CP v2

Blog

  • Gargždų centro pokyčiai įsibėgėja: pasirašyta sutartis dėl Turgaus gatvės projekto

    Gargžduose žengtas dar vienas konkretus žingsnis atnaujinant miesto centrą: pasirašyta sutartis dėl Turgaus gatvės kapitalinio remonto projektavimo. Savivaldybė pabrėžia, kad šis darbas bus derinamas su naujojo turgaus statyba ir bendru centrinės dalies sutvarkymo planu.

    Projektavimo paslaugas teiks mažoji bendrija „Susisiekimo komunikacijų sprendimai“, o sutarties vertė siekia 47 190 eurų su PVM. Už šią sumą numatyta atlikti reikalingus tyrimus, parengti projektinius pasiūlymus ir techninį darbo projektą, taip pat užtikrinti projekto įgyvendinimo priežiūrą statybų metu.

    „Norime, kad Gargždų centras keistųsi nuosekliai, todėl į kiekvieną projektą žiūrime kaip į bendros vizijos dalį“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Jo teigimu, naujas turgus, aikštė, atnaujinta Turgaus gatvė ir aplinkinės erdvės turi būti planuojamos kaip viena sistema, orientuota į žmonių patogumą. Savivaldybė akcentuoja, kad tikslas yra ne vien sutvarkyti dangas, bet ir sukurti gyvą, patrauklų centrą kasdieniams apsipirkimams, susitikimams bei miesto renginiams.

    Ką planuojama keisti gatvėje

    Rengiant Turgaus gatvės kapitalinio remonto projektą bus ieškoma sprendinių, kaip infrastruktūrą pritaikyti skirtingiems eismo dalyviams. Numatyta atnaujinti važiuojamosios dalies dangą, nuovažas, taip pat peržiūrėti pėsčiųjų ir dviračių takų sprendinius.

    Projektuojant bus vertinamos ir automobilių stovėjimo galimybės, eismo organizavimo saugumas, o infrastruktūra planuojama taip, kad būtų patogi žmonėms su negalia. Praktikoje tai reiškia dėmesį patogiems nuolydžiams, perėjų sprendiniams, matomumui ir aiškiai logikai, kad centro erdvė taptų lengvai naudojama visiems.

    Numatoma atnaujinti apšvietimą, suplanuoti mažosios architektūros elementus ir apželdinimą. Vertinant esamus želdinius bus numatomos jų apsaugos priemonės, o prioritetas, kiek įmanoma, teikiamas sprendiniams, leidžiantiems išsaugoti vertingus medžius.

    Taip pat planuojama projektuoti paviršinių nuotekų tinklus, kad lietaus vanduo nuo gatvės ir kitų kietųjų dangų būtų surenkamas tvarkingai. Toks sprendimas svarbus ne tik dėl patogumo, bet ir dėl ilgesnio dangų tarnavimo bei mažesnės užliejimo rizikos intensyvių liūčių metu.

    Derinama su naujuoju turgumi

    Turgaus gatvės projektavimas tiesiogiai siejamas su vienu svarbiausių miesto centro atnaujinimo darbų – naujojo turgaus ir aikštės įrengimu. Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai turės būti suderinti tarpusavyje, ypač planuojant privažiavimus, pėsčiųjų srautus, automobilių stovėjimą ir inžinerinę infrastruktūrą.

    Naujojo turgaus ir aikštės architektūrinį konkursą laimėjo architektų studija „Bauland“, kurios komanda jau pristatė konkursinę viziją vietos bendruomenei ir suinteresuotoms grupėms. Šiuo metu rengiant projektinius sprendinius detalizuojami būsimo pastato, prekybos erdvių ir aplinkos sutvarkymo sprendimai.

    Pagal pristatytą kryptį siekiama po vienu stogu sujungti vidaus ir lauko prekybos zonas, sudarant sąlygas veiklai ištisus metus. Savivaldybė taip pat mini, kad ateityje šioje erdvėje galėtų vykti mugės, bendruomenės renginiai bei kitos iniciatyvos, stiprinančios centro gyvybingumą.

    Pažymima, kad lygiagretus gatvės ir turgaus projektavimas leidžia iš anksto išspręsti svarbiausius praktinius klausimus. Tai turėtų sumažinti riziką, kad vėliau tektų brangiai koreguoti jau įgyvendintus sprendinius, ir padėti užtikrinti, jog visa teritorija veiktų kaip vientisa, patogi miesto centro erdvė.

