CP v2

Blog

  • Vakarų Europą kaitina šilumos kupolas: gegužę fiksuojami rekordai, perspėjama dėl bangų dažnėjimo

    Vakarų Europą kaitina šilumos kupolas: gegužę fiksuojami rekordai, perspėjama dėl bangų dažnėjimo

    Vakarų Europoje šią savaitę prognozuojami neįprastai aukšti gegužės temperatūrų rodikliai, kai kur artėjantys prie vasaros kaitros rekordų. Meteorologai situaciją sieja su vadinamuoju šilumos kupolu, kai aukšto slėgio sritis tarsi „uždengia“ regioną ir įkalina šiltą orą.

    Didžiausios kaitros laukiama Pirėnų pusiasalyje: Portugalijoje kai kur gali būti fiksuojama beveik 40 laipsnių, o pietų Ispanijoje temperatūra gali kilti iki maždaug 38 laipsnių. Tuo pat metu gerokai šilčiau už daugiametį vidurkį turėtų būti ir Prancūzijoje, Belgijoje bei Jungtinėje Karalystėje.

    Kas yra šilumos kupolas?

    Šilumos kupolas susiformuoja, kai virš regiono įsitvirtina aukšto slėgio sistema, stabdanti oro masių judėjimą ir slopinanti debesuotumą. Į Vakarų Europą iš Šiaurės Afrikos plūstantis šiltas oras tokiomis sąlygomis „užsilaiko“, o saulė dieną dar labiau įkaitina paviršių.

    Tokio tipo situacijos dažnai reiškia ir silpnesnį vėją bei menkesnį atvėsimą naktį, todėl šiluma kaupiasi kelias dienas iš eilės. Dėl to didėja tikimybė, kad miestai, ypač tankiai apgyvendinti, patirs ryškesnį karščio stresą.

    Rekordai gegužę ir sveikatos rizikos

    Prancūzijos meteorologijos tarnyba įspėjo apie ankstyvą, išskirtinį ir galintį užsitęsti karščio epizodą, kai temperatūra gali viršyti sezoninį vidurkį maždaug 12 laipsnių ar daugiau. Kai kuriuose Prancūzijos miestuose tikimasi gegužės rekordų, o prognozuojami rodikliai kai kur gali būti keliais laipsniais aukštesni už ankstesnes aukščiausias reikšmes.

    Jungtinėje Karalystėje taip pat skelbiami karščio sveikatos perspėjimai daliai Anglijos, įskaitant griežtesnio lygio įspėjimus didmiesčiams. Sveikatos tarnybos paprastai pabrėžia, kad karščiai labiausiai pavojingi vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems lėtinėmis ligomis, mažiems vaikams ir dirbantiems lauke.

    Kodėl karščio bangos ankstėja?

    Meteorologų vertinimu, tokie karščio epizodai tampa dažnesni dėl klimato kaitos, nes šylantis klimatas didina ekstremalių temperatūrų tikimybę ir jų intensyvumą. Tai ypač pastebima, kai aukšto slėgio sistemos ilgiau užsilaiko virš tų pačių teritorijų.

    Ekspertai pabrėžia, kad ankstyvos karščio bangos gegužę kelia papildomų iššūkių, nes žmonės ir infrastruktūra dažnai dar nebūna prisitaikę prie vasariškų sąlygų. Todėl daugelyje šalių didelis dėmesys skiriamas perspėjimų sistemoms ir visuomenės informavimui.

    „Tikimės, kad tokios karščio bangos kartosis vis dažniau, prasidės anksčiau ir bus intensyvesnės“, – teigė Prancūzijos meteorologijos tarnyba.

  • VDA Telšių fakultetas Taline atskleidė XVIII a. auksakalystės paslaptis: kaip atpažįstama Štapelerio dirbtuvė

    Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Dailės ir interjero restauravimo programos atstovai Taline vykusioje XIV Baltijos šalių restauratorių trienalėje pristatė tyrimus, leidžiančius tiksliau priskirti autorystę XVIII amžiaus sakralinės auksakalystės kūriniams Lietuvoje. Dėstytoja doc. dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė ir bakalaurantas Igoris Skripka renginyje dalijosi ir praktinėmis restauravimo įžvalgomis, pabrėžiančiomis atsakingų intervencijų ribas.

    Jų pristatymo ašis buvo Sedos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios relikvijorius ir Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčios monstrancija. Tyrėjai siekė, remdamiesi Kristijono Juozapo Štapelerio dirbtuvės paveldo analize, pagrįsti šių objektų atribuciją ir parodyti, kodėl restauruojant ne visada būtina imtis ryškių rekonstrukcijų.

    Kaip atpažįstamas meistro braižas

    Tyrimo metu buvo lyginami iki šiol žinomi K. J. Štapelerio dirbtuvės darbai, atliekama technologinė ir atribucinė analizė. Pasak pristatymo autorių, net ir nesignuotus dirbtuvių kūrinius galima atpažinti iš pasikartojančių ornamentikos, kompozicijos ir atlikimo sprendimų, kurie veikia kaip savotiškas meistro „parašas“.

