CP v2

Blog

  • Prancūzija veržia diržus: 2027 metų biudžete planuoja 54 mlrd. eurų taupymą ir deficitą mažinti iki 5 proc.

    Prancūzijos Vyriausybė pristatė 2027 metų biudžeto projektą, kuriame numatytas 54 mlrd. eurų taupymo planas. Pagrindinis tikslas – sumažinti biudžeto deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Didžiausia taupymo dalis siejama su viešojo sektoriaus išlaidų ribojimu, įšaldant dalį asignavimų ir peržiūrint kai kurias programas. Vyriausybė teigia, kad dalis priemonių yra struktūrinės ir turėtų ilgiau stabilizuoti viešuosius finansus.

    Numatyta mažinti socialinės apsaugos sistemos deficitą, siekiant jį sumažinti maždaug perpus iki 12–13 mlrd. eurų. Tarp jautriausių priemonių – pensijų išlaidų ribojimas, kai indeksavimas gali būti nevisiškai prilygintas infliacijai arba būtų mažesnis.

    Biudžeto projekte taip pat numatyta taupyti ministerijose, įskaitant darbo sritį, o dalis lėšų būtų sutaupoma įšaldant viešojo sektoriaus atlyginimų skaičiavimo bazę. Ši kryptis jau sulaukė nepasitenkinimo: viešojo sektoriaus darbuotojai dalyvavo streikuose ir protestuose įvairiuose šalies miestuose.

    Dar vienas konfliktinis taškas – planuojami savivaldybių finansavimo apkarpymai, kurie bendrai sudarytų 5,4 mlrd. eurų. Vietos valdžia kritikuoja tokią naštą kaip neproporcingą, nes dalis savivaldybių ir taip susiduria su didėjančiais socialiniais bei infrastruktūros poreikiais.

    Premjeras Sebastien Lecornu atmeta plataus masto mokesčių didinimo idėją, tačiau biudžete numatoma didinti įplaukas mažinant tam tikras lengvatas. Tarp svarstomų priemonių – darbdavių įmokų išimčių ribojimas ir didesni mokesčiai greitkelių bei oro uostų operatoriams.

    Į pajamų didinimo paketą įtraukiamas ir mokestis cukraus turintiems produktams, argumentuojamas kova su nutukimu. Ši iniciatyva jau sukėlė dalies verslo atstovų, ypač konditerių ir kepėjų, pasipriešinimą dėl galimo poveikio vartojimui ir kainoms.

    Mažumos Vyriausybės išbandymas

    Biudžeto priėmimas gali būti sudėtingas, nes Vyriausybė parlamente neturi stabilios daugumos, o politinė aplinka išlieka fragmentuota. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad biudžetiniai sprendimai Prancūzijoje gali tapti pasitikėjimo Vyriausybe klausimu.

    Papildomą įtampą kelia ir 2027 metų pavasarį vyksiantys prezidento rinkimai, kuriuose pragyvenimo išlaidų tema tikėtina taps viena svarbiausių. Dėl to taupymo priemonių socialinis poveikis bus atidžiai stebimas tiek opozicijos, tiek profesinių sąjungų.

    Skola ir investuotojų nervingumas

    Prancūzija susiduria su dideliu deficitu ir rekordiškai aukšta viešąja skola, kuri, valdžios pateikiamais duomenimis, siekia 119 proc. bendrojo vidaus produkto ir yra didžiausia nuo 1946 metų. Tai didina spaudimą greičiau grįžti prie fiskalinės drausmės.

    Rinkų nuotaikas atspindi ir skolinimosi kaina: 10 metų Prancūzijos obligacijų pajamingumas pakilo iki 4,89 proc., o tai yra aukščiausias lygis nuo 2002 metų. Tokie rodikliai signalizuoja augantį investuotojų jautrumą skolos tvarumui ir biudžeto politikos patikimumui.

    Tuo pat metu Prancūzijos ekonomikos augimo prognozės išlieka silpnos – šiemet jis vertinamas apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Nedarbui augant, prognozuojama, kad metų pabaigoje jis gali pasiekti 8,6 proc., o tai apsunkina taupymo priemonių politinį priimtinumą.

