CP v2

Blog

  • Pilvo presui – 6 pratimai stovint be kilimėlio: tinka ir pradedantiesiems, ir nugarai

    Pilvo presui – 6 pratimai stovint be kilimėlio: tinka ir pradedantiesiems, ir nugarai

    Vis daugiau žmonių pilvo preso pratimus renkasi atlikti stovint, be kilimėlio. Toks būdas patogus dirbantiems sėdimą darbą, nenorintiems pratimų ant grindų ar turintiems judėjimo apribojimų. Stovimi judesiai dažnai padeda saugiau įtraukti liemens stabilizatorius ir palaikyti taisyklingą laikyseną.

    Treniruotė stovint aktyvina vadinamąjį kūno centrą – giliuosius pilvo, nugaros ir dubens srities raumenis, kurie svarbūs pusiausvyrai bei stuburo apsaugai. Reguliarus darbas su šia raumenų grupe gali pagerinti koordinaciją, sumažinti nugaros diskomforto riziką ir padėti lengviau išlaikyti stabilią laikyseną kasdienėje veikloje.

    Kaip atlikti saugiai?

    Prieš pradėdami keliasdešimčiai sekundžių suaktyvinkite kvėpavimą: įkvėpdami išplėskite šonkaulius, iškvėpdami švelniai įtempkite pilvą tarsi trauktumėte bambą link stuburo. Judesius atlikite kontroliuodami dubenį ir pečius, venkite staigaus išsilenkimo per juosmenį.

    Jei jaučiate skausmą juosmens srityje, mažinkite judesio amplitudę ir tempą, pirmiausia siekite stabilumo, o ne greičio. Turintiems lėtinių nugaros problemų ar po traumų, prieš didinant krūvį verta pasitarti su kineziterapeutu.

    6 paprasti pratimai stovint

    Pirmasis pratimas – dinamiškas kelių kėlimas vietoje. Atsistokite tiesiai, įtempkite pilvą ir kelkite kelius aukščiau, išlaikydami stabilų liemenį. Šis judesys pakelia pulsą ir įtraukia visą kūno centrą.

    Antrasis – pakaitinis tiesios kojos kėlimas į priekį. Laikykite tiesią nugarą, neatsiloškite ir kelkite koją tiek, kad išliktų kontrolė. Pratimas lavina apatinių pilvo raumenų įsitraukimą ir pusiausvyrą.

    Trečiasis – kelio traukimas prie priešingos alkūnės. Judėkite dinamiškai, bet neaukodami technikos: pasukite liemenį tik tiek, kiek leidžia mobilumas, o pilvą laikykite įtemptą. Taip aktyviau dirba įstrižiniai pilvo raumenys ir gerėja liemens kontrolė.

    Ketvirtasis – priešingos rankos siekimas prie pakeltos kojos. Keldami koją stenkitės nesusikūprinti, o liemenį stabilizuokite pilvo įtampa. Šis pratimas reikalauja koncentracijos ir gerai lavina koordinaciją.

    Penktasis – šoniniai pasilenkimai su svoriu vienoje rankoje, jei turite, tinka ir vandens butelis. Pasilenkite į šoną lėtai, pečių nekelkite, o dubenį laikykite stabilų. Pratimas padeda stiprinti šoninius liemens raumenis ir formuoti talijos liniją.

    Šeštasis – kojos kėlimas į šoną, rankas vedant ta pačia kryptimi. Judesys atrodo paprastas, bet reikalauja pusiausvyros ir aktyvina giliuosius stabilizatorius. Atliekant reguliariai gali gerėti laikysena ir dubens kontrolė.

    Kada tikėtis rezultato?

    Pastebimi pokyčiai dažniausiai ateina su reguliarumu: net kelios minutės kasdien gali pagerinti liemens stabilumą ir savijautą. Vis dėlto plokščias pilvas priklauso ne tik nuo pratimų, bet ir nuo bendro fizinio aktyvumo, miego, streso valdymo bei mitybos.

    Norint saugiai progresuoti, didinkite krūvį palaipsniui: ilginkite darbo laiką, lėtinkite tempą, gerinkite techniką arba pridėkite nedidelį svorį. Svarbiausia – judėti be skausmo ir išlaikyti kontrolę, nes kokybė čia svarbesnė už kiekį.

  • Pamiršta rudenį, pavasarį nuvilia: kada kirpti bijūnus, kad krautų dvigubai daugiau žiedų

    Pamiršta rudenį, pavasarį nuvilia: kada kirpti bijūnus, kad krautų dvigubai daugiau žiedų

    Kada imti sekatorių?

    Bijūnų rudeninis genėjimas dažnai daromas per anksti, o tai gali kainuoti pavasario žiedus. Kol lapai žali, augalas dar kaupia maisto medžiagas šaknyse ir ruošiasi kitų metų vegetacijai.

