CP v2

Blog

  • Ukmergės miesto šventėje Kęstučio aikštė virto jėgos arena: kas triumfavo 9-ose Galiūnų varžybose

    Ukmergės miesto šventės metu Kęstučio aikštėje surengtos 9-osios Galiūnų varžybos, subūrusios jėgos sporto gerbėjus ir dalyvius iš skirtingų Lietuvos miestų. Gegužės 23 dieną žiūrovai stebėjo rungtis, kuriose svarbi buvo ne tik fizinė jėga, bet ir ištvermė bei taktika.

    Šiemet dėl asmeninės įskaitos apdovanojimų varžėsi aštuoni sportininkai, o šventinę nuotaiką papildė ir žiūrovams skirta rankų lenkimo rungtis. Organizatoriai pabrėžė, kad renginys kasmet sutraukia vis platesnę auditoriją, o dalyvių parengimas ir rungčių lygis auga.

    Renginio pradžioje susirinkusiuosius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Sportininkams jos linkėjo sėkmės ir ištvermės, o žiūrovams – įsimintinų emocijų.

    Asmeninėje įskaitoje čempionu tapo Eisvinas Grigaravičius, antrąją vietą iškovojo Egidijus Puzinas, trečiąją – Vitalijus Rodzevičius. Varžybų eiga parodė, kad net kelių rungčių maratone lemiamu faktoriumi tampa gebėjimas išlaikyti tempą iki pat finišo.

    Atskiras šventės akcentas buvo lentos ant pirštų ištvermės iššūkis, pareikalavęs susikaupimo ir tvirtos rankų bei liemens kontrolės. Šioje rungtyje nugalėtoju tapo Matas Mickevičius, antrąją vietą laimėjo Edgaras Bogda, trečiąją – Miglė Butėnė.

    Galiūnai jėgas tikrinosi keliose skirtingose rungtyse, kuriose išryškėjo skirtingi sportininkų pranašumai. Hantelio, rąsto ir Apolono kėlimo estafetėje geriausiai pasirodė Ramūnas Liebus, rentinio nešimo rungtyje ir naščių bei grandinių nešimo estafetėje pergalę šventė Modestas Masian, o Apolono ašies atkėlime pirmavo Saulius Skikas.

    Didelio žiūrovų dėmesio sulaukė ir traktoriaus traukimas, kuriame nugalėtoju taip pat tapo Modestas Masian. Ši rungtis tradiciškai laikoma viena įspūdingiausių, nes joje atsiskleidžia ne tik gryna jėga, bet ir sukibimo, kvėpavimo bei judesio ritmo valdymas.

    Absoliučioje įskaitoje stipriausiuoju pripažintas Modestas Masian, antrąją vietą užėmė Saulius Skikas, trečiąją – Gintaras Šaulys. Toliau rikiavosi Donatas Maskolaitis, Ernestas Vingelis, Matas Jarusevičius, Ramūnas Liebus ir Modestas Beinoravičius.

    Renginio organizatoriai dėkojo sportininkams, savanoriams ir žiūrovams už aktyvų palaikymą bei sukurtą atmosferą miesto šventėje. Taip pat pažymėta rėmėjų parama, tarp jų – Ukmergės rajono savivaldybė, UAB „Stansefabrikken“, UAB „Lorevitas“, „NLMGC“, PC „Rimi“, UAB „Storė“, UAB „Mantonas“ ir kiti partneriai.

    Organizatoriai kviečia sugrįžti kitais metais, kai planuojamas jubiliejinis galiūnų turnyras. Tikimasi, kad tradicija ir toliau augs, o Ukmergės miesto šventė išliks viena ryškiausių vietų, kur jėgos sportas susitinka su bendruomeniška švente.

  • Vaistas nuo artrito netikėtai padėjo, kai antidepresantai neveikia: kas paaiškėjo tyrime?

    Vaistas nuo artrito netikėtai padėjo, kai antidepresantai neveikia: kas paaiškėjo tyrime?

    Maždaug trečdalis žmonių, sergančių didžiuoju depresijos sutrikimu, nepatiria pakankamo pagerėjimo vartodami įprastus antidepresantus, todėl mokslininkai vis aktyviau ieško kitų biologinių mechanizmų. Nauji duomenys rodo, kad daliai pacientų svarbi gali būti ne vien smegenų chemija, bet ir uždegiminiai procesai organizme.