  • Lenkija išbandė pasirengimą blackout: PSE su Čekijos ČEPS testavo elektros sistemos atkūrimą

    Testas su kaimynų pagalba

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorė Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE) pranešė kartu su Čekijos operatoriumi ČEPS atlikusi sėkmingą elektros sistemos atkūrimo po blackout bandymą. Testas vyko rugsėjo 22 dieną ir buvo skirtas patikrinti, kaip greitai būtų galima grąžinti elektros tiekimą po plataus masto avarijos.

    Bandymo metu buvo taikoma Top-Down strategija, kai sistemos atkūrimas pradedamas nuo perdavimo tinklo, pasitelkiant kaimyninės šalies operatoriaus paramą. PSE nurodė, kad taip realiomis sąlygomis buvo treniruojamos tiek nacionalinės, tiek regioninės dispečerinės grandys.

    Kaip vyko elektros sistemos atkūrimas

    PSE tinkle buvo suformuotas paleidimo koridorius iki vienos iš sisteminių elektrinių, kuri vėliau buvo užvesta ir sinchronizuota su suformuotu koridoriumi. Po to elektrinė vėl buvo prijungta prie žemyninės Europos sinchroninės sistemos, taip patikrinant svarbiausius veiksmus, kurie prireiktų po didelio masto sutrikimo.

    „Bandymas baigėsi sėkmingai, o visi veiksmai buvo atlikti pagal iš anksto parengtus programinius sprendimus ir analizes“, – teigė PSE.

    Operatorė pridūrė, kad išvados bus panaudotos atnaujinant dvišales sutartis bei tarpusavio pagalbos procedūras, kurios įsijungtų esant grėsmei ar realiam elektros tiekimo nutrūkimui.

    Kodėl tai svarbu energetiniam saugumui

    PSE primena, kad bendradarbiavimas su kaimyninių valstybių perdavimo sistemų operatoriais yra vienas kertinių sujungtų elektros sistemų saugaus darbo elementų. Tam pasitelkiamos dvišalės sutartys, kurios apibrėžia, kokiomis sąlygomis ir kokiu mastu teikiama tarpusavio pagalba.

    PSE yra Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorė, valdanti aukščiausios įtampos 400 kV ir 220 kV tinklą. Bendras šių linijų ilgis viršija 16 500 kilometrų, o infrastruktūrą papildo 112 elektros pastočių.

    Be tinklo eksploatacijos, PSE atsako ir už sistemos balansavimą, kai realiu laiku derinama elektros gamyba su vartojimu. Būtent šioje grandyje blackout scenarijai vertinami kaip kritiniai, nes atstatymas reikalauja tikslaus koordinavimo ir aiškių veiksmų sekos.

  • Kaune pradėta „Leopard 2A8“ tankų surinkimo gamyklos statyba: kada išriedės pirmasis?

    Kaune pradėta galutinio „Leopard 2A8“ tankų surinkimo ir techninio aptarnavimo gamyklos statyba. Projektas pristatomas kaip Lietuvos ir Vokietijos gynybos bendradarbiavimo stiprinimas, turintis didinti regiono atgrasymo pajėgumus.

    Inicijuojant statybas akcentuota, kad Lietuva siekia ne tik priimti Vokietijos brigadą, bet ir plėtoti praktinį bendradarbiavimą su Vokietijos gynybos pramone. Tai atitinka platesnę Europos kryptį didinti gamybos apimtis ir remonto pajėgumus arčiau galimų krizės zonų.

    Skelbiama, kad Lietuvoje planuojama surinkti iki 38 iš 44 „Leopard“ tankų, kuriuos Lietuvos kariuomenė užsakė 2024 metais. Likusi dalis būtų pagaminta Vokietijoje, o įgyvendinus užsakymą gamykla pereitų prie tankų serviso ir galėtų surinkinėti techniką kitiems regiono klientams.

    Numatoma, kad 13 000 kvadratinių metrų ploto objektas bus baigtas 2027 metų lapkritį. Pirmasis Lietuvoje surinktas tankas gamyklą turėtų palikti 2028 metų pabaigoje.

    Statybų vertė siekia 29 mln. eurų, o bendra investicijų suma į projektą gali sudaryti apie 50 mln. eurų. Taip pat planuojama sukurti iki 100 darbo vietų, o tai reikštų naują aukštesnės kvalifikacijos pramonės segmentą Kaune.

    Lietuvos krašto apsaugos vadovybė pabrėžia, kad sunkiosios karinės technikos gamybos ir aptarnavimo plėtra didina šalies pasirengimą, nes remonto grandinė ir atsarginių dalių logistika tampa greitesnė. Praktikoje tai gali reikšti trumpesnį technikos prastovų laiką, ypač intensyvaus mokymo ar krizės metu.

