CP v2

Blog

  • Telšiuose šaukiamas savivaldybės tarybos posėdis: kada ir kur stebėti transliaciją gyventojams

    Telšių rajono savivaldybė praneša, kad 2026 metų gegužės 28 dieną 13 valandą šaukiamas savivaldybės tarybos posėdis. Jis vyks Telšių rajono savivaldybės salėje, Žemaitės g. 14, Telšiuose.

    Gyventojai ir suinteresuotos bendruomenės kviečiami sekti posėdžio eigą ir aktualius sprendimus, kurie svarstomi savivaldybės taryboje. Tokiuose posėdžiuose paprastai aptariami klausimai, susiję su savivaldybės biudžetu, vietos paslaugomis ir strateginiais projektais.

    Su posėdžio darbotvarke bus galima susipažinti Telšių rajono savivaldybės interneto svetainėje. Savivaldybė taip pat nurodo, kad posėdžio transliacija bus prieinama tiesiogiai internetu.

    Tiesioginę tarybos posėdžio transliaciją numatyta stebėti savivaldybės interneto svetainėje, naudojantis vaizdo transliacijos puslapiu. Tai leidžia gyventojams sekti svarstymus nuotoliniu būdu ir operatyviai sužinoti apie priimtus sprendimus.

    Pranešimą pasirašė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus. Savivaldybė ragina gyventojus informaciją tikrinti oficialiuose kanaluose, nes darbotvarkė ir techninė transliacijos informacija gali būti tikslinama.

  • Telšių rajono taryba rinksis gegužės 28 dieną: spręs dėl dviračių takų, ežerų ir darželių

    2026 metais gegužės 28 dieną 13.00 valandą vyks Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jis rengiamas Telšių rajono savivaldybės Didžiojoje salėje ir vyks kontaktiniu būdu.

    Darbotvarkėje numatyti sprendimai, susiję su savivaldybės investicijomis, vietos infrastruktūra, švietimo įstaigomis ir socialine parama. Dalis klausimų apima projektų finansavimą ir savivaldybės prisidėjimą prie regioninių iniciatyvų, kurios dažnai įgyvendinamos kartu su valstybės ir Europos Sąjungos fondais.

    Verslas ir investicijos

    Posėdyje planuojama tvirtinti 2026 metų smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtros programos sąmatą. Tokios programos savivaldybėms paprastai leidžia skirti tikslines lėšas paramai verslui, bendruomeninėms iniciatyvoms ir vietos ekonomikos aktyvinimui.

    Taip pat numatyta svarstyti kelis su viešąja infrastruktūra susijusius projektus, kuriems reikalingas tarybos pritarimas ir finansavimas. Tarp jų yra Telšių lopšelio-darželio „Berželis“ plėtra bei dviračių infrastruktūros plėtros sprendimai skirtingose miesto gatvėse.

    Masčio ir Germanto ežerai

    Reikšminga darbotvarkės dalis skirta gamtinėms teritorijoms ir lankytinų vietų pritaikymui. Taryba svarstys sprendimus dėl Germanto ežero pritaikymo lankymui, taip pat dėl pietinės Masčio ežero dalies ir rytinės Masčio ežero pakrantės atgaivinimo, pritaikant bendruomenės poreikiams.

    Numatytas ir projektas, apimantis rekreacinės teritorijos palei Masčio ežero pakrantę atgaivinimą nuo Žemaičių kaimo muziejaus per Malūno gatvę iki Telšių miesto ribos. Tokie sprendimai dažnai apima takų, apšvietimo, mažosios architektūros, privažiavimų ir poilsio infrastruktūros atnaujinimą, todėl gyventojams tai gali turėti tiesioginį poveikį kasdieniam laisvalaikiui.

    Turto, kelių ir paslaugų klausimai

    Vietinio ūkio darbotvarkėje numatyta tvirtinti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės ir vietinės rinkliavos ginčų bei skundų nagrinėjimo taisykles. Tokie aprašai savivaldybėms svarbūs, nes aiškiai apibrėžia gyventojų teises, terminus ir nagrinėjimo tvarką, kai kyla nesutarimų dėl paslaugų ar mokesčių.

