CP v2

Blog

  • Vienas pjūvis agurko apačioje: kodėl nuskynus lapus krūmai gali vesti gerokai daugiau

    Vienas pjūvis agurko apačioje: kodėl nuskynus lapus krūmai gali vesti gerokai daugiau

    Kodėl verta šalinti apatinius lapus?

    Agurkai greitai augina lapiją, todėl ypač šiltnamyje ar auginant prie atramų krūmai neretai per tankiai suželia. Apatiniai lapai ima liestis su žeme, ilgiau išlieka drėgni po laistymo ar lietaus, o tai sudaro palankias sąlygas ligoms plisti.

    Pašalinus lapus, kurie guli ant dirvos, pagerėja oro cirkuliacija prie augalo pagrindo ir augalas greičiau nudžiūsta. Praktikoje tai sumažina riziką, kad sezono viduryje derlių stipriai apgadins grybinės ir bakterinės ligos, kurios mėgsta šilumą ir drėgmę.

    Kokius lapus šalinti, o kuriuos palikti?

    Naudingiausia pradėti nuo pačių žemiausių lapų, kurie liečia dirvą, taip pat nuo pageltusių, mechaniškai pažeistų ar dėmėtų lapų. Tokie lapai augalui dažnai tampa našta, nes reikalauja maisto medžiagų, bet patys jau prasčiau vykdo fotosintezę.

    Sveikų, žalių lapų viršutinėje augalo dalyje skubėti šalinti nereikėtų, nes būtent jie maitina besiformuojančius vaisius. Per stiprus „nuplikinimas“ gali pristabdyti augimą, sumažinti žiedų ir užuomazgų skaičių, o augalas ilgiau atsigaus po streso.

    Kaip tai daryti saugiai?

    Apatinius lapus geriausia pašalinti palaipsniui, o ne visus iš karto. Sodininkystės praktikoje dažnai taikoma taisyklė: kas kelias dienas nuo vieno krūmo pašalinti po 1–3 lapus, kad augalas spėtų prisitaikyti.

    Darbus verta planuoti sausą, šiltą dieną, kai lapai ir stiebai nėra šlapi. Pjūvio vietos turi greičiau apdžiūti, todėl tą pačią dieną patartina vengti gausaus laistymo ant lapų ir stengtis vandenį pilti tik ant dirvos.

    Lapai šalinami švariu, dezinfekuotu sekatoriumi arba atsargiai nulaužiami, kai audiniai dar jauni. Jei kartu auginamos veislės, kurios formuoja daug šoninių ūglių, dažnai pašalinama ir dalis apatinių ūglių, kad krūmas nebūtų per tankus ir geriau vėdintųsi.

    Genėjimą pradėti galima, kai augalas jau turi kelis tikruosius lapus ir aiškiai matoma, kurios dalys pradeda kliudyti vėdinimuisi prie žemės. Svarbiausia nepersistengti: tikslas yra sukurti „tarpą“ po krūmu, o ne palikti augalą be lapų.

  • Mažas sodas, bet norisi hortenzijų? Šie kompaktiški krūmai žydi ne prasčiau

    Mažas sodas, bet norisi hortenzijų? Šie kompaktiški krūmai žydi ne prasčiau

    Kai hortenzijoms trūksta vietos

    Hortenzijos vertinamos dėl gausių žiedynų, tačiau dauguma veislių užauga į platų, daug vietos užimantį krūmą. Mažame kieme ar terasoje tai greitai virsta problema, nes augalui reikia ir šviesos, ir oro cirkuliacijos, o tankiai susodinti krūmai dažniau serga.

    Sodininkai pastaraisiais metais vis dažniau renkasi kompaktiškas veisles arba panašaus efekto krūmus, kurie užauga iki maždaug 0,5–1 metro. Tai leidžia išlaikyti žydėjimo įspūdį, bet neaukoti poilsio zonos ir takelių.

    Kompaktiškos hortenzijų veislės mažoms erdvėms

    Jeigu norisi būtent hortenzijų, verta dairytis žemaūgių šluotelinių hortenzijų veislių, pavyzdžiui, „Bobo“ ar „Little Lime“. Jos paprastai siekia apie 70–90 centimetrų ir gali būti auginamos ne tik gėlyne, bet ir didesniuose vazonuose.

    Šluotelinės hortenzijos dažnai laikomos praktišku pasirinkimu, nes paprastai gerai pakenčia genėjimą ir patikimiau žydi po žiemos. Vis dėlto net ir kompaktiškam krūmui svarbu parinkti tinkamą vietą, kad žiedynai neišretėtų dėl šešėlio ar perdžiūvusios žemės.

    Krūmai, kurie primena hortenzijas

    Ieškant alternatyvų, verta atkreipti dėmesį į putiną paprastąjį (Viburnum opulus) ir jo kompaktiškas formas, tokias kaip ‘Compactum’. Šis krūmas gali formuoti didelius, apvalius, baltus žiedynus, kurie vizualiai labai primena hortenzijų „kamuolius“.

    Svarbi detalė ta, kad putinas žydi ant pernykščių ūglių, todėl pernelyg stiprus rudeninis genėjimas gali atimti kitų metų žydėjimą. Dažniausiai rekomenduojama formuoti iškart po žydėjimo, kad augalas spėtų užmegzti naujus pumpurus.

    Dar vienas įspūdingas, nors reiklesnis pasirinkimas, yra iksora (Ixora coccinea). Lietuvoje ji paprastai auginama kaip vazoninis krūmas, vasarą laikomas lauke, nes šalnų nepakelia, o kambaryje neretai žydi prasčiau dėl šviesos trūkumo.

    Iksorai svarbus rūgštesnis substratas ir pastovi drėgmė, todėl karščio bangų metu ją tenka laistyti atidžiau. Tai augalas tiems, kurie nori egzotiškesnio vaizdo terasoje ir gali skirti daugiau priežiūros.

