CP v2

Blog

  • Ispanijoje nedarbas krito žemiau 10 proc.: darbo vietų rekordas ir kas iš tiesų jį sukūrė

    Ispanijoje nedarbas krito žemiau 10 proc.: darbo vietų rekordas ir kas iš tiesų jį sukūrė

    Ispanijoje antrąjį metų ketvirtį nedarbo lygis sumažėjo iki 9,87 proc. ir pasiekė žemiausią ribą nuo 2008 metų. Tuo pat metu dirbančiųjų skaičius išaugo iki rekordinio 22,779 mln.

    Nacionalinio statistikos instituto INE duomenimis, nuo balandžio iki birželio buvo sukurta 486 000 naujų darbo vietų, o bedarbių sumažėjo 213 300. Dėl to nedarbo rodiklis pirmą kartą per daugelį metų tvariai nusileido žemiau 10 proc. ribos.

    Pokytį stipriai palaikė sezoniškumas: vasaros pradžia tradiciškai suaktyvina samdą, ypač paslaugų sektoriuje. Darbo jėga taip pat augo ir pasiekė 25,27 mln., nes į rinką įsitraukė daugiau darbo ieškančių žmonių.

    Kas labiausiai stūmė įdarbinimą?

    Daugiausia naujų darbo vietų sukūrė paslaugos, kurias tempė turizmo sezonas, apgyvendinimas, maitinimas ir kitos su kelionėmis susijusios veiklos. Augimas fiksuotas ir pramonėje bei statybose, o žemės ūkis buvo vienintelė sritis, kur darbuotojų sumažėjo.

    Regioniniu požiūriu didžiausias užimtumo prieaugis absoliučiais skaičiais užfiksuotas Katalonijoje. Spartžiausias augimas procentais registruotas Balearų salose, kur vasaros sezonas paprastai turi ypač ryškų poveikį darbo rinkai.

    Kuo ši statistika išsiskiria?

    Darbo vietų plėtra labiausiai koncentravosi į samdomą ir viso etato darbą: iš 486 000 naujų vietų 405 400 sudarė viso etato pozicijos. Be to, toliau traukėsi laikinas užimtumas, o beveik trys ketvirtadaliai darbuotojų jau dirba pagal neterminuotas sutartis.

    Privatus sektorius per ketvirtį įdarbino 501 600 žmonių, o viešajame sektoriuje dirbančiųjų skaičius sumažėjo 15 600. Sezoniškai pakoregavus duomenis, užimtumas per ketvirtį paaugo 0,54 proc.

    Ką tai reiškia iki 2026 metų pabaigos?

    Dabartiniai skaičiai priartino šalį prie Vyriausybės siekio iki 2026 metų pabaigos pasiekti 23 mln. dirbančiųjų ribą. Iki šio tikslo, pagal naujausią ketvirčio statistiką, trūksta apie 221 000 darbo vietų.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vasaros ketvirčio rezultatai ne visada tiksliai nusako ilgalaikes tendencijas, nes didelę dalį sukuria sezoniniai darbai. Vis dėlto didesnė neterminuotų sutarčių dalis ir mažėjantis laikinas užimtumas rodo struktūrinį poslinkį, kuris gali amortizuoti nedarbo šuolius ne sezono metu.

  • Ispaniją alina gaisrai: vien gesinimas gali kainuoti iki 3 275 000 000 eurų

    Ispaniją alina gaisrai: vien gesinimas gali kainuoti iki 3 275 000 000 eurų

    Ispanijoje tęsiantis dideliems miškų gaisrams, valstybės išlaidos gesinimo darbams šiemet gali siekti nuo 1 723 000 000 iki 3 275 000 000 eurų. Tai rodo skaičiavimai, paremti oficialiais duomenimis apie išdegusius plotus ir vidutinę gesinimo kainą vienam hektarui.

    Šis įvertinimas apima tik operacines gesinimo sąnaudas, tokias kaip ugniagesių darbas, technika, aviacija ir logistika. Į jį neįtraukiamos vėlesnės išlaidos kraštovaizdžio atkūrimui, infrastruktūros remontui, dirvožemio stabilizavimui ar ekosistemų regeneracijai.

    Remiantis Ispanijos Ekologinės pertvarkos ministerijos pateikiamais suvestiniais duomenimis, nuo metų pradžios gaisrai jau buvo paveikę apie 172 396 hektarus. Tai yra beveik pusė ploto, kuris sudegė per 2025 metus, todėl išlaidų dinamika išlieka viena didžiausių per pastaruosius metus.

    Skirtumai tarp sumų kyla dėl taikomų metodikų, nes įvairios institucijos ir sektoriaus organizacijos pateikia nevienodus vieno hektaro kaštų įverčius. Vienuose skaičiavimuose orientuojamasi į maždaug 10 000 eurų už hektarą, kituose kaštai siejami su maždaug 19 000 eurų už hektarą, ypač kai gesinimui pasitelkiama sudėtinga aviacija.

    Kodėl prevencija tampa lemiama?

    Miškų ūkio sektoriaus atstovai ir ekspertai nuolat kartoja, kad didžioji viešųjų pinigų dalis vis dar tenka gesinimui, o ne prevencijai. Šią tendenciją stiprina ilgesni karščio periodai, sausrų dažnėjimas ir spartesnis gaisrų plitimas, kai vėjas ir sausra sukuria itin pavojingas sąlygas.

