CP v2

Blog

  • Palanga paskirstė 2026 metų sveikatos projektų finansavimą: keturiems iniciatyvoms skirta 14 921 eurų

    Palangos miesto savivaldybė paskyrė finansavimą 2026 metų sveikatos projektams, numatytiems savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo programoje. Sprendimas įtvirtintas administracijos direktoriaus 2026 metų gegužės 21 dieną pasirašytu įsakymu dėl sveikatos projektų finansavimo.

    Šiemet finansavimas skirtas keturioms skirtingas gyventojų grupes ir poreikius apimančioms iniciatyvoms. Bendra patvirtinta suma siekia 14 921 eurų, o lėšos bus naudojamos 2026 metais įgyvendinamoms veikloms.

    Didžiausia suma skirta asociacijos „Jūros kopa“ projektui „Žmonės sportuoja“: 4 287 eurų. Nedaug atsiliko VšĮ „Užtaisas“ iniciatyva „Aktyvi Palanga su badmintonu“, kuriai numatyta 4 043 eurų.

    Palangos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Palangos viltis“ projektui „Atrask. Patirk. Įsitrauk“ skirta 3 731 eurų. Asociacijos Palangos LIONS moterų klubo projektas „Šiandien dėl savęs“ gavo 2 860 eurų finansavimą.

    Kaip nurodoma sprendime, finansavimas skiriamas iš Palangos miesto savivaldybės 2026 metų visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų. Tokie konkursiniai kvietimai savivaldybėse paprastai orientuoti į fizinio aktyvumo skatinimą, socialinę įtrauktį ir prevencines veiklas, kurios gali mažinti sveikatos netolygumus bendruomenėje.

  • Festivalis „Myliu Palangą“ grįžta birželio 5–7 dienomis: nemokami koncertai, šou ir visa programa

    Festivalis „Myliu Palangą“ grįžta birželio 5–7 dienomis: nemokami koncertai, šou ir visa programa

    Birželio 5–7 dienomis Palanga kviečia į festivalį „Myliu Palangą“, kuris tradiciškai žymi vasaros sezono pradžią pajūryje. Tris dienas kurorte vyks nemokami koncertai, pasirodymai ir įvairios veiklos miesto erdvėse – nuo Jūratės ir Kastyčio skvero iki paplūdimio ir Birutės parko.

    Organizatorių teigimu, renginiai suplanuoti taip, kad veiklų rastų ir šeimos su vaikais, ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai, ir gyvos muzikos gerbėjai. Festivalio akcentai pasklis po J. Basanavičiaus gatvę, Kurhauzą, Birutės parką, Jūros tiltą bei kitas erdves, kuriose numatytos edukacijos, meninės iniciatyvos ir sporto užsiėmimai.

    Koncertai ir vakaro programa

    Pagrindiniai koncertai vyks Jūratės ir Kastyčio skvere, kur kiekvieną vakarą skambės Lietuvoje gerai žinomų atlikėjų muzika. Programoje skelbiami pasirodymai – Monika Liu, „Free Finga“, „Katarsis“, taip pat „Superkoloritas“ ir „Angelou“.

    Ketvirtadienį, birželio 5 dieną, festivalis startuos koncertais ir papildomomis naktinėmis veiklomis, tarp jų – šokių renginys „Zumba Night Party“. Mieste taip pat numatyti Olandijos gatvės teatro trupės „Teatro Pavana“ pasirodymai, kurių dalis vyks atvirose erdvėse.

    Šeštadienį, birželio 6 dieną, viena ryškiausių programos dalių – „Baltic Bees“ reaktyvinių lėktuvų šou virš jūros tilto. Vakare Jūratės ir Kastyčio skvere suplanuoti Monikos Liu, „Free Finga“ ir „Beissoul & Einius“ koncertai, o J. Basanavičiaus gatvėje žiūrovų lauks teatralizuoti „Teatro Pavana“ pasirodymai.

    Šeimoms, miestui ir kultūrai

    Festivalis išlaiko kryptį būti ne tik koncertų ciklu, bet ir viso kurorto švente. Birutės parke numatyti koncertai su orkestru, Kurhauzo erdvėse – chorinės muzikos programos, o miesto erdvėse – šokio pasirodymai, kūrybinės edukacijos ir kitos iniciatyvos, leidžiančios Palangą patirti ne tik per muziką.

