CP v2

Blog

  • Australijos vandenyse aptikta „vaikščiojanti“ ryklių rūšis: kaip ji juda dugnu ir išgyvena atoslūgį

    Australijos vandenyse gyvenanti dėmėtoji bambukinė katryklė, dar vadinama „vaikščiojančiu“ rykliu, stebina gebėjimu judėti ne tik plaukiant. Ši rūšis dažnai „ropoja“ jūros dugnu, remdamasi pelekiais, kurie veikia tarsi trumpos ir tvirtos atramos.

    Mokslininkai pabrėžia, kad toks judėjimo būdas rykliui padeda manevruoti tarp rifų, koralų ir akmenuoto dugno, kur įprastas plaukimas būtų mažiau efektyvus. Nors gyvūnas gali ir staigiai nuplaukti, didžiąją laiko dalį jis juda lėtai, „žingsniuodamas“ dugnu.

    Rūšis prisitaikiusi gyventi sekliose pakrantės zonose, kur sąlygos greitai kinta dėl potvynių ir atoslūgių. Kai vanduo nusenka, rykliui tenka ištverti šiltą, deguonies stokojančią aplinką mažose balose ar tarp rifo įdubų.

    Viena svarbiausių prisitaikymo savybių yra gebėjimas taupyti deguonį: ryklys gali laikinai sumažinti energijos sąnaudas, išlaikydamas budrumą aplinkai. Tokia strategija leidžia išgyventi iki kol vėl pakyla potvynis ir į buveinę grįžta deguonies turtingesnis vanduo.

    Biologai nurodo, kad šie rykliai geba reguliuoti kraujotaką taip, kad kritiniu metu svarbiausi organai gautų daugiau deguonies. Plečiant kraujagysles ir perskirstant kraujo srautą, organizmas geriau prisitaiko prie mažo deguonies kiekio, kuris atoslūgio metu sekliose vietose gali kristi labai sparčiai.

    Toks fiziologinis lankstumas ypač svarbus šiltame vandenyje, nes kuo aukštesnė temperatūra, tuo mažiau jame gali būti ištirpusio deguonies. Dėl to sekliose lagūnose ir rifuose deguonies stygius tampa ne išimtimi, o pasikartojančia sąlyga.

    Mokslininkams ši rūšis įdomi ir platesniame kontekste: ji rodo, kaip žuvys gali prisitaikyti prie sudėtingų, dinamiškų buveinių, kur reikia ne tik greičio, bet ir „mobilumo“ dugne. Nors tai nėra tikras vaikščiojimas sausuma kaip sausumos gyvūnų, judėjimas pelekais primena tarpines strategijas, leidžiančias išnaudoti seklumas.

    Tokie rykliai dažnai minimi kalbant apie biologinės įvairovės svarbą Australijos rifuose: unikalios rūšys geriausiai išryškina, kiek skirtingų prisitaikymo kelių sukuria evoliucija. Tyrėjai pabrėžia, kad rifų ekosistemų stabilumas tiesiogiai susijęs su tokių nišinių rūšių išlikimu.

  • Lenkija ruošia gyventojų pajamų mokesčio pokyčius nuo 2027 metų: trys scenarijai ir kas realiausia

    Lenkijos valdančioji koalicija ruošiasi diskusijoms dėl gyventojų pajamų mokesčio (PIT) pakeitimų, kurie galėtų įsigalioti 2027 metais. Aptariami trys pagrindiniai keliai: didesnė neapmokestinamoji pajamų dalis, aukštesnė antrojo tarifo riba arba platesnė tarifų skalė.

    Nors galutinių sprendimų dar nėra, kryptį riboja biudžeto galimybės ir fiskaliniai įsipareigojimai. Kuo platesnis pokytis, tuo didesnė tikimybė, kad jis pareikalaus papildomų pajamų šaltinių arba išlaidų peržiūros.

    Ką reikštų didesnė neapmokestinamoji dalis?

    Pirmasis scenarijus numato didinti neapmokestinamąją pajamų dalį, kuri Lenkijoje pastaraisiais metais buvo reikšmingai pakelta. Toks sprendimas paprastai sumažina mokestinę naštą didžiajai daliai dirbančiųjų, nes lengvata taikoma plačiai ir matoma mėnesinėse pajamose.

    Vis dėlto tai yra vienas brangiausių variantų valstybės finansams: kuo daugiau gyventojų gauna mažesnį PIT, tuo didesnis bendras pajamų netekimas biudžetui. Dėl to politinė valia dažnai susiduria su klausimu, kaip kompensuoti trūkumą, jei kartu nenumačius kitų mokesčių ar išlaidų mažinimo.

    Antrojo tarifo riba ar daugiau tarifų?

    Antrasis kelias – kelti ribą, nuo kurios taikomas didesnis PIT tarifas. Praktikoje tai reikštų, kad dalis gyventojų, kurių pajamos auga, ilgiau liktų žemesniame tarife, o „šuolis“ į aukštesnį apmokestinimą įvyktų vėliau.

