Blog

Oro drėgmė namuose yra kur kas svarbesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Sveikatai kenkia tiek per sausas, tiek per drėgnas oras. Todėl verta žinoti, kokia drėgmė laikoma tinkama, kaip ją pamatuoti ir kokiais būdais galima ją reguliuoti.

Skydiniuose daugiabučiuose gyventojai dažniausiai susiduria su pernelyg sausu oru – žiemą drėgmė neretai nukrenta net žemiau 20 proc. Tuo tarpu mūriniuose namuose dažnesnė kita problema: per didelė drėgmė, dėl kurios atsiranda pelėsis. Abiem atvejais tai gali rimtai apsunkinti kasdienybę ir paveikti savijautą.

Jei žiemą vargina dažni nosiaryklės uždegimai, dirginantis kosulys, kartojasi viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų ligos, kaltos gali būti ne tik peršalimo infekcijos ar nusilpęs imunitetas. Dažna priežastis – sausas patalpų oras. Jis taip pat siejamas su išsausėjusia ir sudirgusia oda, suskilinėjusiais lūpų kampučiais, nepaaiškinamu nuovargiu, patinusiais paakiais ryte, užgulusia nosimi be slogos. Vaikams sausas oras gali paskatinti ir gerklų uždegimą.

Vis dėlto per drėgnas oras taip pat pavojingas. Drėgnoje aplinkoje sparčiai dauginasi dulkių erkės, o pelėsiai gamina sporas ir paskleidžia jas ore. Patekusios į kvėpavimo takus, jos gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, alergijas, astmą ar net plaučių uždegimą. Pelėsis siejamas ir su kitomis sveikatos bėdomis – pavyzdžiui, ausies landos uždegimu, sinusitu, akies ragenos uždegimu ar įvairiais odos uždegimais.

Optimali oro drėgmė patalpose žiemą turėtų siekti 45–60 proc., o vasarą – 40–55 proc. Drėgmę patogiausia stebėti drėgmės matuokliu (higrometru) – tai prietaisas, kuris turėtų būti kiekvienuose namuose. Jei rodmenys nuolat mažesni arba didesni už rekomenduojamas ribas, verta imtis veiksmų.

Sausas oras neigiamai veikia ne tik žmones. Drėgmės trūkumas kenkia ir augintiniams, kambariniams augalams bei natūralioms interjero medžiagoms. Veiksmingiausias būdas drėgmę padidinti – kokybiškas oro drėkintuvas, kuris vandenį paverčia garais ir juos paskleidžia ore. Svarbu, kad prietaiso galingumas atitiktų patalpos dydį.

Jei drėkintuvo įsigyti nenorite arba negalite iš karto, drėgmę galima kiek padidinti ir paprastesniais būdais: naudoti ant radiatoriaus kabinamus garintuvus, interjero fontanėlius ar ant radiatoriaus padėtą dubenėlį su vandeniu. Į vandenį galima įlašinti kelis lašus eterinio aliejaus, tačiau reikia suprasti, kad drėgmė dažniausiai padidės tik keliais procentais. Trumpam drėgmę pakelia ir džiovinamas skalbinys kambaryje, ant radiatorių ištiesti drėgni rankšluosčiai, taip pat didesnis kiekis kambarinių augalų.

Jeigu namuose, priešingai, per drėgna, ant langų kaupiasi kondensatas, o kambario kampuose ar ant sienų atsiranda pelėsis, sprendimai paprastai būna sudėtingesni. Vis dėlto drėgmę galima bent iš dalies sumažinti: gaminant maistą visada įjungti gartraukį, o maudantis ar prausiantis – trumpai, bet intensyviai vėdinti, kad garai pasišalintų į lauką.

Laikinai pagelbėti gali ir oro sausintuvas. Jis veikia taip: įtraukia drėgną orą, drėgmę sukondensuoja, surenka į talpą, o pašildytą orą grąžina į patalpą. Svarbu, kad sausinama patalpa būtų uždaryta, o prietaiso galingumas atitiktų jos plotą.

Šaltinis: autorinis straipsnis, „Houseandgarden.co.uk“, „Housebeautiful.com“, „Womanandhome.com“

Klasikinės plytelės, mozaika, stiklinės ar laminuotos plokštės – būdų apsaugoti virtuvės sieną yra ne vienas. Jei dar neapsisprendėte, kas geriausiai tiktų jūsų namams, verta pasisemti idėjų iš įvairių sprendimų ir įvertinti jų privalumus bei trūkumus.