    Taip pat planuojami sprendimai dėl valstybės nekilnojamojo turto perėmimo savivaldybės nuosavybėn, turto perdavimo panaudos pagrindais bendruomenėms ir įstaigoms bei žemės nuomos klausimai, įskaitant nuomos sutarčių nutraukimus ir pakeitimus. Atskiras klausimas numato leidimą įsigyti M3 klasės transporto priemonę, tai yra mikroautobusą.

    Švietimo srityje taryba svarstys ankstesnių sprendimų pakeitimus, susijusius su mokymo lėšų paskirstymo tvarka ir bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planu. Socialinėje srityje numatyta tvirtinti piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą ir keisti sprendimą dėl nepanaudotų biudžeto lėšų panaudojimo socialinės apsaugos sritims finansuoti.

  • Telšių savivaldybė skelbia Telšių centro „Viltis“ maitinimo paslaugų pirkimą: terminas birželio 1 dieną

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą, susijusį su Telšių centro „Viltis“ maitinimo paslaugomis. Pirkimas registruotas numeriu 8 005 124, o tiekėjai kviečiami teikti pasiūlymus iki nustatyto termino.

    Pagal savivaldybės pateiktą informaciją, pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo pabaiga numatyta 2026 metų birželio 1 dieną 14:00 vietos laiku. Tikslios pirkimo sąlygos, reikalavimai tiekėjams ir vertinimo kriterijai skelbiami viešųjų pirkimų sistemoje.

    Tokie maitinimo paslaugų pirkimai paprastai apima ne tik kasdienio maisto tiekimą, bet ir kokybės, maisto saugos, alergijų valdymo bei pristatymo organizavimo reikalavimus. Praktikoje savivaldybės dažnai akcentuoja atitiktį higienos normoms, tiekimo patikimumą ir aiškiai pagrįstą kainodarą.

    Savivaldybė taip pat ragina tiekėjus, norinčius operatyviai gauti informaciją apie naujai skelbiamus pirkimus, pateikti savo kontaktus elektroniniu paštu. Tokia praktika leidžia įmonėms greičiau sureaguoti į skelbimus, tačiau dalyvavimui vis tiek būtina vadovautis oficialiai viešųjų pirkimų sistemoje paskelbta informacija.

  • Telšių rajonas ruošiasi oro pavojui: peržiūrės priedangas, sirenas ir mokyklų veiksmų planus

    Rytų Lietuvoje šią savaitę kelis kartus paskelbti oro pavojaus signalai priminė, kad ekstremalios situacijos metu lemia ne vien perspėjimas, bet ir aiškus gyventojų veiksmų planas. Telšių rajono savivaldybė teigia stiprinanti pasirengimą galimoms grėsmėms ir peržiūrinti, ar rajonas galėtų sklandžiai reaguoti, jei panašūs signalai pasiektų ir Žemaitiją.

    Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos konferencijoje, kurioje aptartas pasirengimas mobilizacijai, o vėliau sukvietė atsakingas institucijas į pasitarimą savivaldybėje. Susitikime siekta įvertinti esamą situaciją, patikrinti veiksmų algoritmus ir susitarti, ką būtina sustiprinti artimiausiu metu.

    Priedangos: svarbi ne tik vieta

    Pasitarime pristatyta informacija apie mieste įrengtas priedangas ir jų poreikio vertinimą. Savivaldybė akcentuoja, kad realus žmonių pasiskirstymas krizės metu gali skirtis nuo deklaruojamo: dalis gyventojų gali būti išvykę, darbe kitose vietovėse arba rinktis slėptis namų rūsiuose ir pastatų vidinėse patalpose.

    Vis dėlto vien priedangų sąrašo neužtenka, jei pavojui kilus jos nėra laiku pasiekiamos arba neatsidaro. Meras pavedė dar kartą peržiūrėti priedangų būklę, jų pasiekiamumą, atidarymo tvarką, atsakingų asmenų kontaktus ir praktinį pasirengimą veikti gavus perspėjimą.