  • Kodėl namų raktus verta apipurkšti actu: paprastas triukas, kurį pritaiko ne visi

    Namų raktus naudojame kasdien, tačiau jų švarą dažnas prisimena tik tada, kai metalas pradeda tamsėti, o grioveliuose susikaupia nešvarumai. Ant raktų greitai nusėda riebalai nuo rankų, dulkės ir smulkios dalelės, ypač jei juos nešiojatės kišenėje ar rankinėje.

    Vienas paprasčiausių būdų atgaivinti raktų išvaizdą namuose yra baltasis stalo actas. Dėl rūgštinės terpės actas padeda ištirpdyti paviršinius nešvarumus, sumažinti nemalonų kvapą ir lengviau nuvalyti sunkiai pasiekiamas vietas, pavyzdžiui, įpjovas ir kampus.

    Svarbu suprasti ribas: actas gali padėti esant lengvai oksidacijai ar apnašoms, bet jis nėra stebuklinga priemonė rūdims pašalinti ar jau pažeistam metalui atkurti. Jei ant rakto matyti gilesnės rūdžių žymės ar metalo sluoksnio pažeidimai, efektyvesni bus specialūs rūdžių šalinimo produktai.

    Kaip raktus valyti actu?

    Valymas paprastas ir užtrunka vos kelias minutes. Ant švarios šluostės užlašinkite šiek tiek baltojo acto ir nuvalykite raktą, ypač atidžiai perbraukdami per griovelius ir įdubas.

    Tuomet leiskite actui trumpai suveikti, maždaug 2–5 minutes, tačiau nepalikite jo ilgam. Galiausiai raktą nuvalykite sausa šluoste, o prireikus griovelius švelniai perbraukite minkštu šepetėliu.

    Baigę būtinai gerai nusausinkite, nes likusi drėgmė gali skatinti koroziją. Jei raktas dažnai sušlampa ar naudojamas lauke, po valymo verta palikti jį kelioms minutėms visiškai išdžiūti kambario temperatūroje.

    Kada acto geriau nenaudoti?

    Atsargiai elkitės su automobilių ir kitais raktais, kurie turi elektroninių komponentų, čipą ar nuotolinio valdymo pultelį. Tokiais atvejais skystį naudokite tik ant metalinės dalies, o valykite vos sudrėkinta šluoste, kad drėgmė nepatektų į korpusą.

    Kasdien naudojamus raktus dažniausiai pakanka nuvalyti maždaug kartą per mėnesį. Jei raktai dažnai kontaktuoja su dulkėmis, statybinėmis medžiagomis ar drėgme, švelnų valymą galima kartoti kas 2–3 savaites.

    Reguliari priežiūra padeda išlaikyti ne tik švaresnę išvaizdą, bet ir sklandesnį rakto veikimą spynoje, nes grioveliuose mažiau kaupiasi nešvarumų. Vis dėlto, jei raktas deformuotas ar stipriai surūdijęs, saugiau pasidaryti dublikatą, nei rizikuoti, kad jis užstrigs spynoje.

  • Kaunas pradėjo „Kauno sporto apdovanojimų 2026“ medžioklę: laikas siūlyti geriausius

    Kaunas jubiliejinį, dešimtąjį kartą kviečia miestiečius teikti kandidatus „Kauno sporto apdovanojimams 2026“. Pasiūlymų laukiama iki lapkričio 6 dienos, o geriausieji bus pagerbti iškilmingoje ceremonijoje.

    Ši iniciatyva Kaune vyksta nuo 2016 metais puoselėjamos tradicijos, kuria siekiama kasmet įvertinti ryškiausius sporto pasiekimus. Savivaldybė pabrėžia, kad apdovanojimai suburia sportininkus, trenerius, klubus ir sirgalius, o kartu skatina miesto sporto bendruomenės matomumą.

    Kandidatus galima siūlyti devyniose nominacijose: Metų sporto renginys, Metų jaunasis sportininkas iki 18 metų, Metų jaunoji sportininkė iki 18 metų, Metų sportininkas su negalia, Metų sportininkas, Metų sportininkė, Metų vyrų komanda, Metų moterų komanda ir Metų treneris.

    Teikiant kandidatūrą prašoma nurodyti sportininko ar trenerio vardą, pavardę arba komandos pavadinimą, pridėti kokybišką nuotrauką ir trumpą pristatymą. Jame turi atsispindėti svarbiausi 2026 metų pasiekimai, rezultatai ir darbai, kurie pagrįstų kandidatūrą.

