CP v2

Blog

  • Kaune atidaroma akvarelių paroda Motinystės filosofija: 13 menininkų žvilgsnis į ryšį ir prasmę

    Gegužės 27 dieną 17 valandą Audiovizualiųjų menų centre Kaune atidaroma akvarelių paroda Motinystės filosofija. Joje pristatomi trylikos Lietuvos akvarelės meistrų darbai, kviečiantys pažvelgti į motinystę kaip į asmeninę ir kartu visuotinę patirtį.

    Parodos ašis – motinos ir vaiko santykis, tačiau eksponuojamuose kūriniuose jis plečiamas į etinį ir socialinį kontekstą. Motinystė čia suprantama ne vien kaip biologinis faktas, o kaip tapatybę keičiantis procesas, kuriame susitinka rūpestis, atsakomybė ir gyvenimo tęstinumo klausimai.

    Kuratorės teigimu, ekspozicija kalba apie būseną, kurioje motinystė tampa mąstymo lauku: nuo kasdienybės detalių iki egzistencinių klausimų apie laiką, prasmę ir ryšį su pasauliu. Akvarelė šiai temai pasirinkta neatsitiktinai – jos sluoksniavimas ir trapus permatomumas leidžia perteikti emocinę įtampą, švelnumą bei kintančias būsenas.

    Vakarų kultūroje giliai įsišaknijęs Madonos įvaizdis taip pat tampa svarbiu atspirties tašku, išryškinančiu motinystės simbolinį matmenį. Parodoje šis motyvas nėra iliustratyvus ar vien religinis – jis veikia kaip kultūrinė nuoroda į kūrimą, globą ir atsakomybę, o kartu leidžia menininkams polemizuoti su idealizuotomis normomis.

    Parodoje dalyvauja Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Akvarelininkų sekcijos nariai: Benjaminas Jenčius, Rita Kišonienė, Vytautas Lagunavičius, Valerija Medelinskienė, Eglė Petraitytė-Talalienė, Marija Rastenienė, Roma Serapinaitė, Daiva Šlajienė, Elma Šturmaitė, Saulė Urbanavičiūtė, Gintautas Vaičys, Vidmantas Valentas ir Violeta Židonytė.

    Paroda veiks iki liepos 11 dienos. Organizatoriai kviečia lankytojus neskubėti – darbai sukurti taip, kad atsivertų per detales ir nuotaiką, o kiekvieno autoriaus interpretacija skatintų savą, asmenišką pokalbį su tema.

  • Alytuje atidaroma Kęstučio Ptakausko paroda „Paukščiai. Metų ratas“: ką joje pamatys lankytojai

    Alytuje pristatoma fotografo Kęstučio Ptakausko darbų paroda „Paukščiai. Metų ratas“, kviečianti pažvelgti į paukščių pasaulį per visus metų laikus. Ekspozicijoje daug dėmesio skiriama cikliškumui gamtoje ir tam, kaip paukščių elgsena kinta nuo pavasarinio sugrįžimo iki žiemos tylos.

    Parodos atidarymas skirtas ne tik fotografijai, bet ir pažinimui: nuotraukose fiksuojamos skirtingos rūšys, jų buveinės ir kasdieniai įpročiai. Tokia tematika ypač aktuali šiltuoju sezonu, kai Lietuvoje intensyvėja paukščių perėjimas ir jauniklių auginimas.

    Metų ratas paukščių akimis

    Parodos pavadinimas „Metų ratas“ nurodo į gamtos ritmą, kurį paukščiai išgyvena itin aiškiai: migraciją, perėjimą, jauniklių vedimą ir pasirengimą šalčiui. Fotografijose žiūrovas gali sekti, kaip keičiasi šviesa, aplinka ir paukščių elgsena skirtingais metų mėnesiais.

    Šiuolaikinė gamtos fotografija vis dažniau remiasi ne vien estetika, bet ir atsakingu požiūriu į gyvūnų gerovę bei jų netrikdymą. Lankytojams tai proga pamatyti kadrus, kuriems dažnai prireikia kantrybės, žinių apie paukščių įpročius ir tinkamo atstumo.

