CP v2

Blog

  • Naftos kainos krito daugiau nei 6 proc.: diplomatija dėl Irano keičia rinkas per kelias valandas

    Naftos kainos krito daugiau nei 6 proc.: diplomatija dėl Irano keičia rinkas per kelias valandas

    Pirmadienio rytą naftos kainos smuko, rinkoms sureagavus į suaktyvėjusias diplomatines pastangas mažinti įtampą su Iranu. Investuotojai ėmė perskaičiuoti karo rizikos priedą, kuris pastarosiomis savaitėmis buvo įkainotas į naftos kainą.

    Pasaulinis etalonas „Brent“ per dieną krito daugiau nei 6 proc. ir iš maždaug 117 eurų už barelį nusileido iki maždaug 109 eurų. JAV etalonas „West Texas Intermediate“ taip pat traukėsi ir siekė apie 100 eurų už barelį.

    Penktadienį „Brent“ buvo užsidaręs aukščiausiame lygyje nuo kovo, o iki ankstesnio piko trūko visai nedaug. Prieš konfliktui įsibėgėjant nafta buvo gerokai pigesnė, todėl rinkose išliko didelis jautrumas bet kokiems signalams apie eskalacijos ar deeskalacijos kryptį.

    Derybos ir rizika tiekimui

    Nuotaikos pasikeitė po savaitgalio pranešimų apie regiono tarpininkų ir aukšto rango pareigūnų vizitus Teherane bei saugumo konsultacijas. Šie signalai sustiprino lūkesčius, kad gali atsirasti erdvės susitarimui arba bent laikinam įtampos mažinimui.

    „Svarstau, ar sudaryti su jais sandorį, ar užbaigti viską iki galo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Vis dėlto pasiūlos rizika neišnyko: išlieka grėsmės energetikos infrastruktūrai ir logistikai regione, o pranešimai apie atakas bei numuštus dronus ar raketas primena, kad situacija gali apsiversti labai greitai. Dėl to kainų svyravimai išlieka staigūs, o prekyba dažnai reaguoja ne į faktus, o į lūkesčius.

    Hormuzo sąsiauris lieka dėmesio centre

    Atskiru jautriausiu tašku išlieka Hormuzo sąsiauris, per kurį tradiciškai keliauja reikšminga pasaulinės naftos pasiūlos dalis. Net ir be fizinio blokavimo vien grėsmė laivybai ar draudimo kaštų šuolis gali didinti transportavimo išlaidas ir kelti kainas galutiniams pirkėjams.

    Pastaraisiais metais Persijos įlankos eksportuotojai didino alternatyvių maršrutų naudojimą vamzdynais, kad sumažintų priklausomybę nuo sąsiaurio. Tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, jog visiškai pakeisti šio kelio neįmanoma, todėl bet kokia karinė ar politinė įtampa čia greitai virsta kainodaros veiksniu.

    Rinkas veikia ir centrinių bankų savaitė

    Naftos kainų kritimas sutapo su intensyvia finansų rinkų savaite, kai laukiama pagrindinių centrinių bankų sprendimų dėl palūkanų normų. Palūkanos ir ekonomikos augimo perspektyvos tiesiogiai veikia naftos paklausos prognozes, todėl energijos žaliavų rinkos šią savaitę ypač jautrios makroekonominiams signalams.

    Tuo pat metu įsibėgėja ir įmonių rezultatų skelbimo sezonas, kuris daro įtaką bendram rizikos apetito lygiui rinkose. Investuotojams vertinant tiek geopolitiką, tiek pinigų politiką, trumpalaikiai kainų šuoliai ar kritimai gali kartotis dažniau nei įprastai.

  • Europos jaunimas skaičiuoja pajamas: kur gyvena geriausiai ir kaip atrodo Prancūzija?

    Europos jaunimas skaičiuoja pajamas: kur gyvena geriausiai ir kaip atrodo Prancūzija?

    Kas slypi už skaičių?

    Pastarosiomis savaitėmis keliose Europos šalyse kilę protestai dėl pragyvenimo brangimo, būsto neįperkamumo ir spaudimo viešosioms paslaugoms atkreipė dėmesį į jaunimo finansinę padėtį. Prancūzijoje tarp aktyviausių demonstracijų dalyvių dažnai minimi studentai ir jauni darbuotojai.

    Vertinant jaunų žmonių situaciją, dažnai remiamasi ekvivalentinėmis disponuojamosiomis pajamomis. Eurostat šį rodiklį apibrėžia kaip namų ūkio pajamas po mokesčių ir atskaitymų, įskaitant socialines išmokas, padalytas pagal namų ūkio sudėtį.

    Svarbus niuansas tas, kad 18–24 metų amžiaus grupės duomenys rodo ne asmenines jaunuolių algas, o namų ūkių, kuriuose jie gyvena, pajamas. Tai reiškia, kad rodiklis gali atrodyti aukštesnis ten, kur jauni žmonės ilgiau lieka gyventi su tėvais.

