Blog

  • Šie medžiai per audrą tampa žaibolaidžiais: ką būtina žinoti apie saugumą sode

    Šie medžiai per audrą tampa žaibolaidžiais: ką būtina žinoti apie saugumą sode

    Pastaraisiais metais Lietuvoje dažnėja staigios, intensyvios audros su žaibais, škvaliniu vėju ir liūtimis. Tokios sąlygos pavojingos ne tik kelionėse, bet ir nuosavame kieme ar sode, kur žmonės neretai bando slėptis po medžiais.

    Žaibas dažniausiai trenkia į aukščiausią arba gerai elektrą praleidžiantį objektą. Medžiai riziką didina dėl aukščio, drėgmės kiekio kamiene ir lajoje, taip pat dėl įtrūkusios žievės, kuri gali sudaryti palankų kelią iškrovai.

    Smūgio metu staigus temperatūros šuolis gali suplėšyti medį iš vidaus, perskelti kamieną ar net sukelti užsidegimą. Pavojus aktualus ir šalia stovintiems objektams, nes elektros iškrova gali persiduoti per žemę ar drėgnas konstrukcijas.

    Kurie medžiai rizikingiausi?

    Praktikoje dažniau nukenčia aukšti, masyvūs, daug drėgmės kaupiantys lapuočiai ir aukšti spygliuočiai. Ypač rizikingi ąžuolai, liepos ir kai kurios klevų rūšys, nes jų lajos didelės, o mediena ir žievė dažnai sulaiko daugiau drėgmės.

    Spygliuočiai, tokie kaip pušys ir eglės, taip pat dažnai tampa taikiniu vien dėl aukščio ir stačios lajos formos. Papildomą grėsmę didina sakai, kurie yra degūs, todėl po smūgio didėja užsidegimo tikimybė.

    Audrų metu pavojingi ir medžiai su negilia šaknų sistema ar trapesne mediena, nes jie lengviau išvirsta nuo vėjo. Dėl to prie pastatų atsargiau vertinami gluosniai ir tuopos, o prieš sodinant verta įvertinti ir atstumą iki namo bei elektros linijų.

    Ką daryti, jei audra jau artėja?

    Pamačius tamsėjančius debesis ir pirmus žaibų blyksnius, darbus lauke reikia nutraukti ir kuo greičiau eiti į saugią uždarą patalpą. Slėptis po medžiu ar šalia jo nerekomenduojama, nes pavojinga gali būti net kelių metrų zona aplink kamieną.

    Artėjant perkūnijai reikėtų pasitraukti nuo vandens, nes vanduo gerai praleidžia elektros srovę. Laikinai atsisakykite laistymo, darbo prie tvenkinio, lietaus vandens talpų ar šulinių, taip pat venkite liesti metalines konstrukcijas ir įrankius.

    Jei yra laiko, verta pasirūpinti, kad vėjas neišnešiotų daiktų kieme. Į vidų arba arčiau pastato sienos patraukite lengvus baldus, žaislus, vazonus, kepsnines ar kitus daiktus, kuriuos stiprus gūsis gali paversti pavojingais sviediniais.

    Kaip sumažinti riziką ilguoju laikotarpiu?

    Sodinant aukštus medžius svarbu planuoti saugų atstumą iki pastatų, terasų ir vietų, kur dažnai būna žmonės. Riziką didina ir tai, kad žaibo pažeistas medis vėliau gali tapti nestabilus, todėl po audros verta apžiūrėti kamieną, ar nėra įtrūkimų ir atplaišų.

    Papildomai saugumą stiprina techniškai tvarkingos žaibosaugos ir įžeminimo sistemos, ypač individualiuose namuose. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia taisyklė paprasta: perkūnijos metu saugiausia yra patikima pastogė, o ne medis, net jei jis atrodo tankus ir tvirtas.

  • Agurkai kartūs ir tuščiaviduriai? Štai kaip laistyti, kad derlius nenuviltų net per karščius

    Agurkai kartūs ir tuščiaviduriai? Štai kaip laistyti, kad derlius nenuviltų net per karščius

    Kodėl agurkai apkarsta?

