CP v2

Blog

  • Alytus vėl skamba: XXIV Dainavos šalies muzikos festivalis žada penkias skirtingas patirtis

    Alytuje prasideda XXIV Dainavos šalies muzikos festivalis, penkias dienas į miestą sugrąžinsiantis gyvą muziką ir skirtingų žanrų programas. Organizatoriai akcentuoja, kad šiemet klausytojai kviečiami ne tik į tradicinius koncertus, bet ir į patyriminius pasirodymus, kuriuose svarbi erdvė, nuotaika ir artumas su publika.

    Festivalis suplanuotas gegužės 27–31 dienomis, o programoje dera klasikinė muzika, elektronika, šiuolaikiniai eksperimentai ir jaunųjų atlikėjų energija. Toks formatas atliepia pastarųjų metų Europos festivalių tendenciją plėsti auditoriją, jungiant akademinę sceną su šiuolaikinėmis formomis ir netradicinėmis klausymosi patirtimis.

    Nuo elektronikos iki simfonijos

    Festivalio pradžią gegužės 27 dieną žymi elektroninės muzikos kūrėjos Miglės Palkevičiūtės („Migluma“) pasirodymas atsinaujinusioje Miesto sodo estradoje. Jos kūryboje persipina elektronika, chorinės harmonijos ir lietuviško folkloro nuojautos, todėl koncertas žada būti atmosferiškas ir vizualiai jautrus.

    Gegužės 28 dieną Alytaus kultūros centre koncertuos Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko. Programoje numatyta ir plačiai atpažįstamos klasikos, ir lietuvių autorių kūrinių, o kartu scenoje pasirodys altininkė Dovilė Juozapaitienė, fleitininkas Giedrius Gelgotas bei vibrafonininkas Sigitas Gailius.

    Netikėti instrumentai ir klausymasis tamsoje

    Trečiąją festivalio dieną išskirtinį vakarą rengia kontrabosų kvartetas „Bass_4“, vienintelis toks ansamblis Lietuvoje. Tokios sudėties koncertai dažnai nustebina net ir klasikos gerbėjus, nes kontrabosas čia skamba ne kaip foninis instrumentas, o kaip pilnavertis solistas, atskleidžiantis platų tembrų spektrą.

    Gegužės 30 dieną Klaipėdos choras „Aukuras“ pakvies į patyriminį koncertą, kuriame publika muziką išgyvens užmerktomis akimis. Tokia praktika vis dažniau pasitelkiama koncertinėje kultūroje, nes sumažinus vizualinę informaciją sustiprėja dėmesys garsui, tekstūrai ir emocinei kūrinio dinamikai.

    Finalas su jaunimo orkestru

    Festivalį gegužės 31 dieną užbaigs Alytaus muzikos mokyklos jaunimo simfoninis orkestras „Svajonė“. Baigiamajame koncerte žadama įvairi programa, kurioje susitiks kino muzika, Lotynų Amerikos ritmai ir operos klasika, suteikiant erdvės ir atpažįstamumui, ir jaunatviškai energijai.

    Organizatoriai kviečia alytiškius ir miesto svečius suplanuoti bent kelis vakarus festivalyje, nes kiekviena diena siūlo vis kitą muzikos patirtį ir skirtingą auditoriją suburiantį formatą. Skelbiama, kad beveik visi koncertai bus nemokami, todėl renginių ciklas gali tapti patogia proga pažinti programą be didelių išlaidų.

  • Nauja „Akmenės krašto naujienų“ laida: svarbiausi savaitės įvykiai ir tai, kas liko už kadro

    Nauja „Akmenės krašto naujienų“ laida: svarbiausi savaitės įvykiai ir tai, kas liko už kadro

    Pasirodė nauja „Akmenės krašto naujienų“ laida, kurioje apžvelgiami aktualiausi pastarosios savaitės įvykiai Akmenės krašte. Laidos turinys orientuotas į vietos bendruomenės kasdienybę, sprendimus ir pokyčius, kurie labiausiai paliečia gyventojus.

    Tokios vaizdo apžvalgos vis dažniau tampa alternatyva tradiciniams pranešimams, nes leidžia greitai perteikti kontekstą ir parodyti situaciją vietoje. Gyventojams tai patogu ir dėl to, kad svarbiausia informacija pasiekiama vienoje vietoje, suprantamu formatu.