    Prancūzija virš ES vidurkio, bet ne lyderė

    Eurostat duomenimis, 2025 metais Prancūzijoje 18–24 metų jaunuoliai gyveno namų ūkiuose, kurių medianinės ekvivalentinės disponuojamosios pajamos siekė 23 850 eurų. Europos Sąjungos vidurkis tuo pat metu buvo 21 482 eurai.

    Tarp 34 šalių, apimančių ES nares, kai kurias kandidates ir ELPA šalis, Prancūzija užėmė 11 vietą. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad šis rodiklis ne visuomet atspindi studentų, gyvenančių bendrabučiuose ar kolektyviniame būste, situaciją, nes tokie namų ūkiai statistikoje gali būti neįtraukiami.

    Nelygybės stebėsenos organizacijų atstovai taip pat pažymi, kad 18–24 metų grupė labai nevienalytė. Joje telpa ir studijuojantys jaunuoliai, gyvenantys su tėvais, ir mažiau kvalifikuoti jauni darbuotojai, dažniau patiriantys nestabilaus darbo bei skurdo riziką.

    Kur jaunimo namų ūkiai turtingiausi?

    Pagal medianines ekvivalentines disponuojamąsias pajamas pirmavo Šveicarija, kur jauni žmonės gyveno namų ūkiuose su 52 206 eurų mediana. Toliau rikiavosi Liuksemburgas su 43 028 eurais ir Austrija su 37 299 eurais.

    Vertinant didžiąsias ES ekonomikas, aukščiausią rodiklį turėjo Vokietija, kur jaunuolių namų ūkių mediana siekė 26 330 eurų. Italija su 20 315 eurų ir Ispanija su 19 338 eurais atsidūrė žemiau ES vidurkio.

    Mažiausios medianinės pajamos fiksuotos Šiaurės Makedonijoje, kur jos siekė 4 640 eurų. Žemiau ES vidurkio itin ryškiai atsiliko ir tokios šalys kaip Bulgarija, Vengrija, Serbija bei Rumunija.

    Kodėl rodikliai gali klaidinti?

    Europos jaunimo organizacijos atkreipia dėmesį, kad pajamos yra tik dalis realybės. Kai kuriose šalyse jaunimas statistiškai atrodo geriau gyvenantis vien todėl, kad ilgiau gyvena tėvų namuose ir naudojasi bendromis namų ūkio pajamomis.

    Vis dėlto už šių skaičių gali slėptis kita problema: jaunuoliai delsia išsikraustyti ne iš patogumo, o dėl neįperkamų nuomos kainų, sunkiai įkandamo pirmojo būsto ir lėčiau augančių atlyginimų. Dėl to realus savarankiškumas dažnai tampa prabanga.

    Specialistai pabrėžia ir vadinamąjį paradoksą: jaunimas gali atrodyti turtingesnis, kai ilgiau priklauso nuo šeimos, ir skurdesnis, kai anksti pradeda gyventi savarankiškai. Todėl vien pajamų statistika ne visuomet parodo, kas iš tiesų patiria didžiausią spaudimą.

    Ar jaunimas atsilieka nuo bendro šalies lygio?

    Lyginant jaunuolių namų ūkių medianą su visos šalies gyventojų mediana matyti, ar jauni žmonės „krenta“ žemyn bendrame kontekste. ES mastu 18–24 metų grupės rodiklis sudarė 93,6 proc. visos populiacijos medianos, tai yra 21 482 eurai palyginti su 22 939 eurais.

    Prancūzijoje šis santykis buvo mažesnis ir siekė 90,1 proc. Jaunuoliai gyveno namų ūkiuose, kurių mediana buvo 2 609 eurais mažesnė nei šalies bendra mediana: atitinkamai 23 850 ir 26 459 eurai.

    Didžiausias atotrūkis fiksuotas Suomijoje, kur jaunuolių namų ūkiai turėjo 22 277 eurų medianą, o visos populiacijos mediana siekė 29 740 eurų. Skandinavijos šalyse toks skirtumas siejamas ir su politika, skatinančia ankstesnį jaunuolių savarankiškumą.

    Kai kuriose šalyse jaunimo namų ūkiai statistiškai lenkė bendrą lygį. Kroatijoje jaunuolių namų ūkių mediana siekė 15 921 eurą, o visos populiacijos mediana buvo 15 057 eurai; panašūs skirtumai fiksuoti Maltoje, Slovėnijoje, taip pat Lietuvoje.

    Ką keičia kainų lygis?

    Vien nominalios pajamos neatskleidžia, kiek realiai galima nusipirkti už gaunamas lėšas, nes kainų lygis Europoje labai skiriasi. Dėl to Eurostat naudoja ir perkamosios galios standartus, kurie leidžia geriau palyginti realią gyvenimo kainą skirtingose šalyse.

    Pagal perkamosios galios standartus aukščiausią jaunimo namų ūkių medianą turėjo Austrija, toliau sekė Liuksemburgas ir Šveicarija. Prancūzija pagal šį matą buvo kiek aukščiau ES vidurkio, bet nusileido Vokietijai, o nuo Ispanijos ir Italijos skyrė palyginti nedideli skirtumai.

