Blog

  • Mažeikių rajone baigiasi balsavimas už gyventojų projektus: iš 13 idėjų atrinktos 6

    Mažeikių rajono savivaldybė primena, kad iki birželio 1 dienos gyventojai dar gali balsuoti už bendruomenės pasiūlytas idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti. Šiemet buvo pateikta 13 projektų, o po vertinimo finansuoti tinkamais pripažinti 6.

    Balsavimas vyksta dviejose kategorijose: didelės ir mažos apimties projektų. Kiekvienoje kategorijoje gyventojas gali pasirinkti tik vieną projektą, todėl pasirinkimas turi tiesioginę įtaką, kurios idėjos bus įgyvendinamos.

    Kas gali balsuoti ir kaip?

    Balsuoti gali Mažeikių rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai nuo 16 metų. Tai viena iš dalyvaujamojo biudžeto priemonių, kai dalis savivaldybės lėšų paskirstoma pagal pačių gyventojų sprendimą.

    Balsuoti galima elektroniniu būdu, mobiliojoje programėlėje „Mažeikietis“, pasirinkus modulį Apklausos. Savivaldybė pabrėžia, kad balsavimas trunka ribotą laiką, todėl gyventojai raginami neatidėlioti.

    Kokie projektai pateikti balsavimui?

    Didelės apimties kategorijoje pateikti du projektai: A. Vienažindžio pėsčiųjų tako plėtra Laižuvos miestelyje ir Taikos skvero pėsčiųjų takų, lietaus nuvedimo sistemos bei aikštelės sutvarkymas Mažeikiuose. Abu projektai orientuoti į kasdienį patogumą ir saugesnį judėjimą.

    Mažos apimties kategorijoje pateiktos keturios idėjos, įgyvendinamos seniūnijose, išskyrus Mažeikių seniūniją. Tai Apšviesta ir jauki Laižuva, Kaime gyventi gera Tirkšlių seniūnijoje, Takas link Ventos skardžio Reivyčiuose ir daugiafunkcinė lauko edukacinė erdvė su infrastruktūra Pikelių miestelyje Židikų seniūnijoje.

    Kiek lėšų skiriama ir kas bus toliau?

    Šių metų dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvoms savivaldybė yra numačiusi 255 000 eurų. Balsavimu išrinkti projektai, kaip skelbiama, būtų įgyvendinami kitais metais, o savivaldybė planuos darbus pagal laimėjusius gyventojų sprendimus.

    Paraiškos projektams buvo teikiamos nuo kovo 2 dienos iki balandžio 1 dienos. Savivaldybė teigia, kad toks modelis leidžia tiksliau atliepti vietos poreikius, o gyventojams suteikia realų instrumentą spręsti, kas jų aplinkoje turėtų keistis pirmiausia.

  • Mažeikių rajone griežtinama kontrolė: apleistiems sklypams taikys 4 proc. mokestį

    Mažeikių rajono savivaldybės administracija primena, kad neprižiūrimi ir apleisti žemės sklypai apmokestinami padidintu tarifu. Tokiems sklypams taikomas 4 proc. žemės mokesčio tarifas, taip pat 4 proc. žemės nuomos mokestis už valstybinę žemę.

    Savininkai, valstybinės žemės nuomininkai ir naudotojai sklypus sutvarkyti turi iki 2026 metais liepos 15 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra užkirsti kelią teritorijų apleidimui ir mažinti aplinkos taršą bei vizualinę netvarką.

    Kada sklypas laikomas apleistu?

    Į apleistų sklypų sąrašus įtraukiami neprižiūrimi žemės sklypai, kai fiksuojamas bent vienas iš aiškių požymių. Tarp jų minima sąvartyno formavimas, šiukšlių ir statybinio laužo kaupimas ar padrikas išpylimas, taip pat teršiančių medžiagų laikymas ne tam skirtose vietose.

    Apleidimu taip pat laikoma, kai sklype laikomos akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės ar jų dalys, nenaudojami statybiniai vagonėliai, laikinieji statiniai. Prie požymių priskiriama ir tai, kad sklypas nešienaujamas, apaugęs krūmais ar sumedėjusiais augalais, yra avarinės būklės medžių.