    2026 metais žurnale JAMA Psychiatry paskelbto bandomojo klinikinio tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad artritui ir kitoms imuninėms ligoms gydyti naudojamas tocilizumabas gali sumažinti depresijos simptomus tiems žmonėms, kurių būklė nereaguoja į standartinius vaistus ir kurių kraujyje nustatomi uždegimo požymiai.

    Kas buvo tiriama?

    Tyrime dalyvavo 30 žmonių, turinčių vidutinio sunkumo ar sunkią depresiją ir anksčiau nepakankamai reagavusių į antidepresantus. Atrankoje taip pat buvo vertinami kraujo žymenys, rodantys galimą žemo lygio uždegimą.

    Dalyviai keturias savaites atsitiktine tvarka gavo arba tocilizumabą, arba placebą, o tyrėjai vertino depresijos sunkumo pokyčius, nerimą, nuovargį ir gyvenimo kokybę. Pastebėta, kad tocilizumabą gavusioje grupėje simptomai mažėjo labiau nei placebo grupėje.

    Ketvirtos savaitės pabaigoje 54 proc. tocilizumabo grupės dalyvių buvo vertinami kaip pasiekę depresijos remisiją, palyginti su 31 proc. placebo grupėje. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tai buvo koncepcijos patikrinimo tyrimas, todėl jis nebuvo skirtas galutiniams statistiškai tvirtiems įrodymams pateikti.

    Kodėl čia svarbus uždegimas?

    Tocilizumabas slopina interleukino 6 receptorių, susijusį su uždegimo grandine. Šis kelias seniai siejamas su kai kurių autoimuninių ligų eiga, o pastaraisiais metais vis daugiau tyrimų nagrinėja ryšį tarp žemo lygio uždegimo ir depresijos simptomų daliai pacientų.

    Tyrime išryškėjo tendencija, kad geriausiai reagavo tie dalyviai, kurių pradiniai uždegimo rodikliai buvo aukštesni. Tai sustiprina idėją, kad depresija nėra vienalytė būklė ir kad ateityje gydymas gali būti parenkamas tiksliau, įvertinus biologinius požymius, o ne vien simptomų aprašą.

    Ką tai reiškia pacientams dabar?

    Šie rezultatai dar nereiškia, kad tocilizumabas taps įprastu depresijos gydymu artimiausiu metu. Reikalingi didesni, ilgiau trunkantys ir įvairesnių pacientų grupes apimantys atsitiktinių imčių tyrimai, kurie patvirtintų efektyvumą, įvertintų rizikas ir padėtų atsakyti, kam toks gydymas būtų tinkamiausias.

    Be to, imuninę sistemą veikiantys vaistai paprastai turi aiškias skyrimo indikacijas, stebėsenos reikalavimus ir galimus šalutinius poveikius, todėl savarankiškai ar be psichiatro ir kitų specialistų priežiūros jų taikyti negalima. Praktinis šios krypties pažadas yra kitas: depresijos gydymas gali judėti link labiau individualizuotos medicinos, kai tinkamas metodas parenkamas pagal žmogaus biologiją.

    „Mūsų darbas yra svarbus žingsnis kuriant naujus depresijos gydymo būdus, ypač tiems, kurių liga sunkiai pasiduoda gydymui“, – sakė Bristolio universiteto mokslininkas Golamas Khandakaras.

    „Artėjame prie labiau pritaikytos depresijos priežiūros, kai gydymas parenkamas taip, kad geriau atitiktų žmogaus biologiją ir būtų skiriamas tinkamu laiku“, – sakė Bristolio universiteto mokslininkė Éimear Foley.

  • Ukmergėje įvyko 2×2 paplūdimio tinklinio turnyras: į smėlio aikšteles stojo 22 komandos

    2026 metais gegužės 23 dieną Ukmergės sporto centro stadione surengtas 2×2 paplūdimio tinklinio turnyras, skirtas miesto šventei „Vasara bus rytoj“. Į varžybas atvyko ne tik ukmergiškiai – dalyvių sulaukta ir iš Vilniaus, Kauno bei Vilkaviškio.

