CP v2

Blog

  • Metforminas siejamas su moterų ilgaamžiškumu: tyrimas rodo 30 proc. mažesnę riziką nesulaukti 90

    Metforminas siejamas su moterų ilgaamžiškumu: tyrimas rodo 30 proc. mažesnę riziką nesulaukti 90

    Naujas JAV ir Vokietijos mokslininkų tyrimas rodo, kad metforminas, vienas dažniausiai skiriamų vaistų 2 tipo diabetui gydyti, gali būti siejamas su didesne tikimybe moterims sulaukti 90 metų. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tai nėra įrodymas, jog vaistas tiesiogiai prailgina gyvenimą.

    Analizėje panaudoti ilgalaikio JAV stebėjimo tyrimo duomenys apie vyresnes, po menopauzės esančias moteris, sergančias 2 tipo diabetu. Tyrėjai atrinko 438 dalyves: dalis jų pradėjo vartoti metforminą, o kita dalis gydymui naudojo sulfonilkarbamidus.

    Skaičiuojant statistinę riziką, metforminą vartojusioje grupėje nustatyta apie 30 proc. mažesnė tikimybė mirti nesulaukus 90 metų, palyginti su sulfonilkarbamidus vartojusiomis dalyvėmis. Tyrime 90 metų riba pasirinkta kaip išskirtinio ilgaamžiškumo rodiklis.

    „Metforminas veikia kelis senėjimo kelius, todėl jau kurį laiką svarstoma, kad jis galėtų būti susijęs su ilgesniu gyvenimu“, – rašė tyrėjai.

    Mokslinėje literatūroje metforminas dažnai aptariamas kaip potencialiai senėjimo procesus veikti galintis preparatas: jam priskiriami mechanizmai, susiję su medžiagų apykaita, uždegimu ir ląstelių streso valdymu. Atskiruose darbuose minimos sąsajos su mažesne kai kurių su amžiumi siejamų būklių rizika, tačiau bendras vaizdas išlieka nevienareikšmis.

    Svarbi šio darbo ribotumo dalis ta, kad tyrimas buvo stebėjimo pobūdžio, o dalyvės nebuvo atsitiktinai priskirtos vienam ar kitam gydymui. Tai reiškia, kad rezultatams galėjo turėti įtakos ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, ligos kontrolės kokybė, gretutinės būklės, kūno masė, gyvenimo būdas ar gydytojų pasirinktos gydymo strategijos.

    „Kadangi tyrimas apėmė tik 60 metų ir vyresnes moteris po menopauzės, negalime užtikrintai pasakyti, ar rezultatai būtų tokie patys vyrams ar jaunesniems žmonėms“, – pažymėjo autoriai.

    Vis dėlto tyrimas turi ir stipriąją pusę: dalyvės buvo stebėtos ilgai, vidutiniškai apie 14–15 metų. Tokia trukmė suteikia daugiau galimybių vertinti sąsajas su ilgaamžiškumu, nes atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai dažniausiai trunka trumpiau ir retai pasiekia 90 metų amžiaus ribą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad norint patikimai atsakyti, ar metforminas gali prisidėti prie ilgesnio gyvenimo, reikėtų papildomų tyrimų, įskaitant atsitiktinių imčių klinikinius tyrimus ir platesnes populiacijas. Kol kas metforminas išlieka pirmos eilės vaistas 2 tipo diabetui gydyti, o bet kokie sprendimai dėl jo vartojimo turi būti priimami tik kartu su gydytoju.

  • Mokslininkai nufilmavo, kaip makrofagai ryja gyvas melanomos ląsteles: gali keisti gydymą

    Mokslininkai nufilmavo, kaip makrofagai ryja gyvas melanomos ląsteles: gali keisti gydymą

    Imuninės sistemos vaistai, vadinami imuniteto kontrolės taškų inhibitoriais, jau daugiau nei dešimtmetį naudojami melanomai gydyti, tačiau jų poveikis labai nevienodas. Vieniems pacientams navikas reikšmingai sumažėja, kitiems gydymas beveik neveikia, o priežastys iki šiol ne visada aiškios.

    Naujame tyrime mokslininkai realiu laiku užfiksavo, kaip makrofagai, viena iš įgimto imuniteto ląstelių rūšių, tiesiogiai atakuoja melanomos ląsteles. Šie vaizdai suteikia naujų užuominų, kodėl daliai pacientų imuninė terapija nesuveikia ir kaip būtų galima ją sustiprinti.

