CP v2

Blog

  • Kupiškio progimnazijoje – Pasaulinė orientavimosi diena: penkios trasos ir pamokos už klasės ribų

    Kupiškio progimnazijoje – Pasaulinė orientavimosi diena: penkios trasos ir pamokos už klasės ribų

    Gegužės 22 dieną Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje surengta Pasaulinė orientavimosi sporto diena „Žemėlapio kodas“. Iniciatyvą progimnazijos bendruomenei pasiūlė tarybos pirmininkas Mindaugas Venslavas.

    Renginio tikslas buvo supažindinti mokinius su orientavimosi sportu, paskatinti daugiau judėti ir praktiškai mokytis skaityti žemėlapį. Taip pat siekta integruoti fizinio ugdymo, geografijos, matematikos ir kitų dalykų žinias vienoje veikloje.

    Penki išbandymai skirtingiems gebėjimams

    Orientavimosi dieną organizavo Panevėžio Karaliaus Mindaugo husarų bataliono fizinio parengimo vyriausiasis specialistas Vitalis Mažuolis kartu su Panevėžio orientavimosi klubu. Progimnazijos teritorijoje ir už jos ribų parengtos penkios rungtys, leidusios rinktis pagal amžių, pasirengimą ir norimą intensyvumą.

    Mokiniai galėjo išbandyti „Super sprintą“, orientavimąsi mokyklos teritorijoje, orientavimąsi Kupiškio mieste, markiruotą trasą mokyklos teritorijoje ir užduotis „Išmok orientuotis“. Kiekviena rungtis akcentavo skirtingus įgūdžius: nuo greitos navigacijos iki tikslaus žemėlapio ženklų ir krypties supratimo.

    Nuo teorijos iki žemėlapio rankose

    Renginys prasidėjo teorine dalimi aktų salėje, kur atskiroms klasių grupėms pristatyti orientavimosi sporto pagrindai. Mokiniams paaiškinta, kaip suprasti žemėlapiuose naudojamas spalvas ir kodėl jos padeda greitai atpažinti objektus vietovėje.

    Po įvadinės dalies mokiniai perėjo prie praktinių veiklų. Gavę žemėlapius, jie užduotis atliko individualiai arba komandomis, o trasas įveikė pagal savo tempą ir galimybes.

    Aktyvi diena be varžybų įtampos

    Nors renginys nebuvo varžybos, daugeliui tai tapo proga pasitikrinti greitį ir sprendimų priėmimą judant. Mokyklos bendruomenė pabrėžė, kad svarbiausia buvo ne rezultatas, o patirtis ir įgūdžiai, kurie praverčia tiek sporte, tiek kasdieniame gyvenime.

    Organizatorių teigimu, tokia veikla veikia kaip patyriminis mokymasis: lavina erdvinį suvokimą, kritinį mąstymą ir komandinį darbą. Daliai mokinių tai tapo ir savotišku pabėgimu nuo įprastos pamokų rutinos, kai mokymasis vyksta judant ir sprendžiant realias situacijas.

    Orientavimosi sportas Lietuvoje mokyklose vis dažniau pristatomas kaip prieinama aktyvaus laisvalaikio forma, kuriai nereikia brangios įrangos. Pakanka patogios aprangos, saugios aplinkos, aiškių užduočių ir žemėlapio, o įgūdžiai formuojami per trumpus, įtraukiančius išbandymus.

    Progimnazijos bendruomenė dėkojo renginio organizatoriams už parengtas trasas ir galimybę mokiniams iš arti susipažinti su orientavimosi sportu. Tikimasi, kad tokios praktinės dienos paskatins daugiau mokinių rinktis aktyvų judėjimą ir ateityje.

  • Virginijus Sinkevičius Lazdijų rajone: nuo abiturientų šventės iki diskusijų su Trečiojo amžiaus universiteto studentais

    Virginijus Sinkevičius Lazdijų rajone: nuo abiturientų šventės iki diskusijų su Trečiojo amžiaus universiteto studentais

    Europos Parlamento narys, laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius penktadienį lankėsi Lazdijų rajone. Kartu su juo atvyko padėjėjas Henrikas Grigutis, o vizito metu europarlamentaras susitiko su bendruomenių atstovais ir rajono gyventojais.