    Iš viso turnyre rungėsi 22 komandos: 18 vyrų ekipų ir 4 moterų komandos. Organizatoriai pabrėžė, kad varžybos pasižymėjo atkakliais setais, o aikštelėse netrūko sportinio ryžto ir geros nuotaikos.

    Paplūdimio tinklinio 2×2 formatas išlieka vienas populiariausių vasaros turnyruose, nes reikalauja ne tik fizinio pasirengimo, bet ir gerai suderinto komandos darbo. Dviejų žaidėjų tandeme ypač svarbi tampa universali gynyba, tikslus padavimas ir gebėjimas greitai prisitaikyti prie varžovų taktikos.

    Moterų grupėje pirmąją vietą iškovojo komanda Su apšilimu iš Vilniaus, antrąją – D.K. iš Ukmergės, trečiąją – Kipsta iš Ukmergės. Vyrų varžybose nugalėjo Be apšilimo iš Vilniaus, antri liko Grikiai iš Ukmergės, trečiąją vietą pelnė Ignas + Stasys iš Kauno.

    Turnyro prizininkai apdovanoti asmeninėmis taurėmis, o dalyviai kviečiami ir toliau aktyviai įsitraukti į miesto sporto renginius. Organizatoriai tikisi, kad tokie turnyrai ir toliau pritrauks dalyvių iš skirtingų Lietuvos miestų ir stiprins paplūdimio tinklinio bendruomenę regione.

  • Ukmergės miesto šventės finalas pritraukė tūkstančius: žvaigždžių koncertas, fejerverkai ir šokiai

    Gegužės 23 dienos vakarą Ukmergėje įvyko Didysis miesto šventės koncertas, tapęs pagrindiniu šventės akcentu ir sutraukęs tūkstantinę minią. Į renginį susirinko ne tik ukmergiškiai, bet ir svečiai iš kitų Lietuvos miestų.

    Ant scenos pasirodė Rūta Ščiogolevaitė, Free Finga, Saulius Prūsaitis ir Donatas Montvydas. Skirtingų stilių atlikėjai sukūrė dinamišką programą, kurioje netrūko gerai žinomų hitų ir kartu dainuojančios publikos.

    Organizatoriai pabrėžė, kad būtent žiūrovų įsitraukimas tapo viena ryškiausių vakaro detalių. Koncertinė erdvė visą vakarą pulsavo švente, o nuotaika išsiplėtė ir už renginio teritorijos ribų.

    Šventinis vakaras baigėsi fejerverkais, nušvietusiais Ukmergės dangų ir simboliškai uždariusiais pagrindinę programos dalį. Tačiau renginys ties tuo nesustojo, nes po fejerverkų prasidėjo naktinė diskoteka.

    Naktį pratęsė DJ Mamania, kvietęs šokti iki paryčių. Ukmergės miesto šventės finalas dar kartą parodė, kad dideli atviri koncertai regionuose išlieka vienu efektyviausių būdų sutelkti bendruomenę ir pritraukti lankytojų iš aplinkinių miestų.

    Ukmergės rajono savivaldybės administracijos informacija. Tauro Gūdmanto nuotraukos.

  • Mirtinai nuodingos gyvatės keičia buveines: tyrimas įspėja dėl didesnės įkandimų rizikos

    Mirtinai nuodingos gyvatės keičia buveines: tyrimas įspėja dėl didesnės įkandimų rizikos

    Šylantis klimatas ir žmogaus veikla, keičianti natūralias ekosistemas, gali padidinti gyvačių įkandimų riziką daugelyje pasaulio regionų, rodo naujas tyrimas. Autoriai įspėja, kad kai kurios labai nuodingos rūšys gali artėti prie tankiai apgyvendintų vietovių arba pasirodyti teritorijose, kur jų anksčiau beveik nebuvo.

    Tyrimą koordinavo Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų komanda, o rezultatai publikuoti mokslo žurnale PLOS Neglected Tropical Diseases. Analizėje derinti vieši ir privatūs duomenų rinkiniai, muziejų kolekcijų įrašai, mokslinė literatūra ir piliečių mokslo platformų stebėjimai.

    Skaičiuojama, kad per metus pasaulyje registruojama apie 4 000 000 naujų gyvačių įkandimų atvejų, tačiau tikslūs skaičiai kai kuriose šalyse gali būti nepakankamai fiksuojami. Didžiausia našta tradiciškai tenka atogrąžų zonoms, ypač Pietų Azijai, kur rizika didėja dėl didelio gyventojų tankio ir ribotesnės sveikatos paslaugų prieigos.

