CP v2

Blog

  • Kivį valgėte neteisingai: 3 būdai iš vaisiaus gauti maksimumą naudos ir skonio

    Kivis dažnai laikomas paprastu užkandžiu, tačiau nuo to, kaip jį nuplaunate, valgote ir laikote, priklauso ir skonis, ir maistinė vertė. Nors vaisius atrodo švarus, jo paviršiuje gali likti dulkių, nešvarumų ir kitų likučių nuo kelionės iki parduotuvės lentynos.

    Kivį geriausia plauti tik prieš pat valgymą, o ne iš karto parsinešus iš parduotuvės. Per ilgai laikomas šlapias vaisius greičiau praranda kokybę, o drėgmė ant žievelės gali paskatinti gedimo procesus.

    Kaip teisingai nuplauti kivį

    Nuplaukite vaisių po vėsiu tekančiu vandeniu apie 10–20 sekundžių, švelniai patrindami žievelę rankomis, ypač jei ji atrodo apsinešusi. Tuomet nusausinkite švariu virtuviniu arba popieriniu rankšluosčiu.

    Toks paprastas veiksmas sumažina nepageidaujamų medžiagų patekimą į organizmą ir yra ypač svarbus, jei kivį planuojate valgyti su žievele. Kadangi vaisius perina rinkimą, pakavimą, transportą ir sandėliavimą, ant paviršiaus gali patekti ir bakterijų nuo rankų ar taros.

    Trys būdai valgyti kivį

    Dažniausias pasirinkimas – nulupti ir supjaustyti. Žievelę patogu nuimti daržovių skustuku arba peiliu, o minkštimą supjaustyti riekelėmis ar pusmėnuliais, priklausomai nuo to, kaip patogiau valgyti ar patiekti.

    Kitas greitas būdas – perpjauti per pusę ir išskobti šaukšteliu. Taip lengva užkąsti darbe ar kelionėje, nes nereikia nei lupti, nei pjaustyti, o vaisiaus sultys lieka viduje.

    Trečias variantas, kurio daugelis vengia be reikalo, – valgyti su žievele. Kivio žievelė yra valgoma, o dalis skaidulų ir mikroelementų slypi būtent išoriniame sluoksnyje, todėl tinkamai nuplautas vaisius gali būti maistingesnis. Skonis gali pasirodyti šiek tiek žemiškas, o tekstūra pūkuota, tačiau tai labiau įpročio klausimas.

    Kaip laikyti, kad neprarastų skonio

    Kivis kambario temperatūroje dažniausiai išsilaiko apie savaitę, o šaldytuve gali išbūti iki mėnesio, jei buvo pirktas dar ne visai prinokęs. Tikslus laikas priklauso nuo sunokimo momento ir laikymo sąlygų.

    Neprinokusį kivį laikykite kambario temperatūroje, kol jis šiek tiek suminkštės paspaudus. Jei norite procesą pagreitinti, dėkite vaisių į popierinį maišelį, o kartu įdėtas obuolys ar bananas dar labiau paspartins nokimą.

    Prinokusį kivį geriausia perkelti į šaldytuvą ir laikyti vaisių bei daržovių stalčiuje, kad ilgiau išliktų šviežias. Supjaustytą kivį laikykite sandariame inde ar sandariai uždarytame maišelyje šaldytuve ir suvalgykite per 1–2 dienas, kad neišsausėtų ir neprarastų skonio.

  • Populiarūs bulvių kepimo triukai prie laužo: folija gali pakenkti, bet pavojus slypi kitur

    Laužas daugeliui asocijuojasi su savaitgaliu gamtoje ir paprastais, bet ypatingais patiekalais. Vienas dažniausių pasirinkimų – žarijose keptos bulvės, kurias šiandien daugelis įprato sukti į aliuminio foliją dėl patogumo ir švaresnių rankų.

    Vis dėlto, kylant temperatūrai, daliai žmonių kyla klausimas, ar aliuminis iš folijos gali patekti į maistą. Specialistai pabrėžia, kad aliuminio migracija priklauso nuo kelių veiksnių, o didžiausią reikšmę turi patiekalo rūgštingumas ir tai, kas kepama kartu su produktu.

    Ar bulvė sugeria aliuminį?

    Mitybos specialistai aiškina, kad aliuminio patekimas į maistą labiausiai didėja, kai folija liečiasi su rūgščiais produktais. Tai aktualiau mėsai ar daržovėms, ruošiamiems su citrinų sultimis, actu ar pomidorais, nes rūgštesnėje terpėje metalas į maistą migruoja sparčiau.

    Bulvės pagal savo savybes paprastai yra arčiau neutralaus, tik silpnai rūgštaus maisto. Dėl to, taip pat dėl gana tvirtos struktūros, folijoje keptose bulvėse aliuminio kiekiai paprastai nėra dideli, ypač jei tai nėra kasdienis pasirinkimas.

