CP v2

Blog

  • Ignalinoje vaikų pavasario šachmatų turnyras: kas triumfavo U18, U14 ir U10 grupėse

    Ignalinoje vaikų pavasario šachmatų turnyras: kas triumfavo U18, U14 ir U10 grupėse

    Gegužės 23 dieną Ignalinos žiemos sporto centre surengtas vaikų pavasario šachmatų turnyras subūrė jaunuosius šachmatininkus iš viso Ignalinos rajono. Prie lentų netrūko susikaupimo ir azarto, o daugelyje partijų rezultatai sprendėsi tik pačioje pabaigoje.

    Organizatoriai varžybas suskirstė į tris amžiaus grupes, kad dalyviai galėtų rungtis su panašaus pasirengimo varžovais. Toks formatas įprastas vaikų turnyruose, nes leidžia objektyviau įvertinti pažangą ir mažina skirtumus tarp skirtingo amžiaus žaidėjų.

    U18 grupės prizininkai

    Vyriausiųjų dalyvių U18 grupėje pirmąją vietą iškovojo Nojus Šimkus. Antrąją vietą užėmė Alisa Garejeva, trečiąją – Simonas Mitušovas.

    Šioje grupėje ypač svarbus tampa gebėjimas planuoti kelių ėjimų sekas ir valdyti laiką, nes partijos dažnai būna ilgesnės ir taktiškai sudėtingesnės. Tokie turnyrai padeda jaunuoliams pasirengti didesnio masto varžyboms bei ugdo varžybinę discipliną.

    U14 grupės prizininkai

    U14 amžiaus grupėje nugalėtoju tapo Leonardas Gražulis. Antroji vieta atiteko Zigmui Navarskui, trečioji – Matui Kajėnui.

    Šio amžiaus šachmatuose dažnai ryškėja stabilumas ir klaidų mažėjimas, kai vaikai jau turi daugiau patirties turnyruose ir drąsiau renkasi aktyvų žaidimo stilių. Reguliarus dalyvavimas varžybose padeda kryptingai tobulinti atidarymus, taktiką ir pabaigų supratimą.

    U10 grupės prizininkai

    Jauniausiųjų U10 grupėje pirmąją vietą laimėjo Herkus Valėnas. Antroji vieta atiteko Majui Češuliui, trečioji – Viktorui Fedurtsya.

    U10 kategorijoje dažnai labiausiai matomas augantis susidomėjimas šachmatais ir greitas progresas, nes nauji įgūdžiai įsisavinami labai sparčiai. Tokie turnyrai vaikams tampa ir motyvacija, ir praktika, padedančia geriau susitvarkyti su jauduliu bei sprendimų priėmimu spaudžiant laikui.

    Organizatoriai sveikino prizininkus ir visus dalyvius, pabrėždami, kad svarbiausia – įgyta patirtis ir noras toliau tobulėti. Vietos turnyrai prisideda prie šachmatų bendruomenės augimo regione ir padeda atrasti naujus talentus.

  • Dainų dainelė 2026: iki gegužės 30 dienos vyksta balsavimas už Ignalinos jaunųjų atlikėjų pasirodymus

    Dainų dainelė 2026: iki gegužės 30 dienos vyksta balsavimas už Ignalinos jaunųjų atlikėjų pasirodymus

    LRT portale vyksta projekto Dainų dainelė 2026 balsavimas už 12-osios laidos dalyvius. Tarp jų pristatomi ir Ignalinos krašto jaunieji atlikėjai, kuriuos kviečiama palaikyti iki nustatyto termino.

    Šiame etape už Ignaliną balsų laukia Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos dainininkė Urtė Oškinytė. Jos pasirodymui ruoštis padėjo mokytoja Jurgita Antonovienė.

    Taip pat kviečiama palaikyti Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos mokinį Mantą Bendorių. Jį konkursui ruošė mokytoja Vida Ksenzovienė.

    Balsavimas vyksta iki gegužės 30 dienos 20.00 valandos. Organizatoriai primena, kad iš to paties įrenginio per vieną balsavimą galima balsuoti vieną kartą, o įskaitomi tik tokie balsai.

