CP v2

Blog

  • Lenkijos oro uostai 2025 metais pasiekė rekordą: aptarnauta 66,1 mln. keleivių, augimas tęsiasi

    Lenkijos civilinės aviacijos institucija praneša, kad 2025 metais šalies oro uostai aptarnavo 66,1 mln. keleivių. Tai yra 11,7 proc. daugiau nei 2024 metais ir 26,6 proc. daugiau nei 2023 metais, rodant, kad rinka auga sparčiau, nei buvo prognozuota.

    Kartu didėjo ir skrydžių apimtys: keleivinių operacijų skaičius, palyginti su 2024 metais, išaugo apie 9 proc. Vidutinis keleivių skaičius viename reise taip pat augo nuo 140 iki 143, o tai rodo gerėjantį lėktuvų užpildymą.

    Augimą tempė tarptautiniai skrydžiai

    Didžiausią impulsą suteikė tarptautinis keleivių srautas: 2025 metais jis augo 12,4 proc., o ketvirtąjį ketvirtį – 13,5 proc. Tuo metu vidaus skrydžių rinka per metus beveik nekito, o metų pabaigoje net fiksuotas 10,1 proc. mažėjimas.

    Lenkijos institucijos taip pat akcentuoja palyginimą su Europos oro uostų rezultatais: 2025 metais šalies keleivių augimo tempas buvo didesnis nei daugelio Europos oro uostų, vertinant pagal ACI Europe skelbiamus rodiklius. Tai leidžia daryti išvadą, kad Lenkijos rinka po pandemijos atsigavo greičiau ir išlaikė pagreitį.

    „2025 metais keleivių skaičius viršijo net optimistinį 2024 metais parengtos prognozės scenarijų. Tai rodo, kad Lenkijos oro transporto rinka vystosi sparčiau, nei buvo manyta prieš dvejus metus“, – sakė Lenkijos civilinės aviacijos institucijos atstovas.

    Populiariausios kryptys ir miestai

    Reguliariuose tarptautiniuose skrydžiuose populiariausia kryptis išliko Jungtinė Karalystė, po jos rikiuojasi Italija ir Ispanija. 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį į Jungtinę Karalystę ir iš jos keliavo apie 2,07 mln. keleivių, į Italiją – apie 1,57 mln., į Ispaniją – apie 1,20 mln.

    Tarp kitų ryškesnių rinkų minimos Vokietija, Norvegija, Prancūzija, Nyderlandai, Danija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Švedija. Populiariausių miestų penketuke dominavo Londonas, taip pat išsiskyrė Milanas, Roma, Oslas ir Amsterdamas.

    Pastebima ir dar viena tendencija – didėjo vidutinis skrydžio atstumas: jis buvo apie 41 kilometrą ilgesnis nei 2024 metais ir 82 kilometrais didesnis nei 2023 metais. Tai gali reikšti, kad dalis keleivių dažniau rinkosi tolimesnes kryptis, o oro uostų maršrutų tinklas plėtėsi.

    Reguliarūs skrydžiai ir čarteriai augo skirtingu tempu

    Reguliarių skrydžių segmentas 2025 metais sudarė didžiausią srauto dalį: per metus aptarnauta 55,74 mln. keleivių, tai yra 11,4 proc. daugiau nei 2024 metais. Ketvirtąjį ketvirtį reguliariais reisais keliavo 13,5 mln. žmonių, arba 11,4 proc. daugiau nei prieš metus.

    Čarteriniai skrydžiai taip pat augo: 2025 metais jais keliavo 10,4 mln. keleivių, tai yra 13,1 proc. daugiau nei 2024 metais. Ketvirtąjį ketvirtį čarterių keleivių buvo 1,6 mln., o augimas per metus siekė 16,8 proc., kas atspindi stiprią kelionių paklausą atostogų kryptimis.

    Pirmąjį 2025 metų pusmetį Lenkijos oro uostai aptarnavo 29,7 mln. keliautojų, arba 11,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais. Per tą patį laiką skrydžių operacijų skaičius viršijo 215,7 tūkst. ir buvo 9,3 proc. didesnis nei metais anksčiau.

  • Pramonė pavydi gynybos sektoriaus SAFE mechanizmo: „Mes irgi kare“ – tik šįkart prekybos

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose verslo ir politikos atstovai diskutavo, kodėl Europos Sąjunga geba greitai sutelkti finansavimą gynybai, tačiau lėčiau reaguoja į pramonės konkurencingumo krizę. Pramonės lyderiai ragino sprendimus priimti greičiau, o biurokratines kliūtis mažinti taip pat ryžtingai, kaip tai daroma saugumo srityje.

    Diskusijų kontekste dažnai minėtas SAFE mechanizmas – Europos Sąjungos planas iki 2030 metų gynybos pajėgumams stiprinti suteikti iki 150 milijardų eurų palankiomis sąlygomis finansavimo. Verslo atstovai teigė, kad panašaus tempo ir masto instrumentų reikia ir civilinei pramonei, kuri spaudžiama augančių kaštų bei globalios konkurencijos.

