CP v2

Blog

  • Visagine išbandė išmaniuosius mokymosi padėjėjus: pedagogai sako, kad tai gali keisti pamokas

    Visagine išbandė išmaniuosius mokymosi padėjėjus: pedagogai sako, kad tai gali keisti pamokas

    Visagine surengtas susitikimas, kuriame pristatyti naujos kartos išmanieji mokymosi padėjėjai ir jų taikymo galimybės ugdymo procese. Renginys vyko rugsėjo 29 dieną Visagino savivaldybės mažojoje salėje.

    Technologijas pristatė asociacijos „Robotiada“ iniciatorius Saulius Vasiliauskas. Susitikime dalyvavo Visagino savivaldybės vadovai ir administracijos specialistai, taip pat Visagino švietimo pagalbos tarnybos bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų atstovai.

    Dalyviai neapsiribojo teorija ir įrangą išbandė praktiškai: mokėsi valdyti mokymosi padėjėjus, atliko užduotis ir aptarė, kokiose veiklose toks sprendimas duotų daugiausia naudos. Daug dėmesio skirta tam, kaip priemones pritaikyti kasdienėse pamokose ir užsiėmimuose, o ne pavienėse demonstracijose.

    Kuriose pamokose tai praverčia?

    Pasak renginio dalyvių, išmanieji mokymosi padėjėjai gali būti naudojami kaip papildomas įrankis, padedantis kurti įtraukesnį ir vaikams patrauklesnį ugdymą. Ypač ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje, kai mokymasis dažnai prasideda nuo smalsumo ir noro išbandyti.

    Tokios priemonės dažniausiai siejamos su ankstyvu skaitmeniniu raštingumu, loginiu mąstymu ir problemų sprendimu, taip pat su kūrybiškumo ugdymu. Praktikoje tai gali reikšti užduotis, kuriose vaikai mokosi planuoti veiksmų seką, pastebėti klaidas ir taisyti sprendimus, o mokytojai turi galimybę diferencijuoti veiklas pagal gebėjimus.

    Technologijos kaip priemonė, ne tikslas

    Susitikime akcentuota, kad technologijų integravimas į ugdymą turi būti prasmingas ir paremtas aiškiais ugdymo tikslais. Aptarta ir tai, kad sėkmingam diegimui paprastai reikia ne tik įrangos, bet ir mokytojų pasirengimo, metodinės medžiagos bei susitarimų dėl naudojimo pamokose.

    „Technologijos nėra tikslas savaime – svarbiausia, kaip jas panaudojame tam, kad mokymasis vaikui būtų įdomus, prasmingas ir skatinantis atrasti“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Renginio metu taip pat aptartos galimos ilgalaikės kryptys, kaip išmaniuosius sprendimus integruoti į ugdymo įstaigų veiklą. Tarp svarbiausių akcentų įvardyta, kad vaikams augant tokios priemonės gali tapti nuoseklaus STEAM ugdymo dalimi, apjungiančia technologijas, kūrybą ir praktinį problemų sprendimą.

  • Generatorius per audrą gali kainuoti gyvybę: ugniagesiai įspėja dėl lemtingų klaidų

    Generatorius per audrą gali kainuoti gyvybę: ugniagesiai įspėja dėl lemtingų klaidų

    Elektros tiekimo sutrikimai Lietuvoje dažniau fiksuojami per audras, šlapią sniegą ar karščio bangas, kai apkraunamas tinklas. Tokiais atvejais žmonės vis dažniau pasitelkia elektros generatorius, tačiau ugniagesiai primena, kad neteisingas jų naudojimas gali baigtis gaisru arba apsinuodijimu smalkėmis.

    Pasvalio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai pabrėžia, kad didžiausios rizikos kyla dėl generatoriaus darbo uždarose ar prastai vėdinamose patalpose ir dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, todėl žmogus pavojų gali pajusti per vėlai.

    Kur ir kaip statyti generatorių?

    Generatorių saugiausia naudoti tik lauke, pastatant jį taip, kad išmetamosios dujos nepatektų į patalpas per langus, duris ar vėdinimo angas. Vien atidarytas langas ar pravertos garažo durys nelaikomos saugiu sprendimu, nes smalkės gali kauptis net ir tada, kai atrodo, jog yra skersvėjis.

    Svarbu parinkti ir tinkamą atstumą nuo degių paviršių, nes dirbdamas generatorius stipriai įkaista. Šalia jo neturėtų būti laikoma popieriaus, tekstilės, malkų, kuro talpų ar kitų lengvai užsiliepsnojančių daiktų.