    Ką privalo užtikrinti savininkai ir nuomininkai?

    Savivaldybė primena, kad žemė turi būti naudojama, prižiūrima ir tvarkoma taip, kad būtų tinkama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šis reikalavimas galioja tiek žemės ūkio paskirties sklypams, tiek gyvenamųjų namų teritorijoms, komercinės ar visuomeninės paskirties objektų teritorijoms, rekreacinėms ir kitoms teritorijoms.

    Praktikoje tai reiškia, kad sklype neturi kauptis atliekos, jis neturi tapti sandėliavimo aikštele netvarkingiems daiktams ar taršiems likučiams. Taip pat tikimasi elementarios priežiūros, kad teritorija nekeltų grėsmės aplinkai ir aplinkiniams gyventojams.

    Kada vyks patikrinimai?

    Mažeikių rajone apleistų žemės sklypų patikrinimai numatyti nuo liepos 15 dienos. Nustačius, kad sklypas atitinka apleisto sklypo požymius, jis gali būti įtrauktas į atitinkamą sąrašą, o tuomet pritaikomas ir padidintas 4 proc. tarifas.

    Gyventojams, turintiems abejonių dėl sklypo būklės ar reikalavimų, verta iš anksto įsivertinti, ar teritorijoje nėra apleidimo požymių, ir pasirūpinti tvarkymu dar iki patikrinimų pradžios. Tai dažnai leidžia išvengti ne tik didesnio mokesčio, bet ir papildomų ginčų dėl sklypo statuso.

  • Mažeikių rajone plečiamos priedangos: pasirašyta sutartis, darbai apims mokyklas ir darželius

    Mažeikių rajono savivaldybė kartu su partneriais pradeda naują priedangų atnaujinimo etapą – pasirašyta projekto VRM-003-K-034 Priedangų infrastruktūros plėtra Mažeikių rajono savivaldybėje finansavimo sutartis. Savivaldybė skelbia, kad tikslas – užtikrinti, jog priedangos realiai veiktų krizės, ekstremaliosios situacijos ar karinės grėsmės atveju.

    Projektas įgyvendinamas pagal veiklą Priedangų infrastruktūros plėtra, kuri orientuota į pasirengimo krizių valdymui stiprinimą ir galimų padarinių mažinimą. Darbai finansuojami Valstybės gynybos fondo lėšomis, numatant galimybę padengti iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų.

    Finansavimo sutartį pasirašė Vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija, kuri yra projekto vykdytoja. Savivaldybė akcentuoja, kad priedangų kokybė vertinama ne vien pagal būklę, bet ir pagal tai, ar jos yra pasiekiamos, saugios bei pritaikytos skirtingiems gyventojų poreikiams.

    Investicijos numatytos partnerių valdomuose objektuose, kuriuose planuojamas priedangų infrastruktūros gerinimas. Tarp jų – Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio progimnazija, lopšeliai-darželiai Berželis ir Bitutė, Mažeikių moksleivių namai, Viekšnių gimnazija, Tirkšlių kultūros centras ir Mažeikių dailės mokykla.

    Pagrindiniai darbai ir sprendiniai

    Pagal kiekvieno objekto poreikius bus parenkami konkretūs sprendiniai, apimantys tiek techninį įvertinimą, tiek realius infrastruktūros atnaujinimo darbus. Savivaldybė nurodo, kad svarbus prioritetas – saugi evakuacija, patikimas vėdinimas, gaisrinė sauga ir priedangų pritaikymas riboto judumo asmenims.

    Projekto lėšomis gali būti atliekamos konstrukcijų ekspertizės, projektavimo darbai, įrengiami evakuaciniai išėjimai ir evakuacinis apšvietimas. Taip pat numatomi sprendimai, susiję su apsauga nuo smūgio bangos, langų apsauga, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemomis.

    Į planuojamas priemones patenka mechaninio arba natūralaus vėdinimo sprendiniai, rezervinio elektros tiekimo sistemų ir generatorių įrengimas. Kartu gali būti atnaujinamos vidaus erdvės gyventojų apsaugai, perkamos vandens talpyklos, biotualetai ir kitos būtiniausios priemonės, reikalingos priedangai funkcionuoti.

    Kada planuojama pabaiga?