    Karšti ir šalti navikai

    Onkologijoje dažnai kalbama apie vadinamuosius karštus ir šaltus navikus. Karštuose navikuose gausu T ląstelių, todėl imuninė terapija dažniau suveikia, o šaltuose navikuose naviko aplinka trukdo T ląstelėms prasiskverbti ir pulti vėžį.

    Tyrėjai pabrėžia, kad įprastai daugiausia dėmesio skiriama būtent T ląstelėms, tačiau melanomos atveju svarbų vaidmenį gali atlikti ir kitos imuninės ląstelės. Naujieji duomenys rodo, kad makrofagai gali būti viena iš grandžių, padedančių paversti naviką labiau pažeidžiamu imuninėms atakoms.

    Kas iš tiesų yra makrofagai?

    Makrofagai dažnai apibūdinami kaip organizmo tvarkdariai: jie surenka žuvusių ląstelių liekanas, padeda gyti audiniams ir reguliuoja uždegimą. Vis dėlto vėžyje jų vaidmuo yra dvejopas: dalis makrofagų gali slopinti naviko augimą, o kiti, priklausomai nuo signalų naviko aplinkoje, kartais net padeda jam išvengti imuninės kontrolės.

    Tyrime daug dėmesio skirta CD169 baltymą turintiems makrofagams, aptinkamiems gilesniame odos sluoksnyje. Stebėta, kad jie telkiasi naviko pakraščiuose tarsi sudarydami biologinę ribą, o sumažinus šių makrofagų kiekį eksperimentiniuose modeliuose navikai augo sparčiau.

    Vaizdas, kuris nustebino tyrėjus

    Naudodami intravitalinę dviejų fotonų mikroskopiją, leidžiančią stebėti procesus gyvame audinyje, mokslininkai pamatė, kaip makrofagai aktyviai gaudo ir praryja gyvas melanomos ląsteles. Tai ypač svarbu, nes iki šiol dažniau buvo manoma, kad makrofagai daugiausia pašalina jau žuvusias ar pažeistas ląsteles.

    Dar vienas reikšmingas aspektas yra tai, kad stebėta ataka vyko net ir be T ląstelių ar B ląstelių gaminamų antikūnų, kurie įprastai laikomi pagrindiniais priešvėžinės imuninės gynybos veikėjais. Tai leidžia svarstyti, kad dalis apsaugos mechanizmų gali veikti ir tada, kai įprasti imuninės terapijos taikiniai naviko aplinkoje būna užblokuoti.

    „Pamatėme, kad makrofagai gali tiesiogiai pulti gyvas melanomos ląsteles, o ne vien tvarkyti po mūšio likusias liekanas“, – teigia tyrėjai.

    Tyrėjų komanda taip pat nurodo, kad panašios CD169 makrofagų populiacijos aptiktos ir žmonių melanomos mėginiuose, ypač naviko pakraščiuose. Nors tai dar nėra klinikinis įrodymas, kad šis mechanizmas vienodai veikia visiems pacientams, atradimas sutampa su idėja, kad naviko mikroaplinka ir joje esantys įgimto imuniteto elementai gali nulemti gydymo sėkmę.

    Praktinė tokio darbo kryptis būtų geriau suprasti, kokie signalai įjungia makrofagų gebėjimą naikinti vėžines ląsteles ir kaip šį procesą sustiprinti. Mokslininkai tikisi, kad ateityje tai gali padėti kurti naujas kombinacijas su imuniteto kontrolės taškų inhibitoriais, kad gydymas būtų veiksmingas platesniam pacientų ratui.

  • Mokslininkai atskleidė, kas lėtina senėjimą: tai veikia geriau, nei manėte, ir ne sportas

    Mokslininkai atskleidė, kas lėtina senėjimą: tai veikia geriau, nei manėte, ir ne sportas

    Senėjimas neišvengiamas, tačiau tai, kaip greitai silpsta kūnas ir protas, skiriasi tarp žmonių. Nauji duomenys rodo, kad fizinę būklę vyresniame amžiuje gali palaikyti ne vien treniruotės ar mityba, bet ir kasdieniai socialiniai bei protiniai užsiėmimai.

    Australijoje atliktame ilgalaikiame tyrime mokslininkai stebėjo 12 862 vyresnius nei 70 metų žmones. Dalyviai tyrimo pradžioje buvo palyginti geros sveikatos ir neturėjo sunkių ligų, tokių kaip demencija ar reikšmingos širdies ir kraujagyslių problemos.