    Degalai, laidai ir techninė būklė

    Degalus į generatorių reikėtų pilti tik išjungus įrenginį ir jam atvėsus. Kuras, patekęs ant įkaitusių detalių, gali užsidegti, todėl ypač pavojinga pildyti skubant, rūkant ar esant kitam atviros ugnies šaltiniui.

    Ne mažiau svarbi ir elektros dalis: turi būti naudojami tik tvarkingi, nepažeisti laidai, kištukai ir jungtys. Jei numatyta gamintojo instrukcijoje, generatorius turi būti tinkamai įžemintas, o pastebėjus pažeidimus ar nuotėkį įrenginį būtina išjungti ir nenaudoti, kol gedimas nepašalintas.

    Apsinuodijimas smalkėmis: ką būtina žinoti?

    Ugniagesiai primena, kad smalkės ypač pavojingos tuo, jog neturi nei kvapo, nei spalvos. Pirmieji simptomai dažnai būna galvos skausmas, svaigimas, silpnumas, pykinimas, o vėliau gali sutrikti orientacija ir žmogus gali nebesugebėti pats išeiti į gryną orą.

    Pajutus tokius požymius būtina nedelsiant nutraukti generatoriaus naudojimą, išeiti į lauką ir kviesti pagalbą telefonu 112. Specialistai taip pat ragina nepalikti veikiančio generatoriaus be priežiūros ir iš anksto pasirūpinti, kad netoliese būtų tinkamas gesintuvas.

    Saugiai naudojamas generatorius yra patikima pagalba nutrūkus elektros tiekimui, tačiau taisyklių ignoravimas riziką paverčia kasdiene realybe. Laikymasis gamintojo instrukcijų ir pagrindinių priešgaisrinės saugos reikalavimų padeda apsaugoti žmones, namus ir turtą.

  • Visagine skelbia šildymo startą: aiški data 2026–2027 sezonui ir ką tai reiškia įstaigoms

    Visagine skelbia šildymo startą: aiški data 2026–2027 sezonui ir ką tai reiškia įstaigoms

    Visagino savivaldybė pranešė, kad mero 2026 metais pasirašytu potvarkiu nustatyta 2026–2027 metų šildymo sezono pradžia savivaldybės įstaigoms. Pagal dokumentą, šildymas įstaigose turi būti pradedamas nuo 2026 metų spalio 1 dienos.

    Tokie sprendimai paprastai aktualiausi mokykloms, darželiams, gydymo, socialinių paslaugų ir kitoms savivaldybės valdomoms įstaigoms. Pradžios data leidžia iš anksto planuoti pastatų ūkio darbus, šilumos punktų parengtį ir atsakingų darbuotojų budėjimus.

    Kada šildymas įjungiamas anksčiau?

    Nors nustatoma bendra sezono pradžios data, praktikoje šildymas gali būti pradedamas ir anksčiau, jei dėl orų atšalimo patalpose nebeužtikrinamas tinkamas mikroklimatas. Sprendimai dėl ankstinimo dažniausiai siejami su pastatų paskirtimi ir jautriomis grupėmis, pavyzdžiui, vaikais ar pacientais.

    Šildymo sezono valdymas pastaraisiais metais vis dažniau siejamas su energijos taupymu ir efektyvumu. Įstaigos paprastai siekia tiksliau reguliuoti temperatūras, derinti šildymo režimus prie realaus užimtumo ir mažinti šilumos nuostolius, kad sąskaitos neaugtų be būtinybės.

    Ką verta žinoti gyventojams?

    Svarbu atskirti savivaldybės įstaigas nuo daugiabučių namų: šis sprendimas tiesiogiai taikomas būtent savivaldybei pavaldžioms įstaigoms. Daugiabučiuose šildymo įjungimo terminai paprastai priklauso nuo atskirų sprendimų ir nustatytų taisyklių, o praktikoje juos dažnai lemia faktinės oro sąlygos.

    Artėjant sezonui įstaigoms įprastai rekomenduojama įsivertinti vidaus sistemų būklę, atlikti reikalingus patikrinimus ir užtikrinti, kad šilumos punktai būtų tinkamai sureguliuoti. Tai padeda išvengti nesklandumų sezono pradžioje ir sumažina avarijų riziką.

