Blog

  • Alytaus vyrų krizių centras mini dešimtmetį: savivaldybė dėkoja už emocinę ir teisinę pagalbą

    Alytaus vyrų krizių centras mini dešimtmetį: savivaldybė dėkoja už emocinę ir teisinę pagalbą

    Alytaus apskrities vyrų krizių centras mini dešimties metų veiklos sukaktį ir sulaukė Alytaus rajono savivaldybės padėkos už nuoseklų darbą. Organizacija jau dešimtmetį teikia emocinę, socialinę ir teisinę pagalbą vyrams, jų artimiesiems bei šeimų nariams, patiriantiems krizes.

    Centro bendruomenei dėkojo Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas, įteikęs merės Rasos Vitkauskienės padėką. Savivaldybė pabrėžė centro indėlį stiprinant bendruomenės gerovę ir kuriant pagalbos kultūrą tiems, kurie dažnai linkę sunkumus spręsti tyliai.

    Minėjime dalyvavo ir savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Žeimienė. Centrą taip pat sveikino kitų savivaldybių ir įstaigų atstovai, socialiniai partneriai bei nevyriausybinės organizacijos, su kuriomis sprendžiamos sudėtingos šeimų situacijos.

    Centro vadovas V. Tamulionis akcentavo, kad per dešimtmetį pasikeitė ir visuomenės požiūris į vyrų patiriamas krizes. Pasak jo, pagalbos prireikia ne tik dėl skyrybų ar konfliktų šeimoje, bet ir susidūrus su priklausomybėmis, emociniais sunkumais, savivertės problemomis ar prarastu socialiniu ryšiu.

    „Prieš dešimt metų daug kas skeptiškai vertino, ar vyrai iš tiesų susiduria su sunkumais ir išgyvena krizes. Norėjau įrodyti, kad vyrai patiria įvairių išbandymų – šeimoje, skyrybų metu ar kovodami su priklausomybėmis“, – sakė V. Tamulionis.

    Centras buvo įkurtas 2016 metais ir tapo vienu iš pirmųjų tokio profilio pagalbos taškų Lietuvoje. Per šį laiką paslaugų poreikis augo, o veikla plėtėsi nuo individualių konsultacijų iki ilgalaikių programų, padedančių žmonėms grįžti į stabilesnį kasdienį gyvenimą.

    Pagalba ne tik vyrams

    Įstaiga pagalbą teikia ne vien vyrams, bet ir jų artimiesiems bei paaugliams, kai šeimoje kyla konfliktai ar užsitęsusios krizės. Praktikoje tai reiškia, kad sprendžiamos ne pavienės situacijos, o siekiama mažinti rizikas visai šeimai, ypač kai įtampa persikelia į vaikų gerovę.

    Centro veiklos apima savipagalbos grupes, individualias ir grupines konsultacijas, priklausomybių prevenciją, smurto mažinimo bei elgesio keitimo programas. Bendradarbiaujama su specialistais ir partneriais, kad pagalba būtų prieinama laiku, o žmogus neliktų vienas su problema.

    Patirtis pristatoma ir tarptautiniu mastu

    Centro atstovai teigia, kad sukaupta patirtis pristatoma ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje. Įstaiga dalyvauja Europos Sąjungos projektuose, kuriuose siekiama stiprinti psichologinės pagalbos prieinamumą ir kurti veiksmingesnius pagalbos modelius bendruomenėse.

    Pasak organizacijos, svarbiausias rezultatas per dešimtmetį yra didėjantis žmonių ryžtas kreiptis pagalbos. Tai, kad tema nebėra nutylima, laikoma esmine prielaida ankstyviau suvaldyti krizes ir mažinti jų pasekmes tiek asmeniui, tiek šeimai.

  • Kaip išnaikinti skruzdes namuose be chemijos: veiksmingi kvapai, barjerai ir spąstai

    Kaip išnaikinti skruzdes namuose be chemijos: veiksmingi kvapai, barjerai ir spąstai

    Kodėl skruzdės veržiasi į namus?

    Šiltuoju metų laiku skruzdės dažniau ieško maisto ir vandens, todėl į namus jas vilioja net menkos saldumynų, vaisių ar gyvūnų pašaro liekanos. Jei viena skruzdė randa šaltinį, ji palieka feromonų taką, kuriuo netrukus ima judėti visas „kelias“.