Kasdien gaminant maistą sieną tarp apatinių ir viršutinių virtuvės spintelių greitai pasiekia riebalų purslai, vandens lašai ir kiti nešvarumai. Todėl svarbu šią zoną įrengti taip, kad paviršius būtų lengvai nuvalomas ir paprastai prižiūrimas.

Jei rekonstruojate virtuvę arba planuojate keisti seną virtuvės komplektą, iš anksto apgalvokite, kaip ateityje apsaugosite erdvę už stalviršio. Pasirinkimų yra daug – nuo paprastų ir nebrangių iki prabangių, tačiau itin praktiškų sprendimų.

Vienas pigiausių variantų – plaunamieji dažai arba tapetai. Juos dažniausiai galima įsirengti savarankiškai, todėl nereikės mokėti meistrams. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad tai nėra ilgaamžis sprendimas: dažnas valymas tokiems paviršiams ne visada palankus. Po kelių mėnesių ar metų gali tekti atnaujinti dažų sluoksnį ar keisti tapetus, o tai dažnai reiškia ir papildomus nepatogumus – virtuvės iškraustymą, spintelių nuėmimą.

Kitas dažniausiai pasirenkamas būdas – klasikinės sienų plytelės. Šiuolaikinė pasiūla labai plati, o kainos dažnai būna prieinamos. Plytelių klijavimas sudėtingesnis nei dažymas ar tapetavimas, tačiau įgudęs meistras ar darbštus šeimininkas šį darbą gali atlikti ir pats. Pagrindinis minusas – siūlės tarp plytelių: jas sunkiau nuvalyti, jose greičiau kaupiasi nešvarumai.

Praktiškiausiais dažnai laikomi vientisi, ištisiniai sienų skydai. Jų galima rasti įvairiose kainų kategorijose. Pigiausi ir lengvai prieinami – kieto PVC skydai bei MDF (medžio plaušo) plokštės, dengtos laminatu. Galima rinktis iš gausybės dekorų – nuo keramikinių plytelių imitacijos iki medžio motyvų.

Brangiausi sprendimai – grūdinto akrilo panelės ir ištisinės stiklo plokštės. Jas prižiūrėti lengviausia, o virtuvei jos suteikia modernią ir prabangią išvaizdą. Nerimauti dėl pažeidimų dažniausiai nereikia: grūdintas stiklas yra atsparus dūžiams ir temperatūros poveikiui. Tiesa, tokias plokštes paprastai rekomenduojama patikėti montuoti specialistams.

Miegamasis turėtų būti ramybės oazė, o ne sandėliukas. Tačiau kaip suderinti estetišką interjerą su būtinybe sutalpinti kalnus drabužių? Štai keli praktiški principai, kaip išnaudoti kiekvieną centimetrą po lova, kodėl verta laikytis trijų spalvų taisyklės ir kaip suplanuoti spintos vidų taip, kad rytinis rengimasis nebeprimintų chaoso.

Miegamojo stilius ir išplanavimas atspindi jame gyvenančio žmogaus asmenybę, todėl baldai ir sprendimai turėtų būti parenkami pagal individualius poreikius. Pavyzdžiui, paaugliui dažnai reikia daugiau vietos knygoms, vadovėliams ir asmeniniams daiktams. Vaikų miegamajame paprastai praverčia ryškesnės spalvos ir didesnis saugumas – kad mažieji nesusižeistų, pavyzdžiui, į aštrius kampus. Kitaip tariant, miegamojo įranga turėtų atitikti amžių ir kasdienius įpročius. Išskirtiniai, apgalvoti baldai ir detalės suteikia kambariui elegancijos bei kuria raminančią atmosferą.

Pradėję rinktis vieną spalvinę kryptį, jos laikykitės. Tai nereiškia, kad viskas turi būti vienos spalvos, tačiau svarbu išlaikyti vientisą liniją. Jei pasirinkote šviesias užuolaidas, jas galima papildyti, pavyzdžiui, tamsesnio atspalvio žvakide ar kitu akcentu. Vienoje patalpoje paprastai nerekomenduojama derinti daugiau nei dvi–tris spalvas.

Dėmesio verta ir medžiagų gausa. Dažniausiai patariama apsiriboti trimis skirtingomis medžiagomis, pavyzdžiui, oda, metalu ir stiklu, arba audiniu, medžiu ir porcelianu. Nors tai nėra griežta taisyklė, svarbiausia, kad dekoras ir baldai derėtų prie jau naudojamų medžiagų ir nekurtų vizualinės sumaišties.