    Mažoms erdvėms tinka ir kalmija (Kalmia latifolia), ypač žemaūgės veislės, pavyzdžiui, ‘Little Linda’, kurios dažnai neužauga aukštesnės nei apie 90 centimetrų. Ji mėgsta rūgštesnę, humusingą ir nuolat lengvai drėgną dirvą bei apsaugą nuo žvarbaus vėjo.

    Reikia nepamiršti, kad kalmija yra nuodinga, todėl ją verta sodinti ten, kur augalo nepasieks maži vaikai ar naminiai gyvūnai. Dėl lėtesnio augimo ji patogi kompaktiškiems gėlynams, o žiedai atrodo itin dekoratyviai.

    Pavėsį mėgstanti alternatyva yra skimia (Skimmia japonica), kuri pavasarį žydi kvapniais žiedais, o dėl visžalių lapų išlieka dekoratyvi ir žiemą. Skimijos dažniausiai geriau jaučiasi pusiau pavėsyje, o tiesioginė kaitri saulė gali pakenkti lapams.

    Skimijai dažnai reikia rūgštesnio substrato ir apsaugos nuo šalčio, todėl Lietuvoje ją neretai augina vazonuose, kuriuos galima perkelti į labiau užuovėjinę vietą. Toks sprendimas ypač patogus, kai norima suvaldyti dirvos sudėtį ir drėgmę.

    Jei norisi ilgo vasaros žydėjimo, dėmesio verta budlėja (Buddleja davidii), vadinama drugelių krūmu. Nors klasikinės budlėjos gali užaugti didelės, mažoms erdvėms skirtos veislės, tokios kaip ‘Blue Chip’, dažnai neperžengia maždaug 1 metro ribos.

    Budlėja paprastai žydi nuo liepos iki rudens, tačiau jai svarbi saulė ir vanduo sausromis. Pavasarinis stipresnis genėjimas dažniausiai padeda atjauninti krūmą ir paskatina gausesnį žydėjimą.

    Paskutinė praktiška alternatyva mažam sodui yra japoninė lanksva (Spiraea japonica). Ji žydi vasarą, formuoja ryškius, plokštesnius žiedynus ir dažnai užauga apie 0,5–1 metro, todėl lengvai „telpa“ prie takelių ar gėlyno priekyje.

    Japoninė lanksva vertinama ir dėl to, kad dažniausiai nebūna lepi, gerai pakenčia karpymą, o kai kurios veislės rudenį nusidažo ryškiomis spalvomis. Toks krūmas tinka, kai norisi ilgalaikio dekoratyvumo, bet nenorima sudėtingos priežiūros.

    Renkantis alternatyvas hortenzijoms, svarbiausia įsivertinti šviesą, dirvos rūgštingumą ir tai, ar augalas bus auginamas grunte, ar vazone. Mažose erdvėse būtent vazonai ir kryptingas genėjimas dažniausiai tampa paprasčiausiu būdu suvaldyti dydį ir išlaikyti gausų žydėjimą.

  • Smėlio sekluma Baltijoje jungia Rewą ir Helio pusiasalį: kada ja galima pereiti ir kuo tai ypatinga

    Smėlio sekluma Baltijoje jungia Rewą ir Helio pusiasalį: kada ja galima pereiti ir kuo tai ypatinga

    Revos kaimas Lenkijos Pomeranijoje garsėja neįprastu gamtos reiškiniu Baltijos pakrantėje: potvynių ir atoslūgių, vėjo bei srovių formuojama smėlio sekluma čia tarsi nutiesia natūralų kelią vandeniu. Vietiniai šią vietą sieja su Revos kyšuliu ir vadinamąja sekluma, kuri geromis sąlygomis leidžia bristi toliau į Pucko įlanką.

    Šis smėlio darinys atsiranda dėl ilgainiui susikaupiančių nuosėdų, kurias perneša bangavimas ir pakrantės srovės. Kai vandens lygis nuslūgsta, sekluma vizualiai pailgėja ir, priklausomai nuo sąlygų, gali nusidriekti maždaug iki 1 kilometro, todėl žmonėms susidaro įspūdis, kad krantas „išeina“ į jūrą.

    Kada sekluma tampa praeinama?

    Galimybė bristi ar eiti sekluma priklauso ne nuo kalendoriaus, o nuo konkrečios dienos meteorologinių ir hidrologinių sąlygų. Svarbiausi veiksniai yra vėjo kryptis ir stiprumas, bangavimas bei realus vandens lygis, kuris Baltijoje gali pastebimai svyruoti dėl vėjo sukeliamo vandens užstūmimo arba nustumimo.

    Dėl šios priežasties vietiniai ir keliautojai raginami nepasikliauti vien nuotraukomis ar socialinių tinklų įrašais. Saugiausia prieš vykstant pasitikrinti vandens lygio prognozes, o atvykus stebėti realias sąlygas ir laikytis pakrantėje pateikiamų įspėjimų.

    Marsz Śledzia: simbolinis žygis per seklumą

    Revos apylinkėse žinoma ir tradicija, vadinama „Marsz Śledzia“: tai organizuojamas perėjimas sekluma, kurio metu dalyviai juda maršrutu tarp Helio pusiasalio ir Revos. Renginys minimas kaip vykstantis nuo 2002 metais, tačiau jis nėra paprastas pasivaikščiojimas paplūdimiu.

    Skelbiama, kad atstumas gali siekti apie 12 kilometrų, o maršrute pasitaiko gilesnė atkarpa, susijusi su dirbtinai suformuotu sąsiauriu, todėl dalyviams prireikia specialios įrangos ir pasirengimo. Dėl rizikų tokie perėjimai paprastai siejami su organizatoriais, gelbėtojais ir griežtesnėmis saugumo taisyklėmis.