    „Kviečiame pažiūrėti naują „Akmenės krašto naujienų“ laidą“, – sakė Tarptautinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus atstovai.

    Pastaraisiais metais savivaldybės ir viešosios įstaigos Lietuvoje vis aktyviau renkasi vaizdo turinį, nes jis lengviau pasiekia auditoriją socialiniuose tinkluose ir mobiliuosiuose įrenginiuose. Tokį pokytį skatina ir trumpėjantis vartotojų dėmesio laikas, ir augantis poreikis informaciją gauti greitai.

    Laidą galima peržiūrėti „Youtube“ platformoje. Žiūrovai kviečiami sekti naujus epizodus ir atkreipti dėmesį į temas, kurios dažnai nepatenka į trumpus pranešimus, tačiau padeda geriau suprasti vietos sprendimų priežastis ir pasekmes.

  • „Biedronka“ jau septynerius metus ginčijasi su UOKiK: baudų suma artėja prie 210 mln. eurų

    „Biedronka“ jau septynerius metus ginčijasi su UOKiK: baudų suma artėja prie 210 mln. eurų

    Didžiausias Lenkijos diskontų tinklas „Biedronka“ jau beveik septynerius metus teismuose ginčija Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos (UOKiK) sprendimus. Nors bendrovė formaliai apskundžia beveik kiekvieną nutarimą, bendra paskirtų baudų vertė jau priartėjo prie 210 mln. eurų ribos ir dalis sumų valstybės biudžetą pasiekė po galutinių teismų sprendimų.

    UOKiK tyrimai „Biedronką“ valdančiai bendrovei Jeronimo Martins Polska pradėti 2019 metais. Nuo tada sprendimų ir bylų skaičius augo, o dalis naujų procesų vis dar tęsiasi, todėl galutinė finansinė rizika įmonei išlieka neaiški.

    Didžiausia bauda už santykius su tiekėjais

    Reikšmingiausias sprendimas priimtas 2020 metų gruodį, kai UOKiK konstatavo galimą piktnaudžiavimą derybine galia santykiuose su žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjais. Pradinė bauda siekė apie 169 mln. eurų, tačiau 2024 metų spalio 17 dieną teismas ją sumažino iki maždaug 118 mln. eurų.

    Teismas, vertindamas UOKiK argumentus, dalį teiginių atmetė, tačiau paliko galioti esminę išvadą dėl pažeidimų dalyje tiekėjų atvejų. 2024 metų gruodžio 24 dieną bendrovė pateikė apeliaciją, todėl galutinis verdiktas dar nėra priimtas.

    Antiinflacinės kampanijos ir kainų skaidrumas

    Antra pagal dydį byla siejama su „Biedronkos“ vadinamąja antiinfliacine kampanija. UOKiK procesą pradėjo 2022 metų rugpjūčio 10 dieną, o 2023 metų balandžio 13 dieną skyrė apie 38 mln. eurų baudą; pirmos instancijos teismas 2025 metų gruodį skundą atmetė, o 2026 metų vasarį pateikta apeliacija reiškia, kad galutinis sprendimas tikėtinas ne anksčiau nei kitais metais.

    Pastaraisiais metais UOKiK didelį dėmesį skiria vartotojams pateikiamai kainų informacijai, ypač akcijų ir nuolaidų komunikavimui. Ši kryptis siejasi ir su Europos Sąjungoje įtvirtintais Omnibus reikalavimais, kurie didina prekybininkų pareigas aiškiai atskleisti nuolaidų skaičiavimo pagrindą ir ankstesnes kainas.

    Kitos baudos ir nauji tyrimai

    Tarp jau nuskambėjusių sprendimų yra baudos už kainų nurodymo pažeidimus, kai lentynoje matoma kaina skyrėsi nuo galutinės kainos kasoje, taip pat už netikslų vaisių ir daržovių kilmės šalies žymėjimą. Šie atvejai rodo, kad UOKiK praktikoje prekybos tinklams itin svarbūs ne tik dideli strateginiai sprendimai, bet ir kasdieniai informacijos pateikimo standartai parduotuvėse.

    2025 metų antroje pusėje UOKiK pradėjo ir naujus tyrimus, tarp jų ir antimonopolinį procesą dėl galimo rinkos pasidalijimo perkant sunkvežimių vairuotojų paslaugas, taip pat atskirą tyrimą dėl Omnibus taisyklių taikymo ir galimų vartotojų kolektyvinių interesų pažeidimų. Abi bylos yra tęsiamos, todėl „Biedronkos“ ginčų su priežiūros institucija chronologija, panašu, dar nesibaigia.