    Projekto organizatoriai skelbia, kad baigiamasis laureatų koncertas numatytas birželio 7 dieną Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tai tradicinis finalinis renginys, kuriame paaiškėja ryškiausi sezono balsai ir scenos debiutai.

  • Cicha mokesčių našta Lenkijoje: į 32 proc. tarifą jau patenka 2,4 mln. gyventojų

    Kas vyksta su pajamų mokesčiu

    Lenkijoje vis daugiau dirbančiųjų patenka į aukštesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, nors tarifų valdžia formaliai nekelia. Esminė priežastis – ilgesnį laiką neindeksuojamos mokesčių ribos, todėl atlyginimams augant, riba realiai „mažėja“.

    Lenkijos finansų ministerijos duomenimis, 2025 metų deklaravimo rezultatai parodė, kad 2,411 mln. mokesčių mokėtojų viršijo 120 000 zlotų metinių pajamų ribą. Tai yra apie 26 700 eurų ir reiškia, kad šiai grupei pajamų daliai taikomas 32 proc. tarifas.

    Per metus šis skaičius šoktelėjo nuo 1,935 mln. žmonių, todėl antrasis tarifas paliečia jau beveik kas dešimtą mokesčių mokėtoją. Prieš kelerius metus tai buvo labiau dideles pajamas gaunančių vadovų ar siaurų sričių specialistų zona, tačiau dabar ji vis dažniau pasiekia viešojo sektoriaus ir pramonės darbuotojus.

    Ekspertai pabrėžia, kad ši dinamika dažnai susijusi ne su „turtėjimu“, o su papildomu darbu – viršvalandžiais, priedais, papildomais budėjimais ar antru etatu. Dėl to 32 proc. tarifas tampa ne tik didelių pajamų, bet ir didesnio darbo krūvio mokesčiu.

    Kodėl daugėja privalančių primokėti

    Augantis žmonių skaičius aukštesnėje mokesčių pakopoje turi ir kitą pasekmę: daliai darbuotojų metinio deklaravimo metu tenka primokėti. Nors darbdavys kas mėnesį išskaičiuoja avansus, premijos, nereguliarūs priedai ar keli pajamų šaltiniai gali pakeisti galutinę mokesčio sumą.

    Lenkijos finansų ministerija, apžvelgdama 2025 metų deklaravimo sezoną, akcentavo ir sparčią skaitmenizaciją: pateikta per 25 mln. deklaracijų, iš jų beveik 24 mln. – elektroniniu būdu. Vidutinis permokų grąžinimo laikas siekė 13 dienų, o greičiausias grąžinimas įvykdytas per vieną dieną.

    Tačiau kartu su administravimo efektyvumu ryškėja ir vadinamasis „šliaužiančios progresijos“ efektas, kai infliacija ir atlyginimų augimas stumia darbuotojus į aukštesnius tarifus, jei ribos neatnaujinamos. Praktikoje tai veikia kaip tyli mokesčių našta: daugiau žmonių apmokestinama didesniu tarifu be oficialaus tarifo didinimo.

    Mokesčių konsultantai atkreipia dėmesį, kad ši situacija ypač juntama profesijose, kur pajamos dažnai formuojamos iš budėjimų ar viršvalandžių. Tokiu atveju vienas intensyvesnis mėnuo ar keli papildomi darbai per metus gali tapti riba, per kurią peržengus padidėja mokesčių tarifas daliai pajamų.

    Biudžeto dilema ir diskusijos dėl ribų

    Valstybei tai reiškia augančias įplaukas: pajamų mokestis yra vienas svarbiausių viešųjų finansų šaltinių, o jo dalis tenka ir savivaldai. Todėl sprendimas didinti ar indeksuoti ribas tampa politiniu ginču, nes jis tiesiogiai paveiktų biudžeto ir savivaldybių pajamas.

    Lenkijoje viešojoje erdvėje svarstoma idėja kilstelėti antrąją ribą nuo 120 000 iki 140 000 zlotų per metus, tai yra maždaug nuo 26 700 iki 31 100 eurų. Tačiau toks pakeitimas reikštų mažesnes biudžeto įplaukas, todėl valdžiai tenka balansuoti tarp mokesčių teisingumo ir fiskalinių poreikių.