    Daug dėmesio skiriama šeimoms: planuojamos vaikams pritaikytos veiklos, kūrybinės dirbtuvės, spektakliai ir interaktyvios pramogos. Programoje minimos ir technologinės veiklos, įskaitant robotikos užsiėmimus, taip pat putų šou ir animatoriai.

    Visą savaitgalį mieste vyks ir tradicinis kermošius „Palangos Juzė“, kuris paprastai sutraukia amatininkus, maisto gamintojus ir mugės lankytojus į centrinę kurorto dalį. Kermošius suplanuotas J. Basanavičiaus ir Vytauto gatvėse, kur greta prekybos įprastai netrūksta ir gyvos muzikos.

    Sporto veiklos ir finalas

    Šiemet organizatoriai išskiria ir sporto renginius – numatomi krepšinio 3×3 turnyrai, padelio varžybos, mankštos bei grupinės treniruotės. Festivalio sportinė dalis siejama su tuo, kad Palanga 2026 metais mini Europos sporto miesto titulą, todėl aktyvių veiklų žadama daugiau nei įprastai.

    Festivalio pabaigoje, sekmadienį, numatytos veiklos visai šeimai, taip pat vaikų koncertas ir specialiųjų tarnybų pasirodymai. Organizatoriai kviečia planuotis laiką iš anksto, nes renginiai vyks skirtingose miesto vietose, o didžiausi srautai prognozuojami vakarinių koncertų ir aviacijos šou metu.

  • Jurbarko verslo ir informacijos centras primena: kur kreiptis pradedant verslą ir kokių klaidų vengti

    VšĮ Jurbarko verslo ir informacijos centras skelbia konsultuojantis gyventojus ir įmones verslo pradžios klausimais. Tokia pagalba dažniausiai apima pirmuosius žingsnius nuo idėjos įsivertinimo iki praktinių sprendimų, reikalingų startui.

    Pradedant veiklą svarbu pasirinkti tinkamą teisinę formą, įsivertinti mokestines prievoles ir planuojamas išlaidas. Praktikoje daugiausia problemų kyla tada, kai verslas pradedamas neturint aiškaus finansinio plano, neįvertinus sezoniškumo ar per optimistiškai prognozuojant pajamas.

    Dar viena dažna klaida yra dokumentų ir procesų atidėliojimas, kai tikimasi, kad viską bus galima sutvarkyti vėliau. Tačiau registravimo, leidimų, sutarčių ar asmens duomenų apsaugos klausimai gali turėti tiesioginę įtaką tam, ar veikla apskritai galės startuoti laiku.

    Centro teikiamos konsultacijos tokiais atvejais gali padėti susidėlioti veiksmų planą ir pasiruošti pokalbiams su institucijomis ar finansavimo teikėjais. Verslo pradžioje taip pat svarbu aiškiai apibrėžti klientą, pardavimo kanalus ir kainodarą, nes vien idėjos neužtenka, jei nėra realaus kelio iki pirmųjų pardavimų.

    Svetainėje taip pat pateikiama informacija apie slapukų naudojimą ir sutikimų valdymą. Pažymima, kad dalis slapukų yra būtini svetainės veikimui, o kiti gali būti naudojami statistikai ir rinkodarai, taip pat užklausų formos apsaugai nuo automatizuotų užklausų.

    Nurodoma, kad statistikos tikslais gali būti naudojama „Google Analytics“, o formų apsaugai gali būti taikoma „Google ReCaptcha“. Vartotojams paliekama galimybė pasirinkti, kuriems slapukams suteikiamas sutikimas, o išsamesnė informacija pateikiama privatumo ir slapukų politikoje.

  • Palangos savivaldybė skelbia gyventojų priėmimus Šventojoje gegužės 25–29 dienomis: sritys ir laikai

    Palangos savivaldybės administracija praneša, kad gegužės 25–29 dienomis Šventojoje gyventojus priims skirtingų sričių savivaldybės specialistai. Konsultacijos vyks Palangos miesto savivaldybės administracijos patalpose Šventojoje, Šventosios g. 14.