    2026 metų kovą UOKiK papildomai vertino, kaip „Biedronka“ ir „Lidl“ pateikia informaciją apie nuolaidas kasų ekranuose ir kvituose. Po institucijos įsikišimo tinklai pakoregavo informacijos atvaizdavimą, o tai išryškino bendrą tendenciją: priežiūros institucijos vis dažniau reaguoja ne tik baudomis, bet ir greitais pakeitimais, kurių tikslas yra kuo greičiau sumažinti vartotojų klaidinimo riziką.

  • Akmenės savivaldybės tarybos 32-asis posėdis: tiesioginė transliacija ir svarbiausi klausimai

    Akmenės savivaldybės tarybos 32-asis posėdis: tiesioginė transliacija ir svarbiausi klausimai

    Akmenės rajono savivaldybės taryba šiandien renkasi į 32-ąjį posėdį, kuris prasideda 13.00 valandą. Posėdį galima stebėti nuotoliniu būdu, taip pat gyvai atvykus į savivaldybę.

    Tiesioginė posėdžio transliacija vyksta savivaldybės „Youtube“ kanale, kur gyventojai gali sekti svarstymus realiu laiku. Tokios transliacijos pastaraisiais metais tapo įprasta praktika savivaldoje, siekiant didesnio sprendimų skaidrumo ir prieinamumo.

    Darbotvarkėje numatytas savivaldybės veiklos ataskaitos pristatymas, taip pat kiti rajonui aktualūs klausimai ir sprendimų projektai. Įprastai tokiose ataskaitose apžvelgiami svarbiausi metų darbai, paslaugų kokybės pokyčiai, investicijų kryptys ir artimiausi planai.

    Posėdžio metu tarybos nariai sprendžia klausimus, kurie tiesiogiai veikia kasdienį gyventojų gyvenimą: nuo viešųjų paslaugų organizavimo iki savivaldybės įstaigų veiklos ir projektų įgyvendinimo. Gyventojams tai proga iš arčiau pamatyti, kaip priimami sprendimai, ir geriau suprasti, kokiais argumentais remiamasi diskusijose.

    Su visa darbotvarke ir teikiamais sprendimų projektais galima susipažinti savivaldybės interneto svetainėje, skiltyje, skirtoje tarybos posėdžiams. Ten paprastai pateikiami ir lydimieji dokumentai, aiškinamieji raštai bei kita informacija, padedanti įvertinti planuojamų sprendimų turinį.

    Komunikaciją dėl posėdžio organizavimo ir informacijos sklaidą koordinuoja Tarptautinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyrius. Savivaldybė kviečia gyventojus aktyviai domėtis tarybos darbu ir sekti priimamus sprendimus.

  • Benamis Kipšas: kaip 18 šalių aplankiusi alytiškė keliauja savarankiškai ir taupo biudžetą

    Alytuje, kavinėje „Kavos skveras“, Jotvingių gimnazijos abiturientė Liucija Šerelytė pasakoja taip greitai, tarsi kiekviena minutė būtų dar viena istorija. Jos kelionės netelpa į įprastą atostogų rėmą: čia daugiau hostelių, naktų oro uostuose ir netikėtų pažinčių nei kruopščiai suplanuotų maršrutų. Per kelerius metus ji aplankė 18 šalių, dažnai keliaudama viena.

    Socialiniuose tinkluose mergina prisistato slapyvardžiu Benamis Kipšas. Pavadinimas gimė iš saviironijos ir patirčių, kai kelionės planai griūdavo, o saugiausia vieta „pernakvoti“ tapdavo oro uosto salė. Tačiau Liucija pabrėžia, kad tokios situacijos jai nėra tragedija, greičiau kelionių realybė, kuri vėliau virsta pasakojimais.

    „Esu užsidegusi kelionėmis. O benamis todėl, kad ne vieną kartą teko miegoti ant oro uosto grindų“, – sakė Liucija Šerelytė.

    Ji skiria poilsines keliones nuo kelionių, kurios kuriamos dėl patirčių. Pasak Liucijos, poilsinėse dažniau viskas būna „sudėta į lentynas“, o savarankiškose kelionėse tenka spręsti problemas čia ir dabar: nuo vėluojančių skrydžių iki nakvynės paieškų, kai biudžetas tirpsta greičiau nei planuota.

