CP v2

Blog

  • ES priežiūra spaudžia „Binance“: aiškinasi, ar birža apeina MiCA licenciją Europoje

    ES priežiūra spaudžia „Binance“: aiškinasi, ar birža apeina MiCA licenciją Europoje

    Didžiausia pasaulyje kriptovaliutų birža „Binance“ atsidūrė Europos priežiūros institucijų akiratyje dėl to, kaip ji po MiCA taisyklių įsigaliojimo toliau aptarnauja klientus Europos Sąjungoje. Reguliuotojai aiškinasi, ar bendrovė nepiktnaudžiauja siaura teisės išimtimi, leidžiančia teikti paslaugas be licencijos.

    MiCA, tai yra Kriptoturto rinkų reglamentas, nustato vieningas taisykles kriptoturto paslaugų teikėjams ES ir numato, kad veiklai būtinas leidimas. Po pereinamojo laikotarpio, nuo liepos 1 dienos nelicencijuotos įmonės turėjo imtis veiksmų mažinti veiklą ir aptarnauti klientus tik tam, kad šie galėtų perkelti ar parduoti turimą kriptoturtą.

    Pasak pranešimų, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ESMA bei kelių šalių nacionaliniai reguliuotojai, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Graikiją, tikrina vadinamąją atvirkštinę kliento iniciatyvą. Ši išimtis taikoma tada, kai paslaugos ES klientui suteikiamos tik jam pačiam savarankiškai kreipusis į paslaugų teikėją už ES ribų.

    Kur baigiasi išimtis

    ESMA yra pabrėžusi, kad atvirkštinės iniciatyvos išimtis turi būti suprantama labai siaurai ir negali tapti būdu apeiti MiCA reikalavimus. Praktikoje reguliuotojai vertina, ar klientas tikrai pats inicijavo santykį, ar įmonė netiesiogiai skatino registraciją, rinkodarą ar aktyvų paslaugų siūlymą konkrečiose rinkose.

    Kai kurios priežiūros institucijos gali prašyti papildomos informacijos ir, jei atsakymai netenkins, imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų. Tokiais atvejais galimos sankcijos, įskaitant baudas, tačiau sprendimus priima nacionaliniai reguliuotojai, o ne pati ESMA.

    Skelbiama, kad dalis „Binance“ ankstesnių vietinių registracijų ar leidimų atskirose šalyse pasikeitus režimui nebegalioja, o kai kuriose rinkose klientai aptarnaujami per bendrovės padalinį už ES ribų. Tuo pat metu vartotojų patirtis platformoje, vertinant iš kliento perspektyvos, esą iš esmės nepasikeitė.

    Ką sako „Binance“

    „Binance“ teigė, kad laikosi taikomų reguliavimo reikalavimų tose jurisdikcijose, kuriose veikia, ir pabrėžė siekį dirbti Europoje ilgalaikėje perspektyvoje pagal MiCA. Bendrovės atstovas nurodė, kad įmonė aktyviai siekia gauti MiCA autorizaciją.

    ESMA, komentuodama bendrą situaciją, pabrėžia, kad pagal MiCA priežiūra, tyrimai ir vykdymo užtikrinimas yra nacionalinių institucijų kompetencija. ESMA vaidmuo labiau susijęs su vienoda priežiūros praktika visoje ES, skatinant institucijų bendradarbiavimą ir informacijos apsikeitimą.

    Ši byla papildo ilgą „Binance“ reguliacinių iššūkių istoriją. Bendrovė anksčiau Jungtinėse Valstijose sutiko sumokėti apie 4,0 milijardo eurų dydžio sankcijas ir pripažino kaltę dėl pažeidimų, susijusių su pinigų plovimo prevencija ir sankcijų laikymusi.

    Ar „Binance“ galės išlaikyti savo veiklos mastą Europoje, priklausys nuo to, kaip nacionalinės institucijos įvertins atvirkštinės iniciatyvos taikymą ir ar greitai bendrovei pavyks gauti MiCA licenciją. MiCA režimas rinkai žada daugiau aiškumo, tačiau kartu griežtina atsakomybę ir mažina erdvę pilkosioms zonoms.

  • Suomijoje – įtariami įsilaužimai į parlamentarų namus: prezidentas įspėja dėl atakos prieš demokratiją

    Suomijoje – įtariami įsilaužimai į parlamentarų namus: prezidentas įspėja dėl atakos prieš demokratiją

    Policija tiria virtinę įtarimų

    Suomijos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl įtariamų įsilaužimų ir bandymų patekti į kelių šalies parlamentarų namus. Apie tai pranešta po žiniasklaidos publikacijų, o tyrimą koordinuoti pavesta Helsinkio policijai.

    Teigiama, kad atvejai nėra pavieniai: parlamentui buvo pateikta informacija apie reikšmingą skaičių incidentų. Politikams rekomenduota išlikti budriems, fiksuoti įtartinus požymius ir prireikus kreiptis į policiją.

    Atvejai galėjo tęstis apie metus

    Suomijos parlamento pirmininkas Jussi Halla-aho patvirtino, kad institucijos žino apie bandymus įsibrauti į kelių politikų būstus. Pasak jo, tikslus įtariamų atvejų skaičius viešai neatskleidžiamas, tačiau jų mastas vertinamas kaip reikšmingas.

