokantys asmenys, kurie atsisako dalyvauti užimtumo programose ir socialinę pašalpą gauna ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės. Tokiu būdu siekiama, kad pagrindinis kelias būtų realios integracijos priemonės, o ne vien formalus įpareigojimas.