CP v2

Blog

  • Daugelis kepa kepenėles neteisingai: vienas riebalas gadina skonį ir gali pakenkti sveikatai

    Skrudintos kepenėlės daugeliui asocijuojasi su greita vakariene, tačiau dažna klaida slypi ne recepte, o keptuvėje. Mitybos specialistai pabrėžia, kad netinkamai parinkti riebalai, ypač kaitinami iki dūmijimo, keičia patiekalo kokybę ir gali didinti nepageidaujamų junginių susidarymo riziką.

    Sviestas ir nerafinuotas alyvuogių aliejus vertinami dėl skonio, tačiau jų dūmijimo taškas dažnai yra žemesnis, todėl kepant aukštesnėje temperatūroje jie greičiau pradeda svilti. Kai riebalai perkaista ir ima rūkti, blogėja skonis, o oksidacijos produktai nėra palankūs sveikatai, ypač jei taip gaminama nuolat.

    Kurie riebalai tinka kepenėlėms?

    Kepenėlėms labiau tinka riebalai, kurie išlieka stabilesni kaitinant, pavyzdžiui, rafinuotas rapsų aliejus. Jis dažnai rekomenduojamas dėl tinkamesnių savybių kepimui ir neutralesnio skonio, kuris neužgožia kepenėlių bei priedų, tokių kaip svogūnai ar obuoliai.

    Kartais pasirenkamas ir lydytas sviestas, nes jis atsparesnis kaitrai, tačiau jis didina sočiųjų riebalų dalį patiekale. Kadangi pačios kepenėlės taip pat turi sočiųjų riebalų, pasirinkus lengvesnį augalinį aliejų galima išlaikyti palankesnę riebalų rūgščių pusiausvyrą.

    Kaip iškepti, kad netaptų kietos?

    Norint išvengti kartumo ir kietumo, kepenėles prieš kepant verta pamirkyti piene, pasukose ar kefyre, o vėliau gerai nusausinti. Į keptuvę jos turėtų keliauti tik tada, kai riebalai jau įkaitę, kad paviršius greitai apskrustų, o vidus neišdžiūtų.

    Dažniausiai pakanka trumpai kepti po kelias minutes iš kiekvienos pusės, tik iki gražios plutelės. Druską ir dalį prieskonių geriau berti pabaigoje, nes per anksti pasūdyta mėsa gali greičiau prarasti sultingumą ir tapti kietesnė.

    Kiek dažnai saugu valgyti?

    Kepenėlės vertinamos dėl baltymų, geležies ir vitamino A, tačiau su jomis svarbu nepersistengti. Dėl labai didelio vitamino A kiekio dažnai rekomenduojama subproduktus valgyti rečiau, pavyzdžiui, kartą per savaitę ar net rečiau, priklausomai nuo bendros mitybos.

    Nėščiosioms kepenėlių paprastai patariama vengti, nes per didelis retinolio kiekis gali būti žalingas vaisiui. Renkantis produktą verta atkreipti dėmesį į rūšį: dažniau pasirenkamos paukštienos ar veršienos kepenėlės, o porcijos dydį geriausia išlaikyti saikingą.

  • Paprastas padažas karkos gabalėliams: mėsa išeina stulbinamai sultinga net be grilio

    Paprastas padažas karkos gabalėliams: mėsa išeina stulbinamai sultinga net be grilio

    Šiltuoju sezonu grilis daugeliui tampa greičiausiu keliu į sočią vakarienę, tačiau sultingą sprandinę galima paruošti ir namuose. Skirtumą dažniausiai padaro ne kepimo būdas, o trumpa, bet taikli marinavimo schema, kuri išryškina mėsos skonį ir padeda išlaikyti drėgmę.

    Šiame recepte pagrindą sudaro medus, šviežias imbieras ir tamsus sojų padažas. Medus suteikia lengvą karamelizaciją, imbieras prideda gaivios aštrumos, o sojų padažas atstoja druską ir kartu sustiprina umami skonį, todėl sprandinė išlieka sodri net kepant ant keptuvės.

    Kaip veikia marinatas

    Svarbu suprasti, kad tokia marinato sudėtis pirmiausia veikia skonį, o ne stebuklingai suminkština mėsą per kelias minutes. Trumpas marinavimas, pavyzdžiui, apie 10 minučių, padeda prieskoniams tolygiau prilipti prie paviršiaus ir geriau apskrudinti, bet nepermuša natūralaus mėsos aromato.