    Agurkai ypač jautrūs vandens režimo svyravimams: kai dirva ilgiau perdžiūsta, o vėliau staiga gausiai palaistoma, vaisiai dažnai praranda skonį ir ima kartėti. Kartumą dažniausiai lemia stresas augalui, dėl kurio suaktyvėja kartumą suteikiančių junginių gamyba.

    Ne mažiau problemų sukelia ir perlaistymas, ypač jei vanduo užsistovi prie šaknų. Tokiu atveju šaknims ima trūkti deguonies, augalas silpsta, o drėgnos sąlygos skatina grybelines ligas ir prastesnį derlių.

    Kaip dažnai laistyti?

    Augant ir formuojantis derliui, ypač vasaros viduryje, agurkams vandens reikia daugiausia. Karštu laikotarpiu jie dažnai laistomi kas 1–2 dienas, o per kaitrą gali prireikti ir kasdienio laistymo, jei dirva greitai išdžiūsta.

    Praktiškas orientyras – patikrinti dirvos drėgnumą kelių centimetrų gylyje: jei žemė ten sausa, laikas laistyti. Svarbu ne tik dažnis, bet ir pastovumas, nes dideli drėgmės šuoliai labiausiai kenkia vaisių kokybei.

    Geriausias laikas ir būdas

    Patikimiausia agurkus laistyti anksti ryte, kad vanduo spėtų įsigerti iki didžiausios kaitros. Laistymas per dienos karštį didina nuvytimo riziką ir dalį vandens tiesiog „atima“ garavimas.

    Laistant verta vengti šlapinti lapus, nes drėgmė ant lapijos gali sudaryti palankias sąlygas ligoms, įskaitant miltligę. Vandens srovę geriausia nukreipti prie augalo pagrindo, į šaknų zoną, kad drėgmė pasiektų ten, kur jos labiausiai reikia.

    Kad drėgmė dirvoje laikytųsi tolygiau, dažnai padeda mulčiavimas, pavyzdžiui, šiaudais, kompostu ar nupjauta žole. Mulčias mažina garavimą, saugo dirvą nuo perkaitimo ir padeda išlaikyti stabilesnę temperatūrą bei drėgmę.

    Kokiu vandeniu laistyti?

    Agurkams netinka labai šaltas vanduo tiesiai iš čiaupo, nes jis gali sukelti temperatūrinį šoką ir pristabdyti augimą bei žiedų laikymąsi. Dažnai rekomenduojama, kad vanduo būtų bent apie 15 laipsnių šilumos, o dar geriau – artimesnis šiltai vasaros dienai.

    Praktiškas sprendimas – naudoti lietaus vandenį arba vandenį, kuris pastovėjo talpoje ir sušilo. Jei naudojamas vandentiekio vanduo, jį verta prisileisti iš vakaro, kad per naktį sušiltų, o dalis chloro išgaruotų.

    Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vandens kietumą: labai kietas vanduo ilgainiui gali bloginti dirvos struktūrą ir apsunkinti maisto medžiagų pasisavinimą. Dėl to daugelis daržininkų pirmenybę teikia lietaus vandeniui, ypač kai agurkai auginami intensyviau ir laistomi dažnai.

  • Pavėsio balkonas? Šios gėlės ir krūmai žydi be saulės – žmonės daro vieną klaidą

    Pavėsio balkonas? Šios gėlės ir krūmai žydi be saulės – žmonės daro vieną klaidą

    Šiaurinės pusės ar nuolat užstotas balkonas dažnai nuvilia: įprastos pelargonijos ir petunijos ištįsta, skursta, o žiedų sulaukiama mažiau. Tačiau pavėsiui yra augalų, kurie gerai auga net tada, kai tiesioginė saulė pasirodo tik trumpam arba jos visai nėra.

    Pirmas žingsnis – įvertinti, ar balkone vyrauja pusiau pavėsis, ar gilus pavėsis. Pusiau pavėsyje daugeliui rūšių pakanka kelių valandų išsklaidytos šviesos, o giliame pavėsyje tenka rinktis ištvermingesnius lapinius augalus ir kruopščiau kontroliuoti drėgmę.