    „Tokiose situacijose negali būti nei delsimo, nei nežinojimo. Kiekviena atsakinga grandis turi žinoti savo veiksmus, o gyventojai – kur ieškoti informacijos ir kur slėptis“, – sakė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus.

    Atskiras dėmesys skirtas daugiabučių namų rūsiams, kurių atidarymą ir naudojimą pavojaus atveju sprendžia namų administratoriai, bendrijos arba savininkai. Savivaldybė primena, kad jei oficiali priedanga nėra šalia, saugesnės alternatyvos yra rūsiai, vidinės patalpos be langų ir kitos nuo išorės poveikio labiau apsaugotos vietos.

    Sirenų sistema ir pranešimai į telefonus

    Gyventojai apie pavojų būtų perspėjami per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, siunčiant pranešimus į mobiliuosius telefonus ir įjungiant sirenas. Savivaldybės pateiktais duomenimis, rajone esančios sirenos yra patikrintos ir veikiančios, tačiau šiuo metu jos valdomos decentralizuotai, todėl jas reikia įjungti atskirai.

    Meras pasiūlė įvertinti galimybę sirenų sistemą centralizuoti, kad pavojaus atveju jos būtų aktyvuojamos greičiau ir paprasčiau. Tokia kryptis atitinka ir bendrą savivaldybių praktiką, kai siekiama mažinti sprendimų grandinę bei priklausomybę nuo rankinio įjungimo.

    Mokyklos, informacija ir gyventojų pasirengimas

    Pasitarime aptartas ir ugdymo įstaigų pasirengimas: akcentuota, kad taisyklės turi būti aiškios ne tik dokumentuose, bet ir praktiškai suprantamos darbuotojams, mokiniams bei tėvams. Meras pasiūlė kitą savaitę sukviesti ugdymo įstaigų vadovus atskiram susitikimui, kuriame būtų įvertinta, ar veiksmų planai pakankamai konkretūs.

    Savivaldybė ragina gyventojus iš anksto pasirūpinti patikimais informacijos šaltiniais ir krizės metu vadovautis tik oficialiais pranešimais. Taip pat pabrėžiama būtinybė neplatinti nepatikrintos informacijos ir iš anksto žinoti artimiausią slėptuvę ar kitą saugią vietą.

    Telšių rajono savivaldybė praneša, kad atnaujins komunikaciją apie pasirengimą galimiems pavojams ir dažniau teiks praktinę informaciją gyventojams. Pasak savivaldybės, pasirengimas prasideda dar iki pavojaus signalo, todėl svarbiausia yra iš anksto suderinti atsakomybes, patikrinti priemones ir užtikrinti aiškią informavimo tvarką.

  • Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms: ką būtina turėti namuose ir kur ieškoti artimiausios priedangos

    Augant saugumo rizikoms regione, vis daugiau gyventojų ieško aiškių atsakymų, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne panika, o konkretus planas: kur susitikti su artimaisiais, kaip susisiekti ir ką turėti namuose pirmosioms paroms.

    Rekomenduojama iš anksto susitarti dėl šeimos veiksmų: kas pasiima vaikus, kur susitinkama nutrūkus ryšiui ir kokiu maršrutu judama iki saugesnės vietos. Taip pat verta turėti užrašytus svarbiausius telefono numerius, nes kritiniais atvejais mobilusis ryšys ar internetas gali sutrikti.

    Kas turėtų būti namuose?

    Pasirengimo pagrindas yra atsargos kelioms paroms, kad prireikus būtų galima išbūti namuose ar greitai išvykti. Praktikoje tai reiškia geriamąjį vandenį, ilgiau negendantį maistą, pirmosios pagalbos priemones ir būtiniausius vaistus, ypač jei šeimoje yra lėtinių ligų.

    Ne mažiau svarbūs daiktai, kurie padeda veikti dingus elektrai ar ryšiui: prožektorius, baterijos, įkrauta išorinė baterija telefonui, radijas, grynieji pinigai, asmens dokumentų kopijos. Jei šeimoje yra kūdikių ar augintinių, atsargos turi būti pritaikytos ir jų poreikiams.

    Kur pasislėpti ir ką daryti oro pavojaus metu?