    Jei turite laiko, sprandinę galima palaikyti ilgiau, tačiau tuomet verta stebėti sūrumą, nes sojų padažas yra koncentruotas. Norint švelnesnio rezultato, dalį sojų padažo galima keisti vandeniu, o saldumą reguliuoti mažesniu medaus kiekiu.

    Kepimas be klaidų

    Sprandinę galima kepti ant grilio, elektrinio grilio arba keptuvėje, o patogiausia, kai mėsa kepama ant įkaitinto aliejaus. Kad gabalėliai nesausėtų, svarbu jų neperkepti: geriau trumpiau apskrudinti iš abiejų pusių ir leisti mėsai kelias minutes pailsėti.

    Iš likusio marinato galima greitai pagaminti padažą: jį užvirinti, o tuomet įmaišyti sviestą, kad skonis suapvalėtų ir padažas taptų švelnesnės tekstūros. Tai taip pat saugesnis būdas naudoti marinatą, kuris lietė žalią mėsą.

    Su kuo derinti

    Prie saldžiai sūraus marinato ypač tinka grilyje kepti vaisiai, pavyzdžiui, persikai, kurie sustiprina karamelinę natą. Jei norisi klasikos, gerai dera ir ant grilio keptos daržovės, tokios kaip cukinija, paprika ar pomidorai, nes jos suteikia gaivumo ir lengvumo.

    Kaip garnyrą galima rinktis kuskusą su pakepintu svogūnu ir petražolėmis arba paprastas salotas. Tokie priedai subalansuoja riebesnę sprandinę ir padeda patiekalą paversti pilnaverte vakariene.

    Ingredientai: apie 8 sprandinės riekės, 2 šaukštai skysto medaus, 2 arbatiniai šaukšteliai tarkuoto imbiero, 3 šaukštai tamsaus sojų padažo, 2 šaukštai aliejaus, 2 šaukštai sviesto, pasirinktinai 4 persikai. Paruošimas: medų sumaišykite su imbieru ir sojų padažu, sudėkite mėsą, palaikykite apie 10 minučių, tuomet kepkite; marinatą užvirinkite ir įmaišykite sviestą, patiekite su padažu ir persikais.

  • Traškūs, bet minkšti blynai su pekino kopūstais: dažna klaida sugadina visą įdarą

    Pekino kopūstai dažniausiai keliauja į salotas, tačiau tinkamai paruošti jie puikiai tinka ir šiltam įdarui, pavyzdžiui, blynams ar virtiniams. Svarbiausia neperkepti, nes tuomet lapai praranda tekstūrą, sukrenta ir įdaras tampa vandeningas.

    Norint išlaikyti traškumą, kopūstus verta kepti trumpai ir vidutinėje kaitroje, kol lapai tik šiek tiek suminkštėja ir sumažėja jų tūris. Keptuvės dengti nereikėtų, nes susikaupę garai pradeda troškinti daržoves, o tai greitai paverčia jas per minkštomis.

    Kas svarbiausia kepant kopūstus

    Geriausias rezultatas pasiekiamas, kai kopūstai į įdarą dedami supjaustyti plonais šiaudeliais ir kepami kelias minutes, nuolat pamaišant. Druska taip pat turi įtakos: pasūdžius per anksti, kopūstai greičiau išleidžia sultis, todėl įdaras gali tapti šlapias.

    Jei norisi sodresnio skonio, į keptuvę galima įdėti šiek tiek svogūno ar česnako, tačiau jie neturėtų dominuoti. Kai kopūstai paruošti tinkamai, įdaras būna lengvas, švelnus, bet išlaiko malonų traškumą, kuris blynams suteikia gerą tekstūrą.

    Paprasta blynų kryptis vakarienei

    Blynams dažniausiai naudojama klasikinė tešla iš pieno, kiaušinių ir miltų, o įdaras paruošiamas atskirai. Kopūstų įdarą verta šiek tiek atvėsinti prieš sukant blynus, kad tešla nesuminkštėtų ir blynai neplyštų.

