CP v2

Blog

  • JAV valstybės sekretorius lankėsi Delyje: Indija trečią kartą kartoja 460 mlrd. eurų pažadą

    JAV valstybės sekretorius lankėsi Delyje: Indija trečią kartą kartoja 460 mlrd. eurų pažadą

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio viešnagės Indijoje metu dar kartą grįžo prie ambicingo Delyje skambančio pažado per artimiausius penkerius metus įsigyti amerikietiškų prekių už maždaug 460 mlrd. eurų. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle X, pabrėždamas energetikos, technologijų ir žemės ūkio sektorius.

    Tokia formuluotė Indijos ir JAV santykiuose pasikartoja jau ne pirmą kartą. Dar 2025 metais Baltuosiuose rūmuose Donaldas Trumpas ir Narendra Modi kalbėjo apie tikslą iki 2030 metų pakelti dvišalę prekybą iki 460 mlrd. eurų, nors tuo metu JAV eksportas į Indiją siekė gerokai mažesnį mastą.

    Pažadas, kuris kartojamas

    Vėliau, derantis dėl laikinosios prekybos sutarties gairių, Indija vėl įsipareigojo siekti 460 mlrd. eurų apimties pirkimų per penkerius metus. Mainais Vašingtonas signalizavo apie mažesnius muitus daliai Indijos eksporto, o derybų fone nuskambėjo ir lūkestis mažinti priklausomybę nuo rusiškos naftos.

    Vis dėlto JAV vidaus teisiniai ginčai dėl tarifų politikos įnešė neapibrėžtumo. Po teismo sprendimų Vašingtonas ėmė remtis 1974 metų Prekybos įstatymo nuostatomis ir įvedė vienodą 10 proc. tarifą visiems prekybos partneriams, kuris, kaip skelbta, gali galioti iki 2026 metų liepos pabaigos.

    Energija ir kritinės žaliavos

    Rubio susitikimuose su Modi ir Indijos užsienio reikalų ministru Subrahmanyamu Jaishankaru ryškiausiai skambėjo energetinio saugumo klausimai. Indija ieško alternatyvų dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir rizikų laivybai, todėl JAV siūlo didinti naftos ir dujų tiekimą bei taip diversifikuoti importą.

    Kita svarbi kryptis – kritinės žaliavos ir pažangios technologijos, įskaitant tiekimo grandines retiesiems metalams bei aukštos klasės lustams. Tai siejama su abiejų šalių noru mažinti priklausomybę nuo Kinijos ir sustiprinti gamybos bei gynybos pramonės atsparumą.

    Kiek realus 460 mlrd. eurų tikslas?

    Ekspertai atkreipia dėmesį į aritmetiką: jei Indija realiai pirktų amerikietiškų prekių už 460 mlrd. eurų per penkerius metus, tai reikštų apie 92 mlrd. eurų kasmet. Tai būtų daugiau nei dvigubai didesnė apimtis, nei pastaraisiais metais minėtas faktinis JAV prekių importo į Indiją lygis.

    Indijos ekonomikos fonas taip pat sudėtingas: pranešta apie mažėjusias šalies užsienio valiutos atsargas, spaudimą rupijai ir užsienio investuotojų pasitraukimą, kurį stiprina infliacijos rizika bei brangstanti nafta. Tokiose sąlygose didelio masto importo plėtra gali tapti ne tik politiniu, bet ir makroekonominiu iššūkiu.

    „Kad toks įsipareigojimas taptų realybe, Indijai tektų kasmet sugerti apie 92 mlrd. eurų JAV prekių – tai daugiau nei dvigubai viršija dabartinį tempą“, – teigiama Indijos žiniasklaidos analizėse.

    Nors Rubio vizitas buvo pristatomas kaip pažangos ženklas, galutinės visapusiškos prekybos sutarties per jį nebuvo paskelbta. Dėl to 460 mlrd. eurų pažadas kol kas labiau primena politinę kryptį ir derybinį svertą, o ne jau aiškiai suplanuotą pirkimų programą su konkrečiais terminais ir finansavimo mechanizmais.

  • Ar teks mokėti mokesčius už taros užstatą? Viceministras paaiškino, kada kyla prievolė

    Ar teks mokėti mokesčius už taros užstatą? Viceministras paaiškino, kada kyla prievolė

    Kur kilo abejonės dėl mokesčių?

    Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu plinta teiginiai, kad už grąžintą tarą gautas užstatas gali tapti apmokestinamomis pajamomis, o mokesčių administratorius esą stebės aktyviausius taros grąžintojus. Diskusijas dar labiau pakurstė įrašai, kuriuose minimi žmonės, grąžinantys didelius kiekius pakuočių.

    Lenkijoje nuo 2025 metų spalio 1 dienos veikia užstato sistema, o pereinamuoju laikotarpiu rinkoje buvo ir pakuočių su užstato ženklu, ir be jo. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos gamintojams, kurie renkasi tiekti į rinką pakuotes be užstato žymėjimo, taikomi papildomi produktų mokesčiai, o prisijungusieji prie sistemos gali tiekti tik užstatines pakuotes.

    Kada užstatas nelaikomas pajamomis?

    Lenkijos finansų viceministras ir Nacionalinės mokesčių administracijos vadovas Marcinas Łoboda viešai išsklaidė dalį abejonių. Jis pabrėžė, kad vien žmogaus savarankiškai surenkama ir į taromatą priduodama tara savaime nėra laikoma ūkine veikla.

    „Savarankiškas butelių rinkimas ir atidavimas į taromatus nėra ūkinė veikla“, – sakė Marcinas Łoboda.

    Pasak viceministro, užstato sistemos tikslas pirmiausia yra didinti pakuočių surinkimą ir perdirbimą, o gyventojų aktyvumas priduodant tarą yra teigiamas šios sistemos rezultatas. Todėl situacijose, kai žmogus pats surenka ir pats priduoda tarą, papildomos mokestinės prievolės neturėtų atsirasti vien dėl paties veiksmo.

    Kada gali atsirasti apmokestinimas?

    Viceministras atkreipė dėmesį, kad vertinimas gali pasikeisti, jei taros surinkimas įgyja organizuotos veiklos požymių. Rizika didėja tada, kai asmuo ne pats renka, o samdo kitus žmones rinkti tarą, o pats sistemingai gauna naudą iš jų darbo.

    „Jei tai yra organizuota versija, kai turime asmenis, kurie mums renka, o mes tik naudojamės rezultatu, tuomet matyti organizaciniai ir sisteminiai ūkinės veiklos požymiai, ir tokie dalykai tikrai bus apmokestinti“, – sakė Marcinas Łoboda.

    Tokiais atvejais esmė yra ne pats užstatas, o veiklos pobūdis: reguliarumas, organizuotumas, samdomas darbas ir aiškus tikslas uždirbti. Praktikoje tai reiškia, kad mokesčių klausimas labiau sietinas su veikla, panašia į verslą, o ne su pavieniu ar net dažnu taros pridavimu.

    Pagal Lenkijos užstato sistemos taisykles už vieną plastikinį butelį ar aliuminio skardinę grąžinamas 0,12 euro užstatas, o už daugkartinį stiklinį butelį – apie 0,23 euro. Dideli grąžinamos taros kiekiai patraukia dėmesį viešojoje erdvėje, tačiau viceministro komentaras rodo, kad lemiamas kriterijus yra tai, ar veiksmai turi ūkinės veiklos požymių.

  • Lenkija artėja prie „Patriot“ raketų gamybos: JAV signalas atveria duris PAC-3 ir HIMARS projektams

    Lenkija artėja prie „Patriot“ raketų gamybos: JAV signalas atveria duris PAC-3 ir HIMARS projektams

    Lenkija praneša gavusi preliminarų JAV Valstybės departamento pritarimą žengti link raketų, skirtų oro gynybos sistemai Patriot, gamybos šalies viduje. Apie tai viešai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk, pabrėžęs, kad sprendimas dar nėra galutinis, tačiau kryptis aiški.

    Anot jo, kalbama apie raketas, siejamas su Patriot šeimos sprendimais, įskaitant PAC-3 kryptį. Tai reikštų ne tik gamybinių pajėgumų kūrimą, bet ir dalies technologinių žinių perkėlimą į Lenkijos gynybos pramonę, nors galutinės sąlygos priklausytų nuo būsimos sutarties.

    Ką reikštų gamyba Europoje?

    Lenkijos gynybos ministras ir vicepremjeras Władysław Kosiniak-Kamysz teigė, kad atsiveria galimybės perkelti dalį gamybos į Europą, o tarp svarstomų krypčių minima ir Lenkija. Jis akcentavo, kad neskuba skelbti sprendimų, kol nėra pasirašytų dokumentų, tačiau derybų tonas esą rodo realų progresą.