  • JK startuolis „Zenithon“ pritraukė 9 mln. eurų: DI modeliai žada pagreitinti sintezę ir raketas

    JK startuolis „Zenithon“ pritraukė 9 mln. eurų: DI modeliai žada pagreitinti sintezę ir raketas

    Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto startuolis „Zenithon“ pritraukė apie 9 mln. eurų investiciją. Bendrovė siekia kurti vadinamuosius pasaulio modelius, kurie mokosi prognozuoti sudėtingų fizinių sistemų elgesį.

    „Zenithon“ teigia, kad tokie DI modeliai galėtų pagreitinti inžinerinių sprendimų paiešką ten, kur tradicinės simuliacijos ar bandymai užtrunka ilgai. Tarp taikymo sričių įvardijami sintezės reaktoriai, raketinė technika ir puslaidininkių gamyba.

    Pasaulio modeliai kuriami taip, kad išmokę fizikos dėsningumus galėtų greitai įvertinti skirtingus dizaino variantus ir jų pasekmes. Praktikoje tai reikštų, kad inžinieriai galėtų išplėsti paiešką už įprastų, anksčiau išbandytų sprendimų ribų ir greičiau priartėti prie efektyvesnių konstrukcijų.

    Pasak bendrovės, viena iš didžiausių dabartinių problemų yra mastelis: kai vienas skaitmeninis eksperimentas ar realus bandymas trunka dienas, komandos nespėja išnagrinėti pakankamai alternatyvų. „Zenithon“ idėja yra dalį šio darbo perkelti į DI, kuris galėtų siūlyti kryptis ir atrinkti perspektyviausius variantus.

    „Kuriant naujos kartos technologijas, inžinieriams tenka valdyti vis sudėtingesnę fiziką, tačiau esami įrankiai dažnai nespėja su tempu, kai vienas modeliavimas ar bandymas užtrunka dienas“, – teigiama bendrovės paaiškinime.

    „Zenithon“ nurodo, kad modeliai būtų mokomi ne tik iš skaitmeninių simuliacijų, bet ir iš realių eksperimentų duomenų, kad prognozės būtų artimesnės praktiniams rezultatams. Toks derinys ypač aktualus srityse, kur net maži nukrypimai gali lemti dideles sąnaudų, saugos ar patikimumo pasekmes.

    Bendrovę įkūrė Alex Higginbottom ir Abetharan Antony. Tarp patarėjų minimi technologijų sektoriaus vadovai ir mokslininkai, turintys patirties mašininio mokymosi bei fizikos tyrimuose.

    Investiciją, bendrovės teigimu, planuojama skirti darbuotojų pritraukimui ir skaičiavimo resursams, nes tokio tipo DI modeliams reikia didelio našumo infrastruktūros. „Zenithon“ taip pat kalba apie tikslą reguliariai atnaujinti modelius ir plėsti komandą JAV, ypač San Franciske.

    Nors pasaulio modelių idėja sparčiai populiarėja, jos pritaikymas ekstremalioje fizikoje laikomas vienu sudėtingiausių scenarijų: reikia patikimų duomenų, griežto validavimo ir aiškaus atsakomybės paskirstymo. Dėl to rinka atidžiai stebės, ar „Zenithon“ pavyks pademonstruoti apčiuopiamą proveržį realiuose inžineriniuose projektuose.

  • „Onomondo“ pritraukė per 100 mln. eurų: kaip Kopenhagos IoT tinklas ruošiasi augimo šuoliui

    „Onomondo“ pritraukė per 100 mln. eurų: kaip Kopenhagos IoT tinklas ruošiasi augimo šuoliui

    Kopenhagoje įsikūrusi daiktų interneto (IoT) ryšio ir infrastruktūros bendrovė „Onomondo“ pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų investicijų paketą. Investicijai vadovavo „Aspirity Partners“, pasirašiusi galutinį susitarimą įsigyti kontrolinį akcijų paketą, o Danijos valstybinis investicijų fondas EIFO didins savo dalyvavimą.

    Sandoris žymi ambicingą etapą bendrovei, kuri kuria visą ryšio valdymo grandinę apimantį technologijų sprendimą. Tokia kryptis leidžia įmonėms paprasčiau valdyti įrenginių ryšį skirtingose šalyse ir tinkluose, kai tradiciniai modeliai dažnai palieka daug operacinės naštos pačiam klientui.

    Kas yra „Onomondo“ platforma

    „Onomondo“ vysto nuosavą, nuo įrenginio iki debesijos integruotą technologijų rinkinį, kuris skirtas sumažinti „trintį“ tarp skirtingų mobiliojo ryšio operatorių tinklų. Bendrovė skelbia turinti natyvią prieigą prie beveik 700 tinklų visame pasaulyje, o tai aktualu tarptautinėms įmonėms, valdančioms įrenginius skirtinguose regionuose.