  • Bruce’as Campbellas apie vėžio prognozę: penkerių metų terminas ir sprendimas tęsti darbus

    Bruce’as Campbellas apie vėžio prognozę: penkerių metų terminas ir sprendimas tęsti darbus

    „Evil Dead“ filmų ir serialo žvaigždė Bruce’as Campbellas prabilo apie savo sveikatos būklę ir vėžio prognozę. 68 metų aktorius teigia, kad gydytojai situaciją vertina kaip gydomą, tačiau nepagydomą, o jo paties įvardijimu tai yra maždaug penkerių metų laikotarpis.

    Apie diagnozę Campbellas viešai pranešė anksčiau šiais metais, pabrėždamas, kad nesiekia nei užuojautos, nei patarimų, o nori užbėgti už akių galimai klaidinančiai informacijai. Aktorius akcentavo turintis artimųjų palaikymą ir planuojantis kiek įmanoma išlikti aktyvus.

    Atviras interviu apie prognozę

    Naujausiuose pasisakymuose laidoje „The Adam Carolla Show“ Campbellas atvirai kalbėjo apie dabartinę gydytojų pateiktą prognozę. Nors jis neatskleidė vėžio tipo, aktorius situaciją apibūdino kaip konkretaus termino realybę, su kuria tenka gyventi kasdien.

    „Su tokio tipo vėžiu, kokį turiu, dabartinis scenarijus yra penkerių metų terminas“, – sakė Bruce’as Campbellas.

    Aktorius teigė, kad liga veikia ne tik kūną, bet ir psichiką, todėl, jo žodžiais, lengva įkristi į informacijos ir baimių spiralę. Jis pabrėžė sąmoningai pasirinkęs orientuotis į gyvenimą, o ne į nuolatinį ligos analizavimą ir interneto diskusijų grupes.

    Darbas kaip atsvara ligai

    Pastaruoju metu Campbellas daug dėmesio skiria kūrybai ir naujiems projektams. Jis neseniai parašė, režisavo ir suvaidino filme „Ernie & Emma“, kuris, kaip pranešama, nutolsta nuo siaubo žanro ir pasakoja apie našlį, leidžiantįsi į kelionę išpildyti mirusios žmonos valią.

    Campbellas aiškino, kad darbas jam padeda išlaikyti kasdienę struktūrą ir prasmingą rutiną, o sprendimas nestabdyti veiklos yra sąmoningas. Aktorius taip pat atkreipė dėmesį, kad reali grėsmė dažnai kyla iš ligos sukeltų komplikacijų, todėl jis stengiasi priimti situaciją blaiviai, bet nepasiduoti ją užgožiančiai baimei.

    Vaidmenys ir „Evil Dead“ palikimas

    Bruce’as Campbellas plačiajai auditorijai geriausiai žinomas dėl Asho Williamso vaidmens Samo Raimi „Evil Dead“ franšizėje, kuri tapo kultiniu reiškiniu siaubo kino istorijoje. Vėliau jis vaidino ir televizijos seriale „Ash vs Evil Dead“, o pastaraisiais metais dalyvavo franšizės projektuose ir už kadro.

    Vieši aktoriaus pasisakymai apie diagnozę ir prognozę išryškina ir platesnį kontekstą: vis daugiau žinomų žmonių renkasi apie ligas kalbėti atvirai, kartu pabrėždami, kad prognozės yra tik medicininė tikimybė, o ne tikslus laikrodis. Campbellas savo žinutėje akcentuoja ne skandalą, o bandymą išsaugoti kontrolę, ramybę ir kasdienį gyvenimą.

  • Rusijos ekonomika įstrigo tarp infliacijos ir augimo: ką dėl palūkanų spręs centrinis bankas?

    Rusijos ekonomika, palyginti su pirmosiomis plataus masto karo Ukrainoje savaitėmis, susiduria su kitokio pobūdžio spaudimu: infliaciją vis labiau kursto ilgalaikė paklausos ir pasiūlos disbalanso problema. Dėl to Rusijos centrinis bankas atsidūrė dilemoje, kurioje kiekvienas sprendimas turi didelę kainą verslui ir gyventojams.

