CP v2

Blog

  • Mokslininkai rado paprastą triuką gerti mažiau: padėjo viena žinutė ir vienas įprotis

    Mokslininkai rado paprastą triuką gerti mažiau: padėjo viena žinutė ir vienas įprotis

    Mokslininkų analizė rodo, kad žmones efektyviausiai mažina alkoholio vartojimą ne vien bauginant pasekmėmis, o sujungiant aiškią rizikos žinutę su konkrečiu veiksmu. Tyrime dalyviams buvo rodomi skirtingi sveikatos pranešimai ir reklaminiai klipai, o vėliau vertinta, ar keičiasi jų elgesys.

    Rezultatai išryškino vieną derinį, kuris išsiskyrė iš kitų: informacija apie alkoholio ryšį su vėžiu ir paprastas prašymas skaičiuoti kiekvieną išgertą gėrimą. Būtent šis metodas buvo susijęs ne tik su bandymu sumažinti vartojimą, bet ir su realiu, statistiškai reikšmingu sumažėjimu per maždaug šešias savaites.

    Kodėl skaičiavimas veikia?

    Tyrėjų teigimu, vien perspėjimas apie žalą dažnai sukelia trumpalaikę reakciją, tačiau nepadeda žmogui suprasti, ką daryti čia ir dabar. Skaičiavimas veikia kaip paprastas savikontrolės įrankis: jis didina sąmoningumą, mažina automatinį gėrimą ir leidžia lengviau pastebėti, kada peržengiama įprasta riba.

    Praktikoje tai gali atrodyti labai paprastai: vakaro metu pasižymėti, kiek standartinių gėrimų išgerta, ir sąmoningai sustoti anksčiau. Tyrime kiti metodai, pavyzdžiui, raginimas iš anksto nusistatyti gėrimų skaičių ir jo laikytis, taip pat skatino dalį žmonių mažinti vartojimą, tačiau bendrai nusileido skaičiavimo ir vėžio rizikos žinutės deriniui.

    Alkoholio rizikos kontekstas

    Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad alkoholis yra susijęs su didesne įvairių ligų rizika, įskaitant onkologinius susirgimus, širdies ir kraujagyslių ligas, kepenų pažeidimus bei miego ir psichikos sveikatos sutrikimus. Daliai žmonių ypač svarbu tai, kad apie alkoholio kancerogeniškumą vis dar žino ne visi, todėl aiški informacija gali tapti stipriu motyvu keisti įpročius.

    Pačiame tyrime buvo apklausta 7 995 žmonių grupė, vėliau dalis jų pakartotinai atsakė į klausimus po trijų savaičių, o dar kartą po dar trijų savaičių. Dalyviai buvo suskirstyti į grupes ir matė skirtingus pranešimus, o vienas derinys nuosekliai išsiskyrė kaip efektyviausias tiek motyvuojant, tiek keičiant realų vartojimą.

    Ką galima pritaikyti kasdien?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad visuomenės sveikatos kampanijoms dažnai trūksta išteklių, todėl itin svarbu pasirinkti veikiančias žinutes. Šio tyrimo išvada paprasta: žmogui neužtenka vien sužinoti riziką, jam reikia ir konkretaus, lengvai įgyvendinamo veiksmo, kuris padėtų tą riziką mažinti.

    Skaičiuoti gėrimus galima ir be programėlių ar sudėtingų metodikų, tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra medicininė pagalba priklausomybei gydyti. Jei alkoholio vartojimas kelia rimtų problemų, dažnėja kontrolės praradimas ar atsiranda abstinencijos požymių, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ar priklausomybių specialistus.

    „Pasakyti žmonėms, kad alkoholis susijęs su vėžiu, yra tik dalis sprendimo, taip pat būtina duoti aiškų būdą veikti ir mažinti riziką“, – sakė tyrime cituota sveikatos ekonomistė ir vartotojų psichologė Simone Pettigrew.

    „Kai informaciją apie alkoholio ir vėžio ryšį sujungėme su konkrečiu veiksmu, tai yra gėrimų skaičiavimu, dalyviai sumažino suvartojamo alkoholio kiekį“, – teigė ji.