    Laureatai bus renkami bendru balsavimu, sumuojant gyventojų balsus ir specialiai sudarytos komisijos vertinimą. Internetinis balsavimas vyks savivaldybės svetainėje, o nugalėtojai bus paskelbti šventiniame renginyje Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos manieže.

    Apdovanojimų metu geriausiems sporto atstovams tradiciškai įteikiamos statulėlės, o daliai laureatų numatytos ir piniginės premijos. Kaunas skelbia, kad septyniems atletams planuojamos 3 000 eurų premijos, o dar viena, atskira nominacija už viso gyvenimo nuopelnus sportui bus skirta komisijos sprendimu.

  • Šaltas ar šiltas vanduo gėlėms? Sodininkai atskleidė, kur slypi didžiausia klaida

    Kambarinių ir sodo gėlių laistymas dažnai prasideda nuo klausimo, ar geriau naudoti ką tik iš čiaupo bėgantį šaltą vandenį, ar palaukti, kol jis sušils. Sodininkystės specialistai pabrėžia, kad vandens temperatūra turi reikšmės, tačiau dažniau problemas sukelia ne ji, o netinkamas laistymo kiekis ir režimas.

    Staigūs temperatūros kontrastai gali trumpam paveikti šaknų zoną ir sulėtinti augalo reakcijas. Vis dėlto daugeliui augalų saugiausias pasirinkimas yra vidutinės temperatūros vanduo, artimas aplinkos ar kambario temperatūrai, vengiant ir ledinio, ir karšto.

    Kodėl temperatūra vis dėlto svarbi

    Labai šaltas vanduo gali staigiai atvėsinti šaknų aplinką, o tai laikinai sumažina šaknų aktyvumą ir sulėtina maisto medžiagų pasisavinimą. Tai labiausiai pastebima, kai augalai auga vazonuose, nes mažas žemės tūris greičiau keičia temperatūrą.

    Per šiltas ar karštas vanduo yra dar rizikingesnis, nes gali pažeisti šaknų audinius ir sukelti papildomą stresą, ypač karštomis dienomis. Specialistai pataria būti atsargiems su sodo žarnomis, kurios guli saulėje, nes jose užsistovėjęs vanduo gali smarkiai įkaisti.

    Kurie augalai jautriausi

    Jautriau į temperatūros svyravimus paprastai reaguoja ką tik persodinti augalai ir daigai, nes jų šaknų sistema dar prisitaiko ir yra pažeidžiamesnė. Didesnio dėmesio dažnai prireikia ir šilumamėgiams daržovių augalams bei tropiniams kambariniams augalams.

    Tačiau vien šaltas vanduo nebūtinai reiškia žalą, nes rezultatą lemia ir oro temperatūra, dirvožemio sudėtis, vazono dydis bei konkrečios rūšies poreikiai. Svarbiausia išvengti kraštutinumų ir nekurti augalui papildomo streso.

    Kas iš tiesų daro didžiausią įtaką

    Sodininkai pabrėžia, kad dažniausia klaida yra laistymas pagal grafiką, neįvertinus, ar žemė iš tiesų išdžiūvo. Drėgmės poreikis kinta priklausomai nuo sezono, temperatūros, vėjo, augalo augimo fazės ir to, ar jis auga vazone, ar atvirame grunte.

    Praktiškas būdas yra patikrinti dirvą prieš laistant: jei viršutinis sluoksnis sausas, dar nereiškia, kad augalui trūksta vandens, o jei žemė drėgna giliau, laistymas gali būti atidėtas. Laistant svarbu pilti vandenį prie šaknų į dirvą, o ne nuolat šlapinti lapus, nes tai gali didinti ligų riziką.

    Laistymo laiką taip pat verta apgalvoti: ryte vanduo efektyviau pasisavinamas, o per dieną paviršius spėja apdžiūti. Tai padeda sumažinti sąlygas grybinėms ligoms, kurios dažniau plinta, kai drėgmė ant augalo išlieka iki nakties.

    Daugumai gėlių geriausia rinktis vidutinės temperatūros vandenį ir laistyti tada, kai augalui to reikia. Jei tenka naudoti vandenį iš žarnos, pirmiausia verta trumpai nuleisti užsistovėjusį vandenį, kad laistymas neprasidėtų nuo pernelyg įkaitusios porcijos.

  • „Saudi Aramco“ planuoja naftos saugyklas Singapūre: sprendimo poveikį gali pajusti ir Lenkija

    Saudo Arabijos valstybinė naftos bendrovė „Saudi Aramco“ derasi dėl susitarimo, pagal kurį nuo 2027 metų antrosios pusės dalis jos naftos atsargų būtų laikoma Singapūre, požeminėse Jurong Rock Caverns talpyklose. Tikslas – sustiprinti tiekimo patikimumą Azijoje ir sumažinti rizikas regione, kuris itin priklausomas nuo importo iš Persijos įlankos.