    Geriausiai pavėsyje žydinčių balkoninių augalų reputaciją turi sprigės, ypač Naujosios Gvinėjos sprigė, kuri žydi nuo pavasario iki rudens ir mėgsta šilumą. Taip pat patikimas pasirinkimas – gumbinė begonija: pavėsyje jos žiedai mažiau nukenčia nuo kaitros, o pats augalas ilgai išlieka dekoratyvus.

    Jei norisi svyrančių kompozicijų, pavėsingame balkone gerai atrodo fuksijos, kurios vėsesnėmis sąlygomis jaučiasi stabiliau nei kaitrioje saulėje. Smulkesniems loveliams tinka lobelijos ir bakopos: jos ryškina tamsesnes vietas, tačiau svarbu neperlaistyti ir užtikrinti nuolatinį, bet saikingą drėgmės režimą.

    Pavėsyje dažnai laimi ne žiedai, o lapai, nes būtent jie kuria vaizdą visą sezoną. Koleusai suteikia sodrių spalvų, komarūnės greitai suformuoja svyrančius ūglius, o papartynai padeda sukurti tankesnį, žalumynais paremtą foną net gilesniame pavėsyje.

    Didžiausia pavėsio klaida

    Dažniausia nesėkmė pavėsyje – per gausus laistymas. Ten, kur saulė nekaitina, substratas vandenį garina lėčiau, todėl šaknys lengviau pradeda pūti, ypač jei vazonas neturi gero drenažo ir vanduo užsistovi po liūčių.

    Praktiškai tai reiškia, kad vazonuose būtina skylė vandeniui nutekėti, o dugne verta turėti drenažo sluoksnį. Laistyti geriausia tik tuomet, kai viršutinis žemės sluoksnis pradeda džiūti, ir rinktis purų, orui laidų substratą.

    Daugiametės rūšys ir krūmai

    Norint ilgaamžiškesnio sprendimo, pavėsiui tinka daugiamečiai augalai, kurie nereikalauja kasmetinio atsodinimo. Funkijos ir heucherų veislės vertinamos dėl lapų spalvų įvairovės, o tawułkų tipo astilbės geriau jaučiasi, kai žemė nuolat šiek tiek drėgna.

    Iš krūmų vazonuose dažnai pasirenkamos hortenzijos, kurioms palankesnis pusiau pavėsis nei kaitri pietinė saulė. Pavėsingoms, vėsesnėms vietoms taip pat tinka kompaktiški rododendrų variantai, tačiau jiems paprastai reikia rūgštesnio substrato ir apsaugos nuo vėjo.

    Žiemą vazonuose augančios daugiametės rūšys ir krūmai yra jautresni šalčiui nei augalai grunte. Todėl verta rinktis storesnes, šalčiui atsparesnes talpas ir pasirūpinti, kad šaknų zona būtų apsaugota nuo staigių temperatūros svyravimų.

  • Uošvės triukas keičia mišrainę neatpažįstamai: vienas slaptas ingredientas ir skonis kitas

    Uošvės triukas keičia mišrainę neatpažįstamai: vienas slaptas ingredientas ir skonis kitas

    Daržovių mišrainė daugeliui yra tikra šventinio stalo klasika ir vienas mėgstamiausių patiekalų. Nors receptų internete – begalė, kone kiekviena šeima turi savą, „slaptą“ variantą. Šį kartą siūlome daržovių mišrainę su vienu ingredientu, kuris gali netikėtai pakeisti jos skonį.

    Tradicinė daržovių mišrainė gaminama iš virtų daržovių – morkų, petražolių šaknų, saliero ir bulvių. Į ją dažnai dedami kietai virti kiaušiniai, žalieji žirneliai, rauginti agurkai, o viskas pagardinama majonezu, druska ir pipirais. Mišrainę galima ruošti visus metus, tačiau ypač ji populiari per Kalėdas ir Velykas. Patogiausia ją gaminti iš vakaro – tada skoniai geriau susilieja.