    Patiekimui tinka natūralus jogurtas, grietinė ar lengvas padažas, tačiau svarbiausia išlaikyti balansą, kad neužgožtų daržovių. Toks patiekalas gali tapti ir būdu sunaudoti likusius kopūstus, kai norisi kažko greito, bet ne banalaus.

  • Uošvė kopūstų lapų gołąbkiams neplikina: vienas triukas ir jie tampa minkšti per naktį

    Kopūstų suktinukai, Lietuvoje dažnai vadinami balandėliais, daug kam prasideda nuo vargo: lapai plyšta, būna kieti, o nuplikymas verdančiu vandeniu atima laiką ir kantrybę. Tačiau virtuvėje yra paprastas būdas, leidžiantis išvengti ir puodo, ir nuolatinio lapų „gaudymo“ verdančiame vandenyje.

    Vietoj plikymo kopūsto gūžė tiesiog užšaldoma. Po atitirpinimo lapai suminkštėja, tampa elastingi ir lengviau nusiima nuo gūžės, todėl įdarą galima susukti tvarkingiau, o patys suktinukai rečiau suyra gaminant.

    Kaip veikia šaldiklio metodas?

    Šaltis pažeidžia augalinių ląstelių struktūrą: vanduo lapuose užšąla, o atitirpinant audiniai tampa minkštesni. Dėl to kopūsto lapai praranda dalį standumo ir tampa panašūs į tuos, kurie būna po trumpesnio apvirimo.

    Šis metodas ypač patogus, kai gaminate didesnį kiekį ir norite pasiruošti iš anksto. Užšaldytą gūžę galima planuoti pagal laiką, o ne pagal tai, kiek kartų teks iš naujo kaitinti vandenį.

    Žingsniai, kad lapai nusiimtų lengvai

    Pirmiausia nuimkite pažeistus viršutinius lapus, gūžę nuplaukite ir gerai nusausinkite. Tada aštriu peiliu išpjaukite kietą kotą ties pagrindu, nes būtent jis dažniausiai trukdo lapams atsiskirti gražiai ir be plėšymo.

    Paruoštą gūžę sandariai suvyniokite į maistinę plėvelę ir dėkite į šaldiklį bent 12 valandų, o geriausia visai parai. Kitą dieną gūžę palikite atitirpti kambario temperatūroje maždaug 6–8 valandoms, o jei skubate, galite atitirpinti dubenyje su šaltu vandeniu.

    Kai lapai suminkštėja, nuimkite juos po vieną ir, jei reikia, plokščiai apipjaukite storą gyslą lapo viduryje, stengdamiesi lapo neperpjauti. Taip lapas lengviau susilanksto, o suktinukas būna tvirtesnis.

    Kaip sukti, kad įdaras neišbėgtų?

    Įdarą dėkite ties lapo pagrindu, tuomet užlenkite šonus į vidų ir tik tada susukite, kad susidarytų tvirta „kišenė“. Suktinukus dėkite glaudžiai vieną prie kito siūle žemyn, kad verdant ar troškinant jie neišsivyniotų.

    Troškinti įprasta apie 60 minučių, tačiau laikas priklauso nuo kopūsto rūšies ir suktinukų dydžio. Ant jaunų kopūstų gaminimo trukmė paprastai trumpesnė, o padažą patogu gaminti iš sultinio, likusio po troškinimo, pritaikant pomidorų ar grybų variantą pagal skonį.

  • Manėte, stracciatella yra tik ledai? Italijoje šis pavadinimas slepia net tris skonius

    Daugelis stracciatellą sieja tik su ledais, tačiau Italijoje šis žodis reiškia kur kas daugiau. Stracciatella gali būti ir tradicinė sriuba, ir kreminis sūris, ir klasikinis desertas, o visus tris variantus jungia viena idėja – „suplėšyta“, netolygi tekstūra.

    Itališkas veiksmažodis stracciare reiškia plėšyti arba draskyti. Būtent taip apibūdinamas gaminimo principas, kai ingredientai virsta smulkiais, netaisyklingais gabalėliais ar gijų pavidalo struktūra, kuri patiekalui suteikia lengvumo, bet kartu ir ryškų pojūtį burnoje.