    Tyrėjai daugiau nei dešimtmetį rinko informaciją apie dalyvių įpročius ir sveikatą, vertino atmintį bei dėmesį, taip pat fizinį pajėgumą. Buvo matuojamas ėjimo greitis, rankų suėmimo jėga ir gebėjimas savarankiškai atlikti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, apsirengti ar pasiruošti maistą.

    Kas siejosi su mažesniu silpnumu

    Rezultatai parodė, kad reguliarus bendravimas ir mokymasis buvo susiję su mažesne trapumo, arba senatvinio silpnumo, rizika. Žmonės, dalyvavę klubo ar vietos organizacijos veikloje, per maždaug septynerius metus rečiau tapo fiziškai trapūs, o poveikis, nors ir nedidelis, išliko nuoseklus.

    Panaši tendencija fiksuota ir turintiems platesnį socialinės paramos ratą, kai yra bent keli artimieji ar draugai, su kuriais palaikomas reguliarus ryšys ir prireikus galima prašyti pagalbos. Mokslininkai sieja tai su tuo, kad socialiniai kontaktai skatina judėti, išeiti iš namų ir nuolat aktyvinti pažintines funkcijas.

    Ryšys pastebėtas ir tarp protinės veiklos bei fizinio atsparumo. Tokie užsiėmimai kaip dėlionės, kryžiažodžiai, kortų žaidimai ar šachmatai buvo siejami su maždaug 4 proc. mažesne trapumo rizika, o rašymo, kompiuterio naudojimo ar mokymosi veiklos, pavyzdžiui, kursai, taip pat turėjo teigiamą sąsają.

    Kodėl tai svarbu vyresniame amžiuje

    Trapumas laikomas viena svarbiausių būklių, didinančių kritimų, komplikacijų po ligų ir hospitalizacijų riziką. Jis siejamas su bendru organizmo rezervų mažėjimu, kai net ir nedidelis sveikatos sutrikimas gali lemti staigų savarankiškumo praradimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad šio tyrimo rezultatai nerodo, jog socialiniai ir protiniai užsiėmimai gali pakeisti fizinį aktyvumą ar sveiką mitybą. Greičiau tai papildomas, realiomis kasdienėmis veiklomis paremtas kelias, kuris gali padėti ilgiau išlaikyti funkcionalumą, ypač tiems, kuriems sportas dėl sveikatos būklės ar motyvacijos yra sunkiau prieinamas.

    Tyrime taip pat užfiksuota, kad moterims ši nauda buvo ryškesnė nei vyrams, tačiau priežasčių dar reikia aiškintis. Mokslininkai nurodo, kad ateities tyrimuose svarbu atskirti, kiek įtakos daro pats užsiėmimų turinys, o kiek tai, kad žmonės apskritai gyvena aktyvesnį, labiau įtrauktą gyvenimą.

    Ką galite pritaikyti kasdien

    Praktikoje tai gali būti paprasti sprendimai: dažnesnis bendravimas su artimaisiais, prisijungimas prie bendruomenės veiklų ar reguliari protinė mankšta. Net įprotis kartą per savaitę užsukti į biblioteką, išmokti naują įgūdį ar skirti laiko galvosūkiams gali tapti ilgalaikio aktyvumo dalimi.

    Vis daugiau dėmesio skiriama ir aplinkai, kuri padeda vyresniems žmonėms išlikti įsitraukusiems: prieinami bendruomenės centrai, patogus viešasis transportas, saugios viešosios erdvės. Tokia infrastruktūra mažina izoliaciją ir padeda palaikyti socialinį ritmą, kuris, kaip rodo duomenys, gali būti svarbus ir fizinei sveikatai.

  • Mokslininkai atskleidė: vitaminas B2 padeda vėžiui išgyventi, bet čia pat slypi silpnoji vieta

    Mokslininkai atskleidė: vitaminas B2 padeda vėžiui išgyventi, bet čia pat slypi silpnoji vieta

    Vitamino B2, dar vadinamo riboflavinu, organizmui reikia energijos apykaitai, odos ir nervų sistemos funkcijoms. Tačiau naujas tyrimas rodo paradoksą: ši įprasta maistinė medžiaga gali padėti vėžinėms ląstelėms apsisaugoti nuo vieno iš jų žūties mechanizmų.

    Vokietijos Viurcburgo universiteto komanda nustatė, kad vėžio ląstelės geba panaudoti vitaminą B2 kaip dalį gynybinės sistemos nuo ferroptozės. Ferroptozė yra specifinė reguliuojama ląstelės mirtis, susijusi su lipidų oksidacine pažaida ir membranų irimu.