    Šis kelionių būdas, anot abiturientės, augina savarankiškumą ir mokėjimą orientuotis nepažįstamoje aplinkoje. Kai keliauji vienas, tenka pačiam planuoti laiką, maršrutus, įvertinti rizikas, o kartu išmoksti lengviau užmegzti kontaktą su kitais keliautojais. Ji sako pastebinti, kad vieni keliaujantys žmonės dažnai greičiau randa bendrą kalbą, nes natūraliai ieško kompanijos ir informacijos.

    Pirmasis rimtesnis impulsas keliauti atsirado dar paauglystėje, kai keturiolikos ji išvyko į Portugaliją per „Erasmus+“ patirtį. Vėliau sekė daugiau tarptautinių projektų, kurie leido pamatyti skirtingas šalis ir kultūras ne tik kaip turistui, bet ir per kasdienius susitikimus su bendraamžiais. Tokios programos, pasak jos, jaunam žmogui dažnai tampa realia galimybe keliauti, net kai šeimos biudžetas tam nėra didelis.

    „Jeigu nėra daug pinigų, tikrai verta bandyti „Erasmus+“. Kartais organizacijos pasirūpina ne tik apgyvendinimu, bet ir kelionės išlaidomis“, – sakė Liucija Šerelytė.

    Liucija atvirai kalba ir apie tai, ko dažnai nesimato socialiniuose tinkluose: ilgas laukimo valandas, nuovargį, nepatogumus ir momentus, kai reikia skaičiuoti paskutinius pinigus. Ji pabrėžia, kad internete kelionės neretai atrodo itin lengvos, tačiau realybėje jos reikalauja planavimo, taupymo ir gebėjimo prisitaikyti.

    Pati mergina kelionėms taupo praktiškai: ieško papildomų veiklų, parduoda nereikalingus daiktus, renkasi pigesnes nakvynes ir maršrutus, o taip pat pasinaudoja jaunimui skirtomis mainų ir mobilumo galimybėmis. Ji sako, kad būtent tokia disciplina leidžia keliauti dažniau, nors kelionės ne visada būna patogios.

    Kelionės daro įtaką ir jos kūrybai. Liucija mokosi dailės mokykloje, domisi skirtingomis meno formomis ir tikina, kad įkvėpimas dažniausiai ateina ne kelionės metu, o grįžus namo, kai atsiranda laiko apmąstyti patirtis. Tuomet įspūdžiai virsta idėjomis, eskizais ir naujais sumanymais.

    Socialiniuose tinkluose ji dalijasi ne tik nuotraukomis, bet ir praktinėmis įžvalgomis apie vietas. Pavyzdžiui, rengia mini pasivaikščiojimo maršrutus Tuniso kurortiniame Hamameto mieste ir apylinkėse, stengdamasi parodyti kasdienį gyvenimą, o ne tik populiariausius objektus. Tokie pasakojimai, pasak jos, leidžia keliones matyti realistiškiau ir naudingiau tiems, kurie planuoja savo pirmąsias savarankiškas išvykas.

    Nors 18 aplankytų šalių skaičius skamba įspūdingai, Liucija pabrėžia, kad svarbiausia jai yra ne rekordai. Daug didesnę vertę suteikia žmonės, netikėti nutikimai ir situacijos, kurios priverčia išeiti iš komforto zonos. Anot jos, net trumpa kelionė gali tapti lūžio tašku, jei tik suteikia pasitikėjimo, kad gali susitvarkyti pats.

    „Jeigu turi galimybę, tiesiog pabandyk. Nebūtina iš karto važiuoti labai toli. Net trumpa išvyka gali parodyti, kad sugebi daugiau, negu manei“, – sakė Liucija Šerelytė.

    Galbūt todėl pasakojimai apie miegą oro uostuose, vėluojančius skrydžius ar menką biudžetą jos lūpose skamba be dramatizmo. Tai ne nesėkmės, o kelionių dalis, kuri vėliau tampa dar viena priežastimi susikrauti kuprinę ir leistis į kitą maršrutą.

  • Akmenės rajono taryba vienbalsiai patvirtino 2025 metų veiklos ir finansines ataskaitas: kas jose?

    Akmenės rajono taryba vienbalsiai patvirtino 2025 metų veiklos ir finansines ataskaitas: kas jose?