    Miškų inžinerijos srities profesionalai pabrėžia, kad žiemos ir pavasario darbai, susiję su miškų tvarkymu, degiųjų medžiagų mažinimu ir infrastruktūros parengimu, dažnai duoda didžiausią ekonominę grąžą. Logika paprasta: kuo mažiau gaisrui palankių sąlygų, tuo mažesnis poreikis brangiam gesinimui sezono pike.

    „Gaisrai gesinami žiemą, o ne vasarą“, – sako Ispanijos miškų sektoriaus atstovai, pabrėždami, kad prevencijos finansavimas turėtų augti greičiau nei investicijos vien į reagavimo pajėgumus.

    Smūgis turizmui ir žemės ūkiui

    Miškų gaisrai Ispanijoje nėra vien aplinkosaugos problema, nes jų ekonominis poveikis persikelia į turizmą, transportą, apgyvendinimą ir maitinimo paslaugas. Moksliniai tyrimai apie Pietų Europą rodo, kad dideli gaisrai gali mažinti metinį regionų ekonomikos augimą, o ryškiausiais sezonais padariniai kaupiasi ir tęsiasi ilgiau nei vienerius metus.

    Valdžia taip pat imasi priemonių darbo rinkai stabilizuoti, kai dėl ekstremalių sąlygų žmonės negali saugiai pasiekti darboviečių. Tokiais atvejais rengiami mechanizmai, leidžiantys kompensuoti prastovas ir sumažinti staigų finansinį smūgį įmonėms bei darbuotojams.

    Žemės ūkis patiria dvigubą riziką: pirma, dėl gaisrų ribojami kai kurie darbai, ypač susiję su sunkiosios technikos naudojimu, antra, nukenčia ūkiai ir gyvuliai, kai gaisrai atskiria bandas nuo vandens ar pašaro. Atskiruose regionuose svarstomos ir patvirtinamos tikslinės paramos priemonės ūkiams, patyrusiems nuostolių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikė sąskaita dažnai būna didesnė už gesinimo biudžetą, nes po gaisrų tenka atkurti dirvožemį, suvaldyti eroziją, atstatyti miškų infrastruktūrą ir apsaugoti vandens telkinius. Tai reiškia, kad realus gaisrų poveikis valstybės finansams gali būti gerokai platesnis, nei rodo vien gesinimo darbų eilutė.

  • Kataras meta rimtą iššūkį deimantų gigantams: Dohoje atidarė naują Kataro deimantų biržą

    Kataras meta rimtą iššūkį deimantų gigantams: Dohoje atidarė naują Kataro deimantų biržą

    Kataras pristatė Kataro deimantų biržą, naują prekyvietę, skirtą tiek neapdirbtiems, tiek šlifuotiems deimantams. Projektu siekiama Dohoją prijungti prie tarptautinių prekybos tinklų ir sustiprinti šalies vaidmenį pasaulinėje brangakmenių grandinėje.

    Birža įkurta Ras Bufontas laisvojoje zonoje ir sujungia kelias grandis į vieną reguliuojamą ekosistemą: prekybą, sertifikavimą, saugojimą seifuose, muitinės procedūras bei susijusias paslaugas. Toks modelis kurtas tam, kad sandoriai vyktų vienoje vietoje ir pagal aiškias taisykles.

    „Kataro deimantų birža yra svarbus žingsnis Katarui siekiant diversifikuoti ekonomiką ir sustiprinti patikimo dalyvio pozicijas pasaulinėje deimantų prekyboje“, – sakė šeichas Mohammedas Bin Hamadas Bin Faisalas Al-Thani.

    Jo teigimu, naujoji platforma vienoje reguliuojamoje sistemoje apima visą vertės grandinę nuo prekybos ir saugojimo iki aukcionų, konkursų bei pramonės palaikymo paslaugų. Tai turėtų padėti pritraukti tarptautines įmones, kurios įprastai dirba per tradicinius pasaulinius centrus.

    Statoma ant tarptautinių taisyklių

    Biržos startas siejamas su Kataro dalyvavimu Kimberley proceso sertifikavimo schemoje, kuri skirta užtikrinti, kad neapdirbti deimantai nebūtų susiję su konfliktų finansavimu. Būtent atsekamumas ir atitiktis standartams pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių temų deimantų rinkoje.

    Pagal 2025 metais įvestą teisinį reguliavimą laisvosios zonos tapo vieninteliais įgaliotais šalies įėjimo ir išėjimo taškais neapdirbtiems deimantams. Kataro laisvųjų zonų institucija paskirta kompetentinga institucija, o birža veiks kaip reguliuojama platforma prekybai, saugojimui ir sertifikavimui.

    Kas galės prisijungti ir kuo vilioja

    Narystė atvira deimantų prekiautojams, gamintojams, šlifuotojams, poliruotojams ir paslaugų teikėjams. Veiklą per biržą vykdančios įmonės galės gauti prekybos licencijas, naudotis saugiu saugojimu, vertinimo paslaugomis bei specializuotu draudimu.