    Tinkamiausias metas kirpti ateina tada, kai lapai natūraliai pagelsta ir paruduoja, o antžeminė dalis pradeda aiškiai nykti. Lietuvos sąlygomis tai dažniausiai nutinka vėlyvą rudenį, tačiau tiksli data priklauso nuo oro.

    Jei staiga užklumpa stiprios šalnos ir antžeminė dalis žūsta iš karto, delsti nebeverta. Per ilgai palikti nykstantys lapai drėgnu oru gali tapti palankia terpe grybinėms ligoms plisti.

    Skirtingi bijūnai, skirtingas genėjimas

    Daugiametės žolinės veislės ir Itoh hibridai genimi tik tuomet, kai antžeminė dalis visiškai nunyksta. Tuomet stiebai trumpinami paliekant apie 5 centimetrus virš žemės, o likučiai kruopščiai surenkami.

    Visai kita taisyklė galioja krūminiams, vadinamiesiems medėjantiems bijūnams. Jų sumedėję stiebai peržiemoja, o ant jų jau būna susiformavę pumpurai, todėl nupjovus krūmą prie žemės kitą sezoną žiedų gali ir nebūti.

    Krūminiams bijūnams rudenį paprastai pakanka higieninės tvarkos: pašalinti nudžiūvusius lapus, senus žiedynų likučius ir surinkti nukritusias liekanas aplink krūmą. Stipresnį formuojamąjį genėjimą patogiau palikti pavasariui.

    Paruošimas žiemai ir tręšimas

    Po genėjimo svarbu sutvarkyti lysvę: pašalinti lapus, stiebų liekanas ir piktžoles, kad prie šaknų neliktų drėgnos organikos. Taip sumažinama rizika, kad žiemojant ar ankstyvą pavasarį suaktyvės ligų sukėlėjai.

    Giliai kasinėti prie pat kero nereikėtų, nes bijūnų šaknys yra palyginti arti paviršiaus ir lengvai pažeidžiamos. Jei norisi pagerinti dirvą, saugiau papildyti paviršių plonu subrendusio komposto sluoksniu.

    Gerai įsitvirtinę seni kerai paprastai atsparūs šalčiui, tačiau jauniems augalams po pirmųjų šalnų gali padėti lengvas mulčias iš komposto, žievės ar šiaudų. Svarbu neužversti pačių pumpurų ir neformuoti storos, drėgnos dangos ties keru, kad nepadidėtų puvinių rizika.

    Rudenį tręšiant svarbiausia nepersistengti ir vengti azoto, nes jis skatina naują žalumą, kuri nespėja subręsti iki šalčių. Šiuo laikotarpiu labiau tinka trąšos, kuriose dominuoja fosforas ir kalis, padedantys šaknims ir pasiruošimui žiemai.

  • Šis priešistorinis medis rudenį sužimba kaip auksas: svarbiausia taisyklė, kad neprisidarytumėte bėdų

    Šis priešistorinis medis rudenį sužimba kaip auksas: svarbiausia taisyklė, kad neprisidarytumėte bėdų

    Miłorząb dwuklapowy (Ginkgo biloba) dažnai vadinamas vienu seniausių pasaulio medžių: tai gyvoji relikvija, kurios giminaičiai augo dar dinozaurų laikais. Ši rūšis išsiskiria vėduoklės formos lapais ir įspūdingu rudeniniu vaizdu, kai laja per trumpą laiką nusidažo ryškiai geltona spalva.

    Nors natūralioje aplinkoje miłorząbas siejamas su Kinija ir laukinės populiacijos vertinamos kaip pažeidžiamos, pasaulio miestuose jis tapo itin mėgstamu želdiniu. Tam yra priežastis: medis pakankamai gerai toleruoja oro taršą, karštį, trumpalaikes sausras ir net druskingesnį gruntą, todėl tinkamas gatvėms ir kiemams.

    Kas daro miłorząbą ypatingą?

    Miłorząbo lapų gyslos išsišakoja į dvi kryptis, o toks gyslotumas botanikoje laikomas retenybe. Rudenį lapai neretai nukrenta beveik vienu metu, todėl po medžiu susiformuoja vientisas geltonas kilimas, dėl kurio šis augalas vertinamas parkų ir sodybų želdiniuose.

    Suaugęs miłorząbas dažniausiai užauga iki 15–20 metrų, o palankiomis sąlygomis gali būti ir gerokai aukštesnis, todėl prieš sodinant būtina įvertinti erdvę. Mažesniems sklypams dažniau pasirenkamos lėčiau augančios dekoratyvinės veislės, kurios neužgožia kitų augalų.

    Patinas ar patelė: klaida, kuri kainuoja

    Miłorząbas yra dvinamis medis, vadinasi, atskiri augalai būna vyriški arba moteriški. Skirtumai aiškiausiai pasimato tik medžiui subrendus, o į derėjimo tarpsnį jis dažnai įžengia tik po maždaug 20 metų, todėl iš anksto atspėti lytį pagal išvaizdą paprastai nepavyksta.