    Dažniausi įėjimo taškai būna plyšiai prie langų ir durų, grindjuostės, vamzdžių pravedimai, ventiliacijos angos. Problema sustiprėja, jei virtuvėje maistas laikomas atvirai, o trupiniai ar lipnūs paviršiai nepašalinami iš karto.

    Natūralūs būdai atbaidyti skruzdes

    Paprasčiausias sprendimas dažnai prasideda nuo takų „ištrynimo“. Skruzdėms orientuotis padeda kvapai, todėl nuvalius jų maršrutus ir pakeitus aplinkos kvapą, judėjimas gali greitai išretėti.

    Vandeniu praskiestas spiritinis actas santykiu 1:1 tinka purkšti skruzdžių takus, palanges, durų slenksčius ir kitas vietas, kur jos patenka į vidų. Kvapas dezorientuoja ir padeda panaikinti feromonų žymes, tačiau procedūrą tenka kartoti, nes actas išgaruoja.

    Veikia ir intensyvūs kvapai iš eterinių aliejų, pavyzdžiui, mėtų, levandų ar gvazdikėlių. Kelis lašus galima užlašinti ant vatos gabalėlio ir padėti ten, kur matote judėjimą, arba įmaišyti į vandenį ir lengvai nupurkšti paviršius.

    Kaip barjeras tinka ir prieskoniai, ypač cinamonas ar aitriosios paprikos milteliai. Jais galima pabarstyti palei grindjuostes, prie slenksčių ar aplink spinteles, tačiau svarbu stebėti, kad šios priemonės nepakliūtų vaikams ar augintiniams.

    Dar vienas populiarus sprendimas – kavos tirščiai: jų kvapas ir struktūra kai kuriais atvejais veikia kaip kliūtis. Tirščius verta keisti, kad jie nepradėtų pelyti ir neprarastų kvapo.

    Kaip rasti lizdą ir kada prireikia spąstų?

    Jei skruzdės kartojasi kasdien, vien atbaidymo gali nepakakti – tikėtina, kad netoliese yra lizdas arba susiformavęs pastovus patekimo kelias. Dažnai padeda paprastas stebėjimas: skruzdės juda tais pačiais maršrutais, todėl sekdami „koloną“ neretai rasite plyšį ar vietą, kur jos slepiasi.

    Lizdą, jei jis pasiekiamas, kai kurie žmonės naikina karštu vandeniu arba actu, tačiau svarbiausia nepamiršti saugumo ir nepažeisti paviršių. Po to verta sandarinti plyšius, per kuriuos jos pateko, kad problema neatsinaujintų.

    Kai lizdo rasti nepavyksta, taikomi masalai, kurie „nunešami“ į koloniją. Tam naudojama cukraus ir sodos mišinys lygiomis dalimis, tačiau jis dažniau paveikia tik dalį skruzdžių, o ne visą lizdą.

    Kartais minimas ir boraksas, maišomas su cukrumi ir vandeniu, kad susidarytų pasta. Vis dėlto boraksas yra toksiška medžiaga, todėl tokie spąstai turi būti laikomi tik visiškai nepasiekiamoje vietoje vaikams ir gyvūnams, o jei kyla abejonių, saugiau rinktis netoksiškas alternatyvas.

    Ilgalaikį efektą dažniausiai duoda prevencija: sandariai laikomas maistas, reguliariai nuvalomi lipnūs paviršiai, išnešamos šiukšlės ir užtaisomi plyšiai. Kuo mažiau maisto ir vandens šaltinių skruzdės randa, tuo greičiau jos praranda motyvaciją sugrįžti.

  • Nauja mada virtuvėje: 10 senovinių įrankių, kurie veikia geriau už brangius prietaisus

    Virtuvė daugeliui šeimų išlieka namų centru, tačiau pastaraisiais metais greta išmanių prietaisų ryškėja ir kita tendencija: vis daugiau žmonių grįžta prie senų, paprastų, bet itin patikimų įrankių. Jie dažnai paveldėti iš senelių, rasti sendaikčių turguose ar atnaujinti, o svarbiausia – vis dar saugiai atlieka savo darbą.

    Tokį sugrįžimą lemia ne vien nostalgija. Vartotojai vis dažniau vertina ilgaamžiškumą, taisomumą ir mažesnį atliekų kiekį, o virtuvės įrankiai čia tampa akivaizdžiu pavyzdžiu: ketaus keptuvė ar emaliuotas puodas gali tarnauti dešimtmečius, kai dalis šiuolaikinių prietaisų sugenda po kelerių metų.