    Akmenės rajono savivaldybės taryba posėdyje vienbalsiai patvirtino 2025 metų ataskaitų rinkinį. Jį sudaro Savivaldybės 2025 metų veiklos ataskaita, 2025 metų finansinių ataskaitų rinkinys ir 2025 metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys.

    Ataskaitų tvirtinimas yra viena svarbiausių savivaldybės atskaitomybės procedūrų, leidžianti tarybai ir gyventojams įvertinti, kaip buvo įgyvendinti planuoti darbai ir kaip panaudotos biudžeto lėšos. Tokie dokumentai paprastai apima pagrindinius metų sprendimus, projektų eigą ir finansinius rodiklius pagal patvirtintas apskaitos taisykles.

    Vadovaudamasis savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, metinių ataskaitų rinkinį tarybai pateikė savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas. Mero veiklos rezultatai įtraukiami į Savivaldybės veiklos ataskaitą, todėl posėdyje meras pristatė praėjusių metų darbus ir atsakė į tarybos narių klausimus.

    Po pristatymo ir diskusijos taryba balsavo už ataskaitų rinkinio patvirtinimą, o sprendimas priimtas visais balsais. Vienbalsis pritarimas rodo, kad tarybos dauguma sutiko su pateikta veiklos ir finansų informacija bei jos pateikimo forma.

    Savivaldybė praneša, kad norintieji susipažinti su 2025 metų veiklos ataskaita gali tai padaryti specialiame leidinyje, kuriame pateikiama faktinė medžiaga, iliustracijos ir diagramos. Tokie leidiniai gyventojams paprastai padeda greičiau suprasti pagrindines kryptis, tačiau detalesnei analizei svarbiausi išlieka patys ataskaitų dokumentai ir jų priedai.

  • Zakopanės mugėse naujas hitas: minkštas pliušinis oscypekas atneša prekiautojams pelną

    Zakopanės mugėse naujas hitas: minkštas pliušinis oscypekas atneša prekiautojams pelną

    Zakopanėje, kur dešimtmečius turistai ieškodavo tradicinių suvenyrų, šį sezoną ryškėja nauja kryptis: madas vis dažniau diktuoja socialiniai tinklai. Prekiautojai Krupuvkių gatvės mugėse pasakoja, kad greta klasikinių dirbinių į viršų iškilo visai netikėtas produktas – pliušinis oscypekas.

    Nors oscypekas yra saugomas ir su Podhale siejamas sūris, jo „minkštoji“ versija tapo lengvai atpažįstama, vaikams patrauklia dovana. Pliušinis suvenyras išlaiko būdingą formą ir raštus, o dažnai papildomas ir žaismingu veidu, dėl kurio pirkėjai jį fotografuoja ir kelia į „TikTok“ bei „Instagram“.

    Algoritmai keičia suvenyrus

    Prekybininkai pastebi, kad populiariausi suvenyrai keičiasi greitai: vieną sezoną karaliauja vieni personažai ar gyvūnai, kitą juos pakeičia nauji interneto atradimai. Skirtumas tas, kad pliušinis oscypekas, priešingai nei dauguma trumpalaikių „viral“ žaislų, turi aiškų ryšį su vieta, todėl tampa ir „madingu“, ir lokaliu simboliu.

    Turistams, ypač keliaujantiems su vaikais, svarbi ir praktinė pusė: mažesnius pliušinius suvenyrus lengva įsidėti į kuprinę ar lagaminą. Tai didina impulsinių pirkinių dalį, o pats daiktas veikia kaip greitas įrodymas, kad žmogus lankėsi Zakopanėje.

    Kainos auga kartu su paklausa

    Už mažesnį pliušinį oscypeką Zakopanės kioskuose prašoma maždaug 10 eurų, o didesni modeliai gali kainuoti apie 17 eurų. Tokios sumos daliai turistų kelia nuostabą, ypač kai kurorte brangsta nakvynė ir maitinimas, tačiau „madingo“ suvenyro efektas dažnai nusveria kainos argumentą.

    Ekspertai vartojimo tendencijas sieja su emociniu prisirišimu: minkšti žaislai, primenantys pažįstamą objektą, sukuria šiltesnį santykį nei įprasta magnetuko ar atviruko pirkimo logika. Su oscypeku susijusi nostalgija suaugusiesiems ir žaismingumas vaikams sukuria retą kombinaciją, kuri lengvai išplinta socialiniuose tinkluose.