    Kaip B2 stiprina vėžio gynybą

    Tyrėjai aiškina, kad vitaminas B2 prisideda prie baltymo FSP1 veiklos, o šis padeda slopinti ferroptozę. Kitaip tariant, kai FSP1 sistema veikia sklandžiai, ląstelėms lengviau išvengti oksidacinės žalos sukeltos mirties.

    Genetinės atrankos metu išryškėjo ir svarbi grandis – genas RFK, dalyvaujantis vitamino B2 pavertime organizmui aktyviomis formomis. Laboratoriniai bandymai parodė, kad sutrikdžius šią grandinę vėžinės ląstelės tampa jautresnės ferroptozei.

    Roseoflavinas ir naujos terapijos kryptis

    Eksperimentuose dėmesio sulaukė junginys roseoflavinas – vitamino B2 analogas, galintis apgauti ląsteles ir patekti į jų metabolinius kelius. Tyrėjų duomenimis, šis analogas neparemia apsauginės FSP1 sistemos taip, kaip tikras vitaminas B2, todėl vėžinėms ląstelėms gali būti sunkiau išvengti ferroptozės.

    „Vitaminas B2 atlieka esminį vaidmenį saugant vėžio ląsteles nuo ferroptozės – ypatingos programuotos ląstelių mirties formos“, – sakė Viurcburgo universiteto biologė Vera Skafar.

    Ši kryptis vertinama kaip ankstyvos stadijos, tačiau ji svarbi tuo, kad potencialiai leistų taikyti taikines strategijas: ne „atimti“ B2 iš viso organizmo, o specifiškai išbalansuoti vėžio ląstelių gynybos mechanizmą. Praktikoje tai galėtų reikšti geresnį kai kurių navikų jautrumą gydymui, ypač jei tokie sprendimai būtų derinami su kitais ferroptozę skatinančiais metodais.

    Ką tai reiškia žmonėms kasdienybėje

    Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimas nereiškia, jog vitaminas B2 yra pavojingas ar kad jo reikėtų vengti. Riboflavino organizmas pats negamina, todėl jis turi būti gaunamas su maistu, pavyzdžiui, iš pieno produktų, kiaušinių, mėsos ar žalių daržovių.

    Ferroptozė nėra vien neigiamas reiškinys – tai ir natūralus būdas pašalinti pažeistas ląsteles, o jos sutrikimai siejami ne tik su onkologija. Pastaraisiais metais ferroptozės tyrimai sparčiai plečiasi ir dėl galimų sąsajų su audinių pažaida po išemijos bei kai kuriomis neurodegeneracinėmis ligomis, todėl B2 ir FSP1 grandies atradimai gali turėti platesnių pasekmių.

    „Ferroptozė aktuali ne vien vėžiui: vis daugiau įrodymų rodo, kad ji prisideda prie patologinių procesų neurodegeneracinėse ligose ir audinių pažaidos po išemijos“, – sakė biologas José Pedro Friedmann Angeli.

    Tyrimo autoriai nurodo, kad kitas žingsnis – rasti būdų, kaip šį mechanizmą paveikti selektyviai, nekenkiant sveikoms ląstelėms, kurioms vitaminas B2 yra būtinas. Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Cell Biology“.

  • Mokslininkai įspėja: 150 minučių sporto per savaitę gali nepakakti – štai kiek reikia širdžiai

    Mokslininkai įspėja: 150 minučių sporto per savaitę gali nepakakti – štai kiek reikia širdžiai

    Nauja didelė analizė rodo, kad širdžiai ir kraujagyslėms didžiausią naudą gali suteikti gerokai didesnis fizinio aktyvumo kiekis, nei dažniausiai rekomenduojamas visuomenės sveikatos gairėse. Nors minimalus tikslas išlieka 150 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo aktyvumo per savaitę, papildomos minutės gali reikšmingai mažinti sunkių įvykių riziką.

    Tyrėjai rėmėsi Jungtinės Karalystės biobanko dalyvių duomenimis ir stebėjo 17 088 žmones maždaug aštuonerius metus. Per šį laiką užfiksuoti 1 233 rimti širdies ir kraujagyslių įvykiai, tarp jų miokardo infarktas, insultas, širdies nepakankamumas ir prieširdžių virpėjimas.

    Kuo daugiau judėjimo, tuo mažesnė rizika

    Analizė parodė aiškų ryšį tarp didesnio aktyvumo ir mažesnės širdies bei kraujagyslių ligų rizikos. Žmonės, pasiekę dabartinį minimalų 150 minučių per savaitę slenkstį, turėjo apie 8–9 proc. mažesnę rimto įvykio tikimybę.