    Šis sprendimas dažniau laikomas kompromisiniu, nes biudžetui jis paprastai kainuoja mažiau nei platus neapmokestinamosios dalies didinimas. Tačiau nauda labiau koncentruojasi tarp vidutines ar aukštesnes pajamas gaunančių darbuotojų, todėl diskusijose neišvengiamai kyla klausimas dėl socialinio teisingumo.

    Trečiasis scenarijus – sistemos perbraižymas įvedant daugiau pajamų apmokestinimo pakopų. Tai galėtų sumažinti staigius tarifų šuolius ir tiksliau pritaikyti mokesčius skirtingoms pajamų grupėms, tačiau tokia reforma yra sudėtingiausia: reikia iš naujo suderinti tarifus, ribas, lengvatas ir administravimą.

    „Įvairios galimybės yra ant stalo, jos testuojamos, bet kol kas nėra galutinės išvados“, – sakė valdančiosios stovyklos pašnekovas, komentuodamas derybų etapą.

    Šiuo metu realiausiai vertinamas antrojo tarifo ribos didinimas, nes tai būtų politiškai lengviau pagrindžiamas ir biudžetui mažiau skausmingas sprendimas. Vis dėlto neatmetama, kad galiausiai gali būti pasirinktas mišrus variantas, pokyčius išdėstant per kelis metus.

  • Prancūziją kaustantys gaisrai smogia gynybai: stabdomos „Airbus“ ir „Dassault“ gamyklos

    Prancūziją kaustantys gaisrai smogia gynybai: stabdomos „Airbus“ ir „Dassault“ gamyklos

    Pietvakarių Prancūzijoje, Žirondos departamente, įsiplieskę miškų gaisrai privertė evakuoti gyventojus ir imtis apsaugos priemonių strategiškai svarbiose gynybos bei aviacijos pramonės teritorijose aplink Bordo. Sutrikimai palietė vieną svarbiausių šalies pramonės telkinių, kuriame veikia tiek lėktuvų, tiek raketų ir ginkluotės komponentų gamintojai.

    Gaisrų paveiktos įmonės – „ArianeGroup“, „Dassault Aviation“, „Airbus Atlantic“ ir raketų variklių kietojo kuro technologijomis besispecializuojanti „Roxel“. Prancūzijos gynybos ministerija pranešė, kad nuo savaitgalio į pagalbą ekstremaliųjų situacijų valdymui dislokuota 1 500 karių, o kartu su kitomis institucijomis koordinuojami veiksmai pramonės objektams apsaugoti.

    „ArianeGroup“, gaminanti varomąsias sistemas Europos „Ariane“ raketoms ir Prancūzijos M51 balistinėms raketoms, teigė nuolat palaikanti ryšį su vietos ir nacionalinėmis institucijomis. Bendrovė nurodė, kad su objektų saugumu susiję klausimai sprendžiami bendradarbiaujant su valdžios institucijomis.

    Prancūzijos žiniasklaida skelbė, kad aukštos rizikos pramoniniame komplekse Saint-Médard-en-Jalles veikianti „Roxel“, laikoma europinės raketų gamintojos MBDA grupės dalimi, įgyvendino darbuotojų ir veiklos apsaugos priemones. Netoliese esantys „Dassault“, „Safran“ ir „Thales“ objektai taip pat vertinami kaip jautrūs, todėl teritorijose sustiprintas prevencinis režimas.

    Skelbiama, kad „Dassault Aviation“ kartu su Prancūzijos ginkluotės generaline direktorija ir prefektūros institucijomis perkėlė jautrią įrangą iš Martignas gamyklos ir Cestas logistikos centro į Mérignac padalinį bei netoliese esančią 106-ąją oro bazę. Bendrovė taip pat informavo, kad dalis darbuotojų Mérignac ir Martignas padaliniuose liko namuose, siekiant sumažinti riziką ir išvengti bereikalingo judėjimo apribotose zonose.

    „Dassault“ Mérignac padalinyje vykdomas naikintuvų „Rafale“ galutinis surinkimas ir skrydžių bandymai, taip pat gaminami verslo lėktuvai „Falcon“. Tuo metu Martignas gamykla specializuojasi aviacijos konstrukcijų gamyboje, todėl net trumpalaikiai veiklos sutrikimai gali persiduoti į tiekimo grandines.

    „Airbus Atlantic“ institucijų prašymu evakavo darbuotojus iš Salaunes gamyklos, kurioje gaminami fiuzeliažo komponentai „Airbus A220“ ir „Airbus A350“ lėktuvams. Tokie sprendimai rodo, kad gaisrų rizika vertinama ne tik kaip tiesioginė grėsmė pastatams, bet ir kaip potencialus smūgis gamybos tęstinumui bei tiekimo patikimumui.

    Ekonominis smūgis Žirondai

    Gaisrų sukelti trikdžiai gynybos pramonėje tapo platesnio ekonominio šoko dalimi visame regione. Nuo liepos 22 dienos ugnis, remiantis oficialiais duomenimis, buvo išplitusi maždaug 42 000 hektarų plote, evakuota apie 220 000 žmonių, o maždaug 240 būstų buvo sunaikinti.

    Žirondos prefektūra pranešė, kad antradienio rytą situacija buvo stabilizuota po santykinai ramios nakties, tačiau perspėjo dėl galimo pablogėjimo, jei pakiltų temperatūra ir sumažėtų oro drėgnumas. Tokios sąlygos miškų gaisrams yra itin palankios, todėl rizika dėl naujų židinių ar atsinaujinančios liepsnos išlieka.