  • Ukmergės rajone tris dienas vyks karių savanorių pratybos: bus dronų ir imitacinių sprogimų

    Gegužės 26–28 dienomis Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų lauko taktikos pratybos. Jos numatytos klubo „Miško broliai“ teritorijoje ir miškingose vietovėse tarp Smilginių, Sukinių ir Knyzlaukio gyvenviečių.

    Pratybų tikslas – treniruoti karius savanorius vykdyti šalies gynybos užduotis ir veiksmus taikos metu, kai tenka greitai reaguoti į skirtingas situacijas. Organizatorių duomenimis, pratybose dalyvaus apie 50 karių.

    Pratybų metu bus naudojami bepiločiai orlaiviai, taip pat garsinės imitacinės sprogstamosios priemonės. Gyventojai gali pastebėti intensyvesnį karinių ratinių transporto priemonių judėjimą vietiniais keliais ir miško keliukais.

    Pabrėžiama, kad gyvenvietėse imitaciniai šaudmenys ir sprogstamosios priemonės naudojami nebus, todėl didžiausias triukšmas tikėtinas miškuose ir atokiau nuo apgyvendintų vietų. Vis dėlto gyventojams rekomenduojama išlikti budriems ir, pastebėjus pratybų veiksmus, laikytis karių nurodymų bei neartėti prie pažymėtų zonų.

    Pasibaigus pratyboms, organizatoriai įsipareigoja sutvarkyti naudotas teritorijas. Karių savanorių pratybos yra reguliari rengimo dalis, siekiant užtikrinti parengtį ir gebėjimą veikti realiomis sąlygomis, įskaitant orientavimąsi vietovėje, ryšio palaikymą ir veiksmų koordinavimą.

  • Karščio bangos smogia ne visiems vienodai: moterys moka didžiausią kainą ir jau prisitaiko

    Karščio bangos smogia ne visiems vienodai: moterys moka didžiausią kainą ir jau prisitaiko

    Neįprastai ankstyva ir stipri karščio banga Indijoje parodė, kaip greitai ekstremalios temperatūros gali sutrikdyti kasdienį gyvenimą. Kai kuriose šalies šiaurės vakarų ir centrinėse dalyse termometrų stulpeliai perkopė 46 laipsnius, uždarytos mokyklos, o ligoninėse įrengti atskiri padaliniai šilumos smūgių atvejams.

    Nors karščio bangos dažniausiai pristatomos kaip sveikatos krizė, jų poveikis neapsiriboja mirtingumo ar hospitalizacijų statistika. Vis daugiau tyrimų rodo, kad ekstremalus karštis nevienodai veikia skirtingas visuomenės grupes, o moterims kai kuriose situacijose tenka didesnė ir mažiau matoma našta.

    Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad karštis kasmet prisideda prie šimtų tūkstančių mirčių visame pasaulyje. Tačiau kasdieniai padariniai, tokie kaip prarastos pajamos, padidėjusi priežiūros našta šeimoje ar saugumo rizikos, dažnai lieka už oficialių skaičių ribų.

    Karštis darbe ir namuose

    Karščio patirtis dažnai priklauso ne tik nuo fiziologijos, bet ir nuo socialinių vaidmenų. Daugelyje Afrikos, Azijos ir Okeanijos regionų moterys dažniau atsakingos už namų ūkį ir artimųjų priežiūrą, todėl daugiau laiko praleidžia prastai vėdinamuose būstuose, kuriuose nėra izoliacijos ar vėsinimo.

    Tai didina fizinę įtampą, prastina miego kokybę ir veikia emocinę savijautą. Karštis taip pat apsunkina kasdienius darbus, kurių neįmanoma atidėti, pavyzdžiui, maisto ruošą ar vandens atsinešimą, ypač kai infrastruktūra silpna.

    Darbovietėse problemą paaštrina lyčių segregacija ir neformalūs užsiėmimai, kuriuose dažnai trūksta elementarių higienos sąlygų. Tyrimai Pietų Azijoje rodo, kad per karščius moterys kartais sąmoningai mažiau geria vandens, kad rečiau naudotųsi nehigieniškais tualetais, o tai didina dehidratacijos ir perkaitimo riziką.