    Tačiau ryškesni pokyčiai matyti tiems, kurie judėjo kelis kartus daugiau. Tyrime minima, kad sportuojant maždaug 3–4 kartus daugiau nei minimaliai rekomenduojama, rizika gali mažėti daugiau nei 30 proc., nors toks krūvis daugeliui būtų sunkiai suderinamas su kasdieniu ritmu.

    Skaičiuojant konkrečiau, apie 20 proc. rizikos sumažėjimas sietas su maždaug 340–370 minučių aktyvumo per savaitę. Tai daugiau nei dvigubai viršija įprastą minimalų tikslą, todėl tyrėjai akcentuoja laipsnišką krūvio didinimą, o ne staigų šuolį.

    Kodėl prastesnio pasirengimo žmonėms reikia daugiau

    Vienas svarbiausių niuansų susijęs su fiziniu pasirengimu. Tyrimas leidžia manyti, kad prasčiausio pasirengimo grupėje norint pasiekti tokią pačią rizikos mažėjimo naudą, gali prireikti papildomų 30–50 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo aktyvumo per savaitę, palyginti su geriau pasirengusiais žmonėmis.

    Kitaip tariant, universali „viena taisyklė visiems“ veikia tik kaip saugus minimalus pagrindas. Didesnė nauda dažniau pasiekiama didinant bendrą aktyvumo kiekį, ypač jei pradinis judėjimo lygis buvo žemas.

    Ekspertai ragina neperlenkti žinutės

    Vis dėlto dalis nepriklausomų ekspertų pabrėžia, kad visuomenės sveikatos komunikacijai svarbiausia realistiškumas. Jei rekomendacijos pernelyg aukštos, jos gali demotyvuoti tuos, kuriems net minimalus tikslas šiuo metu atrodo sunkiai pasiekiamas.

    „Negalime per daug sureikšminti konkretaus 560–610 minučių skaičiaus per savaitę, nes visuomenės sveikatos žinutė turi būti įgyvendinama daugumai žmonių“, – sakė Oksfordo universiteto biomedicininės informatikos specialistas Aidenas Doherty, nedalyvavęs šiame tyrime.

    Autoriai taip pat pabrėžia, kad dabartinis 150 minučių per savaitę tikslas išlieka prasmingas ir suteikia apčiuopiamą apsaugą, nepriklausomai nuo fizinio pasirengimo. Tuo pačiu jie pripažįsta, kad didesnis krūvis gali duoti papildomos naudos, tačiau tai nereiškia, jog kiekvienam būtina kasdien praleisti valandas sporto salėje.

    Dar vienas svarbus praktinis aspektas yra pasiekiamumas: tyrime nurodoma, kad bent 560 minučių per savaitę pasiekė tik apie 12 proc. dalyvių. Tai rodo, kad tokios apimtys įmanomos, tačiau daugeliui jos yra aukštas elgsenos slenkstis.

    Mokslininkai akcentuoja, jog šie rezultatai atskleidžia ryšius, tačiau dar reikalingi atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai, kad būtų tiksliau įvertintas priežastinis poveikis ir saugiausios didesnio krūvio ribos. Praktinė išvada paprasta: pasiekus minimalias rekomendacijas verta ieškoti būdų judėti daugiau, bet krūvį didinti palaipsniui ir atsižvelgiant į sveikatos būklę.

  • Ukmergėje planuojama Gedimino gatvės rekonstrukcija: projektas apima ir naujus paviršinių nuotekų tinklus

    Projektas apima gatvę ir nuotekas

    Ukmergėje rengiamas Gedimino gatvės rekonstrukcijos projektas, kartu numatant ir paviršinių nuotekų šalinimo tinklų statybą. Tai reiškia, kad vienu metu būtų sprendžiama tiek gatvės būklė, tiek lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo infrastruktūra.

    Projektiniai sprendiniai planuojami Gedimino gatvės teritorijoje, kur numatyti darbai priskiriami dviem kryptims: susisiekimo komunikacijų statinių rekonstravimui ir inžinerinių tinklų įrengimui. Savivaldybės tikslas paprastai būna sumažinti užliejimų riziką ir pagerinti eismo sąlygas.

    Kas rengia ir kaip teikti pastabas

    Statytojas yra Ukmergės rajono savivaldybės administracija, o projektinius pasiūlymus parengė UAB „Projektai ir Co“. Gyventojai ir suinteresuotos šalys gali susipažinti su projektiniais pasiūlymais ir teikti pasiūlymus projektuotojui.