    2022 metais, siekdamas stabilizuoti rublį ir pristabdyti kainų šuolį, Rusijos bankas bazines palūkanas pakėlė nuo 9,5 iki 20 proc. Vėliau infliacijos tempas buvo smarkiai sumažėjęs, tačiau šį rezultatą iš dalies lėmė aukšta palyginamoji bazė ir laikinas prisitaikymas prie pradinių sankcijų sukrėtimų.

    Vėlesniu laikotarpiu kainų augimas vėl įsibėgėjo, o tai privertė grįžti prie griežtesnės pinigų politikos. Ciklo pikas buvo pasiektas, kai bazinės palūkanos kurį laiką siekė 21 proc., o tai tapo vienu aukščiausių lygių per pastarąjį dešimtmetį.

    Pastaruoju metu pinigų politika švelninama, tačiau centrinis bankas tebėra atsargus: pagrindinė norma buvo išlaikyta ties 14 proc. Toks sprendimas atspindi rinkos lūkesčius, bet kartu rodo, kad institucija vis dar mato reikšmingas rizikas infliacijos dinamikai.

    Kas labiausiai kursto kainas?

    Skirtingai nei 2022 metais, kai pagrindinis veiksnys buvo finansinio stabilumo šokas, dabar infliaciją maitina struktūriniai apribojimai. Tai reiškia, kad paklausa išlieka aukšta, o ekonomikos galimybės greitai didinti pasiūlą yra ribotos dėl darbo jėgos trūkumo, importo apribojimų ir gamybos grandinių suvaržymų.

    Tokioje aplinkoje aukštesnės palūkanos mažina vartojimą ir investicijas, tačiau kartu brangina kreditą įmonėms, kurios ir taip susiduria su ribotomis technologijų bei komponentų tiekimo galimybėmis. Dėl to pinigų politika tampa mažiau efektyvi, o jos poveikis augimui gali būti skausmingesnis.

    Fiskalinė politika ir palūkanos traukia į skirtingas puses

    Centrinio banko pasirinkimus apsunkina tai, kad fiskalinė politika veikia priešinga kryptimi nei pinigų politika. Nors kreditas branginamas tam, kad būtų pristabdyta paklausa, valstybės išlaidos ją palaiko, o tai didina spaudimą kainoms ir lėtina kelią į žemesnę infliaciją.

    Prognozuojama, kad biudžeto deficitas gali siekti 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto, kai pirminiuose planuose buvo numatyta 1,6 proc. Toks impulsas reiškia, kad palūkanų mažinimas turi būti lėtesnis, jei siekiama neįžiebti naujos infliacijos bangos.

    Tuo pat metu augimo perspektyvos prastėja: 2026 metais ekonomikos plėtra vertinama kaip artima stagnacijai, o tai didina spaudimą palūkanas mažinti greičiau. Ši įtampa ir sukuria esminį klausimą: ar labiau saugoti kainų stabilumą, ar bandyti palaikyti ekonominį aktyvumą.

    Centrinis bankas prognozuoja, kad infliacija 2026 metų pabaigoje gali siekti 6–7 proc. per metus, o prie 4 proc. tikslo būtų grįžtama 2027 metais. Toks scenarijus reikštų, kad palūkanų mažinimas, nors ir tikėtinas, bus vykdomas atsargiai, nuolat vertinant fiskalinių sprendimų ir karo ekonomikos poveikį kainoms.

  • Prado ir Rijksmuseum susivienijo dėl moterų meno istorijoje: 2027 startuoja stipendija, 2029 – paroda

    Prado ir Rijksmuseum susivienijo dėl moterų meno istorijoje: 2027 startuoja stipendija, 2029 – paroda

    Madrido Prado muziejus ir Amsterdamo Rijksmuseum paskelbė apie strateginę partnerystę, kurios tikslas – iš naujo įvertinti moterų vaidmenį meno istorijoje ir bendrą Ispanijos bei Nyderlandų kultūrinį palikimą. Abi institucijos siekia, kad moterų menininkių, mece­načių ir istorinių asmenybių indėlis jų kolekcijose būtų matomas ne fragmentiškai, o sistemiškai.

    Pagrindinis susitarimo akcentas – tarptautinė podoktorantūros stipendija, kuri startuos 2027 metais. Tyrėjas dirbs su abiejų muziejų rinkiniais ir gilinsis į moterų vaidmenį Habsburgų epochoje, o rezultatai turėtų tapti pagrindu būsimiems muziejų projektams.