    Praktikoje tokia gamyba dažniausiai reiškia licencijuotą modelį, kai dalis komponentų ar surinkimo etapų atliekami vietoje, o jautriausi elementai ir eksporto leidimai lieka JAV kontrolėje. Tai ypač aktualu aukštųjų technologijų ginkluotei, kur taikomi griežti eksporto ir technologijų perdavimo apribojimai.

    Lygiagrečiai plečiami remonto centrai

    Varšuva tuo pat metu stiprina karinės technikos aptarnavimo infrastruktūrą. Kosiniak-Kamysz skelbė, kad Lenkijoje turėtų pradėti veikti sraigtasparnių variklių aptarnavimo centras, apimantis kelias Lenkijos kariuomenėje naudojamas platformas, o ambicija siejama ir su regioniniu, visai Europai svarbiu vaidmeniu.

    Taip pat pasirašytas susitarimas dėl autorizuoto tankų „Abrams“ variklių aptarnavimo centro, kuris turėtų sutrumpinti remonto terminus ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio pajėgumų. Tokie centrai yra svarbi pasirengimo dalis, nes modernios technikos parengtį vis dažniau lemia ne vien įsigijimai, o atsarginių dalių grandinė ir remonto greitis.

    Kontekstas: spartus modernizacijos tempas

    Lenkija pastaraisiais metais nuosekliai didina investicijas į oro gynybą ir ginkluotę, siekdama sustiprinti atgrasymą rytiniame NATO flange. Diskusijos dėl vietinės gamybos ir technologijų perkėlimo įgauna pagreitį visoje Europoje, kai valstybės siekia trumpinti tiekimo grandines ir didinti pramoninį savarankiškumą.

    Tokie projektai paprastai užtrunka, nes reikia suderinti finansavimą, licencijavimo apimtį, gamybos kokybės kontrolę ir saugumo reikalavimus. Vis dėlto vien preliminarus JAV signalas Varšuvai yra svarbus politinis ir pramoninis impulsas, galintis atverti kelią didesniems bendriems projektams, įskaitant su HIMARS susijusius sprendimus.

    „Perkėlimas reiškia įgyti realius gebėjimus gaminti Europoje ir perimti dalį žinių savo poreikiams, tačiau leidimai dėl tolesnės distribucijos liks amerikiečių pusėje“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

  • Davidas Cameronas atvyksta į Varšuvą: ką verslo kongrese žada pasakyti apie Europos ateitį?

    Davidas Cameronas atvyksta į Varšuvą: ką verslo kongrese žada pasakyti apie Europos ateitį?

    Varšuvoje – buvęs Jungtinės Karalystės premjeras

    Ketvirtadienį Varšuvoje rengiamame Lenkijos ekonomikos kongrese specialų pranešimą turėtų skaityti buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas. Organizatoriai kol kas neatskleidžia, kokią temą jis pasirinks, tačiau renginio darbotvarkė leidžia tikėtis ryškaus geopolitinio ir ekonominio akcento.

    Kongrese daug dėmesio skiriama Europos konkurencingumui, ekonominiam saugumui ir sprendimams, kurie lemia investicijų kryptis artimiausiais metais. Tokie klausimai tapo ypač jautrūs dėl karo Ukrainoje, prekybos įtampų ir spartėjančios pramonės transformacijos.

    Didžiausias verslo susitikimas sostinėje

    Renginį organizuoja Pracodawcy RP ir Pozityvių idėjų fondas, o dalyvių skaičius, anot organizatorių, turėtų siekti beveik 2 000. Į Varšuvą kviečiami didžiausių įmonių vadovai, investuotojai, verslo asociacijos ir viešojo sektoriaus atstovai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad programa sudaryta remiantis pokalbiais su šimtais įmonių, todėl orientuota į praktines problemas: produktyvumo augimą, investicijų aplinką, energijos kainas, darbo rinkos spaudimą ir kapitalo prieinamumą.

    „Kongreso darbotvarkė atspindi realius šiandienos ekonomikos iššūkius: senasis augimo modelis pamažu išsisemia, o įmonėms reikia konkrečių atsakymų dėl konkurencingumo ir saugumo“, – sakė Pracodawcy RP prezidentė Joanna Makowiecka-Gatza.

    Nuo bankų iki dirbtinio intelekto

    Diskusijose numatytos temos apie naujus ekonomikos augimo variklius ir Lenkijos vaidmenį besikeičiančioje Europoje. Tarp dalyvių minimi verslo lyderiai ir politikos formuotojai, o dalis debatų skirta tam, kaip išlaikyti augimą, kai didžioji Europos ekonomikos dalis lėtėja.