    Kada rizika išauga labiausiai?

    Didžiausia klaida, kurią žmonės dažnai daro prie laužo, yra bulvių įpjovimas ir gausus sūdymas ar sviesto įdėjimas dar prieš kepimą. Papildomi veiksniai, tokie kaip druska ir riebalai, kaitinami aukštoje temperatūroje, gali skatinti medžiagų migraciją, todėl saugesnis sprendimas yra gardinti jau iškepus.

    Praktikoje keli kartai per metus daugumai žmonių nėra problema, tačiau verta prisiminti principą: kuo paprastesnė sudėtis kepant, tuo mažiau nepageidaujamų procesų. Jei norisi sviesto ir druskos, geriausia juos dėti ant karštos bulvės jau lėkštėje.

    Pavojus, kurio dažnai neįvertina

    Dar rimtesnė rizika slypi ne pačioje folijoje, o laikyme. Jei bulvės po kepimo paliekamos folijoje ilgesniam laikui kambario temperatūroje, susidaro menkai vėdinama aplinka, kuri gali būti palanki tam tikrų bakterijų dauginimuisi.

    Maisto saugos specialistai įspėja, kad tokiais atvejais teoriškai gali atsirasti botulizmo rizika, ypač jei maistas laikomas šiltai ir ilgai. Todėl rekomendacija paprasta: bulves valgyti netrukus po iškepimo, o jei norite pasilikti vėliau, jas reikėtų išvynioti, greitai atvėsinti ir laikyti šaltai.

    Apibendrinant, folijoje keptos bulvės gali būti saugus ir skanus pasirinkimas, jei laikomasi kelių taisyklių. Kepkite paprastai, gardinkite po kepimo ir nepalikite bulvių folijoje iki ryto.

  • Kosmetologai to nepasakys: brangias procedūras nuo pigmentacijos pakeičia vienas kremas

    Pigmentinės dėmės, strazdanos ar po aknės likę patamsėjimai dažnai siejami su brangiomis procedūromis, tačiau dermatologijoje vis daugiau dėmesio skiriama nuosekliam namų režimui. Daugeliu atvejų odos toną galima gerinti palaipsniui, jei pasirenkami tinkami aktyvūs ingredientai ir laikomasi apsaugos nuo saulės.

    Dažniausios hiperpigmentacijos priežastys yra ultravioletinių spindulių poveikis, uždegimas po bėrimų, hormoniniai svyravimai ir natūralūs odos senėjimo procesai. Net ir naudojant veiksmingas priemones, be kasdienės fotoprotekcijos rezultatai paprastai būna trumpalaikiai, o naujos dėmės atsiranda greičiau.

    Kas realiai veikia namuose?

    Vienas dažniausiai rekomenduojamų ingredientų yra vitaminas C, nes jis veikia kaip antioksidantas ir gali padėti mažinti matomą patamsėjimą, ypač jei jis susijęs su saulės poveikiu. Stabilios formos ir tinkama pakuotė čia svarbios, nes vitaminas C jautrus šviesai ir orui, todėl prastai laikomas produktas gali būti mažiau efektyvus.

    Kitas plačiai taikomas komponentas yra niacinamidas, dar vadinamas vitaminu B3. Jis vertinamas dėl gebėjimo padėti mažinti netolygų toną ir paraudimą bei stiprinti odos barjerą, todėl dažnai tinka ir jautresnei odai, ypač kai priemonės naudojamos reguliariai.

    Po aknės likusiai pigmentacijai ir uždegiminiams pakitimams neretai pasirenkama azelaino rūgštis. Ji laikoma švelnesne alternatyva agresyvesniems šveitimams, gali padėti raminti odą ir tolyginti atspalvį, tačiau efektas paprastai matomas palaipsniui, o pradėjus naudoti gali prireikti įsivertinti odos toleranciją.

    SPF – esminė sąlyga rezultatui

    Dermatologai nuosekliai pabrėžia, kad be kasdienės apsaugos nuo saulės net ir geriausi šviesinantys ingredientai dažnai neduoda norimo rezultato. UV spinduliai veikia ne tik vasarą: jie prasiskverbia pro debesis, o UVA dalis gali pasiekti odą ir per automobilio ar biuro langus.

    Praktiškai tai reiškia, kad plataus spektro SPF turėtų tapti kasdieniu įpročiu, o ne priemone tik atostogoms. Pigmentacijos prevencijoje svarbiausia yra nuoseklumas: reguliarus SPF naudojimas dažnai lemia, ar patamsėjimai šviesės, ar atsinaujins.

    Kada tikėtis pokyčių?