    Vizito darbotvarkė sutapo su svarbia proga abiturientams – Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje vyko paskutinio skambučio šventė. Kartu su savivaldybės mere Ausma Miškiniene svečias dalyvavo renginyje, pasveikino moksleivius ir palinkėjo drąsos bei sėkmingo starto savarankiškame gyvenime.

    Vėliau europarlamentaras apsilankė Lazdijų švietimo centre ir susitiko su Trečiojo amžiaus universiteto studentais. Pokalbyje daug dėmesio skirta Europos Parlamento darbui, aktualiausiems politiniams procesams Lietuvoje ir Europoje, taip pat saugumo situacijai regione.

    Susitikimo metu dalyviai aktyviai uždavinėjo klausimus ir dalijosi savo įžvalgomis apie vietos bendruomenėms svarbius sprendimus, ES politikos įtaką kasdieniams klausimams ir pilietinį įsitraukimą. Tokie susitikimai savivaldybėse dažnai tampa proga tiesiogiai aptarti, kaip ES darbotvarkės temos persikelia į švietimą, socialinę politiką ir regionų plėtrą.

    Vizito programoje buvo ir Laisvės kovų muziejus, kuriame svečiai susipažino su ekspozicijomis bei įstaigos veikla. Savivaldybė pažymi, kad muziejus laikomas vienu iš išskirtinių tokio pobūdžio objektų regione, o jo patirtimi domisi ir kitų savivaldybių delegacijos.

    Simboliniu akcentu tapo muziejuje esanti kėdė Kokio dydžio yra laisvė?, kviečianti lankytojus apmąstyti laisvės kainą ir prasmę šiandien. Pasak savivaldybės atstovų, tokie kultūriniai ir istorinės atminties taškai vizitų metu padeda kalbėti ne tik apie dabarties politiką, bet ir apie vertybinį kontekstą, kuriame priimami sprendimai.

  • Šį treniruočių derinį treneriai giria labiausiai: degina riebalus ir stiprina širdį

    Šį treniruočių derinį treneriai giria labiausiai: degina riebalus ir stiprina širdį

    Diskusija, kas efektyviau mažina riebalų kiekį – jėgos treniruotės ar kardio – dažnai baigiasi klaidinga prielaida, kad svarbiausia yra per treniruotę sudegintų kalorijų skaičius. Tačiau specialistai pabrėžia, kad kūno pokyčius lemia ne vien momentinis energijos sunaudojimas, o ilgalaikė adaptacija: raumenų masės pokyčiai, medžiagų apykaitos reakcija ir treniruočių reguliarumas.

    Jėgos treniruotės – tai darbas su pasipriešinimu, kai apkraunami raumenys ir nervų sistema, o intensyvumas paprastai būna didesnis, todėl organizmas dažniau remiasi anaerobiniais energijos šaltiniais. Praktikoje tai gali būti pratimai su štanga ar hanteliais, kūno svorio pratimai, taip pat treniruokliai, jei krūvis didinamas palaipsniui ir laikomasi technikos.

    Kardio treniruotės, dar vadinamos aerobinėmis, daugeliu atvejų reiškia ilgesnį, tolygesnį krūvį, kai širdies ritmas išlaikomas vidutinėje zonoje. Dažniausi pavyzdžiai – ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar lipimas laiptais, o tikslas – gerinti ištvermę ir širdies bei kraujagyslių sistemos pajėgumą.

    Kas geriau degina riebalus?

    Vien per treniruotę kardio dažnai leidžia sunaudoti daugiau energijos, ypač jei trukmė ilgesnė, o intensyvumas pastovus. Vis dėlto jėgos treniruotės turi kitą svarbų pranašumą: po intensyvaus darbo daliai žmonių kurį laiką išlieka padidėjęs deguonies suvartojimas po krūvio, todėl energijos sąnaudos gali būti didesnės ir pasibaigus treniruotei.

    Dar svarbiau tai, kad jėgos treniruotės padeda išlaikyti arba didinti liesąją kūno masę, o tai ypač aktualu metant svorį. Kai kalorijų suvartojama mažiau, organizmas be tinkamo krūvio linkęs prarasti ne tik riebalus, bet ir raumenis, o tai ilgainiui gali apsunkinti rezultatų išlaikymą.