    Kodėl ši vieta traukia keliautojus?

    Revos kyšulys ir smėlio sekluma išsiskiria kraštovaizdžiu, kurį geriausiai atskleidžia ramus oras ir žemas vanduo. Ypač populiarios saulėtekio ir saulėlydžio valandos, kai dėl šviesos ir vandens paviršiaus susidaro ryškūs atspindžiai, o seklumos linija aiškiai matoma net nuo kranto.

    Ši pakrantė taip pat vertinama vandens sporto mėgėjų, nes sekliose įlankos vietose vanduo dažnai būna ramesnis. Kartu keliautojams primenama laikytis atstumo nuo laukinių gyvūnų ir nebandyti priartėti prie ant seklumų besiilsinčių ruonių, net jei jie atrodo įpratę prie žmonių.

    Praktiškai patogiausia į Revos kyšulį patekti nuo Revos paplūdimio, o pati trasa paprastai būna aiški ir matoma. Vis dėlto esminė taisyklė išlieka ta pati: sekluma yra dinamiška, todėl jos praeinamumas kiekvieną kartą gali būti kitoks.

  • Gegužinis grambuolys vėl pasirodė: ar jis pavojingas žmogui ir kodėl sodams kelia daugiau rūpesčių?

    Gegužinis grambuolys vėl pasirodė: ar jis pavojingas žmogui ir kodėl sodams kelia daugiau rūpesčių?

    Gegužinis grambuolys – vienas lengviausiai atpažįstamų pavasario vabzdžių, dažniausiai pastebimas gegužės ir birželio vakarais. Suaugėliai paprastai užauga iki maždaug 2–3 centimetrų, turi rudus antsparnius ir vėduoklės formos ūsus. Šiltomis dienomis jų skraidymą lydi garsus dūzgimas, todėl jie greitai atkreipia dėmesį net miestuose.

    Nors stambus vabzdys gali gąsdinti, žmogui gegužinis grambuolys realios grėsmės nekelia. Jis neįgelia, nėra nuodingas ir paprastai nesikandžioja, o patekęs į rankas dažniau tiesiog spurda ar kutena kojelėmis. Nemaloniausia dažniausiai būna netikėta akistata, kai vabzdys įskrenda į namus ar atsitrenkia į langą.

    Įspūdis, kad grambuolys „puola“, dažnai kyla dėl jo skrydžio manieros. Specialistai pabrėžia, kad tai gana sunkus vabalas, todėl nėra itin vikrus ore ir skraido chaotiškai, neretai atsitrenkdamas į kliūtis. Dėl to jis gali įsipainioti į plaukus ar atsitiktinai kliudyti žmogų, nors sąmoningai žmonėmis nesidomi.

    Kodėl pavojingiausi yra grambuolio „vaikai“?

    Daug didesnė problema sodams ir vejoms – grambuolių lervos, vadinamos grambuoliais ar spragšiais liaudiškai painiojant, tačiau dažniausiai turimos omenyje būtent grambuolio lervos. Jos gyvena dirvoje ilgai, neretai 3–4 metus, ir minta augalų šaknimis. Dėl to gali skursti veja, vysti daržovės, silpti jauni krūmai ar ką tik pasodinti medeliai.

    Pirmi požymiai dažnai būna neryškūs: žolė vietomis pagelsta, augalai ima stokoti vandens net reguliariai laistant. Vėliau pažeistos vietos lengviau „atsikelia“ nuo dirvos, o jaunos šaknys būna apgraužtos. Tokie pažeidimai ypač pastebimi ten, kur dirva puri, o šaknynas dar nespėjo sutvirtėti.

    Kada jų daugiausia ir ką verta žinoti?

    Suaugėliai aktyviausi šiltais gegužės ir birželio vakarais, kai vyksta poravimosi skrydžiai. Kuo pavasaris šiltesnis, tuo anksčiau vabzdžiai pasirodo virš žemės. Dieną jie dažniau tūno medžiuose, todėl vakarinis suaktyvėjimas daugeliui atrodo staigus.

    Masinis grambuolių suaktyvėjimas neretai siejamas su jų vystymosi ciklu, todėl kai kuriose vietovėse didesnis jų skaičius išryškėja maždaug kas ketverius metus. Vis dėlto pastaraisiais dešimtmečiais daug kur stebima, kad didžiulių „debesų“ pasitaiko rečiau, o populiaciją veikia ir intensyvesnė augalų apsauga bei kiti aplinkos veiksniai.

  • Czchówo pilies griuvėsiai prie Dunajeco: kuo stebina 20 metrų bokštas ir ką pamatyti mieste

    Czchówo pilies griuvėsiai prie Dunajeco: kuo stebina 20 metrų bokštas ir ką pamatyti mieste

    Czchówo miestelis Mažosios Lenkijos vaivadijoje keliautojus vilioja vienu ryškiausių regiono akcentų – karališkosios pilies griuvėsiais virš Dunajeco upės slėnio. Ši tvirtovė buvo statoma, kaip manoma, XIII ir XIV amžių sandūroje, o jos vieta parinkta neatsitiktinai: iš čia buvo patogu kontroliuoti prekybos kelią Dunajeco kryptimi į pietus, link Vengrijos.

    Istoriniai šaltiniai ir regiono tyrėjų aprašymai sieja pilies pradžią su Čekijos karaliumi Vaclovu II, o vėlesniais amžiais tvirtovė tapo svarbiu administraciniu tašku – čia veikė vietos seniūnija. Čchówo pilis minima ir kaip valdžios atrama valdant Anžu ir Jogailaičių dinastijoms, o regiono galios pusiausvyroje ji siejama ir su Melsztyno valdų savininkais.