    Prancūzijos ekonomikos ministerija skelbė, kad evakuacijos zonose Žirondos departamente yra daugiau nei 13 000 įmonių, tarp jų apie 7 000 amatų verslų ir 6 300 prekybininkų. Dėl ribojimų jos negalėjo dirbti įprastu režimu, o Bordo–Žirondos prekybos ir pramonės rūmų vertinimu apie 130 000 darbuotojų buvo sutrikdytas įprastas darbas.

    Prancūzijos ekonomikos ministras Rolandas Lescure gaisrus pavadino ekonominiu smūgiu regionui. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad poveikis paprastai matuojamas ne vien sudegusiu turtu, bet ir prarastomis darbo valandomis, mažesniu našumu, sutrikusia logistika ir vėluojančiais užsakymais, ypač pramonės sektoriuose, kuriuose svarbus tikslus tiekimas.

    Pagalba verslui ir draudimo spragos

    Vyriausybė paskelbė skubią paramą įmonėms, paveiktoms gaisrų Žirondos, Lando ir Var departamentuose. Pranešta, kad evakuacijos zonose veikiančios įmonės galės pasinaudoti valstybės remiama dalinio nedarbo schema, kuri leidžia išlaikyti darbo vietas, kai veikla laikinai sustoja dėl force majeure aplinkybių.

    Draudikų sektoriuje taip pat imtasi lengvinančių priemonių: „France Assureurs“ pratęsė terminą pretenzijoms pateikti iki rugpjūčio 31 dienos. Ekonomikos ministerijoje numatytas susitikimas su verslu, kuriame žadama pateikti tikslesnius atsakymus dėl paramos mechanizmų, kompensacijų ir administracinių procedūrų.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad reali gaisrų kaina paprastai viršija apdraustos žalos sumas. Vertinimai rodo, jog Europoje nuo karščio bangų, sausrų, miškų gaisrų ir kitų klimato reiškinių patiriama žala dažnai lieka nepakankamai apdrausta, todėl didelė finansinė našta tenka gyventojams, verslui ir valstybei.

    Turizmas, miškai ir vynuogynai

    Gaisrai smogė ir paslaugų sektoriui, ypač turizmui, kuris vasarą paprastai pasiekia aukščiausią aktyvumą. Verslai praneša apie atšauktas keliones, laikinai uždarytas veiklas, sugadintas atsargas, tiekimo grandinių pertraukas ir darbuotojų neatvykimą dėl evakuacijos ar transporto ribojimų.

    Ribojimai paveikė ir Landes de Gascogne mišką, laikomą vienu svarbiausių Prancūzijos komercinės medienos pramonės centrų. Medienos sektorius Naujosios Akvitanijos regione vertinamas kaip reikšmingas darbdavys ir pramonės ramstis, todėl užsitęsus trikdžiams gali didėti spaudimas tiek vietos rangovams, tiek perdirbimo įmonėms.

    Tiesioginės liepsnos grėsmės Bordo vynuogynams, remiantis viešai skelbta informacija, kurį laiką pavyko išvengti, tačiau vyndariai įspėjo apie dūmų riziką. Dūmų poveikis gali pakeisti vynuogių aromatinius junginius ir turėti įtakos būsimo derliaus kokybei, todėl net ir be tiesioginio gaisro kontaktų ekonominės pasekmės gali išryškėti vėliau.

    Sinoptikams prognozuojant temperatūros kilimą, regiono įmonės ir pramonės operatoriai ruošiasi scenarijui, kad evakuacijos ir gamybos pertrūkiai gali užsitęsti. Tuo pat metu institucijos siekia apsaugoti kritinius objektus, o verslas laukia aiškesnių sprendimų, kaip kompensuoti prarastas pajamas ir greitai atkurti veiklą.

  • Didžiausia Žemės dykuma neturi smėlio: kodėl Antarktida laikoma dykuma ir kuo ji išskirtinė

    Žodis dykuma daugeliui vis dar siejasi su kaitra ir smėlio kopomis, tačiau geologijoje dykuma apibrėžiama visai kitaip. Svarbiausias kriterijus yra kritulių kiekis, todėl didžiausia Žemės dykuma yra ne Sachara, o Antarktida.

    Mokslininkai dykumas priskiria teritorijoms, kuriose per metus iškrenta itin mažai kritulių, nepriklausomai nuo temperatūros. NASA pabrėžia, kad dykumoms būdingas drėgmės trūkumas ir labai menkas metinis kritulių kiekis, o šį apibrėžimą Antarktida atitinka ypač aiškiai.

    Pagal JAV Antarktidos programos duomenis, didelėje žemyno dalyje per metus vidutiniškai susidaro apie 5 centimetrus kritulių. Dėl to Antarktida yra ne tik šalčiausias ir vėjuočiausias kontinentas, bet ir vienas sausiausių pasaulyje.