    Nuo Krupuvkių iki interneto parduotuvių

    Pliušinis oscypekas pamažu peržengia Zakopanės ribas ir atsiranda internetinėse parduotuvėse, o tai paprastai rodo, kad paklausa tapo pakankamai didelė masinei prekybai. Kai produktas ima keliauti į platesnę rinką, jis dažnai praranda „tik čia“ aurą, tačiau kartu dar labiau sustiprina patį trendą.

    Ar šis suvenyras išliks populiariausias ir kitą sezoną, priklausys nuo to, ką „išstums“ naujas socialinių tinklų bumas. Vis dėlto prekiautojai įsitikinę: pliušinis oscypekas turi pranašumą prieš daugelį ankstesnių hitų, nes jis tiesiogiai susietas su regiono tapatybe ir turistų lūkesčiais parsivežti „ką nors iš Podhalės“.

  • „Popeyes“ plečiasi Lenkijoje: per ketvirtį atidarys 7 naujus restoranus ir taikosi į KFC

    JAV keptos vištienos tinklas „Popeyes“ spartina plėtrą Lenkijoje ir skelbia, kad iki 2026 metų birželio pabaigos restoranų skaičių padidins nuo 35 iki 42. Tai reiškia septynis naujus atidarymus per vieną ketvirtį ir aiškų siekį greitai auginti žinomumą rinkoje, kurioje dominuoja keli didieji greitojo maisto žaidėjai.

    Bendrovė pabrėžia strategiją būti arčiau klientų, todėl dėmesį kreipia į vietas, kuriose svarbus greitis ir patogumas. Plėtra remiasi dviem kryptimis: įėjimu į naujus miestus ir tinklo tankinimu ten, kur „Popeyes“ jau veikia, pasirenkant prekybos centrus bei intensyvaus eismo zonas.

    Kur atsidarys nauji taškai

    Tarp naujų miestų minimi Bydgoščius ir Kielcai. Bydgoščiuje „Popeyes“ planuoja pirmą restoraną mieste prekybos centre Focus, o Kielcuose – prekybos centre Galeria Echo, taip plečiant geografinę aprėptį ir didinant prekės ženklo matomumą regionuose.

    Likę penki atidarymai daugiausia siejami su drive thru formatu, orientuotu į klientus, kurie renkasi greitą aptarnavimą kelionėse ir pakeliui į darbą. Numatyti taškai prie svarbių kelių ir transporto arterijų, taip pat dar vienas plėtros žingsnis Varšuvoje, kur naujas restoranas turėtų atsirasti prekybos centre G City Targówek.

    Didelis planas iki 2031 metų

    Šie atidarymai yra platesnio regioninio augimo dalis: 2026 metais Centrinėje ir Rytų Europoje planuojama atidaryti mažiausiai 70 naujų taškų. Tokie tempai rodo, kad Lenkija laikoma viena svarbiausių augimo rinkų, kurioje dar yra vietos naujiems formatams ir agresyvesnei konkurencijai.

    Už „Popeyes“ plėtrą regione atsakingos „Rex Concepts CEE“ vadovas Jerzy Tymofiejew viešai įvardijo ilgalaikį tikslą: iki 2031 metų Lenkijoje turėti daugiau nei 200 „Popeyes“ restoranų ir panašų skaičių „Burger King“ taškų, iš viso daugiau nei 400 vietų. Toks mastas reikštų vieną ryškiausių greitojo maisto plėtros bangų šalyje per pastaruosius metus.

    Kodėl kepta vištiena tampa konkurencijos centru

    „Popeyes“ įkurtas 1972 metais JAV ir pasaulyje žinomas dėl Luizianos Cajun prieskoniais įkvėptos keptos vištienos, kurią prekės ženklas pozicionuoja kaip pagrindinį išskirtinumą. Lenkijoje tai tiesiogiai statoma prieš segmentą, kuriame daug metų lyderio pozicijas užima KFC, todėl plėtra suvokiama kaip bandymas atimti dalį klientų iš įsitvirtinusio rinkos favorito.

    Ši konkurencija dera su platesne tendencija: tarptautiniai greitojo maisto tinklai Vidurio Europoje vis dažniau renkasi plėtrą ne tik sostinėse, bet ir vidutinio dydžio miestuose bei prie magistralių. Tokia kryptis paprastai stiprina kainų ir akcijų karus, o vartotojams reiškia didesnį pasirinkimą ir greitesnį naujų formatų, įskaitant drive thru, paplitimą.