    Odos atsinaujinimo ciklas dažnai trunka apie mėnesį, todėl staigaus efekto paprastai nebūna. Pastebimesni pokyčiai dažniausiai išryškėja per 4–6 savaites, kai aktyvūs ingredientai naudojami nuosekliai ir kartu kasdien taikoma fotoprotekcija.

    Jei pigmentacija greitai progresuoja, atsiranda netipinių dėmių, niežėjimas ar kraujavimas, verta pasikonsultuoti su dermatologu. Tokiais atvejais svarbu atmesti kitas odos būkles ir parinkti saugiausią, individualiai tinkamą gydymo planą.

  • Molėtuose startavo „Press rally 2026“: daugiau nei 80 ekipažų laukia 600 km kelias iki Nidos

    Molėtuose startavo „Press rally 2026“: daugiau nei 80 ekipažų laukia 600 km kelias iki Nidos

    Gegužės 29 dieną Molėtuose oficialiai prasidėjo „Press rally 2026“ varžybų programa. Daugiau nei 80 ekipažų į trasą pajudėjo iš Molėtų rajono savivaldybės aikštės, kuri šiemet tapo oficialiu starto tašku.

    „Press rally“ Lietuvoje rengiamas jau 31-ąjį kartą, o per daugiau nei tris dešimtmečius tapo vienu ryškiausių automobilių sporto ir žiniasklaidos bendruomenės susitikimų. Renginys paprastai suburia žurnalistus, komunikacijos specialistus ir jų komandas, kurios varžosi specialiose rungtyse ir kelionėje per skirtingus miestus.

    Maršrutas nuo Molėtų iki Nidos

    Šių metų dalyvių laukia apie 600 kilometrų maršrutas nuo Molėtų iki Nidos. Organizatorių teigimu, visos distancijos metu numatytos specialios rungtys ir laiko matavimu paremtos užduotys įvairiose Lietuvos vietovėse.

    Tokio formato ralio esmė yra ne vien ilga kelionė, bet ir tikslus važiavimas pagal užduotis, komandinis darbas bei susikaupimas trumpose rungtyse, kuriose sprendžiamas rezultatas. Dėl to dalyviams svarbus ne tik greitis, bet ir disciplina, navigacija bei taktika.

    Kodėl startas patikėtas Molėtams?

    Molėtai šiemet pasirinkti oficialiu varžybų starto miestu, todėl pirmoji renginio diena prasidėjo miesto centre. Tokie startai dažnai tampa proga miestams prisistatyti dalyviams ir žiūrovams, o kartu suteikia daugiau matomumo vietos turizmui ir bendruomenei.

    Varžybų programa tęsis kelionėje link pajūrio, o finišo akcentu tradiciškai laikoma Nida, kur dalyvius pasitinka finalinės rungtys ir rezultatų suvedimas. Organizatoriai primena, kad svarbiausia šio renginio dalis yra saugus eismas ir atsakingas dalyvių elgesys viešuose keliuose.

  • Molėtų rajone paskirstytas stovyklų finansavimas: kurios vaikų vasaros programos gavo daugiausia

    Molėtų rajono savivaldybėje patvirtintas 2026 metų vaikų vasaros poilsio stovyklų finansavimas. Lėšos paskirstytos savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų gegužės 19 dieną pasirašytu įsakymu Nr. B6-279.

    Finansavimas skirtas skirtingo pobūdžio programoms – nuo dienos stovyklų ir kūrybinių veiklų iki sporto, gamtos pažinimo bei bendruomeniškumą stiprinančių iniciatyvų. Tokia įvairovė paprastai leidžia pritraukti skirtingų amžiaus grupių ir pomėgių vaikus.

    Didžiausios skirtos sumos

    Daugiausia lėšų skirta Molėtų kultūros centro programai Jaunimiečių stovykla – 4 390 eurų. Molėtų paslaugų šeimai centro programa Atrask pats save ir pažink kitus gavo 3 360 eurų.

    Po 3 000 eurų skirta Tradicinių amatų centro Meniškas kaimas programai Meniško kaimo Vasaros atradimų stovykla. VšĮ „Molėtų krašto muziejus“ gamtos tematikos programa Atgal į gamtą finansuota 2 630 eurų.

    Sporto ir aktyvaus laisvalaikio stovyklos

    Reikšminga dalis finansavimo atiteko Molėtų rajono kūno kultūros ir sporto centro programoms. Tarp jų – Jaunieji čempionai – 8, Judėkime kartu – 19, Kiekvienas vaikas čempionas, Sportiškas rytojus – 7 ir Šuolis į vasarą nuotykių ir gimnastikos ritmu, kiekvienai skirta po 2 500 eurų.