    Pasiūlymų teikimo terminas nurodytas iki 2026 metų gegužės 29 dienos. Viešasis susirinkimas numatytas 2026 metų gegužės 29 dieną 15.00 valandą, susirinkimas vyks nuotoliniu būdu.

    Kodėl tokie projektai tampa vis svarbesni

    Paviršinių nuotekų tinklai miestuose vis dažniau įtraukiami į gatvių rekonstrukcijas, nes intensyvesnės liūtys greitai atskleidžia silpnas vietas: susidaro balos, vanduo užtvindo važiuojamąją dalį, greičiau ardomos dangos. Atskiras lietaus nuotekų surinkimas ir nuvedimas leidžia geriau valdyti vandens srautus ir mažina avarinių situacijų tikimybę.

    Gatvės rekonstrukcija paprastai apima ne tik dangos atnaujinimą, bet ir sprendinius, susijusius su saugumu bei ilgaamžiškumu: vandens nuvedimu nuo važiuojamosios dalies, šulinių ir trapų išdėstymu, sankryžų ir nuovažų pritaikymu. Galutiniai sprendimai priklausys nuo patvirtintų projektinių pasiūlymų ir vėlesnių techninio projekto stadijų.

  • Mokslininkai įspėja: viena nakties funkcija gali sieti stresą, širdį ir demenciją

    Mokslininkai įspėja: viena nakties funkcija gali sieti stresą, širdį ir demenciją

    Demencijos riziką didinantys veiksniai dažnai atrodo kaip atskiri galvosūkiai: lėtinis stresas, depresija, širdies ir kraujagyslių ligos, senėjimas. Tačiau nauja mokslinių tyrimų apžvalga siūlo bendrą giją, galinčią paaiškinti, kodėl šie dalykai taip dažnai eina kartu.

    Pasak neuromokslininkų, svarbiausias jungiamasis elementas gali būti miegas, tiksliau, tai, kas per miegą vyksta smegenyse. Tyrėjai vis daugiau dėmesio skiria smegenų gebėjimui naktį šalinti medžiagų apykaitos atliekas, kurios kaupiasi dieną.

    Miegas ir smegenų valymo hipotezė

    Pastarąjį dešimtmetį daug diskusijų kelia glinfatinė sistema – smegenų skysčių apytakos ir šalinimo tinklas, pirmiausia aprašytas gyvūnų modeliuose, o vėliau tiriamas ir žmonėms. Hipotezė teigia, kad ši sistema padeda išplauti medžiagas, siejamas su neurodegeneraciniais procesais.

    Vis dėlto mokslinis vaizdas nėra vienareikšmis: dalis darbų rodo didesnį aktyvumą miego metu, o kai kurie naujesni eksperimentai kelia klausimų, ar visada miegas reiškia intensyvesnį toksinų šalinimą. Dėl to vis dažniau akcentuojama ne vien miego trukmė, o jo kokybė ir miego architektūra.

    Kas vyksta per ne REM miegą?

    Apžvalgoje pabrėžiama, kad ne REM miego metu smegenyse veikia suderinti neuromoduliatorių, tokių kaip noradrenalinas, serotoninas, dopaminas ir acetilcholinas, ritmai. Jie siejami ne tik su nuotaika ar dėmesiu, bet ir su kraujagyslių tonuso pokyčiais.

    Idėja tokia: reguliarūs cheminių signalų svyravimai gali skatinti švelnų kraujagyslių išsiplėtimą ir susitraukimą, o tai padeda judėti smegenų skysčiui ir palaiko vadinamąsias naktines smegenų tvarkos funkcijas. Kai miegas fragmentuotas, nepakankamas ar paveiktas tam tikrų vaistų, šie ritmai gali išsiderinti.

    „Daugelis sutrikimų, didinančių demencijos riziką, kartu ardo ir smegenų miego ritmus“, – sakė Ročesterio universiteto neuromokslininkė Maiken Nedergaard.

    „Mūsų darbai leidžia manyti, kad tai gali būti ne atskiri reiškiniai, o susiję per smegenų gebėjimą per miegą pašalinti atliekas“, – pridūrė ji.

    Kodėl tai svarbu kasdienybei?

    Ši kryptis padeda paaiškinti, kodėl lėtinis stresas, depresija ar širdies ir kraujagyslių ligos neretai siejasi su prastesniu miegu, o ilgainiui ir su didesne pažinimo sutrikimų rizika. Tai nereiškia, kad miegas vienas sukelia demenciją, tačiau jis gali būti svarbi grandis bendrame rizikos mechanizme.