    Pirmadienį, gegužės 25 dieną, gyventojus konsultuos Juridinio ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Zokienė. Bus teikiama pirminė teisinė pagalba, įskaitant teisinę informaciją, konsultacijas ir dokumentų, skirtų valstybės ar savivaldybių institucijoms, rengimą (išskyrus procesinius dokumentus).

    Trečiadienį, gegužės 27 dieną, priėmimus vykdys Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Neringa Petrauskienė ir patarėja Reda Kasnauskė. Gyventojai galės kreiptis dėl teritorijų planavimo klausimų, tokių kaip žemės paskirties ar būdo keitimas, detaliųjų planų rengimas, taip pat dėl statybų ir užstatymo reglamentų.

    Ketvirtadienį, gegužės 28 dieną, konsultuos Socialinės rūpybos skyriaus vyriausioji specialistė Rima Tiškienė. Priėmimų metu bus aptariami išmokų vaikams, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų ir kiti socialiniai klausimai.

    Penktadienį, gegužės 29 dieną, gyventojus priims Aplinkos apsaugos ir žemėtvarkos skyriaus vedėja Reda Kairienė. Konsultacijos apims valstybinės žemės klausimus, įskaitant prisijungimą, nuomą, valstybinės žemės užėmimą, teisę statyti ir mokesčius už užstatymą valstybinėje žemėje, taip pat želdinių ir atliekų tvarkymą.

    Taip pat pranešama, kad nuo antradienio iki ketvirtadienio priėmimus vykdys Ūkio ir turto skyriaus patarėjas Alvidas Bacius. Gyventojai galės konsultuotis vietinės reikšmės kelių ir infrastruktūros, aplinkos, teritorijų priežiūros, melioracijos bei kitais ūkio klausimais.

    Priėmimų laikas: pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8.30 iki 16.30 valandos, penktadieniais nuo 8.30 iki 15.15 valandos. Pietų pertrauka numatyta nuo 12 iki 12.45 valandos.

    Išankstinei registracijai savivaldybė nurodo šiuos telefono numerius: 0 460 48705, 0 460 48716, 0 460 41406. Atvykstant prašoma su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

  • Kaišiadoryse vyks mokymai apie SUP vaikų pagalbą: kaip veiks daugiapakopis paslaugų modelis

    Kaišiadoryse vyks mokymai apie SUP vaikų pagalbą: kaip veiks daugiapakopis paslaugų modelis

    2026 metais gegužės 25, 27, 28 ir 29 dienomis Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos bibliotekoje vyks mokymai, skirti švietimo pagalbos specialistams ir mokinio padėjėjams. Jie rengiami įgyvendinant projektą „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas diegiant daugiapakopį švietimo pagalbos SUP vaikams modelį“.

    Mokymų tikslas – stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetencijas, kad pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams būtų teikiama nuosekliau ir koordinuotai. Dėmesys bus skiriamas ne tik mokykloje teikiamai švietimo pagalbai, bet ir socialinių bei sveikatos priežiūros paslaugų suderinimui, kai pagalba reikalinga už mokyklos ribų.

    Mokymus ves lektorius Tomas Lagūnavičius, socialinių mokslų daktaras. Programoje numatytos temos apims kompleksinius švietimo pagalbos modelius, komandinio darbo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo įgūdžius, taip pat praktinius sprendimus, kaip tiksliau atpažinti SUP vaikų poreikius ir parinkti tinkamiausią pagalbos kelią.

    Atskira mokymų dalis bus skirta savivaldybėje jau veikiančių paslaugų SUP vaikams potencialo įvertinimui ir įtraukiojo švietimo principų taikymui. Bus aptariama, kaip valdyti įvairovę klasėje ir mokyklos bendruomenėje, kad sprendimai būtų orientuoti į vaiko poreikius, o ne į vienkartines priemones.

    Numatyta aptarti ir technologijų panaudojimą švietimo pagalbos paslaugų teikime, kai svarbu ne tik priemonės, bet ir aiškūs susitarimai dėl duomenų, informacijos perdavimo bei atsakomybių tarp specialistų. Tokios praktikos ypač aktualios, kai pagalbą vaikui vienu metu teikia kelių sričių profesionalai.

    Dalyviams bus sudarytos dvi grupės po 15 asmenų. Vienai grupei skiriama 16 akademinių valandų, o vieno užsiėmimo trukmė – 4 akademinės valandos.