    Kas lemia senų įrankių vertę?

    Senoviniai virtuvės įrankiai dažnai gaminti iš masyvių medžiagų, su paprastesnėmis konstrukcijomis ir mažiau detalių, kurios galėtų sugesti. Dėl to jie lengviau prižiūrimi, o kai kuriais atvejais juos įmanoma suremontuoti ar atnaujinti pakeičiant tik susidėvėjusias dalis.

    Be to, populiarėjant tvarumo idėjoms, auga ir antrinės rinkos paklausa. Žmonės sąmoningai renkasi naudotus daiktus, kad sumažintų naujų prekių gamybos poreikį, o virtuvės įrankiai tam itin tinkami, nes jų nusidėvėjimą dažnai galima įvertinti plika akimi.

    Dešimt įrankių, kurie vis dar stebina

    Tarp ilgaamžiškumo simbolių dažnai minimos AGA tipo ketaus viryklės, kurios kai kuriose šalyse tebenaudojamos kasdien ir po kelių dešimtmečių. Tokie įrenginiai išgarsėjo dėl stabilios šilumos, o restauruoti modeliai vertinami kaip ilgalaikė investicija.

    Ketaus keptuvės ir puodai taip pat išlieka klasika: tinkamai prižiūrimi, jie atlaiko aukštą temperatūrą, tolygiai paskirsto šilumą ir gali būti naudojami ant įvairių kaitlenčių ar net orkaitėje. Svarbiausia vengti ilgalaikės drėgmės, o po plovimo indą kruopščiai nusausinti.

    Senesni „Osterizer“ tipo trintuvai garsėjo tvirtu korpusu ir stikliniu indu, tačiau naudojant seną elektrinį prietaisą būtina įvertinti laidą ir kištuką. Jei izoliacija sutrūkinėjusi ar matyti pažeidimų, saugiausias sprendimas yra profesionalus pakeitimas.

    Ilgaamžiais laikomi ir „Le Creuset“ emaliuoto ketaus indai, gaminami nuo 1925 metų. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į emalio būklę: jei jis suskilęs ar atsisluoksniavęs, tokį indą geriau palikti kolekcijai, o ne kasdieniam maisto gaminimui.

    „Pyrex“ stikliniai kepimo indai, sukurti dar 1916 metais, iki šiol turi gausų gerbėjų ratą, o kai kurie raštai ar serijos kolekcinėje rinkoje vertinami itin brangiai. Senesni indai neretai atpažįstami pagal specifinius ženklinimus, tačiau svarbiausia yra įvertinti, ar stikle nėra įskilimų.

    Švilpiantis „Revere Ware“ ar panašaus tipo metalinis virdulys daugeliui siejasi su kasdieniu ritualu, tačiau renkantis seną modelį būtina patikrinti dugno deformacijas ir sandarumą. Taip pat verta įsitikinti, kad jis tinkamas konkrečiai kaitlentei, nes ne visi seni virduliai gerai veikia ant stiklo keramikos paviršių.

    Elektriniai perkolatoriai, išpopuliarėję praėjusio amžiaus viduryje, ir dabar naudojami dėl specifinio kavos ruošimo būdo. Kad skonis nenukentėtų, būtina reguliariai valyti vidines dalis ir snapelį, nes nuosėdos ilgainiui keičia aromatą ir gali bloginti higieną.

    Miltų sijotuvas, nors ir atrodo paprastas, vis dar praverčia kepant, kai norima purios tekstūros ir be gumulėlių. Vis dėlto dažyti seni modeliai turi vieną riziką: jei dažai lupasi, tokį daiktą saugiau laikyti dekoru, o ne naudoti maistui.

    Kaip saugiai naudoti senus radinius?

    Ekspertai pataria pirmiausia įvertinti paviršių būklę, įskilimus ir koroziją, ypač jei įrankis liesis su maistu arba bus kaitinamas. Su elektriniais prietaisais taisyklė dar griežtesnė: be patikros ir, jei reikia, remonto, jų jungti į tinklą nereikėtų.

    Vis dažniau pabrėžiama ir taisymo kultūra, kurią stiprina tiek meistrų paslaugos, tiek bendruomenės internete, dalijančios priežiūros patarimus. Dėl to senoviniai virtuvės įrankiai šiandien ne tik grįžta į madą, bet ir tampa praktišku atsaku į trumpalaikių prekių problemą.