    Vienas ryškesnių akcentų – finansų sektoriaus ateitis ir konkurencija su didžiosiomis technologijų platformomis. Bankai visoje Europoje spaudžiami dviejų krypčių: griežtesnio reguliavimo ir klientų lūkesčių, kad paslaugos būtų tokios pat greitos kaip technologijų bendrovėse.

    Kongrese taip pat numatytos diskusijos apie dirbtinio intelekto plėtrą, kritinę infrastruktūrą ir gynybos pramonę. Pastaraisiais metais DI tapo ne tik technologijų, bet ir produktyvumo bei nacionalinio saugumo klausimu, todėl įmonės vis dažniau ieško, kaip jį taikyti ne eksperimentuose, o kasdieniuose procesuose.

    Renginio pabaigoje planuojama ir politinė diskusija apie strateginius projektus, kurie, organizatorių teigimu, turėtų būti tęsiami nepaisant kasdienės politinės darbotvarkės. Tai apima energetikos transformaciją, investicijas į tinklus, pramonės modernizavimą ir kapitalo rinkų stiprinimą.

  • Skaitmeninės ambasados kyla Europoje: kaip valstybės perkelia kritinius duomenis už savo sienų

    Skaitmeninės ambasados kyla Europoje: kaip valstybės perkelia kritinius duomenis už savo sienų

    Kas yra skaitmeninė ambasada?

    Skaitmeninė ambasada – tai užsienio valstybėje įrengta itin saugi duomenų saugykla, kurioje laikomi kritiniai valdžios registrai ir sistemos. Modelis paremtas idėja, kad dalis valstybės skaitmeninės infrastruktūros gali veikti už šalies ribų, bet išlikti jos kontroliuojama.

    Praktiškai tai panašu į valstybės „atsarginę kopiją“: gyventojų registrai, teisės aktų bazės, nuosavybės duomenys ir kitos kertinės sistemos laikomos taip, kad krizės atveju valstybė galėtų greitai atkurti veiklą.

    Tokios saugyklos kuriamos atsižvelgiant į kibernetinių atakų, sabotažo, ryšių kabelių pažeidimų ar karinių veiksmų riziką. Skaitmeninės ambasados koncepcija pastaraisiais metais tapo aktualesnė ir dėl augančio duomenų suverenumo klausimo.

    Estijos pavyzdys ir kodėl jis suveikė

    Vienas ryškiausių pavyzdžių Europoje – Estija, kuri kritinių valstybės duomenų saugojimą yra perkėlusi į Liuksemburge esantį itin saugų duomenų centrą. Šis sprendimas gimė ne iš teorinių diskusijų, o iš praktinės patirties, kai Estija ne kartą susidūrė su priešiškomis kibernetinėmis kampanijomis.

    Skaitmeninės ambasados logika tokia: jei vietinė infrastruktūra būtų sutrikdyta ar fiziškai pažeista, valstybė turėtų galimybę atkurti svarbiausias paslaugas iš saugios aplinkos. Tai apima tiek archyvines, tiek dalį veikiančių paslaugų, kurios gali būti naudojamos veiklos tęstinumui užtikrinti.

    „Po 2022 metais prasidėjusio plataus masto karo Ukrainoje visi suprato, kad duomenis reikia saugoti taip, lyg krizė būtų realus scenarijus“, – sakė Estijos skaitmeninės ambasados iniciatyvai vadovaujantis pareigūnas Allanas Allmere.

    Kodėl šalys renkasi Liuksemburgą ir ką keičia karas

    Liuksemburgas tapo viena patraukliausių vietų tokioms saugykloms dėl politinio stabilumo, aukšto ryšio infrastruktūros lygio ir valstybės vaidmens užtikrinant duomenų centrų saugumą. Tai leidžia šalims ieškoti patikimo partnerio, kai norima sumažinti rizikas, susijusias su fizine teritorija.

    Rusijos karas prieš Ukrainą papildomai išryškino, kad duomenų centrai gali tapti strateginiais taikiniais, o ryšio sutrikimai gali turėti tiesioginę įtaką valstybės valdymui. Dėl to vis dažniau persvarstomos taisyklės, kurios anksčiau griežtai reikalavo valdžios duomenis laikyti tik šalies viduje.

    Ukraina, reaguodama į karo realijas, koregavo požiūrį į valdžios informacijos laikymą ir leido dalį neslaptų sistemų perkelti į saugesnes vietas už šalies ribų. Tokia kryptis vertinama kaip vienas greitesnių būdų sumažinti katastrofinių sutrikimų tikimybę.