    Praktikoje tokia infrastruktūra leidžia vienoje platformoje stebėti ryšio kokybę, valdyti SIM profilius ir užtikrinti, kad įrenginiai sklandžiai pereitų tarp tinklų. Tai svarbu sektoriams, kuriuose IoT įranga turi veikti patikimai ir nuolat, pavyzdžiui, logistikoje, pramonėje ar jūriniame transporte.

    DI ir edge poreikis keičia ryšį

    Bendrovė savo strategiją sieja su tendencija, kai vis daugiau sprendimų priimama ne vien debesijoje, o pačiuose įrenginiuose ar arčiau jų esančioje infrastruktūroje. Tokiu atveju ryšys tampa ne tik duomenų perdavimo kanalu, bet ir kritine sąlyga, kad realaus pasaulio duomenys laiku pasiektų tinkamą vietą apdorojimui.

    „DI pakeitė galimybes apdoroti duomenis, o kitas iššūkis yra sukurti tinkamus duomenis ir pristatyti juos ten, kur reikia. Tai infrastruktūros problema, kurią sprendžiame jau aštuonerius metus“, – sakė „Onomondo“ technologijų vadovas ir bendraįkūrėjas Henrikas Aagaardas.

    Šiame kontekste vis didesnę vertę įgauna tinklo stebimumas, kontrolė ir automatinis valdymas, ypač kai kalbama apie didelius, geografiškai išskaidytus įrenginių parkus. Tokius poreikius kursto ir augantis IoT diegimų mastas, kai vienoje organizacijoje gali veikti dešimtys ar šimtai tūkstančių įrenginių.

    Ką finansavimas keičia toliau

    „Onomondo“ teigia, kad pritrauktos lėšos bus nukreiptos į tarptautinę plėtrą ir produkto vystymą. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas užimti didesnę dalį sparčiai augančio IoT ryšio sluoksnio, kuriame klientai vis dažniau ieško ne pavienių SIM kortelių, o centralizuotai valdomos infrastruktūros.

    „Mes pasirinkome kitą kelią: kūrėme trūkstamą bazinį infrastruktūros sluoksnį – vieningą platformą, sujungiančią įrenginį, tinklą ir debesiją globaliose operacijose“, – sakė bendrovės vadovas Rasmusas Jensenas.

    Bendrovė taip pat akcentuoja hibridinių viešųjų ir privačių tinklų scenarijus, kai įrenginiai turi veikti ir uždarose aplinkose, ir pasauliniuose tinkluose. Tokie sprendimai ypač aktualūs pramoninėse teritorijose, laivuose ar nutolusiuose objektuose, kur ryšio kokybė ir valdymas tiesiogiai veikia veiklos tęstinumą.

    „Onomondo“ nurodo, kad jos technologijas naudoja daugiau nei 500 klientų, tarp jų – Maersk, Carlsberg ir Husqvarna. Bendrovės teigimu, vienas ryškiausių pavyzdžių – privatus LTE ryšys jūroje, diegiamas didelėje laivų flotilėje, siekiant sklandaus perėjimo tarp privataus ir viešo ryšio.

  • Berlyno startuolis „Restate“ pritraukė 20 mln. eurų: infrastruktūra, kuri padeda DI agentams ne „nulūžti“

    Berlyno startuolis „Restate“ pritraukė 20 mln. eurų: infrastruktūra, kuri padeda DI agentams ne „nulūžti“

    Investicija į DI agentų patikimumą

    Berlyne įkurtas startuolis „Restate“ pritraukė 20 mln. eurų A serijos investiciją, kurią vedė Europos rizikos kapitalo fondas Singular. Prie raundo taip pat prisidėjo „Redpoint Ventures“ ir „Capital One Ventures“.

    Po šio sandorio bendra „Restate“ pritrauktų investicijų suma siekia 27 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad gautos lėšos bus skirtos produkto vystymui ir plėtrai Jungtinėse Amerikos Valstijose.

    Plėtra JAV ir naujas centras San Fransiske

    „Restate“ planuoja stiprinti pozicijas JAV rinkoje ir atidaryti naują komercinį centrą San Fransiske. Pasak bendrovės, tai turėtų paspartinti darbą su klientais ir partneriais, kuriems svarbus didelio masto sistemų stabilumas.

    Įmonė akcentuoja, kad didėjant DI agentų naudojimui versle, auga ir poreikis infrastruktūrai, kuri užtikrintų patikimą veikimą net ir sudėtinguose, iš kelių paslaugų sudarytuose sprendimuose.

