Saudo Arabijos valstybinė naftos bendrovė „Saudi Aramco“ derasi dėl susitarimo, pagal kurį nuo 2027 metų antrosios pusės dalis jos naftos atsargų būtų laikoma Singapūre, požeminėse Jurong Rock Caverns talpyklose. Tikslas – sustiprinti tiekimo patikimumą Azijoje ir sumažinti rizikas regione, kuris itin priklausomas nuo importo iš Persijos įlankos.
Sprendimas siejamas su įtampa ir karinių konfliktų rizika aplink Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio naftos transporto kelių. Azijos ekonomikos reikšmingą dalį žaliavinės naftos įsiveža iš Artimųjų Rytų, todėl bet kokie trikdžiai jūroje greitai virsta kainų svyravimais ir realiais tiekimo sutrikimais.
Kas numatoma Singapūre?
Singapūro Jurong Rock Caverns – tai uolienoje įrengtos, maždaug 150 metrų gylyje esančios požeminės saugyklos, skirtos skystiems angliavandeniliams. Skelbiama, kad jų talpa siekia apie 1,47 mln. kubinių metrų, tai yra maždaug 9 mln. barelių.
Pagal viešai aptariamą planą „Saudi Aramco“ kartu su Singapūro institucijomis ir JTC Corp ketina pasirašyti ketinimų protokolą, o galutinės derybos turėtų būti užbaigtos per artimiausius mėnesius. Tokia logika paprasta: atsargos arčiau vartotojų rinkų reiškia greitesnį reagavimą sutrikimų atveju ir didesnį lankstumą logistikos grandinėje.
„Aramco“ jau turi panašių susitarimų Azijoje
„Saudi Aramco“ naftą jau laiko ir kitose regiono šalyse, įskaitant Japoniją bei Pietų Korėją. Tokiuose susitarimuose dažnai numatoma, kad vietos valdžios institucijos turi pirmumo teisę įsigyti atsargas, jei rinkoje netikėtai atsiranda trūkumas.
Vienas žinomų pavyzdžių – sandėliavimo pajėgumų plėtra Okinavoje, taip pat laikino saugojimo susitarimai Pietų Korėjoje. Kartu regione stiprėja platesnė kryptis didinti strategines atsargas, nes dalis valstybių vis dar turi palyginti mažus rezervus, palyginti su didžiosiomis Azijos ekonomikomis.
Kodėl tai svarbu Europai ir Lenkijai?
„Saudi Aramco“ siekis dar labiau įsitvirtinti Azijoje gali reikšti, kad prioritetas investicijoms ir prekybos srautams vis dažniau bus teikiamas Kinijai, Indijai ir Pietryčių Azijai. Tai atitinka platesnę rinkos realybę: Azijoje auga perdirbimo ir petrochemijos pajėgumai, o Europoje vyksta dekarbonizacija, mažinanti ilgalaikę iškastinio kuro paklausą.
Lenkijai ši tema aktuali dėl „Saudi Aramco“ vaidmens regiono naftos tiekimo grandinėse ir jos turimų aktyvų. Jei bendrovė nuspręstų optimizuoti portfelį Europoje, vienas iš scenarijų galėtų būti dalies veiklos ar turto pardavimas, ypač segmentuose, susijusiuose su didmenine degalų prekyba ir logistika.
„Kapitalas juda iš brandžios, dekarbonizuojančios Europos į Aziją, kur „Aramco“ investuoja į perdirbimą ir petrochemiją, kad ilgainiui užsitikrintų stabilų savo naftos realizavimą“, – sakė rinkos analitikas.
Nors saugyklos Singapūre pirmiausia didintų atsparumą Azijos tiekimo grandinėms, tokie sprendimai netiesiogiai veikia ir Europą: jie gali keisti krovinių srautus, derybinę galią bei ilgalaikius tiekimo prioritetus. Dėl to regiono šalims svarbu vertinti ne tik trumpalaikę kainą, bet ir tai, kaip persitvarko pasaulinė naftos logistikos infrastruktūra.
Leave a Reply