    Politikai nurodė, kad dalis incidentų galėjo vykti ilgesnį laiką, o pirmasis atvejis, kaip įtariama, galėjo nutikti maždaug prieš metus. Tai reiškia, kad pareigūnams teks vertinti ne vieną epizodą, o galimą pasikartojančių veiksmų modelį.

    Motyvas kol kas neaiškus

    Parlamento saugumo grupės vadovybėje dirbanti pavaduotoja Paula Risikko sakė apie įtarimus informuota praėjusią savaitę. Helsinkio policija patvirtino pradėjusi pirminį patikrinimą, tačiau pabrėžė, kad tyrimas yra ankstyvoje stadijoje.

    Kol kas viešai neįvardijami nei galimi įtariamųjų motyvai, nei galimas veikėjų ratas. Tokiose situacijose pareigūnai paprastai vertina kelias versijas: nuo oportunistinių vagysčių iki tikslingo spaudimo ar grasinimo politikams, taip pat galimo informacijos rinkimo.

    „Jeigu tai pasitvirtins, išpuolis prieš parlamento narį yra išpuolis prieš demokratiją“, – sakė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.

    Prezidento žodžiais, tokie veiksmai neturėtų būti toleruojami jokia forma. Suomijos viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad politikų saugumas laikomas valstybės institucijų stabilumo dalimi, todėl net ir pavieniai incidentai vertinami ypač jautriai.

    Vietos žiniasklaida skelbė žinanti bent apie kelis konkrečius įsibrovimo atvejus, tačiau oficialios institucijos kol kas nepateikia detalių. Tikimasi, kad daugiau informacijos paaiškės policijai patikrinus incidentų aplinkybes ir galimus tarpusavio ryšius.

  • Nafta vėl prie 92 eurų, JAV obligacijos krenta: kas vyksta rinkose ir kodėl tai svarbu?

    Nafta vėl prie 92 eurų, JAV obligacijos krenta: kas vyksta rinkose ir kodėl tai svarbu?

    Naftos kainos ketvirtadienį svyravo, tačiau Europos rytinėje sesijoje vėl kilo, investuotojams vertinant tiekimo rizikas Persijos įlankoje ir užsitęsusias JAV bei Irano derybas. Tuo pat metu rinkose augo nervingumas dėl sparčiai brangusių skolinimosi kaštų JAV.

    „Brent“ rūšies nafta, laikoma pasauliniu etalonu, pakilo iki kiek daugiau nei 92 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ siekė apie 86 eurus. Kainų atšokimas fiksuotas po ankstesnio kritimo Azijos prekybos metu, kai dalis rinkos dalyvių tikėjosi didesnių tiekimo srautų.

    Vienas svarbiausių veiksnių išlieka krovininių laivų ir naftos gabenimo saugumas regione, ypač prie Hormūzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulio naftos dalis. Riziką didina pranešimai apie incidentus laivyboje ir išaugusias draudimo bei logistikos sąnaudas.

    Įtampa dėl Irano ir tiekimo

    Rinka taip pat reagavo į Irano pareiškimus apie derybas su Vašingtonu, siekiant švelninti sankcijas ir spręsti klausimus dėl įšaldytų aktyvų. Bet kokie signalai apie galimą sankcijų režimo pokytį tiesiogiai veikia lūkesčius dėl Irano naftos eksporto apimčių.

    „Darysime viską, kad susitarimas būtų įgyvendintas“, – sakė Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuo metu kalbėjo griežčiau, pabrėždamas, kad sprendimas dėl konflikto baigties gali būti greitas. Tokia retorika didina trumpalaikį nepastovumą energijos rinkose, nes kainos jautriai reaguoja į geopolitikos naujienas.

    Investuotojai taip pat stebi OPEC+ signalus prieš artėjantį posėdį. Rinkoje vyrauja lūkestis, kad gavybos tikslai artimiausiam mėnesiui gali išlikti nepakeisti, tačiau sprendimus gali paveikti tiekimo sutrikimų rizika ir infliacijos spaudimas importuojančioms šalims.

    Akcijos krinta, obligacijos spaudžiamos

    Europos akcijų rinkose nuotaikos buvo niūresnės: pagrindiniai indeksai sesijos pradžioje smuko, investuotojams įkainojant energijos šoko poveikį kainoms. Didesnės naftos ir degalų kainos dažnai greitai persiduoda transporto, gamybos ir paslaugų savikainai, todėl infliacijos prognozės kyla.

    Tuo pat metu JAV obligacijų rinkoje fiksuotas vienas ryškiausių svyravimų per ilgą laiką. Dešimties metų JAV iždo obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki maždaug 5,3 proc., pasiekdamas aukščiausius lygius nuo 2007 metų ir vainikuodamas didžiausią ketvirčio šuolį nuo 1994 metų.

    Obligacijų pajamingumams kylant, brangsta skolinimasis tiek valstybei, tiek įmonėms, o tai gali slopinti ekonomikos augimą ir spausti akcijų vertinimus. Dėl to dalis investuotojų perskirsto portfelius, ieškodami didesnio saugumo arba trumpesnės trukmės instrumentų.