    Dėl papildomos informacijos apie mokymus galima kreiptis į projekto vadovę Nijolę Butrimavičienę, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorę (patarėją).

  • „Disney“ skaičiuoja „Žvaigždžių karų“ nuostolius: „The Mandalorian and Grogu“ startas – rekordiškai silpnas

    „Disney“ skaičiuoja „Žvaigždžių karų“ nuostolius: „The Mandalorian and Grogu“ startas – rekordiškai silpnas

    „Disney“ į kino teatrus sugrąžino „Žvaigždžių karus“ pirmą kartą per septynerius metus, tačiau filmo „The Mandalorian and Grogu“ debiutas JAV rinkoje tapo silpniausiu per visą studijos valdomą franšizės erą. Pirmųjų trijų dienų bilietų pardavimai siekė apie 82 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 75 mln. eurų pagal šiuo metu įprastą kursą.

    Nors šis rezultatas šiek tiek pranoko analitikų prognozes, jis vis tiek nusileido 2018 metais pasirodžiusiam „Solo: A Star Wars Story“, kuris iki šiol buvo laikomas žemiausiu startu tarp naujų „Žvaigždžių karų“ filmų „Disney“ laikotarpiu. Galutiniai skaičiai paprastai patikslinami pirmadienį, kai paskelbiami oficialūs savaitgalio duomenys.

    Tarptautinėje rinkoje filmas papildomai surinko apie 63 mln. JAV dolerių, arba maždaug 58 mln. eurų, o JAV šventinio ilgojo savaitgalio metu tikimasi peržengti 100 mln. JAV dolerių ribą, tai yra apie 92 mln. eurų. Vis dėlto pats startas signalizuoja, kad kino teatruose „Žvaigždžių karai“ nebeturi tokios traukos, kokią demonstravo ankstesniais dešimtmečiais.

    Brangesni seansai kelia pajamas

    Didelę savaitgalio kasos dalį sudarė vadinamieji premium formato seansai, tokie kaip IMAX ar „Dolby Cinema“. Skaičiuojama, kad apie 41 proc. bilietų buvo parduota būtent šiems, brangesniems rodymams, o tai padeda studijoms kompensuoti mažesnius žiūrovų srautus.

    Duomenų bendrovės nurodo, kad standartinis bilietas vidutiniškai kainavo apie 16 JAV dolerių, arba maždaug 15 eurų, o premium formatų bilietai siekė apie 19 JAV dolerių, tai yra apie 18 eurų. Tai atspindi platesnę kino rinkos tendenciją: auditorija rečiau eina į kiną, bet dažniau renkasi brangesnę patirtį.

    „Disney“ statymas yra platesnis

    „Disney“ „Žvaigždžių karų“ sėkmę vertina ne vien pagal bilietų kasą, nes franšizė yra visos ekosistemos dalis. Didelė pajamų dalis gaunama iš prekybos atributika, transliavimo platformos ir pramogų parkų, todėl net ir vidutinis startas gali būti naudingas, jei suaktyvina kitus kanalus.

    Skaičiuojama, kad „Žvaigždžių karai“ kasmet generuoja daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių mažmeninės prekybos pardavimų, arba apie 920 mln. eurų, net ir tais metais, kai kino teatruose nepasirodo naujas filmas. Dėl to naujas kino projektas studijai dažnai yra ir rinkodaros variklis, skirtas pakelti visos franšizės paklausą.

    „The Mandalorian“ išlieka vienu svarbiausių „Disney+“ turinio ramščių, o platformoje jis yra tarp žiūrimiausių originalių projektų, sukaupęs daugiau nei 1,3 mlrd. peržiūrų valandų visame pasaulyje. Pastarosiomis savaitėmis pastebimas ir senesnių „Žvaigždžių karų“ projektų susidomėjimo augimas, kurį įprastai paskatina naujo filmo premjera.

    Parkai ir žaidimai gauna postūmį

    Lygiagrečiai kino premjerai „Disney“ parkai JAV atnaujino kai kurias patirtis, susiedami jas su nauja istorija ir personažais, įskaitant misijų papildymus atrakcionuose. Tokie pakeitimai paprastai daromi tam, kad premjera taptų ne vien kino įvykiu, bet ir pretekstu lankytojams sugrįžti į parkus.