    Kai kuriuose regionuose diskomfortą sustiprina ir kultūrinės normos, susijusios su apranga, kai moterys privalo vilkėti daugiau dengiančius drabužius nei vyrai. Tai nėra smulkmena, nes papildomi sluoksniai tiesiogiai didina šiluminę apkrovą ir mažina galimybes saugiai dirbti ar judėti lauke.

    Keičiasi socialinis saugumas

    Karščio bangos perkuria ir socialinius ryšius. Tropiniuose regionuose per didelius karščius moterys dažniau lieka namuose, o tai mažina bendravimą, paramą ir galimybes gauti pagalbą, ypač nėštumo metu ar prižiūrint mažus vaikus.

    Tyrimai rodo, kad bendruomenėse, kuriose moters vertė stipriai siejama su gebėjimu atlikti įprastus darbus, karštis gali sukelti papildomą psichologinę įtampą. Kai dėl perkaitimo tampa sunku atlikti fizines užduotis, moterys neretai susiduria su kaltinimais silpnumu ar tingumu.

    Didėjant temperatūrai, kai kuriose šalyse fiksuojamos ir didesnės smurto artimoje aplinkoje rizikos. Mokslinėje literatūroje aptariama sąsaja tarp karščio, streso ir agresijos, o pažeidžiamiausiose grupėse tai gali reikšti prastesnį saugumą namuose ir mažesnes galimybes ieškoti pagalbos.

    Prisitaikymas jau vyksta

    Nors institucijų sprendimai dažnai vėluoja, moterys daugelyje vietovių jau kuria praktinius būdus, kaip sumažinti karščio poveikį. Indijos neformaliose gyvenvietėse paplito stogų dažymas šviesiomis spalvomis, taip pat improvizuotos dangos iš lengvai prieinamų medžiagų, kurios mažina įkaitimą patalpose.

    Bangladeše kai kurios šeimos įsirengia papildomas, geriau vėdinamas ir užuovėją teikiančias erdves prie namų, kurios tampa ir poilsio zona, ir bendruomenės susitikimų vieta. Tokios kasdienės adaptacijos vienu metu sprendžia kelias problemas: vėsina, padeda palaikyti socialinius ryšius ir stiprina tarpusavio pagalbą.

    Ekspertai pabrėžia, kad prisitaikymo politika neturėtų laikyti karščio lyčiai neutraliu reiškiniu. Efektyvios priemonės apima ne tik perspėjimų sistemas ar sveikatos rekomendacijas, bet ir būsto vėsinimo sprendimus, prieigą prie vandens bei sanitarijos, saugias viešąsias erdves ir paramą bendruomenėms, kurios karštį patiria kasdien.

    Karščio bangoms tampant dažnesnėms ir intensyvesnėms, tampa akivaizdu, kad nematomas kasdienis prisitaikymas jau vyksta, tik jam trūksta pripažinimo ir resursų. Jei sprendimų priėmėjai įtrauks lyčių aspektą ir realias žmonių praktikas, tai gali sumažinti nelygybę ir išgelbėti gyvybes.

  • Festivalis Ant kalno klevelis Ukmergėje: tarptautiniai folkloro svečiai ir miesto eisena

    2026 metais gegužės 21 dieną Ukmergėje surengtas pirmasis tarptautinis folkloro, tautinės muzikos ir šokių festivalis Ant kalno klevelis. Ukmergės piliakalnio papėdėje skambėjo gyva muzika, dainos ir šokiai, o renginys tapo ryškiu miesto šventės akcentu.

    Šventė prasidėjo kolektyvų eisena Ukmergės gatvėmis nuo Ukmergės kultūros centro iki piliakalnio. Organizatoriai pabrėžė, kad tokia forma padeda įtraukti miestiečius ir kuria bendrą šventinę atmosferą dar iki koncertinės programos pradžios.

    Festivalyje pasirodė kolektyvai iš Panevėžio, Utenos ir Ukmergės, taip pat svečiai iš užsienio. Publika išvydo Tarnowo Podgórne dainų ir šokių ansamblį „Lusowiacy“ iš Lenkijos ir Kijevo „WorldMusic“ grupę „TaRuta“ iš Ukrainos.