    Kartu siūlomos laisvosios zonos paskatos, įskaitant 100 proc. užsienio kapitalo valdymą ir 0 proc. pelno mokestį atitinkantiems reikalavimus verslams. Kataro deimantų birža taip pat planuoja reguliarius konkursus, kurie sujungtų gamintojus Afrikoje ir Azijoje su pirkėjais Europoje bei Persijos įlankos regione.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad tokie projektai kyla tuo metu, kai deimantų tiekimo grandinė vis griežčiau vertina kilmės skaidrumą, o konkurencija tarp prekybos centrų stiprėja. Kataras, investuojantis į logistiką ir reguliuojamas laisvąsias zonas, siekia užimti nišą tarp prekybos, finansinių paslaugų ir saugojimo infrastruktūros.

  • Pietų Korėjos birža krito daugiau nei 10 proc.: kas išgąsdino DI lustų investuotojus?

    Pietų Korėjos birža krito daugiau nei 10 proc.: kas išgąsdino DI lustų investuotojus?

    Pietų Korėjos akcijų rinka antradienį patyrė vieną didžiausių smūgių per pastaruosius mėnesius: pagrindinis Kospi indeksas rytinėje prekyboje smuko daugiau nei 10 proc. Dėl staigaus kritimo prekyba kuriam laikui buvo pristabdyta, rinkai pasiekus žemiausią lygį nuo balandžio.

    Didžiausias spaudimas teko puslaidininkių sektoriui, kuris pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių pasaulinės rinkos augimo variklių. „Samsung Electronics“ akcijos krito apie 12 proc., o „SK Hynix“ smuko maždaug 12,7 proc., investuotojams skubant mažinti riziką.

    Kodėl smuko lustų milžinai?

    Rinkos dalyviai vis dažniau vertina, ar DI bumas nėra per daug įkainotas ir ar dabartiniai augimo lūkesčiai atlaikys didėjančią konkurenciją. Analitikai pabrėžia, kad investuotojų nuotaikas pablogino ir signalai apie spartėjantį Kinijos bendrovių veržimąsi į pažangių lustų bei atminties produktų rinką.

    Papildomą nerimą pakurstė Kinijos atminties lustų gamintojos CXMT akcijų šuolis debiutuojant biržoje. Įmonė per pirminį viešą akcijų siūlymą pritraukė apie 7,6 mlrd. eurų, o jos akcijos pirmąją dieną pabrango kelis kartus, išryškindamos kapitalo apetitą Kinijos technologijų sektoriui.

    Investuotojai tai vertina kaip ženklą, kad pasaulinėje puslaidininkių grandinėje gali keistis galios balansas, o kainodaros ir maržų spaudimas didės. Tokios nuotaikos ypač jautrios Pietų Korėjos rinkai, kur „Samsung Electronics“ ir „SK Hynix“ daro didelę įtaką visam indeksui.

    Bangos per visą Aziją

    Neigiama nuotaika persimetė į kitas Azijos biržas. Tokijo „Nikkei 225“ indeksas smuko apie 4 proc., Taivano „Taiex“ traukėsi beveik 3,9 proc., o Šanchajaus biržos indeksas krito maždaug 1 proc.

    Honkonge „Hang Seng“ svyravo nežymiai ir leidosi apie 0,1 proc., o Australijos „S and P ASX 200“ išsiskyrė priešinga kryptimi ir augo apie 0,6 proc. Tai rodo, kad investuotojai regione skirtingai vertina riziką ir sektorių perspektyvas.

    Ką rodo platesnis rinkų fonas?

    Žaliavų rinkose tęsėsi naftos pigimas, o investuotojai sekė signalus iš Artimųjų Rytų, kur trečią dieną iš eilės nebuvo eskaluojami kariniai veiksmai. Tuo pat metu buvo kalbama apie tarpininkų pastangas grąžinti šalis prie derybų, o tai mažino rizikos premiją naftos kainose.

    JAV rinkose prekyba išliko nevienareikšmė: „S and P 500“ vos paaugo, „Dow Jones“ kilo apie 0,5 proc., o „Nasdaq“ krito maždaug 0,2 proc. ir fiksavo ketvirtą nuosmukį iš eilės, investuotojams pervertinant technologijų sektoriaus augimo tempą.

    Rinkos profesionalai pabrėžia, kad tokie išpardavimai dažnai kyla ne dėl vieno įvykio, o dėl kelių veiksnių derinio: aukštų įverčių, jautrių lūkesčių dėl DI plėtros, konkurencijos stiprėjimo ir staigių kapitalo srautų persiskirstymų. Artimiausiu metu investuotojų dėmesys kryps į puslaidininkių bendrovių rezultatus ir prognozes, kurios parodys, ar DI paklausa iš tiesų išlaiko pagreitį.

  • Musko „X“ paleido „X Money“: bankas telefone su 6 proc. palūkanomis ir Vašingtono klausimais

    Musko „X“ paleido „X Money“: bankas telefone su 6 proc. palūkanomis ir Vašingtono klausimais

    „X“ žengia į bankininkystę

    Elono Musko valdoma platforma „X“ pradėjo plačiau diegti bankines paslaugas „X Money“ ir jas atvėrė mokantiems „Premium“ bei „Premium+“ prenumeratoriams JAV. Iki šiol produktas buvo bandomas su ribota dalimi vartotojų, o dabar diegimas plečiamas visai auditorijai šiuose planuose.