    Prieš krizei prasidedant verta iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausios priedangos ar kolektyvinės apsaugos statiniai, ir įvertinti, kiek laiko užtruktų iki jų nueiti. Gyventojams rekomenduojama pasirinkti kelias alternatyvas, nes vienas maršrutas gali būti neprieinamas.

    Oro pavojaus atveju svarbiausia kuo greičiau pereiti į saugesnę vietą ir laikytis oficialių institucijų nurodymų. Jei esate viduje, prioritetas teikiamas patalpoms be langų, o atsidūrus lauke reikia nedelsiant ieškoti artimiausios pastogės ir vengti atvirų erdvių.

    Branduolinė ar radiologinė avarija: ką žinoti iš anksto?

    Branduolinės ar radiologinės avarijos atveju didžiausią reikšmę turi laikas ir aiškūs veiksmai, mažinantys apšvitą. Ekspertai akcentuoja principą likti patalpose, sandarinti patalpas, sekti oficialią informaciją ir nevartoti nepatikrintų produktų ar vandens, jei yra paskelbtos rekomendacijos.

    Jodo preparatai neturėtų būti vartojami savarankiškai ir iš anksto, nes jie skirti tik konkrečioms situacijoms ir tik tada, kai tai nurodo atsakingos institucijos. Patikimiausia strategija yra iš anksto susipažinti su oficialiomis gairėmis ir turėti planą, kaip elgtis gavus perspėjimą.

    Daugiausia naudos duoda pasirengimas, kurį galima padaryti šiandien: atsinaujinti šeimos planą, susirinkti būtiniausių daiktų krepšį ir pasitikrinti artimiausias priedangas žemėlapyje. Tokie veiksmai padeda sutrumpinti sprendimų laiką, kai situacija tampa nebe teorinė, o reali.

  • JSW pasirašė susitarimą dėl išeitinių: 2026 metais vienkartinės išmokos daugiau nei 1 000 darbuotojų

    JSW pasirašė susitarimą dėl išeitinių: 2026 metais vienkartinės išmokos daugiau nei 1 000 darbuotojų

    Lenkijos valstybinė institucija patvirtino, kad su Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pasirašyta sutartis, numatanti vienkartinių išeitinių išmokų finansavimą darbuotojams. Apie tai radijo eteryje pranešė Valstybės turto ministerijai vadovaujantis Wojciechas Balczunas, pabrėžęs, kad sprendimas priimtas ir įformintas.

    Pagal pristatytą planą 2026 metais vienkartines išmokas turėtų gauti daugiau nei 1 000 žmonių, o artimiausiu etapu, gegužę, jos numatytos 560 darbuotojų. Bendra šiam tikslui skirta suma siekia apie 117 000 000 eurų, jei perskaičiuojama iš 500 000 000 zlotų pagal pastarųjų metų vidutinį kursą.

    „Sprendimas priimtas, o sutartis dėl vienkartinių išeitinių išmokų finansavimo yra pasirašyta“, – sakė Wojciechas Balczunas.

    Paklaustas, kiek darbuotojų turi palikti bendrovę, kad ji stabilizuotų veiklą, ministras nurodė, jog restruktūrizavimo planas baigiamas derinti. Jo teigimu, viešojoje erdvėje skamba vertinimai, kad kelių tūkstančių etatų mažinimas gali būti ne paskutinis žingsnis, tačiau pati restruktūrizavimo kryptis iš esmės nekvestionuojama.

    Kas leidžia mokėti išmokas?

    Teisinis pagrindas tokioms priemonėms atsirado tuomet, kai 2025 metų pabaigoje valdžia JSW pritaikė akmens anglių kasybos veiklą reglamentuojančias nuostatas. Tai atvėrė galimybę nuo 2026 metų sausio 1 dienos taikyti vadinamąsias kalnakasių atostogas ir vienkartines išmokas kaip priemonę mažinti užimtumą.

    Pagal galiojančią tvarką įmonė turi pasirašyti finansavimo sutartį su ministru, atsakingu už energetinių žaliavų ūkį. Būtent šis formalus žingsnis ir buvo esminė sąlyga, kad išmokos galėtų būti realiai pradėtos mokėti.