    Slaptas ingredientas šiame variante – marinuoti pievagrybiai. Būtent jie suteikia mišrainei ryškesnio skonio ir malonaus aromato.

    Ingredientai:

    • morkos
    • salieras (šaknis)
    • petražolių šaknys
    • bulvės
    • kietai virti kiaušiniai
    • konservuoti žalieji žirneliai
    • rauginti agurkai
    • svogūnas
    • marinuoti pievagrybiai (slaptas ingredientas)
    • majonezas
    • druska, pipirai
    • petražolių lapeliai papuošimui

    Gaminimas:

    1. Morkas, salierą ir petražolių šaknis nulupkite ir išvirkite, kol suminkštės. Atvėsinkite ir supjaustykite mažais kubeliais.

    2. Išvirkite bulves. Kai suminkštės, atvėsinkite, nulupkite ir supjaustykite gabalėliais.

    3. Nusunkite konservuotus žirnelius ir marinuotus pievagrybius. Pievagrybius supjaustykite ketvirčiais.

    4. Kiaušinius išvirkite, atvėsinkite ir nulupkite. Svogūną bei raugintus agurkus taip pat nulupkite (jei reikia) ir supjaustykite.

    5. Visus ingredientus sudėkite į didelį dubenį ir gerai išmaišykite. Įdėkite majonezo, pagardinkite druska ir pipirais, dar kartą kruopščiai permaišykite.

    6. Patiekdami papuoškite petražolių lapeliais ir kiaušinio skiltelėmis.

    Skanaus!

    Daržovių mišrainę su majonezu ir kiaušiniais šaldytuve (iki 5 laipsnių) patariama laikyti ne ilgiau kaip 3 dienas. Vėliau sudedamosios dalys gali pradėti rūgti, o bakterijų dauginimosi rizika didėja. Mišrainė be majonezo ir svogūno šaldytuve gali išsilaikyti ilgiau – iki 5 dienų.

    Mišrainę galima šaldyti tik tuo atveju, jei joje nėra majonezo, grietinės, kiaušinių ir raugintų agurkų. Geriausia užšaldyti tik virtas, supjaustytas šaknines daržoves – atitirpinus majonezas gali sušokti, o daržovės, ypač dėl agurkų, tampa vandeningos ir pernelyg minkštos.

  • Bieszczadų silkė Didžiajam penktadieniui: kremiškas padažas ir kiaušiniai dingsta akimirksniu

    Bieszczadų silkė Didžiajam penktadieniui: kremiškas padažas ir kiaušiniai dingsta akimirksniu

    Didysis penktadienis – pasninko diena, kai ant stalų dažniausiai karaliauja patiekalai be mėsos. Daugelyje namų tai reiškia sugrįžimą prie tradicinių žuvies valgių, o ypač silkės, kuri tikrai neprivalo būti nuobodi. Pakanka kelių priedų, kad sukurtumėte puikų patiekalą, tinkantį ir šventiniam stalui, ir kasdieniam meniu.

    Silkė jau daugelį metų išlieka vienu populiariausių pasirinkimų penktadienio valgiams. Ją galima ruošti įvairiai: aliejuje, su svogūnais, acte ar grietinėje. Šios žuvies populiarumą lemia ne tik tradicijos, bet ir universalumas – ji dera tiek su ryškesniais, tiek su švelnesniais priedais.

    Viena įdomesnių idėjų – silkė kremiškame padaže, pagamintame iš majonezo ir grietinės, pagardintame trupučiu garstyčių. Toks derinys suteikia išraiškingumo, kartu sušvelnina natūralų silkės sūrumą. Kiaušiniai patiekalą paverčia sotesniu, todėl jis puikiai tinka šventiniams pusryčiams arba lengviems pietums.

    Šis patiekalas išsiskiria paprastu paruošimu ir subalansuotu skoniu. Kremiškas padažas, švelnus svogūnas ir kiaušiniai sukuria vientisą derinį, kuris patiks net tiems, kurie kasdien silke mėgaujasi retai. Be to, patiekalą galima paruošti iš anksto ir atvėsinti – tuomet skoniai dar geriau susijungia.