    Kodėl tokios parodos svarbios?

    Gamtos fotografijos parodos prisideda prie visuomenės dėmesio biologinei įvairovei ir padeda atpažinti rūšis, kurios kasdienybėje lieka nepastebėtos. Jos taip pat skatina domėtis vietinėmis buveinėmis, saugomomis teritorijomis ir gamtos apsaugos principais.

    Parodos atidarymas Alytuje tampa proga bendruomenei susitikti ir pasikalbėti apie gamtą ne tik per faktus, bet ir per emociją, kurią kuria vaizdas. Tokie renginiai dažnai pritraukia tiek fotografijos mėgėjus, tiek šeimas ar mokinius, ieškančius prasmingo laisvalaikio mieste.

    Praktinė informacija lankytojams

    Paroda „Paukščiai. Metų ratas“ pristatoma Alytuje, o atidarymo renginys skirtas plačiai auditorijai. Tiksli vieta ir laikas paprastai skelbiami organizatorių pranešimuose, todėl planuojantiems apsilankyti verta pasitikrinti oficialią renginio informaciją.

    Lankytojams rekomenduojama skirti laiko ekspozicijai apžiūrėti neskubant: gamtos fotografijose svarbios detalės, kurios atsiskleidžia tik įsižiūrėjus. Paroda gali būti įdomi ir kaip įkvėpimas patiems daugiau laiko praleisti gamtoje, stebint paukščius atsakingai.

  • Įtampa virš „Dino“: po streiko – 300 eurų priedas, bet profsąjungos rengia naują eskalaciją

    Įtampa virš „Dino“: po streiko – 300 eurų priedas, bet profsąjungos rengia naują eskalaciją

    Lenkijos mažmeninės prekybos tinklą „Dino“ pastarosiomis savaitėmis lydėjo auganti įtampa: balandžio pabaigoje dalyje parduotuvių įvyko įspėjamasis streikas, o netrukus darbuotojams pranešta apie algų didinimą. Profsąjungų teigimu, sprendimas atsirado ne „iš geros valios“, o dėl sustiprėjusio spaudimo ir viešumo.

    Kaip skelbia OPZZ Konfederacija Pracy atstovai, darbuotojams išmokėtas 300 eurų dydžio priedas, o nuo kito mėnesio jis turėtų tapti nuolatine bazinio atlygio dalimi. Vis dėlto profsąjungos pabrėžia, kad derybiniai reikalavimai buvo gerokai didesni ir siekė 900 eurų, tad dabartinį sprendimą jos vadina tik daliniu.

    „Ši išmoka yra tiesioginis spaudimo rezultatas, bet ji neatitinka darbuotojų lūkesčių ir nebaigia ginčo“, – sakė OPZZ Konfederacja Pracy pirmininkas Wojciechas Jendrusiak.

    Darbuotojų atstovai skelbia, kad konfliktas gali aštrėti: gegužės 25–27 dienomis prie bendrovės būstinės Krotoszyne planuojama trijų dienų manifestacija. Profsąjungos užsimena ir apie galimo visuotinio streiko scenarijų, kuris kolektyviniuose ginčuose laikomas viena griežčiausių priemonių.

    Reikalavimų paketas, anot profsąjungų, neapsiriboja vien atlyginimais. Tarp pagrindinių punktų minimas įmonės socialinio fondo sukūrimas, didesnis darbuotojų skaičius parduotuvėse ir darbo organizavimo peržiūra, kad krūviai būtų realistiški ir saugūs.

    Atskira įtampą kelianti tema – vaizdo stebėjimo sistemų naudojimas vertinant darbuotojų produktyvumą. Profsąjungos teigia, kad tokia praktika kelia privatumo ir psichologinio spaudimo klausimus, o kartu tampa argumentu, kodėl, jų nuomone, būtinas aiškesnis dialogas dėl darbo sąlygų ir kontrolės priemonių ribų.