    Diskusijoje susiduria du argumentai: vienoje pusėje – socialinis teisingumas ir paskatos dirbti daugiau, kitoje – viešųjų paslaugų finansavimo stabilumas. Kadangi dėl „užšaldytų“ ribų aukštesnis tarifas pasiekia vis platesnį dirbančiųjų ratą, spaudimas keisti sistemą didėja.

    Finansų ministerijos pateikti skaičiai rodo aiškią tendenciją: vis didesnė visuomenės dalis atsiduria aukštesniame tarife vien dėl to, kad pajamos prisitaiko prie infliacijos ir atlyginimų kilimo. Tai sustiprina įspūdį, jog mokesčių našta didėja tyliai, be tiesioginio sprendimo kelti tarifus.

  • Ignalinos rajono savivaldybė paskelbė 2026 metų projektų finansavimą: kam atiteko biudžetas?

    Ignalinos rajono savivaldybė paskelbė 2026 metų projektų finansavimą: kam atiteko biudžetas?

    Paaiškėjo 2026 metų paskirstymas

    Ignalinos rajono savivaldybė paskelbė 2026 metais numatytų biudžeto asignavimų paskirstymą projektams, finansuojamiems savivaldybės lėšomis. Paskelbti sprendimai apima kelias sritis: kultūrą, jaunimą, švietimą, sportą ir socialines iniciatyvas.

    Viešinami duomenys leidžia matyti ne tik finansuojamus sumanymus, bet ir projektus, kuriems šį kartą lėšų nenumatyta. Tokia praktika savivaldybėms svarbi dėl skaidrumo ir aiškaus prioritetų komunikavimo bendruomenėms.

    Kultūra: nuo teatro iki paveldo

    Kultūros srityje parama skirta tiek vietos renginiams, tiek ilgiau trunkančioms iniciatyvoms, susijusioms su istorine atmintimi ir bendruomenių telkimu. Tarp finansuojamų projektų minimi „Teatraligė 2026“, „Ceikinių istorijos archyvas“ bei iniciatyva, orientuota į tapatybės ir istorinės atminties puoselėjimą.

    Didesnė suma kultūrai numatyta ir Stripeikių krašto bendruomenės renginiui, susijusiam su medkopio pabaigos festivaliu. Tuo metu daliai paraiškų finansavimas neskirtas, tarp jų – Ignalinos Budrių bendruomenės projektui, folkloro klubo „Čiulbutė“ iniciatyvai ir Ažvinčių meno centro sumanymui.

    Jaunimas ir švietimas: veiklos, kurios kuria įgūdžius

    Jaunimo srityje finansavimą gavo Ignalinos jaunimo draugijos „Sniego gniūžtė“ projektas „(Ne)žaidimai ore“, taip pat Ignalinos Kolpingo šeimos iniciatyva, orientuota į savanorystę. Parama skirta ir Ignalinos rajono mokinių asociacijos projektui „PRIE-PARTY: Varom į Ignaliną!“.

    Švietimo srityje finansuojami projektai siejami su kūrybiškumu ir tvarumo temomis, taip pat šeimų įtraukimu į pažinimo veiklas. Lėšos skirtos VšĮ „Menų terasa“ tekstilės projektui ir VšĮ „Ažvintis“ šeimų savaitgalio gamtoje iniciatyvai, o projektui „Kartu dėl saugesnės Ignalinos“ finansavimas nenumatytas.

    Sportas ir socialinės iniciatyvos: parama aktyvumui ir bendrystei

    Sporto srityje finansavimas paskirstytas tiek jaunimo užimtumui, tiek aktyvumo skatinimui ir tarptautinėms veikloms. Lėšos numatytos motokroso varžybų startų įgyvendinimui, sveiko senėjimo veikloms Linkmenų bendruomenėje, neįgaliųjų sporto iniciatyvai, biatlono vasaros stovyklai Latvijoje ir tinklinio projektui, skirtam jaunimui.