    Praktinis sprendimas dažniausiai yra ne pasirinkti vieną kryptį, o derinti abi: jėgos treniruotes naudoti kaip pagrindą kūno kompozicijai gerinti, o kardio – širdies ir kraujagyslių sveikatai, ištvermei ir bendrai savijautai. Toks modelis dažnai taikomas ir sporto medicinoje, ir fizinio aktyvumo rekomendacijose plačiajai visuomenei.

    Nauda širdžiai ir smegenims

    Kardio treniruotės siejamos su geresne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle: padeda reguliuoti kraujospūdį, gerinti lipidų rodiklius, mažinti 2 tipo diabeto riziką ir valdyti kūno svorį. Reguliarus judėjimas taip pat siejamas su mažesne ankstyvo mirtingumo rizika, ypač žmonėms, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami.

    Ne mažiau svarbus ir poveikis psichologinei savijautai. Aerobinis krūvis daugeliui žmonių padeda mažinti įtampą, gerina miegą ir nuotaiką, o ilgainiui siejamas su geresnėmis pažintinėmis funkcijomis, nes gerėja kraujotaka ir bendra organizmo adaptacija prie krūvio.

    Jėgos treniruotės taip pat prisideda prie sveikatos rodiklių: gerina funkcinę jėgą, laikyseną, kaulų mineralinį tankį ir kasdienį pajėgumą, ypač vyresniame amžiuje. Dėl to jos dažnai rekomenduojamos ne tik estetiniams tikslams, bet ir kaip prevencinė priemonė mažinant traumų, kritimų ir raumenų nykimo riziką.

    Kada būtina pasitarti su gydytoju?

    Prieš pradedant intensyvesnes treniruotes verta įsivertinti sveikatos būklę, ypač jei yra širdies ritmo sutrikimų, nevaldomas padidėjęs kraujospūdis, plaučių ligų ar kitų lėtinių sveikatos problemų. Atsargiai reikėtų elgtis ir po ūmių infekcijų ar esant aktyviems uždegiminiams procesams, nes tai papildomai apkrauna organizmą.

    Jėgos treniruotėse ypač svarbi technika ir krūvio dozavimas, nes netinkamai parinktos apkrovos gali paaštrinti sąnarių ar stuburo problemas. Jei vargina osteoporozė, sąnarių degeneraciniai pakitimai, traumos ar įtariamos kraujotakos problemos, saugiausia treniruočių planą aptarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

    Galiausiai, tvariausi rezultatai pasiekiami tada, kai treniruotės tampa rutinos dalimi: judama reguliariai, krūvis didinamas palaipsniui, o mityba atitinka tikslą. Būtent todėl specialistai dažniausiai pataria ne ieškoti vieno stebuklingo metodo, o susidaryti realų, nuoseklų jėgos ir kardio derinį.

  • Kalvarijos krepšininkų savaitgalis su trimis pergalėmis: aukso medaliai ir dvi bronzos jaunimui

    Kalvarijos krepšiniui praėjęs savaitgalis tapo vienu sėkmingiausių šį sezoną: pergales skynė tiek suaugusiųjų, tiek jaunimo komandos. Skirtinguose finaliniuose etapuose iškovotas vienas čempionų titulas ir dvi trečiosios vietos.

    Gegužės 24 dieną „Kalvarijos MSM“ ekipa MKML B diviziono finale rezultatu 84:74 nugalėjo „Simedva“ ir užsitikrino pirmąją vietą. Finale Kalvarijos komanda išlaikė pranašumą lemiamais momentais ir pelnytai tapo diviziono čempione.

    Tą pačią dieną į aikštę stojo ir jaunimas: „Mantinga-Vaikų lyga“ Vyresniųjų taurės finalo rungtynėse dėl trečiosios vietos (2011–2012 metų amžiaus grupė, A divizionas) „Kalvarijos MSM-2010“ rezultatu 75:58 įveikė Marijampolės SC Jauniai B. Rungtynės pareikalavo daug jėgų, tačiau Kalvarijos komanda susitvarkė su spaudimu ir užbaigė sezoną medaliais.

    Dar viena pergalė pasiekta gegužės 23 dieną, kai „Kalvarijos MSM-2012“ „Mantinga-Vaikų lygoje“ rungtynėse dėl trečiosios vietos susitiko su NKA 2011-MKT Auto. Kalvarijos jaunieji krepšininkai laimėjo rezultatu 74:61 ir taip pat pasidabino bronza.