    Rinkų dėmesys dabar krypsta į artimiausius JAV makroekonominius duomenis, ypač darbo rinkos ataskaitą. Ji gali pakeisti lūkesčius dėl centrinio banko palūkanų normų trajektorijos ir atitinkamai paveikti tiek akcijas, tiek naftos kainas.

  • „BMW“ ryžtasi skaudžiam planui: 2 mlrd. eurų Vokietijai, DI ir 20 proc. mažiau vadovų

    „BMW“ ryžtasi skaudžiam planui: 2 mlrd. eurų Vokietijai, DI ir 20 proc. mažiau vadovų

    Akcijos kilo, bet kelias ilgas

    Vokietijos automobilių gamintoja „BMW Group“ pristatė pertvarkos planą, kuriuo siekia atkurti pelningumą: numatytos investicijos į gamybą Vokietijoje, valdymo supaprastinimas ir platesnis DI naudojimas.

    Po pristatymo investuotojams įmonės akcijos Europos rinkose kilo daugiau nei 3 proc., tačiau pati bendrovė pripažįsta, kad grįžimas prie įprastų maržų gali užtrukti iki kito dešimtmečio pradžios.

    Pastaraisiais metais Europos automobilių sektoriui spaudimą daro brangi elektromobilių plėtra, tiekimo grandinių svyravimai, aukštos energijos kainos ir stiprėjanti konkurencija, ypač Kinijos rinkoje.

    Šiame kontekste „BMW“ nurodo ketinanti trumpinti modelių kūrimo ciklus, mažinti komplektacijų ir versijų įvairovę bei glaudžiau dirbti su tiekėjais, kad būtų sumažinti kaštai.

    20 proc. mažiau valdymo grandžių

    „BMW“ planuoja iki 2027 metų vidurio 20 proc. sumažinti padalinių skaičių ir su tuo susijusių vadovaujančių pareigybių apimtį. Tai dalis platesnės programos, orientuotos į greitesnius sprendimus ir mažesnes administracines išlaidas.

    Taip pat ketinama plačiau taikyti DI sprendimus, įskaitant avarijų bandymų simuliacijas ir vairuotojo pagalbos sistemų tobulinimą, kad būtų spartinamas kūrimas ir mažinamos prototipų sąnaudos.

    Įmonė skelbia tikslą 2028 metais automobilių padalinio veiklos maržą pakelti iki 3–5 proc., o vėliau sugrįžti prie ilgalaikio 8–10 proc. intervalo. Tokia trajektorija rodo, kad atsigavimas planuojamas etapais, priklausomai ir nuo paklausos elektromobiliams, ir nuo sąnaudų dinamikos.

    Rinkos dalyviams ypač svarbu, kaip greitai „BMW“ suvaldys kainų spaudimą ir ar pavyks atkurti augimą Kinijoje, kur pastaruoju metu fiksuotas ryškesnis pardavimų kritimas.

    2 mlrd. eurų statymas už gamybą

    Atskirai „BMW“ paskelbė, kad į gamybos pajėgumus Vokietijoje investuos apie 2 mlrd. eurų, iš jų apie 1 mlrd. eurų numatyta baterijų gamyklai. Bendrovė šį žingsnį sieja su konkurencingumu ir tiekimo grandinės atsparumu.

    „Investuojame į vertės kūrimą, konkurencingą gamybą ir darbo vietų saugumą Vokietijoje“, – sakė „BMW“ gamybos vadovas Raymondas Wittmannas.

    Miuncheno gamykla, skaičiuojanti daugiau nei 100 metų, nuo 2027 metų turėtų pereiti prie vien elektromobilių gamybos, įskaitant „BMW i3“. Tuo pat metu Dingolfinge planuojama gaminti „BMW 3 Series“ vidaus degimo ir įkraunamo hibrido versijas.

    Bendrovė pabrėžia, kad Miuncheno ir Dingolfingo gamyklas tiekia apie 760 tiekėjų vietų, o daugiau nei 70 proc. jų yra Europoje ir daugiau nei 30 proc. Vokietijoje, todėl investicijos turi platesnį poveikį regioninei pramonei.

    Naujoji aukštos įtampos baterijų gamykla Irlbach-Straßkirchen (Bavarijoje) turėtų pradėti tiekti baterijas elektromobiliui „BMW i3“ nuo spalio mėnesio. Įmonė tikisi, kad projektas prisidės prie kvalifikuotų darbo vietų išlaikymo ir stiprins Žemutinės Bavarijos pramonės ekosistemą.

    Tuo pat metu Austrijoje, Steyr gamykloje, „BMW“ planuoja gaminti svarbius elektrinės pavaros komponentus, o taip pat vidaus degimo variklius naujai „BMW 3 Series“ šeimai.

    „BMW Group“ skaičiavimais, Vokietijos gamyklose kasmet pagaminama daugiau nei 1 000 000 automobilių, tai sudaro maždaug ketvirtadalį visos šalies automobilių gamybos. Dėl to bendrovės sprendimai tampa svarbūs ne tik pačiai įmonei, bet ir platesniam Vokietijos pramonės bei darbo rinkos fonui.

    Lygiagrečiai įmonė laikosi vietos rinkai skirto gamybos modelio ir toliau plečia lokalizaciją Kinijoje, kur modeliai pritaikomi vietos pirkėjams, o dalių savikaina siekiama mažinti standartizavimu ir vietiniu tiekimu.