    Kartu matyti, kad daliai sporto paraiškų finansavimas neskirtas, tarp jų – Ignalinos sporto klubo „Vikingas“ ir Palūšės kaimo bendruomenės projektams. Socialinėje srityje parama numatyta Daugėliškio krašto bendruomenės iniciatyvai „Pagrindinis ingredientas – meilė“.

    Tokie projektų finansavimo sprendimai paprastai atspindi savivaldybės strategines kryptis: bendruomenių aktyvinimą, vaikų ir jaunimo užimtumą, kultūros tęstinumą bei sveikatinimo iniciatyvas. Gyventojams tai taip pat signalas, kokios veiklos laikomos prioritetinėmis, ir į ką verta orientuoti būsimas paraiškas.

  • KGHM „Głogów“ kamine užaugę keturi sakalų jaunikliai sužieduoti: netrukus jiems rinks vardus

    KGHM vario lydymo gamykloje Głogów sužieduoti keturi klajojančiojo sakalo jaunikliai, išsiritę ant pramoninio kamino įrengtoje perėjimo platformoje. Šis plėšrusis paukštis Lenkijoje tebėra retas, o nuolatinė populiacija vertinama maždaug apie 100 perinčių porų.

    Žiedavimą atliko asociacijos „Sokół“ atstovai, padedami KGHM savanorių ir gamyklos darbuotojų. Kiekvienas jauniklis pažymėtas dviem žiedais: geltonu, naudojamu miestų ir pramonės teritorijose perintiems sakalams, ir mėlynu, kuriuo paprastai žymimi laukinėje gamtoje gimę paukščiai.

    „Žiedavimas yra svarbus momentas ne tik ornitologams, bet ir visiems, kurie daugelį metų prisideda prie klajojančiųjų sakalų apsaugos Głogów gamykloje. Tai leidžia stebėti paukščių likimą ir realiai padeda atkurti populiaciją“, – sakė Dariusz Matijczak, KGHM Głogów gamyklos miškininkystės ūkio vyriausiasis specialistas.

    Šiemet perėjimo platformą užėmė pora, vardu Luna II ir Bosy, ir sėkmingai užaugino keturis jauniklius. Artimiausiu metu jaunikliams planuojama suteikti vardus, kuriuos parinks įmonės darbuotojai, taip tęsiant jau nusistovėjusią tradiciją.

    Gamyklos teritorijoje įrengta platforma veikia jau ne vienus metus, o per šį laikotarpį čia sužieduoti 54 jaunikliai. Tokie duomenys svarbūs vertinant, kaip keičiasi plėšriųjų paukščių paplitimas ir ar pramoninės erdvės gali tapti saugiomis perėjimo vietomis, kai jose sudaromos tinkamos sąlygos.

    Głogów atvejis rodo ir platesnę tendenciją: klajojantieji sakalai vis dažniau prisitaiko prie žmogaus sukurtų struktūrų, įskaitant aukštus pastatus ir pramoninius objektus. Aukštis, atviros erdvės ir mažesnis tiesioginis trikdymas dažnai padeda išvengti dalies natūralių grėsmių, o žiedavimas leidžia tiksliau suprasti jauniklių išgyvenamumą ir migracijos kryptis.

    Pasak gamyklos atstovų, sakalų pasirinkimą lemia ne tik pats kaminas, bet ir aplinkinės gamtinės teritorijos, įskaitant Odros slėnio buveines. Netoliese esančios užliejamos pievos ir miškai sudaro palankias sąlygas įvairioms rūšims, todėl pramonės ir gamtos kaimynystė šiuo atveju tampa reikšminga biologinės įvairovės išsaugojimui.

  • Ignalinos savivaldybėje – kraštiečių klubo susitikimas: aptartas Nado Rastenio atminimo įamžinimas

    Ignalinos savivaldybėje – kraštiečių klubo susitikimas: aptartas Nado Rastenio atminimo įamžinimas

    Gegužės 25 dieną Ignalinos savivaldybėje lankėsi Ignalinos kraštiečių klubo nariai, kuriems vadovauja pirmininkė Renė Jakubėnaitė. Susitikime dalyvavo ir kartu atvykę svečiai, tarp jų Seimo narys Giedrius Drukteinis bei žurnalistas ir visuomenės veikėjas Saulius Pilinkus.