    Prie Ukmergės piliakalnio susirinkusius dalyvius ir žiūrovus pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, renginyje dalyvavo ir vicemeras Eugenijus Kuodelis bei mero patarėja Goda Juzėnaitė. Renginį vedė Viktoras Stanislovaitis.

    Renginio metu meras padėkomis apdovanojo festivalio programą kūrusius kolektyvus ir jų vadovus. Tarp įvertintų dalyvių buvo Ukmergės kultūros centro folkloro ansamblis „Pyniava“, moterų liaudiškų šokių grupė „Vilkmergė“, pagyvenusių žmonių šokių grupė „Eglūnas“, taip pat Ukmergės mokyklų ir kitų miestų kolektyvai.

    Tarptautiniams svečiams skirta atskira padėka už kultūrinį dialogą ir bendrystę, kuri ypač svarbi pastaraisiais metais stiprėjant regioniniams mainams ir bendroms iniciatyvoms Europoje. Festivalio organizatoriai akcentavo, kad tradicinė kultūra tampa tiltu, padedančiu skirtingoms bendruomenėms susitikti ne per formalų protokolą, o per muziką ir šokį.

    Pasak organizatorių, pirmasis Ant kalno klevelis parodė, kad folkloras gali būti aktualus įvairioms kartoms, kai jis pateikiamas gyvai ir įtraukiant miestą į pačią šventės eigą. Tikimasi, kad renginys taps tęstine tradicija ir ateityje į Ukmergę pritrauks dar daugiau svečių bei kolektyvų.

    Ukmergės rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Paprastas namų darbas, kuris ramina protą: taip tvarkosi zen vienuoliai ir psichologai

    Paprastas namų darbas, kuris ramina protą: taip tvarkosi zen vienuoliai ir psichologai

    Pavasarinis tvarkymasis daugeliui asocijuojasi su įtampa ar nuovargiu, tačiau psichologai ir zen tradicijos atstovai pabrėžia, kad šie kasdieniai darbai gali turėti apčiuopiamos naudos emocinei savijautai. Pasikartojantys judesiai, aiški užduoties pradžia ir pabaiga neretai veikia kaip paprasta savireguliacijos praktika.

    Klinikinė psichologė Holly Schiff teigia, kad tokie veiksmai kaip šlavimas, grindų plovimas ar paviršių valymas gali raminti nervų sistemą, nes yra nuspėjami ir struktūruoti. Be to, rezultatas matomas iš karto, todėl žmogus greičiau pajunta kontrolę ir užbaigtumo jausmą.

    „Pasikartojanti, fizinė veikla, tokia kaip tvarkymasis, nervų sistemai gali būti reguliuojanti, nes ji nuspėjama, aiški ir leidžia pajusti, kad užduotis baigta“, – sakė Holly Schiff.

    Zen vienuolynuose tvarka laikoma ne tik buitine pareiga, bet ir praktikos dalimi. Vienuolis Shoukei Matsumoto rašė, kad kruopštus šventyklos erdvių valymas padeda ugdyti dėmesingumą ir santykį su aplinka, o pats procesas gali būti prasmingas net be siekio pasiekti tobulą rezultatą.

    „Mes nežiūrime į tvarkymąsi kaip į bandymą kontroliuoti aplinką, o kaip į rūpinimąsi savo buveine ir santykiu su pasauliu“, – sakė Shoukei Matsumoto.

    Jei tvarkymasis kelia pasipriešinimą, specialistai siūlo keisti ne užduotį, o požiūrį į ją. Vietoj ilgo darbų sąrašo verta susitelkti į procesą: judesio ritmą, vandens temperatūrą, kvapus, garsus, trumpą laiko atkarpą. Toks dėmesio perkėlimas dažnai priartina veiklą prie sąmoningumo treniruotės.