    Numatyta projekto veiklų įgyvendinimo trukmė – 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos. Savivaldybė teigia, kad įgyvendinus projektą bus gerinama ne tik konkrečių pastatų infrastruktūra, bet ir bendras Mažeikių rajono atsparumas galimiems sutrikimams.

    Priedangų stiprinimas pastaraisiais metais tampa viena svarbiausių civilinės saugos krypčių, ypač daug dėmesio skiriant realiam pasirengimui ir praktiniam pritaikomumui. Šiuo projektu siekiama, kad priedangos būtų ne formalus statusas, o veikianti apsaugos priemonė gyventojams.

  • Mažeikių savivaldybėje – ikimokyklinukų vizitas pas merę: vaikai išbandė mero kėdę

    Mažeikių rajono savivaldybėje gegužės 26 dieną apsilankė lopšelio-darželio „Gintarėlis“ priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai su pedagogais. Jie susitiko su savivaldybės mere Rūta Matulaitiene ir iš arti susipažino su savivaldos darbu.

    Susitikimo metu merė vaikams papasakojo, už ką yra atsakingas meras, kaip planuojami darbai ir kokie sprendimai kasdien daro įtaką rajono gyventojams. Pasak savivaldybės, ugdytiniai domėjosi ir tuo, ar ateityje patys norėtų imtis tokios veiklos.

    Vaikai klausė ir asmeniškesnių, jiems svarbių klausimų apie merės šeimą, laisvalaikį bei augintinius. Tokios temos, anot pedagogų, padeda kurti artimesnį ryšį su institucijomis ir skatina drąsiau klausti bei diskutuoti.

    Kaip ugdomas pilietiškumas?

    Švietimo ekspertai pabrėžia, kad ankstyvos pažintys su viešuoju sektoriumi yra viena iš pilietiškumo ugdymo formų, kai vaikai mokosi, kaip veikia sprendimų priėmimas, kas yra atsakomybė ir atstovavimas. Tokie vizitai dažnai tampa praktine socialinio ugdymo dalimi, papildančia veiklas darželyje.

    Priešmokykliniame amžiuje ypač veiksmingos patyriminės patirtys, kai institucijos nėra suvokiamos kaip tolimos ar nepasiekiamos. Gyvas pokalbis, galimybė pamatyti darbo aplinką ir užduoti klausimus padeda formuoti supratimą, kad vietos valdžia yra bendruomenės dalis.

    Simbolinis akcentas – mero kėdė

    Susitikimo pabaigoje merė pakvietė kiekvieną vaiką „pasimatuoti“ mero kėdę. Savivaldybė teigia, kad toks simbolinis gestas sustiprino vaikų įspūdį ir pavertė vizitą ne tik informatyviu, bet ir įsimintinu.

    Mažeikių rajono savivaldybė pažymi, kad panašios edukacinės iniciatyvos padeda stiprinti bendruomeniškumą, skatina domėtis aplinka ir ugdo pasitikėjimą viešosiomis institucijomis. Tokie susitikimai paprastai organizuojami bendradarbiaujant su ugdymo įstaigomis ir tampa tęstinių pilietinio ugdymo veiklų dalimi.

  • Utenos rajone pradėtas Sosnovskio barščio naikinimas: tvarkys 25 radavietes 10,15 ha plote

    Projektas startuoja 2026 metais

    Utenos rajono savivaldybėje pradedamas Sosnovskio barščio gausos reguliavimo projektas, kuriuo siekiama sustabdyti invazinio augalo plitimą ir sumažinti jo daromą žalą. Darbai numatyti nuo 2026 metų gegužės 5 dienos iki 2029 metų rugpjūčio 1 dienos.

    Projektas įgyvendinamas kaip jungtinės iniciatyvos Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė dalis. Pagrindinis tikslas yra taikyti priemones taip, kad būtų galima įvertinti jų efektyvumą kasmetine stebėsena ir, jei reikia, koreguoti veiksmus.

    Kodėl Sosnovskio barštis pavojingas?

    Sosnovskio barštis laikomas viena problemiškiausių invazinių rūšių Lietuvoje, nes greitai užima atviras teritorijas ir išstumia vietinę augaliją. Tankūs sąžalynai ypač keičia pievų ir pakrančių buveines, todėl mažėja biologinė įvairovė ir nukenčia vertingos natūralios teritorijos.