Ne visiems pasiseka turėti miegamąjį su idealia vonios ir drabužinės jungtimi. Dėl to įmontuojamos spintos tampa vienu universaliausių sprendimų. Tokia sistema paprastai susideda iš dviejų pagrindinių dalių: vertikalių stumdomų arba varstomų durų ir lentynų sistemos, kurią geriausia gaminti pagal individualius matmenis. Maksimaliai išnaudoti erdvę padeda drabužių strypai keliuose lygiuose, ištraukiami laikikliai, specialios pakabos kaklaraiščiams, kelnėms, diržams, rankinėms ar papuošalams.

Spintos vidaus planavimas yra esminis. Jei garderobą daugiausia sudaro marškinėliai ir džinsai, o kostiumas ar suknelė – tik reta išimtis, ilgas pakabinamas strypas neturi didelės prasmės. Tokiu atveju naudingiau investuoti į patogiai suprojektuotas lentynas ir stalčius. Jei turite daugiau suknelių, palaidinių ar marškinių, verta rinktis platesnį strypą ir pakankamai aukštą vertikalią erdvę, kad drabužiai nesiglamžytų. Labai aukštose įmontuojamose spintose viršutinė dalis patogi lagaminams ar sezoniniams daiktams. Renkantis saugojimo sistemą, svarbu įvertinti patalpos dydį ir tai, kiek bei kokių drabužių reikia sutalpinti. Pravartu atsižvelgti ir į vyrų bei moterų garderobo skirtumus – vakarinėms suknelėms dažnai reikia kito aukščio nei švarkams.

Nors įmontuojamos sistemos turi daug privalumų, šiuolaikiniuose interjeruose savo vietą išlaiko ir laisvai pastatomos spintos. Jos ypač praverčia, kai būstas įrenginėjamas etapais, arba vaikų kambaryje, kur baldus tikėtina keisti augant poreikiams. Tokius baldus lengviau perstatyti, pakeisti ar papildyti. Jei neturite atskiros komodos, o spintoje norite laikyti smulkesnius daiktus – pirštines, šalikus, kepures ar kaklaraiščius – pravers atviri ir uždari stalčiai, daiktadėžės bei ištraukiami krepšeliai. Miegamajame svarbiausia funkcionalumas, todėl dėmesio verti patogūs pakabinimo sprendimai, lengvai stumdomos durys ir taškinis apšvietimas spintos viduje.

Kur dar rasti vietos patalynei, antklodėms, pagalvėms ar vaikų žaislams? Tam puikiai tinka lovos su integruota daiktadėže. Lovos viršus gali būti pakeliamas horizontaliai arba vertikaliai, o kartais daiktai laikomi galvūgalyje, kuris atsidaro iš šono ar už galvos. Vaikų kambaryje ar po aukštesne lova patogu naudoti konteinerius su ratukais, plastikines ar sustiprinto kartono dėžes su dangčiais, krepšius. Kartais stalčius yra lovos dalis, kitais atvejais jį galima užsisakyti papildomai. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad daiktadėžė neturėtų bloginti lovos patogumo ir miego kokybės.

Prie nedidelių, bet reikšmingų miegamojo baldų priskiriamos komodos ir naktiniai staliukai. Komodos ypač pasiteisina palėpiniuose kambariuose ar ten, kur netelpa spinta, be to, jos gali veikti ir kaip savarankiškas baldas – stalčių miegamajame beveik niekada nebūna per daug. Komodų privalumas tas, kad jose daiktai mažiau dulkėja nei ant atvirų lentynų, o viršutinė plokštuma tinka nuotraukoms, augalams ar dekorui.

Miegamasis be žadintuvo (telefono), knygos ir naktinės lempos daugeliui atrodo neįsivaizduojamas, todėl naktinis staliukas vieniems – būtinybė, kitiems – tik papildomas daiktas. Pasirinkimų netrūksta: staliukai gali būti su lentyna ar stalčiumi, įeiti į miegamojo baldų komplektą, stovėti atskirai arba būti integruoti į lovos dizainą.

Namai be žalumos dažnai atrodo šalti ir nejaukūs. Tuo tarpu net viena tinkamoje vietoje pastatyta gėlė gali akimirksniu atgaivinti interjerą. Jei nenorite į namus parsinešti dar vieno „šeimos nario“, kuriam reikėtų nuolatinės, kruopščios priežiūros, yra gera žinia: kai kurie kambariniai augalai puikiai auga ir tuomet, kai jiems skiriama minimaliai dėmesio.

Prieš renkantis augalą, verta įvertinti, kiek šviesos turite namuose. Langų kryptis dažnai lemia, kas iš tiesų prigis. Rytinė pusė paprastai suteikia švelnios šviesos ir pusiau pavėsį – tai tinka daugeliui įprastų rūšių. Vakarinė pusė vasarą gali būti labai kaitri, nes į patalpas plūsta popietinė saulė, kurios ne visi augalai pakelia. Žemiau – penki nereiklūs augalai, kurie ištveria daug ir kartu puošia namus.