    Soduose ir ypač prie įėjimų dažniausiai sodinami vyriški miłorząbai, nes jie neformuoja sėklų su minkšta luobele. Moteriškų medžių sėklos, nukritusios ant žemės ir pradėjusios irti ar sutraiškytos, gali skleisti intensyvų, nemalonų kvapą ir teršti dangas, todėl jų geriau nesodinti prie takų, terasų ar įvažiavimų.

    Kur sodinti ir kaip prižiūrėti?

    Geriausia miłorząbui parinkti saulėtą vietą ir laidų, vidutiniškai drėgną dirvožemį, nes užmirkimas jam kenkia labiau nei dirvos rūgštingumas. Jei sklype po lietaus ilgai laikosi vanduo, verta pagerinti drenažą ir sodinti taip, kad šaknų kaklelis liktų žemės paviršiaus lygyje arba vos aukščiau.

    Sodinimo duobė paprastai kasama maždaug du kartus platesnė už šaknų gumulą ir ne gilesnė nei jo aukštis. Pasodinus dirva gausiai palaistoma, o paviršius mulčiuojamas kompostu ar žieve, paliekant tarpą nuo kamieno, kad nuolatinė drėgmė neskatintų žievės pažeidimų.

    Genėjimą patariama riboti iki sausų, pažeistų ar besikryžiuojančių šakų, nes miłorząbas paprastai pats formuoja lają. Pirmaisiais metais svarbiausia neperlaistyti, bet ir neleisti šaknims išdžiūti: geriau rečiau, tačiau gausiau, kad vanduo pasiektų gilesnius sluoksnius.

  • Spalį sodinate agrastus? Viena taisyklė lemia, ar krūmas prigis ir duos derlių

    Spalį sodinate agrastus? Viena taisyklė lemia, ar krūmas prigis ir duos derlių

    Agrastus galima sodinti ir pavasarį, ir rudenį, tačiau patyrę sodininkai dažniau renkasi rudeninį laiką. Iki žiemos dirvoje paprastai netrūksta drėgmės, o augalas spėja įsitvirtinti, todėl pavasarį startuoja greičiau ir patiria mažiau streso.

    Geriausiu laikotarpiu dažniausiai laikoma spalio vidurio ir lapkričio pradžios atkarpa, kai vegetacija jau rimsta, bet žemė dar nėra įšalusi. Pasodinti per vėlai rizikinga, nes šaknys nespėja pradėti augti, o pasodinus per anksti krūmas gali paskatinti naujų ūglių formavimąsi prieš šalčius.

    Gylis – svarbiausia taisyklė

    Svarbiausia sėkmingo prigijimo taisyklė paprasta: sodinuką reikia įleisti maždaug 5–7 cm giliau, nei jis augo medelyne. Toks gilesnis pasodinimas skatina naujų ūglių formavimąsi nuo pagrindo ir padeda greičiau sukurti tvirtesnę šaknų sistemą.

    Duobė paprastai kasama apie 40 cm gylio, tačiau svarbiausia, kad ji būtų gilesnė ir platesnė už šaknų gumulą. Į dugną tinka įmaišyti komposto, bet šaknys neturėtų remtis į koncentruotas trąšas, todėl organiką geriausia sumaišyti su žeme.

    Vieta ir dirva: ko vengti

    Agrastams labiausiai tinka saulėta vieta ir derlinga, humusinga dirva, kuri lengvai praleidžia vandenį. Blogiausias pasirinkimas yra įdubos, kur kaupiasi vanduo, nes užmirkimas didina šaknų ligų riziką ir silpnina krūmą.

    Prieš sodinimą verta kruopščiai pašalinti piktžoles ir supurenti žemę, kad šaknys lengviau skverbtųsi. Jei sodinate kelis krūmus, palikite apie 1 metro tarpus, kad augalai gerai vėdintųsi ir būtų paprasčiau prižiūrėti bei skinti uogas.

    Priežiūra iki žiemos

    Pasodinus krūmą reikia gausiai palaistyti, net jei oras drėgnas, nes vanduo padeda žemei priglusti prie šaknų ir sumažina oro tarpų. Vėliau rudenį dažniausiai pakanka natūralios drėgmės, tačiau ilgesnės sausros metu laistymas vis tiek praverčia.

    Kad dirva neišdžiūtų ir mažiau dygdų piktžolių, aplink krūmą verta paskleisti mulčią. Tinka žievė ar medžio drožlės, tačiau mulčias neturi liesti stiebų, o pats krūmas rudenį paprastai negenimas ir netręšiamas, šiuos darbus geriau atidėti pavasariui.