    Kaip būdingus bruožus jie įvardijo savitas rokailės formas, obels žiedus primenančias gėles su lapeliais, reljefiškai dekoruotas šakeles, žvynelių ornamentus ir specifinę figūrų traktuotę. Taip pat minėtos šv. Rašto citatos, kurios tam tikruose dirbiniuose pasikartoja kaip ikonografinis ir kompozicinis elementas.

    Medžiagos, cheminiai tyrimai ir restauravimo ribos

    Mikrocheminiai tyrimai patvirtino XVIII amžiaus antrosios pusės auksakalystėje naudotų medžiagų sudėtį ir padėjo geriau suprasti vėlesnius perdirbimus. Pristatyme nurodyta, kad monstrancijoje identifikuotas vario rezinatas, o relikvijoriuje aptikta dirbtuvėms būdinga spalvoto lako lesiruotė, kuri tampa papildomu argumentu atribucijai.

    Nors abu objektai buvo pažeisti, restauravimo metu sąmoningai atsisakyta visiškos rekonstrukcijos, laikantis šiuolaikinėje paveldo praktikoje taikomų autentiškumo ir minimalios intervencijos principų. Auksavimo ir sidabravimo atkūrimas buvo planuotas taip, kad būtų išlaikytas estetinis vientisumas, bet kartu nepaslėpti istoriniai sluoksniai ir naudojimo žymės.

    Dėl didelio likutinio gyvsidabrio kiekio relikvijoriaus veidrodinė dalis buvo dalinai naujai sidabruota, o bendram vaizdui atkurti pagaminti ir paauksuoti šeši trūkstami stiklo spinduliai. Tuo metu monstrancijos polichromija, atsiradusi vėlesnio XIX amžiaus restauravimo metu, nebuvo šalinama, kad nebūtų sunaikintas istoriškai reikšmingas, nors ir vėlyvesnis, objekto sluoksnis.

    Trienalė Taline ir profesinis kontekstas

    Baltijos šalių restauratorių trienalė laikoma viena svarbiausių regiono profesinių platformų, kur susitinka restauratoriai, tyrėjai ir akademinė bendruomenė. Tokie renginiai leidžia palyginti taikomas metodikas, aptarti tyrimų patikimumą ir praktines dilemas, kai tarp estetinės išvaizdos atkūrimo ir autentiškumo išsaugojimo tenka rinktis balansą.

    Programoje vyko ir ekskursijų diena, kurios metu dalyviai lankėsi Estijos riterių namuose Taline, šiandien vadinamuose Estijos Respublikos valstybingumo rūmais. Pastato istorija siekia 1690–1694 metus, o per daugiau kaip tris šimtmečius jame veikė skirtingos institucijos, todėl objektas dažnai minimas kaip sudėtingas, daugiasluoksnis paveldo apsaugos pavyzdys.

    Ant posėdžių salės sienų eksponuojami 280 Estijos didikų šeimų herbai, o Üxküll salone saugomas didžiausias ir seniausias ant drobės tapytas lubų plafonas Estijoje – barokinis kūrinys „Veneros triumfas“. Trienalės dalyviams apie šio plafono restauravimo ir eksponavimo iššūkius pasakojo Estijos dailės akademijos rektorė profesorė Hilkka Hiiop.

    VDA Telšių fakulteto atstovų pristatymas Taline išryškino, kad autorystės nustatymas šiandien vis dažniau remiasi ne vien stilistine intuicija, bet ir technologiniais bei cheminiais duomenimis. Tokia kryptis padeda priimti pamatuotus sprendimus, kada restauruoti, o kada svarbiau stabilizuoti būklę ir išsaugoti istorinį pasakojimą.

    „Net ir nesignuotus dirbinius galima priskirti konkrečiai dirbtuvei, kai sutampa ornamentika, technika ir medžiagų požymiai, o restauruojant svarbu riboti nebūtinas intervencijas“, – sakė doc. dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė.

  • LSA perspėja dėl naujos tvarkos: užimtumo programa neaprėps visų, o pašalpų gavėjų daugės

    Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) teigia, kad užimtumo politika Lietuvoje turi padėti žmonėms grįžti į darbo rinką, o ne sudaryti sąlygas socialinei paramai tapti ilgalaike alternatyva darbui. Asociacijos vertinimu, nuo birželio įsigaliosianti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta tvarka gali susilpninti motyvaciją dirbti ir sumažinti savivaldybių galimybes taikyti efektyvias priemones.

    Šiuo metu nedirbantiems asmenims, siekiantiems gauti socialinę pašalpą, savivaldybės gali pasiūlyti dvi kryptis: dalyvauti Užimtumo didinimo programoje arba atlikti visuomenei naudingą veiklą. Pasak LSA, naujos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos keičia praktiką, nes dalyvavimas programoje taps privalomas.

    Kur kyla pagrindinė problema?

    LSA pabrėžia, kad Užimtumo didinimo programos apimtis, savivaldybių vertinimu, neatitinka realaus poreikio. Teigiama, jog dėl riboto finansavimo vietų programoje gali užtekti tik maždaug trečdaliui nedirbančių asmenų, todėl dalis žmonių negaus jokios aktyvios užimtumo priemonės.