    Psichologai taip pat atkreipia dėmesį, kad užplūstantis „per didelio darbo“ jausmas dažnai kyla ne dėl pačių dulkių ar daiktų, o dėl to, ką tai simbolizuoja: laiko spaudimo, savikritikos, gėdos ar įsitikinimo, kad būtina viską sutvarkyti idealiai. Tokiais atvejais padeda itin mažas pirmas žingsnis, pavyzdžiui, vienas stalas ar viena lentyna, nes svarbiausia yra pradėti, o ne aprėpti viską iš karto.

    Naujausiose psichologinėse rekomendacijose apie streso valdymą vis dažniau pabrėžiama paprastų rutinų svarba: miegas, judėjimas, aiški dienotvarkė ir kasdieniai, lengvai pamatuojami veiksmai. Tvarkymasis čia tinka ypač gerai, nes suteikia greitą grįžtamąjį ryšį ir gali tapti trumpu, praktišku būdu sugrįžti į „čia ir dabar“ būseną.

  • Ukmergės miesto šventės žemėlapis: koncertai, mugė, maistas ir vaikų erdvės vienoje schemoje

    2026 metų gegužės 23 dieną Ukmergėje vyks miesto šventė, o renginio organizatoriai kviečia dalyvius iš anksto susipažinti su šventės žemėlapiu. Schema skirta greitai orientuotis, kur įsikūrusios pagrindinės veiklų zonos ir patogiausi patekimo maršrutai.

    Žemėlapyje aiškiai sužymėtos koncertų erdvės, prekybinės mugės vieta ir maisto zona, kad atvykus nereikėtų gaišti laiko ieškant norimų renginių. Tai ypač aktualu piko valandomis, kai didesniuose srautuose sudėtingiau susiorientuoti ir greitai pasiekti konkrečią vietą.

    Taip pat numatytos vaikų pramogų ir edukacijų erdvės, todėl šeimos gali iš anksto susiplanuoti laiką ir judėjimą tarp skirtingų veiklų. Organizatoriai rekomenduoja maršrutą susidėlioti dar prieš atvykstant, kad būtų paprasčiau suderinti koncertus, apsilankymą mugėje ir poilsį maisto zonoje.

    Ukmergės miesto šventė šiemet pristatoma pavadinimu „Vasara bus rytoj“, o žemėlapis tampa vienu pagrindinių įrankių patogiam renginio planavimui. Atvykstantiems patariama įvertinti, kad skirtingos veiklos gali vykti keliose miesto erdvėse, todėl pravartu numatyti laiko perėjimams.

  • Gydytojai įspėja: vienas žodis gali kainuoti moterims gyvybę per infarktą

    Gydytojai įspėja: vienas žodis gali kainuoti moterims gyvybę per infarktą

    Moteris atvyksta į priėmimą jausdama dusulį, prakaitavimą ir skausmą nugaroje ties mente, kuris plinta į kairę ranką. Tyrimai neparodo aiškių pakitimų, todėl ji išleidžiama namo. Kitą dieną simptomai priskiriami nerimui, o naktį ištinka infarktas.

    Tokia istorija nėra išimtis. Kardiologai ir visuomenės sveikatos tyrėjai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad moterų patiriami infarkto simptomai vis dar per dažnai nuvertinami, o diagnostika ir gydymas vėluoja, nors širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena pagrindinių moterų mirties priežasčių.

    Probleminis terminas medicinoje

    Viena iš priežasčių, dėl kurių moterų būklė kartais įvertinama netiksliai, siejama su terminu „atipiniai“ simptomai. Taip dešimtmečius buvo vadinami požymiai, kurie dažniau pasitaiko moterims arba pasireiškia ne taip, kaip stereotipiškai vaizduojamas infarktas.

    Medikai pabrėžia, kad tai klaidinantis požiūris, nes simptomai, kurie paliečia maždaug pusę gyventojų, savaime negali būti laikomi retais ar neįprastais. Be to, naujesni tyrimai rodo, kad pagrindinis simptomas abiem lytims dažnai sutampa.

    Ką rodo naujesni tyrimai

    Stebėjimo tyrimai ir klinikiniai darbai rodo, kad daugiau nei 90 proc. tiek moterų, tiek vyrų infarkto metu vis tiek patiria krūtinės skausmą ar diskomfortą. Skirtumas tas, kad moterims dažniau kartu pasireiškia pykinimas, dusulys, neįprastas nuovargis, žandikaulio skausmas ar skausmas tarp menčių.