    SAFE pavyzdys ir pramonės lūkesčiai

    „Bosch“ grupės vadovas Lenkijoje Rafałas Rudzińskis akcentavo, kad automobilių sektorius Europoje patiria struktūrinį sukrėtimą, o konkurencinė kova vis dažniau primena prekybos karą. Jo teigimu, be stiprios gamybos bazės Europa rizikuoja prarasti technologinį svorį, o sprendimų vilkinimas kainuos darbo vietas ir investicijas.

    „Atsiprašau, bet mes irgi kare. Tai prekybos karas“, – sakė Rafałas Rudzińskis.

    Jis priminė, kad paraleliai Briuselyje jau ne vienerius metus diskutuojama apie pramonės spartinimo iniciatyvas, kurių tikslas – greitesni leidimai, aiškesnės taisyklės ir investicijų skatinimas. Pramonės atstovų vertinimu, ilgai trunkantys procesai mažina Europos patrauklumą, ypač kai JAV ir Azijos šalys taiko agresyvesnes subsidijų ir pramonės politikos priemones.

    Lenkijos ir Vokietijos bendradarbiavimas

    Vokietijos ambasadorius Lenkijoje Miguelis Bergeris teigė, kad dabartinių geopolitinių grėsmių akivaizdoje Varšuva ir Berlynas vis geriau supranta, jog alternatyvos glaudesniam bendradarbiavimui nėra. Jis pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas yra saugumas, o gynybos pramonė tampa sritimi, kurioje reikalingi praktiniai bendri projektai.

    Bergerio vertinimu, Europos ekonomikai spaudimą daro keli išoriniai veiksniai vienu metu, įskaitant JAV prekybos politikos griežtinimą ir didėjančią įtampą pasaulinėse rinkose. Jis taip pat atkreipė dėmesį į silpnesnes Vokietijos augimo prognozes, kurios dar labiau išryškina poreikį koordinuoti veiksmus Europoje.

    Lenkijos vystymo ir technologijų viceministras Michałas Baranowskis pabrėžė, kad reali Lenkijos ir Vokietijos partnerystės ašis yra įmonės, kurios naudojasi bendrosios rinkos teikiamais privalumais. Jo teigimu, politinis sutarimas reikalingas tam, kad verslas gautų aiškias paskatas investuoti, tačiau gynybos srityje valstybės kartu susiduria ir su spaudimu stiprinti nacionalines pramonės grandines.

    Energetika, reguliavimas ir inovacijos

    Pramonės atstovai akcentavo, kad konkurencingumą pirmiausia silpnina energijos kainos ir reguliacinė našta. „BASF“ vadovė Lenkijoje Katarzyna Byczkowska teigė, kad chemijos sektorius Europoje traukiasi: mažėja pajėgumai, uždaromos gamyklos, o tai persiduoda kitoms šakoms – nuo farmacijos iki energetikos ir žemės ūkio.

    „Šiandien reguliaciniam prisitaikymui išleidžiame du kartus daugiau nei tyrimams ir plėtrai“, – sakė Katarzyna Byczkowska.

    Farmacijos sektoriaus atstovai pabrėžė, kad Europai būtinas stabilus teisinis režimas, ypač intelektinės nuosavybės srityje, ir greitesnės sprendimų grandinės. „Bayer“ atstovė Lyndsay Sullivan nurodė, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą yra esminė sąlyga išlaikyti aukštos pridėtinės vertės gamybą, o sveikatos sistemos spaudimas dėl senėjančios visuomenės tik didės.

    „Deutsche Bank“ Lenkijos vadovas Tomaszas Kowalskis pažymėjo, kad dalis įmonių resursų šiandien skiriama ne plėtrai, o taisyklių interpretavimui ir atitikties užtikrinimui. Banko vertinimu, Europos finansų sistema turi pajėgumų finansuoti investicijas, tačiau investuotojams reikia aiškių ir nekintančių rėmų, kad rizika būtų prognozuojama.

    Diskusijoje taip pat nuskambėjo argumentas, kad Europa turi savitą stiprybę – gebėjimą sujungti pažangias technologijas su brandžia pramonės baze. Ekspertai pabrėžė, jog tai gali tapti pranašumu ir dirbtinio intelekto taikymuose, kai konkurencinę vertę kuria ne vien modeliai, o pramoniniai duomenys, infrastruktūra ir gebėjimas sprendimus diegti realiose gamybos grandinėse.

  • Lenkija pradeda kasti ilgiausią šalies kelių tunelį: 5 km po Odra, darbai iki 2033 metų

    Lenkijoje pasirašyta sutartis dėl vieno ambicingiausių pastarųjų metų kelių infrastruktūros projektų – greitkelio S6 atkarpos Police–Goleniów, kuri yra Vakarų Ščecino aplinkkelio dalis. Pagrindinis projekto akcentas – maždaug 5 kilometrų ilgio tunelis po Odros upe, kuris turėtų tapti ilgiausiu kelių tuneliu šalyje.