    Pelningumo spaudimą sustiprina anksčiau skelbti signalai apie silpnesnius rezultatus: viešojoje erdvėje aptartos mažesnio pelno prognozės ir savanoriško atsisveikinimo su darbuotojais programos. Tai atspindi bendrą sektoriaus tendenciją, kai gamintojai vienu metu finansuoja elektromobilių transformaciją ir gina tradicinio verslo pinigų srautus.

    Artimiausiems metams pagrindinis klausimas išlieka, ar „BMW“ pavyks suderinti investicijas į elektrifikaciją, DI diegimą ir sąnaudų mažinimą taip, kad tai virstų tvariu maržų augimu, o ne vien trumpalaikiu taupymu.

  • „AIIB“ meta pirštinę pasauliui: žada iki 2030-ųjų beveik dvigubinti infrastruktūros finansavimą

    „AIIB“ meta pirštinę pasauliui: žada iki 2030-ųjų beveik dvigubinti infrastruktūros finansavimą

    Dohoje – dėmesys infrastruktūros spragai

    Dohoje surengtas 11-asis Azijos infrastruktūros investicijų banko „AIIB“ metinis susitikimas subūrė politikos formuotojus, investuotojus ir verslo lyderius aptarti vieno opiausių klausimų – kaip finansuoti ateities infrastruktūrą.

    Banko teigimu, pasauliui sparčiai augant miestams, didėjant klimato rizikoms ir vystantis skaitmenizacijai, infrastruktūros poreikis auga greičiau nei viešieji biudžetai.

    Planas iki 2030 metų: finansavimą didinti iki 17,6 mlrd.

    Pirmajame metiniame susitikime vadovaujant naujajai prezidentei Zou Jiayi pristatytas tikslas iki 2030 metų iš esmės didinti banko metinį finansavimą ir jį priartinti prie maždaug 17,6 mlrd. eurų.

    Akcentuojama, kad prioritetas bus sritys, kuriose bankas mato didžiausią poveikį: klimato atsparumas, atsinaujinanti energetika, skaitmeninė transformacija, regioninis susisiekimas ir gamtos išsaugojimas.

    „Sutelksime dėmesį į infrastruktūrą, kuri didina atsparumą klimatui, skatina atsinaujinančią energiją ir skaitmeninę transformaciją. Taip pat mobilizuosime privatų kapitalą, nes inovacijos leidžia pasiekti apčiuopiamą poveikį“, – sakė Zou Jiayi.

    Skaičiai: 2025 metais – 9,4 mlrd. eurų ir 71 proc. klimato tikslams

    Bankas nurodo, kad 2025 metais patvirtino 9,4 mlrd. eurų finansavimą 57 projektams, o 71 proc. patvirtinto finansavimo buvo siejamas su klimato požiūriu teigiamais rezultatais.

    Taip pat skelbiama, kad per tą patį laikotarpį pavyko pritraukti 4,3 mlrd. eurų privataus kapitalo, siekiant didinti projektų mastą ir paspartinti įgyvendinimą.

    Bendras finansavimas ir Kataro vaidmuo

    „AIIB“ pabrėžia bendro finansavimo modelį, kai projektai vykdomi kartu su kitais daugiašaliais plėtros bankais, įskaitant Pasaulio banką, Azijos plėtros banką, Afrikos plėtros banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką.

    Skaičiuojama, kad 2024 metų pabaigoje 131 iš 303 patvirtintų „AIIB“ projektų buvo įgyvendinami kartu su partneriais, taip dalijantis rizika, ekspertize ir lėšomis.

    „Bendradarbiavimas yra infrastruktūros esmė: ji sujungia, o jos statyba reikalauja bendro darbo per sienas, institucijas ir rinkas“, – teigė Zou Jiayi.

    Susitikimą priėmęs Kataras, vienas steigėjų nuo 2015 metų, taip pat išryškino savo vaidmenį. Kataro finansų ministras Ali bin Ahmed Al Kuwari sakė, kad šalis mato atsparios infrastruktūros svarbą ir remia banko kryptį.

    „Į šias diskusijas ateiname kaip steigiamasis akcininkas ir investuotojas, o šiemet dar labiau supratome, kiek daug reiškia atspari infrastruktūra“, – sakė Ali bin Ahmed Al Kuwari.

    „AIIB“ nurodo, kad bankas per dešimtmetį išaugo iki 111 patvirtintų narių, o jo mandatas praktikoje apima projektus ne tik Azijoje. Kapitalo bazė vertinama maždaug 88 mlrd. eurų.

    Tarp minimų krypčių – transporto, energetikos, sveikatos apsaugos, skaitmeninio ryšio ir klimato atsparumo projektai skirtinguose regionuose – nuo Pietryčių Azijos iki Artimųjų Rytų ir Afrikos.

    Kitas, 12-asis, „AIIB“ metinis susitikimas planuojamas Baku. Bankas sieja ateities infrastruktūros proveržį su DI, duomenų analitika ir pažangiomis projektų valdymo technologijomis, tačiau pabrėžia, kad lemiamas veiksnys išlieka kapitalo pritraukimas.