    Renkantis veislę svarbu atkreipti dėmesį į atsparumą miltligei, nes ši liga yra viena dažniausių agrastų problemų. Praktika rodo, kad kelių skirtingu laiku nokstančių veislių derinys padeda prailginti skynimo sezoną ir sumažina riziką, jei vienai veislei metai pasitaiko nepalankūs.

  • Norite česnakų galvų kaip kumščiai? Rudenį pamirkykite skilteles karčiojoje druskoje

    Norite česnakų galvų kaip kumščiai? Rudenį pamirkykite skilteles karčiojoje druskoje

    Didelių, sveikų česnakų galvų tikisi kone kiekvienas daržininkas, tačiau rezultatas dažnai priklauso nuo paruošimo prieš sodinimą. Vienas paprastų būdų – prieš rudeninį sodinimą trumpai pamirkyti skilteles karčiosios druskos tirpale. Tai vadinamoji „Epsom“ druska, o chemiškai – magnio sulfatas.

    Svarbu neskubėti painioti jos su įprasta valgomąja druska, kuri yra natrio chloridas. Valgomoji druska dirvai ir šaknims gali pakenkti, ypač jei naudojama per gausiai, nes didina dirvos druskingumą ir trikdo naudingų mikroorganizmų veiklą. Tuo metu magnio sulfatas, naudojamas saikingai, augalams paprastai yra saugesnis ir veikia kaip trąša.

    Kam česnakui reikalinga „Epsom“ druska?

    Magnio sulfatas augalams suteikia du svarbius elementus – magnį ir sierą. Magnis tiesiogiai susijęs su chlorofilu, todėl jo trūkumas dažnai pasireiškia silpnesniu augimu ir prastesne lapų būkle, o siera svarbi baltymų sintezei ir bendrai augalo medžiagų apykaitai.

    Prieš sodinimą atliktas mirkymas nėra stebuklingas derliaus garantas, tačiau gali padėti skiltelėms greičiau startuoti ir lengviau įsišaknyti iki šalčių. Tai ypač aktualu, jei dirvoje magnio mažai arba ji lengva, priesmėlinė, iš kurios maisto medžiagos greičiau išsiplauna.

    Kaip paruošti skilteles prieš sodinimą?

    Pirmiausia česnako galvą reikėtų suskaldyti į skilteles tik prieš pat sodinimą arba, jei patogiau, dieną prieš. Atrinkite tik sveikas, stambesnes, kietas skilteles be pelėsio, dėmių ar suminkštėjimo požymių, nes prasta sodinamoji medžiaga dažnai lemia ir prastesnį derlių.

    Skilčių lupti nereikia – apsauginis apvalkalas padeda mažinti infekcijų riziką. Prieš mirkymą verta pasirūpinti ir lysve: česnakams svarbi laidi, neužmirkstanti dirva, o sėjomaina padeda mažinti ligų bei kenkėjų spaudimą kitą sezoną.

    Koks tirpalas ir kiek laiko mirkyti?

    Dažniausiai naudojamas paprastas tirpalas: apie 10 gramų magnio sulfato vienam litrui drungno vandens, kad kristalai visiškai ištirptų. Į tirpalą sudėkite česnako skilteles ir pamirkykite apie 15–20 minučių.

    Išėmus skilteles, jas geriausia sodinti iš karto į paruoštą lysvę. Žieminiai česnakai paprastai sodinami rudenį taip, kad iki dirvos įšalo liktų maždaug 3 savaitės: skiltys spėja įsišaknyti, bet dar nepradeda intensyviai leisti lapų, kuriuos galėtų pažeisti šaltis.

    Sezono metu magnio sulfatas kartais naudojamas ir papildomai tręšti per lapus ar laistant, tačiau jis nepakeičia pagrindinio tręšimo. Ši priemonė neteikia azoto, fosforo ir kalio, todėl geriausią rezultatą duoda kaip papildymas, o ne vienintelis sprendimas.

  • Kompostas be klaidų: ką drąsiai mesti, o šių atliekų venkite – mitai apie lapus subliuško

    Kompostas be klaidų: ką drąsiai mesti, o šių atliekų venkite – mitai apie lapus subliuško

    Kompostavimas dažnai apipinamas mitais, ypač kalbant apie rudeninius lapus. Specialistai pabrėžia, kad kompostui tinka beveik visi sveiki, kenkėjų ir ligų nepažeisti lapai, tačiau kai kuriems jų reikia daugiau kantrybės ir tinkamo paruošimo.

    Ąžuolo ir buko lapai skyla lėčiau, nes juose daugiau lignino, suteikiančio lapams tvirtą, „odišką“ struktūrą. Kad procesas nevilktųsi, lapus verta susmulkinti ir maišyti su azoto turinčiomis žaliomis atliekomis.