    Jaunimo organizacijos ragina diskusiją plėsti ir už pajamų ribų, vertinant ir socialinį atlyginimą: būsto prieinamumą, švietimo, sveikatos apsaugos bei kitų viešųjų paslaugų kokybę. Tai lemia, kiek toli iš tiesų „nuvažiuoja“ net ir panašios pajamos.

  • Kalėjime Vegemite tapo žmogaus teisių klausimu: teismas nusprendė, kas laukia nuteistojo

    Kalėjime Vegemite tapo žmogaus teisių klausimu: teismas nusprendė, kas laukia nuteistojo

    Australijoje nuteistas žudikas nesėkmingai bandė teisme panaikinti draudimą kalėjime vartoti „Vegemite“ ir teigė, kad taip esą pažeidžiama jo teisė puoselėti australišką kultūrą. Viktorijos valstijos Aukščiausiasis Teismas atmetė skundą ir pripažino, kad draudimas neprieštarauja kalėjimų veiklą reglamentuojantiems reikalavimams.

    Byloje minimas 54 metų Andre McKechnie atlieka įkalinimo iki gyvos galvos bausmę už 1990-aisiais įvykdytą žmogžudystę Kvynslende. Jis tvirtino, kad negalėdamas gauti „Vegemite“ jaučiasi atskirtas nuo šeimos ir bendruomenės, o pats draudimas, jo vertinimu, neatitinka žmogaus teisių standartų.

    „Negalėdamas valgyti „Vegemite“ jaučiuosi netekęs galimybės praktikuoti savo, kaip australo, kultūros, man liūdna ir jaučiuosi atitrūkęs nuo šeimos ir bendruomenės“, – sakė Andre McKechnie.

    Kas yra „Vegemite“ ir kodėl ji draudžiama

    „Vegemite“ yra ryškaus skonio mielių pagrindu pagamintas užtepėlės tipo produktas, Australijoje dažniausiai valgomas su skrudinta duona ar sumuštiniuose. Jis laikomas vienu iš šalies gastronominių simbolių: produktas sukurtas Melburne 1919 metais, o prekyboje pasirodė 1923 metais, kai po Pirmojo pasaulinio karo sutriko panašių produktų importas.

    Viktorijos valstijos kalėjimuose „Vegemite“ draudžiama nuo 2006 metų. Pataisos įstaigų administracija aiškino, kad intensyvus kvapas gali trukdyti tarnybiniams šunims, naudojamiems narkotikų paieškoje, o pati tiršta pasta gali būti panaudota slėpti draudžiamas medžiagas ar daiktus.

    Viešojoje erdvėje taip pat yra sklandę teiginiai, kad „Vegemite“ neva naudojama savadarbiams alkoholiniams gėrimams gaminti. Tačiau tokia versija dažnai vertinama skeptiškai, nes užtepėlei gaminti naudojamos mielės nėra aktyvios fermentacijai, o pačios pataisos įstaigos labiau akcentuoja saugumo ir kontrabandos slėpimo rizikas.

    Ką pasakė teismas

    Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog draudimas pažeidžia Viktorijos kalėjimų teisės aktus, pagal kuriuos įstaigos privalo užtikrinti kalinių sveikatai ir gerovei palaikyti reikalingą maitinimą. Teisėja pabrėžė, kad šios pareigos nereiškia įsipareigojimo suteikti produktus, turinčius kultūrinę reikšmę, jeigu jie laikomi saugumo požiūriu problemiškais.

    Teismas taip pat pažymėjo, kad australišką tapatybę ir kultūrą kaliniai gali puoselėti ir kitais būdais, pavyzdžiui, klausydamiesi vietos muzikos ar skaitydami Australijos autorių knygas, taip pat vartodami kitą, neuždraustą maistą.

    Viktorijos Teisingumo ir bendruomenės saugumo departamentas teismo sprendimą įvertino palankiai. Pasak institucijos atstovo, svarbiausias prioritetas išlieka personalo ir kalinių saugumas, todėl leidžiamų ir draudžiamų daiktų sąrašai toliau bus nustatomi pagal operacinius ir saugumo poreikius.

    Platesnis kontekstas: kai maistas tampa ginčo objektu

    Kalėjimų praktikoje ginčai dėl maisto dažniau kyla ne dėl konkrečių prekės ženklų, o dėl medicininių, religinių ar etinių poreikių, pavyzdžiui, alergenų, specialių dietų ar tikėjimo reikalavimų. Teisinėje praktikoje tokie prašymai paprastai vertinami per proporcingumo prizmę: ar institucija turi realią galimybę užtikrinti poreikį ir ar tai neprieštarauja saugumo interesui.

    Šiuo atveju teismas pasirinko aiškią ribą tarp sveikatai būtino maitinimo ir asmeniškai svarbių, tačiau nebūtinų produktų. Sprendimas rodo, kad kultūrinės simbolikos argumentas nebus laikomas pakankamu, jei pataisos įstaigos pagrįstai remiasi saugumo vertinimais ir turi alternatyvių būdų užtikrinti kalinių gerovę.