    Pilis, kuri atgijo XXI amžiuje

    Nuo XVII amžiaus tvirtovė pamažu pradėjo nykti, o vėlesniais laikais liko tik fragmentai, primenantys buvusią reikšmę. XIX amžiaus pabaigoje fiksuojami pirmieji sistemingesni domėjimosi ženklai, o archeologiniai darbai leido tiksliau suprasti pilies planą ir gynybinių įtvirtinimų mastą.

    Reikšmingas lūžis įvyko XXI amžiuje, kai griuvėsiai buvo sutvarkyti ir pritaikyti lankymui. Tyrimų metu aptiktos gotikinio akmeninio portalo detalės, vartų bokšto fragmentai, taip pat raitelio ir žirgo ekipuotę menančios radinių grupės, padedančios atkurti kasdienybę pilyje.

    20 metrų bokštas ir apžvalgos vaizdai

    Ryškiausias išlikęs pilies elementas – maždaug 20 metrų aukščio cilindrinis bokštas, mūrytas iš smiltainio. Manoma, kad viršutinė jo dalis kadaise turėjo aštuonkampę formą, o šiandien bokštas tapo populiariu apžvalgos tašku, iš kurio atsiveria vaizdai į Czchówo ežerą ir aplinkines kalvas.

    Šalia griuvėsių lankytojai paprastai randa ir papildomų traukos taškų, sukurtų tam, kad istorija būtų lengviau suprantama vietoje: matomi atkurti ar eksponuojami apgulties tematikos įrenginiai, veikia nedidelė istorinė ekspozicija. Sutvarkymo darbai pilies teritorijoje taip pat išryškino gynybinių sienų kontūrus, atsirado medinis tiltas ir sargybos pastatas.

    Ką dar pamatyti Czchówe?

    Nors pilies griuvėsiai laikomi pagrindine miesto vizitine kortele, Czchówe verta skirti laiko ir senajam turgaus aikštės urbanistiniam planui. Po aikšte minimas retas, iš XVI amžiaus siejamas kanalų ir vandentiekio sprendinys, liudijantis apie miesto infrastruktūros brandą ankstyvaisiais naujaisiais laikais.

    Kitas svarbus objektas – XIV amžiaus Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. Ji išsiskiria sienų tapyba, vaizduojančia Kristaus ir Marijos gyvenimo scenas, o pats sakralinis paveldas regione dažnai pristatomas kaip vienas vertingiausių vietos istorijos liudininkų.

    Aktyvesnio poilsio ieškantiems keliautojams natūralus pasirinkimas – Czchówo ežeras, kurio pakrantės tinka pasivaikščiojimams ir trumpoms išvykoms. Ežeras yra viena ryškiausių apylinkių rekreacinių erdvių, todėl apsilankymas pilyje dažnai derinamas su laiku prie vandens ir apžvalgos vietomis aplink slėnį.

  • Skambučių centrai pereina į DI balso erą: kaip keičiasi klientų aptarnavimas ir ką tai reiškia

    Kai Airijoje DI balso agentė „Rachel“ telefonu apklausė daugiau nei 3 000 barų ir surinko per 1 000 patikrintų „Guinness“ bokalo kainų, istorija greitai išplito internete. Dauguma pašnekovų net neįtarė, kad kalba ne su žmogumi, o tai aiškiai parodė, kiek pažengė balso technologijos.

    Tačiau šis eksperimentas atskleidžia platesnę kryptį: skambučių centrai vis sparčiau pereina nuo standžių automatinių meniu prie pokalbio principu veikiančių sistemų. Vietoj ilgo mygtukų spaudinėjimo klientai gali tiesiog pasakyti, ko nori, o DI bando išspręsti užduotį arba nukreipia pas specialistą.

    Kas keičiasi vietoj įprasto IVR

    Tradiciniai IVR meniu, kuriuose girdime prašymus pasirinkti skyrių paspaudžiant skaičių, palaipsniui keičiami natūralesnėmis balso sąsajomis. Skambinantysis gali pasakyti, kad nori perkelti vizitą, pasiteirauti dėl sąskaitos ar pranešti apie gedimą, o sistema atpažįsta intenciją ir veda pokalbį.

    Toks modelis ypač patrauklus ten, kur skambučių srautai dideli ir užklausos pasikartoja: sveikatos priežiūroje, telekomunikacijose, komunalinių paslaugų įmonėse, pardavimų kvalifikavime ar viešajame sektoriuje. Praktinė nauda dažnai matuojama sekundėmis vienam skambučiui, bet dideliuose centruose tai virsta valandomis ir mažesnėmis eilėmis.

    „Synthflow AI“ ir nauja infrastruktūra

    Vienas ryškesnių šios bangos pavyzdžių Europoje yra Berlyne įsikūręs startuolis „Synthflow AI“, įkurtas 2023 metais. Bendrovė kuria platformą, skirtą automatizuoti didelės apimties telefono sąveikas, kad DI balso agentai galėtų priimti skambučius, atsakyti į dažniausius klausimus, registruoti vizitus, kvalifikuoti užklausas ir prireikus perduoti skambutį žmogui.

    Įmonė skelbia, kad platforma jau apdoroja daugiau nei 5 milijonus skambučių per mėnesį ir dirba su daugiau nei 100 verslo klientų įvairiose rinkose. Po apie 18 milijonų eurų A serijos investicijų, kurias vedė „Accel“, bendras finansavimas išaugo iki maždaug 27 milijonų eurų.

    Greitis, patogumas ir skaidrumas

    Įmonės vadovas Hakobas Astabatsyanas pabrėžia, kad esminis lūžis įvyko dėl didžiųjų kalbos modelių, kurie leido dialogą padaryti dinamišką. Tai reiškia, kad skambinantysis gali pertraukti, pakeisti temą ir kalbėti įprastais sakiniais, o sistema išlaiko pokalbio logiką.