  • Lenkijos pramonė balandį augo 3,1 proc., bet smarkiai krito prieš kovą: GUS signalas rinkai

    Lenkijos pramonė balandį augo 3,1 proc., bet smarkiai krito prieš kovą: GUS signalas rinkai

    Lenkijos pramonės statistika balandį pasiuntė dviprasmį signalą: metinis augimas išliko teigiamas, tačiau mėnesio dinamika ryškiai suprastėjo. GUS duomenys rodo, kad parduotos pramonės produkcijos apimtys 2026 metais balandį buvo 3,1 proc. didesnės nei prieš metus.

    Vis dėlto rezultatas nuvylė rinkos lūkesčius: analitikų prognozės buvo aukštesnės, todėl faktinis augimas atrodo kaip sulėtėjimas po itin stipraus kovo šuolio. Tai sustiprina pastaraisiais mėnesiais matomą „zigzago“ vaizdą, kai vieną mėnesį pramonė įsibėgėja, o kitą vėl praranda tempą.

    Balandžio kritimas prieš kovą

    Pašalinus sezoniškumo įtaką, pramonės gamyba per metus didėjo 2,5 proc., tačiau, palyginti su kovu, smuko 2,6 proc. Tuo pat metu nepakoreguotais duomenimis mėnesio kritimas buvo dar ryškesnis – 7,4 proc., o tai išsiskiria kaip vienas stipresnių pastarųjų ketvirčių nuosmukių.

    Ekonomistai tokį atšokimą žemyn aiškina vienkartinių veiksnių išsikvėpimu po kovo: darbo dienų kalendoriaus skirtumais ir šventinių laikotarpių pasislinkimu. Kitaip tariant, dalis kovo rezultatų buvo „sustiprinti“ techninių aplinkybių, kurios balandį nepasikartojo.

    Skirtingos pramonės šakų trajektorijos

    GUS skaičiai rodo nevienalytę pramonės būklę: augimą per metus fiksavo 18 iš 34 pramonės šakų, o likusiose matytas nuosmukis. Toks pasiskirstymas reiškia, kad bendrą rodiklį smarkiai veikia keli didesnį svorį turintys sektoriai, todėl mėnesio rezultatai gali greitai „persvirti“ į vieną ar kitą pusę.

    Tarp ryškesnių teigiamų pokyčių išsiskyrė anglies kasyba, kurioje fiksuotas daugiau nei 27 proc. metinis šuolis, taip pat kitos transporto įrangos gamyba, augusi 15,5 proc. Tuo metu kai kuriose vartojimo ir investicijoms jautriose srityse, įskaitant gėrimų ar baldų gamybą, dinamika buvo neigiama.

    Kainos pas gamintojus vėl kyla

    Kartu su gamybos duomenimis GUS paskelbė ir kainų rodiklį: pramonės gamintojų kainos balandį buvo 1,9 proc. didesnės nei prieš metus. Tai svarbu, nes po ilgesnio laikotarpio, kai kainos gamybos grandinėje mažėjo, PPI rodiklis tvirčiau grįžta į teigiamą zoną.

    Daliai įmonių tai gali reikšti lengvesnį kelią į pelningumo atsigavimą, jei kainų didinimą pavyksta perkelti į galutinių produktų kainas. Tačiau kitoms, ypač priklausomoms nuo importuojamų žaliavų ar komponentų, tai reiškia papildomą sąnaudų spaudimą ir riziką, kad maržos neatsistatys taip greitai, kaip tikėtasi.

    Artimiausių mėnesių kryptį Lenkijos pramonei stipriai lems išorės paklausa, pirmiausia Vokietijos ekonomikos ciklas, nes tai pagrindinė eksporto rinka daugeliui gamintojų. Kol Vokietijos pramonė ir vartojimas neparodys aiškesnio atsigavimo, Lenkijos rodikliai gali ir toliau svyruoti: augimas išliks, bet bus trūkinėjantis ir jautrus vienkartiniams veiksniams.

  • Po Ukrainos – Artimieji Rytai: Lenkijos vežėjai traukiasi iš rinkos, 1 234 įmonės užsidarė

    Po Ukrainos – Artimieji Rytai: Lenkijos vežėjai traukiasi iš rinkos, 1 234 įmonės užsidarė

    Bankrotų banga per tris mėnesius

    Lenkijos kelių transporto sektorius formaliai išlieka vienas didžiausių Europoje, tačiau realybėje spaudimas verslui sparčiai auga. Pirmąjį 2026 metų ketvirtį veiklą nutraukė 1 234 Lenkijos transporto įmonės – beveik tiek, kiek per visus praėjusius metus.