    Debesija, suverenumas ir DI bumas

    Skaitmeninių ambasadų tema glaudžiai susijusi ir su priklausomybe nuo privačių debesijos tiekėjų, ypač kai kalbama apie jautrias valstybines sistemas. Kai kurios šalys svarsto, ar dvišaliai susitarimai dėl skaitmeninių ambasadų gali suteikti daugiau kontrolės nei standartinės komercinės debesijos paslaugos.

    Kartu auga ir skaičiavimo pajėgumų bei duomenų saugojimo poreikis, kurį skatina DI plėtra. Valstybėms, neturinčioms pakankamai žemės, energijos ar kapitalo didelio masto infrastruktūrai, atsiranda pagunda dalį šių poreikių spręsti per partnerystes už savo teritorijos ribų.

    Pastaruoju metu tarptautiniu lygiu vis daugiau dėmesio skiriama taisyklėms, kurios apibrėžtų prieigos teises, jurisdikciją, privatumo apsaugą, duomenų atskleidimą ir ginčų sprendimą. Tai signalizuoja, kad skaitmeninės ambasados iš nišinės idėjos virsta realiu valstybės atsparumo planavimo instrumentu.

  • Nyderlandai stabdo „Kyndryl“ sandorį dėl „Solvinity“: rizika DigiD sistemai ir skaitmeninei suverenitetui

    Nyderlandai stabdo „Kyndryl“ sandorį dėl „Solvinity“: rizika DigiD sistemai ir skaitmeninei suverenitetui

    Nyderlandų vyriausybė nusprendė blokuoti JAV bendrovės „Kyndryl“ planuotą vietos IT tiekėjos „Solvinity“ įsigijimą. Sprendimas priimtas po nacionalinės investicijų patikros institucijos rekomendacijos, įvertinus galimą riziką viešajam interesui.

    „Solvinity“ yra vienas iš svarbių tiekėjų, susijusių su Nyderlandų skaitmeninės tapatybės sprendimais. Įmonės valdomos platformos paslaugos naudojamos „DigiD“ ekosistemoje, kuri gyventojams leidžia prisijungti prie viešųjų ir privačių e. paslaugų, įskaitant kontaktą su valdžios institucijomis.

    Kodėl sandoris sukėlė įtampą?

    „Kyndryl“ apie planus įsigyti „Solvinity“ buvo paskelbusi 2025 metų lapkritį, tačiau sandoris greitai tapo jautrus dėl kritinės skaitmeninės infrastruktūros kontrolės. Nyderlandų institucijos signalizavo, kad skaitmeninės tapatybės grandinėje esantys tiekėjai gali turėti reikšmės ne tik paslaugų kokybei, bet ir nacionaliniam saugumui.

    Valstybės sekretorė skaitmeninės ekonomikos klausimams Willemijn Aerdts laiške parlamentui nurodė, kad patikros institucija įžvelgė galimą riziką viešajam interesui. Vyriausybė pritarė rekomendacijai ir įsigijimą sustabdė.

    Europos kryptis: mažiau priklausomybės

    Šis atvejis išryškina platesnę tendenciją Europoje, kur vis dažniau keliamas klausimas, kiek kritinės skaitmeninės paslaugos turėtų priklausyti užsienio kapitalui. Skaitmeninė tapatybė, debesija ir duomenų infrastruktūra laikomi sritimis, kuriose sutrikimai ar netinkama kontrolė gali greitai paveikti milijonus vartotojų.

    Artėjant Europos Komisijos planuojamam skaitmeninės suvereniteto paketui, tokie sprendimai gali tapti dažnesni, ypač kai kalbama apie pagrindines valstybės skaitmenines paslaugas. Tikimasi, kad Europos iniciatyvos daugiau dėmesio skirs debesijos, puslaidininkių ir DI rizikų valdymui, tiekimo grandinių atsparumui bei strateginių technologijų kontrolei.

    „Kyndryl“ reakcija ir galimos pasekmės

    „Kyndryl“ pareiškė esanti labai nusivylusi sprendimu ir teigė, kad procesą užgožė politizavimas. Bendrovės vertinimu, sandoris būtų atnešęs aiškią naudą „Solvinity“ klientams ir Nyderlandų gyventojams.