    „Atsiradus didiesiems kalbos modeliams, atsivėrė galimybė šiuos pokalbius paversti dinamiškais: galite pertraukti DI, natūraliai pakeisti kryptį ir pokalbis teka labiau kaip su žmogumi“, – sakė Hakobas Astabatsyanas.

    Kartu jis akcentuoja, kad tikslas nėra apgauti, jog tai žmogus, o suteikti greitesnę paslaugą ir aiškiai atskleisti, kad kalbama su DI. Praktikoje tokios sistemos dažnai veikia kaip pirmoji linija: jos surenka informaciją, išfiltruoja neteisingai nukreiptus skambučius ir tik tada, kai reikia, perduoda operatoriui.

    „Žmonės užimti, jie nenori laukti ir klausytis begalinių meniu. Technologija jau pakankamai išmani, kad suplanuotų vizitą ar atsakytų į tipinius klausimus, bet ji nėra skirta gyvenimo patarimams“, – sakė Hakobas Astabatsyanas.

    Kas vyksta po skambučio

    Didelė dalis vertės slypi ne vien pačiame pokalbyje, bet ir automatiniuose veiksmuose po jo. Sistema gali įrašyti pokalbio metu gautus duomenis, atnaujinti kliento kortelę, pakeisti būsenas CRM sistemoje ir suaktyvinti vidinius procesus, kurie anksčiau buvo atliekami rankomis.

    „Aš tai vadinu RPA 2.0: DI gali paimti informaciją iš pokalbio, atnaujinti „HubSpot“ ar „Salesforce“, pakeisti CRM laukus ir automatizuoti tūkstančius pasikartojančių užduočių“, – sakė Hakobas Astabatsyanas.

    Tokios integracijos daro skambučių centrus mažiau priklausomus nuo rutinos, tačiau iškelia ir naujus reikalavimus kokybei. Jei DI neteisingai supranta kontekstą ar netiksliai suformuoja įrašus sistemose, klaidos gali greitai išplisti per procesų grandinę, todėl įmonės vis dažniau investuoja į testavimą, stebėseną ir aiškias eskalavimo taisykles.

    Saugumas, atitiktis ir balsų klonavimo rizika

    Augant DI balso įrankių prieinamumui, daugėja ir piktnaudžiavimo scenarijų, ypač susijusių su apsimetinėjimu ir balsų klonavimu. Pasak H. Astabatsyano, ankstyvuoju etapu teko susidurti su bandymais imituoti tapatybę, todėl kuriami aptikimo ir blokavimo mechanizmai, o rinka sparčiai profesionalėja.

    „Iš pradžių matėme apsimetinėjimo bandymus, todėl sukūrėme algoritmus jiems aptikti ir blokuoti. Dabar sektorius profesionalėja“, – sakė Hakobas Astabatsyanas.

    Reguliacinė aplinka taip pat griežtėja: auga dėmesys nepageidaujamiems skambučiams, numerių patikroms, asmens duomenų apsaugai ir sektoriniams reikalavimams, pavyzdžiui, sveikatos priežiūroje. Tokiems sprendimams tampa svarbios ne tik technologijos, bet ir atitikties procesai, saugumo testai bei aiškios vartotojo teisės pasirinkti žmogaus konsultantą.

    Kodėl tai svarbu visam verslui

    Skambučių centrai daugelį metų buvo laikomi kaštų centru, kuriame optimizuojamas darbuotojų skaičius ir skambučių trukmė. DI balso agentai keičia patį modelį: vis daugiau užklausų išsprendžiama pirmuoju kontaktu, o operatoriai perima sudėtingesnius atvejus, kai reikia sprendimo, empatijos ar nestandartinių veiksmų.

    „Balsas nėra rinka, tai komunikacijos terpė. Nė viena įmonė jos nevaldys. Klausimas, kam tu tarnauji, o mes norime keisti kontaktų centrus ir išlaisvinti žmones prasmingesniam darbui“, – sakė Hakobas Astabatsyanas.

    Artimiausiais metais lemiami veiksniai bus skaidrumas, kokybės kontrolė ir vartotojo patirtis. Jei DI iš tiesų sutrumpina laukimą, tiksliai suveda duomenis ir greitai perduoda skambutį žmogui, kai to reikia, tokia technologija gali tapti naujuoju įmonių „registratūros“ standartu.

  • Europos startuolių savaitė: „EOS-X Space“ pritraukė 130 mln. eurų, „Mistral“ perka „Emmi AI“, o Estija leido visiškai autonominius automobilius

    Europos startuolių savaitė: „EOS-X Space“ pritraukė 130 mln. eurų, „Mistral“ perka „Emmi AI“, o Estija leido visiškai autonominius automobilius

    Europos technologijų rinkoje šią savaitę ryškėjo trys kryptys: dideli investicijų raundai, DI bendrovių konsolidacija ir spartėjantis autonominio transporto reguliavimas. Finansavimo sandorių suma Europoje per savaitę perkopė 1,1 mlrd. eurų ribą, o kartu fiksuota ir daugiau įsigijimų bei susijusių rinkos naujienų.

    Ispanijos kosmoso technologijų bendrovė „EOS-X Space“ paskelbė pritraukusi apie 130 mln. eurų investiciją. Toks finansavimas rodo atsinaujinusį investuotojų dėmesį vadinamajam deeptech sektoriui, kuriame kapitalas dažnai nukreipiamas į ilgesnio ciklo produktus, bet su didesniu ilgalaikiu potencialu.

    DI rinkoje daugėja įsigijimų

    Prancūzijos DI bendrovė „Mistral“ įsigijo Austrijoje įkurtą „Emmi AI“. Šis sandoris išryškina tendenciją, kai DI kūrėjai stiprina kompetencijas ne vien kurdami modelius, bet ir pirkdami specializuotas komandas, produktus bei duomenų apdorojimo sprendimus.