    Paslauga kuriama kaip dar vienas žingsnis į vadinamąją visko programėlę, kur vienoje vietoje telpa bendravimas, turinys ir finansinės operacijos. Pats E. Muskas ne kartą yra sakęs siekiantis modelio, panašaus į Kinijoje plačiai naudojamą „WeChat“.

    Ką gali „X Money“?

    „X Money“ vartotojams leidžia laikyti indėlius, siųsti tarpusavio pervedimus, apmokėti sąskaitas ir atlikti bankinius pervedimus neišeinant iš „X“ programėlės. Taip pat numatyta galimybė užsisakyti čekio išsiuntimą paštu, kas JAV rinkoje vis dar naudojama daliai mokėjimų.

    Indėliai laikomi Cross River Bank, Naujojo Džersio valstijoje veikiančiame banke, kuris bendradarbiauja su įvairiomis finansinių technologijų bendrovėmis. Skelbiama, kad indėliai yra apdrausti JAV Federalinės indėlių draudimo korporacijos iki maždaug 215 000 eurų ekvivalento vienam indėlininkui.

    6 proc. palūkanos ir konkurencijos spaudimas

    „X Money“ pranešė, kad indėliams gali būti taikoma iki 6 proc. metinė palūkanų norma. Bendrovė nurodo, kad didžiausias tarifas taikomas „Premium+“ naudotojams, o „Premium“ planui gali būti keliami papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, dėl tiesioginių įplaukų.

    Toks pasiūlymas iškart iškelia klausimą, kaip paslauga uždirbs pakankamai pajamų, kad galėtų išlaikyti aukštą grąžą, ypač jei palūkanų normos rinkoje keistųsi. Praktikoje panašūs produktai dažnai remiasi investavimo į trumpalaikius saugius instrumentus pajamingumu, tačiau sąlygos gali skirtis priklausomai nuo banko modelio ir rizikos valdymo.

    „Kaip „X Money“ uždirbs pakankamai, kad galėtų mokėti tokį pajamingumą?“ – sakė senatorė Elizabeth Warren.

    Pasak JAV senatoriaus Elizabeth Warren, prieš startą paslauga sulaukė didesnio dėmesio Vašingtone. Ji kreipėsi į E. Muską, prašydama paaiškinti, kaip bus užtikrinamas žadamas pajamingumas ir kokie mechanizmai taikomi vartotojų apsaugai.

    Reguliavimo ir pasitikėjimo klausimai

    Diskusijų kontekste minimi ir ankstesni reguliuotojų veiksmai Cross River Bank atžvilgiu, susiję su skolinimo praktika. Nors tai nereiškia, kad „X Money“ produktas automatiškai susidurs su tokiomis pačiomis problemomis, bankininkystės paslaugos socialiniame tinkle neišvengiamai didina skaidrumo, atitikties ir rizikos kontrolės lūkesčius.

    Rinkoje „X“ teks konkuruoti su įsitvirtinusiais skaitmeninių mokėjimų žaidėjais, tarp jų „PayPal“ valdoma „Venmo“, „Block“ „Cash App“ ir „SoFi“. „X“ pranašumu gali tapti didelė vartotojų bazė ir integracija į kasdienį turinio vartojimą, tačiau tam reikės užtikrinti patikimumą, aiškias taisykles ir sklandų klientų aptarnavimą.

  • „Apple“ iPhone 17 Pro kainų šokas: Europoje brangiau nei JAV, o Turkijoje – daugiau nei dvigubai

    „Apple“ iPhone 17 Pro kainų šokas: Europoje brangiau nei JAV, o Turkijoje – daugiau nei dvigubai

    By&nbspServet Yanatma
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    The premium paid for Apple’s latest Pro model has widened across much of Europe since 2017, with taxes and currency movements creating stark differences between markets.

    An iPhone 17 Pro costs more than twice as much in Turkey as it does in the US, making it the most expensive place among 41 markets to buy the phone.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Deutsche Bank Research’s Mapping the World’s Prices 2026 report compares the price of the same 256GB model across the world. It finds that European countries occupy much of the expensive end of the ranking.

    The comparison also suggests that the price gap between Europe and the US has widened over the past decade.

    Switzerland offers Europe’s lowest price

    Among the 21 European countries analysed, Switzerland has the lowest price, at €1,187. At the other end of the ranking, Turkey is a clear outlier: the same phone costs €2,222, the highest price among all 41 markets.

    Hungary has Europe’s second-highest price, at €1,565. That is €657 less than in Turkey, but €378 more than in Switzerland.

    Only Japan is cheaper than the US, while South Korea matches it

    Among 40 markets, the iPhone 17 Pro is cheaper only in Japan than in the US. It costs €1,012 (or $1,181) in the US, compared with €961 (or $1,121) in Japan. South Korea matches the US price exactly.

    “Japan offers the cheapest iPhone amidst yen weakness. South Korea remains among the cheapest globally, amidst domestic competition from Samsung,” the report noted.

    Related

    Taxes matter significantly

    The report points to the role of taxes in the wide variation in iPhone prices across Europe. It emphasises that taxes raise the relative price of an iPhone in Hungary, where VAT stands at 27%.

    Despite being the world’s most expensive economy for nearly everything, Switzerland is the cheapest European economy in the sample, “thanks to its low 8.1% VAT”.