    Kur ir kodėl keičiasi rizikos žemėlapis?

    Tyrimo autoriai prognozavo, kaip kylanti temperatūra gali pakeisti nuodingų gyvačių paplitimą iki 2050 ir 2090 metų. Dalis rūšių, vengdamos karščio ar prarasdamos buveines dėl miškų kirtimo, šlapynių sausinimo ir urbanizacijos, gali trauktis į naujas teritorijas.

    Tai reikštų daugiau susidūrimų su žmonėmis kasdienėse erdvėse, pavyzdžiui, žaidimų aikštelėse, bėgimo takuose, prie vandens telkinių ar dirbamuose laukuose. Kartu pabrėžiama, kad didesnis kontaktų skaičius kelia riziką ne tik žmonėms, bet ir pačioms gyvatėms, kurios dažniau žūsta dėl baimės ar netinkamo elgesio.

    Kokios rūšys gali plisti?

    Tyrime išskiriamos kelios grupės, kurių arealai gali plėstis arba slinkti: Šiaurės Amerikos vandens angys, Afrikos spjaudančios kobros, įvairios angys Pietų Amerikoje ir Europoje, taip pat kai kurios Azijos nuodingos rūšys. Autoriai pažymi, kad jei dalis šių rūšių priartės prie didelių gyvenviečių, potencialiai daugiau žmonių gali atsidurti didesnės įkandimų rizikos zonoje.

    Ypač pažeidžiamos gali būti kaimiškos ir skurdesnės teritorijos, kur žemdirbiai dirba basomis ar su atvira avalyne, o gydymo įstaigos yra toli. Tokiose vietovėse kritiškai svarbūs ne tik prevenciniai įpročiai, bet ir greitas patekimas į medicinos pagalbą bei savalaikis priešnuodžių skyrimas.

    Kaip pasiruošti sveikatos sistemoms?

    Autoriai pabrėžia, kad prognozės gali padėti sveikatos institucijoms planuoti resursus, ypač priešnuodžių atsargas ir jų paskirstymą, taip pat stiprinti skubios pagalbos grandinę atokesnėse bendruomenėse. Kartu akcentuojamas gamtosaugos aspektas, nes kai kurioms rūšims spartūs pokyčiai gali reikšti buveinių nykimą ir didesnę išnykimo riziką.

    „Žmonės turėtų būti atidūs savo aplinkai ir pastebėti pokyčius. Susidūrus su nuodingomis gyvatėmis svarbu imtis aktyvių prevencijos veiksmų ir vengti rizikos“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Davidas Williamsas.

    „Tai reiškia avėti uždarą avalynę, stebėti, kur dedame rankas ir kojas, tamsoje naudoti šviesos šaltinį, netrukdyti gyvatei, o susidūrus leisti jai pasišalinti ir žinoti, kaip elgtis nelaimės atveju“, – pridūrė jis.

    Specialistai primena, kad įkandimo atveju svarbiausia kuo greičiau kreiptis į medikus ir nesiremti nepatikrintomis „namų priemonėmis“, kurios gali pabloginti būklę. Ilgalaikėje perspektyvoje didėjanti temperatūra ir intensyvesnė žemės naudojimo kaita gali tapti vienu iš veiksnių, keičiančių visuomenės sveikatos rizikas ir reikalaujančių tikslesnio planavimo.

  • Prancūzijos Rene mirė 12-metis: sulaikyti du nepilnamečiai, narai upėje ieško įkalčių

    Prancūzijos Rene mirė 12-metis: sulaikyti du nepilnamečiai, narai upėje ieško įkalčių

    Prancūzijos mieste Rene vyksta intensyvus ikiteisminis tyrimas po 12 metų berniuko mirties, apie kurią pranešta sekmadienio pavakarę. Vietos prokuratūra skelbia, kad dėl šios bylos sulaikyti du nepilnamečiai – 16 metų vaikinas ir mergina, kuri netrukus pati atvyko į policiją.