    Restruktūrizavimo fonas

    JSW dar 2025 metų rudenį įspėjo apie riziką prarasti finansinį likvidumą 2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje. Reaguodama į tai, grupė pradėjo restruktūrizavimą, orientuotą į sąnaudų mažinimą ir grupės struktūros supaprastinimą.

    Pranešama, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį JSW grupė patyrė apie 144 000 000 eurų nuostolį, perskaičiuojant iš maždaug 615 900 000 zlotų. Tai sustiprino spaudimą spartinti pertvarką ir ieškoti sprendimų, kurie sumažintų finansinę naštą artimiausiais ketvirčiais.

    Energetikos ir pramonės analitikai pažymi, kad tokio tipo programos dažnai derinamos su platesniais sektoriaus pokyčiais, kai anglies pramonė Europoje susiduria su struktūriniu paklausos mažėjimu, griežtesne klimato politika ir investuotojų spaudimu mažinti taršą. Dėl to įmonėms vis dažniau tenka derinti socialines garantijas darbuotojams ir finansinio tvarumo priemones.

  • NASK Varšuvoje statys kibernetinio saugumo centrą: investicija už apie 84 mln. eurų

    NASK Varšuvoje statys kibernetinio saugumo centrą: investicija už apie 84 mln. eurų

    Lenkijos valstybinis tyrimų institutas NASK kartu su Skaitmeninimo ministerijos ir Varšuvos miesto atstovais paskelbė apie naujo Kibernetinio saugumo centro statybas. Projektas pristatomas kaip viena didžiausių šalies investicijų, skirtų sustiprinti nacionalinę kibernetinę gynybą ir atsparumą hibridinėms grėsmėms.

    Naujas pastatas planuojamas Varšuvos Pragos-Puolnoc rajone, Lapkričio 11-osios gatvėje. Keturių aukštų centre numatytos biurų erdvės, auditorija, specializuotos laboratorijos ir analitinės patalpos, pritaikytos šimtams ekspertų darbui.

    Ką darys naujasis centras?

    Skelbiama, kad centro branduolį sudarys nacionaliniai duomenų atkūrimo ir operacinio kibernetinio saugumo padaliniai. Taip pat planuojamos modernios laboratorijos, kuriose būtų atliekami tyrimai, susiję su dirbtinio intelekto sistemų saugumu ir kibernetinio saugumo sertifikavimu.

    Projekte taip pat įvardijamos pažangios testavimo kryptys, tarp jų ir programinės įrangos patikros metodai, skirti pažeidžiamumams aptikti, bei kova su kenkėjiška programine įranga. Tokios kompetencijos ypač svarbios, kai daugėja atakų prieš kritinę infrastruktūrą, viešąjį sektorių ir tiekimo grandines.

    Akcentas – hibridinės grėsmės

    Skaitmeninimo viceministras Pawełas Olszewskis pabrėžė, kad kibernetinei erdvei apsaugoti reikia ne tik žmonių, bet ir tinkamos infrastruktūros, kuri didintų NASK ir CERT Polska darbo efektyvumą. Jo teigimu, investicija turi padėti geriau reaguoti į kibernetines atakas, dezinformaciją ir kitus hibridinio poveikio veiksmus.

    „Ultramodernus NASK kibernetinio saugumo centras yra dar vienas žingsnis saugant Lenkijos skaitmeninę erdvę. Reikia infrastruktūros, kad NASK ir CERT Polska ekspertai galėtų dirbti dar veiksmingiau“, – sakė Pawełas Olszewskis.

    Numatoma projekto vertė siekia 360 mln. Lenkijos zlotų, tai yra apie 84 mln. eurų, o finansavimas planuojamas iš Europos Sąjungos fondų. Tokios apimties investicijos atspindi platesnę tendenciją Europoje: kibernetinis saugumas vis dažniau vertinamas kaip strateginė gynybos ir valstybės atsparumo dalis, reikalaujanti ilgalaikių pajėgumų, o ne vien pavienių technologinių sprendimų.