    Programai Oranžinis kamuolys -3 skirta 2 400 eurų, o Būgimas mus vienija – 2 050 eurų. UAB „Molėtų baseinas“ programa Vasaros bangos finansuota 2 700 eurų.

    Mokyklų, kultūros ir bendruomenių iniciatyvos

    Molėtų rajono Alantos gimnazijos programai Alantėlė 2026 skirta 1 900 eurų, o programai Vasaros atradimų ritmu – 900 eurų. Molėtų rajono Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos programa Pagauk bangą gavo 2 170 eurų.

    VšĮ „Teatriukas“ kūrybinei dienos stovyklai skirta 2 250 eurų, o VšĮ „Molėtų skautai“ programai Laužų sargai – 1 620 eurų. VšĮ „Bendrystės centras“ programai Žingsnis po žingsnio skirta 1 800 eurų.

    Tokie sprendimai paprastai siejami su savivaldybių praktika vasarą užtikrinti vaikų užimtumą, mažinti socialinę atskirtį ir sudaryti sąlygas prasmingam laisvalaikiui. Didesnis dėmesys dienos stovykloms dažnai padeda šeimoms derinti vaikų priežiūrą su darbu.

  • Molėtų rajone startuoja 2026 metų bendruomeninių projektų konkursas: kam skirs iki 2 000 eurų

    Kas gali teikti paraiškas?

    Molėtų rajono savivaldybės administracija paskelbė 2026 metų bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų atrankos konkursą. Jis vykdomas įgyvendinant Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano priemonę, skirtą bendruomenėms savivaldybėse.

    Paraiškas gali teikti bendruomeninės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, jei turi įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą. Taip pat kviečiamos teikti paraiškas bendruomenines organizacijas vienijančios organizacijos, turinčios tą pačią žymą.

    Kokioms veikloms skiriamas finansavimas?

    Finansavimas numatytas veikloms, kurios atliepia viešuosius bendruomenės narių interesus ir poreikius. Prioritetas teikiamas iniciatyvoms, stiprinančioms pilietiškumą, lyderystę, savanorystę ir bendruomenių bendradarbiavimą su vietos valdžia.

    Taip pat remiamos veiklos, kurios telkia gyventojus ir didina tarpusavio pasitikėjimą, įskaitant vaikų ir jaunimo užimtumą, kultūrinius bei švietėjiškus renginius, edukacijas ir bendruomenės komunikacijos priemonių kūrimą. Numatyta galimybė įgyvendinti sporto ir sveikatinimo iniciatyvas, kurios prisideda prie aktyvesnio bendruomenės gyvenimo.

    Į finansuojamas sritis patenka ir viešųjų erdvių bei aplinkos kokybės gerinimo akcijos, pavyzdžiui, parkų, poilsio ar sporto aikštelių tvarkymas, viešo naudojimo patalpų pritaikymas bendruomenės poreikiams. Šiose veiklose ilgalaikiam materialiajam turtui galima skirti iki 30 proc. projektui reikalingų valstybės biudžeto lėšų.

    Konkurse numatytos ir socialinės iniciatyvos, skirtos vienišiems senjorams, asmenims su negalia ar kitas socialines rizikas patiriantiems gyventojams. Remiamos psichologinės gerovės stiprinimo veiklos, tokios kaip emocinės paramos grupės, konsultacijos ir streso valdymo užsiėmimai.

    Dar viena kryptis apima socialinio verslo plėtrą ir pasirengimą teikti viešąsias paslaugas, jei tai daro bendruomeninė organizacija arba kiti konkurso apraše nurodyti pareiškėjai. Ilgalaikio turto įsigijimui šioje srityje taip pat gali būti skirta iki 30 proc. projektui reikalingų lėšų.

    Be to, finansavimas gali būti skirtas bendruomenės civilinės saugos ir gynybos pasirengimui: mokymams, organizavimui ir būtinoms priemonėms. Savivaldybės praktikoje tokios veiklos vis dažniau siejamos su bendruomenių atsparumo stiprinimu ir pasirengimu ekstremalioms situacijoms.

    Sumos ir terminai: kiek lėšų numatyta?

    Konkurso biudžetas siekia 29 130 eurų. Vienam projektui gali būti skiriama nuo 750 iki 2 000 eurų, priklausomai nuo paraiškoje numatytų veiklų apimties ir pagrįstumo.

    Vienas pareiškėjas gali pateikti tik vieną paraišką, todėl planuojant svarbu aiškiai pasirinkti prioritetines veiklas ir jų rezultatus. Paraiškoje pareiškėjas turi nurodyti, kurias finansuotinas veiklas planuoja įgyvendinti ir kokią naudą jos sukurs vietos gyventojams.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 29 dienos iki birželio 17 dienos. Paraiška ir pridedami dokumentai turi būti pateikti elektroniniu paštu vienu failu, o dokumentai privalo būti parengti lietuvių kalba.