    Pastaraisiais metais Europoje pastebimas nuosaikus, bet nuoseklus DI įmonių susijungimų ir įsigijimų augimas, ypač ten, kur reikalinga specifinė inžinerinė patirtis. Įmonėms tai tampa būdu greičiau patekti į naujas rinkas ir sutrumpinti produktų kūrimo laiką, o investuotojams – aiškesniu keliu į grąžą.

    Estija žengia autonominio transporto link

    Estijoje bendrovė „Bliq.ai“ gavo leidimą vykdyti visiškai autonomines, be vairuotojo, važiavimo keliuose operacijas. Tokie sprendimai Europoje dažniausiai priimami palaipsniui, derinant eismo saugos reikalavimus, draudimo praktiką ir techninius bandymų protokolus.

    Reguliaciniai leidimai autonominiam transportui yra itin svarbūs verslui, nes jie leidžia pereiti nuo demonstracijų prie realių paslaugų ir pradėti rinkti veiklos duomenis kasdienėmis sąlygomis. Estijos pavyzdys gali paskatinti ir kitas šalis aktyviau testuoti modelius, kaip saugiai integruoti autonomines transporto priemones į bendrą eismą.

    Investuotojai grįžta į didesnius čekius

    Rizikos kapitalo rinkoje matyti ženklų, kad dalis fondų vėl ryžtasi didesniems įsipareigojimams, ypač finansų technologijų ir deeptech srityse. Pavyzdžiui, investuotojai skelbė apie naujų fondų formavimą ir pradinio kapitalo pritraukimą, o tai signalizuoja apie aktyvesnę antrosios 2026 metų pusės sandorių darbotvarkę.

    Tokio tipo savaitiniai šuoliai paprastai reiškia ne vien atsitiktinius sandorius, bet ir platesnį ciklą, kai rinkoje sutampa keli veiksniai: stabilizuojasi vertinimai, atsiranda daugiau aiškių pajamų modelių, o DI sprendimai vis dažniau tampa pramonės, o ne vien eksperimentų dalimi.

  • „Alice & Bob“ pritraukė „NVIDIA“ fondą: ką investicija reiškia klaidoms atspariam kvantiniam skaičiavimui

    „Alice & Bob“ pritraukė „NVIDIA“ fondą: ką investicija reiškia klaidoms atspariam kvantiniam skaičiavimui

    Prancūzijos kvantinių technologijų bendrovė „Alice & Bob“ pranešė pritraukusi investiciją iš „NVentures“ – „NVIDIA“ rizikos kapitalo padalinio, taip išplėsdama savo 100 000 000 eurų vertės B serijos finansavimo etapą. Tiksli papildomos investicijos suma neatskleidžiama, tačiau bendrovė teigia, kad lėšos paspartins kelią į klaidoms atsparius kvantinius kompiuterius.

    „Alice & Bob“ kuria architektūrą, paremtą vadinamaisiais cat-qubit (katės kubitais) – tai kvantinių bitų koncepcija, kurią siekiama padaryti atsparesnę triukšmui ir klaidoms. Tokia kryptis laikoma viena svarbiausių, nes praktinis kvantinių kompiuterių pritaikymas priklauso nuo gebėjimo patikimai vykdyti ilgesnes skaičiavimo grandines.

    Partnerystė su „NVIDIA“ gilėja

    Bendrovės vadovas Théau Peronnin pabrėžė, kad „Alice & Bob“ su „NVIDIA“ jau kurį laiką dirba jungdami savo cat-qubit sprendimus su pagreitinto skaičiavimo ekosistema – nuo aparatinės iki programinės įrangos. Jo teigimu, „NVentures“ įsitraukimas žymi naują santykio etapą ir stiprina požiūrį, kad kvantinė ateitis bus hibridinė.

    „Dirbome kartu su „NVIDIA“, kad sujungtume cat-qubit architektūrą su visa jų pagreitinto skaičiavimo ekosistema, nuo aparatinės iki programinės įrangos, siekiant pirmųjų klaidoms atsparių kvantinių kompiuterių“, – sakė Théau Peronnin.

    „NVIDIA“ kvantinių sprendimų padalinio viceprezidentas ir generalinis direktorius Timothy Costa teigė, kad bendrovė kuria platformą, reikalingą kvantinei ekosistemai vystyti ir paleisti hibridinius kvantinius ir GPU superkompiuterius. Anot jo, „Alice & Bob“ dalijasi vizija dėl pagreitinto kvantinio superkompiuterio krypties ir glaudžiai dirba integruojant kubitus su „NVIDIA“ kvantine platforma.

    „„NVIDIA“ sukūrė platformą, kurios reikia kvantinei ekosistemai kurti ir vykdyti hibridinius kvantinius ir GPU superkompiuterius, sujungiant kvantinius procesorius su pažangiausiu pagreitintu skaičiavimu“, – sakė Timothy Costa.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Bendrovės nurodo, kad techninis bendradarbiavimas vyksta nuo 2024 metais, įskaitant darbus su „NVIDIA“ sprendimais „CUDA-Q“ ir „cuQuantum“, taip pat „Dynamiqs“ – atvirojo kodo kvantinės simuliacijos biblioteka, kurią vysto „Alice & Bob“. Taip pat minimas „NVQLink“ – atvira architektūra, skirta hibridiniam kvantiniam ir klasikiniam skaičiavimui.

    Tokia kryptis atspindi plačiau matomą industrijos tendenciją: vietoje „vieno stebuklingo“ kvantinio kompiuterio modelio daug dėmesio skiriama integracijai į esamus didelio našumo skaičiavimo centrus. Praktikoje tai reiškia, kad kvantiniai procesoriai spręstų specifines užduotis, o didžiąją dalį skaičiavimo, valdymo ir duomenų paruošimo atliktų klasikinės sistemos, dažnai paremtos GPU infrastruktūra.