  • Statybininkų skolos toliau auga: vėluojančios sąskaitos smogia beveik visoms sektoriaus įmonėms

    Statybininkų skolos toliau auga: vėluojančios sąskaitos smogia beveik visoms sektoriaus įmonėms

    Naujausi BIG InfoMonitor tyrimo „Skaner MŚP“ duomenys rodo, kad atsiskaitymų vėlavimai statybų sektoriuje tapo beveik kasdienybe: su vadinamaisiais mokėjimų kamščiais susiduria 97 proc. įmonių. Tyrimo autoriai pažymi, kad beveik pusei bendrovių vėluojantys mokėjimai tiesiogiai blogina apyvartinių lėšų padėtį ir trukdo laiku dengti savo įsipareigojimus.

    Kovo pabaigoje 2026 metais statybų sektoriaus įsiskolinimai per metus padidėjo daugiau kaip 234 mln. zlotų, tai yra apie 54 mln. eurų, arba 4,1 proc. Bendra pradelstų įsipareigojimų suma priartėjo prie 6 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 1,4 mlrd. eurų.

    Kur skolos didžiausios?

    Didžiausią pradelstų skolų dalį sukaupia įmonės, užsiimančios pastatų statyba. Jų neapmokėtų įsipareigojimų vertė viršija 3 mlrd. zlotų, arba apie 700 mln. eurų, o tai rodo, kad būtent ši grandis yra jautriausia kainų ir paklausos svyravimams.

    Ataskaitoje akcentuojama, kad pastatų statybos segmentui ypač kenkia statybinių medžiagų kainų pokyčiai, darbo užmokesčio spaudimas ir žemas seniau sudarytų sutarčių pelningumas. Dalis projektų buvo pasirašyti esant aukštai infliacijai, todėl maržos iki šiol išlieka menkos.

    Dar viena probleminė sritis – specializuotus statybos darbus atliekančios įmonės. Tyrime nurodoma, kad finansiniai sunkumai paliečia daugiau kaip 31 000 šio segmento bendrovių, o jų pradelstos skolos viršija 2 mlrd. zlotų, tai yra apie 470 mln. eurų.

    Šis segmentas fiksuoja ir sparčiausią pradelstų įsipareigojimų augimą: per metus daugiau kaip 161 mln. zlotų, tai yra apie 37 mln. eurų, arba 8,5 proc. Tai signalizuoja, kad net ir esant atsargiam rinkos atsigavimui smulkesni rangovai bei subrangovai lieka labiausiai pažeidžiami.

    Pirmi atsigavimo ženklai, bet rizikos išlieka

    Nors įmonių, susiduriančių su mokėjimų problemomis, skaičius sumažėjo beveik 2 900, skolininkų registre vis dar yra arti 50 000 statybų sektoriaus bendrovių. Ataskaitoje pažymima, kad dalis mažiausių įmonių stabdo veiklą arba pasitraukia iš rinkos, prisitaikydamos prie sumažėjusio užsakymų srauto.

    Taip pat matyti, kad verslas atsargiau vertina naujas investicijas ir naujus kontraktus, ypač jei numatomi ilgi atsiskaitymo terminai. Kartu didesnė dalis įmonių stengiasi griežčiau vertinti partnerių mokumą ir mažinti riziką grandinėje.

    Ataskaitoje pateikiama, kad vidutiniškai vienai statybų įmonei tenka daugiau kaip 120 000 zlotų pradelstų įsipareigojimų, tai yra apie 28 000 eurų. Prieš metus šis vidurkis buvo apie 109 000 zlotų, arba maždaug 25 000 eurų, todėl skolos našta per metus išaugo ne tik bendroje statistikoje, bet ir vienai įmonei tenkančia suma.

    BIG InfoMonitor vyriausiasis analitikas dr. hab. Waldemaras Rogowskis pabrėžia, kad dalis įmonių ir toliau nuogąstauja dėl sąnaudų augimo, ypač energijos bei dujų kainų. Nors rinka rodo tam tikrus stabilizacijos ženklus, daugelis sutarčių vis dar vykdomos su minimalia pelno marža.