    Antarktidos plotas siekia apie 14 000 000 kvadratinių kilometrų, todėl ji lenkia Sacharą maždaug 1,5 karto. Nors kraštovaizdyje matomas sniegas, dalis jo yra ne naujai iškritę krituliai, o seniai susiformavę ledo kristalai, kuriuos stiprūs vėjai nuolat perneša per žemyną.

    Iš pirmo žvilgsnio paradoksalu, kad tokioje sausoje vietoje sutelkta milžiniška vandens atsarga. Skaičiuojama, kad Antarktidoje yra apie 90 proc. pasaulio ledo ir maždaug 70 proc. Žemės gėlo vandens, sukaupto storuose ledynuose.

    Dėl itin sausų sąlygų ir šalčio NASA Antarktidos dykumą neretai lygina su Marsu. Būtent todėl ši aplinka naudojama bandymams ir tyrimams, kuriuose svarbu imituoti kitos planetos sąlygas, įskaitant robotikos sprendimus, skirtus darbui ekstremaliose vietovėse.

    Kontrastas ryškus, jei Antarktida lyginama su Atakama Čilėje, kuri dažnai minima kaip sausiausia vieta Žemėje pagal kai kuriuos rodiklius. Ten kai kuriose vietose kritulių gali nebūti ištisus metus, tačiau retais atvejais dykuma netikėtai pražysta, o tai tampa vienu įspūdingiausių gamtos reiškinių.

  • Rusija paskelbė tarptautinę Pavelo Durovo paiešką: „Telegram“ įkūrėjas kaltinimus vadina politiniais

    Rusija paskelbė tarptautinę Pavelo Durovo paiešką: „Telegram“ įkūrėjas kaltinimus vadina politiniais

    Tarptautinė paieška ir kaltinimų esmė

    Rusijos saugumo tarnyba FSB pranešė paskelbusi tarptautinę „Telegram“ įkūrėjo ir vadovo Pavelo Durovo paiešką. Maskva teigia, kad jis įtariamas bendrininkavimu terorizme ir neva neužkirtęs kelio „Telegram“ kanalų, pokalbių bei botų naudojimui nusikalstamai veiklai.

    Pasak FSB, šie įrankiai esą buvo pasitelkiami planuojant išpuolius ir kibernetinius nusikaltimus Rusijoje, o tai, institucijos teigimu, sukėlė civilių aukų. Nepriklausomai patikrinti konkrečių epizodų detalių Rusijos pusė viešai nepateikė.

    Kas minima tyrimuose

    Rusijos Tyrimų komitetas taip pat nurodė nagrinėjantis atskiras bylas dėl paauglių verbavimo į tariamą terorizmą ir sabotažą per „Telegram“ pokalbių robotą, siejamą su „Dayvinchik“ ir „Leo“ pavadinimais. Tokie tyrimai dažnai pristatomi kaip kova su ekstremizmu, tačiau neretai tampa ir politinio spaudimo instrumentu.

    Kremlius pastaraisiais metais reguliariai taiko „terorizmo“ ar „ekstremizmo“ formuluotes prieš oponentus ir kritikus, ypač informacinės erdvės kontrolės kontekste. Skaitmeninių platformų vaidmuo kare Ukrainoje dar labiau išaugino valdžios institucijų siekį daryti įtaką turiniui ir komunikacijoms.

    Durovo atsakas ir „Telegram“ pažeidžiamumas

    P. Durovas, gyvenantis už Rusijos ribų ir turintis Prancūzijos bei Jungtinių Arabų Emyratų pasus, pareiškė, kad byla yra politiškai motyvuota. Jo teigimu, Rusijos institucijos ieško pretekstų riboti prieigą prie „Telegram“ šalies viduje.

    „Tai politiškai motyvuotas bandymas rasti priežastį apriboti „Telegram“ veikimą Rusijoje“, – sakė Pavelas Durovas.

    „Telegram“ Rusijoje išlieka viena populiariausių bendravimo platformų, o valdžia ne kartą bandė ją blokuoti ar spausti dėl vartotojų duomenų ir turinio kontrolės. Platforma 2018–2020 metais buvo oficialiai blokuota, tačiau vėliau draudimas panaikintas nepaaiškinus motyvų.

    Nors „Telegram“ siūlo slaptus pokalbius su visišku „end-to-end“ šifravimu, pagal numatytuosius nustatymus įprasti pokalbiai ne visada turi tokį pat apsaugos lygį. Vis dėlto platformos techninė architektūra ir paskirstyta infrastruktūra apsunkina valstybinių institucijų pastangas ją visapusiškai kontroliuoti.

    Ilgalaikis konfliktas su Maskva

    P. Durovas Rusijoje jau daug metų vertinamas prieštaringai: jis kilęs iš Sankt Peterburgo ir anksčiau įkūrė socialinį tinklą VKontakte. Vėliau, didėjant valdžios spaudimui ir keičiantis įmonės kontrolei, jis pasitraukė ir kūrė „Telegram“ kaip alternatyvą, labiau orientuotą į privatumą.

    Pastaruoju metu P. Durovas susidūrė su teisiniais klausimais ir Prancūzijoje, kur diskusijos dėl neteisėto turinio plitimo platformose sugriežtėjo visoje Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad „Telegram“ balansuoja tarp skirtingų valstybių spaudimo: vienos reikalauja daugiau kontrolės ir prieigos, kitos siekia griežtesnės turinio moderacijos.