    Tokie rezultatai rodo, kad Kalvarijoje stabiliai auga konkurencingos komandos įvairiose amžiaus grupėse, o svarbiausiose sezono rungtynėse pavyksta išlaikyti koncentraciją. Bendruomenei tai ne tik medaliai, bet ir aiškus signalas, kad kryptingas darbas duoda apčiuopiamą grąžą.

    Kalvarijos savivaldybė pasveikino sportininkus ir trenerius su pasiekimais, pabrėždama, kad šios pergalės stiprina miesto sporto vardą regione. Sėkmingas savaitgalis tapo gražia sezono kulminacija ir motyvacija naujam etapui.

  • Kalvarijos naujagimių kraiteliai pasipildė ypatinga dovana: rezidentė pasirūpino šiluma mažyliams

    Kalvarijos naujagimių kraiteliai pasipildė ypatinga dovana: rezidentė pasirūpino šiluma mažyliams

    Iš Kalvarijos kilusi Kauno klinikų Vaikų ligų ir neonatologijos rezidentė Vika Jaskevičiūtė apsilankė Kalvarijos savivaldybėje su dovana patiems mažiausiems gyventojams. Ji perdavė vilnones kojinytes naujagimiams, numegztas jos mamos rankomis.

    Susitikimo su Kalvarijos savivaldybės vicemere Vaida Skuoliene metu rezidentė paaiškino, kad idėja gimė natūraliai dirbant su naujagimiais. Pasak jos, mažo kūno svorio ir neišnešiotiems kūdikiams šilumos išsaugojimas ypač svarbus, nes jų termoreguliacija dar nėra pakankamai subrendusi.

    Medicinos praktikoje pabrėžiama, kad hipotermija naujagimiams gali būti pavojinga ir didinti komplikacijų riziką, todėl net paprastos priemonės, padedančios išlaikyti šilumą, turi apčiuopiamą reikšmę kasdienei priežiūrai. Rezidentės teigimu, būtent dėl to tokios dovanos gali tapti mažu, bet svarbiu pagalbos gestu šeimoms pirmosiomis dienomis po gimimo.

    Kalvarijos savivaldybė informavo, kad vilnonės kojinytės bus pridėtos prie kūdikio kraitelių, kuriuos gauna kiekvienas savivaldybėje gimęs mažylis. Taip ši iniciatyva taps nuolatine kraitelio dalimi ir papildomu rūpesčio ženklu tėvams.

    Savivaldybė padėkojo Vikai Jaskevičiūtei ir jos mamai už jautrią iniciatyvą, bendruomeniškumą ir dėmesį naujagimių gerovei. Pasak savivaldybės atstovų, tokie pavyzdžiai stiprina vietos bendruomenę ir primena, kad parama gali prasidėti nuo paprastų, praktiškų dalykų.

  • Suomių „Oura“ ruošia IPO: išmanusis žiedas gali įvertinimą pakelti iki 9,5 mlrd. eurų

    Suomių „Oura“ ruošia IPO: išmanusis žiedas gali įvertinimą pakelti iki 9,5 mlrd. eurų

    Suomijoje gimusi išmaniojo sveikatos žiedo „Oura“ kūrėja žengia link biržos: bendrovė konfidencialiai pateikė pirminius dokumentus JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC), siekdama surengti pirminį viešą akcijų platinimą. Tai reikštų, kad viena ryškiausių Europos sveikatos technologijų istorijų gali persikelti į Volstritą.

    Kiek akcijų būtų siūloma ir kokiame kainų intervale, kol kas neskelbiama, tačiau ankstesni finansavimo raundai leidžia numanyti ambicijas. 2025 metų rudenį įvykęs investicijų etapas bendrovę, remiantis viešais pranešimais, įvertino maždaug 9,5 mlrd. eurų, kai 2024 metais vertė siekė apie 4,3 mlrd. eurų.

    Bendrovės vadovas Tomas Hale’as anksčiau yra nurodęs, kad iki praėjusių metų trečiojo ketvirčio pabaigos buvo parduota daugiau kaip 5,5 mln. „Oura“ žiedų. Jo teigimu, pajamos sparčiai augo, o 2026 metais bendrovė tikisi pasiekti apie 1,7 mlrd. eurų metinių pajamų.

    Nuo žiedo prie prenumeratų

    Investuotojams „Oura“ vis dažniau pristatoma ne vien kaip įrenginio gamintoja, o kaip prenumerata paremta sveikatos platforma. Per pastaruosius kelerius metus bendrovė aktyviai plėtė programinės įrangos dalį, mokamas narystes ir analitiką, paremtą DI sprendimais.