  • JAV iždas leido „MOL Group“ tęsti derybas dėl NIS kontrolės iki birželio 6 dienos

    JAV iždas leido „MOL Group“ tęsti derybas dėl NIS kontrolės iki birželio 6 dienos

    Vengrijos energetikos bendrovė „MOL Group“ gavo JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) leidimą iki 2026 metų birželio 6 dienos tęsti derybas dėl kontrolinio Serbijos naftos bendrovės NIS akcijų paketo įsigijimo.

    Tokie leidimai paprastai reikalingi tada, kai sandorio dalyviai ar susiję akcininkai patenka į sankcijų režimo rizikos lauką. NIS atvejis išlieka jautrus dėl istorinių ryšių su Rusijos kapitalu, todėl deryboms taikomos griežtos atitikties ir terminų sąlygos.

    „Pastaruosius mėnesius intensyviai derėjomės su visais pagrindiniais NIS sandorio dalyviais ir pasiekėme reikšmingą pažangą“, – sakė „MOL Group“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Zsoltas Hernádi.

    „Įžengėme į galutinę šių itin sudėtingų derybų fazę. Išliekame optimistiški, nors per artimiausias savaites dar reikia galutinai suderinti kai kurias sąlygas“, – sakė Z. Hernádi.

    Pasak bendrovės vadovo, planuojamas sandoris, jei bus užbaigtas, būtų naudingas visoms pusėms ir prisidėtų prie ilgalaikio tiekimo saugumo regione, ypač Serbijoje. Energetikos rinkoje tai reikštų didesnį aiškumą dėl vieno svarbiausių šalies perdirbimo ir degalų tiekimo žaidėjų ateities.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo įsigijimus dažnai lydi ne tik komercinės, bet ir geopolitinės derybos, o terminų pratęsimas signalizuoja, jog procesas juda į priekį, tačiau galutinis susitarimas vis dar priklauso nuo politinių ir reguliacinių sprendimų.

  • Švenčionių rajono jaunimo vasaros užimtumo programa: kas gali dalyvauti ir iki kada teikti paraiškas

    Švenčionių rajono savivaldybė tęsia jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą, skirtą padėti jauniems žmonėms įgyti pirmosios darbo patirties ne ugdymo proceso metu. Savivaldybė pabrėžia, kad programa vykdoma jau ne pirmus metus, o dalyvavimas joje organizuojamas pagal patvirtintą tvarką.

    Programa skirta 14–21 metų jaunuoliams, kurie mokosi Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje esančiose ugdymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą. Taip pat būtina sąlyga yra deklaruota gyvenamoji vieta Švenčionių rajono savivaldybėje.

    Kaip vyksta registracija?

    Pirmiausia į programą registruojasi darbdaviai, norintys priimti jaunuolius vasaros laikotarpiu. Įvertinus darbdavių atitiktį programos reikalavimams, sudaromas programoje dalyvaujančių darbdavių sąrašas, pagal kurį jaunuoliai gali derinti darbo vietą.

    Jaunuoliai, susitarę su pasirinktu darbdaviu, pateikia jam duomenis, reikalingus registracijai, ir užpildo jaunuoliams skirtą internetinę registracijos formą. Toliau programos registracijos formą savivaldybės administracijai pateikia darbdavys, kartu pristatydamas ir kitus privalomus dokumentus.

    Kokie dokumentai būtini?

    Kartu su paraiška turi būti pateiktas jaunuolio arba jo teisėto atstovo pasirašytas pranešimas apie asmens duomenų tvarkymą savivaldybės administracijoje. Jei įdarbinamas jaunuolis yra jaunesnis negu 16 metų, papildomai reikalingas vieno iš tėvų ar kito atstovo pagal įstatymą rašytinis sutikimas, kad jaunuolis dirbtų.

    Dokumentų teikimo terminai priklauso nuo programos etapų, todėl savivaldybė ragina neatidėlioti susitarimo su darbdaviu ir registracijos veiksmų. Praktikoje didžiausią įtaką sėkmei turi tai, kaip greitai jaunuolis suderina darbo vietą ir ar darbdavys laiku pateikia paraišką savivaldybei.

    Kur kreiptis dėl konsultacijų?