    Lenkijos Kasybos priežiūros institucija WUG pabrėžia, kad tai bus ir vienas techniškai sudėtingiausių kelių statybos darbų šalies istorijoje. Tunelio atidarymas planuojamas ne anksčiau kaip 2033 metais, o visos atkarpos Police–Goleniów ilgis sieks 23,4 kilometro.

    Brangiausias GDDKiA projektas

    Skaičiuojama, kad S6 Vakarų Ščecino aplinkkelio Police–Goleniów atkarpos įgyvendinimas kainuos apie 1,2 milijardo eurų. Tai įvardijama kaip brangiausia investicija Lenkijos kelių administratoriaus GDDKiA istorijoje, o didžiausią biudžeto dalį sudaro būtent tunelio statyba.

    Didelę kainą lemia ne tik pati požeminė konstrukcija, bet ir būtinos geologinės studijos, vandens bei grunto kontrolė, saugos sistemos, ventiliacija ir sudėtinga statybos logistika upės slėnio zonoje. Tokiuose projektuose reikšminga dalis kaštų tenka rizikų valdymui ir ilgam bandymų bei sertifikavimo etapui prieš atidarymą.

    Dvi atskiros tunelio šachtos

    Projekte numatytos dvi atskiros tunelio šachtos, kiekvienoje jų suplanuotos dvi eismo juostos. Toks sprendimas įprastas moderniuose ilguose tuneliuose, nes pagerina eismo saugą, palengvina priežiūrą ir sumažina gaisro ar avarijos atveju kylančias rizikas.

    Numatyta įrengti devyniolika skersinių jungčių, skirtų evakuacijai ir techniniam aptarnavimui. Skelbiama, kad konstrukcijos apačia vietomis leisis iki maždaug 51 metro žemiau žemės paviršiaus, o važiuojamoji dalis bus iki 45 metrų gylyje.

    Tunelį kas TBM mašina

    Tunelį planuojama iškasti naudojant TBM tipo tuneliavimo mašiną, kurios skersmuo sieks apie 15 metrų. Tokia įranga leidžia vienu metu kasti ir tvirtinti tunelio žiedus, tačiau reikalauja itin tikslaus projektavimo, nes bet koks nuokrypis ar vandeningų sluoksnių netikėtumai gali sustabdyti darbus.

    Už projekto įgyvendinimą atsakingas konsorciumas, kurį sudaro NDI SA ir Turkijos bendrovė „Dogus Construction“. Rangovams teks užtikrinti ne tik kasimo darbus, bet ir visą tunelio inžinerinę infrastruktūrą – nuo elektros tiekimo ir ryšio iki automatinės gaisro aptikimo, dūmų šalinimo ir eismo valdymo sistemų.

  • Minova Ekochem streikas baigtas: sutarta dėl daugiau nei 10,5 proc. algų augimo ir metinės premijos

    Lenkijoje veikiančiose „Minova Ekochem“ gamyklose pasiektas susitarimas, užbaigęs neterminuotą darbuotojų streiką. Darbuotojams numatytas bendras atlyginimų didinimas, viršijantis 10,5 proc., taip pat metinė premija, prilygstanti vieno mėnesio baziniam atlygiui.

    Susitarimą su darbdaviu gegužės 21 dieną pasirašė profesinių sąjungų atstovai trijuose bendrovės padaliniuose Lenkijoje. Gamyba įmonėje atnaujinta gegužės 22 dieną, o darbuotojai į darbą grįžo po keturių protesto dienų.

    Kaip didės atlyginimai?

    Atlyginimų augimas numatytas dviem etapais: pirmoji dalis siekia 6 proc. ir taikoma nuo gegužės. Antroji dalis įsigalios kitų metų sausį, o darbuotojams taip pat žadamas atlygio didėjimas ir 2027 metais.

    Susitarime įtvirtintas principas, kad būsimų metų algų augimas turėtų būti susietas su infliacija ir ją viršyti. Kitaip tariant, jei metinė infliacija siektų, pavyzdžiui, 5 proc., atlyginimai turėtų didėti 6 proc.

    Atlyginimų pakėlimas su išlyginimu už sausį, vasarį, kovą ir balandį darbuotojus turėtų pasiekti gegužės pabaigoje. Tuo pačiu metu numatyta išmokėti ir metinę premiją, lygią vienam mėnesiniam baziniam atlygiui.

    Kas lėmė susitarimą?

    Derybos dėl atlyginimų, pasak profesinių sąjungų, vyko nuo metų pradžios, tačiau ilgą laiką proveržio nebuvo. Darbuotojų atstovai siekė 12 proc. atlyginimų augimo ir 100 proc. mėnesinio atlygio dydžio metinės premijos, o darbdavio siūlymai buvo gerokai mažesni.

    Vykstant kolektyvinio ginčo procedūroms, nei derybos, nei mediacija rezultatų nedavė, todėl gegužės 18 dieną prasidėjo neterminuotas streikas. Ketvirtąją protesto dieną į Lenkiją atvyko „Minova Global“ vadovybės atstovas, po to derybos paspartėjo.