    „Dino“ viešų komentarų šiuo klausimu kol kas pateikia mažai, o profsąjungos tvirtina, kad vietoje tiesioginių derybų dažniau pasitelkiami darbo teisės specialistai. Tuo pat metu pranešama, kad Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimai nustatė daugiau nei 1 000 galimų pažeidimų, o tyrimai tęsiami, todėl pastabų ir įpareigojimų skaičius dar gali augti.

    Analitikai pažymi, kad tokie ginčai mažmeninės prekybos sektoriuje dažniausiai kyla dėl atlygio ir darbo intensyvumo, ypač sparčiai augančiuose tinkluose. Esminis klausimas „Dino“ atveju dabar – ar pavyks pereiti prie nuoseklių derybų ir išvengti ilgesnių streikų, galinčių paveikti tiek parduotuvių darbą, tiek įmonės reputaciją darbo rinkoje.

  • Alytus vėl skamba: XXIV Dainavos šalies muzikos festivalis žada penkias skirtingas patirtis

    Alytuje prasideda XXIV Dainavos šalies muzikos festivalis, penkias dienas į miestą sugrąžinsiantis gyvą muziką ir skirtingų žanrų programas. Organizatoriai akcentuoja, kad šiemet klausytojai kviečiami ne tik į tradicinius koncertus, bet ir į patyriminius pasirodymus, kuriuose svarbi erdvė, nuotaika ir artumas su publika.

    Festivalis suplanuotas gegužės 27–31 dienomis, o programoje dera klasikinė muzika, elektronika, šiuolaikiniai eksperimentai ir jaunųjų atlikėjų energija. Toks formatas atliepia pastarųjų metų Europos festivalių tendenciją plėsti auditoriją, jungiant akademinę sceną su šiuolaikinėmis formomis ir netradicinėmis klausymosi patirtimis.

    Nuo elektronikos iki simfonijos

    Festivalio pradžią gegužės 27 dieną žymi elektroninės muzikos kūrėjos Miglės Palkevičiūtės („Migluma“) pasirodymas atsinaujinusioje Miesto sodo estradoje. Jos kūryboje persipina elektronika, chorinės harmonijos ir lietuviško folkloro nuojautos, todėl koncertas žada būti atmosferiškas ir vizualiai jautrus.

    Gegužės 28 dieną Alytaus kultūros centre koncertuos Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko. Programoje numatyta ir plačiai atpažįstamos klasikos, ir lietuvių autorių kūrinių, o kartu scenoje pasirodys altininkė Dovilė Juozapaitienė, fleitininkas Giedrius Gelgotas bei vibrafonininkas Sigitas Gailius.

    Netikėti instrumentai ir klausymasis tamsoje

    Trečiąją festivalio dieną išskirtinį vakarą rengia kontrabosų kvartetas „Bass_4“, vienintelis toks ansamblis Lietuvoje. Tokios sudėties koncertai dažnai nustebina net ir klasikos gerbėjus, nes kontrabosas čia skamba ne kaip foninis instrumentas, o kaip pilnavertis solistas, atskleidžiantis platų tembrų spektrą.

    Gegužės 30 dieną Klaipėdos choras „Aukuras“ pakvies į patyriminį koncertą, kuriame publika muziką išgyvens užmerktomis akimis. Tokia praktika vis dažniau pasitelkiama koncertinėje kultūroje, nes sumažinus vizualinę informaciją sustiprėja dėmesys garsui, tekstūrai ir emocinei kūrinio dinamikai.

    Finalas su jaunimo orkestru

    Festivalį gegužės 31 dieną užbaigs Alytaus muzikos mokyklos jaunimo simfoninis orkestras „Svajonė“. Baigiamajame koncerte žadama įvairi programa, kurioje susitiks kino muzika, Lotynų Amerikos ritmai ir operos klasika, suteikiant erdvės ir atpažįstamumui, ir jaunatviškai energijai.