    Šis augalas kelia riziką ir žmonių sveikatai, nes jo sultys, patekusios ant odos ir veikiamos saulės, gali sukelti cheminius nudegimus. Dėl to savivaldybės darbai orientuoti ne tik į aplinkosaugą, bet ir į prevenciją vietose, kuriose lankosi gyventojai.

    Kokie darbai numatyti Utenos rajone?

    Projekto metu Utenos rajono savivaldybės teritorijoje planuojama tvarkyti 25 Sosnovskio barščio radavietes, kurios užima apie 10,15 hektaro. Savivaldybė nurodo, kad augalas yra išplitęs tiek Utenos mieste, tiek rajone, o tankumas skirtingose vietose nevienodas.

    Didžiausias tankumas paprastai nustatomas nešienaujamose, apleistose pievose, taip pat prie medžių ar krūmynų. Mažesnis tankumas dažniau fiksuojamas nuolat šienaujamose pievose, tačiau radavietės aptinkamos ir šlaituose, ir urbanizuotose teritorijose.

    Numatoma taikyti tiek mechanines, tiek chemines priemones: naikinimą purškiant rankiniu arba traktoriniu purkštuvu, augalų kasimą bei šienavimą, kai barščiai nupjaunami. Lygiagrečiai visą projekto laikotarpį vyks populiacijos stebėsena, kad būtų aiškiau, kurios priemonės konkrečiose vietovėse duoda geriausią rezultatą.

    Bendra projekto vertė siekia 34 612,01 eurų, o tokio pat dydžio subsidiją numatyta skirti per Aplinkos projektų valdymo agentūrą. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas nėra vienkartinis išnaikinimas, o nuoseklus kelių metų darbas, leidžiantis sumažinti augalo atsinaujinimą ir stabdyti plitimą.

  • Utenoje dviem dienoms ribos eismą Sėlių gatvėje: kas keisis per asfaltavimo darbus

    Utenos mieste planuojami asfaltavimo darbai Sėlių gatvėje, todėl vairuotojų laukia laikini eismo ribojimai. Savivaldybė informuoja, kad ribojimai numatyti 2026 metų gegužės 27 dieną ir 2026 metų gegužės 28 dieną.

    Darbų metu gyventojams ir miesto svečiams rekomenduojama iš anksto suplanuoti maršrutus ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvias gatves. Laikinai sulėtėjęs eismas ar pravažiavimo pokyčiai gali lemti didesnes spūstis piko metu, ypač ryte ir vakare.

    Skelbiama, kad asfaltavimo laikotarpiu bus užtikrinamas pravažiavimas avarinėms tarnyboms. Tokia praktika taikoma daugelyje miestų, kad net ir vykstant darbams būtų išlaikytas kritinių paslaugų pasiekiamumas.

    Darbus Sėlių gatvėje atliks bendrovė „Melingos keliai“. Gyventojų atsiprašoma už laikinus nepatogumus ir primenama atidžiau laikytis kelio ženklų, nes darbų zonose dažniausiai keičiasi eismo organizavimas ir didėja pažeidžiamų eismo dalyvių rizika.

  • Sirutėnų seniūnaitijoje vyks seniūnaičio rinkimai: kada ir kur rinksis Sudeikių seniūnijos gyventojai

    Sudeikių seniūnijos Sirutėnų seniūnaitijoje birželio 19 dieną vyks seniūnaičio rinkimai. Seniūnaitis bus renkamas gyventojų susirinkime, kuris numatytas 17.00 valandą Sirutėnų laisvalaikio salėje, Rašio g. 9, Sirutėnų kaime.

    Seniūnaitis yra arčiausiai gyventojų esantis vietos savivaldos atstovas, padedantis spręsti kasdienius seniūnaitijos klausimus ir palaikyti ryšį su seniūnija. Į tokį susirinkimą kviečiami Sirutėnų seniūnaitijos gyventojai, norintys dalyvauti renkant atstovą ir aptariant aktualiausius bendruomenės reikalus.