    Tarptautinės paieškos paskelbimas dar labiau apsunkina P. Durovo keliones ir teisinę padėtį, tačiau praktinis poveikis priklausys nuo to, kaip šį signalą vertins kitos valstybės ir tarptautiniai mechanizmai. Kol kas „Telegram“ veikimas ir vartotojų kasdienė prieiga prie platformos platesniu mastu išlieka nepakitę.

  • ZUS vadovas atskleidė prognozuojamą pensiją ir patarė, kodėl vien „ZUS“ išmokos nepakaks

    Lenkijos socialinio draudimo institucijos ZUS vadovas Liwiuszas Laska viešai įvardijo, kokios pensijos tikisi sulaukęs senatvės, ir pabrėžė, kad vien valstybinė išmoka ateityje daugeliui gali būti per maža. Jo teigimu, dabartinė sistema vis aiškiau rodo, kad pensija iš ZUS turėtų būti tik viena iš kelių pajamų atramų.

    Interviu jis sakė, kad pats jau kurį laiką naudojasi papildomomis kaupimo priemonėmis, tarp jų IKE, IKZE ir PPK. Tai Lenkijoje veikiantys sprendimai, leidžiantys kaupti senatvei papildomai, o kai kuriais atvejais taikomos ir mokestinės paskatos.

    Pensijos prognozė ir realybė

    ZUS vadovas nurodė, kad patikrinęs asmeninę prognozę sistemoje pamatė maždaug 4 167 zlotų dydžio pensiją, kuri šiandienos kursu sudaro apie 960 eurų. Jis atkreipė dėmesį, kad skaičius yra orientacinis ir priklauso nuo būsimų įmokų, darbo istorijos bei ekonominių prielaidų.

    Pasak L. Laskos, problema platesnė už vieno žmogaus atvejį: visuomenė sensta, o dirbančiųjų ir pensininkų santykis daugelyje Europos valstybių prastėja. Dėl to vis dažniau diskutuojama, kaip užtikrinti sistemos tvarumą ir adekvatų pensijų dydį.

    Amžiaus riba ir pensijų skirtumai

    ZUS vadovas taip pat pasisakė už moterų ir vyrų pensinio amžiaus suvienodinimą, pabrėždamas, kad dėl tokio žingsnio būtina platesnė politinė ir visuomeninė diskusija. Jo teigimu, daugelyje turtingesnių šalių pensinis amžius didinamas atsižvelgiant į ilgėjančią gyvenimo trukmę.

    Kita jo iškelta tema – vadinamoji pensijų atotrūkio problema, kai moterų gaunamos pensijos vidutiniškai mažesnės nei vyrų. L. Laska akcentavo, kad šis skirtumas ilgainiui gali didėti, todėl būtina ieškoti sprendimų, kaip mažinti netolygumus, susijusius su darbo užmokesčiu, karjeros pertraukomis ir įmokų istorija.

    Ką, jo teigimu, verta daryti?

    L. Laska pabrėžė, kad asmeninis finansinis saugumas senatvėje vis labiau priklauso nuo papildomo kaupimo ir ilgalaikio planavimo. Jo žinutė paprasta: jei žmogus nori didesnio stabilumo išėjęs į pensiją, vien socialinio draudimo išmokos gali neužtekti, todėl svarbu turėti papildomų taupymo instrumentų.

    Ši diskusija Lenkijoje atsinaujino ir dėl viešo svarstymo, ar pensinio amžiaus politika turėtų būti siejama su demografiniais pokyčiais bei šeimos situacija. Kol kas tai išlieka politinių sprendimų lauke, tačiau ZUS vadovo pateikti skaičiai ir argumentai dar kartą parodė, kad pensijų tema daugeliui tampa aktuali gerokai anksčiau nei sulaukus pensinio amžiaus.

  • Saudo Arabija dykumoje pasodino 159 mln. medžių: ką per penkerius metus pakeitė žalioji iniciatyva

    Saudo Arabija per pastaruosius metus smarkiai išplėtė kraštovaizdžio atkūrimo ir apželdinimo darbus: skelbiama, kad dykumų ir nualintų teritorijų zonose pasodinta daugiau kaip 159 000 000 medžių, o degradavusios žemės atkurta apie 1 000 000 hektarų. Šie skaičiai siejami su 2021 metais pradėta Saudo žaliąja iniciatyva, kuri yra platesnės šalies programos Vision 2030 dalis.

    Tikslas ambicingas: per kelis dešimtmečius pasodinti iki 10 000 000 000 medžių ir prisidėti prie didelio masto ekosistemų atkūrimo. Tarptautiniu lygmeniu tai pateikiama kaip bandymas parodyti, kad net itin sausringuose regionuose įmanoma nuosekli žemės degradacijos reversija, jei investicijos derinamos su mokslu ir ilgalaikiu planavimu.

    Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu (UNCCD) kontekste žemės degradacija vertinama kaip viena didžiausių šio amžiaus rizikų, nes ji mažina dirvožemio derlingumą, didina dulkių audrų ir sausrų padarinius, spaudžia vandens išteklius. Todėl milijono hektarų etapas dažnai laikomas ne tik simboliniu, bet ir praktiniu įrodymu, kad mastelio efektas įmanomas net ribotų vandens resursų sąlygomis.