    Organizatoriai kviečia alytiškius ir miesto svečius suplanuoti bent kelis vakarus festivalyje, nes kiekviena diena siūlo vis kitą muzikos patirtį ir skirtingą auditoriją suburiantį formatą. Skelbiama, kad beveik visi koncertai bus nemokami, todėl renginių ciklas gali tapti patogia proga pažinti programą be didelių išlaidų.

  • Nauja „Akmenės krašto naujienų“ laida: svarbiausi savaitės įvykiai ir tai, kas liko už kadro

    Nauja „Akmenės krašto naujienų“ laida: svarbiausi savaitės įvykiai ir tai, kas liko už kadro

    Pasirodė nauja „Akmenės krašto naujienų“ laida, kurioje apžvelgiami aktualiausi pastarosios savaitės įvykiai Akmenės krašte. Laidos turinys orientuotas į vietos bendruomenės kasdienybę, sprendimus ir pokyčius, kurie labiausiai paliečia gyventojus.

    Tokios vaizdo apžvalgos vis dažniau tampa alternatyva tradiciniams pranešimams, nes leidžia greitai perteikti kontekstą ir parodyti situaciją vietoje. Gyventojams tai patogu ir dėl to, kad svarbiausia informacija pasiekiama vienoje vietoje, suprantamu formatu.

    „Kviečiame pažiūrėti naują „Akmenės krašto naujienų“ laidą“, – sakė Tarptautinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus atstovai.

    Pastaraisiais metais savivaldybės ir viešosios įstaigos Lietuvoje vis aktyviau renkasi vaizdo turinį, nes jis lengviau pasiekia auditoriją socialiniuose tinkluose ir mobiliuosiuose įrenginiuose. Tokį pokytį skatina ir trumpėjantis vartotojų dėmesio laikas, ir augantis poreikis informaciją gauti greitai.

    Laidą galima peržiūrėti „Youtube“ platformoje. Žiūrovai kviečiami sekti naujus epizodus ir atkreipti dėmesį į temas, kurios dažnai nepatenka į trumpus pranešimus, tačiau padeda geriau suprasti vietos sprendimų priežastis ir pasekmes.

  • „Biedronka“ jau septynerius metus ginčijasi su UOKiK: baudų suma artėja prie 210 mln. eurų

    „Biedronka“ jau septynerius metus ginčijasi su UOKiK: baudų suma artėja prie 210 mln. eurų

    Didžiausias Lenkijos diskontų tinklas „Biedronka“ jau beveik septynerius metus teismuose ginčija Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos (UOKiK) sprendimus. Nors bendrovė formaliai apskundžia beveik kiekvieną nutarimą, bendra paskirtų baudų vertė jau priartėjo prie 210 mln. eurų ribos ir dalis sumų valstybės biudžetą pasiekė po galutinių teismų sprendimų.

    UOKiK tyrimai „Biedronką“ valdančiai bendrovei Jeronimo Martins Polska pradėti 2019 metais. Nuo tada sprendimų ir bylų skaičius augo, o dalis naujų procesų vis dar tęsiasi, todėl galutinė finansinė rizika įmonei išlieka neaiški.

    Didžiausia bauda už santykius su tiekėjais

    Reikšmingiausias sprendimas priimtas 2020 metų gruodį, kai UOKiK konstatavo galimą piktnaudžiavimą derybine galia santykiuose su žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjais. Pradinė bauda siekė apie 169 mln. eurų, tačiau 2024 metų spalio 17 dieną teismas ją sumažino iki maždaug 118 mln. eurų.

    Teismas, vertindamas UOKiK argumentus, dalį teiginių atmetė, tačiau paliko galioti esminę išvadą dėl pažeidimų dalyje tiekėjų atvejų. 2024 metų gruodžio 24 dieną bendrovė pateikė apeliaciją, todėl galutinis verdiktas dar nėra priimtas.