    Tokia dinamika rodo, kad rinka susiduria ne vien su trumpalaikiu užsakymų ciklo svyravimu. Vis dažniau kalbama apie struktūrinį nuosmukį, kai daliai vežėjų net ir nuolatinis darbas nebeužtikrina pelningumo.

    „Gali būti, kad metų pabaigoje skaičiai bus dar blogesni, o pirmasis ketvirtis – tik įžanga“, – sakė Tarptautinių kelių vežėjų asociacijos ZMPD Transporto departamento direktorius Piotras Mikielis.

    Nuo karo Ukrainoje iki rizikų Artimuosiuose Rytuose

    Lenkijos vežėjų padėtį pastaruosius kelerius metus formuoja keli vienu metu veikiantys veiksniai. Karas Ukrainoje pakeitė logistikos kryptis, padidino neapibrėžtumą pasienyje, o kartu sustiprino kaštų spaudimą dėl degalų, draudimo ir rizikos valdymo.

    Prie šių iššūkių prisidėjo ir įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri dažnai persiduoda energijos bei tiekimo grandinių kainoms Europoje. Ekonomistai įspėja, kad dėl geopolitikos lėtėjanti Europos pramonė mažina vežimų paklausą, o tai ypač skaudžiai atsiliepia sektoriui, kuriame pasiūla jau viršija paklausą.

    Įmonės vis dažniau važiuoja tam, kad technika nestovėtų, o ne todėl, kad maršrutas būtų pelningas. Tokia taktika trumpuoju laikotarpiu leidžia išlaikyti pinigų srautą, tačiau kartu stumia kainas žemyn ir didina nuostolių riziką.

    „Šiandien svarbiausia, kad vilkikas važiuotų, o maršruto pelningumas dažnai atsiduria antrame plane“, – sakė įmonės „Aldo“ bendraturtis Adamas Nafalskis.

    Mažiausiems vežėjams – sunkiausia

    Didžiausias smūgis tenka smulkiausioms, dažnai šeimos valdomoms įmonėms, turinčioms iki 10 transporto priemonių. Būtent jos labiausiai priklausomos nuo kelių didelių užsakovų ir mažiausiai turi derybinės galios kainoms kelti.

    Rinkos apklausos rodo, kad 74 proc. mažų įmonių teigia neturinčios galimybių didinti įkainių, nors sąnaudos išlieka aukštos. Dar 63 proc. prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais dirbs ties pelningumo riba, todėl bet koks papildomas sukrėtimas gali tapti lemtingas.

    „Kai daugiau nei 70 proc. mažiausių vežėjų bijo rentabilumo kritimo, tai jau ne pavienių įmonių problema, o sisteminė rizika visai rinkai“, – sakė asociacijos Transport i Logistyka Polska vadovas Maciejus Wrońskis.

    Konsolidacija, mažinimai ir atidėtos investicijos

    Vežėjų planai artimiausiam laikotarpiui atspindi gynybinę strategiją. Remiantis sektoriaus tyrimais, daugiau nei 47 proc. įmonių svarsto mažinti veiklos apimtį arba autoparką, o 38 proc. tikisi spartesnės konsolidacijos, kai mažesnius žaidėjus perima didesni.

    Toks posūkis reiškia ir lėtesnę modernizaciją: kai prioritetas yra išlikimas, atidedamos investicijos į naujesnę techniką, efektyvumą ir taršos mažinimą. Tai ypač aktualu ES kontekste, kur ilgalaikė kryptis – griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai ir didesnis spaudimas atsinaujinti.

    Transporto sektoriaus problemos gali peržengti vien vežėjų ribas. Kelių transportas sudaro didžiąją dalį krovinių pervežimo, todėl ilgalaikis nuosmukis gali persiduoti tiekimo grandinėms, prekių kainoms ir verslų kaštams įvairiuose sektoriuose.

    „Jei vežėjų sąnaudos ilgainiui augs, tai anksčiau ar vėliau atsispindės ir vartotojų čekiuose“, – sakė Transport i Logistyka Polska komunikacijos vadovė Beata Gorczyca.