    Kraštiečius priėmė Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis. Susitikimas buvo skirtas ne tik bendradarbiavimo ryšiams palaikyti, bet ir konkretiems kultūrinės atminties klausimams, kurie šiuo metu svarbūs vietos bendruomenei.

    Nado Rastenio atminimo klausimas

    Pagrindinė susitikimo tema tapo poeto, vertėjo ir visuomenės veikėjo Nado Rastenio atminimo įamžinimas. Šiuo klausimu merui buvo įteikti kultūros bendruomenių kreipimaisi, siekiant, kad sprendimai dėl įamžinimo būtų priimami nuosekliai ir įtraukiant suinteresuotas puses.

    Tokie susitikimai dažnai tampa praktine platforma aptarti, kaip savivaldybės ir visuomeninės organizacijos gali suderinti iniciatyvas, finansavimo galimybes bei įgyvendinimo eigą. Kultūrinės atminties projektai paprastai apima ne tik ženklinimą ar memorialinius sprendimus, bet ir edukacines bei viešinimo veiklas.

    Dėmesys kraštiečių garsintiems vardams

    Susitikime kalbėta ir apie kitų žymių žmonių, garsinusių Lietuvos vardą pasaulyje, viešinimą. Pabrėžta, kad kraštiečių klubo veikla glaudžiai siejasi su kultūra, kultūriniais renginiais, bendradarbiavimu su menininkais ir dalyvavimu profesionaliojo bei mėgėjų meno projektuose.

    Pasak susitikimo dalyvių, platesnis tokių asmenybių pristatymas gali prisidėti prie regiono tapatybės stiprinimo ir jaunų žmonių domėjimosi krašto istorija. Savivaldybės ir bendruomenių partnerystė čia laikoma viena svarbiausių sąlygų, kad iniciatyvos virstų tęstiniais projektais, o ne pavieniais renginiais.

  • BP atleido vadovą nedelsiant: minima valdysenos pažeidimai, laikinai pareigas perėmė Ian Tyler

    Didžiosios Britanijos energetikos grupė BP akcininkams pranešė nedelsiant atleidusi generalinį direktorių Albertą Manifoldą. Bendrovė pateikė trumpą paaiškinimą, nurodydama „neleistinas situacijas“, susijusias su valdymo priežiūra ir kasdiene veikla.

    Toks sprendimas tarptautinėse biržose kotiruojamose įmonėse laikomas itin retu, nes paprastai vadovų kaita įforminamas ilgesniu procesu. Šį kartą BP akcentavo, kad kilo rimtų abejonių dėl esminių korporatyvinės valdysenos standartų ir priežiūros.

    „BP valdyba vienbalsiai nusprendė, kad Albertas Manifoladas nedelsiant nustoja eiti generalinio direktoriaus ir valdybos nario pareigas dėl rimtų susirūpinimų valdysenos ir priežiūros standartais“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Kas žinoma apie sprendimo priežastis?

    Viešai neįvardijama, kokie konkretūs veiksmai ar sprendimai priskiriami „neleistinoms situacijoms“, tačiau formuluotės rodo, kad klausimai susiję ne su veiklos rezultatais, o su procesais ir kontrole. Tokiais atvejais paprastai kalbama apie vidaus taisyklių laikymąsi, interesų konfliktų valdymą, sprendimų dokumentavimą, rizikų priežiūrą ar elgesio kodekso pažeidimus.

    Nepriklausoma BP direktorė Amanda Blac nurodė, kad vadovas prisidėjo prie transformacijos krypties ir tempo, tačiau stebėtojų taryba buvo „nustebinta ir nusivylusi“ priežiūra, kuri įvertinta kaip nepriimtina. Bendrovė pabrėžė, kad dėl to buvo imtasi ryžtingų veiksmų.

    Laikinas vadovas ir kontekstas

    BP pranešė, kad laikinai generalinio direktoriaus pareigas perėmė valdybos narys Ian Tyler. Laikino vadovo paskyrimas turėtų užtikrinti veiklos tęstinumą, kol bus priimti sprendimai dėl nuolatinio vadovo ir papildomų valdysenos priemonių.