    Toks simptomų derinys kartais nukreipia mintį ne į širdį, o į stresą, nerimą ar virškinimo sutrikimus, ypač jei elektrokardiograma ar pirminiai kraujo tyrimai iš pradžių neparodo ryškaus pokyčio. Dėl to didėja rizika, kad pacientė bus išleista per anksti, o gydymas bus pradėtas per vėlai.

    Specialistai taip pat primena, kad infarktas ne visada būna staigus ir „kino vertas“ skausmas. Jis gali būti lėtesnis, bangomis stiprėjantis, pasireikšti spaudimu, sunkumu krūtinėje ar tiesiog nepaaiškinamu oro trūkumu, todėl dalis žmonių delsia kreiptis pagalbos.

    Kodėl moterys vis dar nukenčia dažniau

    Tyrimai įvairiose šalyse rodo, kad moterims, palyginti su vyrais, rečiau skiriami kai kurie standartiniai sprendimai ūmios būklės metu, o pats diagnostikos procesas neretai pradedamas nuo „tipinių“ požymių atpažinimo. Jei klinikinis vaizdas neatitinka įprasto šablono, padidėja klaidos tikimybė.

    Prie problemos prisideda ir istorinė medicinos tyrimų kryptis, kai daugelis senesnių širdies ligų tyrimų buvo labiau orientuoti į vyrus, todėl vėliau suformuotos rekomendacijos ne visada pakankamai tiksliai atspindėjo moterų rizikas. Pastaraisiais metais gairės ir mokymai keičiasi, tačiau praktikoje pokyčiai vyksta lėčiau.

    Gydytojai ragina tiek pacientus, tiek sveikatos priežiūros specialistus vertinti simptomus plačiau ir neignoruoti naujų, nepaaiškinamų pojūčių. Jei atsiranda krūtinės diskomfortas, dusulys, staigus silpnumas, pykinimas ar neįprastas skausmas viršutinėje kūno dalyje, saugiausia skubiai kreiptis medicinos pagalbos ir nevykti į ligoninę savarankiškai.

  • Ukmergės „Konteinerio krata“ parodė rūšiavimo spragas: kodėl plastiko konteineris ne viskam

    Ukmergėje surengtas viešas socialinis eksperimentas „Konteinerio krata“ atskleidė, kad net ir nuolat rūšiuojantys gyventojai dažnai suklysta. Specialiai renginiui buvo išverstas plastiko konteinerio turinys ir vietoje, gyvai, perrūšiuotos atliekos.

    Iniciatyvą kartu su Ukmergės rajono savivaldybe įgyvendino pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“. Eksperimento tikslas buvo ne bausti, o praktiškai parodyti, kas iš tiesų turėtų patekti į pakuočių konteinerius ir kodėl priemaišos trukdo perdirbimui.

    Tarp tinkamai išmestų pakuočių specialistai rado statybinių atliekų, elektronikos prietaisų, laidų, pjūklo diską, taip pat buities daiktų, kurie nėra pakuotės. Tokios priemaišos apsunkina rūšiavimo linijų darbą, didina atmetimų dalį ir mažina tikimybę, kad surinkta žaliava bus perdirbta.

    „Žaliojo taško“ atstovai pabrėžia, kad dažniausia klaida kyla iš paprasto nesusipratimo: plastiko konteineris neretai suprantamas kaip skirtas visiems plastikiniams daiktams. Tačiau pakuočių tvarkymo sistema yra sukurta pakuotėms, o ne žaislams, buities reikmenims ar kitoms ne pakuotėms priskiriamoms atliekoms.

    „Praktikoje plastiko konteineris neretai tampa vieta viskam, kas pagaminta iš plastiko, tačiau schema sukurta būtent pakuočių atliekoms, o ne kitiems daiktams“, – sakė „Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė.