    Kodėl vėlavimai tapo norma?

    Analitikai išskiria, kad viena didžiausių statybų sektoriaus problemų – įprasta praktika atsiskaityti po termino. Tai ypač skaudžiai atsiliepia subrangovams, kuriems tenka finansuoti darbus iš savo apyvartinių lėšų, kol užsakovai ar pagrindiniai rangovai apmoka sąskaitas.

    „Mokėjimų kamščiai paliečia 97 proc. statybų sektoriaus įmonių, o vėlavimai iki 90 dienų, kuriuos nurodė 46 proc. bendrovių, neretai laikomi patogiu veiklos finansavimo būdu kitų sąskaita“, – sakė dr. hab. Waldemaras Rogowskis.

    Tyrimo įžvalgos rodo, kad net ir atsirandant atsigavimo požymių, atsiskaitymų disciplina lieka vienu esminių sektoriaus iššūkių. Kol mokėjimų terminai ir realūs apmokėjimo įpročiai nesikeis, skolos grandinėje ir toliau darys spaudimą įmonių likvidumui bei jų galimybėms stabiliai planuoti darbus.

  • Stażai Europos Parlamente: paraiškas galima teikti iki gegužės pabaigos, numatyta ir stipendija

    Stażai Europos Parlamente: paraiškas galima teikti iki gegužės pabaigos, numatyta ir stipendija

    Iki gegužės 31 dienos dar priimamos paraiškos į Europos Parlamento Roberto Schumano vardu pavadintas stažuotes, kurios prasidės spalio mėnesį. Tai viena geidžiamiausių praktikų Europos Sąjungos institucijose, tačiau atranka išlieka konkurencinga, o reikalavimai kandidatams – gana aiškiai apibrėžti.

    Stažuotė trunka penkis mėnesius ir gali vykti Briuselyje, Strasbūre, Liuksemburge arba Europos Parlamento ryšių biuruose valstybėse narėse. Tokia praktika dažnai laikoma patogiu startu norintiems karjeros ES politikoje, teisėje, komunikacijoje ar viešajame administravime.

    Kas gali pretenduoti?

    Paraiškas gali teikti Europos Sąjungos piliečiai nuo 18 metų, atitinkantys kalbų mokėjimo kriterijus. Paprastai tikimasi mokėti bent dvi ES oficialiąsias kalbas: vieną labai gerai, kitą gerai, o tai realiai dažnai reiškia gimtąją kalbą ir dar vieną plačiai vartojamą ES darbo kalbą.

    Taip pat būtinas bent bakalauro ar jam prilygintas išsilavinimas ir pažyma dėl neteistumo. Be to, stažuotė skirta tiems, kurie anksčiau ES institucijose ar agentūrose nėra dirbę ir nėra atlikę ilgesnės nei du mėnesiai praktikos, taip siekiant išlaikyti programą kaip įėjimo į profesinę sritį galimybę.

    Ką veikia stažuotojai?

    Stažuotojai gali būti priskiriami įvairioms Europos Parlamento sritims: nuo komunikacijos ir viešųjų ryšių iki vidaus ir užsienio politikos, teisės, finansų, administravimo ar su skaitmenine darbotvarke susijusių komandų. Praktikoje tai dažnai reiškia darbą su dokumentais, analize, renginių organizavimu, informacijos rengimu ir kasdienių procesų palaikymu.

    Stažuotojai taip pat stebi plenarinį darbą ir politinių grupių veiklą, o dirbantieji Briuselyje ar Liuksemburge gali turėti progą nuvykti į sesijas Strasbūre. Tai suteikia realų vaizdą, kaip priimami sprendimai ir kaip derinami skirtingų valstybių bei frakcijų interesai.

    Kokia finansinė dalis ir sąlygos?

    Europos Parlamentas nurodo, kad stažuotė yra apmokama, o mėnesinė stipendija siekia beveik 1 500 eurų. Iš šios sumos stažuotojai paprastai turi padengti apgyvendinimo ir kasdienes išlaidas, todėl planuojant dalyvavimą svarbu įvertinti gyvenimo kainas, ypač Briuselyje ir Liuksemburge.