    Globally, Brazil ranks second, with the iPhone 17 Pro costing €1,937.

    “Türkiye and Brazil show how taxes, tariffs and currency weakness can distort the price of an iPhone,” the report said.

    Egypt ranks third at €1,605 and Mexico sixth at €1,420. Apart from Mexico, all the countries from fourth to 24th place, occupied by India, are in Europe.

    Major economies: UK cheapest but gap is narrow

    Among Europe’s five largest economies, the iPhone 17 Pro is cheapest in the UK (€1,265 or £1,080), while Italy (€1,332) is the most expensive. The gap is not large, and prices elsewhere are close: France (€1,323), Spain (€1,312) and Germany (€1,293).

    How expensive is Europe compared with the US?

    The report indexes the iPhone price at 100 in the US and compares it with prices in other countries. In Turkey, the iPhone 17 Pro costs 2.19 times the US price, or 119% more. That means people pay more than double the US price.

    Turkey is the only country on the list where the iPhone costs more than double the US price.

    A special consumption tax is the main reason why Turkey is an outlier. Even if people travel abroad – to the US, for example – to buy an iPhone, they need to pay an “IMEI registration fee” of 54,258 TL (€1,006 or $1,147) in Turkey. This is just $34 less than the price of the phone in the US.

    iPhone 17 Pro prices are 17% higher in Switzerland than in the US, while they are 25% higher in the UK.

    Relative prices: iPhone 7 and iPhone 17 Pro

    When prices relative to those in the US are compared between the iPhone 17 Pro in 2026 and the iPhone 7 in 2017, the index shows that prices have risen faster in Europe than in the US.

    The iPhone 7 price in 2017 was also indexed at 100 in the US, so there is no change in the index there. In nominal terms, it cost $815, compared with $1,181 for the iPhone 17 Pro.

    This is based on a simple index: if an iPhone costs 100 in the US, how much does it cost elsewhere?

    Turkey and Brazil recorded the largest increases in this context. The iPhone 7 was 47% more expensive in Turkey than in the US. That gap widened to 119% for the iPhone 17 Pro.

    Brazil follows a similar pattern, with the gap widening from 37% to 91%.

    The largest increases in the gap over the past decade were also seen in Norway (21 points), and in Sweden, Finland and the UK (15 points each).

    Among European countries, Greece saw the smallest change, up just 7 points.

    “Apple sets prices centrally and the product is identical worldwide — so price differences reflect taxes, tariffs, distribution costs, and currency effects, making it an excellent barometer of trade and fiscal policy,” the report said.

    According to European Central Bank reference rates, €1 bought an average of $1.1229 in June 2017, compared with $1.1518 in June 2026. This represents a slight change of 2.6%.

    Income gap makes the affordability divide even wider

    These are nominal prices and do not account for income levels, which vary widely across countries. For example, according to the OECD, annual gross average wages ranged from €18,590 in Turkey to €107,487 in Switzerland in 2025. The affordability gap widens even further once income is taken into account.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • „Mercedes-Benz“ mažina pardavimų prognozę, bet pelnas šovė aukštyn: kas vyksta Kinijoje?

    „Mercedes-Benz“ mažina pardavimų prognozę, bet pelnas šovė aukštyn: kas vyksta Kinijoje?

    Vokietijos prabangių automobilių gamintoja „Mercedes-Benz“ antradienį pranešė apie geresnius antrojo ketvirčio rezultatus, tačiau kartu sumažino visų metų automobilių pardavimų prognozę. Bendrovė nurodė, kad pagrindinė rizika išlieka Kinijos rinka, kur paklausa ir konkurencinė aplinka išlieka nepalanki.

    Po rezultatų paskelbimo „Mercedes-Benz“ akcijos Frankfurte ryte brango daugiau nei 5 proc. Investuotojų dėmesį patraukė augęs veiklos pelnas, nors įmonė pripažino, kad silpnesnė Kinija darys spaudimą visų metų pardavimams ir pajamoms.

    „Nepaisant sudėtingos rinkos aplinkos, antrąjį ketvirtį išlaikėme kursą ir toliau vykdėme naujų modelių pristatymo programą“, – sakė „Mercedes-Benz Group“ vadovas Ola Källenius.

    „Mercedes-Benz“ skaičiuoja, kad šiemet lengvųjų automobilių pardavimai gali būti šiek tiek mažesni nei pernai. Pagal bendrovės taikomą metodiką tai reikštų maždaug 2–7,5 proc. metinį pardavimų sumažėjimą, o grupės pajamos taip pat turėtų būti kiek mažesnės nei prieš metus.

    Antrąjį ketvirtį „Mercedes-Benz“ veiklos pelnas siekė 1,55 mlrd. eurų ir buvo 22 proc. didesnis nei prieš metus, kai sudarė 1,27 mlrd. eurų. Pajamos per tą patį laikotarpį smuko 3 proc. iki 32,1 mlrd. eurų.

    Kinija tempia žemyn, Europa padeda

    Nors grupės rezultatai pagerėjo, pagrindinės automobilių veiklos pelningumas susitraukė. Pakoreguotas veiklos pelnas automobilių padalinyje krito 26 proc. iki 909 mln. eurų, o bendrovė tai sieja su aštresne konkurencija Kinijoje, mažiau pelningu parduodamų modelių deriniu ir kaštais, susijusiais su atnaujinimais bei naujų modelių pristatymu.