    „Tai ne tik apie tai, kad rodytume daugiau moterų menininkių. Tai apie tai, kad keistume patį būdą, kaip žiūrime į meno istoriją“, – teigiama bendrame Prado muziejaus ir Rijksmuseum pareiškime.

    Numatoma, kad atrankos į stipendiją procesas prasidės 2026 metų spalį, o pati programa startuos 2027 metų rugsėjį. Sukauptos įžvalgos ir atradimai turėtų kulminuoti didelėje parodoje Rijksmuseum erdvėse 2029 metais.

    Partnerystė remiasi iniciatyvomis, kurias muziejai jau vykdė atskirai. Prado muziejuje plėtojamas projektas El Prado en Femenino, kuriame daugiau dėmesio skiriama anksčiau paraštėse likusioms kūrėjoms ir istoriniams moterų vaidmenims, o 2026 metų rudenį planuojama paroda apie Austrijos Marianą.

    Rijksmuseum nuo 2021 metų įgyvendina projektą Women of the Rijksmuseum: jo metu analizuojami šimtai kūrinių, tikslinami autoriai, proveniencijos ir kontekstai, o katalogas pildomas menininkių darbais, kurie ilgą laiką buvo nepakankamai įvertinti. Tarp dažniau minimų pavyzdžių – Gesina ter Borch, Maria van Oosterwijck ir Marlow Moss.

    Muziejai pabrėžia, kad bendras tyrimų modelis leis ne tik papildyti ekspozicijas naujais vardais, bet ir peržiūrėti interpretacijas, kuriose moterų indėlis dažnai būdavo paliekamas paraštėse. Praktikoje tai reiškia gilesnį darbą su archyvais, kūrinių atribucijomis, mecenatystės istorija ir socialinėmis aplinkybėmis, lėmusiomis, kas pateko į kanoną.

    Toks dviejų didžiųjų Europos institucijų žingsnis atspindi platesnę muziejų sektoriaus tendenciją: kolekcijų perrašymą ne „pridedant“ kelis trūkstamus vardus, o pertvarkant pasakojimą taip, kad jis tiksliau atspindėtų istorinius vaidmenų pasiskirstymus. 2029 metais planuojama paroda turėtų tapti vienu ryškiausių šios partnerystės rezultatų ir testu, kaip nauji tyrimai pakeičia tai, ką žiūrovai mato salėse.

  • A4 Katovicai–Krokuvai netrukus taps nemokama: likviduojama rinkliavas rinkusi bendrovė

    Kas keičiasi A4 ruože?

    Lenkijos bendrovė „Stalexport Autostrady“ pranešė, kad jos dukterinė įmonė VIA4, atsakinga už rinkliavų surinkimą A4 ruože tarp Krokuvos ir Katovicų, pradėta likviduoti. Šis sprendimas tiesiogiai siejamas su koncesijos pabaiga, po kurios kelias turėtų tapti nemokamas lengviesiems vairuotojams.

    Kaip nurodoma, VIA4 buvo įkurta tam, kad parengtų A4 Krokuva–Katovicai atkarpą mokamos magistralės reikalavimams ir organizuotų jos eksploatavimą. Paslaugų modelis keisis pasibaigus koncesinei sutarčiai, todėl ir pati rinkliavų surinkimo struktūra tampa nebereikalinga.

    Kada baigsis koncesija?

    Skelbiama, kad 30 metų koncesija A4 atkarpai Katovicai–Krokuva baigs galioti 2027 metų kovo 15 dieną. Pasibaigus šiam terminui, kelią turėtų perimti valstybės kelių administracija GDDKiA, kuri ir bus atsakinga už tolimesnę infrastruktūros priežiūrą bei valdymą.

    Vairuotojams tai reiškia aiškią kryptį: pasibaigus koncesijai, rinkliavos šiame ruože turėtų nebelikti. Pastaraisiais metais kainos čia nuosekliai augo, todėl sprendimas dėl perėjimo į valstybės rankas yra vertinamas ir kaip finansinė lengvata kasdien važiuojantiems.

    Kainos augo, srautai išliko dideli

    Rinkliavos A4 Katovicai–Krokuva ruože pastaruoju metu buvo indeksuojamos kasmet pavasarį. Nuo 2026 metų balandžio 1 dienos lengviesiems automobiliams mokestis kiekviename iš dviejų mokėjimo punktų siekė apie 4 eurus, todėl kelionė per abu punktus kainavo apie 8 eurus.