  • „Airbnb“ uždraudė išsiregistravimo darbus: šeimininkai įsiutę, o svečiai ploja

    „Airbnb“ uždraudė išsiregistravimo darbus: šeimininkai įsiutę, o svečiai ploja

    Trumpalaikės nuomos platforma „Airbnb“ atnaujino taisykles ir uždraudė šeimininkams reikalauti, kad svečiai prieš išvykdami atliktų reikšmingus namų ruošos darbus. Pokytis sukėlė audringą reakciją: keliautojai sprendimą vadina seniai lauktu, o dalis šeimininkų viešai piktinasi ir net ragina boikotuoti platformą.

    Naujos nuostatos siejamos su pastaraisiais metais išplitusia praktika, kai nuomojamuose būstuose svečiams paliekami ilgi užduočių sąrašai. Socialiniuose tinkluose tokie reikalavimai dažnai kritikuojami, ypač kai kartu imamas papildomas valymo mokestis, o išvykimo taisyklės primena viešbučio paslaugas be viešbučio standarto.

    Pagal „Airbnb“ paaiškinimą, nuo lapkričio 20 dienos svečiai nebegalės būti prašomi atlikti užduočių, kurios reikalauja daug laiko ar pastangų, arba kurias įprastai atliktų valytojas. Praktinis pavyzdys paprastas: indų plauti nebus galima prašyti, tačiau palikti juos kriauklėje ar tvarkingai vienoje vietoje gali būti laikoma protingu prašymu.

    „Namų taisyklės padeda svečiams suprasti šeimininkų lūkesčius, tačiau girdėjome, kad jos gali būti painios, varginančios ir sunkiai valdomos“, – teigė „Airbnb“ atstovai, pristatydami atnaujintą taisyklių logiką.

    Platforma taip pat akcentuoja, kad tikslas yra mažiau netikėtumų atvykus ir aiškesnis ribų apibrėžimas, kas laikytina normalia tvarka, o kas jau prilygsta nemokamam valymui. Tai atitinka platesnę tendenciją kelionių rinkoje, kur vartotojai vis dažniau reikalauja kainų skaidrumo ir aiškių paslaugos sąlygų.

    Tuo metu dalis šeimininkų tikina, kad be aiškiai apibrėžtų pareigų sunkiau užtikrinti būsto būklę, ypač ilgesnių viešnagių metu. Kritikai tvirtina, kad kai kurie svečiai palieka būstus netvarkingus, o valymo kaštai gali augti, todėl dalis nuomotojų svarsto griežtinti kainodarą ar didinti valymo mokesčius.

    Kita šeimininkų dalis pokyčius vertina palankiai ir teigia, kad taisyklės pirmiausia smogs vadinamiesiems blogiesiems šeimininkams, kurie kelia nepasitenkinimą visa platforma. Jų argumentas paprastas: dauguma nuomotojų ir taip neprašo nieko daugiau nei elementaraus tvarkingumo, todėl nauja tvarka esą tik suvienodins standartus.

    Ekspertų vertinimu, „Airbnb“ sprendimas yra bandymas mažinti įtampą tarp vartotojų lūkesčių ir trumpalaikės nuomos realybės, kai dalį išlaidų sudaro būsto paruošimas kitam svečiui. Kartu tai gali tapti konkurenciniu pranašumu prieš kitas platformas, nes keliautojams vis svarbesnė tampa ne tik kaina, bet ir patirties aiškumas nuo užsakymo iki išvykimo.

    Kelionėms planuojantiems gyventojams patariama prieš rezervuojant atidžiai peržiūrėti būsto aprašymą, valymo mokesčius ir namų taisykles, o kilus neaiškumams susirašyti su šeimininku platformos žinutėmis. Taip lengviau išvengti ginčų ir turėti aiškų susitarimo pėdsaką, jei vėliau tektų kreiptis į „Airbnb“ klientų aptarnavimą.

  • Alžyras siunčia karius į Nigerį: pirmoji misija užsienyje nuo 7-ojo dešimtmečio – kas vyksta?

    Alžyras siunčia karius į Nigerį: pirmoji misija užsienyje nuo 7-ojo dešimtmečio – kas vyksta?

    Istorinis Alžyro sprendimas

    Alžyro parlamentas pritarė karių siuntimui į kaimyninį Nigerį, oficialiai įvardijant tikslą saugoti energetikos infrastruktūrą ir projektus, susijusius su valstybės valdoma bendrove „Sonatrach“. Tai būtų pirmas toks Alžyro kariuomenės dislokavimas už šalies ribų nuo 1970-ųjų, kai Alžyras rėmė Egiptą 1973 metų kare.

    Sprendimas priimtas neeilinėje uždaroje parlamento sesijoje. Aukštuosiuose rūmuose už dislokavimą balsavo dauguma dalyvavusių parlamentarų, o žemieji rūmai, kaip skelbta, pritarė absoliučia balsų dauguma.

    Kas numatyta misijai?

    Alžyro valdžia kol kas neatskleidė, kiek karių būtų siunčiama ir kada misija prasidėtų, tačiau pabrėžė, kad kontingentas būtų riboto dydžio. Akcentuojama, kad pagrindinis uždavinys būtų konkretus ir siauras – Alžyro investicijų bei objektų apsauga.