    Kol kas pareigūnai neatskleidžia, kaip tiksliai klostėsi įvykiai ir koks ryšys siejo visus tris nepilnamečius. Tyrimas pradėtas dėl jaunesnio nei 15 metų vaiko nužudymo, o jo vykdymas patikėtas specializuotam padaliniui, dirbančiam su sunkiomis ir organizuoto nusikalstamumo bylomis.

    Didelės pajėgos sutelktos ir įvykio vietoje. Ugniagesių gelbėtojų narai šiuo metu žvalgo netoliese tekančią Vileno upę, ieškodami galimų daiktinių įkalčių, kurie galėtų paaiškinti, kas nutiko paskutinėmis berniuko gyvenimo minutėmis.

    Kas žinoma apie įvykio aplinkybes

    Pirminiais tyrimo duomenimis, pavojaus signalą sukėlė žvejys, išgirdęs vaiko šauksmą, tačiau jo surasti iš karto nepavyko. Netrukus liudininkai aptiko berniuką ir iškvietė pagalbą.

    Atvykę ugniagesiai rado vaiką be gyvybės ženklų, o ant kaklo buvo užveržtas rankšluostis. Gaivinimo veiksmus atliko ugniagesiai ir skubiosios medicinos komanda, tačiau berniuko išgelbėti nepavyko – mirtis konstatuota vietoje.

    Į įvykio vietą netrukus atvyko vaiko tėvai. Liudininkų teigimu, motina tuo metu aktyviai ieškojo sūnaus, o tėvas atvažiavo jau dirbant gelbėjimo tarnyboms.

    Kodėl tyrimas gali užtrukti

    Tokiose bylose sprendžiami keli esminiai klausimai: ar mirtis buvo tyčinė, ar buvo smurtas, ar įvykis galėjo būti susijęs su konfliktu tarp nepilnamečių. Kadangi įtariamieji yra nepilnamečiai, dalis procesinių detalių gali būti neviešinamos siekiant apsaugoti jų tapatybę ir užtikrinti tyrimo interesus.

    Reno apylinkėse, kur įvyko tragedija, gyventojai pasakoja apie sukrėtimą ir sunkiai suvokia, kaip paprastai ramioje miesto dalyje galėjo nutikti tokia nelaimė. Tyrėjai tikisi, kad upėje ieškomi įkalčiai ir liudytojų apklausos padės atkurti įvykių seką.

  • Ispanijoje patvirtintas antras hantaviruso atvejis: Madride izoliuota 12 žmonių po kruizo

    Ispanijoje patvirtintas antras hantaviruso atvejis: Madride izoliuota 12 žmonių po kruizo

    Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija patvirtino antrą hantaviruso atvejį tarp Ispanijos piliečių, kurie po protrūkio kruiziniame laive buvo izoliuoti Madride. Pasak institucijų, naujas teigiamas tyrimo rezultatas nustatytas asmeniui, anksčiau įvardytam kaip artimas pirmojo atvejo kontaktas.

    Izoliacija taikoma Gómez Ulla centriniame gynybos ligoninės komplekse, kur stebimi žmonės, grįžę iš kruizo laivo MV Hondius. Ministerija nurodo, kad atvejis aptiktas atliekant planinius tyrimus ir šiuo metu nėra duomenų, jog rizika visuomenei būtų padidėjusi.

    Likę 12 Ispanijos piliečių tebėra medicininėje karantino režimo priežiūroje, o izoliavimo priemonių atsisakyti neplanuojama, kol nesibaigs tarptautinėse rekomendacijose numatytas stebėjimo laikotarpis. Hantaviruso inkubacinis periodas gali būti ilgas, todėl kontaktų sekimas ir pakartotiniai tyrimai laikomi esminėmis protrūkio valdymo priemonėmis.

    Kuo pavojingas hantavirusas?

    Hantavirusai – tai graužikų platinami virusai, žmonės dažniausiai užsikrečia įkvėpę viruso dalelių su dulkėmis, kurios susidaro iš džiūstančių graužikų išmatų, šlapimo ar seilių. Rečiau užsikrečiama per užterštus paviršius, o perdavimas nuo žmogaus žmogui, priklausomai nuo viruso tipo, laikomas labai reta išimtimi.

    Europoje dažniausiai minimos formos siejamos su inkstų pažeidimu ir karščiavimu, o kitose pasaulio dalyse fiksuojamos ir sunkios plaučių pažeidimo formos. Medikai pabrėžia, kad ankstyvas simptomų atpažinimas ir skubi pagalba svarbūs dėl galimų komplikacijų, ypač jei liga progresuoja greitai.