    Banko žinia Dohoje buvo aiški: trūkstamos investicijos į infrastruktūrą tebėra vienas didžiausių globalių stabdžių, o proveržis priklausys nuo viešojo ir privataus sektorių gebėjimo veikti kartu.

  • Portugalijos NT kainos šauna į viršų: „Eurostat“ skelbia didžiausią šuolį ES

    Portugalijos NT kainos šauna į viršų: „Eurostat“ skelbia didžiausią šuolį ES

    Portugalijoje būsto kainos vėl kopia į rekordines aukštumas, o šalies rinka išsiskiria visos Europos Sąjungos kontekste. Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį Portugalija fiksavo sparčiausią metinį būsto kainų augimą ES.

    Portugalijos nekilnojamojo turto portalų kainų indeksai rodo, kad 2026 metų rugsėjį šalyje vidutinė prašoma kaina buvo apie 3 228 eurai už kvadratinį metrą. Per metus kainos, pagal indeksą, augo 7,9 proc., o per mėnesį – 0,6 proc., todėl rinka priartėjo prie naujo istorinio piko.

    Kur brango labiausiai?

    Didžiausi metiniai kainų šuoliai fiksuoti mažesniuose miestuose ir regionuose, kuriuose pastaraisiais metais sustiprėjo vidaus migracija ir investuotojų dėmesys. Tarp sparčiausiai brangusių teritorijų įvardijami Vila Real, Leirija, Beža, Faro ir Guarda, o ryškiausiai regioniniu mastu išsiskyrė Centro regionas.

    Tuo metu didmiesčiuose kainų augimas buvo nuosaikesnis. Mažesnis metinis brangimas fiksuotas Aveire, Setubalyje, Porte, Castelo Branco, Ponta Delgada, Funšalyje ir Lisabonoje, tačiau net ir lėtesnis augimas čia vyksta jau aukšto kainų lygio fone.

    Lisabona išlieka brangiausia

    Lisabona ir toliau išlaiko brangiausio miesto titulą: vidutinė prašoma kaina sostinėje siekė apie 6 256 eurus už kvadratinį metrą. Platesnis Lisabonos regionas taip pat yra brangiausia šalies zona, kur vidutinė prašoma kaina siekė apie 4 501 eurą už kvadratinį metrą.

    Toks kainų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų tampa vienu svarbiausių rinkos bruožų, ypač vertinant būsto įperkamumą. Didesnė paklausa brangiausiose vietovėse dažnai siejama su darbo rinka, turizmu, trumpalaikės nuomos segmentu ir ribota naujos statybos pasiūla.

    „Eurostat“: didžiausias augimas ES

    „Eurostat“ skelbia, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Portugalijos būsto kainos augo 16,5 proc. Pagal šį rodiklį Portugalija aplenkė Bulgariją, kur augimas siekė 15,5 proc., ir Lietuvą, kur metinis augimas sudarė 14,3 proc.

    „Didžiausias metinis kainų augimas užfiksuotas Portugalijoje, po jos rikiuojasi Bulgarija ir Lietuva“, – skelbiama „Eurostat“ pranešime.

    Tuo pačiu laikotarpiu kai kuriose šalyse kainos mažėjo: kritimą fiksavo Suomija, Liuksemburgas ir Prancūzija. Bendras vaizdas rodo, kad euro zonoje 2026 metų antrąjį ketvirtį būsto kainos per metus padidėjo 4,0 proc., o visoje ES – 4,7 proc.

    Lyginant su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, kainos antrąjį ketvirtį kilo 1,1 proc. euro zonoje ir 1,2 proc. ES. Tai signalizuoja, kad rinkoje išlieka augimo inercija, o kainų spaudimą palaiko pasiūlos trūkumas ir ilgalaikiai demografiniai bei ekonominiai veiksniai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie šuoliai dažnai sustiprina diskusijas apie būsto prieinamumą vietos gyventojams ir skatina valdžios institucijas ieškoti sprendimų dėl nuomos rinkos reguliavimo, socialinio būsto plėtros bei naujų projektų skatinimo. Portugalijos rinkos dinamika išlieka viena atidžiau stebimų temų ES, nes kainų augimo tempai išsiskiria iš bendro regiono vidurkio.

  • Kova dėl TAP finišo tiesiojoje: „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ pateikė galutinius siūlymus

    Kova dėl TAP finišo tiesiojoje: „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ pateikė galutinius siūlymus

    Portugalijoje artėja prie pabaigos svarbus TAP Air Portugal privatizavimo etapas: „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ pateikė galutinius pasiūlymus įsigyti 44,9 proc. nacionalinio vežėjo akcijų paketą. Taip uždaroma siūlymų teikimo fazė, o sprendimą dėl nugalėtojo priims šalies Vyriausybė.

    Valstybės turto valdytoja Parpública pranešė, kad dabar rengs aprašomąją ataskaitą apie dviejų kandidatų pateiktus patobulinimus. Dokumente bus vertinamas bendras pasiūlymų patrauklumas, o išvada perduota už finansus ir oro transportą atsakingiems Vyriausybės nariams.

    Portugalijos infrastruktūros ir būsto ministras Miguelis Pinto Luzas anksčiau yra sakęs, kad po galutinių pasiūlymų gavimo Vyriausybė turės 15 dienų apsispręsti dėl tolimesnių žingsnių. Vis dėlto tai dar nėra galutinis sandorio taškas, nes procedūrai reikės papildomų formalių sprendimų.