    Kartu su paraiška gali reikėti pateikti steigimo dokumentų kopijas, jei jos neprieinamos Juridinių asmenų registre, taip pat atstovavimo dokumentus ar partnerių sutikimus, jei projektas įgyvendinamas su partneriais. Papildomi dokumentai gali būti teikiami pareiškėjo iniciatyva, jei jie padeda pagrįsti projekto poreikį ir pasirengimą įgyvendinti veiklas.

    Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo tvarkos pareiškėjai gali kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administracijos atsakingą specialistą Kultūros ir švietimo skyriuje. Savivaldybė pažymi, kad tvarkingai parengti dokumentai ir aiškiai aprašyti rezultatai paprastai yra vieni svarbiausių veiksnių vertinant paraiškas.

  • Prienų taryba beveik vienbalsiai pritarė mero A. Vaicekausko 2025 metų ataskaitai: akcentavo darbus ir iššūkius

    Gegužės 28 dieną Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomi 39 sprendimų projektai, tarp jų – 2025 metų veiklos ir finansinių ataskaitų rinkiniai. Taryba patvirtino savivaldybės, administracijos, Kontrolės ir audito tarnybos, taip pat biudžetinių įstaigų metines ataskaitas.

    Posėdyje patvirtinti ir savivaldybei priklausančių uždarųjų akcinių bendrovių „Prienų butų ūkis“, „Prienų šilumos tinklai“ bei „Prienų vandenys“ finansinių ataskaitų rinkiniai ir veiklos ataskaitos. Taip pat svarstyti sprendimai dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų, socialinės paramos, turto ir žemės ūkio klausimų.

    Vienu pagrindinių darbotvarkės akcentų tapo mero Alvydo Vaicekausko 2025 metų veiklos ataskaita. Joje pabrėžta, kad praėję metai buvo skirti gyvenimo kokybės gerinimui, saugesnei aplinkai ir viešųjų paslaugų prieinamumui, išlaikant švietimo, socialinės apsaugos ir sveikatos sritis tarp prioritetų.

    Biudžetas, sprendimai ir infrastruktūra

    Meras nurodė, kad 2025 metais savivaldybės biudžetas siekė daugiau nei 61,7 mln. eurų. Pasak jo, tarybos darbas išliko intensyvus: per metus surengta 11 posėdžių ir priimtas 391 sprendimas.

    Ataskaitoje daug dėmesio skirta infrastruktūrai – kelių ir gatvių remontui bei priežiūrai papildomai skirta daugiau nei 2 mln. eurų. Taip pat minėti šaligatvių ir automobilių stovėjimo aikštelių tvarkymo darbai, daugiabučių renovacija, pontoninės prieplaukos Nemune įrengimas ir elektromobilių įkrovimo stotelių plėtra.

    Tokių projektų svarba išryškėja ir platesniame kontekste: daugelyje savivaldybių pastaraisiais metais infrastruktūros darbų kainas didina statybos medžiagų ir rangos paslaugų brangimas, o finansavimo sąlygos griežtėja. Dėl to vietos valdžiai vis dažniau tenka prioritetizuoti projektus ir stiprinti pasirengimą dar prieš skelbiant kvietimus finansavimui.

    Švietimas, socialinė apsauga ir sveikata

    Švietimo srityje meras akcentavo modernių ugdymo erdvių ir STEAM laboratorijų plėtrą. Tarp reikšmingų darbų įvardyta užbaigta lopšelio-darželio „Gintarėlis“ renovacija – atnaujinta įstaiga dabar veikia „Saulutės“ vardu.

    Taip pat pažymėta, kad pokyčių ir investicijų artimiausiu metu reikės ir kitoms rajono ugdymo įstaigoms, o lopšelyje-darželyje „Pasaka“ tuo metu vyksta darbai. Savivaldybės švietimo infrastruktūros atnaujinimas siejamas ir su demografinėmis realijomis, kai mažėjant vaikų skaičiui auga poreikis efektyviau planuoti tinklą, tačiau kartu išlaikyti kokybę.

    Sveikatos ir socialinėje srityse išskirtos investicijos į įstaigų atnaujinimą, paslaugų plėtrą ir būsto pritaikymą žmonėms su negalia. Mero teigimu, socialinei paramai 2025 metais skirta daugiau nei 12 mln. eurų, o paslaugų poreikis didėja dėl visuomenės senėjimo ir slaugos paslaugų paklausos.

    „Norime, kad parama padėtų žmonėms grįžti į aktyvų gyvenimą, o ne taptų paskata piktnaudžiauti sistema“, – sakė meras Alvydas Vaicekauskas.