    Alžyro konstitucinė tvarka numato, kad bet koks karių siuntimas į užsienį turi gauti plataus masto politinį pritarimą – reikia dviejų trečdalių balsų abiejuose parlamento rūmuose. Tai rodo, kad sprendimas laikomas jautriu ir turinčiu ilgalaikių pasekmių.

    Saugumo ir energetikos interesai

    Šis žingsnis priimtas Alžyrui ir Nigeriui stiprinant saugumo ryšius po Nigerio vidaus sukrėtimų, kai pastaraisiais mėnesiais buvo pranešta apie sužlugdytą bandymą perimti valdžią. Tokiame kontekste kaimyninės valstybės vis dažniau renkasi praktinio bendradarbiavimo modelį, o ne vien diplomatinį dialogą.

    Alžyro ekonominiai motyvai taip pat aiškūs: „Sonatrach“ per tarptautinę struktūrą plečia veiklą Nigerio šiaurėje, netoli Alžyro sienos esančiuose naftos telkiniuose. Tokie projektai Sahelio regione susiduria su papildomomis rizikomis dėl ginkluotų grupuočių aktyvumo, kontrabandos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo.

    Nigeris Alžyrui svarbus ir kaip potencialus tranzito koridorius didesniems energetikos planams regione, įskaitant infrastruktūrą, kuri teoriškai galėtų prisidėti prie dujų tiekimo maršrutų į Europą diversifikavimo. Dėl to infrastruktūros apsauga tampa ne tik saugumo, bet ir strateginės ekonomikos klausimu.

    Regiono politika keičiasi

    Stebėtojai tai vertina kaip Alžyro politikos lūžį: ilgus dešimtmečius šalis labiau rėmėsi tarpininkavimu ir atsargiai žiūrėjo į karines operacijas už savo sienų. Dabar, kai Sahelio regione didėja nestabilumas, o valstybės dažniau susiduria su pučų grėsme ir ginkluotais išpuoliais, Alžyras signalizuoja apie pasirengimą veikti aktyviau.

    Pastaraisiais metais Alžyro santykiai su kai kuriais kaimynais buvo įtempti dėl atskirų incidentų ir diplomatinės trinties, tačiau Alžyro ir Nigerio kryptis, panašu, pasuko į glaudesnį bendradarbiavimą. Abi šalys turi ilgą, beveik 1 000 kilometrų besitęsiančią dykumų sieną, todėl praktiniai saugumo sprendimai tampa ypač aktualūs.

    Kol kas lieka atviri esminiai klausimai: kokia bus misijos apimtis, kokiu teisiniu ir operaciniu režimu ji veiks Nigerio teritorijoje ir kaip į tai reaguos kitos regiono jėgos. Atsakymai į juos lems, ar tai bus vienkartinė infrastruktūros apsaugos operacija, ar platesnio Alžyro vaidmens Sahelyje pradžia.

  • JT: investicijos auga, bet nauji projektai traukiasi – ką tai reiškia darbo vietoms?

    JT: investicijos auga, bet nauji projektai traukiasi – ką tai reiškia darbo vietoms?

    Naujausios Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) apžvalgos duomenys rodo paradoksą: pasaulinės tiesioginės užsienio investicijos didėja, tačiau skelbiamų naujų verslo projektų mažėja. Ši tendencija aptarta Pasaulio investicijų forume Dohoje, kur susitiko vyriausybių, verslo ir finansų institucijų atstovai.

    UNCTAD skaičiuoja, kad bendrus investicijų srautus vis dažniau augina didesni sandoriai, o ne plati naujų projektų banga. Tuo pat metu silpnėja naujų tarpvalstybinių susitarimų dinamika, o tai ypač jautru šalims, kurios investicijomis tikisi kurti darbo vietas.

    Didžiausias nerimas kyla dėl besivystančių valstybių: jose su tvaria plėtra siejamų naujų projektų paskelbta daugiau nei 25 proc. mažiau nei 2025 metais. UNCTAD pabrėžia, kad tai preliminarūs vertinimai, sudaryti remiantis pirmųjų 6–9 2026 metų mėnesių duomenimis ir prognozuojant visų metų rezultatą.

    Investicijos koncentruojasi keliose šalyse

    UNCTAD atkreipia dėmesį, kad investicijų nauda pasiskirsto netolygiai: daugiau nei 80 proc. pasaulinių tiesioginių užsienio investicijų praėjusiais metais teko vos 20 ekonomikų. Tokia koncentracija reiškia, kad daug valstybių, ypač mažesnių ar labiau rizikingų, lieka investuotojų paraštėse net ir augant bendriems srautams.

    Ekspertai pabrėžia, kad ši tendencija gali didinti atotrūkį tarp šalių, kurios jau turi stiprią infrastruktūrą ir institucijas, ir tų, kurios dar tik siekia pritraukti kapitalą. Praktikoje tai dažnai reiškia mažiau naujų gamybos, paslaugų ar logistikos projektų, o kartu ir lėtesnį darbo vietų kūrimą.

    Ko ieško investuotojai?