    Papildomos auditorijos „Disney“ ieško ir žaidimų industrijoje: bendradarbiaujant su „Epic Games“ „Fortnite“ periodiškai pristato naujus „Žvaigždžių karų“ pasaulius, veikėjus bei kosmetinius pirkinius. Tai tampa svarbia strategijos dalimi, nes jaunesnė auditorija franšizę vis dažniau atranda ne per kiną, o per srautines platformas ir žaidimus.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad kino studijoms šiandien ypač svarbu turėti turinį, kuris veikia kaip ilgalaikis prekės ženklo stiprintuvas, o ne vien kaip vienkartinis bilietų pardavimo rekordas. Todėl „Disney“ artimiausiomis savaitėmis stebės ne tik kasos dinamiką, bet ir tai, kaip filmas veikia „Disney+“ peržiūras, prekybos rodiklius bei parkų srautus.

  • Savaitgalis Olštyne: 16 ežerų miestas už 2,5 val. nuo Varšuvos – kiek iš tiesų kainuoja?

    Olštynas, kuriame telkšo net 16 ežerų, vis dažniau minimas kaip patogus savaitgalio maršrutas iš Varšuvos. Miestą galima pasiekti per maždaug 2,5 valandos traukiniu, o automobilio kelionė įprastai trunka apie 3 valandas.

    Planuojant kelionę verta pasitikrinti situaciją keliuose, nes dalyje maršruto gali būti remonto ar uždarymų, dėl kurių kelionė pailgėja. Dėl to traukinys neretai tampa ne tik greitesniu, bet ir paprasčiau prognozuojamu pasirinkimu.

    Kiek kainuoja maistas prie ežero

    Kainos Olštyne gana nevienodos, tačiau prie populiariausių ežerų, ypač Ukielio apylinkėse, jos artėja prie turistinių vietų lygio. Pigiausias variantas dažniausiai yra greitas maistas iš furgonėlių, kur už du paprastus patiekalus tenka skirti maždaug 9–16 eurų.

    Pusryčiai kavinėje paprastai kainuoja daugiau: už du pusryčių patiekalus realu sumokėti apie 14–21 eurą, priklausomai nuo vietos ir porcijų. Brangesni rinkiniai ar išskirtiniai patiekalai gali šią sumą dar padidinti.

    Pietūs restorane dažniausiai peržengia 23 eurų ribą dviem žmonėms, o renkantis brangesnius pagrindinius patiekalus sąskaita gali priartėti prie 42–56 eurų. Skirtumą dažniausiai sukuria žuvies patiekalai, jautiena ar didesnės porcijos.

    Kava ir desertai taip pat greitai „užaugina“ biudžetą: dvi kavos dažnai atsieina apie 6–12 eurų, o trumpa saldi pertrauka dviem žmonėms neretai kainuoja 12–23 eurus. Vasarą prie vandens šios sumos paprastai būna kiek didesnės.

    Žuvis pagal svorį: kodėl sąskaita šokteli

    Atskira kategorija yra žuvies patiekalai, ypač kai kaina skaičiuojama už 100 gramų. Tokiu atveju galutinė suma priklauso nuo porcijos dydžio, o papildomi garnyrai ir priedai ją padidina dar labiau.

    Net ir kuklus užsakymas dviem žmonėms gali kainuoti panašiai kaip restorano pietūs, nes prie žuvies dažnai prisideda bulvytės, salotos ir duona. Didėjant porcijai, biudžetas greitai pasiekia aukštesnį lygį.

    Kiek kainuoja pramogos ant vandens

    Aktyvus laikas prie ežero Olštyne gali būti ir nebrangus, ir labai brangus – viskas priklauso nuo pasirinktos pramogos. Paprastesnės veiklos, tokios kaip dvivietis baidarės nuomos valanda ar SUP lenta, dažnai kainuoja apie 6 eurus už valandą.

    Vandens dviratis paprastai kainuoja apie 9 eurus už valandą, o motorinės pramogos yra gerokai brangesnės: motorinė valtis gali atsieiti apie 40 eurų už valandą. Vandens motociklų nuoma, priklausomai nuo trukmės ir modelio, gali siekti nuo maždaug 35 eurų už 15 minučių iki maždaug 82–105 eurų už valandą.