    Seniausia versija – romietiška sriuba

    Istoriškai seniausiai minima stracciatella alla romana – Romos virtuvėje įsitvirtinusi sriuba, dažnai siejama su Velykų laikotarpiu. Ji gaminama į karštą sultinį supilant išplaktus kiaušinius su kietuoju sūriu, o masė sukreša į plonas gijas.

    Ši sriuba vertinama dėl paprastumo ir greito paruošimo, tačiau skonis priklauso nuo detalių. Italai dažniausiai naudoja jautienos arba vištienos sultinį, pagardina kietuoju sūriu ir juodaisiais pipirais, o prieskoniai turi tik paryškinti, o ne užgožti sultinio charakterį.

    Kreminis sūris, kurį slepia burrata

    Kitas stracciatellos veidas – Apulijos regione paplitęs sūris, kuris daugeliui pažįstamas kaip burratos vidus. Tai smulkiai suplėšyti mocarelos gabalėliai, sumaišyti su tiršta grietinėle, todėl skonis būna švelnus, o tekstūra itin kreminė.

    Dėl riebesnės sudėties ir trumpesnio galiojimo toks sūris dažniausiai vertinamas kaip šviežias, greitai suvartojamas produktas. Jį įprasta valgyti su pomidorais, alyvuogių aliejumi, ant šiltos duonos arba kaip priedą prie ką tik išvirtų makaronų, kad kremiškumas išliktų pagrindiniu akcentu.

    Ledai, gimę Bergame 1961 metais

    Trečioji, moderniausia stracciatellos versija – ledai, sukurti Bergame 1961 metais. Idėja paprasta: į besisukančią pieninę masę supilama karšta šokolado srovė, kuri akimirksniu sustingsta ir suskyla į netaisyklingas šokolado drožles.

    Toks kontrastas tapo viena sėkmingiausių itališkų desertų formulių: švelni bazė ir traškūs šokolado gabalėliai. Šiandien stracciatella ledai laikomi klasika, o variacijų atsiranda vis daugiau, tačiau pagrindinis principas išlieka tas pats – netolygūs šokolado „plėšiniai“.

    Italijoje vienas žodis dažnai slepia visą kulinarinę istoriją, o stracciatella yra geras to pavyzdys. Jei meniu matote šį pavadinimą, verta pasitikslinti, ar kalbama apie sriubą, sūrį, ar desertą, nes nustebti galima ne tik skoniu, bet ir patiekimo temperatūra.

  • Sezono hitas: soti salotos su bobais vakarienei – skonį pakels paprastas padažas

    Sezono hitas: soti salotos su bobais vakarienei – skonį pakels paprastas padažas

    Prasidėjus šviežių bobų sezonui, virtuvėje vis dažniau ieškoma greitų, bet sočių vakarienės idėjų. Vienas universaliausių pasirinkimų – salotos su bobais, pomidorais ir feta, kurios tinka ir kaip lengvas pagrindinis patiekalas, ir kaip garnyras.

    Renkantis bobus svarbiausia įvertinti jų šviežumą: ankštys turėtų būti ryškiai žalios, standžios, be patamsėjimų ar pelėsio požymių. Praktinis patarimas paprastas: jei bobaI parduodami atviri, o ne sandariai supakuoti, lengviau įvertinti jų kokybę ir išvengti greičiau gendančio produkto.

    Maistine verte bobaI priskiriami ankštiniams, todėl natūraliai suteikia sotumo. Šimte gramų virtų bobų paprastai yra apie 60–70 kilokalorijų, o didžiausi jų privalumai – augaliniai baltymai ir skaidulos, padedančios ilgiau jaustis pavalgus ir palaikyti normalią žarnyno veiklą.

    BobaI taip pat vertinami dėl mikroelementų ir vitaminų: juose aptinkama folio rūgšties, vitamino C, taip pat B grupės vitaminų, o mineralų sąraše dažniausiai minimi kalis, magnis, fosforas ir geležis. Dėl šios sudėties bobaI vis dažniau įtraukiami į subalansuotos mitybos planus, ypač kai siekiama sumažinti mėsos kiekį racione.

    Kaip paruošti bobus salotoms

    Salotoms bobaI dažniausiai trumpai apverdami pasūdytame vandenyje apie 3 minutes, tuomet nukošiami ir atvėsinami šaltu vandeniu. Jei grūdai didesni ir odelė kietesnė, ją galima nuimti, tačiau jauniems bobams dažnai pakanka tik atvėsinimo.