    Antiinflacinės kampanijos ir kainų skaidrumas

    Antra pagal dydį byla siejama su „Biedronkos“ vadinamąja antiinfliacine kampanija. UOKiK procesą pradėjo 2022 metų rugpjūčio 10 dieną, o 2023 metų balandžio 13 dieną skyrė apie 38 mln. eurų baudą; pirmos instancijos teismas 2025 metų gruodį skundą atmetė, o 2026 metų vasarį pateikta apeliacija reiškia, kad galutinis sprendimas tikėtinas ne anksčiau nei kitais metais.

    Pastaraisiais metais UOKiK didelį dėmesį skiria vartotojams pateikiamai kainų informacijai, ypač akcijų ir nuolaidų komunikavimui. Ši kryptis siejasi ir su Europos Sąjungoje įtvirtintais Omnibus reikalavimais, kurie didina prekybininkų pareigas aiškiai atskleisti nuolaidų skaičiavimo pagrindą ir ankstesnes kainas.

    Kitos baudos ir nauji tyrimai

    Tarp jau nuskambėjusių sprendimų yra baudos už kainų nurodymo pažeidimus, kai lentynoje matoma kaina skyrėsi nuo galutinės kainos kasoje, taip pat už netikslų vaisių ir daržovių kilmės šalies žymėjimą. Šie atvejai rodo, kad UOKiK praktikoje prekybos tinklams itin svarbūs ne tik dideli strateginiai sprendimai, bet ir kasdieniai informacijos pateikimo standartai parduotuvėse.

    2025 metų antroje pusėje UOKiK pradėjo ir naujus tyrimus, tarp jų ir antimonopolinį procesą dėl galimo rinkos pasidalijimo perkant sunkvežimių vairuotojų paslaugas, taip pat atskirą tyrimą dėl Omnibus taisyklių taikymo ir galimų vartotojų kolektyvinių interesų pažeidimų. Abi bylos yra tęsiamos, todėl „Biedronkos“ ginčų su priežiūros institucija chronologija, panašu, dar nesibaigia.

    2026 metų kovą UOKiK papildomai vertino, kaip „Biedronka“ ir „Lidl“ pateikia informaciją apie nuolaidas kasų ekranuose ir kvituose. Po institucijos įsikišimo tinklai pakoregavo informacijos atvaizdavimą, o tai išryškino bendrą tendenciją: priežiūros institucijos vis dažniau reaguoja ne tik baudomis, bet ir greitais pakeitimais, kurių tikslas yra kuo greičiau sumažinti vartotojų klaidinimo riziką.

  • Akmenės savivaldybės tarybos 32-asis posėdis: tiesioginė transliacija ir svarbiausi klausimai

    Akmenės savivaldybės tarybos 32-asis posėdis: tiesioginė transliacija ir svarbiausi klausimai

    Akmenės rajono savivaldybės taryba šiandien renkasi į 32-ąjį posėdį, kuris prasideda 13.00 valandą. Posėdį galima stebėti nuotoliniu būdu, taip pat gyvai atvykus į savivaldybę.

    Tiesioginė posėdžio transliacija vyksta savivaldybės „Youtube“ kanale, kur gyventojai gali sekti svarstymus realiu laiku. Tokios transliacijos pastaraisiais metais tapo įprasta praktika savivaldoje, siekiant didesnio sprendimų skaidrumo ir prieinamumo.

    Darbotvarkėje numatytas savivaldybės veiklos ataskaitos pristatymas, taip pat kiti rajonui aktualūs klausimai ir sprendimų projektai. Įprastai tokiose ataskaitose apžvelgiami svarbiausi metų darbai, paslaugų kokybės pokyčiai, investicijų kryptys ir artimiausi planai.

    Posėdžio metu tarybos nariai sprendžia klausimus, kurie tiesiogiai veikia kasdienį gyventojų gyvenimą: nuo viešųjų paslaugų organizavimo iki savivaldybės įstaigų veiklos ir projektų įgyvendinimo. Gyventojams tai proga iš arčiau pamatyti, kaip priimami sprendimai, ir geriau suprasti, kokiais argumentais remiamasi diskusijose.