    Ieškantiems daugiau adrenalino siūlomos ir wakeparko pramogos: viena valanda vienam žmogui gali kainuoti apie 14 eurų, o rezervuojant laiką išskirtinai sau suma gali šoktelėti iki maždaug 52 eurų. Kai kuriose vietose papildomai mokama už įrangą.

    Apibendrinant, taupesnis savaitgalis dviem žmonėms su nakvyne apartamentuose, paprastesniu maistu ir viena pigesne pramoga dažnai telpa į maždaug 140–163 eurus. Standartinis scenarijus su viešbučiu, pusryčiais mieste, pietumis restorane ir viena pramoga dažniau siekia apie 186–221 eurą.

    Patogesnis variantas su brangesniais restoranais, žuvies patiekalais, desertais ir motorinėmis pramogomis neretai peržengia 233 eurus ir gali priartėti prie 280–350 eurų. Prie visko dar prisideda kelionės išlaidos, kurios priklauso nuo pasirinkto transporto ir bilietų kainų.

  • Svečiai iš Slovakijos vis dažniau renkasi Zakopanę: pigiau nei Alpėse, bet įspūdžiai dvejopi

    Dar prieš kelerius metus modernesne ir geriau organizuota dažniau buvo laikoma Slovakijos Tatrų pusė. Tačiau situacija keičiasi: vis daugiau slovakų į Lenkijos kalnų kurortą Zakopanę atvyksta ne tik apsipirkti, bet ir savaitgaliui ar ilgesnėms atostogoms.

    Vietos apgyvendinimo sektoriaus atstovai pastebi, kad svečiai iš Slovakijos, Čekijos ir Vengrijos jau sudaro reikšmingą dalį atvykstančiųjų. Ypač tai matėsi žiemos sezono metu, kai šių šalių turistų srautas, anot verslo, buvo aiškiai išaugęs.

    Kainos ir eurų faktorius

    Vienas svarbiausių argumentų, kodėl Zakopanė atsiduria kaimynų planuose, yra kaina. Turistams iš euro zonos Lenkija dažnai atrodo patrauklesnė alternatyva nei Alpės ar net kai kurios Slovakijos Tatrų vietovės, nes apgyvendinimas ir paslaugos gali kainuoti mažiau.

    Skaičiuojama, kad nakvynės kainų skirtumai kai kuriais atvejais gali siekti 30–40 proc. Prie sprendimo prisideda ir paslaugų kokybė bei palaipsniui gerėjanti turizmo infrastruktūra, kurią kurortas plėtojo pastaraisiais metais.

    „Žiemos sezonu svečiai iš Slovakijos, Čekijos ir Vengrijos sudarė daugiau nei dvidešimt procentų visų Zakopanės viešbučių svečių“, – sakė apgyvendinimo sektoriaus atstovai.

    Energinga, bet ne visiems

    Ne tik kainos lemia augantį susidomėjimą. Turizmo stebėtojai atkreipia dėmesį, kad Lenkija regione vis dažniau suvokiama kaip dinamiška, modernėjanti ir saugi kryptis, o Zakopanė išlaiko tai, ko dalis keliautojų ieško labiau nei sterilios tvarkos, – autentiškumą.

    Vietos folkloras ir kalniečių kultūra čia tebėra kasdienybės dalis, o ne vien turistams sukurta dekoracija. Vis dėlto tai nereiškia, kad pats kurortas visiems kelia vienodai teigiamas emocijas.

    „Zakopanė šiek tiek primena pramogų parką: kas ieško šurmulio ir komercijos, bus sužavėtas, bet kas nori tylos ir tikrų kalnų, dažniau rinksis Slovakijos Tatrų pusę“, – sakė fotografas Olivier Ondraš.

    Ką planuoja miestas ir kas kelia rūpesčių

    Siekdama išnaudoti augantį susidomėjimą, Zakopanė planuoja aktyvinti rinkodarą kaimyninėse šalyse ir bendradarbiauti su nuomonės formuotojais bei žiniasklaidos kūrėjais iš Slovakijos, Čekijos ir Vengrijos. Programose akcentuojamos žinomiausios regiono vietos ir pramogos, tarp jų Kasprowy Wierch, Gubałówka, terminiai baseinai ir muziejai.