    Ką kuria „Restate“ ir kodėl tai svarbu

    „Restate“ kuria infrastruktūrą, skirtą šiuolaikinėms aplikacijoms nuo paskirstytų vidinių sistemų iki DI agentų. Bendrovės programinė įranga orientuota į vadinamąjį patvarų vykdymą, kai procesai ir darbo eigos išlieka patikimos net įvykus trikdžiams ar sistemos gedimams.

    Praktiškai tai reiškia, kad kūrėjams mažiau tenka rūpintis „vamzdynu“: būsenos saugojimu, pakartotiniu veiksmų vykdymu po klaidų, ilgai trunkančių užduočių valdymu ir kitais komponentais, nuo kurių priklauso, ar DI agentai ir paslaugos veiks nenutrūkstamai.

    „Restate“, įkurta 2024 metais, teigia, kad jos sprendimus jau naudoja šimtai įmonių, tarp jų ir „Fortune 500“ sąraše esančios bendrovės. Startuolis pabrėžia, kad jų tikslas yra patikimumą paversti ne atskirų procesų, o pačios infrastruktūros savybe.

    „Patvarus vykdymas išsprendė svarbią problemą: pavienius procesus padarė patikimus“, – sakė „Restate“ vadovas ir vienas įkūrėjų Stephan Ewen.

    „Tačiau programinė įranga vis dažniau susideda iš paslaugų, agentų, darbo eigų ir būsenos, kuri turi išlikti patikima jų sąveikoje. Manome, kad patvarumas turi tapti pačios infrastruktūros savybe“, – pridūrė jis.

    „Restate“ įkūrėjai anksčiau kūrė atvirojo kodo technologiją „Apache Flink“, naudojamą realaus laiko duomenų apdorojimui bankininkystėje, srautinėje medijoje ir programinės įrangos kaip paslaugos sektoriuje. Tarp startuolio bendraįkūrėjų minima ir buvusių „Stripe“ bei „Meta“ vadovų patirtis, kuri, pasak bendrovės, padeda kurti produktą plačiam verslo naudojimui.

  • „Stegra“ pripažįsta: žaliajam plieno gigantui Švedijoje prireiks daugiau lėšų, keičiasi vadovas

    „Stegra“ pripažįsta: žaliajam plieno gigantui Švedijoje prireiks daugiau lėšų, keičiasi vadovas

    Švedijos žaliojo plieno startuolis „Stegra“ pranešė, kad milžiniškos vandeniliu kūrenamos plieno gamyklos statyboms Bodene prireiks papildomo kapitalo. Kartu bendrovė paskelbė apie vadovų rokiruotę ir naujo generalinio direktoriaus paskyrimą.

    „Stegra“ teigimu, papildomos lėšos būtinos užbaigti projektą, kuris įvardijamas kaip pirmoji Europoje vandeniliu paremta plieno gamykla. Bendrovė nurodė, kad po peržiūros, atliktos dalyvaujant išorės patarėjams, užbaigimo kaštai paaiškėjo esantys gerokai didesni, nei buvo tikėtasi šių metų birželį.

    Įmonė aiškino, kad išlaidų augimą labiausiai lėmė didelės paleidimo ir įsibėgėjimo sąnaudos po užsitęsusio darbų sulėtinimo metų pradžioje, taip pat infliacija. Tokia kombinacija dažnai reiškia, kad brangsta ne tik įranga ir medžiagos, bet ir darbų organizavimas, logistika bei rangovų paslaugos.

    Švedijos verslo leidinio „Affärsvärlden“ cituojami šaltiniai nurodė, kad projektui užbaigti gali reikėti mažiausiai 10 milijardų Švedijos kronų, tai yra apie 880 milijonų eurų. „Stegra“ šio skaičiaus nekomentavo, tačiau patvirtino, kad finansavimo poreikis išaugo.

    „Finansavimo poreikis didesnis, nei tikėjomės, tačiau turime tvirtą planą užbaigti projektą ir matome daugiau galimybių perduoti dalį darbų partneriams, nei manėme anksčiau“, – sakė „Stegra“ valdybos pirmininkas Leifas Johanssonas.

    „Jei ką, mūsų tikėjimas „Stegra“ ir verslo galimybėmis, kai gamykla bus baigta, šiandien yra dar stipresnis nei birželį, ir dabar konstruktyviai dirbame su visomis suinteresuotosiomis šalimis, kad rastume sprendimą dėl finansavimo“, – pridūrė jis.