    Kuriai teritorijai renkamas seniūnaitis

    Rinkimai skirti Sirutėnų seniūnaitijai, kuri apima Avietynės viensėdį, Garnelių kaimą, Girelės viensėdį, Juozapavos viensėdį ir Kavoliškio kaimą. Taip pat į seniūnaitijos teritoriją įeina Padbuožės kaimas, Sirutėnų kaimas, Šaltupio viensėdis bei Karveliškio kaimo sodų bendrija Apynėlis.

    Seniūnaitijai priklauso ir Voverynės kaimo sodų bendrijos Voverynė bei Stumbras. Gyventojai, gyvenantys šiose vietovėse, kviečiami sekti kandidatų teikimo terminus ir atvykti į susirinkimą balsuoti.

    Kas gali siūlyti kandidatus

    Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje vyksta rinkimai, gyventojai. Gyventojų siūlymas turi būti pasirašytas ne mažiau kaip 3 tos seniūnaitijos gyventojų.

    Kandidatus taip pat gali kelti bendruomeninės organizacijos, pateikdamos susirinkimo protokolą arba jo išrašą. Kandidatams Sudeikių seniūnijai reikia pateikti rašytinį sutikimą dalyvauti rinkimuose, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, gyvenimo aprašymą ir 3 x 4 centimetro nuotrauką.

    Registracijos terminai ir kontaktai

    Kandidatų registracija prasideda birželio 4 dieną ir baigiasi birželio 11 dieną. Gyventojai, svarstantys kelti kandidatą ar patys norintys dalyvauti rinkimuose, raginami dokumentus pateikti neatidėliojant, kad iki susirinkimo būtų aiškus kandidatų sąrašas.

    Dėl papildomos informacijos galima kreiptis telefonu +370 682 13300. Susirinkimo metu gyventojai galės išgirsti kandidatų prisistatymus ir pasirinkti seniūnaitį, kuris atstovaus seniūnaitijos interesams artimiausiu laikotarpiu.

  • Ekstremalios situacijos: ką namuose pasiruošti 72 valandoms ir kur Jonavoje rasti priedangas

    Ekstremalios situacijos: ką namuose pasiruošti 72 valandoms ir kur Jonavoje rasti priedangas

    Ekstremali situacija gali užklupti netikėtai, todėl pasirengimas iš anksto sumažina stresą ir padeda greičiau priimti sprendimus. Išgirdus perspėjimo sirenas ar gavus pranešimą telefone, svarbiausia išlikti ramiems, sekti oficialią informaciją ir vykdyti institucijų nurodymus.

    Rengiantis rekomenduojama planuoti bent 72 valandų laikotarpį, kai pagalba ar įprastos paslaugos gali vėluoti. Tokiu atveju svarbu turėti namuose vandens, negendančio maisto, būtinų vaistų ir pirmosios pagalbos priemonių, taip pat žibintuvėlį, baterijų ir radiją ar kitą informacijos priėmimo priemonę.

    Ne mažiau aktualu pasirūpinti ryšiu: pravartu turėti įkrautą telefoną, išorinę bateriją, automobilinį įkroviklį, o šeimos nariams iš anksto susitarti dėl susitikimo vietos ir kontakto, jei ryšys sutriktų. Taip pat praverčia svarbiausių dokumentų kopijos ir atsargos grynųjų pinigų nenumatytiems atvejams.

    Kur slėptis pavojaus metu

    Gyventojams svarbu žinoti, kur yra artimiausia priedanga ar kolektyvinės apsaugos statinys. Priedanga skirta trumpalaikei apsaugai, kai kyla oro pavojaus grėsmė, o kolektyvinės apsaugos statiniai paprastai pritaikyti didesniam žmonių srautui ir laikinam prieglobsčiui ekstremaliųjų situacijų ar karo metu.

    Jonavoje priedangos numatytos įvairiose viešose įstaigose ir pastatuose, tarp jų mokyklose, darželiuose, sporto centre, taip pat dalyje daugiabučių. Tokios vietos planuojamos taip, kad pavojaus atveju gyventojai galėtų greitai pasiekti artimiausią saugesnę erdvę savo mikrorajone.