    Sprendimas siejamas su įtampa ir karinių konfliktų rizika aplink Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio naftos transporto kelių. Azijos ekonomikos reikšmingą dalį žaliavinės naftos įsiveža iš Artimųjų Rytų, todėl bet kokie trikdžiai jūroje greitai virsta kainų svyravimais ir realiais tiekimo sutrikimais.

    Kas numatoma Singapūre?

    Singapūro Jurong Rock Caverns – tai uolienoje įrengtos, maždaug 150 metrų gylyje esančios požeminės saugyklos, skirtos skystiems angliavandeniliams. Skelbiama, kad jų talpa siekia apie 1,47 mln. kubinių metrų, tai yra maždaug 9 mln. barelių.

    Pagal viešai aptariamą planą „Saudi Aramco“ kartu su Singapūro institucijomis ir JTC Corp ketina pasirašyti ketinimų protokolą, o galutinės derybos turėtų būti užbaigtos per artimiausius mėnesius. Tokia logika paprasta: atsargos arčiau vartotojų rinkų reiškia greitesnį reagavimą sutrikimų atveju ir didesnį lankstumą logistikos grandinėje.

    „Aramco“ jau turi panašių susitarimų Azijoje

    „Saudi Aramco“ naftą jau laiko ir kitose regiono šalyse, įskaitant Japoniją bei Pietų Korėją. Tokiuose susitarimuose dažnai numatoma, kad vietos valdžios institucijos turi pirmumo teisę įsigyti atsargas, jei rinkoje netikėtai atsiranda trūkumas.

    Vienas žinomų pavyzdžių – sandėliavimo pajėgumų plėtra Okinavoje, taip pat laikino saugojimo susitarimai Pietų Korėjoje. Kartu regione stiprėja platesnė kryptis didinti strategines atsargas, nes dalis valstybių vis dar turi palyginti mažus rezervus, palyginti su didžiosiomis Azijos ekonomikomis.

    Kodėl tai svarbu Europai ir Lenkijai?

    „Saudi Aramco“ siekis dar labiau įsitvirtinti Azijoje gali reikšti, kad prioritetas investicijoms ir prekybos srautams vis dažniau bus teikiamas Kinijai, Indijai ir Pietryčių Azijai. Tai atitinka platesnę rinkos realybę: Azijoje auga perdirbimo ir petrochemijos pajėgumai, o Europoje vyksta dekarbonizacija, mažinanti ilgalaikę iškastinio kuro paklausą.

    Lenkijai ši tema aktuali dėl „Saudi Aramco“ vaidmens regiono naftos tiekimo grandinėse ir jos turimų aktyvų. Jei bendrovė nuspręstų optimizuoti portfelį Europoje, vienas iš scenarijų galėtų būti dalies veiklos ar turto pardavimas, ypač segmentuose, susijusiuose su didmenine degalų prekyba ir logistika.

    „Kapitalas juda iš brandžios, dekarbonizuojančios Europos į Aziją, kur „Aramco“ investuoja į perdirbimą ir petrochemiją, kad ilgainiui užsitikrintų stabilų savo naftos realizavimą“, – sakė rinkos analitikas.

    Nors saugyklos Singapūre pirmiausia didintų atsparumą Azijos tiekimo grandinėms, tokie sprendimai netiesiogiai veikia ir Europą: jie gali keisti krovinių srautus, derybinę galią bei ilgalaikius tiekimo prioritetus. Dėl to regiono šalims svarbu vertinti ne tik trumpalaikę kainą, bet ir tai, kaip persitvarko pasaulinė naftos logistikos infrastruktūra.

  • Europos dujų kainos šauna į viršų: atsargos krenta prieš žiemą, rinkas nervina Artimųjų Rytų įtampa

    Europoje sparčiai brangsta gamtinės dujos: Amsterdamo TTF biržoje orientaciniai ateities sandoriai pasiekė apie 97 eurus už megavatvalandę. Tai vienas aukščiausių lygių nuo 2022 metais fiksuoto energetikos šoko, o rinkoje daugėja signalų, kad artėjanti žiema gali būti brangesnė.