    Saudo Arabijos atvejis išsiskiria tuo, kad apželdinimas čia siejamas ne vien su medžių sodinimu, bet ir su ganyklų atkūrimu, dirvožemio stabilizavimu, miesto žaliųjų zonų plėtra bei vėjo erozijos mažinimu. Tokios priemonės svarbios ir klimatui, ir sveikatai: sumažėjęs dulkių kiekis ore gali turėti tiesioginį poveikį kvėpavimo takų ligų rizikai.

    Didžiausias iššūkis dykumų apželdinime yra vanduo, todėl projektai dažnai remiasi ne vien tradiciniu drėkinimu. Viešai pristatomuose planuose akcentuojama lietaus vandens surinkimo infrastruktūra, vandens sulaikymo sprendimai (pavyzdžiui, užtvankos, mikrobaseinai), taip pat išvalytų nuotekų panaudojimas laistymui, ypač miesto ir priemiesčių želdynuose.

    Kitas kritinis veiksnys yra rūšių parinkimas ir sodinimo geografija. Tokiose programose paprastai siekiama sodinti vietinėms sąlygoms atsparius medžius ir krūmus, o želdinimą derinti su dirvožemio atkūrimo priemonėmis, kad augalai išgyventų karščio ir ilgo sausringo sezono stresą. Vien pasodintų medžių skaičius neatsako į klausimą, kiek jų prigyja, todėl ilguoju laikotarpiu svarbiausias rodiklis tampa išlikimas ir ekosistemos stabilumas.

    Saudo žaliąją iniciatyvą valdžia sieja su platesniais tvarumo tikslais, įskaitant energetikos pertvarką ir saugomų teritorijų plėtrą. Viešai deklaruojama siekiamybė iki 2030 metų reikšmingą dalį elektros gamybos užtikrinti iš atsinaujinančių išteklių, o gamtosaugą ir žemėtvarką integruoti į ekonominės plėtros planus.

    Trumpuoju laikotarpiu keliami tarpiniai etapai, tarp jų ir siekis iki 2030 metų padidinti atkurtos žemės plotą iki maždaug 2 500 000 hektarų. Ar tai pavyks, priklausys nuo finansavimo tęstinumo, vandens sprendimų efektyvumo ir nuo to, ar bus užtikrintas masiškai pasodintų augalų prigijimas, o ne vien sodinimo tempas.

    Tarptautinėse diskusijose Saudo Arabijos pavyzdys tampa argumentu, kad žemės atkūrimo projektai gali būti įgyvendinami ir ten, kur klimatas tam nėra palankus. Kartu ekspertai nuolat pabrėžia, kad tikrasis programų poveikis paaiškėja ne pagal pasodintų medžių kiekį, o pagal tai, kiek metų želdiniai išsilaiko, ar stabilizuojamas dirvožemis ir ar mažėja dykumėjimo spaudimas.

  • Donaldas Tuskas kuria vieningą Lenkijos įvaizdžio strategiją: akcentas turizmui ir vietos turiniui

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pristatė planą suvienodinti šalies įvaizdžio ir ekonominės diplomatijos komunikaciją. Vyriausybės įgaliotine Lenkijos prekės ženklo (angl. nation brand) promocijai paskirta dr. hab. Barbara Mróz-Gorgoń, Vroclavo ekonomikos universiteto profesorė.

    Premjero teigimu, siekiama, kad skirtingų ministerijų ir institucijų vykdoma komunikacija užsienyje būtų nuosekli, o dabar išskaidyti biudžetai būtų apjungti į vieną programą. D. Tuskas pabrėžė, kad tam neplanuojama skirti papildomų lėšų, o tik efektyviau perskirstyti esamus resursus.

    „Kalbame apie Lenkijos patrauklumą turizmui, šalies įvaizdį ir atskirų prekės ženklų matomumą užsienyje“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Naujoje strategijoje, be turizmo ir reputacijos, išskiriamas ir vadinamasis vietos turinys, kuris praktikoje reiškia skatinimą, kad užsienio investuotojai daugiau bendradarbiautų su Lenkijos įmonėmis. Tai atliepia platesnę Europos tendenciją stiprinti vietos tiekimo grandines, didinti vietinę pridėtinę vertę ir mažinti priklausomybę nuo importo kritinėse srityse.

    Ko tikimasi iš naujos įgaliotinės?

    B. Mróz-Gorgoń akcentavo, kad nacionalinė reputacija nėra vien valdžios projektas ir negali būti siejama su viena institucija ar pavienėmis investicijomis. Jos teigimu, šalies vardą kuria verslas, kultūra, mokslas, sportas ir patys gyventojai, todėl reikalingas ilgalaikis koordinavimo modelis.

    „Stiprus nacionalinis prekės ženklas reiškia realią naudą: daugiau investicijų, didesnį mūsų įmonių ir produktų atpažįstamumą užsienyje, taip pat daugiau svorio tarptautiniuose santykiuose“, – sakė Barbara Mróz-Gorgoń.