    Kokios vietos numatytos Jonavoje

    Pagal savivaldybės skelbiamą informaciją, Jonavos mieste priedangos numatytos, pavyzdžiui, Chemikų gatvėje esančiose ugdymo įstaigose, Kauno gatvės mokyklose bei sporto centre Žeimių gatvėje. Dalis objektų pažymėti kaip kolektyvinės apsaugos statiniai, o jų talpa skiriasi nuo kelių dešimčių iki daugiau nei 1 000 žmonių.

    Jonavos rajone priedangų vietos nurodomos ir seniūnijose bei kultūros centruose, taip pat kai kuriuose mokyklų skyriuose. Praktinis patarimas gyventojams paprastas: dar ramybės metu pasižiūrėkite, kuri vieta yra arčiausiai jūsų namų ar darbo, ir susitarkite su artimaisiais, kaip elgsitės, jei tektų judėti skubiai.

    Kaip pasiruošti realiai, o ne teoriškai

    Pats efektyviausias pasirengimas yra tas, kurį galima įgyvendinti kasdienybėje: atsargas atnaujinti, vaistus pasitikrinti pagal galiojimą, o kuprinę su būtiniausiais daiktais laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje. Jei namuose yra vaikų, senjorų ar lėtinių ligų turinčių žmonių, pasirengimą verta planuoti individualiai, numatant papildomas priemones.

    Taip pat svarbu iš anksto įvertinti, kaip elgsitės dingus elektrai ar ryšiui, ir kur gausite patikimą informaciją. Reguliarus pasirengimo peržiūrėjimas kas kelis mėnesius padeda užtikrinti, kad planas būtų aktualus, o atsargos realiai tinkamos naudoti.

  • „Airtech Open 2026“ dronų lenktynės Kėdainiuose: kas buvo greičiausi savo amžiaus grupėse

    „Airtech Open 2026“ dronų lenktynės Kėdainiuose: kas buvo greičiausi savo amžiaus grupėse

    Gegužės 23 dieną Kėdainių arenoje įvyko 3–12 klasių mokinių dronų varžybos „Airtech Open 2026“, sutraukusios gausų dalyvių ir žiūrovų būrį. Finale netrūko įtampos: trasoje sprendėsi sekundės, o klaidos kainavo pozicijas.

    Varžybos tapo ne tik sportiniu renginiu, bet ir proga parodyti dronų technologijų pritaikymą edukacijoje. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie startai ugdo mokinių techninį raštingumą, reakciją, planavimą ir atsakomybę.

    Nugalėtojai pagal amžiaus grupes

    3–4 klasių grupėje greičiausias buvo Modestas Orentas iš Tauragės, antrą vietą iškovojo Aretas Rylskis iš Kėdainių, trečią – Domas Masevičius iš Kėdainių. Šioje grupėje ypač ryškiai matėsi, kiek daug lemia susikaupimas ir taisyklingas trasos įveikimas.

    5–8 klasių grupėje pirmą vietą laimėjo Kajus Sapronaitis iš Jonavos, antras liko Amiras Altaki iš Kėdainių, trečias – Hubertas Petkus iš Jonavos. Finale dalyviai demonstravo tikslų manevravimą, o rezultatus skyrė labai nedideli laiko skirtumai.

    9–12 klasių grupėje nugalėjo Neitas Žičkus iš Tauragės, antrą vietą pelnė Jokūbas Ačas iš Tauragės, trečią – Benas Damulis iš Jonavos. Vyresniųjų grupėje tempas buvo aukščiausias, o taktiniai sprendimai trasoje tapo lemiamu faktoriumi.

    Organizatoriai: svarbu parodyti teigiamą pusę

    Varžybas organizavusios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros LINEŠA atstovai akcentavo, kad renginys skirtas ir bendruomenei suburti, ir mokslo metų pabaigai pažymėti. Kartu tai – būdas priminti, jog dronai nėra vien su saugumu siejamos antraštės, bet ir mokymosi bei inovacijų įrankis.

    „Renginys atskleidė, kaip per metus patobulėjo mūsų mokiniai ir kaip patobulėjome mes patys. Dar rugpjūtį spėliojome, kiek vaikų pasirinks „Airtech“ mokymus, o šiandien surenkame visą areną bendruomenės“, – sakė Kristina Virgaylė, LINEŠA „Airtech“ skyriaus vadovė.