    Norintiems aiškiau suprasti programos eigą numatytos nuotolinės konsultacijos. Jų metu savivaldybės atstovai paaiškina registracijos žingsnius, dokumentų reikalavimus ir dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurios gali uždelsti paraiškos pateikimą.

    Informaciją apie programą parengė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė, savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Varnienė.

  • Verslo idėjų konkurso nugalėtojai iš Alizavos: prizas Mokslo sala ir robotikos iššūkis

    Verslo idėjų konkurso nugalėtojai iš Alizavos: prizas Mokslo sala ir robotikos iššūkis

    Gegužės 22 dieną Kupiškio rajono Alizavos pagrindinės mokyklos septintokai lankėsi Mokslo saloje – išvyką jiems padovanojo Kupiškio rajono savivaldybės administracija. Kelionė tapo apdovanojimu už geriausią pasirodymą verslo idėjų konkurse, kuriame mokiniai pristatė tvarumo sprendimus Kupiškiui.

    Konkursas vyko tema „Verslas ir tvarumas – privalumai ir iššūkiai. Tvarumo idėja Kupiškiui“ ir skatino jaunimą ieškoti praktiškų idėjų, kaip suderinti ekonominę naudą ir atsakingą požiūrį į aplinką. Tokie projektai mokyklose vis dažniau tampa ankstyvu verslumo ugdymo įrankiu, kai mokiniai mokosi planuoti, argumentuoti ir dirbti komandoje.

    Mokslo saloje mokiniai apžiūrėjo pastatą ir įsiamžino prie objekto „Pasaulio centras“. Vėliau jie dalyvavo edukacijoje „Mąstantys mechanizmai“, kurioje teorija greitai virto praktika.

    Robotikos ir informacinių technologijų laboratorijoje, išklausę edukatoriaus įžangą, mokiniai pasiskirstė grupėmis ir programavo robotų bei mechanizmų veiksmus. Užduotis reikalavo tikslumo: paimti krovinį, nugabenti jį į nurodytą vietą ir perduoti kitam mechanizmui, todėl teko taikyti matematikos ir informacinių technologijų žinias.

    Nors robotai buvo nedideli, jų valdymas pasirodė sudėtingesnis, nei tikėtasi – prireikė kantrybės, kruopštumo ir laiko. Tokios praktinės užduotys padeda aiškiau suprasti, kaip veikia automatika, programavimas ir šiuolaikinė pramonė, o kartu lavina bendradarbiavimo įgūdžius.

    Mokiniai džiaugiasi projekto „Kupiškio ratai“ sėkme ir pabrėžia, kad pergalė suteikė progą ne tik išvykti į pažintinę kelionę, bet ir įgyti patirties, kuri praverčia kuriant realius sprendimus. Jie taip pat dėkoja projekto vadovėms Ingai Inapienei ir Vykintai Pakšei už palaikymą ir įkvėpimą.

    Tokie savivaldybių ir mokyklų inicijuojami konkursai tampa praktiniu būdu įtraukti jaunuolius į tvarumo temą, kuri šiandien vis dažniau siejama ne vien su ekologija, bet ir su inovacijomis, technologijomis bei atsakingu vartojimu. Patirtis Mokslo saloje mokiniams tapo gyvu pavyzdžiu, kaip idėjos gali virsti veiksmais.

  • Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės gyventojai ir kiek kainuos karštas vanduo

    Birželį „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: kiek mokės gyventojai ir kiek kainuos karštas vanduo

    AB „Panevėžio energija“ paskelbė, kad nuo 2026 metų birželio 1 dienos keičiasi centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kaina jos aptarnaujamoje teritorijoje. Bendrovės duomenimis, šiluma birželį kainuos 6,95 cento už kilovatvalandę be PVM.

    Lyginant su 2026 metų geguže, šilumos kaina mažėja 0,13 cento už kilovatvalandę, arba 1,84 proc. Taikant 21 proc. PVM, galutinė kaina visiems vartotojams sieks 8,41 cento už kilovatvalandę.

    Bendrovė pažymi, kad galutines gyventojų sąskaitas lemia ne tik patvirtintas šilumos tarifas, bet ir faktinis suvartojimas. Jį dažniausiai keičia oro temperatūra, pastatų energinis efektyvumas, šildymo sistemų būklė ir tai, ar daugiabučiuose tinkamai subalansuoti šilumos mazgai.