    Kultūra, bendruomenės ir 2026 metų prioritetai

    Ataskaitoje aptarta ir kultūra, kuri, mero vertinimu, svarbi rajono tapatybei ir bendruomeniškumui. Pabrėžtas aktyvių seniūnijų, nevyriausybinių organizacijų ir religinių bendruomenių vaidmuo, taip pat savivaldybės siekis padėti tvarkyti sakralinius objektus.

    Tarp pagrindinių iššūkių įvardyti kvalifikuotų specialistų trūkumas, brangstantys infrastruktūros projektai ir mažėjanti Europos Sąjungos finansavimo dalis. Taip pat paminėtas žemės ūkio sektoriaus jautrumas rinkų svyravimams ir geopolitinei įtampai, kas netiesiogiai veikia ir savivaldybės pajamų surinkimą.

    Kalbėdamas apie 2026 metų kryptis, meras išskyrė sveikatos infrastruktūros stiprinimą, švietimo įstaigų modernizavimą, sporto ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūros plėtrą, kelių ir viešųjų erdvių tvarkymą, kultūros paveldo atnaujinimą bei bendruomenių ir verslo iniciatyvų rėmimą.

    Po pristatymo opozicijos atstovai išsakė ir pagyrimų, ir pastabų, pabrėždami poreikį daugiau diskutuoti ir stiprinti bendradarbiavimą tarp valdančiųjų ir opozicijos. Mero 2025 metų veiklos ataskaita buvo patvirtinta beveik vienbalsiai – nebalsavo tik vienas tarybos narys.

    Posėdyje taip pat pristatytos Savivaldybės administracijos ir Kontrolės ir audito tarnybos 2025 metų veiklos ataskaitos. Administracijos direktorė Jūratė Mickevičienė apžvelgė svarbiausius darbus ir projektus, o savivaldybės kontrolierė Violeta Gaidienė sulaukė padėkos už savivaldybės veiklos vertinimą ir priežiūrą.

    Prienų rajono savivaldybės informacija.

  • Šie vaismedžiai atlaiko šalnas ir vėlyvą pavasarį: derlių duoda net be nuolatinės priežiūros

    Šie vaismedžiai atlaiko šalnas ir vėlyvą pavasarį: derlių duoda net be nuolatinės priežiūros

    Ne visi vaismedžiai reikalauja ilgos, karštos vasaros ir idealių orų. Yra veislių, kurios patikimai auga ir ten, kur pavasaris vėluoja, o naktinės šalnos pasitaiko net gegužę. Tinkamai pasirinkus sodinuką, derliaus galima sulaukti ir mažesniame sklype, be sudėtingos priežiūros.

    Dalis žmonių atsisako sodo idėjos, nes baiminasi menko derliaus, ligų ar nuolatinių genėjimų. Tačiau šalčiui atsparesnės veislės dažnai greičiau pradeda derėti ir būna atlaidesnės pradedančiųjų klaidoms. Tokiems medeliams paprastai pakanka saulėtos vietos, vidutiniškai drėgnos dirvos ir elementarios priežiūros.

    Obelys ir slyvos vėsesniam klimatui

    Tarp ištvermingesnių vaismedžių dažnai minimos obelys, nes dalis veislių gerai pakelia temperatūros svyravimus ir po vėsesnio pavasario vis tiek suformuoja žiedus. Svarbiausia parinkti vietą, kur nesikaupia šaltas oras, nes žemumose šalnos gali būti stipresnės. Jei dirva per sunki, verta ją pagerinti kompostu, kad šaknys negautų perteklinės drėgmės.

    Slyvos taip pat gali būti geras pasirinkimas mažesniam sodui, ypač jei renkamasi neaukštos veislės ar silpnesnio augumo poskiepiai. Tokius medelius lengviau prižiūrėti, genėti ir skinti derlių be aukštų kopėčių. Slyvoms naudinga saulėta vieta ir pakankamai laidus dirvožemis, kad pavasarį šaknys nepermirktų.

    Vyšnios ir kiti ankstyvesni derliai

    Vėsesniuose regionuose gerai pasiteisina ir rūgštesnės vyšnių veislės, nes jos dažnai būna atsparesnės trumpesnei vasarai. Tokie vaisiai ypač tinka sultims, uogienėms ar kepiniams, o pats medis paprastai nereikalauja kasdienio dėmesio. Vis dėlto žydėjimo metu svarbu stebėti orus, nes vėlyvos šalnos gali pažeisti žiedus.

    Norint iš anksto pasiruošti derliaus apsaugai, verta prisiminti, kad prinokę vaisiai greitai pritraukia paukščius. Praktikoje dažnai padeda lengvi apsauginiai tinklai arba vizualinės atbaidymo priemonės, ypač mažame sode. Tai paprastas sprendimas, galintis išgelbėti didelę dalį uogų.