    Asociacijos vertinimu, jei savivaldybės nebegalės pasiūlyti visuomenei naudingos veiklos tiems, kurie nepatenka į programą, šie gyventojai automatiškai liks socialinės pašalpos sistemoje. Tai, LSA teigimu, mažina paskatas keisti situaciją ir didina ilgalaikės priklausomybės nuo paramos riziką.

    „Taip kuriamas uždaras ratas – nedirbančiajam nesuteikiama nei galimybė, nei motyvacija keisti situaciją. Jis ir toliau gauna pašalpą, o socialinės problemos ir bendruomenių nepasitenkinimas tik gilėja“, – sakė LSA prezidentas Audrius Klišonis.

    LSA kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę

    LSA nurodo gegužės 19 dieną kreipusis į Seimą, Vyriausybę, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Finansų ministeriją. Savivaldybės ragina palikti joms teisę lanksčiai taikyti visuomenei naudingą veiklą kaip alternatyvą tais atvejais, kai dėl riboto vietų skaičiaus žmonių neįmanoma įtraukti į Užimtumo didinimo programą.

    LSA pateikia ir savivaldybių pavyzdžius, rodančius apimčių skirtumus: Anykščių rajone programoje galėtų dalyvauti 120 iš maždaug 1 800 socialinę pašalpą gaunančių gyventojų, Zarasų rajone – 98 iš panašaus skaičiaus. Savivaldybių teigimu, būtent visuomenei naudinga veikla daugeliui iki šiol buvo vienintelė reali alternatyva.

    Kodėl visuomenei naudinga veikla svarbi?

    Savivaldybės pabrėžia, kad finansinė parama yra reikalinga, tačiau vien išmokos, jų vertinimu, problemos neišsprendžia. Ilgalaikis nedarbas dažnai susijęs su socialinės atskirties didėjimu, prarandamais įgūdžiais ir silpstančiais socialiniais ryšiais, todėl svarbios priemonės, kurios padeda palaikyti darbinę rutiną.

    „Finansinė parama darbo neturintiems žmonėms yra reikalinga, tačiau vien išmokos problemos neišsprendžia. Visuomenei naudinga veikla – tai ne tik darbas bendruomenės labui, bet ir galimybė žmonėms išlaikyti įgūdžius, socialinius ryšius bei motyvaciją“, – sakė Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.

    LSA taip pat akcentuoja praktinę naudą: visuomenei naudinga veikla dažniausiai apima aplinkos tvarkymą, pagalbą švietimo ir kultūros įstaigose, globos namuose ar savivaldybės struktūrose. Savivaldybių duomenimis, ši priemonė taikyta plačiai: Anykščių rajone 2025 metais joje dalyvavo 951 gyventojas, Zarasų rajone – 433, Jurbarko rajone – 427, Kupiškio rajone – 320, Skuodo rajone – 167.

    LSA teigimu, savivaldybių tikslas nėra mažinti paramą tiems, kuriems jos reikia, tačiau norima išsaugoti mechanizmus, kurie skatina aktyvumą ir grįžimą į darbo rinką. Asociacija tikina, kad be lankstumo ir adekvataus programų finansavimo padaugės žmonių, kurie liks sistemoje be aiškaus kelio į užimtumą.

  • VDA Telšiuose atveria baigiamųjų darbų parodą: trys erdvės, nauja kūrėjų karta ir temos

    Birželio 2–27 dienomis Telšiuose bus pristatoma Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto baigiamųjų darbų paroda, sujungianti bakalauro ir magistro absolventų projektus. Ekspozicijos išsiskleis per tris miesto erdves: VDA Telšių galeriją, VDA Telšių fakultetą ir Žemaičių muziejų „Alka“.

    Parodos atidarymas numatytas birželio 2 dieną 17.30 valandą VDA Telšių galerijoje Kęstučio gatvėje. Renginys nemokamas ir atviras visiems – tiek miestiečiams, tiek į Telšius atvykstantiems svečiams, norintiems pamatyti, kuo gyvena jaunoji kūrėjų karta.

    Kas bus rodoma Telšiuose

    Telšiuose bus eksponuojami bakalauro studijų programų Metalo meno ir juvelyrikos, Dizaino, Dailės ir interjero, Skulptūros baigiamieji darbai. Taip pat pristatomi Taikomojo meno magistrantūros studijų projektai, atskleidžiantys platesnį taikomojo meno lauką ir autorines technikas.

    Baigiamųjų darbų parodos tradiciškai vyksta visuose miestuose, kuriuose veikia Vilniaus dailės akademijos fakultetai, o projektus pristato daugiau kaip 400 absolventų. Ši bendrakryptė parodų banga leidžia palyginti skirtingų miestų kūrybines kryptis ir pamatyti, kaip keičiasi akademinio meno ir dizaino kartos.

    Nuo amato iki šiandienos klausimų

    Baigiamieji darbai paprastai apima ne tik profesinių įgūdžių demonstravimą, bet ir bandymą apmąstyti šiuolaikinę realybę: tapatybę, socialinius pokyčius, asmenines patirtis, santykį su aplinka ir medžiagiškumu. Tokios parodos dažnai tampa vieta, kur susitinka amatinė meistrystė, dizaino funkcionalumas ir meninė idėja.