Dračena (Dracaena) – vienas atlaidiausių pasirinkimų. Ji mėgsta pusiau pavėsį, pakenčia sausesnį orą, o jei kartais pamiršite palaistyti, augimas dėl to paprastai nesustos. Ypač populiari Dracaena marginata, neretai vadinama „netikra palma“ – jos liaunas kamienas ir siauri lapai sukuria elegantišką siluetą. Norintiems ko nors kiek kitokio tinka „Lucky Bamboo“ (Dracaena sanderiana) – tai nėra tikras bambukas, tačiau atrodo panašiai ir lengvai dauginamas. Pakanka nupjauti stiebo gabalėlį, įmerkti į vandenį ir palaukti, kol išleis šaknis. Ieškantiems egzotiškesnio vaizdo gali patikti Dracaena deremensis, kurios lapai primena ananaso lapiją. Bendra taisyklė paprasta: kuo mažiau dračeną „kankinsite“ pertekliniu rūpesčiu, tuo ramiau ji augs.

Jei norite augalo, kuris atrodytų tarsi gyvas meno objektas, verta rinktis lizdinį papartį – sleziniką (Asplenium nidus). Šviesūs, blizgūs lapai gražiai išlinksta į arkas ir iškart patraukia akį. Šis augalas mėgsta pusiau pavėsį ir tolygią drėgmę, tačiau nemėgsta tiesioginės saulės – ji gali nudeginti lapus. Radus jam ramią vietą be kaitrios šviesos, slezinikas atsilygina sodriu, dekoratyviu augimu. Sudėtingų ritualų jam nereikia: užtenka retkarčiais palaistyti ir netrikdyti.

Ieškantiems greitai augančios, puikiai atrodančios ir prisitaikyti gebančios žalumos, verta atkreipti dėmesį į Epipremnum aureum (dar vadinamą potosu ar scindapsu). Tai vijoklinis augalas, kurio ūgliai, pasitelkę orines šaknis, gali kabėti nuo lentynos arba būti vedami į viršų ant atramos. Jis gerai toleruoja pusiau pavėsį, o padauginti jį labai paprasta: nupjaukite stiebo gabalėlį ir įdėkite į vandenį – po kurio laiko turėsite naują augalą.

Elegantiška, architektūriška ir beveik „nesunaikinama“ – taip dažnai apibūdinama sansevjera (Sansevieria), liaudiškai vadinama uošvės liežuviu. Jos standūs, stačiai augantys lapai gali būti dryžuoti, margi ar su gelsvu apvadu. Skirtingos rūšys atrodo nevienodai, todėl galima derinti kelias ir sukurti įdomią kompoziciją. Sansevjera tinka ir šešėliui – tiesa, tuomet spalvos gali būti ne tokios ryškios, bet augimas paprastai nenukenčia. Svarbiausia taisyklė – laistyti retai, nes perlaistymas šį augalą pražudo patikimiausiai. Daugiau ypatingos priežiūros jam nereikia.

Norintiems ne tik gražių lapų, bet ir žydėjimo, puikus pasirinkimas – taikos lelija, dar vadinama lopatėliu (Spathiphyllum). Sniego baltumo žiedynai, primenantys bures, pasirodo net kelis kartus per metus, ypač jei augalas stovi prie rytinio lango. Lopatėlis mėgsta drėgnesnį orą ir reguliarią drėgmę žemėje, tačiau kartais atleidžia ir užmaršumą. Svarbu tik laiku pašalinti nužydėjusius žiedynus – taip augalas išlieka stiprus ir pasiruošęs naujam žydėjimui. Palankiomis sąlygomis jis gali žydėti beveik visus metus.

Net ir pats nereikliausias augalas geriau atrodo tinkamame vazone. Praktinis sprendimas – sunkesni, stabilūs keraminiai ar akmens masės dekoratyviniai vazonų gaubtai, kurie padeda surinkti vandens perteklių. Į juos patogu įstatyti augalą kartu su originaliu plastikiniu vazonėliu – taip lengviau laistyti, o pats gaubtas tarnauja ilgiau.

Kad ir kurį augalą pasirinktumėte, verta įsigyti sveiką egzempliorių: lapai turi būti sodriai žali, be dėmių ir kenkėjų požymių. Ir prisiminkite – dažnai mažiau yra daugiau. Drąsiai pradėkite nuo vieno augalo: jis greitai parodys, kokių sąlygų jūsų namai iš tiesų turi.