    Kodėl taikomas ilgesnis stebėjimas?

    Pasak sveikatos institucijų, protrūkių valdyme svarbu įvertinti galimą užsikrėtimo laiką ir tai, kada kontaktai galėjo patirti didžiausią riziką. Dėl šios priežasties, kai kuriais atvejais stebėjimo trukmė gali būti ilgesnė nei įprastiems kvėpavimo takų virusams.

    Ispanijos tarnybos nurodo, kad izoliacijoje esantys žmonės prižiūrimi pagal ankstyvojo perspėjimo ir greitojo reagavimo sistemas, o sprendimai dėl režimo koregavimo priklausys nuo tyrimų rezultatų ir klinikinės būklės. Kol kas oficialiai pabrėžiama, kad situacija kontroliuojama, o priemonės skirtos užkirsti kelią galimam plitimui ir užtikrinti pacientų saugumą.

  • Prancūzijos Atlanto pakrantėje nuskendo du žmonės: pareigūnai įspėja dėl mirtinų plėšriųjų srovių

    Prancūzijos Atlanto pakrantėje nuskendo du žmonės: pareigūnai įspėja dėl mirtinų plėšriųjų srovių

    Prancūzijos pietvakariuose, Žirondos departamento Atlanto pakrantėje, per atskirus incidentus nuskendo du žmonės. Pareigūnai teigia, kad nelaimes lėmė pavojingos plėšriosios srovės, o šiltas savaitgalio oras į paplūdimius sutraukė minias.

    Vietos tarnybų duomenimis, 56 metų Vokietijos pilietę bangos ir srovė nunešė į jūrą prie Lège-Cap-Ferret, moteris nuskendo. Netoliese, Lacanau vietovėje, per kitą incidentą žuvo 60 metų vyras.

    Nuo penktadienio Žirondos gelbėtojai iš vandens ištraukė 31 žmogų. Pajūrio savivaldybės ir gelbėjimo tarnybos ragino poilsiautojus laikytis maksimalaus budrumo ir neignoruoti įspėjimų vėliavomis bei gelbėtojų nurodymų.

    Kas yra plėšriosios srovės?

    Plėšriosios srovės yra siauros, tačiau labai stiprios vandens srovės, kurios nuo kranto traukia į atvirą jūrą. Jos dažniausiai susidaro, kai lūžtančios bangos į krantą atstumia didelį vandens kiekį, o šis, ieškodamas kelio atgal, susitelkia į vieną intensyvų srautą.

    Pavojus tas, kad plėšriąsias sroves ne visada lengva pastebėti: jos gali atrodyti kaip ramesnė, tamsesnė vandens juosta tarp lūžtančių bangų. Net patyrusiems plaukikams tokia srovė gali greitai atitraukti nuo kranto ir sukelti paniką.

    Ką daryti pakliuvus į srovę?

    Gelbėtojai pabrėžia, kad patekus į plėšriąją srovę nereikėtų plaukti tiesiai į krantą prieš srovę, nes taip greitai išsenkama. Saugiausia judėti lygiagrečiai krantui, kol pavyksta išplaukti iš srovės juostos, ir tik tada grįžti į krantą.

    Jei jėgos senka, rekomenduojama išlikti vandens paviršiuje, signalizuoti rankomis ir kviesti pagalbą. Svarbiausia nepanikuoti ir stengtis atkreipti gelbėtojų dėmesį.

    Karštis atnešė ir papildomą riziką

    Prancūzijos pietvakariuose savaitgalį fiksuota neįprastai aukšta šiam metų laikui temperatūra, kai kur ji viršijo 30 laipsnių Celsijaus. Toks karštis paskatino žmones ieškoti atgaivos vandenyje, tačiau kartu padidino ir nelaimių riziką, ypač esant sudėtingoms jūros sąlygoms.

    Vietos pareigūnai primena, kad net ir esant geram orui jūra gali būti pavojinga, todėl būtina įvertinti bangavimą, sroves ir oficialius perspėjimus. Poilsiautojai raginami rinktis saugomas maudymosi vietas ir nebristi į vandenį, jei paplūdimyje keliama raudona vėliava.