    Kinijoje „Mercedes-Benz“ automobilių pardavimai antrąjį ketvirtį smuko 30 proc., o Europoje augo 4 proc., Jungtinėse Valstijose – 10 proc. Bendrovė pabrėžė, kad be Kinijos pasauliniai pardavimai vis dėlto didėjo 2 proc., tačiau būtent Kinija išlieka didžiausias neapibrėžtumo šaltinis.

    Elektrinių automobilių segmentas išliko ryški šviesioji vieta: visiškai elektrinių modelių pardavimai per metus šoktelėjo 51 proc. iki 52 852 vienetų. Europoje elektrinių automobilių pardavimai augo 87 proc., o tai, pasak bendrovės, rodo didesnį naujų modelių priėmimą ir stipresnį užsakymų srautą regione.

    Automobilių padalinio apskaitinis veiklos pelnas sumažėjo iki 49 mln. eurų, kai prieš metus siekė 783 mln. eurų. Rezultatą paveikė 704 mln. eurų vertės vertės sumažėjimo nurašymai, susiję su investicijomis Kinijoje, tačiau bendrovė nurodė, kad tai nebuvo pinigų srautų išlaidos ir nebuvo įtrauktos į pakoreguotą veiklos pelną.

    „Kinijos rinka ir klientai Kinijoje išlieka strategiškai itin svarbūs „Mercedes-Benz“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Nauja kryptis: gynybos transportas

    Be finansinių rezultatų, „Mercedes-Benz“ atskleidė ir naują strateginę kryptį – didesnį dėmesį saugumo ir gynybos transporto sprendimams. Bendrovė šią sritį įvardijo kaip strateginės plėtros kryptį, tikėdamasi augančios paklausos, kai valstybės didina investicijas į saugumą.

    Įmonė teigia planuojanti remtis daugiau nei 45 metų patirtimi, tiekiant transporto priemones saugumo, gelbėjimo ir gynybos užduotims. Tarp minimų platformų – modifikuotos G-Class, „Sprinter“ ir „Vito“ versijos, kurios gali būti pritaikomos specifinėms tarnybų reikmėms.

    Plėtros kontekste „Mercedes-Benz“ pasirašė ketinimų protokolą su Miunchene įsikūrusia gynybos bendrove TYTAN. Šalys ketina vertinti galimas partnerystes transporto priemonių pagrindu kuriant gynybinius sprendimus, įskaitant sistemas, susijusias su dronų grėsmių valdymu ir mobiliais valdymo vienetais.

    Artimiausiu laikotarpiu „Mercedes-Benz“ prognozuoja, kad pasaulinė automobilių rinka išliks vangi. Europoje tikimasi panašaus pardavimų lygio kaip pernai, Jungtinėse Valstijose rinka gali būti šiek tiek mažesnė, o Kinijoje bendrovė laukia gerokai silpnesnių rezultatų nei praėjusiais metais.

  • Ne tik šilko kelias: Uzbekistano upės ir kriokliai vilioja turistus, o vanduo slepia istoriją

    Ne tik šilko kelias: Uzbekistano upės ir kriokliai vilioja turistus, o vanduo slepia istoriją

    Uzbekistanas dažniausiai siejamas su Šilko kelio miestais, tačiau vis daugiau keliautojų atranda kitą šalies veidą – vandenį. Per šalį teka šimtai upių ir upelių, o kalnų slėniuose bei dykumų pakraščiuose vandens keliai nulėmė, kur kūrėsi gyvenvietės, kaip vystėsi prekyba ir kokie maršrutai išliko iki šių dienų.

    Vandens ištekliai Uzbekistanui yra ne tik gamtos grožis, bet ir strateginis klausimas: jie reikalingi geriamajam vandeniui, žemės ūkiui, energetikai. Pastaraisiais metais prie šių funkcijų vis dažniau prisideda ir turizmas, nes karštą sezoną žmonės ieško vėsesnių vietų kalnuose, prie šaltinių ar krioklių.

    Taškento apylinkių kalnų upės

    Netoli Taškento, Vakarų Tian Šanio pašlaitėse, tekanti Ugamo upė vasarą tampa traukos centru norintiems pabėgti nuo kaitros. Ją maitina tirpstantis sniegas ir kalnų šaltiniai, todėl vanduo čia šaltas, o slėnis išlieka žalesnis nei žemumose.

    Palei upę šiltuoju metų laiku atsiranda poilsio zonų: įrengiami maudynių baseinai, pavėsinės, kavinės, vietos iškyloms. Vietos gyventojai pabrėžia, kad šis maršrutas patogus vienos dienos išvykai, o gamtos infrastruktūra kasmet plečiama.

    „Palei Ugamo upę yra vaikų žaidimų aikštelė, įvairūs baseinai, poilsio zonos, restoranas ir vietos, kur žmonės gali pasigaminti maisto“, – sakė Ravshanas Temirovas.

    Kalnų kaimuose atsiranda ir netikėtų gamtos objektų, kuriuos suformavo žmogaus rankos. Nanajaus kaime drėkinimo kanalas, kadaise įrengtas daržams laistyti, sudarė krioklį, kuris vasarą sutraukia lankytojus ir tapo papildomu pajamų šaltiniu vietos bendruomenei.