    „Tai buvo labai sunkios derybos. Galiausiai pavyko pasirašyti susitarimą, bet iki galo nesame patenkinti, nes darbuotojai tikėjosi didesnių algų jau dabar“, – sakė Adamas Lazaras, „Solidarność“ pirmininkas „Minova Ekochem“ gamykloje Siemianovicų Šlionskių mieste.

    Kiek žmonių dirba ir ką gamina?

    Trijuose „Minova Ekochem“ padaliniuose Lenkijoje dirba 277 žmonės, iš jų 123 darbuotojai – Siemianovicų Šlionskių gamykloje. Šiame padalinyje gaminami klijai inkarams bei putos, naudojamos kasybos sektoriuje.

    Profesinių sąjungų vertinimu, susitarimo pasiekti nebūtų pavykę be darbuotojų ryžto ir streiko. Jos taip pat pabrėžia organizacinę ir teisinę paramą, kurią teikė regioniniai profesinių sąjungų atstovai.

  • Lenkijos anglies argumentas: buvęs „Kopex“ vadovas aiškina, kodėl savas kuras krizei – pranašumas

    Diskusijos dėl anglies ateities Lenkijoje vėl aštrėja: augant geopolitinei įtampai ir svyruojant energijos kainoms, dalis pramonės atstovų ragina neatsisakyti vietinio kuro per greitai. Buvęs „Kopex“ vadovas Marian Kostempski sako, kad turimos anglies atsargos ir gebėjimas jas išgauti krizėse tampa strateginiu privalumu.

    Anot jo, problema esą ne vien ekonominė, bet ir politinė: trūksta nuoseklumo ir sprendimų, kurie leistų sektoriui planuoti investicijas bei restruktūrizaciją. Pašnekovas kritikuoja pernelyg didelį pasikliovimą Europos žaliojo kurso kryptimi, teigdamas, kad tai gali turėti neigiamų pasekmių konkurencingumui, ypač energijai imliose pramonės šakose.

    Anglis kaip saugumo draudimas

    Kostempski pabrėžia, kad anglis kai kuriose rinkose vėl stiprina pozicijas ir dalinai pakeičia dujas, kai šios brangsta ar tampa politiškai rizikingos. Jo vertinimu, turėti savo kuro bazę reiškia mažesnę priklausomybę nuo importo, logistikos sutrikimų ir tiekimo grandinių šokų.

    „Įvairiose krizėse savas kuras yra didžiulis pranašumas. Tai pagaliau verta suprasti ir įvertinti“, – sakė Marian Kostempski.

    Energetikos ekspertai pastaraisiais metais akcentuoja, kad energijos saugumas Europoje tapo lygiaverčiu tikslu greta klimato politikos. Dėl to vis dažniau ieškoma pereinamojo laikotarpio sprendimų, kai dalis anglies pajėgumų laikomi kaip rezervas, kol sparčiau plečiasi atsinaujinantys ištekliai, tinklai ir energijos kaupimas.

    Naujos kasyklos ar geresnis išnaudojimas?

    Kalbėdamas apie idėjas statyti naujas anglies kasyklas Liublino anglies baseine, buvęs „Kopex“ vadovas ragina vertinti atsargiai. Jo teigimu, kasyklos statyba reiškia didžiules investicijas į infrastruktūrą, o atsiperkamumas tampa vis labiau priklausomas nuo reguliavimo, taršos kainodaros ir rinkos paklausos.

    Alternatyva, anot jo, galėtų būti efektyvesnis esamų kasybos teritorijų Silezijoje panaudojimas, jei ten galima valdyti mažesnes rizikas ir išnaudoti jau veikiančią pramoninę bazę. Tokia kryptis, jo vertinimu, teoriškai leistų išvengti dalies pradinių kaštų, tačiau vis tiek reikalautų modernizacijos ir našumo didinimo.

    Restruktūrizacija – būtina, bet ne vien popieriuje

    Kostempski atvirai sako, kad be restruktūrizacijos sektorius neišsilaikys: būtina mažinti sąnaudas, kelti produktyvumą ir išgryninti ilgalaikius tikslus. Jis akcentuoja, kad vadovams reikia daugiau operacinės laisvės, bet kartu ir aiškių atskaitomybės kriterijų, vertinant pažangą per apibrėžtus laikotarpius.

    Pašnekovas kaip pavyzdį mini Jastrzębską Spółkę Węglową, kurios veikla orientuota į koksuojamąją anglį, svarbią plieno pramonei. Jo teigimu, būtent kaštų kontrolė ir efektyvumo didinimas šiame sektoriuje tampa lemiamu veiksniu, kai kainos svyruoja, o konkurencija tarptautinėje rinkoje stiprėja.

    Tuo pat metu anglies pramonė susiduria su struktūriniu spaudimu: Europos Sąjungoje griežtėja taršos reguliavimas, o investuotojai vis dažniau reikalauja aiškaus perėjimo plano. Tai reiškia, kad politinis sprendimas „palikti anglį“ be aiškaus modernizacijos, socialinės pertvarkos ir alternatyvių investicijų plano gali baigtis didesniais kaštais vėliau.