    Kas bus vertinama pasiūlymuose

    Galutiniai pasiūlymai apibrėžia finansines ir strategines sąlygas, kuriomis būtų įsigyjama TAP dalis. Vertinime numatoma atsižvelgti į investicijų planus, laivyno plėtros kryptį, įsipareigojimus techninės priežiūros srityje, tvarių degalų naudojimo tikslus ir darbo įsipareigojimų laikymąsi.

    Tokie kriterijai atspindi pastarųjų metų tendenciją Europos aviacijoje, kai valstybės, parduodamos strateginius aktyvus, siekia ne tik kainos, bet ir ilgalaikių garantijų dėl maršrutų, darbo vietų bei nacionalinio susisiekimo. TAP atveju tai ypač aktualu dėl Portugalijos ryšių su Europa ir už Atlanto esančiomis rinkomis.

    „Air France-KLM“ akcentuoja Lisaboną

    „Air France-KLM“ pareiškė, kad pateikė galutinį pasiūlymą įsigyti iki 49,9 proc. TAP akcijų. Bendrovė pabrėžia išliekantį interesą ir tvirtina, kad pasiūlymas paremtas ilgalaikiu planu, kuris, jos teigimu, sustiprintų TAP pozicijas ir užtikrintų Portugalijos susisiekimą.

    „Mūsų interesas TAP šiandien yra stipresnis nei bet kada, o atnaujintas pasiūlymas, mūsų įsitikinimu, yra geriausias kelias TAP, jos darbuotojams ir klientams, taip pat Portugalijai“, – sakė „Air France-KLM“ vadovas Benjaminas Smithas.

    Grupė taip pat nurodė sieksianti stiprinti Portugalijos nacionalinį vežėją, o Lisaboną mato kaip išskirtinį „Air France-KLM“ grupės centrą Pietų Europoje. Tokia kryptis reikštų papildomą dėmesį maršrutų tinklo plėtrai ir jungčių didinimui per Lisabonos oro uostą.

    „Lufthansa“ remiasi patirtimi plėtojant tinklą

    „Lufthansa“ savo ruožtu teigia, kad pasiūlymas pagrįstas grupės patirtimi sėkmingai vystant tinklines oro linijas. Bendrovė akcentuoja, kad jos tikslas būtų padėti TAP augti, stiprinti konkurencingumą ir toliau plėtoti nacionalinio vežėjo vaidmenį.

    Galutinis sprendimas apims ir politinius, ir reguliacinius barjerus: procesui reikės Ministrų Tarybos pritarimo, taip pat Europos konkurencijos institucijų leidimo. Pastarasis etapas yra kritiškas, nes didžiųjų aviacijos grupių konsolidacija dažnai vertinama per konkurencijos ribojimo ir maršrutų kontrolės prizmę.

    Privatizavimo schemoje numatyta ir 5 proc. akcijų dalis, rezervuota darbuotojams. Jei ši dalis nebūtų išpirkta, likęs paketas galėtų būti pasiūlytas pasirinktam investuotojui pagal nustatytas sąlygas.

  • Trumpas paskelbė apie 176 mlrd. eurų planą: Pietų Korėja skuba stabdyti lūkesčius

    Trumpas paskelbė apie 176 mlrd. eurų planą: Pietų Korėja skuba stabdyti lūkesčius

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie planuojamas Pietų Korėjos investicijas į JAV energetikos projektus, kurių bendra vertė siektų apie 176 mlrd. eurų. Tarp įvardytų krypčių – suskystintų gamtinių dujų projektas Aliaskoje ir dujomis kūrenama elektrinė Teksase, tačiau Seulas pabrėžia, kad dalis sprendimų dar nepriimti.

    Pagal Trumpo viešai pristatytą planą, vien Aliaskos SGD projektui būtų numatyta apie 48 mlrd. eurų. Vis dėlto Pietų Korėjos institucijos nurodė, kad šiuo metu nėra galutinio sutarimo nei dėl investavimo, nei dėl galimos sumos, o bet koks sprendimas turėtų atitikti šalies teisines procedūras.

    Kas žadama Aliaskoje ir Teksase

    Aliaskos projektas apimtų maždaug 1 300 kilometrų dujotiekį nuo Šiaurinio šlaito iki suskystinimo ir eksporto infrastruktūros netoli Ankoridžo. Tokio tipo projektų ekonomika paprastai priklauso nuo ilgalaikių pirkimo sutarčių, finansavimo kainos, statybos terminų ir reguliavimo, todėl Seulas akcentuoja komercinį gyvybingumą.

    Tuo pat metu JAV administracija pranešė apie Teksase planuojamą dujomis kūrenamą elektrinę, kurios vertė siektų apie 20 mlrd. eurų. Skelbiama, kad jos generavimo galia būtų 6 472 megavatai, o elektra būtų tiekiama greta įsikuriantiems duomenų centrams, kurių paklausa JAV sparčiai auga dėl debesijos paslaugų ir DI infrastruktūros plėtros.

    „Joks sprendimas dėl investavimo į Aliaskos projektą ar galimos investicijų apimties dar nepriimtas“, – teigiama Pietų Korėjos prekybos ministerijos pozicijoje.