    Tačiau ekspertai pabrėžia, kad vien stipraus vardo nepakanka. Tarp dažniausiai minimų problemų – nepakankamas dviračių takų tinklas, ribotesnė slidinėjimo pasiūla ir dalies viešųjų erdvių chaotiška estetika, kuri mažina kurorto kokybės įspūdį.

    Jei šie trūkumai nebus sprendžiami, Zakopanė rizikuoja likti vieta, kuri traukia kainomis ir energija, bet praranda dalį keliautojų, ieškančių ramesnės, tvarkingesnės ir labiau gamtai pritaikytos kalnų patirties.

  • Inturkėje susitiko socialiniai darbuotojai: bendrystės sąskrydyje – padėkos ir dvaro dvasia

    Inturkėje susitiko socialiniai darbuotojai: bendrystės sąskrydyje – padėkos ir dvaro dvasia

    Gegužės 23 dieną Inturkės krašte surengtas Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos Vilniaus skyriaus Molėtų grupės organizuotas bendrystės sąskrydis. Į neformalų susitikimą susirinko socialiniai darbuotojai, siekdami stiprinti profesinius ryšius ir pasidalyti kasdienio darbo patirtimis.

    Renginio dalyvius pasveikino Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika ir savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Gita Lasytė. Sveikinimuose akcentuota socialinių darbuotojų atsakomybė, jų vaidmuo padedant pažeidžiamiems žmonėms ir bendruomenių gerovei.

    Šių metų sąskrydžio tema buvo įkvėpta Bonos Sforcos laikų dvaro atmosferos, todėl dalis programos orientuota į simbolinį laikmečio pristatymą ir bendras patirtis kuriančias veiklas. Organizatoriai pabrėžė, kad tokia forma padeda atsitraukti nuo rutinos ir atkurti emocinius resursus.

    Programoje numatytos bendrystės veiklos, žaidimai ir neformalūs pokalbiai, skirti geriau pažinti kolegas bei pasidalyti praktiniais sprendimais. Socialiniame darbe daug situacijų reikalauja greitos reakcijos ir emocinio atsparumo, todėl tarpusavio palaikymas tampa svarbia profesinės kultūros dalimi.

    Pasak renginio organizatorių, panašūs susitikimai kuria tvirtesnį profesinį tinklą ir stiprina bendruomeniškumą, kuris vėliau atsispindi ir kasdienėje pagalboje žmonėms. Tikimasi, kad bendrystės sąskrydžiai ir toliau išliks erdve ne tik poilsiui, bet ir profesinei motyvacijai bei pasididžiavimui savo darbu.

  • Vėjo turbinų mentės gali tapti spalvingos: mokslininkai ieško būdo sumažinti paukščių žūtis

    Vėjo turbinų mentės gali tapti spalvingos: mokslininkai ieško būdo sumažinti paukščių žūtis

    Vėjo energetikos plėtra Europoje ir pasaulyje nuolat kelia klausimą, kaip suderinti atsinaujinančios energijos gamybą su biologinės įvairovės apsauga. Viena jautriausių temų – paukščių susidūrimai su vėjo turbinų mentėmis ir kai kurių rūšių vengimas skristi per vėjo parkų teritorijas.

    Nauji Helsinkio universiteto ir Ekseterio universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad dalį rizikos gali padėti sumažinti netikėtai paprasta priemonė – skirtingas menčių dažymas. Idėja remiasi gamtoje paplitusiais įspėjamaisiais spalvų deriniais, kurie daugeliui gyvūnų signalizuoja pavojų.

    Įspėjamosios spalvos vietoj baltos

    Iki šiol dauguma turbinų menčių dažomos baltai ne dėl estetikos. Šviesus paviršius mažiau įkaista saulėje, o pati konstrukcija dažnai lengviau pastebima aviacijai, tačiau paukščiams toks sprendimas gali būti ne visada palankus – baltos mentės danguje kai kuriais atvejais tampa prasčiau atskiriamos.

    Tyrėjai pasiūlė pažvelgti į evoliuciškai susiformavusį elgesį: ryškūs kontrastai, tokie kaip raudonos, geltonos ir juodos deriniai, gamtoje dažnai siejami su nuodingais ar pavojingais gyvūnais. Dėl to dalis rūšių instinktyviai vengia tokių signalų net ir neturėdamos ankstesnės patirties.