    Šių metų balandį „Stegra“ jau buvo užsitikrinusi 1,4 milijardo eurų finansavimą iš konsorciumo, kuriam vadovavo įtakinga Švedijos Wallenbergų šeima. Į konsorciumą taip pat įtraukti „Temasek“ ir „IMAS“, o finansavimą rėmė ir esami akcininkai, tarp jų „Altor“, „Hy24“ bei „Just Climate“.

    Bendrovė skelbia, kad didžiausi akcininkai „teigiamai vertina“ galimybę prisidėti prie darbo užsitikrinant papildomą kapitalą, reikalingą gamyklai užbaigti. Pasak įmonės, šiuo metu su suinteresuotosiomis šalimis ieškoma sprendimų, kurie padėtų uždaryti finansavimo spragą neaukodami projekto tempo.

    Kartu „Stegra“ pranešė apie vadovų pasikeitimą: valdyba naujuoju generaliniu direktoriumi paskyrė buvusį „Saab“ vadovą Håkaną Buskhe. Jis pakeitė iki šiol įmonei vadovavusį Henriką Henrikssoną.

    H. Buskhe taip pat vadovauja specialiosioms investicijoms „Wallenberg Investments“ ir yra „Stegra“ valdybos narys. „Stegra“ pabrėžė, kad naujo vadovo patirtis dideliuose pramoniniuose projektuose ir investicijų valdyme turėtų padėti sutelkti dėmesį į projekto užbaigimą ir finansavimo užtikrinimą.

  • Kibernetinio saugumo „Blackwall“ vertė per metus išaugo 368 proc.: Estija turi naują vienaragį

    Kibernetinio saugumo „Blackwall“ vertė per metus išaugo 368 proc.: Estija turi naują vienaragį

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Blackwall“ pasiekė vieno milijardo eurų vertinimą ir tapo naujausiu Estijos vadinamuoju vienaragiu. Metiniame Estijos technologijų įmonių reitinge „TopTech 2026“ ji pakilo į penktą vietą, o jos vertė per metus šoktelėjo nuo maždaug 221 milijono iki 1,03 milijardo eurų.

    „TopTech“ reitingą sudaro susijungimų ir įsigijimų konsultacijų bendrovė „Prudentia Tallinn“ kartu su investiciniu fondu „Siena Secondary Fund“. Vertinimai remiasi rinkos kapitalizacija, naujausiais finansavimo etapais, investuotojų tikrosios vertės įverčiais ir dalimi finansinių duomenų, kurie dažnai viešai neskelbiami.

    Pasak reitingo sudarytojų, „Blackwall“ šuolį lėmė ne vien optimizmas rinkoje, o keli sutampantys veiksniai: sparčiai augančios pajamos ir aukšti panašių kibernetinio saugumo įmonių įverčiai tarptautinėse rinkose. Tokiais atvejais dažnai taikomi pajamų daugikliai, palyginami su listinguojamomis ar neseniai finansavimą pritraukusiomis bendrovėmis.

    „Blackwall“ kuria saugumo infrastruktūrą, o jos sprendimas „GateKeeper“ filtruoja kenkėjišką srautą dar prieš jam pasiekiant klientų sistemas ir programėles. Tai leidžia mažinti incidentų riziką, o įmonėms – išvengti dalies nuostolių dėl prastovų, duomenų nutekėjimų ar sukčiavimo atakų.

    „Blackwall pajamos augo itin sparčiai, o jos kibernetinio saugumo segmento vertinimai rinkoje išlieka aukšti, todėl tai pagrindžia didesnį įvertį“, – sakė „Siena Secondary Fund“ partneris Rando Rannus.

    Reitingo duomenimis, bendra 30 vertingiausių Estijos technologijų įmonių vertė per metus šiek tiek sumažėjo iki 26,4 milijardo eurų nuo 27,7 milijardo eurų. Didžiausią įtaką bendram pokyčiui darė dvi milžinės: „Wise“ šiemet vertinama 10,98 milijardo eurų, o „Bolt“ – 7,09 milijardo eurų, kartu jos sudaro 68,3 proc. viso trisdešimtuko.

    R. Rannus pabrėžia, kad toks susikoncentravimas reiškia: kelių didžiųjų įmonių pervertinimas gali „nugesinti“ bendrą antraštinį augimo vaizdą, net jei dauguma kitų bendrovių kyla. Todėl po reitingo viršūne matomas gyvybingesnis paveikslas, ypač gynybos, kibernetinio saugumo ir DI srityse.