    UNCTAD atstovas Marcelo Risi forume akcentavo, kad investuotojams svarbiausia ne vien mokesčių lengvatos, o stabilios taisyklės, patikimos institucijos, infrastruktūra ir kvalifikuota darbo jėga. Jo teigimu, investicijos paprastai nėra trumpalaikis sprendimas, todėl verslas nori aiškiai suprasti, kokios yra žaidimo taisyklės ir kaip jos keisis ateityje.

    „Investicijos nėra trumpalaikis užsiėmimas, todėl svarbu žinoti, kokios galioja taisyklės ir kas yra tavo partneris“, – sakė Marcelo Risi.

    JT specialusis pasiuntinys Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų finansavimui Mahmoud Mohieldin pabrėžė, kad vien šalies potencialo pristatymo nepakanka. Anot jo, investuotojus atbaido sudėtingas patekimas į rinką ir pasitraukimas iš jos, nenuspėjamas reguliavimas bei nepakankamai paruošti projektai, kuriuos realiai būtų galima finansuoti.

    „Reikia daug darbo namuose: vien pažadų ir lūkesčių nepakanka“, – sakė Mahmoud Mohieldin.

    Jo vertinimu, skirtingos šalys turi skirtingus pranašumus: mažos salų valstybės gali išnaudoti laivybos ir logistikos nišas, o Afrikos šalims papildomų galimybių suteikia jauna visuomenė ir gamtiniai ištekliai. Tačiau visais atvejais lemiamas veiksnys išlieka verslo aplinka ir institucijų patikimumas.

    Valstybės vaidmuo rizikingose rinkose

    Rinkose, kurias investuotojai vertina kaip ypač rizikingas, viešosios institucijos dažnai tampa tiltu privačiam kapitalui, perimdamos dalį galimų nuostolių. Tai gali būti daroma per garantijas, bendrą finansavimą su tarptautiniais plėtros bankais ar kitus rizikos pasidalijimo instrumentus.

    Kataro plėtros fondo investicijų direktorė Rwodah Al Naimi teigė, kad fondas naudoja garantijas, jog paskatintų privačias investicijas, bet kartu riboja savo įsipareigojimus, kad apsaugotų fondo lėšas. Pasak jos, svarbus principas yra bendras finansavimas su kitomis institucijomis.

    „Mes neiname vieni, projektai turi būti bendrai finansuojami su kitais partneriais“, – sakė Rwodah Al Naimi.

    Ji pabrėžė, kad vienas svarbiausių kriterijų vertinant investicijų poveikį yra darbo vietų kūrimas. Tai ypač aktualu tuo metu, kai naujų projektų skaičius traukiasi, o šalims vis sunkiau paversti investicijų statistiką apčiuopiama nauda gyventojams.

  • 27-erių pilotas jau turėjo skraidyti keleiviniais lėktuvais: dabar kovoja su leukemija

    Dar visai neseniai 27-erių Filipas Kaniewskis ruošėsi pradėti darbą keleivinių lėktuvų įguloje, tačiau netikėta diagnozė apvertė planus. Jaunam pilotui nustatyta ūminė T tipo limfoblastinė leukemija, o jo draugai kartu su DKMS fondu organizuoja kaulų čiulpų donorų registracijos akcijas. Iniciatoriai pabrėžia, kad prisidėti gali beveik kiekvienas, o registracija dažniausiai užtrunka kelias minutes.

    F. Kaniewskis kilęs iš Lenkijos Ciechocinko, pastaruosius metus gyveno Žešuve, kur Rzešuvo politechnikos universitete baigė aviacijos ir kosmonautikos studijas. Skrydis jam buvo ne tik profesinis kelias, bet ir didžiausia asmeninė aistra, todėl atranka į pirmojo piloto asistento poziciją tapo svarbiu lūžiu karjeroje.

    Tačiau rudenį pasireiškę simptomai iš pradžių priminė įprastą peršalimą. Po apsilankymo pas gydytojus situacija pasikeitė itin greitai: per maždaug dvi dienas jis atsidūrė hematologijos skyriuje, kur medikai patvirtino ūminę limfoblastinę leukemiją.

    „Iki paskutinės akimirkos tikėjausi, kad tai klaida ir netrukus grįšiu namo. Kai vakare išgirdau diagnozę, patyriau šoką“, – sakė Filipas Kaniewskis.

    Šiuo metu jaunas pilotas gydomas ligoninėje ir jam taikoma chemoterapija. Tokiais atvejais vienas svarbiausių gydymo kelių, priklausomai nuo ligos eigos ir atsako į terapiją, gali būti kraujodaros kamieninių ląstelių, dažnai vadinamų kaulų čiulpų transplantacija, todėl tinkamo donoro paieška tampa kritiškai svarbi.

    Kaip vyksta donorų registracija?

    Donorų paiešką ir visuomenės švietimą koordinuojančios organizacijos primena, kad registracijos procedūra paprastai yra paprasta. Dažniausiai užtenka užpildyti anketą ir paimti burnos gleivinės tepinėlį, kuris padeda nustatyti audinių suderinamumo rodiklius.