    Įgaliotinė pabrėžė, kad šioje srityje būtina profesionali kompetencija: rinkodara, viešieji ryšiai, strateginė komunikacija, tyrimai ir sisteminga koordinacija su institucijomis. Pasak jos, tikslas nėra politinė kampanija, o nuolat veikiantis mechanizmas, kuris mažintų fragmentaciją ir leistų nuosekliai matuoti rezultatą.

    Rizika: ar nebus dubliavimo?

    Lenkijoje jau veikia kelios struktūros, prisidedančios prie eksporto ir investicijų skatinimo, tarp jų ir „Team Poland“ iniciatyva, jungianti institucijas, siejamas su Lenkijos plėtros fondo grupe. Dėl to viešojoje erdvėje keliamas klausimas, ar naujas įgaliotinio vaidmuo nesidubliuos su esamomis funkcijomis.

    Vis dėlto Lenkijos plėtros fondas signalizavo nematantis grėsmės kompetencijų dubliavimui ir tikisi praktinės partnerystės. Tai bus vienas svarbiausių naujos strategijos testų: ar pavyks sukurti vieną kryptį, kurioje turizmas, investicijos ir šalies reputacija veiktų kaip viena sistema, o ne tarpusavyje konkuruojantys projektai.

  • 2026 metų kelionių tendencijos Europoje: sparčiausiai kyla Čekija, Islandija ir Ispanija

    2026 metų kelionių tendencijos Europoje: sparčiausiai kyla Čekija, Islandija ir Ispanija

    Nauji „Amadeus Travel Intelligence“ ir UN Tourism duomenys rodo, kad Europos turizmo rinka 2026 metais išlieka stabili, nors kelionių kainas vis dar kelia brangūs aviaciniai degalai ir bendra infliacija. Ataskaitoje „Travel Insights 2026: Focus on Europe“ pabrėžiama, kad žemynas išlaiko lyderio pozicijas pasauliniame turizme.

    Palyginus 2025 metų gegužę–2026 metų balandį su ankstesniais 12 mėnesių, keleivių srautai Europoje augo 2,3 proc., o viešbučių užimtumas padidėjo 2 proc. Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį Europoje užfiksuota daugiau kaip 130 mln. tarptautinių turistų atvykimų, tai yra 4 proc. daugiau nei prieš metus.

    Kur europiečiai planuoja keliauti?

    Ataskaita prognozuoja, kad 2026 metų balandžio–rugsėjo laikotarpiu oro transportu keliaujančių keleivių apimtys ir suplanuotų vietų lėktuvuose skaičius pasieks kiek daugiau nei 160 mln. Didžiausią paklausą generuojančiomis rinkomis įvardijamos JAV, Ispanija ir Vokietija.

    Tarp sparčiausiai augančių keliautojų srautų išsiskiria Japonija, Danija ir Egiptas: metinis augimas siekė atitinkamai 19 proc., 11 proc. ir 8 proc. Japonijos rinka išsiskiria tuo, kad paieškų susidomėjimas šuoliu kilo 62 proc., o tai virto 19 proc. didesniu užsakymų skaičiumi.

    Populiariausios kryptys 2026 metais

    Pagal paieškas ir užsakymus Ispanija išlieka ryški lydere, tačiau didžiausią proveržį rodo Čekija. Ji tapo sparčiausiai augančia užsakoma kryptimi tarp pagrindinių Europos rinkų, o metinis augimas siekė 18 proc., Islandija fiksavo 11 proc. augimą.

    Čekijai palankios ir apgyvendinimo tendencijos: po metų pradžios nuosmukio viešbučių užimtumas vėliau pakilo iki daugiau kaip 60 proc. Tyrėjai tai sieja su augančia paklausa trumpoms, kultūrinėms miesto kelionėms ir gamtos patirtims Šiaurės bei Vidurio Europoje.

    Tuo pat metu interneto paieškose ryškiai iššoko Uzbekistano ir Tadžikistano kryptys, kur susidomėjimas kilo 64 proc. Didesnį paieškų augimą taip pat fiksavo Šveicarija ir Švedija po 36 proc., Danija 34 proc., Airija 33 proc., Belgija 32 proc. ir Norvegija 31 proc.

    Skrydžių plėtra ir užsakymų laikas

    Pietų ir Viduržemio jūros Europos regionui 2026 metų liepą ir rugpjūtį prognozuojamas pikas, artėjantis prie 70 mln. keleivių ir suplanuotų vietų lėktuvuose. Būtent šiame regione oro susisiekimas plečiasi sparčiausiai: per metus pradėta apie 1 100 naujų skrydžių maršrutų.

    Daugiausia naujų jungčių atsirado iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos, o tarp besiformuojančių krypčių minimos naujos jungtys tarp Slovakijos ir Ispanijos, Etiopijos ir Portugalijos, taip pat Kinijos ir Graikijos. Tai rodo, kad oro bendrovės aktyviai perskirsto pasiūlą pagal paklausos židinius.

    Užsakymų elgsena išlieka dvilypė: daugiau nei pusė kelionių į Pietų ir Viduržemio regioną perkamos bent prieš mėnesį, o didžiausia dalis tenka 61–180 dienų laikotarpiui. Vis dėlto reikšminga išlieka ir paskutinės minutės paklausa, nes apie 29 proc. kelionių užsakoma likus 1–14 dienų iki išvykimo.