    „Mūsų sumanymo atspirties taškas buvo tai, kad gamtoje daug gyvūnų naudoja spalvas, kad įspėtų plėšrūnus apie pavojų. Dažnai polinkis vengti tam tikrų spalvų derinių yra genetiškai nulemtas“, – sakė Helsinkio universiteto profesorė Johanna Mappes.

    Ką parodė eksperimentai

    Kad patikrintų hipotezę, mokslininkai atliko elgsenos bandymus, kuriuose naudotas specialus jutiklinis ekranas, pritaikytas paukščiams. Jame buvo rodomi besisukančių vėjo turbinų menčių vaizdai su skirtingais raštais, o paukščiai galėjo rinktis, prie kurių variantų artėti.

    Bandymuose su didžiosiomis zylėmis ryškiausią atbaidymo efektą sukėlė raudonos, geltonos ir juodos spalvų kombinacijos. Tyrėjų teigimu, ši reakcija buvo stipresnė nei naudojant dažniau aptariamus sprendimus, pavyzdžiui, vieną juodai nudažytą mentę ar atskiras kontrastines juostas.

    „Baltos mentės, kurios šiandien yra dažniausias pasirinkimas visame pasaulyje, paukščiams pasirodė blogiausia išeitis“, – sakė profesorė Johanna Mappes.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokia priemonė nepanaikintų rizikos visiškai, tačiau galėtų tapti pigesne alternatyva ar papildomu sluoksniu šalia kitų apsaugos priemonių. Vis dėlto, prieš taikant sprendimą plačiai, reikalingi bandymai realiomis sąlygomis ir su skirtingomis paukščių rūšimis.

    Technologijos, DI ir planavimas

    Pastaraisiais metais vėjo energetikos sektorius vis aktyviau testuoja ir sudėtingesnius sprendimus, paremtus stebėjimo sistemomis. Kai kuriose šalyse diegiamos kameros ir DI modeliai, galintys aptikti prie turbinų artėjančius paukščius ir, esant rizikai, automatiškai sulėtinti ar trumpam sustabdyti rotorių.

    Tokios sistemos laikomos perspektyviomis, tačiau jos brangios, reikalauja priežiūros ir infrastruktūros, o jų diegimas ne visur ekonomiškai pagrįstas. Dėl to idėja pasitelkti spalvas ir raštus, veikiančius paukščių elgesį, gali tapti patraukli tuo, kad iš esmės nekeičia turbinos mechanikos ir gali būti pritaikoma paprasčiau.

    Ne mažiau svarbus ir vietos parinkimas: aplinkosaugininkai bei tyrėjai nuosekliai kartoja, kad didžiausią poveikį rizikos mažinimui dažnai turi planavimo etapas. Turbinų išdėstymas atokiau nuo intensyvių migracijos koridorių ar jautrių buveinių kai kuriais atvejais gali duoti daugiau naudos nei vėlesnės techninės priemonės.

    Tyrimų kontekste taip pat akcentuojama, kad vėjo turbinos nėra vienintelis ir dažnai nėra didžiausias žmogaus sukeltas paukščių žūčių veiksnys. Vis dėlto, spartėjant vėjo energetikos plėtrai, net ir santykinai nedideli patobulinimai gali tapti reikšmingi, ypač ten, kur susikerta paukščių migracijos keliai ir planuojami nauji vėjo parkai.

    Mokslininkų teigimu, ilgainiui tai gali paskatinti platesnius pokyčius: mentės būtų projektuojamos ne vien pagal aerodinamiką ir ilgaamžiškumą, bet ir pagal matomumą bei poveikį laukinei gyvūnijai. Ši kryptis gali būti aktuali ne tik vėjo turbinoms, bet ir kitoms konstrukcijoms, su kuriomis paukščiai susiduria – pavyzdžiui, stiklo fasadams ar elektros linijoms.

    Kol kas svarbiausias klausimas lieka praktinis: ar ryškūs raštai veiks taip pat gerai atviroje aplinkoje, skirtinguose kraštovaizdžiuose ir skirtingomis oro sąlygomis. Atsakymą turėtų duoti tolesni lauko tyrimai, kurių rezultatai leistų įvertinti, ar spalvingos mentės gali tapti nauju vėjo energetikos standartu.