    Graikinio riešutmedžio lapų žmonės dažnai vengia dėl juglono, galinčio slopinti jautresnių augalų augimą. Vis dėlto nukritusiuose, išdžiūvusiuose lapuose šios medžiagos paprastai lieka nedaug, o tinkamai kompostuojant ji suyra, todėl tokie lapai gali keliauti į kompostą, geriausia susmulkinti.

    Kaip subalansuoti komposto krūvą?

    Lapai komposte laikomi vadinamąja ruda dalimi, nes jie daugiausia suteikia anglies. Kad kompostas bręstų tolygiai ir neimtų pūti, rudą dalį svarbu derinti su žalia dalimi, kuri turi daugiau azoto, pavyzdžiui, šviežiomis daržovių ir vaisių atliekomis ar nupjauta žole.

    Praktiškai dažnai taikoma taisyklė, kai rudos dalies dedama maždaug 2–3 kartus daugiau nei žalios dalies. Krūva turi būti lengvai drėgna ir gaunanti oro, todėl ją verta permaišyti, ypač jei viduje susidaro tankūs, sušutę sluoksniai.

    Ką saugu kompostuoti kasdien?

    Į kompostą paprastai tinka žalių daržovių ir vaisių likučiai bei lupenos, kavos tirščiai ir biri arbata, taip pat kiaušinių lukštai, nors jie skyla lėčiau. Galima dėti ir smulkintas šakeles, nuvytusias gėles be subrendusių sėklų, nedideliais kiekiais medienos pelenų.

    Kompostui tinka ir švarus, neblizgus kartonas bei kiaušinių dėklai, jei jie nepadengti plėvele ir nėra gausiai dažyti. Žolę geriausia berti sluoksniais ir maišyti su lapais ar kita ruda medžiaga, kad nesusidarytų stora, deguonies nepraleidžianti „pluta“.

    Ko į kompostą geriau nemesti?

    Į namų kompostą nerekomenduojama dėti mėsos, žuvies, pieno produktų, riebalų ir termiškai apdoroto maisto likučių, nes tai vilioja graužikus ir didina nemalonių kvapų riziką. Taip pat vertėtų vengti šunų ir kačių išmatų bei kraiko, nes tai gali kelti sveikatos riziką dėl patogenų ir parazitų.

  • Hortenzijos iki šalnų: 5 darbai rudenį, kuriuos atliksite dabar – vasarą krūmai sprogs žiedais

    Hortenzijos iki šalnų: 5 darbai rudenį, kuriuos atliksite dabar – vasarą krūmai sprogs žiedais

    Hortenzijos rudenį dažnai paliekamos likimo valiai, tačiau būtent šiuo metu padarytos klaidos kitą sezoną kainuoja žydėjimą. Svarbiausia užduotis prieš šalnas – apsaugoti šaknis, nepervarginti krūmo ir nesunaikinti būsimų žiedpumpurių.

    Dauguma hortenzijų turi negilią šaknų sistemą, todėl jautriau reaguoja į staigius temperatūros svyravimus ir išdžiūvimą žiemą. Rudeniniai darbai padeda išlaikyti stabilesnę dirvos temperatūrą, mažina ligų riziką ir užtikrina, kad pavasarį augalas startuotų sveikas.

    Šaknų apsauga ir švara po krūmu

    Prieš pirmą rimtesnį atšalimą verta pamulčiuoti žemę aplink krūmą 5–8 centimetrų sluoksniu žievės, komposto ar lapų humuso. Mulčias neturi liesti stiebų, kad prie pagrindo nesikauptų drėgmė ir neatsirastų puvinio.

    Taip pat svarbu sutvarkyti teritoriją po hortenzijomis: surinkti nukritusius lapus, pašalinti pažeistas augalo dalis, ypač jei sezono metu matėsi dėmėtligės ar miltligės požymių. Sergančių lapų geriau nekompostuoti, o įrankius po darbo nuvalyti.

    Genėjimas: viena klaida ir žiedų neliks

    Didžiausia rudeninė rizika – genėti neįsitikinus, kokią hortenziją auginate. Šluotelinės ir medšakės hortenzijos paprastai žydi ant tų pačių metų ūglių, todėl jų formavimas dažniau planuojamas pavasarį, o ne rudenį, kai bet koks kirpimas didina nušalimo riziką.

    Sodo hortenzijos ir dalis kitų rūšių žiedpumpurius krauna ant pernykščių ūglių, todėl rudeninis kirpimas gali reikšti, kad vasarą krūmas nežydės. Jei kyla abejonių, saugiausia rudenį apsiriboti tik nužydėjusių žiedynų šalinimu tada, kai jie trukdo, ir sergančių ūglių pašalinimu.

    Dar viena dažna klaida – rudenį naudoti trąšas, skatinančias augimą, ypač turinčias daug azoto. Tokios trąšos gali paskatinti jaunus ūglius, kurie nespės sumedėti ir per šalčius apšals, o pavasarį krūmas startuos nusilpęs.