    Su visa darbotvarke ir teikiamais sprendimų projektais galima susipažinti savivaldybės interneto svetainėje, skiltyje, skirtoje tarybos posėdžiams. Ten paprastai pateikiami ir lydimieji dokumentai, aiškinamieji raštai bei kita informacija, padedanti įvertinti planuojamų sprendimų turinį.

    Komunikaciją dėl posėdžio organizavimo ir informacijos sklaidą koordinuoja Tarptautinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyrius. Savivaldybė kviečia gyventojus aktyviai domėtis tarybos darbu ir sekti priimamus sprendimus.

  • Benamis Kipšas: kaip 18 šalių aplankiusi alytiškė keliauja savarankiškai ir taupo biudžetą

    Alytuje, kavinėje „Kavos skveras“, Jotvingių gimnazijos abiturientė Liucija Šerelytė pasakoja taip greitai, tarsi kiekviena minutė būtų dar viena istorija. Jos kelionės netelpa į įprastą atostogų rėmą: čia daugiau hostelių, naktų oro uostuose ir netikėtų pažinčių nei kruopščiai suplanuotų maršrutų. Per kelerius metus ji aplankė 18 šalių, dažnai keliaudama viena.

    Socialiniuose tinkluose mergina prisistato slapyvardžiu Benamis Kipšas. Pavadinimas gimė iš saviironijos ir patirčių, kai kelionės planai griūdavo, o saugiausia vieta „pernakvoti“ tapdavo oro uosto salė. Tačiau Liucija pabrėžia, kad tokios situacijos jai nėra tragedija, greičiau kelionių realybė, kuri vėliau virsta pasakojimais.

    „Esu užsidegusi kelionėmis. O benamis todėl, kad ne vieną kartą teko miegoti ant oro uosto grindų“, – sakė Liucija Šerelytė.

    Ji skiria poilsines keliones nuo kelionių, kurios kuriamos dėl patirčių. Pasak Liucijos, poilsinėse dažniau viskas būna „sudėta į lentynas“, o savarankiškose kelionėse tenka spręsti problemas čia ir dabar: nuo vėluojančių skrydžių iki nakvynės paieškų, kai biudžetas tirpsta greičiau nei planuota.

    Šis kelionių būdas, anot abiturientės, augina savarankiškumą ir mokėjimą orientuotis nepažįstamoje aplinkoje. Kai keliauji vienas, tenka pačiam planuoti laiką, maršrutus, įvertinti rizikas, o kartu išmoksti lengviau užmegzti kontaktą su kitais keliautojais. Ji sako pastebinti, kad vieni keliaujantys žmonės dažnai greičiau randa bendrą kalbą, nes natūraliai ieško kompanijos ir informacijos.

    Pirmasis rimtesnis impulsas keliauti atsirado dar paauglystėje, kai keturiolikos ji išvyko į Portugaliją per „Erasmus+“ patirtį. Vėliau sekė daugiau tarptautinių projektų, kurie leido pamatyti skirtingas šalis ir kultūras ne tik kaip turistui, bet ir per kasdienius susitikimus su bendraamžiais. Tokios programos, pasak jos, jaunam žmogui dažnai tampa realia galimybe keliauti, net kai šeimos biudžetas tam nėra didelis.

    „Jeigu nėra daug pinigų, tikrai verta bandyti „Erasmus+“. Kartais organizacijos pasirūpina ne tik apgyvendinimu, bet ir kelionės išlaidomis“, – sakė Liucija Šerelytė.

    Liucija atvirai kalba ir apie tai, ko dažnai nesimato socialiniuose tinkluose: ilgas laukimo valandas, nuovargį, nepatogumus ir momentus, kai reikia skaičiuoti paskutinius pinigus. Ji pabrėžia, kad internete kelionės neretai atrodo itin lengvos, tačiau realybėje jos reikalauja planavimo, taupymo ir gebėjimo prisitaikyti.