    Pasak akcijos organizatorių, registracija yra nemokama, o į bazę įtraukti žmonės gali tapti genetiškai suderinamu donoru ne tik vienam konkrečiam pacientui. Praktikoje donoro atitikmuo gali būti reikalingas bet kam, todėl kiekvienas naujas registruotas žmogus didina tikimybę, kad bus rastas vadinamasis genetinis dvynys.

    Draugų iniciatyva Žešuve

    F. Kaniewskio bičiuliai iš studentų komandos PRz Racing, kuri kuria lenktyninius bolidus, nusprendė reaguoti nedelsdami. Kartu su DKMS fondu jie Žešuve rengia registracijos punktus, o renginiuose žada pristatyti ir komandos techniką, kad pritrauktų daugiau žmonių.

    Komandos atstovai teigia, kad žinia apie aktyvaus ir sportiško jauno žmogaus ligą sukrėtė visą jų aplinką. Filipas, pasak draugų, domėjosi filmavimu, kelionėmis, sportu, buvo dalyvavęs triatlono varžybose ir įveikęs pusmaratonį.

    „Žiūri į aktyvų, sportišką žmogų, o tada staiga išgirsti tokią diagnozę. Tai primena, kad liga nesirenka“, – sakė Mateuszas Paźas.

    Kodėl tai svarbu ir kitiems pacientams?

    Hematologinės ligos, tokios kaip ūminė limfoblastinė leukemija, gali progresuoti greitai, o sėkmingam gydymui dažnai reikia laiku parinktos terapijos. Kuo didesnė potencialių donorų bazė, tuo didesnė tikimybė suderinti audinių tipus ir rasti tinkamą donoro variantą laiku.

    Į donorų registrą žmones kviečia ir pats Filipas, pabrėždamas, kad vieno žmogaus sprendimas gali tapti kito išsigelbėjimu. Organizatoriai ragina neatidėlioti, nes net jei konkretus atvejis baigsis sėkmingai, donoras ateityje gali padėti kitam pacientui.

    „Tikiu, kad gerumas sugrįžta dvigubai. Todėl prašau tavęs: jei gali, užsiregistruok kaip potencialus kaulų čiulpų donoras DKMS bazėje“, – sakė Filipas Kaniewskis.

  • PiS žada pigesnį šildymą ir elektrą: Przemysławas Czarnekas atskleidė, kiek sutaupytų šeima

    Lenkijos opozicijoje esanti partija PiS pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma mažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifus šildymui ir energijai. Partijos vicepirmininkas Przemysławas Czarnekas teigia, kad tai galėtų sumažinti namų ūkių išlaidas ir švelninti artėjančio šildymo sezono finansinę naštą.

    Pagal projektą siūloma taikyti 8 proc. PVM tarifą kietajam kurui, įskaitant anglį, briketus ir granules. Pasak P. Czarnzeko, vien dėl mokesčio sumažinimo anglies ir briketų kaina galėtų pastebimai kristi, o skirtumas būtų jaučiamas perkant didesnį kiekį šildymui.

    PVM mažinimas kurui ir energijai

    PiS siūlymas apimtų ir elektrą bei šilumos energiją, kurioms numatomas 5 proc. PVM tarifas. Partija argumentuoja, kad mažesni mokesčiai galėtų sumažinti sąskaitas tiek gyventojams, tiek smulkiajam verslui, ypač rudenį ir žiemą, kai vartojimas išauga.

    P. Czarnzekas viešai įvardijo ir galimą efektą šeimos biudžetui: jo vertinimu, vidutinė šeima per mėnesį galėtų sutaupyti iki maždaug 16 eurų. Šis skaičius paremtas prielaida, kad mokesčio sumažinimas realiai atsispindėtų galutinėje vartotojo kainoje.

    Kiek realios būtų nuolaidos?

    Ekonomistai ir energetikos rinkos dalyviai dažnai pabrėžia, kad PVM mažinimo nauda priklauso nuo to, kaip greitai ir kokia apimtimi ją perduoda tiekėjai bei prekybininkai. Galutinę kainą lemia ir kiti veiksniai, tokie kaip žaliavų kainos, sandėliavimo sąnaudos, sezoniškumas bei reguliuojami tarifai.

    Be to, tokios priemonės tiesiogiai mažina biudžeto pajamas, todėl politinėse diskusijose paprastai keliama dilema, ar trumpalaikė pagalba sąskaitoms yra tvari ilgiau. Pastaraisiais metais Europoje, reaguojant į energijos kainų šuolius, šalys taikė įvairias laikinas lengvatas, tačiau jų poveikis dažnai būdavo nevienodas skirtingoms vartotojų grupėms.

    Kada tai galėtų įsigalioti?

    PiS pasiūlymą pristato kaip paketą „Tanie ogrzewanie 1.0“ ir ragina sprendimus priimti kuo greičiau. Vis dėlto kol kas tai yra projektas, todėl realus įsigaliojimas priklausytų nuo parlamento procedūrų, politinės daugumos sprendimo ir galutinio įstatymo teksto.