    Šilkmedis: vienas medis, gausus derlius

    Vis dažniau soduose atsiranda šilkmedžiai, nes jie laikomi vienais mažiau reiklių vaismedžių. Dalis veislių yra savidulkės, todėl derliui neretai pakanka vieno medžio, o tai patogu, kai trūksta vietos. Šilkmedžiai gali ištverti ir vėsesnius laikotarpius, ir trumpalaikes sausras, jei tik įsitvirtina šaknys.

    Šiam medžiui labiausiai tinka saulėta vieta, nes tuomet vaisiai būna saldesni ir prinoksta tolygiau. Tačiau planuojant sodinimą svarbu įvertinti ir praktinę pusę: krentantys vaisiai gali palikti tamsias dėmes ant trinkelių ar terasos. Todėl geriau sodinti ten, kur nokstantys vaisiai netaps kasdieniu rūpesčiu.

    Mažiau reiklių vaismedžių priežiūra paprastai apsiriboja laistymu per sausras, mulčiavimu ir lengvu genėjimu kartą per metus. Taip pat verta stebėti, kad vainikas būtų praretintas, nes geresnė oro cirkuliacija mažina grybelinių ligų riziką. Tinkamai parinktos veislės leidžia net vėsesniame kieme susikurti mažą sodą, kuris kasmet džiugina derliumi.

  • Šis baltas miltelis gali išgelbėti derlių: sodininkai įspėja, kada jo nenaudoti

    Šis baltas miltelis gali išgelbėti derlių: sodininkai įspėja, kada jo nenaudoti

    Silpnas daržovių derlius ne visada reiškia, kad trūksta trąšų. Dažna priežastis yra per rūgšti, suslėgta dirva, kurioje augalams tampa sunku pasisavinti maisto medžiagas. Tokiais atvejais sodininkai dažnai renkasi magnio kalkes, kurios padeda atkurti dirvos pusiausvyrą.

    Ilgainiui, ypač kai toje pačioje vietoje kelis sezonus auginamos tos pačios kultūros, dirva skursta ir prastėja jos struktūra. Rūgštėjimą gali skatinti gausesni krituliai, maisto medžiagų išplovimas ir dalies azoto trąšų naudojimas. Pasekmės paprastai matomos greitai: augalai auga lėčiau, lapai blanksta, o derlius smulkėja.

    Kodėl rūgšti dirva mažina derlių

    Per žemas dirvos pH riboja svarbių elementų, tokių kaip fosforas, kalis ar magnis, pasisavinimą, net jei jų dirvoje yra. Be to, rūgščioje dirvoje kai kurie junginiai gali tapti augalams mažiau palankūs, o pati žemė dažniau būna kietesnė ir prasčiau praleidžia orą. Dėl to šaknims sunkiau augti ir jos silpniau aprūpina augalą vandeniu.

    Magnio kalkės paprastai gaminamos iš dolomito ar panašios sudėties uolienų, todėl kartu suteikia kalcio ir magnio. Kalcis padeda mažinti rūgštingumą ir gerinti dirvos trupininę struktūrą, o magnis svarbus augalo gyvybinėms funkcijoms. Dėl šios dvigubos naudos priemonė dažnai pasirenkama daržams ir vejoms.

    Magnio trūkumą išduoda lapai

    Magnis yra vienas pagrindinių elementų, reikalingų fotosintezei, todėl jo trūkumas dažnai pasimato ant lapų. Tipiškas požymis yra pašviesėjimas ar pageltimas tarp gyslų, kai pačios gyslos dar kurį laiką išlieka žalesnės. Jautresni gali būti pomidorai, agurkai, bulvės ir vejos.

    Naudojant magnio kalkes siekiama ne tik pakelti pH, bet ir papildyti magnio atsargas, kad augalai efektyviau naudotų dirvoje esančias medžiagas. Vis dėlto vien iš akies spręsti rizikinga, todėl prieš koreguojant pH pravartu pasitikrinti dirvą paprastu testu arba laboratorijoje. Tai padeda parinkti tinkamą normą ir išvengti per didelio kalkinimo.

    Kada kalkinti ir ko vengti

    Praktiškai saugiausias laikas kalkinti yra rudenį arba labai anksti pavasarį, kai dar neprasidėję intensyvūs sėjos ir sodinimo darbai. Kalkėms reikia laiko sureaguoti su dirva, todėl barstyti jų prieš pat sėją dažniausiai nerekomenduojama. Priemonę svarbu paskleisti tolygiai ir lengvai įmaišyti į viršutinį sluoksnį.