    Kainų kilimą skatina ne vien spekuliacinės nuotaikos, bet ir realūs rodikliai. Europos Sąjungos dujų saugyklose sukaupta apie 74,6 proc. talpos, kai penkerių metų vidurkis šiuo metų laiku siekia maždaug 89,5 proc., rodo „Gas Infrastructure Europe“ duomenys.

    Skirtumas nuo įprasto sezoniškumo reiškia didesnę riziką, jei užsitęstų šaltesni orai arba sutriktų importo srautai. Analitikai pabrėžia, kad mažesnės atsargos didina Europos pažeidžiamumą kainų šuoliams, nes rinkai lieka mažiau „pagalvės“ netikėtiems sutrikimams.

    Atsargos skiriasi tarp valstybių

    Didžiausioje Europos ekonomikoje Vokietijoje saugyklos užpildytos apie 61,5 proc., kai penkerių metų vidurkis siekia apie 88,3 proc. Toks atotrūkis rinkoje vertinamas kaip rizikos veiksnys, nes Vokietija yra svarbi regiono vartotoja ir tranzito mazgas.

    Lenkijoje situacija kitokia: šios šalies saugyklos užpildytos apie 99,1 proc., o jose sukaupta maždaug 36,51 teravatvalandės dujų. Tai rodo, kad dalis regiono į žiemą įžengia geriau pasiruošusi, tačiau bendras ES lygis išlieka žemiau istorinių normų.

    Kas kelia kainas dabar?

    Prekiautojai tikisi didesnio šildymo poreikio, nes daugelyje Europos regionų prognozuojamas temperatūros kritimas. Didesnė paklausa trumpuoju laikotarpiu paprastai kelia biržos kainas, ypač kai atsargų lygis yra žemesnis nei įprastai.

    Rinkos jautrumą dar labiau didina geopolitinė rizika Artimuosiuose Rytuose. Šis regionas svarbus pasaulinei energijos logistikai, todėl bet kokia eskalacija didina draudimo, transportavimo ir tiekimo trikdžių tikimybę, o tai persiduoda ir Europos dujų kainoms.

    Neapibrėžtumą kursto ir politiniai pareiškimai JAV, kurie finansų rinkose dažnai veikia kaip papildomas rizikos priedas energetikos kainose. Dalis investuotojų vertina, kad retorikos aštrėjimas gali sustiprinti sankcijų, atsakomųjų veiksmų ar logistikos sutrikimų scenarijus.

    Ko laukti vartotojams ir įmonėms?

    TTF kaina yra svarbus orientyras tiek energijos tiekėjams, tiek pramonei, todėl ilgesnis brangimas gali reikšti didesnį spaudimą šildymo ir elektros sąnaudoms, ypač jei ateityje brangtų ir susieti tiekimo kontraktai. Galutinė įtaka sąskaitoms priklausys nuo to, kiek kainų rizikos yra fiksuota iš anksto ir kokia bus žiemos temperatūra.

    Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, kaip greitai pildomos saugyklos, kokie bus orų modeliai ir ar neatsiras papildomų trikdžių LNG ir vamzdynų tiekimo grandinėse. Esant mažesnėms atsargoms, rinkai gali pakakti kelių nepalankių signalų, kad kainų svyravimai išliktų ryškūs.

  • Lodzėje griaus buvusios elektrinės EC-2 aušinimo bokštus: investuotojas atskleidė, kas atsiras jų vietoje

    Lenkijos Lodzės mieste planuojama nugriauti du buvusios kogeneracinės elektrinės EC-2 aušinimo bokštus. Investuotojas sprendimą aiškina prasta konstrukcijų būkle ir pabrėžia, kad jų išsaugoti saugiai nebeįmanoma.

    Šie darbai tęsia teritorijos demontavimo procesą, kuris pastaruoju metu tapo ypač matomas miestiečiams. Neseniai iš miesto panoramos pašalinti trys aukšti elektrinės kaminai, o dabar atėjo eilė didiesiems aušinimo statiniams.

    Sprendimas dėl saugumo

    Pasak projekto vystytojų, aušinimo bokštų konstrukcijos yra smarkiai pažeistos. Dėl techninės būklės ir galimų rizikų teritorijoje pasirinktas kelias yra ne konservavimas ar pritaikymas, o visiška griovimo procedūra.

    Skirtingai nei kaminų griovimas, kuris buvo atliktas itin greitai, aušinimo bokštus planuojama ardyti etapais. Toks būdas paprastai pasirenkamas tada, kai siekiama tiksliau kontroliuoti procesą, triukšmą ir dulkėtumą tankiau apgyvendintoje aplinkoje.

    Ką planuojama statyti vietoje?