    Ekspertai pabrėžia, kad miego ir demencijos ryšį dar reikia tiksliai patvirtinti priežastiniais tyrimais, ypač su žmonėmis. Vis dėlto praktinė žinutė aiški: nuoseklus miego režimas, kokybiškas nakties poilsis ir miego sutrikimų diagnostika gali būti reikšminga prevencijos dalis, greta fizinio aktyvumo, širdies sveikatos kontrolės ir psichikos sveikatos priežiūros.

    Apžvalga publikuota žurnale Science, o jos autoriai ragina miegą vertinti ne kaip pasyvų poilsį, bet kaip aktyvų, koordinuotą smegenų palaikymo procesą, galintį turėti reikšmę senėjimo ir neurodegeneracijos eigai.

  • Ukmergėje planuoja atnaujinti pėsčiųjų tiltą per Šventąją: projektą pristatys gyventojams birželio 3 dieną

    Ukmergės rajono savivaldybė pradėjo visuomenės informavimą apie pėsčiųjų tilto per Šventąją rekonstravimo projektą. Tiltas yra Ukmergėje, tarp Gruodžio 17-osios ir Kareivinių gatvių, o gyventojai kviečiami susipažinti su projektiniais pasiūlymais ir teikti pastabas.

    Pagal skelbiamą informaciją numatomas esamo pėsčiųjų tilto rekonstravimas, taip pat suplanuoti gretimi infrastruktūros darbai. Kartu projekte minimi pėsčiųjų ir dviračių tako sprendiniai bei lietaus nuotekų tinklų įrengimas, kuris dažnai tampa būtina sąlyga siekiant saugesnio ir ilgaamžiškesnio tako bei prieigų eksploatavimo.

    Kur susipažinti su projektu?

    Projektinius pasiūlymus galima peržiūrėti Ukmergėje, Kęstučio a. 3, darbo valandomis. Savivaldybė nurodo, kad dėl informacijos taip pat galima kreiptis telefonu, o pasiūlymai projektuotojui teikiami elektroniniu paštu.

    Projektinius pasiūlymus parengė UAB „Petra structum“, projekto vadovas – Gintaras Šakalys. Skelbime nurodoma, kad gyventojų pastabos ir pasiūlymai dėl projektinių sprendinių priimami iki 2026 metų birželio 3 dienos.

    Viešas susirinkimas vyks nuotoliu

    Viešasis susirinkimas dėl projektinių pasiūlymų numatytas 2026 metų birželio 3 dieną 15.00 valandą. Susitikimas vyks nuotoliniu būdu, prisijungimui naudojama „Microsoft Teams“ platforma.

    Tokio tipo rekonstravimo projektuose paprastai daugiausia dėmesio skiriama konstrukcijų būklei, turėklų ir dangos saugai, patogiam patekimui į tiltą bei sklandžiam pėsčiųjų ir dviratininkų srautų sujungimui. Savivaldybė ragina gyventojus aktyviai įsitraukti, nes pastabos šiame etape gali lemti galutinius sprendinius.

  • Ukmergėje uždaroma Jaunimo gatvės atkarpa: nuo gegužės 27 dienos prasidės asfaltavimo darbai

    Ukmergės rajono savivaldybė informuoja, kad 2026 metais gegužės 27 dieną Jaunimo gatvėje prasidės važiuojamosios dalies ir dviračių tako asfaltavimo darbai. Dėl jų numatomi laikini eismo ribojimai atkarpoje nuo Antakalnio gatvės iki Nuotekų gatvės.

    Darbus planuojama vykdyti nuo gegužės 27 dienos 7.00 valandos iki gegužės 29 dienos 17.00 valandos. Šiuo laikotarpiu vairuotojai turėtų įvertinti, kad eismas gali būti apsunkintas, o pravažiavimas tam tikrais momentais gali būti ribojamas pagal darbų eigą.

    Savivaldybė prašo gyventojų ir miesto svečių nurodytu metu nestatyti automobilių remontuojamoje Jaunimo gatvės atkarpoje. Taip pat prašoma nepalikti transporto priemonių šalia esančiuose kiemuose ir aikštelėse, jei tai trukdytų technikai ir darbų organizavimui.

    Vairuotojai raginami atidžiai stebėti ir laikytis laikinųjų kelio ženklų, nes eismo organizavimas gali keistis. Gyventojų prašoma planuoti keliones iš anksto ir, esant galimybei, rinktis alternatyvius maršrutus.