    Atvėsinti bobaI geriau išlaiko tekstūrą, todėl salotose išlieka maloniai tvirti, o ne sukrenta. Tai ypač svarbu, jei patiekalą planuojama patiekti po kelių valandų, pavyzdžiui, paruošus iš anksto vakarienei.

    Sotos salotos su feta ir pomidorais

    Šių salotų pagrindas paprastas: salotų lapai, virti bobaI, pomidorai, feta ir šviežia mėta. Toks derinys subalansuoja sūrumą, rūgštumą ir gaivą, o ankštiniai suteikia patiekalui sotumo be sunkių priedų.

    Skonį labiausiai pakelia padažas, ruošiamas iš alyvuogių aliejaus, baltojo vyno acto, česnako, Dižono garstyčių, žiupsnelio cukraus ir smulkintos mėtų. Padažą patogu sumaišyti atskirai ir užpilti prieš pat patiekiant, kad salotos išliktų traškios.

    Patiekimui dažnai rekomenduojama salotas trumpai atšaldyti, kad skoniai susijungtų. Jei norisi dar sotesnės vakarienės, prie salotų tinka riekė pilno grūdo duonos arba keptos daržovės, tačiau pats patiekalas dažnai pakankamas ir be papildymų.

  • Močiutė daužė mėsą be gailesčio: ekspertai paaiškino, kada taip darote sau meškos paslaugą

    Mėsos mušimas plaktuku daugeliui iki šiol yra automatinis žingsnis ruošiant kotletus ar šnicelius. Tačiau maisto technologai ir maisto saugos specialistai pabrėžia, kad šis veiksmas ne visada pagerina rezultatą, o kartais net padidina riziką virtuvėje.

    Mušant mėsą mechaniškai ardomos raumenų skaidulos ir silpnėja jungiamasis audinys, kuriame yra kolageno. Dėl to gabalas suplonėja, tampa vienodesnio storio, greičiau įkaista ir dažnai lengviau sukramtomas, ypač jei buvo kietesnis.

    Kada mušimas tikrai padeda

    Praktiškiausia mėsą mušti tuomet, kai svarbu išgauti vienodą storį visame gabale. Pavyzdžiui, kiaulienos kepsnys ar vištienos krūtinėlė, suploninta iki maždaug 1 centimetro, kepa tolygiau: mažėja tikimybė, kad vidus liks žalias, o kraštai perdžius.

    Mušimas taip pat pasiteisina su kietesnėmis dalimis, kuriose daugiau jungiamojo audinio, nes tokia mėsa natūraliai standesnė. Plonesnis gabalas ypač tinka greitam kepimui keptuvėje, kai svarbi trumpa terminė apdorojimo trukmė.

    Kada plaktukas labiau kenkia

    Ne visai mėsai reikia tokio „grūdinimo“. Natūraliai minkšti gabalai, pavyzdžiui, kiaulienos išpjova ar jautienos išpjova, nuo intensyvaus mušimo gali prarasti struktūrą, tapti suirę, o kepant lengviau išsausėti ir net sugerti daugiau riebalų.

    Dar viena dažna klaida yra bandymas mušti žuvį, nes jos skaidulos trumpesnės ir trapesnės, todėl filė dažnai tiesiog subyra. Be to, pernelyg suploninus mėsą ji iškepa per greitai, o skonis ir sultingumas nukenčia net per kelias dešimtis sekundžių.

    Didžiausia bėda – higiena

    Maisto saugos rekomendacijos aiškios: apdorojant žalią mėsą svarbiausia išvengti kryžminės taršos. Mušant mėsą į aplinką gali pasklisti smulkūs lašeliai ir dalelės, kurios nusėda ant stalviršio, įrankių ar kitų produktų, ypač tų, kurie vėliau nebus kaitinami.

    Tokiu būdu didėja rizika pernešti bakterijas, kurios siejamos su apsinuodijimu maistu, ypač ruošiant paukštieną. Saugiausia mėsą mušti įdėjus ją į tvirtesnį maišelį arba po storesne maistine plėvele, o po to kruopščiai nuplauti plaktuką, lentelę ir rankas.