    Prekybos susitarimo fonas ir papildomi pažadai

    Šie pareiškimai pasirodė platesniame JAV ir Pietų Korėjos ekonominių derybų kontekste. Anksčiau skelbta, kad pagal 2025 metais pasiektą prekybos susitarimą Pietų Korėja yra įsipareigojusi didinti investicijas Jungtinėse Valstijose ir plėsti JAV energijos išteklių pirkimą, o importui iš Pietų Korėjos būtų taikomi 15 proc. tarifai.

    Trumpas taip pat kalbėjo apie didelės apimties branduolinės energetikos programą Jungtinėse Valstijose, pagal kurią būtų statomi aštuoni dideli reaktoriai. Pietų Korėjos pusė nurodo, kad ir šis planas būtų vertinamas atskirai, reaktorių lygiu, pirmiausia tikrinant komercinį pagrįstumą ir nacionalinį interesą.

    Didžiausia rizika – žmonių trūkumas

    Net ir turint politinį palaikymą, tokio masto energetikos infrastruktūros plėtra susiduria su praktiniais ribojimais. JAV vis dažniau įvardijama kvalifikuotų specialistų stoka statybų, suvirinimo, elektros, vamzdynų ir pramoninės priežiūros sektoriuose, o tai gali ilginti projektų terminus ir didinti jų kainą.

    Naujausiose sektoriaus analizėse pabrėžiama, kad iki 2035 metų Jungtinėms Valstijoms kasmet gali reikėti užpildyti apie 1,7 mln. kvalifikuotų amatų darbo vietų. Vertinimuose taip pat nurodoma, kad esamos mokymo programos parengia mažiau specialistų, nei rinkai reikia, todėl investicijų „butelio kakliuku“ tampa ne kapitalas, o darbo jėga.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dujų infrastruktūros projektų patrauklumą lems ir pasaulinės dujų kainos, ir Azijos pirkėjų pasirengimas pasirašyti ilgalaikes sutartis. Pietų Korėjai tai ypač svarbu, nes sprendimai dėl importo struktūros paprastai derinami su energetinio saugumo, pramonės konkurencingumo ir klimato politikos tikslais.

  • Iraną supurtęs karas smogė Europai: kai kur 50 litrų bakui reikia net 15,4 proc. algos

    Iraną supurtęs karas smogė Europai: kai kur 50 litrų bakui reikia net 15,4 proc. algos

    Degalų kainų šuolis Europoje po karo eskalacijos Irano regione vis aiškiau atsispindi gyventojų piniginėse. Kai kuriose šalyse 50 litrų dyzelino bako pripildymas jau sudaro dviženklę dalį minimalų atlyginimą gaunančio žmogaus mėnesio pajamų.

    Pagal Europos Komisijos skelbiamą ES savaitinį naftos biuletenį, vidutinės vartotojams taikomos kainos ES per kelis mėnesius išaugo reikšmingai. Skaičiuojama, kad benzino vidutinė litro kaina pakilo iki maždaug 2,092 euro, o dyzelino – iki 2,226 euro.

    Toks brangimas ypač jautriai paliečia mažas pajamas gaunančius namų ūkius, nes didesnę biudžeto dalį jie skiria būtinoms išlaidoms. Europos profesinių sąjungų instituto vyresnysis tyrėjas Torstenas Mülleris pabrėžia, kad transporto kaštai žemesnių pajamų grupėms tampa neproporcingai dideli.

    „Mažesnes pajamas gaunantys žmonės didesnę savo pajamų dalį išleidžia būtiniausioms reikmėms, tokioms kaip būstas, maistas ir transportas“, – sakė Torstenas Mülleris.

    Kur bakas kainuoja brangiausiai?

    Skirtingose Europos valstybėse 50 litrų bako kaina, lyginant su minimaliu mėnesio atlyginimu, skiriasi kardinaliai. Pavyzdžiui, Bulgarijoje 50 litrų dyzelino bakui gali prireikti apie 15,4 proc. minimalios mėnesio algos, kai Liuksemburge – apie 3,8 proc.

    Panaši tendencija matoma ir benzino segmente: dalyje šalių minimalų atlyginimą gaunantys žmonės turi skirti daugiau nei 10 proc. mėnesio pajamų vienam 50 litrų bakui. Tarp labiausiai pažeidžiamų išlieka kai kurios Vidurio ir Rytų Europos valstybės, kur atlyginimų lygis gerokai mažesnis, o degalų kainos dažnai skiriasi tik nežymiai.

    Kodėl skirtumai tokie dideli?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad skirtumus labiausiai lemia ne vien degalų kainos, o minimalios algos dydis. Net jei dyzelino litras Bulgarijoje kainuoja tik šiek tiek pigiau nei turtingesnėse šalyse, pajamų atotrūkis reiškia, kad reali našta gyventojui tampa gerokai didesnė.

    Skaičiuojant perkamąją galią, skirtumai taip pat išlieka: šalyse, kur pragyvenimo lygis ir atlyginimai aukštesni, minimalus atlyginimas leidžia įsigyti gerokai daugiau degalų. Dėl to, net esant panašiam kainų lygiui degalinėse, socialinis poveikis skurdesnėse valstybėse būna smarkesnis.