    „Alice & Bob“ teigia, kad bendradarbiavimas bus tęsiamas siekiant kvantinius sprendimus atnešti į didelio našumo skaičiavimo centrus visame pasaulyje. Įmonės akcentuoja, kad vyksta integracijos projektai, kuriuose derinama kvantinė aparatinė įranga, pagreitinto skaičiavimo infrastruktūra ir programinės įrangos sluoksnis.

    Kodėl svarbus klaidų toleravimas?

    Kvantiniai kompiuteriai yra jautrūs aplinkos poveikiui, o klaidos kaupiantis greitai gadina rezultatus, todėl klaidų korekcija ir klaidoms atsparios architektūros laikomos būtina sąlyga didesnio masto praktiniams pritaikymams. „Alice & Bob“ pasirinkta kryptis orientuota į kubitų stabilumo didinimą pačiame fiziniame lygmenyje, kad vėliau būtų paprasčiau pasiekti patikimą skaičiavimą.

    Nors papildomos investicijos suma neįvardijama, „NVentures“ įsitraukimas signalizuoja apie strateginį susidomėjimą kvantinio ir klasikinio skaičiavimo jungtimi. Rinkoje tai dažnai vertinama kaip ženklas, kad hibridinės sistemos ir programinės platformos, leidžiančios valdyti kvantinius procesorius šalia GPU infrastruktūros, taps vis svarbesne komercinės plėtros dalimi.

  • Estija leido „Bliq.ai“ automobiliams važiuoti be vairuotojo: kas keičiasi keliuose ir rinkoje

    Estija leido „Bliq.ai“ automobiliams važiuoti be vairuotojo: kas keičiasi keliuose ir rinkoje

    Estijoje dirbtinio intelekto valdomų automobilių startuolis „Bliq.ai“ paskelbė gavęs leidimą eksploatuoti transporto priemones viešuosiuose keliuose be vairuotojo už vairo. Tai reiškia, kad automobiliai gali judėti visiškai autonomiškai, o procesą prižiūri nuotoliniai operatoriai.

    Bendrovės teigimu, tai pirmasis tokio pobūdžio leidimas Europos Sąjungos valstybėje narėje, atveriantis kelią komercinėms visiškai be vairuotojo vykdomoms operacijoms. Praktikoje tai leidžia startuoliui pradėti platesnį diegimą, remiantis nuotoline priežiūra ir aiškiai apibrėžtomis saugos procedūromis.

    „Europa peržengė svarbų slenkstį be vairuotojo mobilumo srityje“, – sakė „Bliq.ai“ vadovas ir bendraįkūrėjas Julianas Glaabas.

    „Šis leidimas rodo, kad visiškai be vairuotojo veikiančios transporto priemonės gali būti kuriamos, tikrinamos ir diegiamos Europoje jau šiandien. Mūsų tikslas yra kuo greičiau ir saugiau atnešti šią technologiją vartotojams ir verslui visame žemyne“, – sakė Julianas Glaabas.

    „Bliq.ai“ nurodo, kad iki leidimo gavimo vyko ilgas patvirtinimo procesas: bandymai poligonuose, testavimas realiame eisme Taline ir važiavimai su saugos vairuotoju salone. Gavus leidimą, akcentas perkeliamas į visiškai autonominį režimą, tačiau su nuotoline žmogaus priežiūra.

    Įmonė teigia jau turinti apie keliolika eksploatuojamų automobilių ir planuojanti plėtrą, o savo parką vadina didžiausiu visiškai be vairuotojo veikiančių transporto priemonių parku Europoje. Vis dėlto rinkoje svarbiausia tampa ne vien skaičiai, o tai, kaip nuotolinė priežiūra, incidentų valdymas ir atsakomybės ribos apibrėžiamos realiose situacijose.

    Skirtingai nei dalis konkurentų, kuriančių specialiai autonomijai pritaikytas transporto priemones, „Bliq.ai“ remiasi pertvarkymo modeliu. Bendrovė siekia esamus programiškai valdomus automobilius papildyti jutiklių ir skaičiavimo įrangos rinkiniu, kad jie galėtų važiuoti be vairuotojo.

    Tokio tipo modelis gali būti patrauklus dėl greitesnio diegimo, tačiau kartu kelia klausimų dėl suderinamumo su skirtingais automobiliais ir ilgalaikės priežiūros. Reguliuotojams paprastai svarbu, ar saugos argumentai įrodomi ne tik vienam prototipui, bet ir visai konfigūracijų šeimai, kurią ketinama diegti rinkoje.

    „Bliq.ai“ pabrėžia, kad jų platforma nuo pradžių kurta orientuojantis į saugą ir atitiktį reikalavimams, o vertinime dalyvavo techninės tarnybos ir Estijos institucijos. Tai svarbu, nes būtent teisinis ir procedūrinis aiškumas Europos rinkoje dažnai lemia, ar technologija iš bandymų zonos pereina į kasdienį naudojimą.

    Gautas leidimas Estijoje bendrovei tampa tramplinu plėtrai kitose šalyse. „Bliq.ai“ nurodo, kad aktyviai siekia reguliacinių procesų keliose rinkose, o Vokietiją įvardija kaip vieną svarbiausių kitų žingsnių.

    „Be vairuotojo veikiantys automobiliai neturėtų apsiriboti vien robotaksi parkų idėja“, – sakė „Bliq.ai“ technologijų vadovas ir bendraįkūrėjas Torgenas Hauschildas.

    „Didžiausia galimybė yra padaryti autonominį mobilumą prieinamą automobiliuose, kuriuos žmonės ir įmonės naudoja kasdien. Mūsų pertvarkymo modelis, nuotolinės priežiūros architektūra ir į diegimą orientuotas inžinerinis požiūris tam ir sukurti“, – sakė Torgenas Hauschildas.