  • Saksonijos premjeras Kretschmeris: kada Vokietija vėl kalbėtų apie rusiškas dujas ir pabėgėlius

    Saksonijos premjeras Kretschmeris: kada Vokietija vėl kalbėtų apie rusiškas dujas ir pabėgėlius

    Saksonijos žemės ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris pareiškė, kad ateityje, pasibaigus karui, Vokietija galėtų svarstyti ir rusiškų gamtinių dujų tiekimo atnaujinimą. Jo teigimu, apie energijos prekybą su Rusija iš esmės būtų įmanoma kalbėti tik tada, kai būtų pasiekta taika arba ilgalaikės paliaubos.

    Interviu Berlyne politikas pabrėžė, kad svarbiausias tikslas yra kuo greitesnis karo veiksmų sustabdymas, nes kasdien žūsta daug žmonių abiejose fronto pusėse. Kretschmeris priklauso CDU ir partijoje eina vicepirmininko pareigas, todėl jo pasisakymai atspindi dalies Vokietijos politinio elito diskusijas apie karo kainą ir paramos ribas.

    Parama Ukrainai ir sankcijų ribos

    Kretschmeris jau anksčiau ragino daugiau dėmesio skirti diplomatinėms pastangoms ir kritiškai vertino kai kurias karinės pagalbos formas, įskaitant toliašaudes raketas. Jo argumentas remiasi nuostata, kad Vokietija neturėtų tapti tiesiogine konflikto šalimi, o sprendimo reikia ieškoti platesniame tarptautiniame formate.

    Kalbėdamas apie sankcijas Rusijai, Saksonijos vadovas laikėsi dvejopo vertinimo: agresija prieš suverenią valstybę, jo žodžiais, negali likti nenubausta, nes tai kurtų pavojingą precedentą. Kartu jis pabrėžė, kad priemonės turi būti parinktos racionaliai, jog labiausiai neatsigręžtų prieš pačią Vokietiją ir nepakirstų ekonomikos atsparumo.

    Politikas akcentavo, kad ilgalaikė gynybos stiprinimo politika Europoje reikalauja finansinių išteklių, o tai tiesiogiai siejasi su konkurencinga ekonomika. Todėl, jo teigimu, svarbu vertinti, ar sankcijų architektūra nesukelia neproporcingų pasekmių pramonei, energijos kainoms ir viešiesiems finansams.

    Ukrainiečių pabėgėliai ir socialinė politika

    Atskira interviu dalis buvo skirta maždaug milijonui ukrainiečių, atvykusių į Vokietiją pasinaudojus ES laikinosios apsaugos mechanizmu. Kretschmeris kritiškai įvertino sprendimą suteikti karo pabėgėliams prieigą prie piliečių pašalpos, teigdamas, kad tokia schema gali mažinti paskatas greičiau įsilieti į darbo rinką.

    „Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Nyderlanduose įsidarbinimo rodikliai greitai pasiekė 70 ar 80 proc., o pas mus ilgai buvo 20 ar 30 proc. Tai nėra pabėgėlių problema, tai yra mūsų socialinės politikos problema“, – sakė Michaelis Kretschmeris.

    Jo vertinimu, efektyviausias sprendimas masinio atvykimo situacijose yra ES laikinosios apsaugos direktyva, nes ji suteikia teisę gyventi ir dirbti be ilgo prieglobsčio procedūrų kelio. Vis dėlto Kretschmeris atkreipė dėmesį, kad šio mechanizmo galiojimas artėja prie peržiūros, o politinėse diskusijose esą girdima, jog pratęsimas gali būti ribotas.

    Grįžimo į Ukrainą tema

    Kretschmeris taip pat tvirtino matantis, kad dalis Ukrainos teritorijų yra pakankamai saugios civiliam gyvenimui, todėl ateityje bus daugiau diskusijų apie savanorišką grįžimą. Jo teigimu, Ukrainai reikės žmonių ir paramos atstatymui, tačiau Vokietijos ir kitų šalių galimybės ilgai išlaikyti tokį pat paramos lygį nėra beribės.