    Dideli srautai išliko nepaisant brangimo: vidutinis eismo intensyvumas šiame koridoriuje, kaip skelbiama, viršija 50 000 transporto priemonių per parą. Dėl to A4 ruožas tarp Silezijos ir Mažosios Lenkijos laikomas vienu labiausiai apkrautų magistralinių kelių šalyje.

    Numatoma plėtra iki 2030 metų

    Lygiagrečiai su valdymo pokyčiais planuojama ir infrastruktūros plėtra. Pagal valstybinę kelių plėtros programą iki 2030 metų numatyta A4 atkarpą Krokuva–Katovicai išplėsti įrengiant trečią eismo juostą.

    Tokie projektai dažniausiai reiškia ilgesnį pasiruošimo laikotarpį ir laikinus eismo ribojimus, tačiau tikslas aiškus: padidinti pralaidumą ir sumažinti spūstis, kurios šiame ruože ypač juntamos piko metu ir savaitgaliais.

  • Woody Alleno filmas Madride: filmavimą rems 3 mln. eurų viešų lėšų, bet ginčai niekur nedingo

    Woody Alleno filmas Madride: filmavimą rems 3 mln. eurų viešų lėšų, bet ginčai niekur nedingo

    JAV režisierius Woody Allenas Madride pristatė savo naują, 51-ąjį karjeros filmą, kurio filmavimai planuojami nuo spalio 5 dienos. Projektas bus filmuojamas daugiausia Ispanijos sostinėje ir Aranchueze, o didelė techninės komandos dalis turėtų būti vietos specialistai.

    Filmo gamybą parėmė Madrido miesto savivaldybė ir Madrido regiono valdžia. Abi institucijos pagal rėmimo sutartis, siejamas su miesto viešinimu, skiria po 1,5 mln. eurų, iš viso 3 mln. eurų.

    Bendras filmo biudžetas siekia apie 12 mln. eurų, todėl viešasis finansavimas sudaro maždaug ketvirtadalį visos sumos. Tokia proporcija Ispanijoje vėl kaitina diskusijas, kur baigiasi kultūros skatinimas ir prasideda politinė reklama bei reputacinė rizika.

    Ko reikalaujama mainais?

    Rėmimo sąlygose numatyta, kad Madridas turi atsispindėti filmo pavadinime, o pats miestas ekrane privalo būti lengvai atpažįstamas. Savivaldybė aiškina, kad tikslas yra stiprinti Madrido tarptautinį žinomumą kaip kultūros, turizmo ir kino gamybos krypties.

    Tokie susitarimai Ispanijoje dažniausiai įforminami kaip rinkodaros ir rėmimo sandoriai, kai viešos lėšos naudojamos teritorijos įvaizdžiui kelti. Vis dėlto praktikoje būtent skaidrumas ir realiai išmatuojama nauda tampa pagrindiniais klausimais, kai finansuojami didelio matomumo projektai.

    Apie filmą ir kūrybinį kontekstą

    Filmas kol kas neturi galutinio pavadinimo ir viešai minimas kaip darbinis projektas. Skelbiama, kad tai bus šiuolaikinė komedija, kurioje persipins romantika, intriga ir neištikimybės tema, o veiksmas bus kuriamas diplomatinėje aplinkoje.

    Aktorių komandoje minimi Alexi Wasser, Jemima Kirke, Peter Vives, Marton Csokas ir Jakob Oftebro. Filmavimai turėtų trukti apie šešias savaites ir apimti daugiau nei 30 lokacijų Madride bei Aranchueze.

    Pristatymo metu režisierius buvo klausinėjamas ir apie aktualijas mieste, įskaitant protestus, susijusius su būsto krize. Jis pabrėžė nesiekiantis kurti politiškai angažuoto kino ir sakė, kad jo filmai dažniausiai sukasi apie santykius bei asmenines dilemas.

    „Aš nesu režisierius, kuriam svarbiausia politinės idėjos, labiau domiuosi žmonių santykiais“, – sakė Woody Allenas.

    Kartu jis teigė esantis rimtai susirūpinęs kraštutinių ideologijų stiprėjimu ir akcentavo, kad visada tam prieštaravo. Tokie pareiškimai dera su jo pastarųjų metų viešais pasisakymais, kai kūrėjas stengiasi vengti tiesioginių politinių diskusijų, bet vis tiek reaguoja į bendras tendencijas.