    Kaip paruošti bieszczadų stiliaus silkę Didžiajam penktadieniui?

    Ingredientai:

    Paruošimo būdas:

    Taip paruošta silkė puikiai tinka su duona ar bulvėmis. Tai paprastas, bet kartu ir efektingas patiekalas, idealiai įsiliejantis į gavėnios tradicijas.

    Silkė neretai vis dar nuvertinama, nors yra vienas vertingiausių maistinių medžiagų šaltinių kasdienėje mityboje. Joje gausu visaverčių baltymų, padedančių organizmui atsinaujinti, taip pat sveikųjų riebalų, įskaitant omega-3 riebalų rūgštis, kurios palankiai veikia širdies veiklą ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis.

    Reguliarus silkės vartojimas taip pat padeda gauti vitamino D, itin svarbaus imunitetui ir kaulų sveikatai. Šio vitamino mityboje dažnai trūksta, ypač po žiemos.

    Nereikėtų pamiršti ir B grupės vitaminų, ypač vitamino B12, kuris palaiko nervų sistemą ir prisideda prie raudonųjų kraujo kūnelių gamybos. Dėl to silkė yra ne tik skanus, bet ir vertingas pasirinkimas tiek kasdien, tiek per šventes.

  • Legendinis PRL laikų varškės pyragas: paprastas receptas, kuris taps švenčių hitu

    Legendinis PRL laikų varškės pyragas: paprastas receptas, kuris taps švenčių hitu

    Ieškote recepto įspūdingam varškės pyragui? Išbandykite patį paprasčiausią variantą – klasikinį, primenantį PRL laikus. Toks varškės pyragas neabejotinai pavergs svečių širdis ir gali tapti tikru šventinio stalo hitu.

    Varškės pyragas – tikra klasika tarp lenkiškų kepinių ir vienas populiariausių desertų. Jo populiarumas nemažėja: kasmet atsiranda vis daugiau receptų su įvairiais priedais, o pastaruoju metu dėmesio sulaukė ir vadinamasis „dubajietiškas“ varškės pyragas. Vis dėlto neretai norisi pailsėti nuo naujovių ir grįžti prie tradicinių skonių.

    Vienas tokių pasirinkimų – tradicinis varškės pyragas. Šis desertas žavi skoniu, o daugeliui primena apsilankymus pas močiutę. Jis gaminamas iš paprastų ingredientų, o svarbiausias jų – malta varškė. Nors per Velykas dažniausiai karaliauja mieliniai pyragai ir įvairūs kepiniai su glaistu, tradicinis varškės pyragas tikrai gali jiems prilygti. Svečiai, tikėtina, prašys papildomos porcijos.

    Kad pyragas pavyktų nepriekaištingai, svarbu kruopščiai ir tolygiai sumaišyti visus ingredientus – sėkmės raktas yra puri, švelni ir glotni masė. Pyragą galite palikti klasikinį arba pagardinti citrinos ar apelsino žievele – viskas priklauso nuo jūsų skonio.

    Maisto gaminimas – tai ne vien receptai, bet ir gudrūs patarimai, palengvinantys kasdienybę: kaip tinkamai laikyti produktus, sutrumpinti laiką virtuvėje ar sunaudoti maistą iki paskutinio trupinio. Virtuvė gali tapti vieta, kur netrūksta idėjų.

  • Uošvė į burokėlių užkandį deda vieną ingredientą: skonis pasikeičia akimirksniu

    Uošvė į burokėlių užkandį deda vieną ingredientą: skonis pasikeičia akimirksniu

    Daugelis lenkų įsitikinę, kad be ćwikłos neįsivaizduojamos Velykos. Tai klasikinis, lengvai aštrus burokėlių ir krienų užkandis, šimtmečius būdavęs šventinio stalo dalimi. Jo skonis labai priklauso nuo prieskonių ir pasirinktų priedų, o tradiciją galima paprastai atgaivinti į receptą įtraukus vieną vaisinį akcentą.