    Pasak jos, varžybų geografija ir formatas bus plečiami, o artimiausias didesnis startas planuojamas Klaipėdoje. Organizatoriai tikisi, kad reguliarūs renginiai padės atrasti naujų talentų ir išlaikyti mokinių motyvaciją tobulėti.

    Kodėl dronų lenktynės tampa vis populiaresnės?

    „Airtech“ metodinio centro Jonavoje mokytoja Simona Gaurienė teigė, kad dronų lenktynėse vienu metu susitinka greitis, tikslumas ir disciplina. Tokiose varžybose mokiniai lavina reakciją, mokosi įvertinti riziką ir priimti sprendimus realiu laiku.

    „Varžybose netrūko staigių manevrų ir emocijų, kur kiekviena sekundė gali lemti galutinį rezultatą. Tai atskleidžia, kiek daug įgūdžių reikalauja dronų valdymas – nuo reakcijos greičio iki gebėjimo išlaikyti ramybę sudėtingose trasos vietose“, – sakė S. Gaurienė.

    „Airtech“ yra LINEŠA įgyvendinamas projektas, skirtas suteikti mokiniams ir suaugusiesiems dronų valdymo bei konstravimo pagrindus. Prie projekto įgyvendinimo prisideda savivaldybės, o iniciatyvą remia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Krašto apsaugos ministerija.

  • Jaunimo darbuotojų diena Jonavoje: padėkos ir pokalbis apie iššūkius dirbant su jaunais žmonėmis

    Jaunimo darbuotojų diena Jonavoje: padėkos ir pokalbis apie iššūkius dirbant su jaunais žmonėmis

    Jonavoje praėjusią savaitę, minint Jaunimo darbuotojų dieną, surengtas susitikimas, skirtas padėkoti su jaunimu dirbantiems specialistams ir aptarti aktualius kasdienio darbo klausimus. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip keičiasi jaunų žmonių poreikiai ir kokių kompetencijų šiandien labiausiai reikia jaunimo darbuotojams.

    Jaunimo darbuotojus pasveikino Jonavos rajono vicemerė Birutė Gailienė, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lineta Jakimavičienė ir jaunimo reikalų koordinatorė Daiva Skebienė. Savivaldybės atstovai akcentavo, kad jaunimo darbuotojų darbas dažnai lieka nematomas, nors jo rezultatai tiesiogiai susiję su jauno žmogaus motyvacija, savijauta ir įsitraukimu į bendruomenę.

    „Jaunimo darbuotojo darbas – tai pasitikėjimu grįsto santykio kūrimas su jaunu žmogumi, o tai tikrai nėra lengva ir paprasta. Jauni žmonės yra labai skirtingi – kiekvienas atsineša savo patirtis, emocijas ir iššūkius, todėl šis darbas reikalauja daug kantrybės, atvirumo ir nuoširdaus ryšio“, – sakė Birutė Gailienė.

    Susitikime aptarta, kad praktikoje vis dažniau tenka derinti prevencinį darbą, individualias konsultacijas ir bendruomenines veiklas, o kartu spręsti ir itin žemiškus klausimus: kaip pasiekti mažiau įsitraukiančius jaunuolius, kaip reaguoti į ankstyvus emocinių sunkumų signalus ir kaip užtikrinti, kad pagalba būtų prieinama ne tik mieste, bet ir nutolusiose vietovėse.

    Renginyje dalyvavo Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos vadovai, Atvirojo jaunimo centro jaunimo darbuotojos, mobiliojo darbo su jaunimu darbuotoja bei bibliotekos savanorė, prisidedanti prie mobiliojo darbo su jaunimu. Taip pat susitiko projekto „Jungtys“ jaunimo darbuotojos ir atvejo koordinatorės, dirbančios su jaunuoliais, kuriems reikia nuoseklesnio palydėjimo.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad jaunimo darbuotojų stiprybė yra gebėjimas būti šalia tada, kai jaunam žmogui to labiausiai reikia, ir padėti jam susiorientuoti tarp mokymosi, darbo, santykių bei asmeninių iššūkių. Anot jų, tokie susitikimai svarbūs ne tik kaip padėka, bet ir kaip proga suderinti veiksmus, dalintis patirtimis ir užtikrinti, kad jaunimui teikiama pagalba būtų tęstinė.