    Džizacho šaltiniai ir Qizilsuv krioklys

    Piečiau esantis Džizacho regionas išsiskiria šaltiniais, kurie veržiasi iš uolėtų šlaitų ir maitina upelius bei krioklius ištisus metus. Vietos miškininkai akcentuoja, kad kai kurių šaltinių vanduo žiemą neužšąla, o dalis jo naudojama ir kaip geriamasis vanduo aplinkiniams gyventojams.

    Qizilsuv krioklys Bakhmalo rajono miškuose pastaraisiais metais tapo vienu žinomiausių gamtos objektų šiame regione. Keliautojus vilioja pavėsis, vėsesnis oras ir galimybė žygiuoti miško takais, o vietos institucijos svarsto, kaip plėtoti infrastruktūrą nepažeidžiant jautrios ekosistemos.

    „Atlikome tyrimus ir laboratorinę analizę, kuri parodė, kad Qizilsuv vandenyje yra didelis geležies kiekis“, – sakė Akbarjonas Qolberdiyevas.

    Miškininkijos atstovai teigia, kad vietovė sulaukia tūkstančių užsienio svečių ir dešimčių tūkstančių vietos turistų per metus, o didžiausias srautas fiksuojamas vasarą. Keliautojai dažniausiai mini vandens skaidrumą ir švarą, tačiau specialistai primena, kad natūralūs mineralai nebūtinai reiškia gydomąsias savybes, todėl sveikatingumo teiginius reikėtų vertinti atsargiai.

    Bucharos vandens telkiniai dykumos pakraštyje

    Rytų kalnų upių logika Bucharoje neveikė: dykumos pakraštyje vanduo turėjo būti surenkamas ir kaupiamas. Miestas rėmėsi viešų baseinų ir rezervuarų sistema, vietoje vadinama hovuzais, kurie ilgą laiką užtikrino kasdienius poreikius ir tapo socialinėmis erdvėmis.

    Vienas geriausiai išlikusių pavyzdžių – Lyabi Hauz ansamblis, susiformavęs aplink akmenimis sutvirtintą vandens telkinį. Tokie objektai veikė kaip vandens atsarga, bet kartu ir kaip vieta atsikvėpti nuo karščio, susitikti ar pailsėti medžių pavėsyje.

    „Buchara yra netoli Kyzylkumo dykumos, todėl čia labai karšta. Žmonės ateidavo pailsėti po medžiais. Baseinai tarnavo ir kaip vandens rezervas, o šiandien dauguma čia ateina tiesiog pasėdėti ir pailsėti“, – sakė Iskandaras Hamrojevas.

    Dar vienas svarbus istorinis telkinys – Bolohovuz, esantis priešais Arko tvirtovę. Jis buvo įrengtas kaip praktiškas sprendimas vandeniui tiekti valdovo rezidencijai, pareigūnams ir aplinkiniams kvartalams, o pats objektas iki šiol išlieka svarbia miesto tapatybės dalimi.

    Šiandien Uzbekistano upės, šaltiniai, kriokliai ir senieji rezervuarai tampa alternatyva klasikiniams Šilko kelio maršrutams. Jie leidžia pamatyti, kaip vanduo formavo gyvenimą Vidurinėje Azijoje ir kodėl net turistinis peizažas čia neišvengiamai susijęs su ištekliais, kuriuos reikia saugoti.

  • Marmaris žavesys stebina: mėlynoji kelionė, senovės griuvėsiai ir Turkijos pušų medus

    Marmaris žavesys stebina: mėlynoji kelionė, senovės griuvėsiai ir Turkijos pušų medus

    Marmaris Turkijoje daugeliui siejasi su paplūdimiais ir šiltu Egėjo jūros vandeniu, tačiau šio kurorto tapatybę formuoja ir tai, kas prasideda už pakrantės. Virš miesto kylantys Viduržemio pušynai, įlankų tinklas ir senovės pėdsakai sukuria maršrutą, kuris patinka ne tik saulės ieškantiems turistams.

    Viena ryškiausių patirčių čia – išvyka tradicine medine jachta, vadinama guletu. Tokiais laivais keliautojai leidžiasi į vadinamąją Mėlynąją kelionę palei pietvakarių Turkijos pakrantę, stabteldami nuošalesnėse įlankose, kur vanduo ramus ir skaidrus, o nardyti galima tiesiai nuo denio.

    Plaukiant šiame regione dažnai į maršrutą įtraukiami ir ant kalvų išlikę senovės miestų fragmentai. Tarp minimų vietų – Amos apylinkių griuvėsiai, primenantys, kad pakrantė šimtmečius buvo svarbus prekybos ir kultūrų susitikimo taškas, o šiandien istorija čia tampa kelionės dalimi.

    Ką slepia Marmario pušynai?

    Nutolus nuo krantinės, Marmario nacionalinis parkas atveria kitą regiono veidą: didžiules pušynų teritorijas, takus ir apžvalgos vietas. Parko kraštovaizdis būdingas Viduržemio jūros regionui, o vasarą miškai tampa ir natūraliu prieglobsčiu nuo kaitros.