    Net ir priėmus pakeitimus, vartotojams svarbiausia būtų tai, kaip greitai mažesnis PVM atsispindėtų sąskaitose už šilumą, elektrą ir perkamą kurą. Aiškumo dėl konkrečių terminų bei galutinių kainų pokyčių kol kas nėra.

  • Po „Šokio su žvaigždėmis“ – netikėtos emocijos: Wieniawa rimta, Kuna dalijo bučinius

    Po dar vienos laidos „Šokis su žvaigždėmis“ filmavimo užkulisiuose netrūko emocijų ir šiltų gestų. Dalyviai bei svečiai, palikdami studiją, atrodė atsipalaidavę, noriai bendravo su fotografais ir išsinešė akivaizdžiai gerą nuotaiką.

    Tokie momentai po tiesioginių įrašų dažnai atskleidžia kitą projekto pusę, kai įtampa dėl pasirodymo ir komisijos vertinimų atslūgsta. Nors laidoje dėl balų vyksta rimta konkurencija, už kadro dažnai dominuoja palaikymas, kolegiškumas ir bendras džiaugsmas po pasirodymų.

    Šį kartą dėmesį traukė keli ryškūs epizodai: aktorė ir dainininkė Julia Wieniawa iš studijos išėjo susikaupusi, o aktorė Iza Kuna nevengė draugiškų gestų ir bučiniu palydėjo savo šokių partnerį. Greta jų nuotaika išsiskyrė ir aktorė Helena Englert, kuri, sprendžiant iš kadrų, spinduliavo energija.

    Laidos užkulisiai daliai žiūrovų tampa ne mažiau įdomūs nei pasirodymai aikštelėje, nes būtent čia matyti, kaip dalyviai reaguoja į sėkmę ar nesėkmę. Net ir tą vakarą iš projekto pasitraukusi Magdalena Tarnowska, išeidama iš studijos, pozavo fotografams ir neprarado optimizmo.

    Televiziniai šokių projektai Lenkijoje ir visoje Europoje išlieka vieni žiūrimiausių pramoginių formatų, nes sujungia varžybas, asmenines istorijas ir gyvą emociją. Kuo toliau, tuo labiau auditorija vertina ne vien choreografiją, bet ir dalyvių autentiškumą, tarpusavio ryšį bei tai, kaip jie elgiasi už scenos ribų.

  • Kraupi šeimos tragedija Kornovace: girtas pavydas ar planas? Teismas bylą uždarė

    Lenkijoje prasidėjo byla dėl 39 metų Monikos nužudymo šeimos namuose Kornovace netoli Racibórzo. Kaltinamas jos sutuoktinis, kalnakasiu dirbęs Łukaszas I., o teismas nusprendė procesą nagrinėti neviešai. Sprendimas aiškinamas nepilnamečių vaikų interesų apsauga.

    Bylos duomenimis, moteris buvo dviejų sūnų mama, o konfliktas šeimoje, tyrėjų vertinimu, gilėjo jau kurį laiką. Kaip viena iš įtampą didinusių aplinkybių minimi įtarimai dėl neištikimybės, tačiau galutines išvadas dėl motyvų pateiks teismas.

    Nužudymas namuose ir pareigūnų veiksmai

    Ikiteisminio tyrimo metu skelbta, kad tragedija įvyko 2025 metų lapkričio 29 dieną ryte, kilus konfliktui namuose. Prokuratūra teigia, jog buvo panaudotas virtuvinis peilis, o sužalojimai buvo padaryti kaklo, krūtinės ir pilvo srityse.

    Į įvykio vietą buvo iškviestos tarnybos, o pirmasis atvykęs pareigūnas pradėjo gaivinimą. Vėliau medikai tęsė gyvybės gelbėjimą, tačiau moters išgelbėti nepavyko, nurodoma tyrimo medžiagoje.

    Kaltinimai, prisipažinimas ir galima bausmė

    Įtariamasis iš įvykio vietos, kaip skelbta, nepasišalino ir buvo sulaikytas policijos. Prokuratūra nurodo, kad per apklausą jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir davė parodymus, o teismas skyrė suėmimą.

    Vėliau kaltinamasis aktas perduotas nagrinėti apygardos teismui Rybnikuose. Pagal Lenkijos teisę už nužudymą gali grėsti ilga laisvės atėmimo bausmė, įskaitant laisvės atėmimą iki gyvos galvos, tačiau konkreti bausmė priklausys nuo teismo nustatytų aplinkybių.

    Kodėl procesas neviešas?

    Teismas nusprendė posėdžius rengti už uždarų durų, todėl proceso detalės, liudytojų parodymai ir bylos medžiagos turinys viešai nebus skelbiami. Tokia praktika taikoma, kai būtina apsaugoti nepilnamečių interesus ir užtikrinti jų privatumo apsaugą.

    Teisininkai atkreipia dėmesį, kad smurto artimoje aplinkoje bylose dažnai vertinami ne tik tiesioginiai įvykio faktai, bet ir ankstesni santykių konfliktai, grasinimai, kontrolės požymiai bei rizikos signalai. Sprendžiant dėl kaltės, teismui ypač svarbios ekspertų išvados ir nuoseklus įrodymų vertinimas.