    Kartu jis pabrėžė, kad sprendimai dėl paramos pabėgėliams ir savivaldybių finansavimo turi būti subalansuoti, nes vietos infrastruktūra patiria papildomą krūvį. Kretschmeris priminė, kad derybose dėl finansinių paketų žemės ir savivaldybės siekė didesnio užtikrinimo, jog kartu su gynybos ir užsienio politikos įsipareigojimais bus investuojama ir į ligonines, mokyklas bei kitas viešąsias paslaugas.

  • Krokuvoje referendumas nuvertė liberalų merą: smūgis Donaldo Tusko stovyklai ir signalas miestams

    Krokuvoje referendumas nuvertė liberalų merą: smūgis Donaldo Tusko stovyklai ir signalas miestams

    Lenkijos Krokuvoje vietos referendumas baigėsi liberaliojo mero Aleksandro Miszalskio atšaukimu iš pareigų. Šis rezultatas laikomas reikšmingu smūgiu ministro pirmininko Donaldo Tusko remiamai Pilietinei koalicijai ir gali paskatinti panašias politines kampanijas kituose šalies miestuose.

    Balsavime dalyvavo beveik 30 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų, o referendumo galiojimo kartelė siekė 26,98 proc. Iš atėjusiųjų balsuoti net 97,93 proc. pasisakė už mero atšaukimą, prieš buvo mažiau nei 2,1 proc.

    Referendumą inicijavo opozicinė Teisės ir teisingumo partija bei kraštutinių dešiniųjų politinė jėga Konfederacija. Kampanijos organizatoriai teigė surinkę daugiau nei 130 000 parašų, o merą kritikavo kaip nuo kasdienio miestiečių gyvenimo nutolusį technokratą.

    Miszalskis meru buvo išrinktas 2024 metais, žadėdamas žalesnę miesto politiką ir su aplinkosauga susijusius sprendimus, panašius į taikomus Varšuvoje. Vis dėlto augantis nepasitenkinimas planuojamais aplinkosauginiais ribojimais ir didėjančiais automobilių statymo mokesčiais tapo vienu svarbiausių opozicijos mobilizacijos veiksnių.

    „Ne viską pavyko įgyvendinti taip, kaip buvau numatęs, – sakė Aleksandras Miszalskis.

    „Taip pat suprantu, kad kai kurie sprendimai ir juos lydėjusios emocijos lėmė, jog dalis gyventojų prarado man pasitikėjimą“, – pridūrė jis.

    Prieš referendumą atlikta apklausa rodė, kad didžiausias gyventojų priekaištas siejosi su miesto mažos taršos zona, kuri riboja labiau teršiančių automobilių patekimą į tam tikras teritorijas. Nors krokuviečiams taikomos išimtys, kritikai sugebėjo šią temą pateikti kaip papildomą naštą „paprastiems“ žmonėms, o tokia retorika tapo kampanijos ašimi.

    Tokie konfliktai dėl eismo ribojimų, taršos zonų ir miesto erdvių pertvarkos pastaraisiais metais ryškėja visoje Europoje. Miestų žaliosios priemonės dažnai susiduria su pasipriešinimu, kai gyventojai jas sieja su didesnėmis išlaidomis, sudėtingesniu susisiekimu ar per menku paaiškinimu, kam konkrečiai tie sprendimai skirti.

    Be aplinkosauginių klausimų, dalis rinkėjų akcentavo ir nepasitenkinimą dėl tariamo savivaldybės postų dalijimo politiniams bendražygiams. Meras šiuos kaltinimus neigė, tvirtindamas, kad paskyrimai buvo paremti kompetencija, tačiau reputacinė žala kampanijos metu tapo papildomu argumentu jo oponentams.

    Referendume buvo galima balsuoti ir dėl visos miesto tarybos atšaukimo, kurioje daugumą turėjo Pilietinė koalicija, tačiau šiam balsavimui pritrūko dalyvavimo kartelės. Tai parodė, kad dalis gyventojų savo nepasitenkinimą sutelkė į vieną politinę figūrą, o ne į visą miesto valdžios struktūrą.

    Po mero atšaukimo Krokuvą laikinai valdys paskirtas komisaras, o per artimiausius tris mėnesius turi būti surengti nauji mero rinkimai. Nacionaliniu mastu šis atvejis gali tapti precedentu, kurį dešiniosios jėgos bandys kartoti kituose didmiesčiuose, ypač ten, kur žalieji sprendimai susiduria su dideliu visuomenės skepticizmu.