    Programa taip pat pritaikoma žmonėms su negalia: jei nustatytas ilgalaikis sveikatos sutrikimas ir atitinkami kriterijai patvirtinami Europos Parlamento medicinos tarnybų, gali būti skiriamas papildomas priedas, kai kuriais atvejais siekiantis iki 50 proc. bazinės stipendijos.

    Nors stažuotė Europos Parlamente automatiškai negarantuoja darbo pasiūlymo, ji dažnai padeda sukaupti patirties, užmegzti profesinių ryšių ir geriau pasirengti vėlesnėms atrankoms. Panašias praktikas siūlo ir kitos ES institucijos, pavyzdžiui, Europos Komisija, kuri taip pat periodiškai renka stažuotojus į vadinamąją Blue Book programą.

  • Apleistas Maljorkos kazino virsta prabangiu viešbučiu: 175 mln. eurų projektas su paplūdimio klubu

    Apleistas Maljorkos kazino virsta prabangiu viešbučiu: 175 mln. eurų projektas su paplūdimio klubu

    Maljorkoje pradedamas ambicingas projektas, kuris ilgus metus apleistą Gran Casino de Mallorca pastatą pavers prabangiu viešbučiu ir paplūdimio klubu. Objektas istorijoje užima išskirtinę vietą: jis atidarytas 1978 metais, netrukus po to, kai Ispanijoje buvo panaikintas lošimų draudimas.

    Kasinas greitai tapo salos elito traukos centru, čia lankėsi įžymybės, politikai ir aristokratija. Vienas ryškiausių epizodų – 1979 metais surengta parodomoji Muhammado Ali ir Jimmy Elliso bokso kova, kuri ilgam įtvirtino vietos legendą.

    Pastatas stovi Calvià savivaldybėje, Sol de Mallorca rajone, ant jūros skardžio. 2011 metais kazino veikla buvo perkelta į Palmos prekybos ir pramogų zoną, o ankstesnė vieta pamažu nyko – nusidėvėjo ne tik pats kompleksas, bet ir aplinkinė infrastruktūra.

    Kas planuojama vietoje kazino?

    Teritoriją perimanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė Blasson Property skelbia apie kompleksinę transformaciją. Pagal viešai skelbiamą informaciją, čia turėtų iškilti elegantiškas viešbutis, kuriame būtų mažiausiai 100 kambarių, o bendra investicijų vertė siektų apie 175 milijonus eurų.

    Projektas apimtų ir papildomus objektus šalia pagrindinio pastato: numatomas sveikatingumo centras, o vietos žiniasklaida taip pat mini galimą privačios klinikos idėją. Taip pat planuojamas paplūdimio klubas, orientuotas į aukštesnes pajamas gaunančius poilsiautojus.

    Vienas įdomesnių sumanymų – istorinės funikulieriaus tipo trasos rekonstrukcija. Anksčiau ji jungė kazino su paplūdimiu, o atgaivinimas galėtų tapti tiek funkciniu sprendimu, tiek išskirtiniu projekto identiteto akcentu.

    Kodėl Maljorka tampa premium kryptimi?

    Tokio masto investicija siejama su platesne Maljorkos kryptimi – sala vis labiau pozicionuojama kaip premium turizmo centras Viduržemio jūros regione. Pastaraisiais metais čia daugėja aukštos klasės viešbučių, o dalis senesnių objektų perorientuojami į mažesnius, bet brangesnius butikinius formatus.

    Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad Maljorka vis dažniau taikosi į keliautojus, kurie renkasi aukštesnį komfortą, privatumą ir paslaugų paketą vienoje vietoje. Tokias tendencijas palaiko ir augantis ilgalaikių investicijų į prabangius būstus bei kurortinę infrastruktūrą srautas.

    Blasson Property veikia ne tik Ispanijoje, bet ir Meksikoje, o kartu su vystomais projektais įmonės turto portfelis vertinamas maždaug 2,2 milijardo eurų. Tarp pastarųjų darbų minima ir viešbučio Corso renovacija Ibizoje, kurios vertė siejama su maždaug 150 milijonų eurų investicijomis.