    „Oura“ ekosistema orientuojasi į ilgalaikius sveikatos signalus, tokius kaip miegas, pasirengimas dienai, širdies ritmas, stresas ir atsistatymas. Rinkos analitikai šį perėjimą nuo vienkartinio įrenginio pardavimo prie pasikartojančių pajamų vertina kaip vieną svarbiausių argumentų, galinčių lemti didesnį įmonės vertinimą IPO metu.

    Ar Europa praranda čempionus?

    Nors „Oura“ šaknys ir produkto vystymas glaudžiai siejami su Suomija, bendrovė pastaruoju metu pertvarkė struktūrą ir veikia per JAV patronuojančią įmonę „Oura Inc.“, kurios būstinė yra San Fransiske. Toks žingsnis dažnai aiškinamas siekiu lengviau pritraukti kapitalą ir didinti matomumą didžiausioje pasaulio viešųjų rinkų ekosistemoje.

    Planuojamas listingavimas JAV atgaivina diskusiją, kodėl sparčiai augančios Europos technologijų bendrovės dažnai renkasi Niujorko biržas, o ne Europos prekybos aikšteles. Paprastai akcentuojamas didesnis likvidumas, gilesnės kapitalo rinkos ir platesnė investuotojų patirtis vartotojų technologijų segmente.

    Išmaniųjų žiedų bumas

    IPO taip pat taps investuotojų nuotaikų testu dėvimųjų technologijų rinkoje, kuri pastaraisiais metais išgyveno nevienodą paklausą. Išmanieji žiedai vis dar laikomi ankstyvos stadijos kategorija, tačiau susidomėjimas auga, nes daliai vartotojų žiedas yra mažiau pastebimas ir patogesnis nei išmanusis laikrodis.

    „Oura“ šiame segmente laikoma viena lyderių, konkuruojanti dėvimųjų įrenginių milžinų, tokių kaip „Apple“, „Samsung“ ir „Garmin“, aplinkoje. Jeigu planuojamas viešas debiutas įvyks, jis gali tapti svarbiu etalonu, kaip rinka vertina sveikatos aparatūros, prenumeratų ir DI paslaugų derinį.

  • Paaiškėjo geriausios šalys persikelti 2026-aisiais: lyderė Europoje, bet ne visiems tiks

    Paaiškėjo geriausios šalys persikelti 2026-aisiais: lyderė Europoje, bet ne visiems tiks

    Tarptautinių perlaidų bendrovė „Remitly“ paskelbė 2026 metų Immigration Index, kuriame įvertino 82 šalis pagal 34 rodiklius – nuo pragyvenimo kainų ir būsto iki saugumo, sveikatos apsaugos, atlyginimų, švietimo ir gyvenimo kokybės. Reitingas skirtas padėti planuojantiems emigraciją, tačiau ekspertai primena, kad vieno universalaus pasirinkimo nėra.

    2026 metų bendroje įskaitoje pirmą vietą užėmė Šveicarija, kuri 2025 metais buvo antroje pozicijoje. Vertinime aukštai įvertintos jos pajamos, sveikatos priežiūros prieinamumas, saugumas, taip pat infrastruktūros kokybė ir tarptautinei bendruomenei palankesnė aplinka.

    „Šveicarija išsiskiria išskirtiniu uždarbio potencialu, tvirta sveikatos apsauga ir aukštais saugumo standartais“, – teigiama „Remitly“ reitingo aprašyme.

    Antroje vietoje liko Islandija, kuri pernai buvo pirmoji. Sudarytojai pabrėžė aukštus saugumo rodiklius, aplinkos kokybę ir gerą pajamų bei gyvenimo sąnaudų santykį, tačiau reitinge jai pakenkė ribota tarptautinių mokyklų pasiūla.

    Trečią vietą užėmė Liuksemburgas, ketvirtą – Australija, o penketuką užbaigė Vokietija. Vokietija įvertinta kaip patikimas pasirinkimas ieškantiems karjeros galimybių didžiausioje Europos ekonomikoje, kur darbo teisė ir socialinės garantijos dažnai laikomos vienomis stipresnių regione.