    Gynybos technologijos įsitvirtina

    „TopTech 2026“ reitinge gynybos technologijų sektorius tapo didžiausiu pagal įmonių skaičių: į trisdešimtuką pateko septynios šios krypties bendrovės, kurių bendra vertė siekia 1,07 milijardo eurų. Greta jau matytų pavadinimų minimos ir naujesnės įmonės, tarp jų „KrattWorks“ bei „Ark Robotics“.

    „KrattWorks“ bendraįkūrėjas ir vadovas Tõnis Voitka augimą sieja su nuosekliu darbu ir gebėjimu neapsiriboti prototipais. Jo teigimu, kritinis momentas gynybos technologijose yra perėjimas prie serijinės gamybos, kur daug jaunų įmonių sustoja.

    „Šiame sektoriuje reikia būti matomiems. Prototipą sukurti gali daugelis, bet serijinė gamyba yra vieta, kurioje dauguma įmonių užstringa“, – sakė T. Voitka.

    Jis taip pat išskiria vertikalų technologijų valdymą, kai įmonė kuria pagrindinius komponentus pati: nuo optikos ir ryšio sprendimų iki autopiloto ir valdymo programinės įrangos. Toks modelis, pasak vadovo, leidžia greičiau prisitaikyti prie konkrečių užsakovo reikalavimų, pavyzdžiui, dėl dažnių juostų ar šifravimo.

    Nauja steigėjų karta ir DI

    Reitingo bendraautoriai pažymi ir kitą tendenciją: dalis jaunesnės kartos steigėjų kuria produktus vis labiau remdamiesi DI ir automatizacija. Tai keičia požiūrį į komandos dydį ir kaštus, nes prioritetu tampa ne agresyvus plėtimosi tempas, o efektyvumas ir ankstyvas realių pajamų pasiekimas.

    „Jaunesni steigėjai klausia ne kiek žmonių reikia, o kiek jų galima apsieiti. Naujas darbuotojas dažnai samdomas tik tada, kai įrankiai ir automatizacija nebespėja“, – sakė R. Rannus.

    „TopTech“ metodika numato, kad vertinami sparčiai augantys technologijų verslai, turintys bent vieną Estijos įkūrėją arba registraciją Estijoje, jei jų būstinė yra šalyje arba bent 20 proc. darbuotojų dirba Estijoje. Kai nėra patikimų viešų duomenų, vertė gali būti skaičiuojama pagal palyginamų įmonių rodiklius, tačiau ne ilgiau nei ribotą laikotarpį, kol atsiranda naujesnė informacija.

    „Blackwall“ atvejis rodo, kad net ir santykinai nedidelėje rinkoje kibernetinis saugumas išlieka viena sparčiausiai bręstančių krypčių. Tokios bendrovės gali pasiekti milijardinį vertinimą ne tik dėl kapitalo gausos, bet ir dėl aiškiai išmatuojamos vertės klientams bei augančios paklausos apsaugai nuo kibernetinių grėsmių.

  • Vilniaus rajone gimė ypatinga iniciatyva: projektas „Iš kartos į kartą“ subūrė bendruomenes

    Vilniaus rajone gimė ypatinga iniciatyva: projektas „Iš kartos į kartą“ subūrė bendruomenes

    Liepos ir rugsėjo mėnesiais Valčiūnų kaime, VšĮ „SIGNUM INTER“ patalpose, vyko kultūros projektas „Iš kartos į kartą“, sutraukęs skirtingo amžiaus dalyvius iš aplinkinių vietovių. Į bendras veiklas įsitraukė vaikai, jaunimas ir suaugusieji, o renginių ašimi tapo bendrystė ir kūryba.

    Projekto organizatoriai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas buvo stiprinti kaimų bendruomenių tarpusavio ryšius ir palaikyti kultūrinį gyvybingumą. Tokios iniciatyvos ypač svarbios mažesnėse gyvenvietėse, kur kultūrinės veiklos dažnai tampa vienu iš būdų išlaikyti aktyvų vietos gyvenimą.

    Edukacijos vaikams ir jaunimui

    Mažiausieji dalyviai įsitraukė į kūrybinę edukaciją „Kuriame savo svajonių šalį“, kurioje piešė ir lipdė pasitelkdami plastiliną, modeliną, akvarelę, akrilinius dažus, guašą ir kitas priemones. Vaikai ant popieriaus ir kartono kūrė savo įsivaizduojamą idealų pasaulį, o veikla skatino vaizduotę ir saviraišką.