    Situacija išsiskiria ir tuo, kad Albertas Manifoladas pareigas ėjo tik kelis mėnesius, jis buvo paskirtas 2025 metais spalio mėnesį. Be to, jo mandatas buvo patvirtintas neseniai įvykusiame akcininkų susirinkime, todėl staigus atleidimas kelia papildomų klausimų, kokia nauja informacija galėjo paaiškėti po šio balsavimo.

    Finansiniai rodikliai: pelnas ir skola

    BP pastaruoju metu skelbė apie pelningą laikotarpį, o tuo pačiu tęsė diskusijas dėl kapitalo paskirstymo, akcijų supirkimo ir aktyvų portfelio peržiūros. Bendrovė nurodė, kad pirmąjį ketvirtį uždirbo apie 2 900 000 000 eurų grynojo pelno ir investicijoms skyrė apie 3 000 000 000 eurų.

    Tuo metu grynosios skolos lygis ketvirčio pabaigoje siekė kiek daugiau nei 23 000 000 000 eurų, o tai išlieka vienu svarbiausių rodiklių investuotojams vertinant finansinį tvarumą. BP taip pat pranešė, kad vidutinė dienos gavyba per ketvirtį siekė apie 2 330 000 barelių naftos ekvivalento.

  • Lenkija griežtina taisykles po darbo finansų priežiūroje: karencija iki metų ir išmokamas atlygis

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino įstatymų pataisas, kurios sugriežtina perėjimą iš finansų priežiūros institucijos į prižiūrimas įmones. Pagrindinis tikslas – sumažinti interesų konfliktų riziką ir užkirsti kelią situacijoms, kai pareigūnai iškart po darbo gali pereiti į sektorių, kurį patys kontroliavo.

    Pakeitimai susiję su Lenkijos finansų priežiūros komisija KNF ir jos biuru UKNF: nustatomi aiškesni „atvėsimo“ laikotarpiai, taip pat ribojama, kiek laiko iš viso galima eiti vadovaujančias pareigas. Tokie sprendimai siejami ir su ES reikalavimais, numatytais CRD VI ir CRR III pakete.

    Ribojamas vadovų kadencijų laikas

    Nors KNF vadovo kadencija išlieka penkerių metų, įvedamas bendras limitas, kiek laiko galima dirbti komisijos vadovybėje. Pagal patvirtintas pataisas, bendra trukmė negalės viršyti 14 metų, taip siekiant išvengti praktikos, kai vadovaujančios pozicijos iš esmės užimamos labai ilgą laiką.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir keičiantis pareigoms komisijos viduje, ilgalaikis „įsitvirtinimas“ vadovybėje bus apribotas. Šis pokytis pristatomas kaip papildomas nepriklausomumo stiprinimo elementas, mažinantis ir politinio, ir privataus spaudimo rizikas.

    Karencija po darbo priežiūroje

    Didžiausias pokytis – karencijos laikotarpiai tiems, kurie palieka darbą priežiūroje ir galėtų įsidarbinti anksčiau prižiūrėtose finansų sektoriaus įmonėse. KNF pirmininkui ir jo pavaduotojams numatomas vienerių metų laikotarpis, kurio metu jie negalės dirbti įmonėse, kurias prižiūrėjo arba kurios teikė paslaugas KNF.

    Kitiems UKNF darbuotojams, tiesiogiai dalyvavusiems rinkos priežiūroje, įvedamas šešių mėnesių draudimas dirbti anksčiau prižiūrėtose įmonėse. Atskirais atvejais, susijusiais su lobistine veikla teisėkūros procese, numatoma trumpesnė, trijų mėnesių trukmės karencija.

    Atlygis karencijos metu

    Numatyta, kad visą karencijos laikotarpį pareigūnams ir darbuotojams bus mokamas atlygis, atitinkantis iki išėjimo gautą darbo užmokestį. Kartu paliekama galimybė tam tikrais atvejais sutrumpinti draudimo dirbti laikotarpį iki trijų mėnesių, jeigu to prašo pats asmuo ir tam pritaria institucija.