    Kurios šalys pateko į dešimtuką

    Į 2026 metų geriausių šalių persikelti dešimtuką, be pirmojo penketuko, pateko Airija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Danija, Norvegija ir Ispanija. Reitingas apima ir ne tik ekonominius kriterijus, bet ir platesnį gyvenimo kokybės foną, todėl aukštos vietos nebūtinai reiškia mažesnes kasdienes išlaidas.

    Planuojantiems persikraustymą praktikoje svarbu įvertinti ir migracijos taisykles, leidimų dirbti išdavimo terminus, kalbos barjerą bei mokesčių aplinką. Skirtingai nei turistinė kelionė, ilgalaikis persikėlimas dažnai atsiremia į būsto prieinamumą, darželio ar mokyklos vietas ir sveikatos draudimo sąlygas.

    Šeimoms palankiausios kryptys

    Atskirame šeimoms palankiausių šalių vertinime pirmą vietą užėmė Ispanija. Čia vertinta švietimo sistema, motinystės ir tėvystės atostogų sąlygos, vaikų priežiūros kaštai ir tarptautinių mokyklų pasiūla, todėl rezultatai labiau atspindi kasdienius šeimos logistikos sprendimus.

    „Stipri socialinė infrastruktūra ir gyvenimo kokybė daro Ispaniją vis patrauklesniu pasirinkimu šeimoms, ieškančioms stabilumo užsienyje“, – sakė „Remitly“ Europos vadovė Eva Borislavova.

    Į šeimoms palankiausių šalių dešimtuką Europoje taip pat pateko Jungtinė Karalystė, Islandija ir Kroatija, o likusios vietos atiteko Azijos ir Artimųjų Rytų valstybėms. Tai parodo, kad šeimos sprendimus lemia ne vien regionas, bet ir konkretūs socialinės politikos instrumentai.

    Geriausias pragyvenimo kainų balansas

    Reitingo sudarytojai atskirai vertino ir pragyvenimo kainų balansą, skaičiuodami perkamąją galią, būsto paskolų naštą kaip pajamų dalį, nuomos ir atlyginimo santykį bei maitinimosi mieste kainas. Pirmą vietą šioje kategorijoje užėmė Saudo Arabija, o Europoje aukščiausiai įvertinta Norvegija, kuri bendroje įskaitoje išliko tarp lyderių.

    Į šios kategorijos dešimtuką taip pat pateko Danija, Liuksemburgas ir Airija, tačiau sudarytojai pabrėžia, kad pragyvenimo kainų balansas nereiškia vien pigumo. Kai kuriose šalyse geresnį rezultatą lemia santykinai didesni atlyginimai, o ne mažesnės kainos, todėl galutinė nauda priklauso nuo žmogaus profesijos ir šeimos situacijos.

    Specialistai planuojantiems persikėlimą pataria prieš priimant sprendimą pasidomėti ne tik reitingais, bet ir konkrečiais darbo rinkos poreikiais, sveikatos draudimo apimtimi, būsto pasiūla bei integracijos priemonėmis. Reitingai padeda susidaryti krypties vaizdą, tačiau sėkmingą persikėlimą dažniausiai lemia detalus pasirengimas.

  • 3 300 virtualių influencerių kovoja dėl 76 tūkst. eurų: ar DI pakeis realius veidus?

    3 300 virtualių influencerių kovoja dėl 76 tūkst. eurų: ar DI pakeis realius veidus?

    Pasaulyje startavo, organizatorių teigimu, didžiausias iki šiol konkursas, skirtas vien tik dirbtinio intelekto sukurtoms interneto asmenybėms. Jame dalyvauja tūkstančiai virtualių veikėjų, kurie socialiniuose tinkluose varžosi dėl auditorijos dėmesio ir prizų.

    Apdovanojimus „AI Personality of the Year Awards“ bendrai rengia DI kūrybos platforma „OpenArt“ ir kūrėjų prenumeratos platforma „Fanvue“. Dalyviams buvo pasiūlyta sukurti personažą, reguliariai skelbti turinį ir auginti sekėjų bendruomenę tokiose kategorijose kaip pramogos, gyvenimo būdas, komedija, sportas ar anime, animacijos ir fantastikos herojai.

    Konkurso organizatoriai nurodo, kad per kelias savaites sulaukė apie 3 300 paraiškų, o bendras prizų fondas siekia maždaug 76 000 eurų. Taisyklės numatė minimalų aktyvumą, dalyviai turėjo paskelbti bent keturis įrašus per iššūkio laikotarpį, o nugalėtojai žadami paskelbti šį mėnesį.