    Ćwikla – vienas seniausių Lenkijoje žinomų kulinarinių priedų, minimas dar nuo XVI amžiaus. Tradiciškai ji ruošiama iš burokėlių ir krienų, o būdingas, švelniai aitrus skonis dažniausiai derinamas prie šventinių patiekalų, ypač per Velykas. Ruošiant šį užkandį svarbūs ir prieskoniai: druska, pipirai, cukrus, citrinos arba žaliosios citrinos sultys, kartais – kmynai ir actas.

    Įdomu tai, kad pavadinimas „ćwikla“ iš pradžių reiškė tiesiog burokėlį, o tik vėliau imtas vartoti kalbant apie šį aromatingą užkandį.

    Nors klasikinė ćwiklos versija ir šiandien išlieka populiari, šiemet verta išbandyti kiek atnaujintą variantą. Pakanka įdėti vieną ingredientą, kad užkandis įgautų lengvesnį, vaisiškesnį aromatą.

    Kalbama apie obuolį, kuris burokėliams suteikia subtilaus saldumo, o pačiai ćwiklai – gaivesnį, lengvesnį skonį. Papildomai galima įdėti ir šlakelį medaus: jis suteiks skoniui gylio ir padės subalansuoti obuolio rūgštelę.

    Pastaba: originaliame tekste pateikiamos skilties „Ingredientai“ ir „Paruošimo būdas“ detalės nebuvo nurodytos.

  • Zrób jedną rzecz po gotowaniu jajek do żurku. Żółtka będą kremowe i pyszne

    Zrób jedną rzecz po gotowaniu jajek do żurku. Żółtka będą kremowe i pyszne

    Natalia Jabłońska

  • Trys liesų silkių receptai, kurie per kelias minutes nukels į šventinį stalą

    Trys liesų silkių receptai, kurie per kelias minutes nukels į šventinį stalą

    Silkė – puikus pasirinkimas paskutinėmis pasninko dienomis: ji lengva, maistinga ir labai universali. Paruošėme tris paprastus, patikimus receptus, kurie dažniausiai pavyksta iš pirmo karto. Jie ypač tinka Didžiajam penktadieniui ir Velykų laukimui.

    Silkės lietuviškame ir kaimyninių šalių virtuvės pavelde minimos jau nuo viduramžių – pirmiausia kaip pasninko patiekalas. Jų populiarumą ilgainiui augino paprastas prieinamumas ir nedidelė kaina, ypač pajūrio regionuose.

    Šiandien žinome, kad silkė – ne tik skani, bet ir vertinga jūrinė žuvis. Ji yra geras visaverčių baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų D ir B12 šaltinis. Dėl seleno ir jodo silkė prisideda prie imuniteto stiprinimo ir skydliaukės veiklos, be to, laikoma palyginti saugia žuvimi dėl mažo metilgyvsidabrio kiekio.

    Silkę verta valgyti visus metus, tačiau pasninko metu ji tampa tikra klasika. Žemiau – trys idėjos, kurias patogu turėti po ranka.

    1) Silkės su džiovintų vaisių ir serbentų sulčių užtepu (rolmopsai)

    Gaminimas:

    1. Silkes pamirkykite vandenyje apie 30 min.

    2. Džiovintus vaisius užpilkite serbentų sultimis ir palikite 30 min.

    3. Sultis su vaisiais supilkite į įkaitintą keptuvę ir kaitinkite, kol vaisiai suminkštės.

    4. Sudėkite smulkintą svogūną, česnaką ir medų. Viską švelniai sutrinkite trintuvu iki vientisos masės.

    5. Atvėsinkite. Paruoštu užtepu aptepkite silkės filė, susukite į ritinėlius ir sutvirtinkite dantų krapštuku.

    Jei norite paprasčiau, filė galite patiekti ir nesukdami – tiesiog aptepti užtepu bei papuošti žalumynais.

    2) Greitai marinuota silkė su svogūnais

    Gaminimas:

    1. Svogūną supjaustykite plunksnelėmis. Silkes nusausinkite nuo užpilo ir supjaustykite gabaliukais.

    2. Žuvį sumaišykite su svogūnu, aliejumi ir actu. Pagardinkite druska bei pipirais pagal skonį.