    Apsauga nuo šalčio ir vazoninių hortenzijų bėdos

    Jauniems krūmams ir sodo hortenzijoms atvirose, vėjuotose vietose praverčia papildoma apsauga: storesnis mulčias, priedanga nuo vėjo, o jautresniems augalams ir kvėpuojanti dengiamoji medžiaga. Svarbu neuždengti per anksti ir nepalikti augalo šlapiame „maiše“, kad nepradėtų vystytis grybelinės ligos.

    Ypatingo dėmesio reikia hortenzijoms vazonuose, nes jų šaknys peršąla greičiau nei augančių grunte. Vazoną verta patraukti prie pastato sienos, apšiltinti ir apsaugoti nuo vėjo, o esant ilgesniam šalčiui – perkelti į vėsią, nešildomą patalpą, kur temperatūra laikosi virš didelių minusų.

    Nužydėjusių žiedynų nebūtina skubiai pašalinti visų iki vieno: dalį jų galima palikti dekorui sode arba nusikirpti sausoms puokštėms. Tuo pačiu verta prisiminti, kad rudenį tikslas yra ne priversti hortenziją augti, o padėti saugiai peržiemoti.

  • „Galp“ ir „Moeve“ derybos žlugo: ambicinga rafinavimo jungtis neįvyks, bet pelnas šoktelėjo

    „Galp“ ir „Moeve“ derybos žlugo: ambicinga rafinavimo jungtis neįvyks, bet pelnas šoktelėjo

    Portugalijos energetikos bendrovė „Galp“ pranešė, kad po kelių mėnesių derybų nepavyko susitarti dėl planuoto downstream veiklų sujungimo su Ispanijos įmone „Moeve“. Buvo svarstoma galimybė apjungti rafinavimo ir degalų bei kitų produktų platinimo veiklas, tačiau komercinis susitarimas taip ir nebuvo pasiektas.

    „Galp“ pabrėžė, kad derybų nutrūkimas neturės įtakos kasdienei veiklai ir bendrovės planams. Pasak įmonės, ji išlieka finansiškai tvirta ir toliau derins tradicinį naftos bei dujų verslą su investicijomis į energetikos transformaciją.

    „Galp“ valdybos pirmininkė Paula Amorim teigė, kad bendrovė turi tvirtą bazę augimui, o jos verslo struktūra užtikrina stabilų pinigų srautą ir leidžia investuoti. Įmonė akcentuoja diversifikuotą portfelį, kuriame, be angliavandenilių gavybos, svarbią vietą užima atsinaujinančios energetikos projektai ir prekybos veikla.

    „Galp“ turi išskirtinai stiprią poziciją, o verslų derinys ir tvirtas balansas suteikia pagrindą augti ir kurti vertę, – sakė Paula Amorim.

    „Moeve“ vadovas Maartenas Wetselaaras taip pat pripažino, kad jungtinės veiklos modelis galėjo paspartinti vertės kūrimą, tačiau bendrovės strategija nebuvo nuo jo priklausoma. Jo teigimu, „Moeve“ tęs pertvarką laikydamasi finansinės drausmės ir siekdama ilgalaikės grąžos.

    „Po išsamių diskusijų nepavyko pasiekti komercinio susitarimo, tačiau mes išliekame susitelkę į savo transformacijos planą“, – sakė Maartenas Wetselaaras.

    Kodėl sandoris buvo svarbus?

    Toks susijungimas būtų tapęs reikšmingu žingsniu Pirėnų pusiasalio energetikos rinkoje, kur tradicinio rafinavimo ir mažmeninės prekybos degalais verslai patiria spaudimą dėl griežtėjančių klimato tikslų. Europos Sąjungoje nuosekliai didinami reikalavimai emisijoms, o tai skatina bendroves ieškoti masto ekonomijos, efektyvinti logistiką ir perorientuoti investicijas.

    Rafinavimo sektoriui Europoje pastaraisiais metais būdingas didelis nepastovumas: maržos gali smarkiai kisti dėl žaliavos kainų, geopolitinių įvykių, paklausos svyravimų ir prekybos srautų pokyčių. Dėl to įmonės vis dažniau renkasi partnerystes, bendrai valdomus projektus ar selektyvias investicijas į alternatyvius degalus.

    Sines projektai ir energetikos transformacija

    „Galp“ nurodo, kad jos downstream verslas remiasi stipriu mažmeninės prekybos tinklu Portugalijoje ir energetikos perėjimo projektais Sines regione. Būtent čia bendrovė vysto žaliojo vandenilio ir biokuro iniciatyvas, kurios laikomos vienomis svarbiausių siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Žaliasis vandenilis, gaminamas elektrolizės būdu naudojant atsinaujinančią elektrą, Europoje vertinamas kaip viena priemonių dekarbonizuoti pramonę ir transporto sektoriaus dalį, kur elektrifikacija vyksta lėčiau. Tuo pačiu biokuro gamyba tampa svarbi dėl aviacijos ir sunkiojo transporto poreikių, kuriems reikalingos alternatyvos įprastiems degalams.