    VDA Telšių fakulteto dekanas prof. Ramūnas Banys sako, kad ekspozicijos leis pamatyti studijų programų įvairiapusiškumą ir jaunųjų kūrėjų gebėjimą idėjas realizuoti skirtingomis raiškos formomis.

    „Baigiamųjų darbų ekspozicijose galima bus pamatyti fakulteto studijų programų įvairiapusiškumą bei naujos kūrėjų kartos studijų metu įgytus profesionalius įgūdžius ir gebėjimus įvairiomis meninės raiškos formomis realizuoti savo kūrybines idėjas“, – sakė prof. Ramūnas Banys.

    Vilniaus dailės akademijos rektorė prof. Ieva Skauronė pabrėžia, kad ši riba tarp studijų ir savarankiškos praktikos yra vienas esminių parodos akcentų. Pasak jos, baigiamieji projektai yra ne tik rezultatų pristatymas, bet ir autorinės pozicijos formavimas šių dienų kontekste.

    „Baigiamųjų darbų paroda žymi esminį virsmą. Čia akademinė patirtis pereina į savarankišką kūrybinę praktiką. Kiekvienas projektas atskleidžia ne tik įgytas žinias, bet ir gebėjimą savitai mąstyti, kelti klausimus ir formuluoti savo poziciją šiandienos kontekste“, – sakė prof. Ieva Skauronė.

    Kur ir kada apsilankyti

    VDA Telšių galerijoje bus pristatomi Dizaino programos studentų darbai, taip pat Metalo meno ir juvelyrikos bei Skulptūros programų baigiamieji kūriniai. VDA Telšių fakultete numatomas Taikomojo meno magistrantūros projektų pristatymas, o Žemaičių muziejuje „Alka“ – restauravimo ir dalies taikomojo meno darbų ekspozicijos.

    Organizatoriai kviečia skirti laiko aplankyti visas tris vietas, nes skirtingos erdvės leidžia pamatyti ne vieną atskirą parodą, o nuoseklų pasakojimą apie medžiagas, idėjas ir kūrybinį augimą. Tokios ekspozicijos neretai tampa ir pirmuoju platesniu jauno kūrėjo prisistatymu auditorijai, kurį pastebi galerijos, užsakovai bei kultūros lauko profesionalai.

  • Telšių savivaldybė ieško buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotojo: alga iki 3 254 eurų

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Centralizuoto įstaigų buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms Telšiuose. Atranka vykdoma nustatyta tvarka, o dokumentai priimami iki 2026 metų birželio 8 dienos imtinai.

    Skelbime nurodoma, kad pareigoms taikomas algos koeficientas nuo 1,35 iki 1,81, o darbo užmokestis siekia nuo 2 427,30 iki 3 254,38 euro. Numatyta, kad bus taikomas 3 mėnesių išbandymo terminas, o darbo pobūdis įvardijamas kaip hibridinis.

    Pretendentams keliami išsilavinimo reikalavimai apima ekonomikos, vadybos arba finansų studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą su bakalauro laipsniu ar lygiaverte kvalifikacija. Taip pat tinkamas ir aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar lygiaverte kvalifikacija.

    Be išsilavinimo, būtina ne mažesnė kaip 1 metų buhalterinė, finansinė arba ekonominė profesinio darbo patirtis. Savivaldybė akcentuoja, kad pareigybėje svarbi praktinė kompetencija, nes vedėjo pavaduotojui tenka atsakomybė už procesus, kurie tiesiogiai veikia įstaigų finansinę drausmę ir atskaitomybę.

    Skelbime pabrėžiama, jog vienas pagrindinių darbo tikslų yra užtikrinti priskirtose įstaigose lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę. Taip pat numatyta rengti finansines bei biudžeto vykdymo atskaitomybės ataskaitas, todėl pareigos apima ir kontrolės, ir analitinio darbo funkcijas.

    Centralizuota buhalterinė apskaita savivaldybėse pastaraisiais metais vertinama kaip būdas suvienodinti apskaitos praktiką, sustiprinti vidaus kontrolę ir sumažinti klaidų riziką. Tokiose komandose vadovaujančios grandies darbuotojai paprastai koordinuoja kelių įstaigų finansinius procesus, užtikrina terminus ir prisideda prie kokybiškesnės atskaitomybės parengimo.

    Telšių rajono savivaldybės administracija nurodo, kad darbo vieta yra Telšiuose, o įstaigos adresas Žemaitės gatvė 14. Kandidatams, norintiems dalyvauti konkurse, aktualu įsivertinti tiek formalius reikalavimus, tiek pasirengimą dirbti su biudžetinių įstaigų ataskaitomis ir dokumentų kontrolės procesais.

    Dėl konkurso organizavimo ir papildomos informacijos skelbime pateikiami Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus kontaktai. Dokumentų pateikimo terminas yra esminis, todėl pretendentams rekomenduojama paraiškas ir privalomus priedus parengti iš anksto.

    „Ieškome žmogaus, kuris gebėtų užtikrinti finansinės drausmės laikymąsi ir kokybišką atskaitomybę priskirtose įstaigose“, – sakė Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovė.