    Virtuvėje verta laikytis paprastos taisyklės: žaliai mėsai skirkite atskirą pjaustymo lentelę, o paviršius ir įrankius plaukite šiltu vandeniu su muilu. Taip sumažinsite tikimybę, kad bakterijos pateks ant daržovių, duonos ar kitų jau paruoštų produktų.

    Mušimas pats savaime nėra klaida, tačiau jis turėtų būti taikomas tikslingai: kai reikia sulyginti storį ar suminkštinti kietesnę dalį. Jei tai daroma iš įpročio, su maksimalia jėga ir be apsaugos nuo taškymosi, nukenčia ir patiekalo kokybė, ir virtuvės saugumas.

  • Prahos oro uostas pripažintas geriausiu „Routes Europe 2026“: ką lemia rekordai ir nauji maršrutai

    Prahos oro uostas pripažintas geriausiu „Routes Europe 2026“: ką lemia rekordai ir nauji maršrutai

    Prahos Vaclavo Havelo oro uostas pelnė bendrą pagrindinį „Routes Europe 2026“ apdovanojimą ir pirmą kartą pripažintas svarbiausiu šių metų laureatu. Nugalėtojus rinko vertinimo komisija, o apdovanojimai šiemet įteikti Italijos mieste Riminyje vykusiame aviacijos ir maršrutų plėtros forume.

    „Routes Europe“ apdovanojimai skirti oro uostams, avialinijoms ir turizmo institucijoms, kurios išsiskiria naujų krypčių pritraukimu, rinkodara bei partneryste su vežėjais. Šiame renginyje paprastai vertinama ne vien keleivių patirtis, bet ir tai, kaip efektyviai vystomas susisiekimas, didinami dažniai ir sėdimų vietų pasiūla.

    Kas laimėjo skirtingose kategorijose

    Oro uostų apdovanojimai skirstomi pagal metinį keleivių srautą, todėl lyginami panašaus masto centrai. Kategorijoje iki 5 mln. keleivių nugalėjo Florencijos oro uostas, o tarp didžiausių, aptarnaujančių daugiau nei 20 mln. keleivių, triumfavo Atėnų tarptautinis oro uostas.

    Prahos oro uostas laimėjo 5–20 mln. keleivių kategorijoje, o vėliau buvo išrinktas ir bendru nugalėtoju. Toks sprendimas rodo, kad komisija itin palankiai įvertino ne tik rezultatus, bet ir strategiją, kaip oro uostas plečia maršrutų tinklą bei bendradarbiavimą su vežėjais.

    Rekordiniai srautai ir grįžimas virš ikipandeminio lygio

    Prahos oro uostas skelbia, kad 2025 metais aptarnavo 17,8 mln. keleivių. Tai buvo 8,5 proc. daugiau nei 2024 metais, o srautai jau peržengė ir ikipandeminį lygį, kuris daugeliui Europos oro uostų tapo svarbiu atsigavimo barometru.

    Toks augimas svarbus ir avialinijoms, nes didesnė paklausa leidžia pagrįsti dažnesnius skrydžius, didesnius orlaivius arba naujas kryptis. Oro uostams tai reiškia didesnes pajamas iš aviacinių ir neaviacinių veiklų, o regionui – platesnes turizmo ir verslo jungtis.

    „Esant didelei Europos oro uostų konkurencijai, abu apdovanojimai yra reikšmingas pasiekimas, kurį labai vertiname“, – sakė Prahos oro uosto aviacijos verslo plėtros vykdomasis direktorius Jiří Vyskoč.

    „Mūsų ilgalaikė strategija, paremta atviru bendradarbiavimu su partneriais, apima ne tik naujų krypčių atidarymą, bet ir sėdimų vietų pasiūlos bei skrydžių dažnių didinimą esamuose maršrutuose, taip stiprinant oro uosto pasiekiamumą ir konkurencingumą“, – teigė jis.

    Stiprinamas susisiekimas: nauji vežėjai ir tolimieji skrydžiai

    Oro uostas nurodo, kad 2025 metais buvo paremti 46 nauji maršrutai ir 24 naujos kryptys, o veiklą pradėjo 12 naujų oro linijų bendrovių. Iš viso Prahoje tuo metu jau veikė 89 vežėjai, o tai didina konkurenciją ir keliautojams, ir verslui.