    Atlaisvintoje teritorijoje numatoma nauja urbanistinė plėtra, kurios pagrindinė kryptis – gyvenamoji statyba. Vystytojas nurodo, kad architektūrinė idėja turėtų atsispirti nuo buvusios industrinės vietos charakterio ir formomis priminti aušinimo bokštų siluetus.

    Kartu planuojamos ir komercinės funkcijos: paslaugų, prekybos bei sporto paskirties patalpos. Taip pat numatytos viešosios erdvės, žaliosios zonos ir poilsio infrastruktūra, kad teritorija taptų patraukli ne tik naujakuriams, bet ir aplinkinių rajonų gyventojams.

    EC-2 istorija ir teritorijos transformacija

    EC-2 objektas buvo galutinai išjungtas 2015 metais, užbaigiant kelis dešimtmečius trukusį jo vaidmenį miesto energetikoje. Nuo tada teritorija palaipsniui keičia paskirtį, o pramoninius statinius keičia gyvenamosios ir mišrios paskirties projektai.

    Griovimo procesas buvo pradėtas anksčiau, tačiau vėliau sustojo dėl procedūrinių klausimų. Šiuo metu darbai tęsiami atnaujintu planu, o tikslas – kuo greičiau parengti teritoriją naujai statybai ir viešųjų erdvių įrengimui.

  • Iš Lodzės į 70 rinkų: kaip „Gillette“ megafabrika Lenkijoje gamina kas trečią pasaulio skustuvą

    Lodzėje veikianti „Procter & Gamble“ (P&G) „Gillette“ gamykla per du dešimtmečius tapo vienu svarbiausių koncerno gamybos ir logistikos centrų Europoje. Iš čia skustuvai ir peiliukai keliauja į maždaug 70 rinkų penkiuose žemynuose, o pats kompleksas apima gamybą, pakavimą ir paskirstymą.

    Gamykla gamina apie 160 skirtingų P&G produktų variantų, tarp jų „Mach3“, „Fusion“, „Venus Embrace“ ir „Venus Olay“ serijas. P&G teigia, kad Lodzės padalinys yra vienintelis pasaulyje, kuriame gaminami „Venus Olay“ skustuvai.

    Ši gamykla įvardijama kaip didžiausias „Gillette“ prekės ženklo padalinys pasaulyje ir viena iš vadinamųjų P&G megagamyklų. Bendrovės skaičiavimu, būtent Lenkijoje pagaminamas maždaug kas trečias „Gillette“ skustuvas pasaulyje, o tai Lodzės regionui reiškia ir darbo vietas, ir aukštesnės pridėtinės vertės kompetencijas.

    Automatizacija ir DI gamyboje

    Pastaraisiais metais Lodzės gamykla sparčiai diegia automatizavimo sprendimus, kurie leidžia didinti pajėgumus ir užtikrinti stabilų kokybės lygį. Produktų kontrolėje naudojamos vaizdinės patikros sistemos, padedančios aptikti smulkiausius neatitikimus dar prieš gaminiui pasiekiant pakuotę.

    Logistikoje pritaikomi autonominiai vežimėliai, kurie mažina rankinio darbo apimtį ir standartizuoja judėjimą gamybos patalpose. P&G taip pat akcentuoja, kad dalis sprendimų kuriami vietoje ir vėliau pritaikomi kitose įmonės gamyklose.

    „Mūsų Lodzės gamykla rodo inovacijų kryptį, nuolat tobulindama gamybos procesus ir skaitmenines technologijas“, – sakė P&G „Gillette“ komplekso Lodzėje vadovas Christophas Reifas.

    Gamykloje veikia inžinerinė komanda, P&G pristatoma kaip vidinis automatizavimo centras, kuriantis naujus įrankius ir procesų patobulinimus. Tokia praktika atitinka platesnę pramonės tendenciją, kai gamyklos tampa ne tik gamybos vieta, bet ir technologijų diegimo laboratorija.

    Karjeros ir kompetencijų augimas

    Modernioms linijoms reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, todėl P&G pabrėžia vidinį darbuotojų ugdymą ir karjeros galimybes. Įmonė teigia, kad dalis vadovų savo kelią pradėjo nuo praktikų ar jaunesniųjų pozicijų, o vėliau augo keisdami roles tarp skirtingų padalinių.

    Kompleksas taip pat akcentuoja įvairovę komandose: moterys dirba ne tik administracinėse, bet ir techninėse pareigose. Pasak P&G, moterys sudaro apie trečdalį darbuotojų ir daugiau nei 40 proc. vadovaujančių pozicijų, o tai gamybos sektoriuje išlieka reikšmingu rodikliu.