    Teisininkai pažymi, kad tokios nuostatos sistemiškai sprendžia interesų konfliktų klausimą ir mažina paskatas piktnaudžiauti vidine informacija apie vykstančius ar planuojamus priežiūros veiksmus. Vis dėlto pabrėžiama, kad vien terminai ne visada panaikina rizikas, nes dalis priežiūros procesų yra ilgalaikiai.

    Lenkijos sprendimas atspindi platesnę Europos tendenciją aiškiau apibrėžti „sukamųjų durų“ taisykles finansų sektoriuje. Didėjant reguliavimo apimčiai ir jautrumui duomenims, tokie ribojimai vis dažniau vertinami kaip būtina priemonė pasitikėjimui priežiūra ir rinkos skaidrumui užtikrinti.

  • Lenkijos automobilių pramonė spaudžiama keisti darbo modelį: įmonės karpo etatus

    Atleidimai Europoje auga

    Europos automobilių sektorius 2024–2025 metais įžengė į ryškų pertvarkos etapą: įmonės skelbia apie darbo vietų mažinimą, kartu kurdamos gerokai mažiau naujų etatų. Remiantis „Exact x Forestall“ pateiktais duomenimis, per šį laikotarpį Europoje paskelbta apie 104 000 planuojamų darbo vietų mažinimą, o naujų etatų atsirado apie 7 000.

    Toks skirtumas rodo, kad rinka ne tik lėtėja, bet ir persitvarko: dalis gamintojų ir tiekėjų peržiūri kaštus, optimizuoja gamybą, o investicijas nukreipia į elektrifikaciją ir automatizaciją. Užimtumo kreivę spaudžia ir konkurencija iš Azijos, taip pat aukštesni energijos ir darbo kaštai.

    Lenkijoje nuotaikos prastesnės

    Apklausoje Lenkija išsiskyrė didesniu pesimizmu nei Europos vidurkis. Šalyje 37 proc. įmonių prognozuoja darbuotojų skaičiaus mažėjimą, kai visos Europos vidurkis siekia 24 proc., teigiama tyrimo išvadose.

    Tuo pat metu bendras Europos vaizdas išlieka mišrus: dalis bendrovių vis dar planuoja samdyti, tačiau didesnė dalis renkasi stabilumą arba mažinimą. Tai rodo, kad automobilių pramonė veikia dviejų greičių režimu, kai vieni segmentai auga, o kiti – traukiasi.

    Automatizacija keičia darbuotojų poreikį

    Vienas ryškiausių signalų – baimė dėl automatizacijos poveikio darbo vietoms. Lenkijoje 64 proc. įmonių teigia nerimaujančios, kad didėjanti automatizacija gali lemti atleidimus, o tai yra vienas aukščiausių rodiklių tarp tirtų šalių.

    Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, kad technologijos dažnai ne panaikina darbą, o pakeičia jo turinį: mažėja pasikartojančių, paprastų operacijų, bet didėja poreikis operatoriams, priežiūros technikams, kokybės specialistams ir darbuotojams, gebantiems dirbti automatizuotoje gamyboje.

    „Technologijos ne tiek panaikina darbą, kiek keičia jo struktūrą: mažėja pasikartojančių užduočių, o auga poreikis kompetencijoms dirbti modernioje gamyboje“, – sakė įdarbinimo sektoriaus atstovas Dawid Bąk.

    Kaštai, darbuotojų trūkumas ir elektromobilumas

    Lenkijos automobilių sektoriaus įmonės kaip didžiausius iššūkius dažniausiai įvardija augančius darbo kaštus, kandidatų trūkumą ir didėjančius atlyginimų lūkesčius. Taip pat minimi specialistų su reikiamu išsilavinimu trūkumas ir ribotos galimybės ilgalaikiai planuoti gamybos apimtis, o tai tiesiogiai veikia sprendimus dėl etatų.