    Ginčai, kurie seka iš paskos

    Naujas filmas vėl priminė ilgai trunkančias kontroversijas, lėmusias nevienareikšmį režisieriaus vertinimą. Plačiausiai aptariami kaltinimai dėl galimo seksualinio išnaudojimo, kuriuos dar 1990-aisiais išsakė jo įdukra Dylan Farrow, o pats režisierius juos nuolat neigė.

    Viešai pabrėžiama, kad dėl šių kaltinimų jis nebuvo formaliai teisiamas. Vis dėlto ši tema atgijo #MeToo laikotarpiu ir po dokumentinės serijos „Allen v. Farrow“ pasirodymo, kai dalis industrijos atstovų nuo režisieriaus atsiribojo.

    Dar viena nuolat minima istorija susijusi su jo santykiais su Soon-Yi Previn, Mia Farrow įdukra. Santykiai tapo vieši 1992 metais, o 1997 metais pora susituokė Venecijoje, jų amžiaus skirtumas siekė 35 metus.

    Madride pristatydamas naują projektą, režisierius vėl užsiminė apie galimą pasitraukimą iš kino. Tačiau kartu pripažino, kad filmavimas šiame mieste pasirodė per daug viliojantis, kad idėjos būtų atsisakyta.

  • Elonas Muskas grįžta į politiką: Pentagonas jį kviečia patarti dėl būsimų karų technologijų

    Pentagonas telkia komandą

    Jungtinių Valstijų Gynybos departamentas į projektą, skirtą vertinti būsimo mūšio lauko kryptis, pakvietė „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovą Eloną Muską. Kartu patariamąsias funkcijas turėtų atlikti gynybos technologijų verslo atstovas Palmeris Luckey ir buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas.

    Apie šiuos planus viešai pranešta remiantis vidiniu departamento dokumentu, kuriame akcentuojama technologijų svarba moderniose operacijose. Projekto tikslas – įvertinti, kokie sprendimai ateityje suteiktų JAV pajėgoms pranašumą skirtingose konflikto aplinkose.

    Kas yra Projektas Meridian

    Iniciatyva, vadinama Projektu Meridian, apibūdinama kaip bandymas sistemiškai apžvelgti būsimo karo tendencijas, įskaitant autonomines sistemas, kosmoso infrastruktūrą ir ryšių atsparumą. Šios kryptys glaudžiai siejasi su tuo, kaip pastaraisiais metais keitėsi karinės technologijos ir jų diegimo greitis.

    Viešai aptariamuose projekto rėmuose numatoma ne tik analizuoti technologijas, bet ir pateikti rekomendacijas, kokios ginkluotės bei pajėgumų kombinacijos būtų efektyviausios. Tai reiškia, kad akcentas gali krypti į DI, bepiločių platformas, sensorių tinklus ir pažangias žvalgybos sistemas.

    Musko sugrįžimas į valdžios darbotvarkę

    Šis žingsnis išsiskiria tuo, kad Muskas į politinių sprendimų lauką grįžta praėjus kiek daugiau nei metams po darbo su Donaldo Trumpo administracijos inicijuota vyriausybės efektyvumo kryptimi. Tuomet jo veikla buvo siejama su bandymais mažinti viešojo sektoriaus išlaidas ir darbuotojų skaičių.

    Vėliau Musko vieši pareiškimai rodė įtampą santykiuose su Respublikonų partijos lyderyste, o taip pat buvo užsiminta apie galimą naujo politinio judėjimo kūrimą. Dabar, vertinant naują vaidmenį Pentagono projekte, tai būtų pirmas oficialus sugrįžimas į tiesioginį bendradarbiavimą su JAV valdžios institucijomis.

    Politiniai pinigai ir įtaka

    Pastaruoju metu Muskas taip pat vėl aktyvino politinę finansinę paramą Respublikonams per vadinamąjį super PAC. Tokie komitetai lėšų tiesiogiai neperveda kandidatų štabams, tačiau savarankiškai finansuoja kampanijas ir komunikacines iniciatyvas, palaikančias pasirinktą kryptį.

    Skelbiama, kad per 2024 metų JAV rinkimų ciklą parama Respublikonams siekė apie 270 000 000 eurų. Šis kontekstas svarbus vertinant, kodėl Musko įsitraukimas į Pentagono „būsimų karų“ darbotvarkę kelia tiek politinių, tiek interesų konflikto diskusijų.