    Normos priklauso nuo dirvos tipo ir rūgštingumo, todėl universalaus kiekio nėra. Lengvesnėms dirvoms dažnai pakanka maždaug 4–6 kilogramų 10 kvadratinių metrų, tačiau stipriai rūgščiai dirvai gali reikėti daugiau. Perteklius gali pakenkti, nes per aukštas pH taip pat blogina dalies elementų pasisavinimą.

    Ne visiems augalams kalkinimas tinka: mėlynės, hortenzijos, rododendrai ir viržiai geriau auga rūgštesnėje dirvoje, todėl šalia jų kalkių geriau nenaudoti. Taip pat nereikėtų kalkinimo derinti tuo pačiu metu su mėšlu ar azoto trąšomis, nes gali vykti nepalankios reakcijos ir mažėti azoto efektyvumas. Tarp šių darbų paprastai verta daryti kelių savaičių pertrauką.

  • Gegužės grybas su agurko kvapu: kur jo ieškoti ir kodėl grybautojai ragina saugotis

    Gegužės grybas su agurko kvapu: kur jo ieškoti ir kodėl grybautojai ragina saugotis

    Pavasaris nebūtinai reiškia grybavimo pertrauką: balandį ir gegužę kai kur pasirodo skydinė dzwonkówka, dar vadinama Entoloma clypeatum. Grybautojai ją vertina dėl skonio ir išskirtinio kvapo, primenančio šviežią agurką. Vis dėlto šis grybas reikalauja patirties, nes panašios rūšys gali būti pavojingos.

    Skydinė dzwonkówka yra lakštinis grybas, kurio vaisiakūniai dažniausiai aptinkami nuo balandžio iki gegužės, kartais ir birželį. Palankiomis sąlygomis jis gali pasirodyti ir rudenį, tačiau tai pasitaiko rečiau. Kepurėlės atspalvis paprastai varijuoja nuo pilkai rusvo iki rudo ir gali kisti priklausomai nuo drėgmės.

    Kur ieškoti pavasarį?

    Ši rūšis ypač mėgsta vietas po vaismedžiais ir krūmais, todėl dažnai randama soduose, parkuose ar senuose sodybų želdynuose. Dažniausiai ji aptinkama po obelimis, kriaušėmis ar slyvomis, taip pat po gudobelėmis. Kartais pasitaiko pievose, ganyklose ir pakelėse, kur auga tinkami medžiai.

    Grybas linkęs augti grupėmis, todėl radus vieną vaisiakūnį verta atidžiau apžiūrėti aplinkinę žolę ar lapiją. Tačiau gausus radinys neturėtų užliūliuoti, nes būtent tokiose vietose pradedantieji dažniau susivilioja rinkti ne iki galo atpažintus grybus. Saugiausia taisyklė išlieka paprasta: jei kyla abejonių, geriau palikti.

    Kaip atpažinti ir kuo išsiskiria?

    Vienas atpažinimo požymių, kurį mini grybautojai, yra agurkinis arba miltinis-agurkinis kvapas. Jauni vaisiakūniai dažnai turi kūgišką kepurėlę, kuri vėliau plokštėja, o centre gali likti nedidelis gumburėlis. Lakšteliai iš pradžių būna šviesūs, vėliau įgauna rausvą atspalvį, o senstant gali paruduoti iki rusvai raudono tono.

    Kepurėlės skersmuo gali siekti maždaug iki 12 centimetrų, tačiau dydis labai priklauso nuo augavietės ir oro sąlygų. Praktikoje svarbiausia ne vienas požymis, o jų visuma, nes išorė gali kisti. Dėl to vien kvapu ar nuotraukomis internete pasikliauti nereikėtų.

    Valgomas, bet rizikingas

    Skydinė dzwonkówka laikoma valgoma, tačiau ji nėra tinkama vartoti žalia. Rekomenduojama kruopšti terminė apdorojimo fazė, o rinkti geriausia jaunus, tvirtus vaisiakūnius. Surinktus grybus vertėtų greitai paruošti, nes jie palyginti greitai praranda šviežumą.

    Didžiausia problema yra panašumas į kitas dzwonkówkų genties rūšis, tarp kurių pasitaiko nuodingų. Ypač pavojinga supainioti su nuodinga dzwonkówka, kurios sukelti apsinuodijimo simptomai paprastai būna virškinamojo trakto sutrikimai, įskaitant vėmimą, viduriavimą ir stiprų silpnumą. Tokie požymiai gali prasidėti po keliolikos minučių arba po kelių valandų.

    „Jei neturite tvirtos patirties atpažįstant mažiau žinomas rūšis, verčiau jų nerinkite, o kilus menkiausiai abejonei grybus palikite vietoje“, – pabrėžia grybų atpažinimo specialistai. Praktinis sprendimas yra konsultacija su grybų žinovu, nes vien išorės požymiais klaidų tikimybė išlieka didelė.