    Eksperimentas tapo ir priminimu, kad rūšiavimo sėkmę lemia ne tik surenkamas kiekis, bet ir kokybė. Netinkamai įmestos atliekos gali užteršti visą partiją, todėl dalis potencialiai perdirbamų pakuočių galiausiai keliauja į mišrias atliekas arba apdorojimą, kuris negrąžina jų į žiedinę ekonomiką.

    Renginyje akcentuota paprasta taisyklė: į plastiko konteinerį turėtų patekti pakuotės, o ne bet koks plastikinis daiktas. Popierius ir kartonas keliauja į popieriaus konteinerį, stiklinės pakuotės į stiklui skirtą, o likusios pakuotės paprastai metamos į plastiko konteinerį pagal savivaldybėje taikomą surinkimo tvarką.

    „Rūšiavimo sistema paremta ne medžiaga, o pakuotės principu“, – sakė A. Burbaitė.

    Ukmergės rajono savivaldybės atstovai pabrėžė, kad svarbiausia šiandien yra gyventojų švietimas ir aiški, patogi infrastruktūra. Pasak jų, konteinerių prieinamumas ir reguliarus aptarnavimas yra būtinos sąlygos, tačiau ne mažiau svarbus ir žmonių įprotis stabtelėti prieš išmetant ir įvertinti, ar tai tikrai pakuotė.

    Po „Konteinerio kratos“ tinkamai ir netinkamai išrūšiuotos atliekos buvo sudėtos į skaidrius konteinerius ir paliktos viešoje erdvėje kaip edukacinė instaliacija. Organizatoriai tikisi, kad vizualus palyginimas padės gyventojams greičiau įsiminti dažniausias klaidas ir jų išvengti kasdienybėje.

  • PSO: beveik 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti – du įpročiai lemia beveik pusę rizikos

    PSO: beveik 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti – du įpročiai lemia beveik pusę rizikos

    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) mokslininkų apžvalga rodo, kad didelė dalis vėžio atvejų nėra neišvengiami: 2022 metais maždaug 38 proc. naujų diagnozių visame pasaulyje siejosi su pakeičiamais rizikos veiksniais. Tai reiškia, kad milijonų susirgimų būtų galima išvengti mažinant žinomus pavojus, stiprinant prevenciją ir laiku taikant medicinines priemones.

    Analizėje vertinta 30 modifikuojamų veiksnių grupė, apimanti elgseną, aplinką, profesines rizikas ir infekcijas. Daugiausia prevenciškai paveikiamų atvejų teko trims lokalizacijoms: plaučių, skrandžio ir gimdos kaklelio vėžiui, kurie kartu sudarė beveik pusę su pakeičiamais veiksniais susijusių atvejų.

    Du įpročiai išsiskiria labiausiai

    Pagrindinis prevencinis veiksnys išlieka tabako rūkymas. PSO skaičiavimu, 2022 metais jis buvo susijęs su 15 proc. visų naujų vėžio atvejų, o vyrų grupėje rūkymo indėlis buvo dar didesnis ir siekė 23 proc.

    Antrą vietą tarp gyvenimo būdo veiksnių užėmė alkoholio vartojimas: jis sudarė apie 3,2 proc. visų naujų atvejų, tai yra maždaug 700 000 diagnozių. Tyrėjai taip pat įvertino, kad rūkymas ir alkoholis kartu sudaro apie 48 proc. visų prevenciškai išvengiamų vėžio atvejų.

    „Šis reikšmingas tyrimas išsamiai įvertina pasaulinę išvengiamo vėžio naštą ir pirmą kartą kartu su elgsenos, aplinkos bei profesiniais veiksniais įtraukia ir infekcines vėžio priežastis“, – sakė PSO medicinos epidemiologė ir viena iš analizės autorių Isabelle Soerjomataram.

    Ką keičia aplinka ir infekcijos

    Be individualių įpročių, svarbūs ir aplinkos veiksniai, ypač oro tarša, kurios poveikis skiriasi pagal regionus. Pavyzdžiui, Rytų Azijoje apie 15 proc. moterų plaučių vėžio atvejų siejama su oro tarša, o Šiaurės Afrikoje ir Vakarų Azijoje apie 20 proc. vyrų plaučių vėžio atvejų taip pat priskiriama šiam veiksniui.