    Tarp įvardytų naujų jungčių minimi skrydžiai į Seulą su „Asiana Airlines“, į Abu Dabį su „Etihad Airways“, į Torontą su „Air Canada“ bei į Šardžą su „Air Arabia“. Taip pat planuojami tolimojo nuotolio maršrutai, tarp jų skrydžiai į Filadelfiją su „American Airlines“ ir į Taipėjų su „STARLUX Airlines“, kuriuos oro uostas sieja su 2026 metų plėtra.

    Renginyje įteiktas ir geriausios avialinijos apdovanojimas, kurį trečius metus iš eilės pelnė „Jet2“. Toks nuoseklus įvertinimas paprastai rodo sėkmingą maršrutų planavimą, paklausos valdymą ir gebėjimą pelningai plėsti tinklą, ypač sezoniškose kryptėse.

    „Routes Europe 2026“ forumo pabaigoje paskelbta ir kito renginio kryptis: 2027 metų renginio šeimininko pareigos perduotos Fraport TAV Antalijos oro uostui Turkijoje. Tokie renginiai laikomi svarbia platforma, kur oro uostai ir vežėjai derina planus dėl naujų krypčių, dažnių ir bendrų rinkodaros projektų.

  • Europos miestų savaitgalio kelionės 2026 metais: kur pigiausia ir kur kainos skaudžiausios

    Europos miestų savaitgalio kelionės 2026 metais: kur pigiausia ir kur kainos skaudžiausios

    Augant skrydžių kainoms, europiečiai vis dažniau renkasi trumpas miesto išvykas vietoje tolimų kelionių. Tokios savaitgalio kelionės leidžia sutaupyti ne tik laiko, bet ir dalį biudžeto, ypač kai kelionės planuojamos spontaniškai.

    Naujausiame Jungtinės Karalystės „Post Office Travel Money“ tyrime City Costs Barometer įvertinta, kiek realiai kainuoja miesto pertrauka atvykus į vietą. Skaičiuota 12 įprastų išlaidų dviem žmonėms 50-yje Europos miestų – nuo kavos ir vakarienės iki transporto bilietų, lankytinų objektų ir dviejų nakvynių trijų žvaigždučių viešbutyje.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad reitingo vieta ne visuomet pasako viską: daug kas priklauso nuo to, kaip keliautojas leidžia laiką ir kokias išlaidas planuoja. Vis dėlto didžiausią įtaką bendrai sumai dažniausiai turi apgyvendinimas – net ir nedidelis viešbučių kainų pokytis gali smarkiai pakeisti galutinę kelionės kainą.

    Kur 2026 metais pigiausia?

    Pagal šį barometrą, pigiausių miestų sąraše vėl dominuoja Rytų Europa: tarp 10 geriausios vertės krypčių net aštuonios yra šiame regione. Tyrimas išskiria, kad pigesniuose miestuose keliautojai dažniau gali sprendimus priimti vietoje – mažiau riboja maisto, transporto ar bilietų į lankytinas vietas kainos.

    Pirmą kartą geriausios vertės miestu 2026 metais įvardytas Sarajevas, kur minėtų 12 išlaidų krepšelis dviem žmonėms sudaro apie 287 eurus. Toliau rikiuojasi Bukareštas, Tirana, Belgradas ir Trenčynas – miestai, kuriuose bendrą sumą mažina palankesnės viešbučių kainos ir pigesnis kasdienis transportas.

    Į pigiausiųjų dešimtuką pateko ir Vilnius – jo įvertintas krepšelis siekia apie 334 eurus. Greta Lietuvos sostinės sąraše minimi ir Ryga bei keli Prancūzijos miestai, kas rodo, kad geros vertės pasirinkimų netrūksta ir už Rytų Europos ribų.

    Kur kainos 2026 metais aukščiausios?

    Kitoje skalės pusėje – Skandinavijos ir Vakarų Europos kryptys, kurias į viršų kelia brangesnis apgyvendinimas ir maitinimas. Brangiausiu miesto savaitgalio pasirinkimu pagal barometrą tapo Oslas: 12 išlaidų krepšelis dviem žmonėms čia siekia apie 850 eurų.

    Po Oslo rikiuojasi Kopenhaga, Edinburgas, Ženeva ir Barselona. Į brangiausiųjų dešimtuką taip pat pateko Dublinas, Amsterdamas, Korkas, Venecija ir Madridas – tai miestai, kuriuose net kelių pagrindinių kategorijų, ypač viešbučių, kainos reikšmingai padidina bendrą biudžetą.