    3. Palaikykite šaldytuve bent 2 val.

    3) Silkė marinate su slyvomis

    Gaminimas:

    1. Svogūną supjaustykite plunksnelėmis. Silkes nusausinkite nuo užpilo ir supjaustykite gabaliukais.

    2. Puode sumaišykite actą, vandenį, cukrų, garstyčių sėklas, pipirus ir kvapiuosius pipirus. Virkite ant silpnos ugnies apie 5 min.

    3. Atvėsinkite. Į marinatą sudėkite svogūną ir slyvas, tada viską gerai sumaišykite su silke.

    4. Laikykite šaldytuve mažiausiai 24 val.

    Skanaus!

  • Dvi japoniškos vakarienės namuose: ramenas ir okonomijakiai – išeis net pradedantiesiems

    Dvi japoniškos vakarienės namuose: ramenas ir okonomijakiai – išeis net pradedantiesiems

    Ramenas ir okonomijakiai (dar vadinami japoniškais blynais) – vieni populiariausių patiekalų, atkeliavusių iš Japonijos. Nors dažnam jie atrodo sudėtingi, iš tikrųjų abu galima pasigaminti namuose, tereikia laikytis kelių pagrindinių žingsnių.

    Japonijos virtuvė visame pasaulyje vertinama dėl išraiškingų skonių ir produktų įvairovės. Jai būdingas didelis žuvies, jūrų gėrybių, jūros dumblių bei daržovių vartojimas. Tradiciškai japonai valgo lazdelėmis, o ant stalo ryžiai dažniausiai statomi kairėje, sriuba – dešinėje. Sriuba geriama tiesiai iš dubenėlio, o kitus ingredientus patogu paimti lazdelėmis.

    Vieni labiausiai mėgstamų patiekalų – ramenas (sodrus sultinys su kvietiniais makaronais ir įvairiais priedais) bei okonomijakiai (keptuvėje ar ant įkaitintos plokštės kepami sotūs blynai su daug skirtingų ingredientų).

    Kaip šiuos patiekalus pasigaminti namuose?

    Ramenas: paruošimo eiga

    1. Puode įkaitinkite aliejų, suberkite tarkuotą imbierą ir smulkintą česnaką. Supilkite kokosų pieną, užvirkite, tuomet dėkite miso pastą ir maišykite, kol visiškai ištirps.

    2. Supilkite sultinį ir vėl užvirkite. Pagal skonį įpilkite sojų padažo. Atskirai išvirkite makaronus ir paskirstykite juos į dubenėlius.

    3. Išvirkite kiaušinius, kad trynys būtų pusiau skystas, nulupkite ir perpjaukite pusiau. Tofu ir šitaki grybus apkepkite, kol gražiai pagels.

    4. Į dubenėlius su makaronais sudėkite tofu, grybus, kiaušinius, špinatus ir svogūnų laiškus. Viską užpilkite karštu sultiniu.

    Okonomijakiai: paruošimo eiga

    1. Kiaušinius išplakite iki vientisos masės ir sumaišykite su kvietiniais miltais, kepimo milteliais, sojų padažu ir druska.

    2. Kopūstą smulkiai supjaustykite, sudėkite į didelį dubenį, pasūdykite ir palikite 10 minučių. Tuomet nuspauskite susidariusio skysčio perteklių. Morką nulupkite ir sutarkuokite stambia tarka. Daržoves sudėkite į tešlą ir gerai išmaišykite.

    3. Keptuvėje įkaitinkite aliejų. Iš masės formuokite maždaug 10 cm skersmens blynelius ir kepkite iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus.

    4. Iškeptus blynus aptepkite tonkatsu padažu ir majonezu. Patiekite pabarstę sezamo sėklomis, nori dumbliais ir svogūnų laiškais.

    Norite nustebinti artimuosius neįprastais skoniais? Išbandykite šiuos receptus žingsnis po žingsnio – taip atrasti japoniškos virtuvės principus bus paprasčiau, o gaminimas taps malonia patirtimi.