    Viena įdomiausių vietų – Nimara ola, siejama su labai senais žmonių veiklos pėdsakais. Tokios vietovės svarbios ne tik turistams, bet ir mokslininkams, nes leidžia geriau suprasti ankstyvųjų bendruomenių judėjimą ir gyvenimo sąlygas šiame regione.

    Pušų medus, kurio tikisi ne visi

    Dar viena Marmario išskirtinumo detalė – pušų medus, kuris skiriasi nuo įprasto nektaro medaus. Jis gaminamas iš vadinamosios medunešės, kai bitės renka saldžias išskyras nuo medžių, todėl medus dažniausiai būna tamsesnis ir mažiau saldus, su ryškesniu aromatu.

    Turkija laikoma pagrindine pušų medaus tiekėja pasaulyje, o pietvakarių pakrantė – vienas svarbiausių šio produkto regionų. Marmaryje veikiančios vietos ekspozicijos ir degustacijų erdvės leidžia pamatyti, kaip medus išgaunamas, ir kuo ši tradicija skiriasi nuo įprastos bitininkystės.

    Kelionių organizatoriai pastebi, kad Marmaris vis dažniau pristatomas ne tik kaip poilsio kurortas, bet ir kaip kryptis trumpoms teminėms išvykoms. Derinant plaukimą, žygius pušynuose ir vietos gastronomiją, kurortas tampa patrauklus tiems, kurie per atostogas nori daugiau nei vien gulto prie baseino.

  • Zidane perima Prancūzijos rinktinę: 4 metų planas iki 2030-ųjų ir pirmasis išbandymas Turkijoje

    Zidane perima Prancūzijos rinktinę: 4 metų planas iki 2030-ųjų ir pirmasis išbandymas Turkijoje

    Zinedine’as Zidane’as nuo rugpjūčio 1 dienos tampa Prancūzijos futbolo rinktinės vyriausiuoju treneriu. Prancūzijos futbolo federacija patvirtino, kad sutartis pasirašyta ketveriems metams, taip užbaigiant 14 metų Didier Deschamps’o erą.

    Naujasis strategas federacijos būstinėje pristatytas antradienį, o lauke jo laukė gausus sirgalių būrys. Federacijos prezidentas Philippe’as Diallo spaudos konferencijoje pabrėžė, kad Zidane’o atėjimas buvo seniai laukta kryptis, apie kurią pats treneris kalbėjo ne vienus metus.

    Nuo legendos iki atsakomybės

    Per pirmąjį pasisakymą Zidane’as pradėjo nuo solidarumo žinutės pietvakarių Prancūziją niokojančių miškų gaisrų paveiktiems žmonėms ir ugniagesiams. Jis akcentavo, kad rinktinė jam yra prioritetas, dėl kurio pastaraisiais metais atsisakė kelių klubų pasiūlymų.

    „Man tai didžiulis džiaugsmas. Prancūzijos rinktinė priverčia svajoti, o žaidėjai joje yra neeiliniai“, – sakė Zinedine’as Zidane’as.

    Jo kontraktas apima UEFA Tautų lygos ciklą, Euro 2028 turnyrą ir 2030 metų pasaulio čempionatą. Tokia trukmė rodo, kad federacija siekia ne trumpalaikio impulso, o nuoseklaus projekto su aiškiais rezultatais per kelis didžiuosius ciklus.

    Pirmieji sprendimai dar prieš debiutą

    Zidane’as teigė, kad pirmąją sudėtį paskelbs rugsėjį, o kol kas nėra kalbėjęs su nė vienu žaidėju, įskaitant kapitoną Kylianą Mbappé. Treneris pažymėjo, kad po intensyvaus sezono svarbiausia futbolininkams yra poilsis, o konkretūs klausimai bus sprendžiami artėjant rinktinės langui.

    Jis taip pat užsiminė, kad trenerių štabas bus „praktiškai“ toks pats, kaip dirbant Madrido „Real“, ir pabrėžė lojalumą žmonėms, su kuriais pasiekė didžiausias pergales klube. Oficialiai pareigas jis pradės eiti rugpjūčio 1 dieną, o štabo pristatymas planuojamas rugsėjį.

    Kontekstas: Deschamps’o palikimas ir nauji iššūkiai

    Didier Deschamps’as palieka rinktinę su išskirtiniu trofėjų ir pasiekimų sąrašu: 2018 metais iškovota pasaulio čempionų taurė, 2022 metų finalas, Euro 2016 finalas ir 2026 metų pusfinalis. Tačiau pastarojo čempionato pasirodymas buvo įvertintas kaip nuviliantis, todėl federacija pasirinko permainas.

    Kalbėdamas apie rasistinius išpuolius, kuriuos po pastarųjų rungtynių patyrė Prancūzijos žaidėjai, Zidane’as ragino kovoti su rasizmu ir priminė, kad Prancūzijos visuomenės įvairovė yra realybė, kurioje jis pats užaugo. Treneris pridūrė, kad vienybė ir pagarba turi būti ne šūkis, o kasdienė praktika futbolo aplinkoje.

    Pirmasis Zidane’o mačas prie rinktinės vairo numatytas išvykoje prieš Turkiją rugsėjo 25 dieną. Rugsėjį Prancūzija žais ketverias rungtynes, todėl debiutas vyks intensyviu grafiku, o pirmieji sprendimai bus vertinami iš karto.