    Paradoksalu, bet kartu Lenkijos bendrovės išlieka aktyvios elektromobilumo kryptyje: 75 proc. įmonių deklaruoja veiklą ar tyrimus ir plėtrą, susijusią su elektromobilumu, kai Europos vidurkis siekia 70 proc. Tai reiškia, kad dalis darbo vietų gali persikelti į naujas kompetencijų sritis, tačiau perėjimas nebus vienodas visiems segmentams.

    Diskusijas kaitina ir reguliacinė kryptis dėl vidaus degimo variklių automobilių: dalis pramonės atstovų pasisako už lėtesnį tempą ir siūlo nukelti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimo ribojimus iki 2045 metų. Argumentuojama, kad transformacijos tempas turi atitikti technologinę brandą, įkrovimo infrastruktūros plėtrą ir realią paklausą, ypač komercinio transporto segmente.

    Tyrimą „Exact x Forestall“ atliko 2025 metų gruodį–2026 metų sausį, apklausę 1 013 respondentų 11 valstybių, įskaitant Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Čekiją, Slovakiją ir kitas Europos rinkas.

  • Lenkijos ir Čekijos gynybos pramonė jungiasi: Lenkijoje planuoja gaminti variklius karinei technikai

    Lenkijos ir Čekijos gynybos pramonės įmonės plečia bendradarbiavimą: čekų grupė CSG per savo padalinį Lenkijoje pasirašė ketinimų protokolą su WSK PZL-Kalisz, priklausančia Lenkijos gynybos koncernui PGZ. Susitarimo tikslas – Lenkijoje vystyti variklių ir kitų jėgos pavaros komponentų gamybą aukšto mobilumo karinėms platformoms.

    Tokio tipo technika skirta veikti sudėtingomis sąlygomis, kur įprasti visureigiai ar sunkvežimiai dažnai praranda pravažumą. Gamyba Lenkijoje leistų trumpinti tiekimo grandines, spartinti remonto ciklus ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų, ypač kai Europoje auga paklausa gynybos pramonei.

    Technologijų perdavimas ir serviso centras

    Pagal ketinimų protokolą CSG deklaruoja technologijų perdavimą, kuris turėtų padėti Lenkijos pramonei įsisavinti modernesnių jėgos agregatų gamybą. Numatyta, kad Kalisze atsirastų ne tik gamybos kompetencijos, bet ir komponentų serviso bei modernizacijos pajėgumai, orientuoti į Lenkijos kariuomenės poreikius.

    „Toliau giliname bendradarbiavimą su Lenkijos gynybos pramone. WSK PZL-Kalisz turi turtingą istoriją ir didelį potencialą“, – sakė CSG Polska operacijų vadovas Łukasz Malicki.

    Toks modelis, kai gamyba derinama su vietiniu remontu ir modernizacija, tampa vis svarbesnis valstybėms, siekiančioms didesnio operacinio savarankiškumo. Praktikoje tai reiškia greitesnį detalių tiekimą, aiškesnį atsarginių dalių planavimą ir daugiau kontrolės visame gyvavimo cikle – nuo pagaminimo iki atnaujinimų.

    Platesnė kryptis – nuo sausumos iki dronų

    Šis susitarimas siejamas su anksčiau pasirašyta CSG ir PGZ bendradarbiavimo kryptimi, kuri apima ne tik sausumos platformas. Tarp minimų sričių – bendri projektavimo ir gamybos darbai, susiję su varikliais bepiločiams orlaiviams bei naujos kartos sparnuotosioms raketoms.

    WSK PZL-Kalisz nurodo turinti ilgametę patirtį variklių gamyboje, aptarnavime ir modernizacijoje įvairioms karinėms platformoms, o taip pat vykdanti užsakymus Lenkijos gynybos institucijoms. Įmonė pabrėžia, kad esama infrastruktūra ir specialistų komanda sudaro prielaidas didinti apimtis ir plėsti veiklą.

    Europos kontekste tokie susitarimai atspindi platesnę tendenciją stiprinti regioninius pramonės pajėgumus ir kurti atsparesnes tiekimo grandines. Gynybos sektoriuje tai ypač aktualu dėl didėjančių užsakymų, ilgesnių gamybos eilių ir poreikio kuo daugiau kritinių kompetencijų turėti arčiau galutinio naudotojo.