    „Kasybą reikia restruktūrizuoti. Tai nėra naujiena. Reikia nuoseklumo ir valdžios palaikymo“, – sakė Marian Kostempski.

    Kalbėdamas apie galimą lenkiško kasybos know-how eksportą, jis vertina atsargiai: pavienės įmonės galėtų rasti nišų, tačiau masinės plėtros tikėtis sunku. Jis primena, kad tokios šalys kaip Kinija turi didelį mastą, sparčiai kelia kokybės standartus ir pačios stato kasyklas, todėl konkurencija tarptautiniuose projektuose būtų itin kieta.

    Vis dėlto pagrindinė Kostempskio žinutė išlieka aiški: energetikos politikoje, jo manymu, būtina suderinti klimato tikslus su realiais saugumo scenarijais. Tai reiškia ne grįžimą prie senos priklausomybės nuo anglies, o pragmatišką pereinamojo laikotarpio valdymą, kai vietiniai ištekliai gali tapti atsarginiu sprendimu krizės atvejui.

  • Pietų Sudanas ant bado ribos: be maisto – beveik 8 mln žmonių, pagalbą teikia PAH

    Pietų Sudanas vėl priartėjo prie humanitarinės katastrofos slenksčio: maisto trūkumas paliečia didžiąją dalį gyventojų, o dalis regionų susiduria su realia bado rizika. Jungtinių Tautų ir pagalbos organizacijų vertinimu, apie 7,8–7,9 mln žmonių patiria ūmų maisto nesaugumą, o maždaug 2,2 mln vaikų fiksuojamas ūmus nepakankamas maitinimasis.

    Padėtį blogina keli vienu metu veikiantys veiksniai: smurtas šalies viduje, silpna ekonomika ir menkai veikianti valstybės infrastruktūra. Esminį smūgį sudavė ir 2023 metais prasidėjęs karas kaimyniniame Sudane, sukėlęs didelį pabėgėlių srautą per pasienį.

    Karas ir pabėgėliai perkrovė pasienį

    Pasienio ruožas tarp Sudano ir Pietų Sudano tapo vienu labiausiai apkrautų migracijos koridorių regione. Skaičiuojama, kad iš Sudano į Pietų Sudaną persikėlė apie 1,3 mln žmonių, o dalis jų apsistoja tranzito vietose, kurių pajėgumai seniai viršyti.

    Ypač didelė įtampa jaučiama Aukštutinio Nilo regione, prie Renk vietovės, kur žmonės dažnai atvyksta praradę santaupas ir galimybes apsirūpinti maistu. Tai didina spaudimą vietinėms bendruomenėms, kurių galimybės išgyventi ir taip ribotos.

    „Kalbėjausi su 20 moterų Renk apylinkėse, netoli sienos su Sudanu. Dvylika jų sakė kasdien nesugebančios rasti maisto sau ir vaikams“, – sakė Alicja Ryś iš organizacijos „Polska Akcja Humanitarna“.

    Kodėl pagalba ne visur pasiekia?

    Humanitarinių organizacijų darbą apsunkina nesaugumas ir menkas susisiekimas: šalyje beveik nėra asfaltuotų kelių, o kai kurios teritorijos lietinguoju sezonu tampa praktiškai nepravažiuojamos. Dėl to maistas ir būtinos prekės dalyje vietovių pristatomos oru arba upėmis, o tokie maršrutai yra brangūs ir pažeidžiami.

    Prieinamumą riboja ir vietiniai ginkluoti susidūrimai, ypač regionuose, kur civilių judėjimas ir prekių srautai tampa fragmentiški. Kai kur bendruomenės atsiduria izoliuotos nuo rinkų, sveikatos paslaugų ir vandens šaltinių, todėl net trumpalaikiai sutrikimai greitai virsta ilgalaike krize.

    Vanduo, higiena ir infrastruktūra

    Viena iš vietoje dirbančių organizacijų – „Polska Akcja Humanitarna“, Pietų Sudane veikianti nuo 2006 metų, kai ši teritorija dar buvo Sudano dalis. Organizacija teikia vandens tiekimo, sanitarijos ir higienos pagalbą, nes švaraus vandens trūkumas tiesiogiai didina infekcijų ir ligų protrūkių riziką.

    Per du dešimtmečius organizacija prisidėjo įrengiant arba atnaujinant beveik 1 700 gręžinių, taip pat vykdo higienos edukaciją bendruomenėse. Žmonėms dalijami higienos rinkiniai, į kuriuos įeina vandens dezinfekcijos priemonės, filtrai, muilas, talpos vandeniui ir kitos bazinės priemonės.

    „Svarbi pagalbos dalis yra sveikatos edukacija ir infekcinių ligų prevencija. Tam rengiame ir apmokame higienos promotorius, kurie lanko šeimas namuose ir moko pagrindinių sveikatos apsaugos principų“, – sakė Alicja Ryś.

    Organizacija taip pat padeda atnaujinti sanitarinius mazgus sveikatos įstaigose, įrengti vandens talpyklas bei kurti sistemas, leidžiančias tiekti išvalytą vandenį iš Baltojo Nilo. Tokie projektai mažina kasdienes rizikas, tačiau be didesnio finansavimo jų mastą išlaikyti sudėtinga.