    Finansiniai rezultatai nustebino rinką

    Pranešdama apie derybų pabaigą, „Galp“ kartu paskelbė ir naujausius finansinius duomenis. Bendrovė nurodė, kad trečiąjį ketvirtį grynasis pelnas per metus padidėjo 68 proc. ir siekė 682 milijonus eurų.

    Įmonė šį šuolį sieja su rekordine naftos ir gamtinių dujų gavyba Brazilijoje, stipria eksporto dinamika bei aktyvia prekybos nafta ir dujomis veikla tarptautinėse rinkose. Tokie veiksniai ypač svarbūs laikotarpiu, kai Europos energetikos bendrovės vienu metu turi finansuoti tiek tradicinius, tiek perėjimo prie mažiau taršios energetikos projektus.

    Portugalijos žiniasklaidoje taip pat skelbta, kad sandoris galėjo žlugti dėl nesutarimų dėl komercinių sąlygų. Vis dėlto abi pusės viešai akcentuoja, kad strateginiai planai bus tęsiami ir be šio susitarimo.

  • Ispanijoje dirbantys skursta dėl nuomos: būsto kainos šovė 84,6 proc., algos nespėja

    Ispanijoje dirbantys skursta dėl nuomos: būsto kainos šovė 84,6 proc., algos nespėja

    Ispanijoje darbas vis dažniau nebeužtikrina galimybės įsigyti ar net išsinuomoti būstą. Nekilnojamojo turto ir nuomos kainos pastarąjį dešimtmetį augo gerokai sparčiau nei darbo užmokestis, todėl daugeliui gyventojų sunku ir mokėti įmokas, ir sukaupti pradiniam įnašui.

    Ši atskirtis ypač smogia jaunimui bei mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams. Tema peraugo į politinę krizę: premjeras Pedro Sánchezas nusprendė paankstinti visuotinius rinkimus po to, kai Kongrese nepavyko prastumti skubių būsto prieinamumo priemonių.

    Remiantis Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, būsto kainos 2015–2025 metais išaugo 84,6 proc., o vidutinis metinis bruto atlyginimas 2015–2024 metais padidėjo 27,85 proc. ir pasiekė 29 540 eurų. Kolektyvinėse sutartyse sutartos algos per panašų laikotarpį taip pat kilo apie 27 proc.

    Kainų ir pajamų atotrūkis, anot viešai skelbtų Ispanijos Darbo ministerijos cituojamų skaičių, nesitraukia ir 2026 metais: antrąjį ketvirtį būsto kainos buvo maždaug 12,2 proc. didesnės nei prieš metus. Tuo metu vidutinis darbo užmokestis augo tik apie 3–4 proc., tad perkamoji galia būsto rinkoje toliau silpnėja.

    Nuoma didina dirbančiųjų skurdą

    Nevyriausybinės organizacijos Oxfam Intermón tyrimas įspėja, kad būsto išlaidos Ispanijoje didina dirbančiųjų skurdo rodiklius. Skaičiuojama, kad dirbančiųjų skurdo lygis pakilo iki 15,49 proc. ir paliečia apie 770 000 žmonių.

    Didžiausia rizika tenka nuomininkams: tyrime teigiama, kad maždaug kas trečias žmogus, nuomojantis būstą rinkos kainomis, sumokėjęs nuomą patenka į skurdo zoną. Palyginimui, tarp būstą išsimokėtinai perkančių su būsto paskola skurdo rizika mažesnė, o tarp būstą turinčių be įsipareigojimų ji dar labiau krenta.

    „Iškeldinimai yra kraštutinė būsto krizės išraiška, bet ne vienintelė“, – sakė Oxfam Intermón būsto, užimtumo ir socialinės politikos vadovas Alejandro García-Gilas.

    „Yra ir kita, mažiau matoma realybė: žmonės dirba, kas mėnesį vos sugeba susimokėti už būstą, o po to jiems nebelieka pakankamai pajamų oriam gyvenimui“, – pridūrė jis.

    Pradinis įnašas tampa neįveikiamas

    Ispanijos banko vertinimu, keturi iš dešimties nuomininkų patiria per didelę finansinę naštą ir nuomai skiria daugiau nei 40 proc. pajamų. Didmiesčiuose ir turizmo labiausiai veikiamuose regionuose kainų spaudimas dar labiau aštrina situaciją.

    Madrido San Pablo-CEU universiteto taikomosios ekonomikos profesorius Rafaelis Pampillónas pabrėžia, kad problema yra struktūrinė: net jei mėnesinę įmoką teoriškai būtų įmanoma padengti, didžiausia kliūtis išlieka pradiniam įnašui reikalingos santaupos. Kai didelė algos dalis atitenka nuomai, taupyti tampa beveik neįmanoma.