  • Naftos kaina nukrito žemiau 100 JAV dolerių ribos: rinkos stebi JAV ir Irano derybas

    Naftos kaina nukrito žemiau 100 JAV dolerių ribos: rinkos stebi JAV ir Irano derybas

    Pirmadienį naftos kainos smuko ir „Brent“ etalono barelis tarptautinėje rinkoje nusileido žemiau psichologiškai svarbios 100 JAV dolerių ribos. Toks judėjimas paprastai signalizuoja pasikeitusius lūkesčius dėl pasiūlos ir geopolitikos, todėl investuotojai atidžiai vertina kiekvieną naują žinią.

    Ankstyvoje prekyboje „Brent“ nafta kainavo apie 91 eurą už barelį, o JAV „WTI“ rūšies nafta – maždaug 85 eurus. Kainų spaudimą stiprino rinkos nuotaikos, kad įtampa gali mažėti, o dalis tiekimo rizikų – pasitraukti iš kainos.

    Kas labiausiai judina kainas

    Rinkos reakciją kurstė žinutės apie JAV ir Irano kontaktus, kuriuos investuotojai sieja su galimu naftos srautų augimu arba bent jau mažesne rizika strategiškai svarbiuose maršrutuose. Didžiausias dėmesys tenka Hormūzo sąsiauriui – vienam svarbiausių pasaulio naftos tranzito kelių, kur bet kokie trikdžiai akimirksniu pakelia kainas.

    Pasak rinkos analitikų, vien lūkesčiai, kad situacija gali tapti labiau prognozuojama, trumpuoju laikotarpiu mažina rizikos priedą naftos kainoje. Tuo pačiu pabrėžiama, kad realūs pokyčiai priklausys nuo politinių sprendimų ir praktinių veiksmų, o ne vien nuo pareiškimų.

    Valiutos ir auksas: investuotojai persidėlioja

    Kartu su naftos pigimu fiksuotas ir JAV dolerio silpnėjimas, o tai dažnai veikia žaliavų rinkas, nes daugelis jų pasaulyje kotiruojamos doleriais. Silpnesnė JAV valiuta paprastai palengvina žaliavų įsigijimą kitų valiutų turėtojams ir gali paskatinti paklausą.

    Tuo pat metu brango auksas, kurį dalis investuotojų vis dar vertina kaip priemonę portfeliui stabilizuoti. Auksas kilo daugiau nei 1 proc., o jo kaina siekė maždaug 4 260 eurų už Trojos unciją, trumpam užkopdama dar aukščiau.

    Ką tai reiškia infliacijai ir palūkanoms

    Naftos kainos yra vienas greičiausiai vartotojams persiduodančių rodiklių, nes veikia degalų, logistikos ir dalies prekių savikainą. Jei pigimas būtų tvaresnis, jis mažintų spaudimą infliacijai, o tai ilgainiui galėtų pakeisti ir lūkesčius dėl centrinių bankų palūkanų normų trajektorijos.

    Vis dėlto rinkos dalyviai primena, kad naftos kainą lemia ne vien geopolitika: svarbūs ir OPEC bei sąjungininkų sprendimai, JAV gavybos tempai, atsargų pokyčiai, paklausos perspektyvos didžiosiose ekonomikose. Todėl trumpalaikiai kritimai gali greitai virsti naujomis bangomis, jei pasikeičia bent vienas iš šių veiksnių.

    Artimiausiu metu investuotojai stebės oficialius pareiškimus dėl JAV ir Irano derybų, naujus duomenis apie atsargas ir signalus iš naftą eksportuojančių šalių. Būtent šių naujienų kryptis lems, ar kritimas žemiau 100 JAV dolerių ribos taps laikinu epizodu, ar naujos tendencijos pradžia.

  • JAV ir Irano galimo susitarimo detalės: Ormūzo sąsiaurio atvėrimas ir ginčas dėl urano atsargų

    JAV ir Irano galimo susitarimo detalės: Ormūzo sąsiaurio atvėrimas ir ginčas dėl urano atsargų

    Iš Vašingtono pastarosiomis dienomis sklinda signalai apie galimą JAV ir Irano susitarimą, kuris galėtų sumažinti įtampą Artimuosiuose Rytuose. Konfliktas, paaštrėjęs po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, tęsiasi nuo vasario 28 dienos, o didžiausias ekonominis jo taikinys išlieka Ormūzo sąsiauris.

    Šis jūrinis kelias yra vienas svarbiausių pasaulyje: iki karo juo, įvairiais vertinimais, keliaudavo nuo penktadalio iki trečdalio jūra gabenamos naftos. Užsitęsusi blokada tiesiogiai veikia energijos rinkas, draudimo kaštus ir logistiką, todėl net menkiausios žinios apie derybas iš karto atsispindi kainų svyravimuose.

    Kas šiuo metu sakoma Vašingtone?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai užsiminė, kad paliaubų sąlygos esą „didele dalimi suderintos“, tačiau vėliau pabrėžė neskubantis su galutiniu sprendimu. Jo retorika signalizuoja, kad susitarimas gali būti svarstomas etapais: pirmiausia siekiant stabilizuoti laivybą, o sudėtingesnius klausimus paliekant ilgesnėms deryboms.