    „Turime suprasti, kokios technologijos lems būsimą mūšio lauką ir kaip išlaikyti pranašumą“, – teigiama dokumente, kuriuo remiantis pristatytas projektas.

    Ekspertai pažymi, kad tokio pobūdžio patariamosios grupės gali turėti realią įtaką prioritetams, pirkimams ir tyrimų finansavimui. Kartu tai didina visuomenės dėmesį skaidrumui, ypač kai patarėjai yra susiję su įmonėmis, veikiančiomis kosmoso, ryšių ar duomenų infrastruktūros srityse.

  • Trumpas „Žaliuoju Žibintu“ Baltųjų rūmų įraše: kaip DI popkultūros citatos ima atsisukti prieš politiką

    Trumpas „Žaliuoju Žibintu“ Baltųjų rūmų įraše: kaip DI popkultūros citatos ima atsisukti prieš politiką

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo komanda vėl atsidūrė kritikos centre dėl socialiniuose tinkluose platinamo DI sukurto vaizdo įrašo, kuriame jis vaizduojamas kaip „DC“ visatos herojus Žaliasis Žibintas. Įrašas, publikuotas oficialioje Baltųjų rūmų paskyroje, sukėlė diskusiją ne tik apie skonį ar komunikacijos stilių, bet ir apie tai, kaip politikoje naudojama popkultūra.

    Vaizdo klipe Trumpas matomas su Žaliojo Žibinto žiedu, o jo „galios“ esą kuria žalią sieną ir futuristinį miesto peizažą, lydimą užuominų apie gamybos atgaivinimą bei karinę galią. Prie įrašo panaudota perkurta Žaliojo Žibinto korpuso priesaikos formuluotė, kuri komiksų gerbėjams yra lengvai atpažįstama.

    Kas papiktino gerbėjus?

    Dalis kritikos kilo dėl to, kad pasirinkta simbolika kertasi su pačiu Žaliojo Žibinto mito turiniu. Šiame pasakojimų pasaulyje Žaliųjų Žibintų korpusas veikia kaip tarpgalaktinė taikos palaikymo jėga, sauganti skirtingas civilizacijas, o ne akcentuojanti sienas ar izoliaciją.

    Gerbėjų bendruomenėse toks personažo „pasiskolinimas“ vertinamas kaip paviršutiniškas ir rodantis prastą šaltinio supratimą. Socialiniuose tinkluose tai greitai virsta pašaipomis: politinis tikslas tampa antraeilis, o dėmesys nukrypsta į akivaizdžias kultūrines klaidas.

    DI ir memų komunikacija politikoje

    DI generuojami vaizdai politikoje vis dažniau naudojami kaip greitas būdas sukurti emociją, išprovokuoti reakciją ir užvaldyti informacinį lauką. Tokie įrašai dažnai orientuoti į memų logiką: svarbu ne argumentas, o vaizdas, kuris per kelias minutes išplinta ir užkabina skirtingas auditorijas.

    Tačiau šis metodas turi kainą. Kuo daugiau DI turinio kuriama „ant greičio“, tuo dažniau pasitaiko neatitikimų, klaidinančių užuominų ar net teisiškai jautrių sprendimų, susijusių su autorinėmis teisėmis ir prekių ženklais, ypač kai naudojami atpažįstami popkultūros personažai.

    Kodėl tokie įrašai atsisuka prieš autorius?

    Politinei komunikacijai popkultūros citatos paprastai veikia tik tada, kai auditorija jaučia, kad nuoroda parinkta tiksliai ir su pagarba originalui. Priešingu atveju net ir gerai apgalvota žinutė paskęsta detalėse: visuomenė ima ginčytis ne apie politiką, o apie tai, kodėl konkreti citata netinka.

    Šiuo atveju DI vaizdo įrašas tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip bandymas sustiprinti įvaizdį „superherojiška“ estetika gali virsti reputaciniu balastu. Kritikai pabrėžia, kad tokia komunikacija labiau primena triuką dėmesiui pritraukti nei realių sprendimų demonstravimą.

    „Jei jau remiatės popkultūra, turite suprasti bent pagrindinę jos taisyklę, kitaip nuoroda atsisuks prieš jus“, – sakė vienas komiksų bendruomenės atstovų, vertindamas kilusią reakcijų bangą.