    „Pirkti būstą reiškia iš anksto sumokėti didelę sumą, o tam reikia sukaupti reikšmingų santaupų“, – sakė Rafaelis Pampillónas.

    Tekste pabrėžiama, kad jei vidutinė būsto kaina siekia apie 200 000 eurų, pirkėjui gali prireikti maždaug 60 000 eurų pradiniam įnašui ir su sandoriu susijusioms išlaidoms. Tokia suma daliai namų ūkių tampa pasiekiama tik gavus šeimos paramą, o tai didina nelygybę tarp turinčiųjų sukauptą turtą ir gyvenančių tik iš darbo pajamų.

    Sprendimų nepakanka vien algomis

    Ekspertai situaciją sieja ne tik su atlyginimais, bet ir su pasiūlos stygiumi bei rinkos pokyčiais po finansų krizės. Ispanijos bankas skaičiuoja, kad 2021–2025 metais susidarė maždaug 750 000 būstų trūkumas: 2025 metais šalyje susikūrė apie 225 000 namų ūkių, o buvo užbaigta tik apie 92 000 naujų būstų.

    Europos Komisija taip pat yra konstatavusi, kad Ispanijos būsto sektorius susiduria su giliai įsišaknijusiais struktūriniais iššūkiais, o viena esminių problemų yra ryškus pasiūlos ir paklausos neatitikimas bei per mažas prieinamo ir socialinio būsto fondas, įskaitant socialinę nuomą.

    Didėjantis nepasitenkinimas perauga į socialinį spaudimą. Profesinės sąjungos CC.OO. ir UGT paskelbė apie 24 valandų visuotinį streiką lapkričio 11 dieną, reikalaudamos spręsti atlyginimų, būsto ir kainų klausimus, tačiau pačios pripažįsta, kad vien darbo užmokesčio politika neatsvers dviženklio būsto brangimo.

    Ilgalaikėje perspektyvoje vis dažniau akcentuojama, kad lūžis įmanomas tik didinant būsto pasiūlą: greitinant leidimų išdavimą, užtikrinant žemės prieinamumą, derinant infrastruktūros plėtrą ir mažinant procedūras, kurios didina statybų kaštus. Kol šie sprendimai neįsibėgės, Ispanijos būsto krizė išliks viena svarbiausių ekonominių ir politinių temų.

  • „Revolut“ ruošia naują investavimo platformą: žada prieigą prie privačių technologijų bendrovių

    „Revolut“ ruošia naują investavimo platformą: žada prieigą prie privačių technologijų bendrovių

    Kas planuojama ir kada

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ paskelbė kurianti „Revolut Ventures“ – platformą, kuri turėtų suteikti teisę atitinkantiems investuotojams prieigą prie privačių technologijų įmonių akcijų.

    Projektas vystomas kartu su „Carne Group“, o startas, kaip nurodoma, planuojamas 2027 metais, integruojant sprendimą tiesiai į „Revolut“ programėlę.

    „Su „Revolut Ventures“ siekiame panaikinti vieną paskutinių kliūčių turto valdyme – smulkiųjų investuotojų atskirtį nuo nebiržinių bendrovių“, – sakė Rolandas Juteika.

    Kodėl tai tampa aktualu

    „Revolut“ teigia, kad technologijų įmonės viešai listinguojasi vis vėliau: vidutinis amžius biržoje, remiantis bendrovės cituojamais duomenimis, nuo 6,9 metų 2014 metais išaugo iki 11 metų 2025 metais.

    Tokia tendencija reiškia, kad didesnė vertės dalis sukuriama dar iki pirminio viešo akcijų siūlymo, o įprastiems mažmeniniams investuotojams ši augimo fazė dažnai lieka neprieinama.

    Ką tai reikštų investuotojams

    Naujoji platforma būtų siūloma greta jau esamų „Revolut“ investavimo pasirinkimų, tokių kaip akcijos, biržoje prekiaujami fondai, obligacijos ir pinigų rinkos fondai.

    Tačiau investicijos į privačias įmones paprastai yra mažiau likvidžios, todėl jas gali būti sunku parduoti, o nepalankiu scenarijumi galima prarasti reikšmingą dalį ar net visą investuotą kapitalą.

    „Vertė sukuriama gerokai iki IPO, o valdydami savo platformą suteiksime kasdieniams investuotojams galimybę pasiekti rytojaus rinkos lyderius“, – pridūrė Rolandas Juteika.

    Pranešimas paskelbtas tęsiantis „Revolut“ plėtrai Europoje: bendrovė nurodo anksčiau šiais metais gavusi pilnas banko licencijas Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje.

    Taip pat minima, kad įmonė svarsto dvigubą listinguotę Londone ir Niujorke, nors konkreti data kol kas neįvardijama.