    Praktiniu lygmeniu sprendimas gali paveikti „Kyndryl“ plėtros planus Europoje, įskaitant neseniai atidarytą biurą Briuselyje. Tuo pat metu jis siunčia signalą rinkai, kad kritinių skaitmeninių paslaugų tiekėjų įsigijimai Nyderlanduose bus vertinami griežtai, o viešojo intereso kriterijus gali nusverti komercinę logiką.

  • „TeraWulf“ įsigijo Kentukio sklypą 1 GW duomenų centrui: investuotojai sureagavo akcijų šuoliu

    „TeraWulf“ įsigijo Kentukio sklypą 1 GW duomenų centrui: investuotojai sureagavo akcijų šuoliu

    Kriptovaliutų kasimo bendrovė „TeraWulf“ pranešė įsigijusi sklypą Rytų Kentukyje, kuriame planuojama vystyti didelio masto duomenų centrų miestelį. Rinka į naujieną sureagavo iš karto: bendrovės akcijos prekybos metu šoktelėjo daugiau nei 12 proc.

    Įsigyta teritorija vadinama Muskie duomenų miesteliu ir yra EastPark pramoniniame parke, kurio bendras plotas siekia apie 4 kvadratinius kilometrus. Projektui numatyta maždaug 285 akrų, arba apie 1,15 kvadratinio kilometro, vystymo zona, o pats sklypas pritaikytas vadinamajam hiperskalės duomenų centrų formatui.

    1 gigavatas galios ir nauja kryptis

    „TeraWulf“ skelbia, kad planuojamas miestelis turėtų turėti daugiau nei 1 gigavato elektros galios potencialą. Tokie pajėgumai aktualūs ne tik kriptovaliutų kasimui, bet ir didelio našumo skaičiavimams bei dirbtinio intelekto modelių mokymui, kur energijos ir infrastruktūros poreikis yra ypač didelis.

    Pagal pateiktą informaciją, elektros tinklo operatorius Kentucky Power šiuo metu stato 345 kilovoltų pastotę, kuri bus prijungta prie esamo 765 kilovoltų perdavimo tinklo. Kartu su įsigijimu buvo sudaryti ir energijos tiekimo susitarimai, kurie turėtų užtikrinti aiškesnį kelią projektą komercializuoti.

    Kasėjai vis dažniau renkasi HPC

    Pastaraisiais metais dalis kriptovaliutų kasimo bendrovių vis aktyviau persiorientuoja į duomenų centrų paslaugas, ypač ten, kur galima pasiūlyti infrastruktūrą DI ir HPC užsakymams. Ši kryptis laikoma patrauklia, nes tokie klientai dažnai ieško ilgalaikių pajėgumų ir yra pasirengę mokėti už stabilų, aukštos kokybės skaičiavimo resursų tiekimą.

    „TeraWulf“ nurodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos HPC veikla pirmą kartą aplenkė bitkoinų kasimo segmentą. HPC pajamos siekė apie 18,5 milijono eurų iš maždaug 29,9 milijono eurų ketvirčio pajamų, o tai investuotojams tapo papildomu signalu, kad bendrovė rimtai diversifikuoja veiklą.

    „TeraWulf“ vadovas Paul Prager pabrėžė, kad bendrovė pirmiausia mato save kaip energetikos infrastruktūros žaidėją, kuris kuria skaitmeninę infrastruktūrą. „Iš esmės „TeraWulf“ yra energetikos infrastruktūros įmonė, kuri stato skaitmeninę infrastruktūrą, o ne atvirkščiai“, – sakė P. Prager.

    Vietos bendruomenių klausimai ir antras projektas Kentukyje

    Duomenų centrų plėtra JAV vis dažniau sulaukia ir kritikos: dalis bendruomenių baiminasi elektros kainų augimo bei poveikio aplinkai, o šalininkai akcentuoja darbo vietas ir didesnes savivaldybių pajamas iš mokesčių. Tokiose diskusijose ypač svarbūs tampa projektų energijos šaltiniai, tinklo pralaidumas ir aiškūs įsipareigojimai dėl infrastruktūros finansavimo.

    Muskie miestelis būtų antras didesnis „TeraWulf“ projektas Kentukyje greta jau vystomo 480 megavatų objekto Hancock apygardoje. Bendrovė teigia orientuosis į disciplinuotą augimą, rinkdamasi vietas su patikima elektros kontrole, plėtros potencialu, tvirtais ryšiais su komunalinių paslaugų tiekėjais ir aiškiu komercializavimo planu.