    P&G mastas Lenkijoje ir investicijos

    Lodzės „Gillette“ yra viena iš P&G gamybos ašių Lenkijoje, greta kitų bendrovės padalinių šalyje. P&G skelbia, kad per maždaug 30 metų Lenkijoje investavo daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių; perskaičiavus pagal pastarųjų metų tipinį kursą tai sudaro apie 900 000 000 eurų.

    Įmonė taip pat nurodo sukūrusi daugiau nei 5 000 darbo vietų, o gamybą papildo tiekimo grandinės, IT ir paskirstymo funkcijos. Tokia struktūra atitinka globalių gamintojų strategiją, kai viename regione telkiami ne tik cechai, bet ir planavimas, logistika bei skaitmeninės paslaugos.

    „Ši investicija yra pavyzdys, ką JAV įmonės atneša į Lenkiją: kapitalą, technologijas, inovacijas, modernias darbo vietas ir augimo galimybes darbuotojams bei tiekėjams“, – sakė JAV ambasadorius Lenkijoje Tomas Rose.

    P&G pabrėžia ir vietinį įsitraukimą Lodzėje: darbuotojai prisideda prie socialinių iniciatyvų, paramos projektų ir bendruomeninių veiklų. Bendrovės vertinimu, būtent globalių tiekimo srautų ir vietos ekosistemos derinys ir lemia, kad gamykla iš regioninio objekto per 20 metų tapo tarptautiniu centru.

  • EIT Urban Mobility: Europos miestams laikas spartinti inovacijas keleivių ir krovinių transporte

    Auganti urbanizacija Europoje verčia miestus iš esmės pergalvoti, kaip organizuojamas žmonių judėjimas ir prekių pristatymas. EIT Urban Mobility teigia, kad tradiciniai sprendimai nebepajėgia atliepti poreikių, todėl inovacijos turi būti diegiamos greičiau ir plačiau.

    Organizacijos vadovas Marc Rozendal pabrėžia, kad pokyčiai neturi apsiriboti pavieniais bandomaisiais projektais. Jo teigimu, miestams svarbu stebėti pilotus, prisitaikyti sprendimus prie vietos realybės ir juos didinti iki tokio masto, kuris duotų apčiuopiamą efektą.

    Kas stabdo miestų inovacijas?

    EIT Urban Mobility įvardija kelis pasikartojančius barjerus, su kuriais dažniausiai susiduria startuoliai ir savivaldybės. Vienas didžiausių yra sudėtingi viešieji pirkimai, kurie naujiems rinkos dalyviams kelia aukštą įėjimo kartelę ir prailgina sprendimų įdiegimo laiką.

    Kitas iššūkis yra finansavimas, ypač ankstyvoje stadijoje, kai rizika didžiausia, o grąža dar neaiški. Be to, skirtingi reikalavimai ir taisyklės įvairiuose miestuose apsunkina tų pačių sprendimų perkėlimą: po piloto viename mieste kitame dažnai tenka pradėti beveik nuo nulio.

    Kodėl būtina įtraukti gyventojus?

    EIT Urban Mobility akcentuoja, kad mobilumo projektai neveikia, jei jie kuriami tik institucijų ir verslo lygmeniu. Gyventojų įsitraukimas turi prasidėti dar prieš pilotų startą, o savivaldybėms svarbu rinkti grįžtamąjį ryšį ir aiškiai parodyti, kokią naudą duoda pokyčiai.

    „Be gyventojų įtraukimo ankstyvame etape tokių programų neįmanoma sėkmingai įgyvendinti“, – sakė EIT Urban Mobility vadovas Marc Rozendal.

    Kaip pavyzdį jis mini siekį mažinti priklausomybę nuo privačių automobilių. Pasak jo, realus lūžis įmanomas tik tada, kai viešasis transportas ir kitos alternatyvos yra patogios, saugios ir lengvai pasiekiamos, o tai daugelyje Europos miestų dar nėra pasiekta.

    Kaip sprendimus padaryti masto?

    EIT Urban Mobility save pristato kaip paneuropinį inovacijų ekosistemą, per septynerius metus dirbusį su daugiau nei 200 miestų. Organizacija pabrėžia, kad didmiesčiai dažniau turi resursų pokyčius vykdyti patys, o mažesniems ir vidutiniams miestams praverčia partnerystės, ekspertinė pagalba ir papildomas finansavimas.