    JAV administracijos pozicija siejama ir su ankstesniais ginčais dėl branduolinės programos. Trumpas kritikuoja Baracko Obamos laikų susitarimą, teigdamas, kad jis suteikė Iranui finansinių resursų ir paliko spragų dėl galimo branduolinio ginklo kūrimo, todėl per pirmąją kadenciją JAV iš jo pasitraukė.

    Apie spaudimo ir diplomatijos derinį kalbėjo ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Jo žodžiais, pirmenybė teikiama deryboms, tačiau nesėkmės atveju Vašingtonas svarstytų ir griežtesnius veiksmus.

    Neoficialios sąlygos: Ormūzas, uostas, uranas

    Žiniasklaidoje cituojami šaltiniai tvirtina, kad derybose pažanga esą pasiekė 90–95 proc., tačiau kai kurios detalės vis dar kliūva. Tarp jų minimi įsipareigojimai dėl Irano praturtinto urano atsargų, sankcijų režimo sušvelninimo ir platesnių Teherano reikalavimų dėl konflikto „visuose frontuose“.

    Pagal neoficialiai minimą schemą Iranas „iš esmės“ galėtų sutikti atverti Ormūzo sąsiaurį, o JAV savo ruožtu atlaisvintų dalį Irano uostų veiklos apribojimų. Kartu aptariamas Irano praturtinto urano atsargų klausimas, o kai kuriuose pranešimuose minimas maždaug 400 kilogramų kiekis, kurio likimas būtų vienas pagrindinių derybų akmenų.

    Reuters skelbė, kad siūlomame derybų rėme galėtų atsirasti 60 dienų terminas galutiniam susitarimui pasiekti. Kaip viena iš techninių išeičių minima galimybė urano atsargas apdoroti tarptautinės priežiūros sąlygomis, kad jos netaptų pagrindu kariniams pajėgumams.

    Iranas tradiciškai atmeta kaltinimus, kad urano sodrinimas skirtas branduoliniam ginklui, ir tvirtina, jog programos tikslai yra civiliniai, susiję su energetika. Vis dėlto būtent pasitikėjimo ir verifikavimo mechanizmai paprastai yra didžiausia kliūtis, kai kalbama apie susitarimų patvarumą.

    Kodėl Ormūzo atvėrimas ne viską išspręstų?

    Net jei laivyba Ormūzo sąsiauryje būtų atnaujinta, tai nebūtinai reikštų grįžimą į ikikarinę situaciją. Irano pareigūnų pareiškimai leidžia suprasti, kad Teheranas gali siekti išlaikyti didesnę kontrolę šiame ruože ir po susitarimo, argumentuodamas saugumo interesais.

    Mohsenas Rezaei, laikomas artimu aukščiausiam Irano vadovui, viešai teigė, kad Iranas turi teisę „valdyti“ sąsiaurį ir tai esą didintų šalies saugumą Persijos įlankoje. Tokie signalai kelia klausimų investuotojams ir laivybos bendrovėms, ar sumažėtų rizikos premija, net jeigu formali blokada būtų nutraukta.

    „Jeigu priešas užpuls Ormūzo sąsiaurį, Iranas pralauš jūrinę blokadą ir gali pasitraukti iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties“, – sakė Irano Islamo revoliucijos gvardijos atstovas Ibrahimas Zolfaghari.

    Tokia retorika rodo, kad lygiagrečiai deryboms išlieka ir eskalacijos scenarijai. Dėl to energijos rinkos dažnai reaguoja ne tik į faktines žinias, bet ir į užuominas apie terminus, kontrolės mechanizmus bei tai, ar susitarimas turėtų aiškią tarptautinę priežiūrą.

    Artimiausios savaitės gali tapti lemiamos: jeigu Ormūzo sąsiauryje laivyba bus stabilizuota, tai sumažintų trumpalaikį spaudimą naftos tiekimui. Tačiau ilgalaikis rinkų ir regiono saugumo stabilumas priklausytų nuo to, ar pavyks susitarti dėl branduolinės programos ribojimų ir jų patikrinamumo.

  • Lenkija linksta pratęsti degalų kainų ribojimą: finansų ministras įspėja apie biudžeto ribas

    Lenkija linksta pratęsti degalų kainų ribojimą: finansų ministras įspėja apie biudžeto ribas

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis pranešė, kad degalų kainas mažinantis priemonių paketas greičiausiai bus pratęstas. Sprendimas svarstomas dėl užsitęsusios įtampos Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikio naftos kainoms, kuris jau atsispindėjo degalinių švieslentėse.

    Ministras apie tai kalbėjo ekonomikos forume, pabrėždamas, kad Vyriausybė stebi situaciją rinkose ir vertina poreikį išlaikyti reguliavimą. Jo teigimu, pastarosiomis dienomis matyti ženklų, kad „Brent“ rūšies naftos kaina krinta, tačiau neapibrėžtumas išlieka.

    „Paketas „Ceny Paliwa Niżej“ greičiausiai bus pratęstas“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Anot ministro, jei priemonės bus tęsiamos, jos ir toliau būtų pratęsiamos trumpais intervalais, dažniausiai po dvi savaites. Toks modelis, pasak jo, leidžia finansų ministerijai išlaikyti lankstumą ir reaguoti į staigius pokyčius naftos ir degalų didmeninėse rinkose.

