Vėjo energetikos plėtra Europoje ir pasaulyje nuolat kelia klausimą, kaip suderinti atsinaujinančios energijos gamybą su biologinės įvairovės apsauga. Viena jautriausių temų – paukščių susidūrimai su vėjo turbinų mentėmis ir kai kurių rūšių vengimas skristi per vėjo parkų teritorijas.
Nauji Helsinkio universiteto ir Ekseterio universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad dalį rizikos gali padėti sumažinti netikėtai paprasta priemonė – skirtingas menčių dažymas. Idėja remiasi gamtoje paplitusiais įspėjamaisiais spalvų deriniais, kurie daugeliui gyvūnų signalizuoja pavojų.
Įspėjamosios spalvos vietoj baltos
Iki šiol dauguma turbinų menčių dažomos baltai ne dėl estetikos. Šviesus paviršius mažiau įkaista saulėje, o pati konstrukcija dažnai lengviau pastebima aviacijai, tačiau paukščiams toks sprendimas gali būti ne visada palankus – baltos mentės danguje kai kuriais atvejais tampa prasčiau atskiriamos.
Tyrėjai pasiūlė pažvelgti į evoliuciškai susiformavusį elgesį: ryškūs kontrastai, tokie kaip raudonos, geltonos ir juodos deriniai, gamtoje dažnai siejami su nuodingais ar pavojingais gyvūnais. Dėl to dalis rūšių instinktyviai vengia tokių signalų net ir neturėdamos ankstesnės patirties.
„Mūsų sumanymo atspirties taškas buvo tai, kad gamtoje daug gyvūnų naudoja spalvas, kad įspėtų plėšrūnus apie pavojų. Dažnai polinkis vengti tam tikrų spalvų derinių yra genetiškai nulemtas“, – sakė Helsinkio universiteto profesorė Johanna Mappes.
Ką parodė eksperimentai
Kad patikrintų hipotezę, mokslininkai atliko elgsenos bandymus, kuriuose naudotas specialus jutiklinis ekranas, pritaikytas paukščiams. Jame buvo rodomi besisukančių vėjo turbinų menčių vaizdai su skirtingais raštais, o paukščiai galėjo rinktis, prie kurių variantų artėti.
Bandymuose su didžiosiomis zylėmis ryškiausią atbaidymo efektą sukėlė raudonos, geltonos ir juodos spalvų kombinacijos. Tyrėjų teigimu, ši reakcija buvo stipresnė nei naudojant dažniau aptariamus sprendimus, pavyzdžiui, vieną juodai nudažytą mentę ar atskiras kontrastines juostas.
„Baltos mentės, kurios šiandien yra dažniausias pasirinkimas visame pasaulyje, paukščiams pasirodė blogiausia išeitis“, – sakė profesorė Johanna Mappes.
Mokslininkai pabrėžia, kad tokia priemonė nepanaikintų rizikos visiškai, tačiau galėtų tapti pigesne alternatyva ar papildomu sluoksniu šalia kitų apsaugos priemonių. Vis dėlto, prieš taikant sprendimą plačiai, reikalingi bandymai realiomis sąlygomis ir su skirtingomis paukščių rūšimis.
Technologijos, DI ir planavimas
Pastaraisiais metais vėjo energetikos sektorius vis aktyviau testuoja ir sudėtingesnius sprendimus, paremtus stebėjimo sistemomis. Kai kuriose šalyse diegiamos kameros ir DI modeliai, galintys aptikti prie turbinų artėjančius paukščius ir, esant rizikai, automatiškai sulėtinti ar trumpam sustabdyti rotorių.
Tokios sistemos laikomos perspektyviomis, tačiau jos brangios, reikalauja priežiūros ir infrastruktūros, o jų diegimas ne visur ekonomiškai pagrįstas. Dėl to idėja pasitelkti spalvas ir raštus, veikiančius paukščių elgesį, gali tapti patraukli tuo, kad iš esmės nekeičia turbinos mechanikos ir gali būti pritaikoma paprasčiau.
Ne mažiau svarbus ir vietos parinkimas: aplinkosaugininkai bei tyrėjai nuosekliai kartoja, kad didžiausią poveikį rizikos mažinimui dažnai turi planavimo etapas. Turbinų išdėstymas atokiau nuo intensyvių migracijos koridorių ar jautrių buveinių kai kuriais atvejais gali duoti daugiau naudos nei vėlesnės techninės priemonės.
Tyrimų kontekste taip pat akcentuojama, kad vėjo turbinos nėra vienintelis ir dažnai nėra didžiausias žmogaus sukeltas paukščių žūčių veiksnys. Vis dėlto, spartėjant vėjo energetikos plėtrai, net ir santykinai nedideli patobulinimai gali tapti reikšmingi, ypač ten, kur susikerta paukščių migracijos keliai ir planuojami nauji vėjo parkai.
Mokslininkų teigimu, ilgainiui tai gali paskatinti platesnius pokyčius: mentės būtų projektuojamos ne vien pagal aerodinamiką ir ilgaamžiškumą, bet ir pagal matomumą bei poveikį laukinei gyvūnijai. Ši kryptis gali būti aktuali ne tik vėjo turbinoms, bet ir kitoms konstrukcijoms, su kuriomis paukščiai susiduria – pavyzdžiui, stiklo fasadams ar elektros linijoms.
Kol kas svarbiausias klausimas lieka praktinis: ar ryškūs raštai veiks taip pat gerai atviroje aplinkoje, skirtinguose kraštovaizdžiuose ir skirtingomis oro sąlygomis. Atsakymą turėtų duoti tolesni lauko tyrimai, kurių rezultatai leistų įvertinti, ar spalvingos mentės gali tapti nauju vėjo energetikos standartu.
Leave a Reply