    Rizikos darbo rinkai ir verslui

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch įspėja, kad degalų kainų šokas gali tapti ne tik buitine, bet ir ekonomine problema. Jos teigimu, regionuose, kur nėra patikimo viešojo transporto, žmonės gali būti priversti atsisakyti darbo vien todėl, kad kelionės į darbą tampa neįkandamos.

    „Kai vidutinė nuomos kaina jau viršija trečdalį minimalios algos, dar papildomai skirti apie 15 proc. viso atlyginimo degalams tampa tiesiog neįmanoma“, – sakė Esther Lynch.

    Analitikai pažymi, kad tokia dinamika stiprina infliacinį spaudimą ir per netiesioginius kanalus, nes brangesnis kuras didina logistikos ir paslaugų kainas. Valstybės dažniausiai reaguoja per laikinus akcizų sprendimus, paramą pažeidžiamiausiems ar viešojo transporto stiprinimą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje problemą spręsti gali tik pajamų augimas ir didesnis energetinis atsparumas.

  • Prancūzija pristato 2027 biudžetą: 54 mlrd. eurų karpymai ir rekordinė 119 proc. skola

    Prancūzija pristato 2027 biudžetą: 54 mlrd. eurų karpymai ir rekordinė 119 proc. skola

    Biudžetas pristatomas politinės įtampos fone

    Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį ketina pristatyti 2027 metų valstybės biudžeto projektą, kuriuo siekiama mažinti deficitą ir stabdyti sparčiai augančią skolą. Planas gimsta sudėtingomis sąlygomis, nes parlamente nėra tvirtos valdančiosios daugumos, todėl sprendimams reikės plataus politinio susitarimo.

    Pagal numatytą tvarkaraštį biudžeto įstatymo projektas iki spalio 6 dienos turi būti oficialiai pateiktas Nacionalinei Asamblėjai. Analitikai vertina, kad derybos dėl galutinių formuluočių gali užsitęsti, o tai didintų politinį neapibrėžtumą ir rinkų jautrumą.

    „Gali prasidėti ilgas derinimo procesas tarp vyriausybės, Nacionalinės Asamblėjos ir Senato, trunkantis net iki 2027 metų pirmos pusės, o tai reikštų daugiau neapibrėžtumo“, – sakė BCA Research Europos vyriausiasis strategas Jérémie Peloso.

    54 mlrd. eurų taupymo planas

    Ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu yra nurodęs, kad pagrindinis tikslas – apie 54 mlrd. eurų išlaidų mažinimas. Vyriausybė teigia, kad be taupymo priemonių viešųjų finansų deficitas 2027 metais galėtų priartėti prie 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto, o siekiama jį sumažinti iki 5 proc.

    Tarp jau aptariamų krypčių minimi sprendimai dėl pensijų sistemos sąnaudų, viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymas ir valstybės finansuojamo nedarbingumo išmokų taisyklių keitimas. Taip pat svarstoma riboti pensijų indeksavimą ir mažinti mokesčių lengvatų apimtį kai kurioms gyventojų grupėms.

    „Kitais metais dėl geopolitinio konteksto ir išaugusių palūkanų valstybei reikės rasti papildomus 10 mlrd. eurų“, – sakė Sébastienas Lecornu.

    Rekordinė skola ir augančios palūkanos

    Viešųjų finansų padėtį apsunkina didelė skola: Prancūzijos viešoji skola yra pasiekusi apie 119 proc. bendrojo vidaus produkto. Toks lygis laikomas vienu didžiausių Europos Sąjungoje ir didina spaudimą vyriausybei įrodyti, kad taupymo planas yra realistiškas.

    Rinkų dėmesį traukia ir skolinimosi kaina: Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki 4,94 proc., aukščiausio lygio per kelis dešimtmečius. Augančios palūkanos reiškia, kad net ir nedideli deficito nukrypimai gali greitai padidinti biudžeto išlaidas skolos aptarnavimui.

    „Skolos ir BVP santykis 2027 metais nemažės, tikėtina, kad jis viršys 120 proc.“, – teigė Paryžiaus 1 Pantheon-Sorbonne universiteto ekonomikos profesorius François Facchini.

    Protestai ir kaltinimai taupymu

    Biudžeto kryptis sulaukė aštrios kritikos iš kairiųjų partijų ir profesinių sąjungų, kurios planuojamas priemones vadina taupymu socialinės apsaugos sąskaita. Prieš biudžeto pristatymą profesinės sąjungos yra kvietusios į streikus, ypač akcentuodamos nepasitenkinimą viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymu.

    Socialistų partijos atstovas spaudai Arthur Delaporte planuojamą projektą apibūdino kaip kartų taupymo vaistą, abejojančiu galimybe rasti žadėtą kompromisą. Vyriausybei tai reiškia riziką, kad biudžeto svarstymas taps ne tik finansiniu, bet ir politiniu išbandymu.

    Prancūzija subalansuoto biudžeto nėra turėjusi nuo 1973 metų, o ilgi žemų palūkanų metai anksčiau leido skolą aptarnauti lengviau. Tačiau pasikeitusi pinigų politikos aplinka ir didėjantis investuotojų jautrumas fiskalinei drausmei verčia Paryžių ieškoti sprendimų, kurie būtų įtikinami ir parlamente, ir finansų rinkose.