    Klimato ekstremumai ir brangstantis maistas

    Maisto krizę gilina ir klimato veiksniai: pasikartojantys potvyniai bei sausros naikina pasėlius, skandina gyvulių bandas ir verčia žmones keltis iš vienos vietos į kitą. Tai mažina šeimų galimybes užsiauginti maisto, o šalis dar labiau priklauso nuo importo ir paramos.

    Prie bendro spaudimo prisideda ir globalūs maisto kainų svyravimai, kurie ypač skaudžiai smogia mažas pajamas turinčioms valstybėms. Dėl brangstančio kuro ir logistikos kaštų išauga pagalbos pristatymo kaina, o tuo pat metu humanitarinių programų finansavimas dažnai atsilieka nuo realių poreikių.

    „Daugelis namų ūkių prarado gebėjimą patys užsiauginti maisto ir tapo ilgainiui priklausomi nuo humanitarinės pagalbos. Šalis patiria ir konfliktų, ir ekstremalių orų, ir pasaulinių maisto kainų poveikį vienu metu“, – sakė Alicja Ryś.

    Pietų Sudanas nepriklausomybę paskelbė 2011 metais, tačiau valstybės institucijos ir ekonomika iki šiol išlieka trapios. Humanitarinės organizacijos pabrėžia, kad be stabilaus saugumo, geresnės infrastruktūros ir ilgalaikių investicijų į žemės ūkį vien tik skubioji pagalba krizės neišspręs.

  • Ukrainos dronų smūgiai Rusijoje: pranešama apie gaisrą naftos terminale ir chemijos gamyklos ataką

    Ukrainos dronų smūgiai Rusijoje: pranešama apie gaisrą naftos terminale ir chemijos gamyklos ataką

    Ukrainos dronų ir raketų smūgiai naktį į šeštadienį pasiekė energetikos ir pramonės objektus Rusijos gilumoje, pranešė Ukrainos kariuomenė ir Rusijos vietos valdžia. Pasak Kyjivo, pataikyta į Šešchario naftos terminalą Novorosijske, o smūgio vietoje kilo gaisras.

    Novorosijsko administracija teigė, kad po atakos mieste sužeisti du žmonės, o ugnis terminalo teritorijoje kilo nuo krentančių drono nuolaužų. Nepriklausomai patikrinti socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje skelbtų vaizdų, kuriuose matyti virš objekto kylantys dūmai, iš karto nebuvo galimybių.

    Taikiniai susiję su eksportu

    Šešchario terminalas ir naftos saugyklos Novorosijske laikomi svarbia Rusijos naftos eksporto grandimi, siejama su valstybinės įmonės „Transneft“ valdomais magistraliniais vamzdynais. Tokie objektai yra strategiškai reikšmingi, nes iš jų priklauso naftos srautai ir pajamos, naudojamos karo ekonomikai palaikyti.

    Ukraina pastaraisiais mėnesiais nuosekliai plečia vidutinio ir didesnio nuotolio smūgių galimybes, remdamasi vietoje kuriamais dronais ir raketinėmis technologijomis. Kyjivas viešai pabrėžia, kad tokios atakos nukreiptos į infrastruktūrą, kuri prisideda prie Rusijos karo finansavimo ir logistikos.

    Zelenskis: smūgis 1 700 kilometrų

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad atskiras smūgis suduotas „Metafrax Chemicals“ chemijos gamyklai Permės krašte. Jo teigimu, tai maždaug 1 700 kilometrų nuo Ukrainos sienos esantis taikinys, rodantis toliau augantį Ukrainos tolimojo veikimo pajėgumą.

    „Metafrax Chemicals yra svarbi Rusijos chemijos pramonės dalis, o produkcija pasiekia dešimtis karinei pramonei dirbančių gamintojų“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Pasak Ukrainos vadovo, įmonės produkcija gali būti naudojama tiek pramonėje, tiek tiekimo grandinėse, susijusiose su karinės paskirties gamyba, įskaitant komponentus aviacijai, dronams ir sprogmenų pramonei. Rusijos pusė apie šio objekto padarytą žalą išsamesnių, nepriklausomai patvirtintų duomenų nepateikė.

    Rusija žada atsaką po kaltinimų

    Tuo pat metu Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad už tariamą Ukrainos dronų smūgį bendrabučiui Starobilske, Rusijos okupuotoje Rytų Ukrainos teritorijoje, esą bus neišvengiamas ir griežtas atsakas. Rusijos pareigūnai skelbė, kad per smūgį žuvo 12 žmonių, gimusių 2003–2008 metais.

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad netoliese neva nebuvo karinių ar žvalgybos objektų. Ukrainos atstovai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje, sušauktame Rusijos prašymu, atmetė kaltinimus karo nusikaltimais ir nurodė, kad operacijos buvo nukreiptos į Rusijos karo mašiną.