    „Matėme neįtikėtiną atsaką, iš viso gavome apie 3 300 paraiškų“, – sakė „OpenArt“ partnerysčių vadovė Chloe Fang.

    Virtualūs veidai jau renka auditorijas

    Organizatorių vertinimu, per pastaruosius 18 mėnesių DI sukurti influenceriai tapo ryškia popkultūros dalimi ir vis dažniau pritraukia komercinių partnerių dėmesį. Vienas labiausiai sekamų konkurso dalyvių, kuriuo dalijosi organizatoriai, yra DI sukurtas Korėjos vyro modelio personažas Jae Young Joon, socialiniuose tinkluose turintis daugiau nei 400 000 sekėjų.

    Nors jo profilyje aiškiai nurodoma, kad tai DI sukurtas veikėjas, organizatorių teigimu, gerbėjai vis tiek siunčia asmenines žinutes ir net meilės laiškus. Personažą kuria kanadietis Luc Thierry, o konkurso rengėjai tai pateikia kaip ženklą, kad daliai auditorijos svarbiausia yra emocinis ryšys, o ne biologinis tikrumas.

    Kritika: kūno įvaizdis ir klastotės

    Vis dėlto būtent riba tarp realybės ir fikcijos kelia daugiausia etinių klausimų. Generatyvinis DI jau siejamas su rizikomis darbo rinkai, autorinėms teisėms ir vadinamosiomis giliomis klastotėmis, įskaitant intymų turinį be sutikimo, o tai paskatino ir platformas griežtinti taisykles.

    Kritikai taip pat perspėja, kad DI vaizdų generavimas gali dar labiau stumti socialinių tinklų formuojamus nerealistiškus grožio standartus. Jei anksčiau iliuziją kūrė apšvietimas, filtrai ar kosmetinės procedūros, dabar idealizuotas influenceris gali būti sukurtas be fizinio kūno, o tai ypač jautru jaunoms auditorijoms.

    2026 metais Toronto universiteto tyrime nustatyta, kad net neutralios užklausos vaizdų generatoriuose dažnai atkuria šališkus rezultatus, pavyzdžiui, neproporcingai dažnai sugeneruojami jauni, baltaodžiai, o moterų atveju dažniau liekni žmonės su simetriškais bruožais ir be odos netobulumų. Tai sustiprina nuogąstavimus, kad DI ne tik atspindi, bet ir gali padidinti visuomenėje jau esančius stereotipus.

    Organizatorių atsakas ir saugikliai

    Chloe Fang teigė, kad konkurse pagrindinis vertinimo kriterijus nėra išvaizda, o turinio kokybė, įkvėpimas, patrauklumas prekės ženklams ir gerbėjų įsitraukimas. Pasak jos, ankstyvuoju etapu DI influenceriai dažnai buvo siejami su vienodu estetiniu šablonu, tačiau dabar daugėja muzikos, pramogų, fantastikos, vyrų personažų, taip pat turinio, susijusio su LGBTQ+ ir kultūrine reprezentacija.

    Organizatoriai tvirtina įdiegę ir saugiklius: „OpenArt“ naudoja priemones, skirtas identifikuoti galimus autorinių teisių pažeidimus ir žalingą turinį, o konkurso paraiškos peržiūrimos žmonių. Taip pat skelbiama, kad gairėse draudžiama neapykantos kalba, priekabiavimas ir seksualinio pobūdžio turinys.

    Remiantis „OpenArt“ pateiktais duomenimis, 37 proc. kūrėjų atvyko iš Europos ir Jungtinės Karalystės, apie 30 proc. iš Šiaurės Amerikos, 18 proc. iš Azijos, 5 proc. iš Lotynų Amerikos, po 4 proc. iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Vis dėlto šie skaičiai apibūdina žmones, kurie kuria personažus, o pačių virtualių asmenybių demografiniai duomenys nebuvo pateikti.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie konkursai rodo sparčią rinkos brandą, tačiau kartu išryškina būtinybę aiškiai žymėti sintetinį turinį ir atsakingai vertinti jo poveikį auditorijoms. Europoje šią kryptį stiprina ir bendresnės skaitmeninio reguliavimo tendencijos, kai platformoms keliami didesni skaidrumo ir vartotojų apsaugos reikalavimai.