    Tuo pat metu jaunimas rinkosi į užsiėmimą „Mano filmo istorijos pradžia ir scenarijaus rašymo pradžiamokslis“. Jie mokėsi kurti personažus, dėlioti pirmuosius siužeto akcentus ir ieškoti būdų, kaip idėjas paversti įtraukiančia kino istorija.

    Tradicijos ir tapatybė suaugusiesiems

    Suaugusieji dalyviai išbandė tradicinę amatų kryptį edukacijoje „Piname tautines juostas“. Praktinė veikla virto ir jaukiu susitikimu, kuriame netrūko pokalbių, o kruopštumas ir kantrybė leido sukurti autentiškus, lietuvišką tapatybę atspindinčius darbus.

    Organizatorių teigimu, projektas nebuvo vienkartinis renginys, o nuoseklios iniciatyvos dalis. „Iš kartos į kartą“ planuojama tęsti ir kitais metais, siekiant, kad bendruomenės susitikimai taptų reguliaria tradicija.

    Projekto įgyvendinimui prisidėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, skyrusi 1 000 eurų. Organizatoriai dėkoja partneriams ir dalyviams, pabrėždami, kad bendros kultūrinės veiklos padeda išlaikyti ryšius tarp kartų ir kuria stipresnį vietos bendruomenės pagrindą.

  • Vilniaus rajono žvyrkeliai po liūčių permirkę: kodėl greideris gali tik pabloginti situaciją

    Vilniaus rajono žvyrkeliai po liūčių permirkę: kodėl greideris gali tik pabloginti situaciją

    Po pastaruoju metu iškritusių gausių kritulių dalis Vilniaus rajono žvyrkelių yra stipriai permirkę, o kai kuriose atkarpose įmirkęs ir pats kelio pagrindas. Tai reiškia, kad danga praranda tvirtumą, o eismas, ypač intensyvesnis, dar labiau didina provėžų ir pažliugusių ruožų riziką.

    Specialistai pabrėžia, kad tokioje būklėje žvyrkelio priežiūra tampa jautri net ir įprastiems darbams. Kai kelio konstrukcija per šlapia, bet koks papildomas mechaninis poveikis gali ne sutvarkyti, o išjudinti susilpnėjusį sluoksnį ir pagreitinti dangos irimą.

    Kodėl greideriavimas ne visada padeda?

    Vilniaus rajono savivaldybės atstovai aiškina, kad per minkštą ir šlapią pagrindą važiuojanti sunkiasvorė technika gali deformuoti dangą. Tokiais atvejais greiderio peilis ir ratų apkrova išmala paviršių, suformuoja gilesnes provėžas, o vėliau jose kaupiasi vanduo, todėl kelias džiūsta dar lėčiau.

    Be to, per anksti suformuotas profilis dažnai neišlaiko apkrovų, o po kelių dienų ar net valandų situacija gali tapti prastesnė nei prieš darbus. Dėl to žvyrkelių greideriavimas ir profiliavimas paprastai planuojamas tada, kai kelias yra pakankamai pradžiūvęs ir galima pasiekti ilgalaikį rezultatą.

    Kaip organizuojami darbai po liūčių?

    Seniūnijų darbuotojai nuolat stebi žvyrkelių būklę savo teritorijose ir vertina, kuriose atkarpose darbai jau gali būti atliekami kokybiškai. Pirmiausia tvarkomi tie ruožai, kuriuose pagrindas yra tvirtesnis, o drėgmės perteklius jau sumažėjęs.

    Gyventojų prašoma kantrybės ir supratingumo, nes palankesnės oro ir kelio sąlygos yra būtinos tam, kad priežiūros darbai ne taptų laikinu paviršiaus perstumdymu, o realiai pagerintų privažiavimą. Savivaldybė primena, kad skubotas technikos siuntimas į pažliugusį kelią dažnai reiškia papildomą žalą ir didesnius vėlesnius remonto poreikius.

    Ką verta žinoti vairuotojams?

    Permirkusiuose žvyrkeliuose didesnė tikimybė užklimpti, pažeisti automobilio dugną ar padangas, todėl rekomenduojama rinktis mažesnį greitį ir vengti staigių manevrų. Ypač atsargiai reikėtų važiuoti tose vietose, kur susiformavusios gilios provėžos ar telkšo vanduo.

    Jei kelio būklė staiga pablogėjo ar tapo sunkiai pravažiuojama, gyventojams verta informuoti savo seniūniją, kad situacija būtų įvertinta ir, esant galimybei, įtraukta į artimiausius priežiūros darbus.