    Pati mergina kelionėms taupo praktiškai: ieško papildomų veiklų, parduoda nereikalingus daiktus, renkasi pigesnes nakvynes ir maršrutus, o taip pat pasinaudoja jaunimui skirtomis mainų ir mobilumo galimybėmis. Ji sako, kad būtent tokia disciplina leidžia keliauti dažniau, nors kelionės ne visada būna patogios.

    Kelionės daro įtaką ir jos kūrybai. Liucija mokosi dailės mokykloje, domisi skirtingomis meno formomis ir tikina, kad įkvėpimas dažniausiai ateina ne kelionės metu, o grįžus namo, kai atsiranda laiko apmąstyti patirtis. Tuomet įspūdžiai virsta idėjomis, eskizais ir naujais sumanymais.

    Socialiniuose tinkluose ji dalijasi ne tik nuotraukomis, bet ir praktinėmis įžvalgomis apie vietas. Pavyzdžiui, rengia mini pasivaikščiojimo maršrutus Tuniso kurortiniame Hamameto mieste ir apylinkėse, stengdamasi parodyti kasdienį gyvenimą, o ne tik populiariausius objektus. Tokie pasakojimai, pasak jos, leidžia keliones matyti realistiškiau ir naudingiau tiems, kurie planuoja savo pirmąsias savarankiškas išvykas.

    Nors 18 aplankytų šalių skaičius skamba įspūdingai, Liucija pabrėžia, kad svarbiausia jai yra ne rekordai. Daug didesnę vertę suteikia žmonės, netikėti nutikimai ir situacijos, kurios priverčia išeiti iš komforto zonos. Anot jos, net trumpa kelionė gali tapti lūžio tašku, jei tik suteikia pasitikėjimo, kad gali susitvarkyti pats.

    „Jeigu turi galimybę, tiesiog pabandyk. Nebūtina iš karto važiuoti labai toli. Net trumpa išvyka gali parodyti, kad sugebi daugiau, negu manei“, – sakė Liucija Šerelytė.

    Galbūt todėl pasakojimai apie miegą oro uostuose, vėluojančius skrydžius ar menką biudžetą jos lūpose skamba be dramatizmo. Tai ne nesėkmės, o kelionių dalis, kuri vėliau tampa dar viena priežastimi susikrauti kuprinę ir leistis į kitą maršrutą.

  • Akmenės rajono taryba vienbalsiai patvirtino 2025 metų veiklos ir finansines ataskaitas: kas jose?

    Akmenės rajono taryba vienbalsiai patvirtino 2025 metų veiklos ir finansines ataskaitas: kas jose?

    Akmenės rajono savivaldybės taryba posėdyje vienbalsiai patvirtino 2025 metų ataskaitų rinkinį. Jį sudaro Savivaldybės 2025 metų veiklos ataskaita, 2025 metų finansinių ataskaitų rinkinys ir 2025 metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys.

    Ataskaitų tvirtinimas yra viena svarbiausių savivaldybės atskaitomybės procedūrų, leidžianti tarybai ir gyventojams įvertinti, kaip buvo įgyvendinti planuoti darbai ir kaip panaudotos biudžeto lėšos. Tokie dokumentai paprastai apima pagrindinius metų sprendimus, projektų eigą ir finansinius rodiklius pagal patvirtintas apskaitos taisykles.

    Vadovaudamasis savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, metinių ataskaitų rinkinį tarybai pateikė savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas. Mero veiklos rezultatai įtraukiami į Savivaldybės veiklos ataskaitą, todėl posėdyje meras pristatė praėjusių metų darbus ir atsakė į tarybos narių klausimus.

    Po pristatymo ir diskusijos taryba balsavo už ataskaitų rinkinio patvirtinimą, o sprendimas priimtas visais balsais. Vienbalsis pritarimas rodo, kad tarybos dauguma sutiko su pateikta veiklos ir finansų informacija bei jos pateikimo forma.