    Ukrainos Generalinis štabas taip pat skelbė, kad naktį į gegužės 22 dieną smogta keliems Rusijos taikiniams, įskaitant naftos perdirbimo infrastruktūrą, amunicijos sandėlius, oro gynybos sistemas ir vadavietes. Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojamos atakos prieš energetikos objektus rodo, kad abi pusės siekia paveikti ne tik fronto liniją, bet ir užnugarį bei tiekimo grandines.

  • Berlyno miške aptiko 1,5 tonos sovietinių sviedinių: kaip policija juos išgabeno saugiai

    Berlyno miške aptiko 1,5 tonos sovietinių sviedinių: kaip policija juos išgabeno saugiai

    Berlyno Pankovo rajone, miškingoje vietovėje, atsitiktinis radinys pasivaikščiojimo metu virto specialiąja policijos operacija. Pranešus apie įtartiną objektą, į vietą atvyko Berlyno kriminalinės policijos padaliniai ir sprogmenų ekspertai.

    Paaiškėjo, kad miško žemėje buvo užkasti 59 nesprogę sovietinės konstrukcijos artilerijos sviediniai. Kiekvieno sviedinio kalibras siekė 122 milimetrus, o bendras radinio svoris, policijos vertinimu, sudarė apie 1,5 tonos.

    Vokietijos pareigūnai pabrėžė, kad incidento metu grėsmės visuomenei nekilo. Teritorija buvo kontroliuojama, o darbai vykdyti taip, kad būtų išvengta papildomos rizikos gyventojams ir aplinkai.

    Vis dėlto tokio masto amunicijos surinkimas nėra paprasta procedūra, todėl prireikė kruopštaus planavimo ir specialios įrangos. Sviediniai buvo tvirtinami ir išimami po vieną, o vėliau išgabenti saugiam utilizavimui.

    Policija situaciją komentavo ir su lengvu humoru socialiniuose tinkluose, tačiau akcentavo profesionalų reagavimą. Tokie radiniai Vokietijoje nėra reti: Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenys vis dar aptinkami statybų, kasinėjimų ar miškotvarkos metu, todėl gyventojai raginami įtartinų objektų neliesti ir nedelsiant informuoti tarnybas.

  • Zelenskis atmeta Merzo idėją: Ukraina siekia visateisės narystės ES, o ne „asocijuoto“ statuso

    Zelenskis atmeta Merzo idėją: Ukraina siekia visateisės narystės ES, o ne „asocijuoto“ statuso

    Ginčas dėl Ukrainos vietos ES

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina siekia visateisės narystės Europos Sąjungoje, o ne tarpinio, balsavimo teisės nesuteikiančio „asocijuoto“ statuso. Taip jis reagavo į Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo siūlymą laikinai suteikti Kyjivui ribotą dalyvavimą ES sprendimų priėmime.

    Pasak Zelenskio, Ukrainos vaidmuo Europos saugume ir atsparume Rusijos agresijai lemia, kad šalies dalyvavimas europiniame projekte turi būti pilnavertis. Jis ragino ES šalis nevilkinti derybų ir ieškoti sprendimų, kurie spartintų integraciją, o ne kurtų naują tarpinę kategoriją.

    „Be Ukrainos negali būti visaverčio Europos projekto, o Ukrainos buvimas ES turi būti pilnas, su visomis teisėmis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ką reikštų „asocijuota narystė“?

    Merzo idėja, aptarta laiške ES vadovybei, siejama su ilgu stojimo procesu: „asocijuotas“ statusas galėtų galioti derybų laikotarpiu, kol būtų užbaigtos visos stojimo procedūros. Tokiu atveju Ukraina galėtų dalyvauti ES viršūnių susitikimuose, turėti atstovą Europos Komisijoje ir gauti dalį ES biudžeto priemonių naudos, bet neturėtų balsavimo teisių.

    Kritikai pažymi, kad toks modelis gali sukurti politinę „pilkąją zoną“, kai šalis formaliai dalyvauja, tačiau neturi esminės įtakos sprendimams. Dėl to Kyjivas baiminasi ilgalaikio „laikino sprendimo“ scenarijaus, kuris iš esmės pakeistų pažadą dėl visateisės narystės.

    Stojimo derybos: kodėl procesas stringa?

    Ukraina paraišką dėl narystės ES pateikė 2022 metais, praėjus kelioms dienoms po plataus masto Rusijos invazijos. Tais pačiais metais šalis gavo kandidatės statusą, o 2024 metais oficialiai startavo stojimo derybų etapas, kuris įprastai trunka ne vienus metus.

    Derybos apima plačias reformas ir sudėtingus suderinimus nuo žemės ūkio ir konkurencijos iki teisinės valstybės, viešųjų pirkimų bei institucijų nepriklausomumo. Praktikoje pažangą dažnai lėtina politiniai nesutarimai ES viduje, nes daugeliui sprendimų reikia vieningo visų valstybių narių pritarimo.

    Pastaruoju metu procesą papildomai apsunkino veto ir derybų blokavimo taktika, kurią ES yra patyrusi ir ankstesnėse plėtros bangose. Kyjive tikimasi, kad politinė dinamika Bendrijoje gali keistis, tačiau Ukraina pabrėžia, kad bet koks „tarpinis statusas“ neturi pakeisti galutinio tikslo.