    Skaičiuojant kartu su geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugomis, Kupiškio mieste ir rajone gyventojams karštas vanduo kainuos 11,10 euro už kubinį metrą su PVM. Tai yra galutinė kaina, kuri priklauso nuo kelių dedamųjų, todėl ją vertinant svarbu atskirti šilumos dalį nuo vandentvarkos paslaugų kainos.

    Centralizuotos šilumos tarifai Lietuvoje paprastai kinta dėl kuro ir energijos išteklių kainų, šilumos gamybos struktūros bei sezoniškumo. Vasarą, kai šiluma daugiausia reikalinga karštam vandeniui ruošti, tarifus taip pat gali veikti katilinių darbo režimas ir gamybos apimtys.

    AB „Panevėžio energija“ nurodo, kad birželio kainos taikomos nuo mėnesio pradžios, o vartotojų mokėtinos sumos sąskaitose priklausys nuo konkretaus būsto ar objekto sunaudotos šilumos. Gyventojams rekomenduojama sekti savo suvartojimą ir, jei įmanoma, įsivertinti efektyvumo priemones, mažinančias šilumos poreikį.

  • Paskutinis skambutis Lazdijuose: 81 Motiejaus Gustaičio gimnazijos abiturientui linkėjo sėkmės

    Paskutinis skambutis Lazdijuose: 81 Motiejaus Gustaičio gimnazijos abiturientui linkėjo sėkmės

    Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje ir jos Šeštokų vidurinio ugdymo skyriuje nuskambėjo paskutinis skambutis 81 abiturientui. Tai simbolinis finišas dvylikos metų etapui ir startas į brandos egzaminų laikotarpį.

    Šventėje abiturientus sveikino Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė. Ji pabrėžė, kad artėjantys egzaminai yra ne tik žinių patikrinimas, bet ir atsakomybės bei savarankiškumo pamoka.

    Geriausių rezultatų linkėjo ir europarlamentaras, laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Sveikinimus taip pat perdavė administracijos direktorė Šarūnė Dumbliauskienė ir gimnazijos direktorė Alma Burbaitė.

    Paskutinis skambutis tradiciškai žymi perėjimą į intensyviausią mokslo metų dalį, kai pagrindinis dėmesys sutelkiamas į valstybinius brandos egzaminus ir stojimų planus. Daugeliui tai metas apsibrėžti artimiausius tikslus: studijas, profesinį kelią ar savanorystę.

    Šventės dalyviai abiturientams linkėjo ramaus pasirengimo ir sėkmingų sprendimų renkantis tolimesnį kelią. Gimnazijos bendruomenė palinkėjo „gero skrydžio“ į naują etapą po mokyklos.

  • Kupiškyje ansamblių konkursas „Muzikuokime kartu“: 180 jaunųjų muzikantų ir „Grand Prix“ šeimininkai

    Kupiškyje ansamblių konkursas „Muzikuokime kartu“: 180 jaunųjų muzikantų ir „Grand Prix“ šeimininkai

    Kupiškio meno mokykloje surengtas II respublikinis ansamblių konkursas „Muzikuokime kartu“, į Kupiškį sukvietęs gausų būrį jaunųjų atlikėjų ir jų pedagogų. Renginyje dalyvavo muzikos ir meno mokyklų atstovai iš Biržų, Panevėžio, Panevėžio rajono, Rokiškio, Anykščių, Utenos, Pasvalio ir Kupiškio.

    Organizatorių teigimu, šiemet konkursas išsiskyrė mastu: scenoje pasirodė 180 jaunųjų muzikantų, o jiems pasirengti padėjo 40 mokytojų. Toks dalyvių skaičius rodo, kad ansamblinis muzikavimas regionuose išlieka gyvas, o bendros scenos patirtis vaikams ir jaunuoliams tampa reikšminga ugdymo dalimi.

    Konkursinė diena buvo skirta ne tik pasirodymams, bet ir profesiniam bendradarbiavimui. Pedagogai stebėjo kolegų parengtus numerius, dalijosi ansamblinio darbo patirtimi, aptarė repertuaro pasirinkimus bei ugdymo metodus, kurie padeda auginti muzikinį savarankiškumą ir sceninę drąsą.

    Didžiausias apdovanojimas – Grand Prix – šį kartą atiteko dviem Kupiškio meno mokyklos kolektyvams. Juo įvertinti fortepijoninis duetas, kurį parengė mokytoja Lina Burokienė, ir mišrus duetas, parengtas mokytojų Editos Dobrickienės ir Genovaitės Bartaševičienės.