    Ukmergės rajono savivaldybės administracija atsiprašo už laikinus nepatogumus ir dėkoja už supratingumą. Pažymima, kad po darbų tikimasi sklandesnio eismo ir patogesnio susisiekimo, įskaitant saugesnes sąlygas dviratininkams.

  • Tyrimas Ispanijoje: nesaugios sutartys ir per dideli krūviai stumia slaugytojus išeiti iš darbo

    Tyrimas Ispanijoje: nesaugios sutartys ir per dideli krūviai stumia slaugytojus išeiti iš darbo

    Kodėl slaugytojai svarsto išeiti?

    Ispanijoje atliktas didelės apimties tyrimas rodo, kad slaugytojų norą palikti profesiją lemia ne viena priežastis, o susikertančios sisteminės problemos. Pagrindiniai veiksniai – darbo vietos nestabilumas, per dideli krūviai ir prastėjančios slaugos kokybės pojūtis.

    Tyrimas, paremtas daugiau nei 20 000 slaugos specialistų atsakymų, laikomas didžiausiu tokio pobūdžio šalyje. Jo išvados publikuotos mokslo žurnale, o analizę koordinavo Ispanijos sveikatos apsaugos institucijos kartu su Carlos III sveikatos institutu.

    Skaičiai iškalbingi: 39,6 proc. apklaustųjų teigė svarstantys per artimiausius 10 metų pasitraukti iš profesijos. Dar 17 proc. nurodė, kad tai galėtų padaryti per dvejus metus.

    Didžiausi rizikos veiksniai

    Tyrime išskiriama, kad laikinos darbo sutartys reikšmingai didina pasitraukimo tikimybę – ji išauga 33 proc. Slaugytojai taip pat akcentuoja, kad nestabilumas tiesiogiai veikia motyvaciją ir ilgalaikį planavimą, įskaitant galimybes kelti kvalifikaciją ar rinktis specializaciją.

    Ypač didelis poveikis siejamas su pacientų sauga: prastesnės saugos vertinimas pasitraukimo riziką didina 81 proc. Tokie rodikliai rodo, kad sprendimas išeiti dažnai susijęs ne tik su asmeniniais karjeros lūkesčiais, bet ir su nuolatiniu moraliniu nuovargiu, kai trūksta resursų kokybiškai priežiūrai užtikrinti.

    Daugiau nei pusė ketinančių pasitraukti – 56,5 proc. – kaip pagrindinę priežastį įvardijo stabilumo stoką. Toliau minimi menkas profesijos pripažinimas ir darbo sąlygos, kurias nemaža dalis darbuotojų laiko neatitinkančiomis atsakomybės lygio.

    Regionų skirtumai ir „praleista slauga“

    Tyrimas atskleidė ryškius skirtumus tarp regionų: Madrido, Kanarų salų, Galisijos ir Balearų salų slaugytojai žymiai dažniau nei Navaros regione svarsto pasitraukimą. Autoriai tai sieja su nevienodomis darbo sąlygomis, skirtingu sveikatos sistemos organizavimu ir personalo planavimu.

    Dar viena problema – neatitikimas tarp parengimo ir realaus darbo: tik 34,5 proc. slaugytojų, turinčių specializaciją, dirba pagal savo sritį. Tai didina nusivylimą, silpnina profesinę tapatybę ir mažina paskatas likti sistemoje.

    Kasdienės darbo realijos atsispindi ir vadinamojoje „praleistos slaugos“ situacijoje: apie 60 proc. apklaustųjų pripažino, kad dėl laiko stokos jiems tenka praleisti dalį būtinos priežiūros veiksmų. Toks spaudimas ilgainiui virsta perdegimu ir skatina ieškoti darbo už sveikatos sistemos ribų.

    Ne tik Ispanijos problema

    Ispanijos duomenys atspindi platesnę Europos tendenciją: senstančios visuomenės, augantys paslaugų poreikiai ir personalo trūkumas didina įtampą ligoninėse ir pirminėje sveikatos priežiūroje. Daugelyje šalių profesinės sąjungos ir darbdaviai fiksuoja sunkumus užpildant pamainas, o ankstyvas pasitraukimas iš profesijos tampa vis dažnesnis.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad slaugytojų išlaikymui būtinos kryptingos priemonės: stabilesnės sutartys, didesnis profesinis pripažinimas, aiškesnės karjeros trajektorijos ir krūvio valdymas. Priešingu atveju talentų nutekėjimas gali tapti viena svarbiausių grėsmių sveikatos sistemų tvarumui artimiausiais metais.