    Kas labiausiai „stumia“ paklausą?

    Ataskaita pažymi, kad didžiausią kelionių paklausos dalį Europoje sudaro 46–65 metų keliautojai, jie siekia apie 30 proc. visos paklausos. Kai kuriose didmiesčių kryptyse, tokiose kaip Londonas, Paryžius ar Madridas, ši dalis dar kiek didesnė.

    „Ši brandesnė, daugiau išleidžianti auditorija ypač dera su premium patirtimis ir kultūriniais pasiūlymais, o jaunesnės grupės išlaiko reikšmingą dalį, palaikančią daugiakartį keliautojų mišinį“, – teigiama ataskaitoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad rinkoje vis aiškiau matyti poreikis išskirtinėms patirtims ir sezoniškumo balansui, todėl dalis keliautojų renkasi ne tradicinius turistinius centrus, o augančias kryptis Šiaurės ir Vidurio Europoje. Tai padeda paaiškinti, kodėl 2026 metais vis dažniau minimos Čekija ir Islandija, nors masinis turizmas Ispanijoje išlieka stiprus.

  • „Enea“ pasirašė beveik 300 GWh vėjo energijos cPPA: ką tai keičia pramonei ir ESG?

    Lenkijos energetikos grupės „Enea“ įmonė „Enea Eko“ sudarė korporatyvines elektros pirkimo sutartis (cPPA), pagal kurias pramonės ir energijos tiekimo sektoriaus klientams bus parduotas beveik 300 GWh atsinaujinančios energijos kiekis. Energija bus gaminama „Enea“ grupės valdomuose vėjo parkuose Skibno, Lubno, Darżyno ir Zaklików.

    Tokie susitarimai leidžia įmonėms fiksuoti ar stabilizuoti elektros kainą ilgesniam laikotarpiui ir sumažinti priklausomybę nuo rinkos svyravimų. Kartu tai tampa praktiniu įrankiu mažinant su įsigyjama elektra susijusias netiesiogines emisijas, kurios dažnai įtraukiamos į tvarumo ataskaitas ir tiekimo grandinių vertinimus.

    Kam skirta vėjo energija?

    Vienas iš sutarties partnerių yra „Re Alloys“ grupė, veikianti sunkiosios pramonės segmente. Įmonė nurodoma kaip vienintelė Lenkijoje ir viena didžiausių Europoje ferolydinių gamintojų, o ši produkcija naudojama, pavyzdžiui, aukštos kokybės plienui, reikalingam ir vėjo energetikos komponentams.

    Metalurgija priskiriama prie imliausių energijai ūkio šakų, todėl ilgalaikė prieiga prie atsinaujinančios elektros su aiškiomis kainodaros sąlygomis paprastai vertinama kaip būdas užtikrinti gamybos tęstinumą. Tokie kontraktai dažnai tampa ir papildomu argumentu siekiant išlaikyti konkurencingumą rinkose, kuriose pirkėjai vis dažniau vertina gaminių anglies pėdsaką.

    Kitas pirkėjas yra „Energia Euro Park“, kuri užsiima elektros paskirstymu ir pardavimu, be kita ko, Specialiojoje ekonominėje zonoje Euro-Park Mielec. Ši bendrovė, kaip skelbiama, yra visiškai kontroliuojama Lenkijos pramonės plėtros agentūros, o energija tiekiama įvairioms zonoje veikiančioms įmonėms, tarp jų ir pažangios pramonės sektoriams.

    Kodėl cPPA tampa strateginiu įrankiu?

    „Enea“ atkreipia dėmesį, kad atsinaujinančios energijos tiekimas tiesiogiai pramonės klientams vis dažniau siejamas ne tik su kaštų planavimu, bet ir su ES dekarbonizacijos kryptimi. Verslui aktualūs ir reikalavimai, susiję su tvarumo atskaitomybe, nes įmonės vis dažniau turi pagrįsti energijos kilmę bei jos poveikį emisijų rodikliams.

    „Tiesioginės žaliosios energijos tiekimo sutartys pramonės klientams yra OZE verslo strategijos pamatas. Siekiame, kad mūsų energija pirmiausia užtikrintų Lenkijos įmonių saugumą, o joms reikia stabilių ir nuspėjamų energijos sąnaudų“, – sakė Bartosz Krysta, „Enea“ valdybos narys, atsakingas už komerciją.

    „Šie kontraktai yra platesni nei vien prekyba: rodome, kad pramonės dekarbonizaciją galima grįsti vietiniais, stabiliais aktyvais ir energija iš Lenkijos vėjo parkų“, – sakė Adam Dominiak, „Enea Eko“ vadovas.

    Energetikos rinkoje cPPA sutartys dažnai laikomos vienu iš būdų spartinti atsinaujinančių išteklių plėtrą, nes jos suteikia gamintojams aiškesnį pajamų srautą, o vartotojams – didesnį kaštų prognozuojamumą. Kartu tai tampa atsaku į augantį spaudimą mažinti emisijas ir išlaikyti konkurencingą elektros kainą energijai imliuose sektoriuose.