    Europos kontekste sprendimas Estijoje išsiskiria tuo, kad kalbama apie realų važiavimą viešais keliais be vairuotojo salone, o ne vien ribotas demonstracijas ar ankstyvąsias paslaugas su operatoriumi automobilyje. Tai gali paskatinti ir kitų šalių institucijas greičiau apsibrėžti taisykles, ypač dėl nuotolinės priežiūros, duomenų fiksavimo ir incidentų tyrimo.

    Pastaraisiais mėnesiais Europoje ryškėja ir kitas modelis, kai autonominės paslaugos pradedamos nuo komercinių maršrutų su žmogaus operatoriumi salone ankstyvuoju etapu. Pavyzdžiui, balandį buvo paskelbta apie komercinės robotaksi paslaugos startą Zagrebe, kuriame pradžioje numatyti operatoriai automobiliuose, plečiant aprėptį miesto rajonuose.

    „Bliq.ai“ atvejis rodo, kad rinka juda link kelių paralelinių scenarijų: nuo robotaksi iki autonomijos pritaikymo kasdieniams automobiliams. Artimiausias klausimas bus ne tik technologinis, bet ir praktinis: kaip greitai be vairuotojo veikiančios transporto priemonės taps patikimu, ekonomiškai pagrįstu ir reguliuotojams aiškiu sprendimu platesnėje Europos dalyje.

  • Europos startuolių finansavimas per savaitę: kuriuose sektoriuose daugėja sandorių ir sumų?

    Per savaitę nuo gegužės 18 dienos iki gegužės 22 dienos Europoje fiksuota nauja startuolių investicijų banga, tačiau vaizdas išlieka nevienalytis: vienur daugėja sandorių skaičius, kitur auga vidutiniai čekiai. Pastarųjų metų tendencija rodo, kad investuotojai vis dažniau renkasi aiškų pajamų modelį ir tvarų augimą, o ne vien vartotojų skaičiaus didinimą.

    Didžiausias dėmesys ir toliau tenka dirbtinis intelektas sprendimams, ypač tiems, kurie diegiami į verslo procesus, saugumą, klientų aptarnavimą ir kūrėjų įrankius. Kartu ryškėja atsargesnis požiūris į ankstyvąsias stadijas: rizikos kapitalo fondai dažniau reikalauja aiškių rodiklių, o derybose labiau spaudžia vertinimus ir sąlygas.

    Europos rinkoje pastebima ir tai, kad finansavimo geografija plečiasi už didžiųjų centrų ribų, tačiau didelės apimties sandoriai vis dar dažniausiai sutelkti šalyse, kuriose stipresnės ekosistemos, daugiau fondų ir geresnės sąlygos talentams. Šalia privataus kapitalo vis dažniau minimi ir alternatyvūs šaltiniai, įskaitant skolos instrumentus bei valstybės remiamas programas.

    Kas šiuo metu svarbiausia investuotojams

    Vertinant šios savaitės kryptis, matyti, kad investuotojai labiausiai vertina produktus, kurie mažina kaštus arba didina našumą, ypač B2B segmentuose. Tokiose srityse kaip kibernetinis saugumas, duomenų infrastruktūra ir įmonių programinė įranga sprendimai dažnai laikomi mažiau rizikingais, nes jų paklausa glaudžiai siejasi su reguliaciniais ir veiklos tęstinumo poreikiais.

    DI tema išlieka kertinė, tačiau svarbia tampa praktinė vertė: įmonės ir fondai vis dažniau klausia apie duomenų kokybę, modelių saugumą, intelektinės nuosavybės rizikas ir tai, ar sprendimas iš tiesų sutaupo laiką. Dėl to auga susidomėjimas ne vien generatyviniais įrankiais, bet ir specifinėmis DI taikymo sritimis, pavyzdžiui, medicinos diagnostika ar pramonės optimizavimu.

    Kaip kinta finansavimo sąlygos

    Nors rinka po ankstesnio perkaitimo stabilizavosi, finansavimo sąlygos išlieka griežtesnės nei spartaus augimo laikotarpiu: daugiau dėmesio skiriama pelningumo perspektyvai, pinigų srautų disciplinai ir atsargiam plėtros tempui. Dėl to startuoliai dažniau renkasi ilgesnį pasiruošimą investicijų raundui ir daugiau laiko skiria klientų bazės stiprinimui.

    Matoma ir tai, kad vėlesnių stadijų raunduose investuotojai dažniau prašo apsauginių sąlygų, o ankstyvose stadijose didesnę reikšmę įgauna steigėjų komandos patirtis bei gebėjimas greitai pasiekti apčiuopiamą rezultatą. Kai kuriose rinkose tai skatina jungimus ir įsigijimus, nes daliai komandų patraukliau tapti didesnių žaidėjų dalimi nei siekti naujo raundo bet kokia kaina.

    Ką tai reiškia startuoliams Europoje

    Ši dinamika rodo, kad sėkmingiausiai finansavimą pritraukia startuoliai, kurie gali aiškiai paaiškinti, kam jų sprendimas reikalingas ir kaip jis uždirba pinigus. Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio pardavimų ciklui, klientų išlaikymui ir produktų diegimo paprastumui, nes šie veiksniai tampa svarbūs net ir technologijų inovatyvumo kontekste.

    Artimiausiu laikotarpiu investuotojų akys greičiausiai liks sutelktos į DI, kibernetinį saugumą, klimatui neutralius sprendimus ir infrastruktūrą, tačiau konkurencija dėl kapitalo išliks didelė. Todėl startuoliams, planuojantiems finansavimo raundą, vis dažniau rekomenduojama turėti aiškų veiksmų planą 12–18 mėnesių laikotarpiui ir realistišką augimo scenarijų.