    Pirmųjų vietų laureatais tapo fleitininkių ansamblis, mokytoja Irma Paurienė, fortepijoninis duetas, mokytoja Edita Dobrickienė, mišrus duetas, mokytojai Birutė Petroševičienė ir Saulius Vilutis, merginų vokalinis ansamblis, mokytoja Rita Stankevičienė, bei kanklininkių trio, mokytoja Rima Mureikienė. Laureatų diplomais taip pat įvertinti keli Kupiškio meno mokyklos ansambliai, tarp jų fortepijoniniai ir mišrūs duetai, fortepijoninis trio, akordeonistų duetas bei saksofonistų trio.

    Pasak organizatorių, konkursas svarbus tuo, kad ugdo gebėjimą klausytis vienas kito, susitarti dėl bendro skambesio ir prisiimti atsakomybę už rezultatą, o tai ansambliniame muzikavime yra esminiai įgūdžiai. Tokie renginiai jauniesiems atlikėjams suteikia sceninės patirties, o meno mokykloms – progą stiprinti tarpusavio ryšius ir tęsti bendras muzikinio ugdymo tradicijas.

    Renginio organizatoriai taip pat padėkojo rėmėjams ir partneriams, prisidėjusiems prie konkurso įgyvendinimo ir šventinės atmosferos kūrimo. Tarp jų – Jono Mažylio įmonė „Yvuta“, Rimos ir Kęstučio Paliulių „Šeimos kepyklėlė“, KREDA kredito unija „Kupiškėnų taupa“, Kupiškio rajono švietimo pagalbos tarnyba, Kupiškio muziejus, Kupiškio rajono savivaldybė, Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir „Ainių medus“.

    Kupiškio meno mokykla pabrėžia, kad respublikinis konkursas „Muzikuokime kartu“ ne tik sutelkia skirtingų miestų bendruomenes, bet ir motyvuoja mokinius kryptingai tobulėti, o pedagogams suteikia progą dalytis gerąja praktika. Organizatoriai tikisi, kad renginys taps tvirta kasmetine tradicija, į Kupiškį sugrąžinsiančia vis daugiau ansamblių iš visos Lietuvos.

    Kupiškio meno mokyklos direktorės Daivos Šakickienės informacija ir dailės mokytojos Rimgailės Laskauskaitės nuotraukos.

  • Lazdijų savivaldybėje apsilankę 6b mokiniai kėlė klausimus: viešas „WiFi“ ir erdvės jaunimui

    Lazdijų savivaldybėje apsilankę 6b mokiniai kėlė klausimus: viešas „WiFi“ ir erdvės jaunimui

    Lazdijų rajono savivaldybėje apsilankė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 6b klasės mokiniai. Vizito metu jie turėjo progą iš arti pamatyti, kaip dirba savivalda ir kokie klausimai sprendžiami kasdien.

    Tarybos posėdžių salėje moksleiviai diskutavo apie jiems aktualias temas. Daugiausia dėmesio skirta viešų „WiFi“ vietų plėtrai mieste ir tam, ar jaunimui pakanka erdvių susitikti, sportuoti bei kurti iniciatyvas.

    Kalbėta ir apie tai, kas laikoma jaunu žmogumi bei kaip savivaldybėje suprantama jaunimo politika. Tokios diskusijos padeda mokiniams geriau suvokti, kad sprendimai dėl aplinkos, paslaugų ir laisvalaikio galimybių dažnai prasideda nuo vietos bendruomenės poreikių įvardijimo.

    Vėliau mokiniai lankėsi merės Ausmos Miškinienės ir kitų savivaldybės vadovų kabinetuose. Susitikimai leido pamatyti, kaip vyksta darbas su gyventojų klausimais ir kaip koordinuojamos skirtingų sričių savivaldybės veiklos.

    Vizito metu moksleiviai užsuko į Civilinės metrikacijos salę, kur vyksta santuokų ceremonijos. Specialistė mokiniams paaiškino, kuo skiriasi civilinė ir bažnytinė santuoka bei kaip tvarkomi svarbiausi gyventojų civilinės būklės įrašai.

    Taip pat mokiniai apsilankė Socialinės globos centro „Židinys“ kabinetuose. Čia jie susipažino su savivaldybės socialinių paslaugų sritimi ir geriau suprato, kaip organizuojama pagalba žmonėms, kuriems jos labiausiai reikia.