    Kartu pažymima, kad vieno universalaus recepto nėra: tokie sprendimai kaip dalijimasis automobiliais ar mikromobilumas skirtinguose miestuose veikia nevienodai. Todėl miestai, diegdami naujoves, turi numatyti ir tai, kad dalis iniciatyvų nepasiteisins, tačiau svarbiausia yra išmoktos pamokos ir korekcijos.

    „Kartais projektas gali nepavykti, jei tik iš to pasimokome ir klausomės gyventojų, kurie turi konkrečius poreikius“, – sakė Marc Rozendal.

    Kalbėdamas apie finansavimą, EIT Urban Mobility akcentuoja vadinamąjį mišrų modelį, kai derinamos viešosios lėšos ir privatus kapitalas. Organizacijos teigimu, jų tikslas yra sumažinti pradinę inovacijų riziką ir padėti pilotams pasiekti stadiją, kurioje sprendimais gali susidomėti investuotojai.

    Marc Rozendal nurodo, kad EIT Urban Mobility praktikoje siekia santykio, kai kiekvienam investuotam eurui tenka dešimt eurų privačių investicijų. Jo vertinimu, esant dideliems miestų iššūkiams, vien viešųjų biudžetų neužteks, todėl tokie modeliai tampa būtini norint užtikrinti greitesnį inovacijų diegimą.

    Interviu ir įrašas parengti renginio apie naują mobilumą metu Katovicuose.

  • Kondicionierius kaip alternatyva granulinei krosnelei: šildo ir per didesnį šaltį

    Kondicionieriai daugeliui vis dar siejasi tik su patalpų vėsinimu per vasaros karščius, tačiau vis daugiau modelių turi ir šildymo režimą. Tokie įrenginiai iš esmės veikia kaip oras–oras tipo šilumos siurbliai, todėl gali prisidėti prie namų šildymo rudenį, pavasarį ir net dalį žiemos.

    Šis sprendimas ypač domina gyventojus, kurie šilumai naudoja granules ir ieško būdų sumažinti kuro sąnaudas. Praktika rodo, kad kondicionierių galima naudoti kaip pagrindinį šilumos šaltinį pereinamuoju laikotarpiu, o granulinę krosnelę ar katilą įjungti tik per šalčiausias dienas.

    Kaip kondicionierius šildo?

    Šildymo funkciją turintis kondicionierius perkelia šilumą iš lauko oro į patalpas, todėl vienai kilovatvalandei elektros gali pagaminti kelis kartus daugiau šilumos energijos. Dėl to, esant palankioms sąlygoms, jis gali būti ekonomiškesnis už tiesioginį elektrinį šildymą ir padėti taupyti granules.

    Energijos efektyvumą geriausiai atspindi SCOP rodiklis, t. y. sezoninis šildymo efektyvumo koeficientas. Pavyzdžiui, jei SCOP siekia 4,5, tai reiškia, kad vidutiniškai per sezoną 1 kilovatvalandė elektros gali suteikti apie 4,5 kilovatvalandės šilumos.

    Ar veikia per šaltį?

    Renkantis įrenginį svarbu įvertinti, iki kokios lauko temperatūros gamintojas deklaruoja stabilų darbą šildymo režimu. Vidutinės klasės šiuolaikiniai modeliai dažnai projektuojami veikti ir prie didesnio šalčio, o dalis jų išlaiko šildymo funkciją net kai lauke būna apie minus 22 laipsniai šalčio.

    Vis dėlto realus komfortas priklauso ne tik nuo techninių duomenų, bet ir nuo pastato būklės. Prastai apšiltintame name, esant didžiausiems šalčiams, kondicionierius gali nespėti kompensuoti šilumos nuostolių, todėl rezervinis šilumos šaltinis išlieka praktiškas sprendimas.

    Į ką atkreipti dėmesį prieš perkant?

    Be SCOP, svarbu įvertinti įrenginio galią ir jo darbo temperatūrų diapazoną, nes nuo to priklausys, ar įrenginys realiai šildys jūsų namus, o ne tik palaikys minimalią šilumą. Taip pat reikia atsižvelgti į patalpų išplanavimą, nes šiluma dažniausiai efektyviausiai pasklinda toje erdvėje, kur įrengtas vidinis blokas.

    Jei namai turi kelias atskiras zonas ar aukštus, gali prireikti daugiau nei vieno vidaus bloko arba kitų sprendimų šilumos paskirstymui. Praktikoje kondicionierius dažnai tampa patogiu „antru šildymo šaltiniu“, kuris sumažina granulių poreikį ir kartu suteikia vėsinimą vasarai.