  • Siaubinga avarija Bangladeše: apvirtęs sunkvežimis nusinešė mažiausiai 15 gyvybių

    Siaubinga avarija Bangladeše: apvirtęs sunkvežimis nusinešė mažiausiai 15 gyvybių

    Pirmadienio paryčiais centrinėje Bangladešo dalyje, pagrindiniame greitkelyje, apvirtus sunkvežimiui žuvo mažiausiai 15 žmonių, dar bent 10 buvo sužeisti. Apie nelaimę pranešė vietos policija, pabrėžusi, kad dalis nukentėjusiųjų važiavo kaip atsitiktiniai keleiviai.

    Pasak vietos policijos vadovo Fuado Hossaino, avarija įvyko apie 5 valandą ryto maždaug 83 kilometrų atstumu į šiaurės vakarus nuo sostinės Dakos. Vairuotojas, pirminiais duomenimis, prarado transporto priemonės kontrolę, o sunkvežimis, gabenęs geležinius strypus, nuvirto nuo kelio.

    Nurodoma, kad sunkvežimis važiavo iš Dakos į šiaurinius regionus, kai gyventojai pradėjo keliones prieš šią savaitę minimą islamo šventę Eid al-Adha. Policija teigia, jog dauguma keleivių buvo dienos darbininkai, skubėję pas artimuosius į šventines išvykas.

    Liudininkai vietos televizijoms pasakojo, kad išgirdę triukšmą puolė prie avarijos vietos ir bandė ištraukti prispaustus žmones. Dalis sužeistųjų buvo nugabenti į gydymo įstaigas, o pareigūnai pradėjo aiškintis tikslias nelaimės aplinkybes.

    Tragiška kasdienybė keliuose

    Eismo saugumas Bangladeše išlieka opi problema: dėl avarijų šalyje kasmet žūsta tūkstančiai žmonių. Tai siejama su nepakankama kelių eismo taisyklių kontrole, prasta kelių būkle ir vairuotojų parengimo spragomis.

    Specialistai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad papildomų keleivių vežimas krovininėmis transporto priemonėmis didina riziką, ypač kai keliaujama naktį ar paryčiais. Tokiose situacijose išauga ir sužalojimų mastas, nes sunkvežimiai nėra pritaikyti keleivių saugumui.

  • Pagėgiuose buriami kraštiečiai iš viso pasaulio: ką žada Pagėgiškių sueituvės ir kada vyks?

    Pagėgiuose rengiamos pasaulio pagėgiškių sueituvės kviečia sugrįžti kraštiečius, artimuosius ir visus, kuriems svarbus šis kraštas. Organizatoriai akcentuoja bendrystę, ryšio palaikymą su diaspora ir progą vienoje vietoje sutikti seniai matytus žmones.

    Tokie susitikimai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni daugelyje Lietuvos savivaldybių, nes didelė dalis gyventojų išvykę į didžiuosius miestus ar užsienį. Bendruomenių renginiai padeda ne tik atkurti socialinius ryšius, bet ir stiprina vietos tapatybę, skatina grįžtamąjį ryšį su gimtuoju miestu.

    Pagėgiškių sueituvės paprastai apima kultūrines veiklas, koncertus ir bendruomeninius susitikimus, kuriuose atsiranda erdvės ir prisiminimams, ir ateities planams. Tai taip pat proga svečiams iš arčiau pamatyti, kaip keičiasi miestas, kokios iniciatyvos vykdomos ir kuo gyvena vietos organizacijos.

    Renginio organizatoriai ragina atvykti ne tik tuos, kurie šiandien gyvena Pagėgiuose, bet ir išvykusius kraštiečius, jų šeimas bei draugus. Įprastai tokiose sueituvėse laukiami ir tie, kurie su Pagėgiais susiję per darbą, studijas ar šeimos istorijas.

    Tiksli sueituvių programa, vietos ir laikas dažniausiai skelbiami savivaldybės ar vietos kultūros įstaigų kanalais, todėl planuojantiems kelionę verta pasitikrinti naujausią informaciją prieš atvykstant. Organizatoriai primena, kad renginio sėkmė priklauso nuo pačių dalyvių įsitraukimo, todėl kviečiama dalintis žinia ir sutelkti kuo platesnį pagėgiškių ratą.