  • Ispanija užblokavo „Polymarket“ ir „Kalshi“: rinkų be licencijų laukia vis griežtesnė kontrolė

    Ispanija užblokavo „Polymarket“ ir „Kalshi“: rinkų be licencijų laukia vis griežtesnė kontrolė

    Ispanijos lošimų priežiūros institucija nurodė šalies mastu apriboti prieigą prie prognozių rinkų platformų „Polymarket“ ir „Kalshi“. Reguliuotojas teigia, kad abi paslaugos veikė neturėdamos privalomo administracinio leidimo, todėl pradėtos drausminės procedūros.

    Sprendimas paskelbtas Ispanijos oficialiajame valstybės leidinyje, o blokavimas įvardijamas kaip laikinoji priemonė. Numatoma, kad tyrimo ir vertinimo procesas gali trukti apie tris–keturis mėnesius, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl galimų sankcijų.

    Kodėl tai laikoma lošimais?

    Ispanijos praktikoje prognozių rinkos, kai statoma už neapibrėžtus būsimus įvykius, dažnai priskiriamos lošimų veiklai. Tokiu atveju operatorius turi turėti specialią licenciją, o be jos teikiamos paslaugos laikomos neleistinomis.

    Reguliuotojas taip pat akcentuoja vartotojų apsaugos elementus, kurie paprastai privalomi licencijuotoms platformoms. Tarp jų minimi tapatybės patikrinimai, nepilnamečių prieigos ribojimai ir savanoriško savęs apribojimo mechanizmai, skirti rizikingam lošimui valdyti.

    Pranešimai ir vykdymas praktikoje

    Institucijos nurodo, kad tiesiogiai įteikti pranešimus platformoms buvo sudėtinga, nes su jomis nepavyko susisiekti nurodytais adresais užsienyje. Dėl to informacija apie sprendimą pateikta per oficialų leidinį, kaip numato administracinė tvarka.

    Toks modelis rodo, kad reguliuotojai vis dažniau renkasi techninį prieigos ribojimą, kai paslaugos teikėjas nėra registruotas šalyje arba neturi vietinio atstovavimo. Praktikoje tai reiškia, kad vartotojams prieiga gali būti blokuojama per interneto tiekėjų lygmenį.

    Platesnis sugriežtinimas pasaulyje

    Ispanijos sprendimas papildo pastaruoju metu matomą griežtesnį požiūrį į prognozių rinkas skirtingose jurisdikcijose. Kai kuriose šalyse jos vertinamos kaip lošimai, kitur akcentuojama investuotojų apsauga ir rizika, kad tokios rinkos gali veikti už reguliavimo ribų.

    Reguliavimo kryptis aiški: jei platforma priima statymus ar panašaus pobūdžio įsipareigojimus dėl ateities įvykių baigčių, institucijos tikisi licencijavimo, atitikties procedūrų ir vartotojų apsaugos priemonių. Dėl to prognozių rinkoms, ypač veikiančioms tarptautiniu mastu, tampa vis sunkiau išvengti nacionalinių taisyklių taikymo.

  • „Umbra“ ir „Streamflow“ Solanoje paleido konfidencialų žetonų vestingą: taikosi į 97 mlrd. eurų rinką

    „Umbra“ ir „Streamflow“ Solanoje paleido konfidencialų žetonų vestingą: taikosi į 97 mlrd. eurų rinką

    Privatumo sprendimų kūrėja „Umbra“ kartu su žetonų paskirstymo platforma „Streamflow“ pristatė konfidencialų žetonų vestingą Solanos tinkle. Įmonės teigia, kad tai leidžia projektams planuoti ir vykdyti žetonų išleidimą bei paskirstymą taip, kad konkrečios perlaidos nebūtų lengvai atsekamos viešoje grandinėje.

    Integracija paremta „Arcium“ šifruoto vykdymo varikliu, kuris, anot kūrėjų, suteikia galimybę išlaikyti įprastas „Streamflow“ funkcijas. Tarp jų yra laiko pagrindu veikiantys užraktai, kainos sąlygomis paremti mechanizmai ir kiti paskirstymo scenarijai, tačiau pats žetonų pervedimų „pėdsakas“ tampa mažiau atviras stebėtojams.

    Praktiškai tai reiškia, kad gavėjai vestingą pasiekiančius žetonus gauna į „Umbra“ pinigines, o kiekvienas naujas vestingo grafikas papildo bendrą anonimiškumo telkinį. Kūrėjų logika paprasta: kuo daugiau dalyvių ir perlaidų, tuo sunkiau atskirti atskiras operacijas ir susieti jas su konkrečiais gavėjais.