    Korupcija ir teisės viršenybė išlieka esminės sąlygos

    ES institucijos Ukrainai nuolat kartoja, kad pažanga stojimo procese tiesiogiai priklauso nuo reformų, ypač antikorupcinių priemonių, teisėsaugos nepriklausomumo ir skaidrumo. Ukrainoje periodiškai kylantys korupcijos skandalai tampa rimtu argumentu skeptikams, raginantiems narystės klausimą sieti su aiškiais ir patikrinamais rezultatais.

    Ukrainos vadovybė pabrėžia, kad karo sąlygomis reformos yra sudėtingesnės, tačiau jos tęsiamos, nes narystė ES laikoma strateginiu saugumo ir ekonomikos modernizavimo pasirinkimu. Tuo pat metu Zelenskis signalizuoja, kad Ukrainai svarbiausia išsaugoti narystės perspektyvos aiškumą ir pilną teisių paketą, o ne kompromisinį modelį be realios įtakos.

  • Popiežius Leonas XIV lankosi Italijos „Ugnies žemėje“: žinutė dėl taršos ir atsakomybės

    Popiežius Leonas XIV lankosi Italijos „Ugnies žemėje“: žinutė dėl taršos ir atsakomybės

    Popiežius Leonas XIV gegužės 23 dieną atvyko į Ačerą Kampanijos regione, kur vietos bendruomenė jį pasitiko kaip moralinę atramą ilgus metus trunkančios ekologinės ir sveikatos krizės akivaizdoje. Miesto aikštėje susirinko apie 15 000 žmonių, o susitikimuose daug dėmesio skirta šeimoms, netekusioms artimųjų.

    Ši teritorija plačiai žinoma kaip Terra dei Fuochi, lietuviškai dažnai vadinama Ugnies žeme, nes dešimtmečius čia fiksuotas neteisėtas atliekų išpylimas, užkasimas ir deginimas. Vietos gyventojai bei aplinkosaugos komitetai ne kartą siejo problemą su dirvožemio ir gruntinio vandens tarša bei padidėjusia onkologinių susirgimų rizika.

    Kas yra Ugnies žemė?

    Ugnies žemės pavadinimas apibūdina platų plotą tarp Neapolio ir Kazertos, kuriame ilgą laiką veikė neteisėtos atliekų tvarkymo schemos. Tai ne vien aplinkosaugos, bet ir teisėsaugos bei viešosios sveikatos klausimas, nes tokiose situacijose tarša gali paveikti maisto grandinę ir vandens išteklius.

    Vizito metu popiežius pirmiausia skyrė laiko žmonėms, kurie dėl ankštumo nepateko į katedrą, o vėliau susitiko su taršos aukų artimaisiais. Šie susitikimai tapo vienu pagrindinių dienos akcentų, pabrėžusiu, kad problema yra ne statistika, o konkrečių šeimų patirtys.

    Popiežiaus raginimas keisti kryptį

    Vėliau jis ragino iš naujo įvertinti dabartinius ekonominius ir socialinius modelius, daugiau dėmesio skiriant solidarumui ir pagarbiems santykiams su aplinka. Pasak jo, tikrasis „turtingumas“ neturėtų būti matuojamas vien materialiais rodikliais, kai tuo pat metu nyksta bendruomenių ryšiai ir prastėja gyvenamoji aplinka.

    „Katedroje susitikau su taršos aukų artimaisiais; šis pavadinimas padėjo suvokti nusikalstamos veiklos mastą ir abejingumą, kuris leido jai tęstis“, – sakė popiežius Leonas XIV.

    Jis taip pat akcentavo socialinės atskirties temą, sakydamas, kad marginalizacija kuria nesaugumą, o tikras kelias yra kovoti su atskirties priežastimis, o ne su pačiais atskirtais žmonėmis. Ši žinutė nuskambėjo kaip raginimas vietos ir nacionaliniu lygmeniu spręsti ne tik taršos padarinius, bet ir socialines sąlygas, kurios leidžia problemoms įsišaknyti.

    Ką prašo daryti vietos valdžia?

    Paskutinėje vizito stotelėje Piazza Calipari aikštėje popiežių pasitiko 90 savivaldybių merai, pilietinių aplinkosaugos komitetų atstovai ir tūkstančiai gyventojų. Popiežius išreiškė viltį, kad regiono „ugnis“ gali būti paversta nauja dvasine ir socialine energija, skatinančia rūpestį, paguodą ir atsakomybę.

    Apie regiono išbandymus kalbėjo ir Ačeros vyskupas Antonio Di Donna, priminęs, kad teisėsauga ir toliau aptinka neteisėto atliekų išpylimo atvejų. Ačeros meras Tito d’Errico, kalbėdamas kitų merų vardu, pabrėžė gyventojų ryžtą susigrąžinti ateitį ir siekį, kad sprendimai būtų grindžiami teisingumu, tiesa ir realia priežiūra.