    Savivaldybė praneša, kad norintieji susipažinti su 2025 metų veiklos ataskaita gali tai padaryti specialiame leidinyje, kuriame pateikiama faktinė medžiaga, iliustracijos ir diagramos. Tokie leidiniai gyventojams paprastai padeda greičiau suprasti pagrindines kryptis, tačiau detalesnei analizei svarbiausi išlieka patys ataskaitų dokumentai ir jų priedai.

  • Zakopanės mugėse naujas hitas: minkštas pliušinis oscypekas atneša prekiautojams pelną

    Zakopanės mugėse naujas hitas: minkštas pliušinis oscypekas atneša prekiautojams pelną

    Zakopanėje, kur dešimtmečius turistai ieškodavo tradicinių suvenyrų, šį sezoną ryškėja nauja kryptis: madas vis dažniau diktuoja socialiniai tinklai. Prekiautojai Krupuvkių gatvės mugėse pasakoja, kad greta klasikinių dirbinių į viršų iškilo visai netikėtas produktas – pliušinis oscypekas.

    Nors oscypekas yra saugomas ir su Podhale siejamas sūris, jo „minkštoji“ versija tapo lengvai atpažįstama, vaikams patrauklia dovana. Pliušinis suvenyras išlaiko būdingą formą ir raštus, o dažnai papildomas ir žaismingu veidu, dėl kurio pirkėjai jį fotografuoja ir kelia į „TikTok“ bei „Instagram“.

    Algoritmai keičia suvenyrus

    Prekybininkai pastebi, kad populiariausi suvenyrai keičiasi greitai: vieną sezoną karaliauja vieni personažai ar gyvūnai, kitą juos pakeičia nauji interneto atradimai. Skirtumas tas, kad pliušinis oscypekas, priešingai nei dauguma trumpalaikių „viral“ žaislų, turi aiškų ryšį su vieta, todėl tampa ir „madingu“, ir lokaliu simboliu.

    Turistams, ypač keliaujantiems su vaikais, svarbi ir praktinė pusė: mažesnius pliušinius suvenyrus lengva įsidėti į kuprinę ar lagaminą. Tai didina impulsinių pirkinių dalį, o pats daiktas veikia kaip greitas įrodymas, kad žmogus lankėsi Zakopanėje.

    Kainos auga kartu su paklausa

    Už mažesnį pliušinį oscypeką Zakopanės kioskuose prašoma maždaug 10 eurų, o didesni modeliai gali kainuoti apie 17 eurų. Tokios sumos daliai turistų kelia nuostabą, ypač kai kurorte brangsta nakvynė ir maitinimas, tačiau „madingo“ suvenyro efektas dažnai nusveria kainos argumentą.

    Ekspertai vartojimo tendencijas sieja su emociniu prisirišimu: minkšti žaislai, primenantys pažįstamą objektą, sukuria šiltesnį santykį nei įprasta magnetuko ar atviruko pirkimo logika. Su oscypeku susijusi nostalgija suaugusiesiems ir žaismingumas vaikams sukuria retą kombinaciją, kuri lengvai išplinta socialiniuose tinkluose.

    Nuo Krupuvkių iki interneto parduotuvių

    Pliušinis oscypekas pamažu peržengia Zakopanės ribas ir atsiranda internetinėse parduotuvėse, o tai paprastai rodo, kad paklausa tapo pakankamai didelė masinei prekybai. Kai produktas ima keliauti į platesnę rinką, jis dažnai praranda „tik čia“ aurą, tačiau kartu dar labiau sustiprina patį trendą.

    Ar šis suvenyras išliks populiariausias ir kitą sezoną, priklausys nuo to, ką „išstums“ naujas socialinių tinklų bumas. Vis dėlto prekiautojai įsitikinę: pliušinis oscypekas turi pranašumą prieš daugelį ankstesnių hitų, nes jis tiesiogiai susietas su regiono tapatybe ir turistų lūkesčiais parsivežti „ką nors iš Podhalės“.