    „Tai svarbus momentas visai industrijai“, – sakė „Umbra“ įkūrėjas Kru Shah.

    Konfidencialumo argumentas šioje srityje dažnai siejamas su tuo, kad tradicinis vestingas beveik visada yra visiškai matomas grandinėje. Tai leidžia bet kam stebėti, kokio dydžio alokacijos ir kokiais terminais pasieks konkrečius adresus, o tokia informacija gali kurti spekuliacines įtampas rinkoje ir padidinti riziką, kad atsiras bandymų išnaudoti iš anksto žinomus atrakinimo grafikus.

    „Streamflow“ pabrėžia, kad jų platforma aptarnauja daugiau nei 1 300 000 naudotojų ir virš 40 000 projektų, o dabar klientams bus siūlomi du konfidencialaus vestingo keliai. Vienas jų orientuotas į standartinius poreikius su numatytomis kainodaros sąlygomis, kitas skirtas didelės apimties arba specifinių reikalavimų turintiems projektams.

    Bendrovės tikina jau turinčios aktyvių derybų su dideliais klientais, o daugiau pranešimų žada artimiausiu metu. Jų vertinimu, vien 2025 metais per vestingo ir atrakinimo grafikus rinkoje buvo išleista apie 97 000 000 000 eurų vertės žetonų, o didžioji dalis tokių procesų iki šiol buvo visiškai vieši.

    „Onchain privatumas yra kita riba, kurią turime pasiekti, jei norime platesnio pritaikymo“, – sakė „Streamflow“ vadovė Malisha Stanojevic.

    „Umbra“ anksčiau viešai atvėrė prieigą prie savo Solanos privatumo piniginės, o taip pat skelbė pritraukusi 155 000 000 eurų vertės įsipareigojimų per žetonų platinimą „MetaDAO“ platformoje. Šie žingsniai rodo, kad privatumo infrastruktūra Solanoje tampa ne pavieniu eksperimentu, o atskira, sparčiai augančia ekosistemos kryptimi.

  • „Coinbase“ kurta Base pristatė MCP vartus: DI asistentai, tokie kaip ChatGPT, galės inicijuoti sandorius

    „Coinbase“ kurta Base pristatė MCP vartus: DI asistentai, tokie kaip ChatGPT, galės inicijuoti sandorius

    „Coinbase“ inkubuotas „Ethereum“ mastelio sprendimas Base pristatė Base MCP protokolą, kuris veikia kaip saugūs vartai tarp vartotojo paskyros Base programėlėje ir DI sąsajų, palaikančių atvirą MCP standartą. Tarp minimų pavyzdžių yra „ChatGPT“, Claude ir „Cursor“.

    Naujovės esmė paprasta: vartotojai galės natūralia kalba pateikti užklausas, o DI asistentas padės paruošti veiksmus, susijusius su kriptoturto valdymu Base tinkle. Tai gali apimti žetonų keitimą, lėšų pervedimus ir sąveiką su Base ekosistemos programomis.

    MCP yra „Model Context Protocol“ trumpinys, o šį atvirą standartą formalizavo „Anthropic“. Base MCP yra šio protokolo įgyvendinimas, kurį galima atsisiųsti ir naudoti DI klientuose, kad jie galėtų saugiau „susikalbėti“ su vartotojo pinigine ir programomis.

    Base teigia, kad sprendimas yra nekastodinis, todėl MCP serveris neturi prieigos prie vartotojo privačių raktų. Praktikoje DI agentas suformuoja sandorio iškvietimą ir išsaugo jį kaip laukiančią užklausą, o galutinį patvirtinimą bei pasirašymą vartotojas atlieka per savo Base paskyrą.

    Autentifikavimui naudojamas „OAuth 2.1“ standartas, plačiai taikomas prisijungimo sprendimuose. Base taip pat akcentuoja saugumo argumentą: kai sandoriai kuriami lokaliai, o ne „paimami“ iš potencialiai suklastotos svetainės, galima sumažinti dalį įprastų rizikų, tokių kaip domenų užgrobimas ar sukčiavimas per netikras nuorodas.

    Starto metu Base MCP numatytos integracijos su įvairiomis Base tinkle veikiančiomis programomis, apimančiomis skolinimą, žetonų keitimą ir išvestinių priemonių prekybą. Tarp minimų projektų yra Morpho, Moonwell, Avantis, Aerodrome ir „Uniswap“, o Base signalizuoja ketinimą toliau investuoti į tokio tipo sąsajas.