    Kartu A. Domańskis priminė, kad priemonės yra brangios valstybės finansams. Jo teigimu, programa mokesčių mokėtojams per mėnesį kainuoja apie 1,6 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 370 mln. eurų, todėl kiekvienas pratęsimas vertinamas ir per biudžeto tvarumo prizmę.

    „Tai nėra mažos sumos, todėl paketą tęsime tiek, kiek reikės, bet turime prisiminti ir biudžeto apribojimus“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kaip veikia kainų ribojimas?

    Paketas „Ceny Paliwa Niżej“ Lenkijoje įvestas 2026 metais kovo 31 dieną. Jis apima maksimalias degalų kainas degalinėse, kurios apskaičiuojamos pagal formulę, įvertinant vidutinę didmeninę kainą vidaus rinkoje, akcizą, vadinamąjį kuro mokestį, pridėtinės vertės mokestį ir prekybos maržą.

    Maksimalios kainos skelbiamos oficialiame valstybės leidinyje kiekvieną darbo dieną, o įsigalioja nuo kitos dienos po paskelbimo. Jei kainos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Kontrolę vykdo Nacionalinė mokesčių administracija, kuri tikrina, ar degalinės laikosi nustatytų lubų. Už taisyklių nesilaikymą numatytos didelės sankcijos, kurios gali siekti iki 1 mln. zlotų, tai yra apie 230 000 eurų.

    Mokesčiai ir įtaka vartotojams

    Iki 2026 metais gegužės 31 dienos Lenkijoje taip pat galioja papildomos laikinos mokestinės priemonės, skirtos mažinti galutinę kainą vairuotojams. Tarp jų – pridėtinės vertės mokesčio mažinimas degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat akcizo sumažinimas iki žemiausio lygio, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės.

    Ekonomistų vertinimai dėl tokių priemonių dažnai išsiskiria: vieni akcentuoja infliacijos ir socialinės įtampos mažinimą, kiti – didelę fiskalinę kainą ir riziką, kad reguliavimas iškraipo rinkos signalus. Dėl to Vyriausybei tenka derinti trumpalaikę pagalbą vartotojams su ilgalaikiu biudžeto stabilumu.

    Sprendimas dėl paketo pratęsimo, kaip rodo ministro pasisakymai, priklausys nuo naftos kainų dinamikos, tiekimo rizikų ir biudžeto galimybių. Artimiausios savaitės parodys, ar kritusios didmeninės kainos leis atsisakyti reguliavimo, ar jis taps ilgesnio laikotarpio priemone.

  • Lenkijoje vėl keičiasi maksimalios degalų kainos: ką žada CPN paketo pratęsimas

    Lenkijoje vėl keičiasi maksimalios degalų kainos: ką žada CPN paketo pratęsimas

    Lenkijoje pirmadienį galiojo atnaujintos maksimalios degalų kainos, o Energetikos ministerija antradienį turėjo paskelbti naujas ribas, kurios įsigalioja nuo kitos dienos. Ši tvarka taikoma laikinai, ją įvedus pagal reguliavimo paketą CPN, kuriuo siekiama riboti degalų brangimą.

    Pagal tuo metu galiojusias „lubas“, 95 markės benzino litras negalėjo kainuoti daugiau kaip apie 1,50 euro, 98 markės benzino – apie 1,63 euro, o dyzelino litras – apie 1,59 euro. Palyginti su keliomis dienomis anksčiau, maksimalios kainos buvo nežymiai sumažintos.

    Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pirmadienį teigė, kad CPN paketas greičiausiai bus pratęstas, nes rinkose fiksuojami palankesni signalai, įskaitant mažėjančią „Brent“ naftos kainą. Pasak ministro, sprendimas dėl pratęsimo vertinamas pragmatiškai, atsižvelgiant ir į biudžeto ribas.

    „Vyksta analizės, o po savaitgalio matome gana pozityvią įvykių eigą. Matome, kad šiandien krenta „Brent“ kainos, todėl tikėtina, kad tokio pratęsimo reikės“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ministro aiškinimu, paketas paprastai pratęsiamas dviejų savaičių laikotarpiui, kad valdžia galėtų lanksčiai reaguoti į situaciją rinkose. Jis taip pat priminė, kad programa mokesčių mokėtojams kainuoja apie 370 000 000 eurų per mėnesį, todėl sprendimai turi būti derinami su valstybės finansinėmis galimybėmis.

    Kaip nustatomos degalų kainų „lubos“?

    Maksimali kaina apskaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina šalies rinkoje ir prie jos pridedamais mokesčiais bei nustatytais priedais. Į skaičiavimą įtraukiamas akcizas, vadinamasis degalų mokestis, taip pat fiksuota mažmeninės prekybos marža – 0,30 zloto už litrą, tai yra apie 0,07 euro, ir PVM.

    Lenkijoje taip pat buvo taikomos laikinos mokestinės lengvatos degalams – mažintas PVM tarifas ir akcizas iki mažiausio leidžiamo lygio pagal Europos Sąjungos taisykles. Toks derinys, kartu su kainų „lubomis“, buvo pasirinktas kaip priemonė amortizuoti svyravimus pasaulinėse naftos rinkose ir sumažinti spaudimą vartotojų išlaidoms.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir rinkai?