    Tyrimo išvada paprasta: planuojant miesto išvyką verta lyginti ne tik skrydžių kainas, bet ir tai, kiek kainuos įprastos kasdienės išlaidos atvykus. Pigesnė kryptis dažnai suteikia daugiau laisvės keliauti be griežto grafiko, o brangesniuose miestuose iš anksto suplanuoti nakvynę ir bilietus gali padėti išvengti nemalonių staigmenų.

  • ES siūlo vieno bilieto sprendimą kelionėms traukiniais per sienas: ką keistų keleiviams

    ES siūlo vieno bilieto sprendimą kelionėms traukiniais per sienas: ką keistų keleiviams

    Europos Komisija gegužės 13 dieną pristatė vadinamąjį Keleivių paketą, kuriuo siekiama palengvinti tarptautines keliones traukiniais Europoje. Pagrindinis pokytis – galimybė įsigyti vieną bilietą maršrutui su persėdimais, net jei atkarpas vykdo skirtingi vežėjai.

    Komisija pabrėžia, kad šiandien keliautojai dažnai priversti bilietus pirkti atskirai per skirtingas sistemas, o tai didina riziką prarasti pinigus ir teises, jei vėluoja vienas iš reisų. Dėl to tarpvalstybinės kelionės daliai žmonių tampa mažiau patrauklios nei skrydis ar kelionė automobiliu.

    Kas būtų kitaip perkant bilietus

    Pagal siūlomą modelį keleiviai galėtų vienoje jiems patogioje bilietų platformoje rasti, palyginti ir įsigyti kelių geležinkelio bendrovių pasiūlymus vienu pirkimu. Tai reikštų, kad kelių atkarpų kelionė būtų suformuojama kaip vienas produktas, o ne atskirų bilietų rinkinys.

    Eurobarometro apklausos duomenimis, 25 proc. respondentų nurodo patiriantys sunkumų bandydami įsigyti kelių vežėjų bilietus, o 22 proc. mini ribotas galimybes bilietų platinimo platformose. Dar 76 proc. teigia, kad vieno bilieto sprendimų trūkumas juos atgraso nuo kelionių per sienas.

    Daugiau teisių praleidus persėdimą

    Vienas svarbiausių paketo elementų – aiškesnės garantijos, kai kelionėje su persėdimais praleidžiamas jungiamasis traukinys. Komisija siūlo, kad tokiais atvejais keleiviai gautų pagalbą, būtų pervežami alternatyviu maršrutu, galėtų tikėtis kompensacijų ar pinigų grąžinimo.

    Šiuo metu stipresnė apsauga dažniausiai taikoma tik tada, kai visas maršrutas įsigyjamas iš vieno geležinkelio operatoriaus. Perkant atskirus bilietus skirtingoms atkarpoms, atsakomybė už praleistą persėdimą dažnai tampa neaiški, o keleiviui tenka spręsti situaciją pačiam.

    Kodėl minimos ITS taisyklės

    Kad vieno bilieto idėja veiktų praktiškai, reikia, jog skirtingos sistemos „kalbėtųsi“ tarpusavyje: dalintųsi tvarkaraščių, kainų, vietų, vėlavimų ir kitais duomenimis. Dėl to Komisija ragina valstybes nares spartinti pažangių informacinių sprendimų diegimą pagal ES Inteligentiškų transporto sistemų (ITS) kryptį tarpvalstybiniams tinklams.

    Kartu Komisija nori mažinti riziką, kad bilietų platinimo rinkoje dominuojantys žaidėjai iškreiptų konkurenciją. Todėl siūlymuose numatomas reikalavimas didesniems rinkos dalyviams pasiūlymus pateikti neutraliai, kad keleiviai matytų palyginamus variantus, o ne tik vieno tiekėjo produktus.

    Toliau pasiūlymus svarstys Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, o galutinė paketo forma priklausys nuo derybų. Jei iniciatyvai bus pritarta, realūs pokyčiai keleiviams bus siejami ir su tuo, kaip greitai rinkos dalyviai bei valstybės narės pritaikys savo sistemas prie bendro modelio.