    Infekcijos sudarė maždaug 10 proc. naujų vėžio atvejų, o moterų grupėje ryškiausia prevenciškai valdoma priežastis buvo didelės rizikos žmogaus papilomos viruso infekcija, galinti lemti gimdos kaklelio vėžį. PSO pabrėžia, kad vakcina nuo žmogaus papilomos viruso yra viena efektyviausių priemonių mažinti šios lokalizacijos vėžio naštą, tačiau skiepijimo aprėptis daugelyje šalių vis dar nepakankama.

    Skrandžio vėžio atvejų našta didesnė tarp vyrų ir dažnai siejama su rūkymu bei infekcijomis, kurioms palankios sąlygos susidaro dėl perpildytų gyvenimo sąlygų, prastesnės sanitarijos ir ribotos prieigos prie švaraus vandens. Tai rodo, kad prevencija apima ne tik asmeninius sprendimus, bet ir visuomenės sveikatos infrastruktūrą.

    Kodėl prevencija vėl grįžta į pirmą planą

    PSO išvada aiški: rizikos veiksnių mažinimas yra viena galingiausių priemonių mažinti vėžio naštą. Praktikoje tai reiškia griežtesnę tabako kontrolę, alkoholio žalos mažinimo politiką, oro taršos mažinimą, darbo saugos stiprinimą ir infekcijų prevenciją skiepais bei patikromis.

    „Spręsdami šias išvengiamas priežastis turime vieną didžiausių galimybių sumažinti pasaulinę vėžio naštą“, – sakė PSO vėžio kontrolės komandos vadovas André Ilbawi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad prevencija reikalauja ne vien individualios valios: būtinos nuoseklios politinės priemonės, ilgalaikės investicijos ir sprendimai, pritaikyti skirtingų regionų rizikos profiliams. Tačiau pagrindinė žinutė išlieka paprasta: reikšminga dalis vėžio atvejų gali būti sustabdyta dar prieš jiems prasidedant.

  • Ukmergė pasipuošė miesto šventei: girliandos alėjose ir vėliavėlės Kauno gatvėje

    Ukmergė artėjant miesto šventei jau įgavo ryškesnį veidą: pagrindinėse erdvėse atsirado vasariški papuošimai, o miestas kviečia gyventojus ir svečius pajusti šventinę nuotaiką dar iki renginių pradžios.

    Atvykstančius pasitinka papuošti miesto riboženkliai, kurie tampa pirmuoju ženklu, kad Ukmergėje prasideda pasiruošimas šventei. Savivaldybės teigimu, akcentas šiemet skiriamas lengvai atpažįstamiems, miestą vienijantiems simboliams ir spalvoms.

    Kur labiausiai matyti papuošimai?

    Spalvotos girliandos papuošė Vienuolyno alėją ir Pilies parką – tai vienos labiausiai lankomų pasivaikščiojimų vietų, todėl dekoracijos čia kuria jaukią ir žaismingą atmosferą tiek dieną, tiek vakare.

    Šventinė nuotaika sustiprinta ir Kęstučio aikštėje bei Kauno gatvėje, kur ant apšvietimo stulpų pritvirtintos Ukmergės miesto vėliavėlės. Toks sprendimas vizualiai sujungia kelias svarbias miesto zonas ir padeda išlaikyti vientisą šventės temą.

    Ką tai reiškia miestui?

    Miesto puošimas prieš didesnius renginius dažnai tampa ne tik estetiniu, bet ir bendruomeniniu signalu: šventė prasideda anksčiau nei programa scenoje. Ukmergėje tai ypač juntama centriniuose maršrutuose, kur papuošimai keičia kasdienį vaizdą ir primena apie artėjančias susitikimų, pasivaikščiojimų ir bendrystės dienas.

    Savivaldybės administracija kviečia ukmergiškius ir miesto svečius pasivaikščioti papuoštomis erdvėmis, užfiksuoti šventinį miestą nuotraukose ir į šventės nuotaiką įsitraukti dar prieš pagrindinius renginius.

    Tekstas parengtas pagal savivaldybės pateiktą informaciją. Nuotraukų autorius Dainius Vytas.