    Maksimali kaina įsigalioja nuo kitos dienos po jos paskelbimo, o prieš šventines dienas ar savaitgalius gali galioti iki artimiausios darbo dienos imtinai. Už degalų pardavimą brangiau nei leidžiama numatytos baudos, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos.

    Pratęsus CPN paketą, vairuotojams tai reikštų didesnį kainų nuspėjamumą artimiausiomis savaitėmis, tačiau galutinis efektas priklauso nuo didmeninių kainų ir naftos rinkos krypties. Jei pasaulinės naftos kainos vėl imtų kilti, kainų „lubos“ taptų jautriu klausimu tiek degalinių pelningumui, tiek valstybės biudžetui.

  • Lenkijos Rytų skydas keičia pasienio miškus: kariuomenė ir aplinkosaugininkai susitarė dėl naujų zonų

    Lenkijos Rytų skydas keičia pasienio miškus: kariuomenė ir aplinkosaugininkai susitarė dėl naujų zonų

    Lenkija plečia vadinamąjį Rytų skydo projektą, kuriuo siekiama sustiprinti šalies gynybą prie rytinės sienos, pasitelkiant ir gamtines kliūtis. Kartu su Gynybos ministerija ir Klimato bei aplinkos ministerija pristatytas „gamtinis komponentas“, dar vadinamas žaliąja projekto dalimi.

    Jo esmė – pasienio teritorijose miškų ir vandens ekosistemas tvarkyti taip, kad jos didintų vietovės „antimobilumą“, t. y. apsunkintų priešiškų pajėgų judėjimą. Ministerijos pabrėžia, kad kalbama ne apie vienkartines priemones, o apie ilgalaikius miškotvarkos ir retencijos sprendimus.

    Dvi zonos prie rytinės sienos

    Pagal paskelbtus planus numatytos dvi apsauginės zonos. Pirmoji, vadinama no-go, būtų įrengiama maždaug 5 kilometrų ruože nuo valstybės sienos, kur miškotvarka keičiama siekiant maksimaliai apriboti judėjimą.

    Šioje zonoje planuojama iš esmės atsisakyti plyno kirtimo, o daugiau negyvos medienos palikti miške, kad ji didintų vandens sulaikymą ir taptų natūralia kliūtimi. Skelbiama, kad priemonės paliestų 48 urėdijų teritorijas, o tikslinė no-go zona apimtų apie 100 000 hektarų miškų.

    Antroji, vadinama slow go, apimtų teritorijas iki maždaug 50 kilometrų nuo sienos ir siektų apie 700 000 hektarų miškų. Joje būtų ribojamas plynas kirtimas, negyva mediena dažniau paliekama vietoje, taip pat numatomi sprendimai, skirti naikinti „koridorius“, kuriais galėtų patogiau judėti sausumos technika.

    Retencija ir vandens ekosistemų atkūrimas

    Kartu su miškotvarkos pokyčiais akcentuojama vandens retencija ir šlapiųjų buveinių atkūrimas, nes pelkės, užmirkusios vietos ir vandens telkiniai gali tapti papildoma natūralia kliūtimi. Tai atitinka ir platesnes Europos Sąjungos kryptis, kai atsparumo didinimas siejamas su ekosistemų atkūrimu ir vandens režimo stabilizavimu.

    Ministerijos nurodo, kad šiai žaliajai daliai planuojama pritraukti Europos Sąjungos lėšų, kurios būtų skirtos vandens ekosistemoms atkurti ir retencijai didinti. Įvardyta suma siekia apie 450 mln. zlotų, tai yra maždaug 105 mln. eurų.

    Pinigai, kaip skelbiama, būtų prieinami savivaldybėms, nacionaliniams parkams, regioninėms aplinkosaugos institucijoms, Valstybiniams miškams, „Wody Polskie“ bei nevyriausybinėms organizacijoms. Prioritetas būtų teikiamas rytiniams regionams, kur planuojamas intensyvesnis priemonių diegimas.

    Retas ministerijų tandemas

    Projekto rengėjai viešai pabrėžė, kad gynybos ir aplinkosaugos institucijų bendradarbiavimas tokio masto sprendimuose Lenkijoje nėra įprastas. Vis dėlto šiuo atveju abi pusės akcentuoja, kad gynybos planavimas reikalauja įtraukti skirtingus sektorius ir aiškiai paskirstyti užduotis.

    „Rengdami valstybę galimai gynybos operacijai, norime, kad kiekvienas sektorius žinotų savo užduotis grėsmės atveju“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk.

    „Todėl mums taip svarbu, kad vietovė ir gamta taptų sąjungininku kariuomenei, o institucijos veiktų išvien“, – pridūrė jis.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie sprendimai gali turėti ir papildomų šalutinių efektų: didesnė retencija mažina sausrų riziką, o pelkių ir upelių atkūrimas padeda biologinei įvairovei. Tačiau praktinis įgyvendinimas priklausys nuo konkrečių miškotvarkos taisyklių, vietos bendruomenių įtraukimo ir to, kaip bus subalansuoti gynybos, gamtosaugos ir ūkinių interesų prioritetai.