CP v2

Blog

  • Druskininkų Kurorto šventė startavo karnavalu: trijų dienų programa su koncertais ir šou

    Druskininkų Kurorto šventė startavo karnavalu: trijų dienų programa su koncertais ir šou

    Didžiausias Lietuvos kurortas Druskininkai šį savaitgalį pasitiko tradicinę Kurorto šventę, kuri truks tris dienas. Pirmąjį vakarą miestą užliejo karnavalinė nuotaika, o renginiai išsisklaidė po skirtingas kurorto erdves.

    Šventės pradžią pažymėjo teatralizuota eisena Kurorto karnavalas, į Druskininkų gatves sukvietusi šimtus dalyvių ir gausų būrį žiūrovų. Organizatorių teigimu, šiemet prie eisenos prisijungė daugiau kaip 40 įmonių, įstaigų ir organizacijų, parengusių kostiumuotus pasirodymus.

    Startas su eisena ir koncertais

    Penktadienio vakaro programą pratęsė koncertai pagrindinėje scenoje prie Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro. Ant scenos pasirodė „Mood Sellers“, Martynas Kavaliauskas, grupės „Biplan“ ir „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“.

    Vakaro kulminacija tapo šviesų, ugnies ir specialiųjų efektų šou, po kurio šventinis šurmulys kurorte tęsėsi iki vėlyvos nakties. Šventės atidaryme dalyvavo ir nacionalinės bei savivaldos politikos atstovai, tarp jų Seimo vadovybė ir kelių savivaldybių merai.

    „Kurorte kiekviena diena yra šventė, o Kurorto šventė – tai priminimas, kaip gera čia būti, nes čia visada esate labai laukiami“, – sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

    Kur vyks pagrindiniai renginiai

    Šių metų programoje akcentuojamos ir naujos erdvės: dalis renginių persikėlė prie Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro, kur įrengta didžioji scena. Čia planuojami pagrindiniai savaitgalio koncertai ir vakaro renginiai.

    Toks sprendimas atliepia pastarųjų metų renginių tendenciją didžiuosiuose miestuose ir kurortuose, kai programos skaidomos į kelias zonas tam, kad srautai pasiskirstytų, o lankytojai patogiau rastų veiklų pagal savo interesus.

    Savaitgalio akcentai šeimoms ir aktyviems

    Šeštadienį Druskininkuose numatyta viena intensyviausių programos dienų: nuo ryto iki vakaro žadami koncertai, pasirodymai, sporto varžybos ir veiklos šeimoms. Vakare pagrindinėje scenoje koncertuos Irūna ir Marius Jampolskis, „Daddy Was A Milkman“, „Beissoul & Einius“ ir „Baltic Balkan“.

    Druskonio amfiteatre suplanuoti scenos menų renginiai, o K. Dineikos parke įsikūrusi Vaikų alėja kvies į žaidimus, kūrybines veiklas ir aktyvias pramogas po atviru dangumi. Sekmadienį programa žada ramesnį tempą: rytinė mankšta ir gongų terapija parke, taip pat mugė, muzika ir susitikimai mieste.

    Kurorto šventė Druskininkuose tradiciškai tampa ne tik pramogų savaitgaliu, bet ir reikšmingu turizmo sezono startu: renginių gausa padeda pritraukti lankytojus, o verslams tai yra vienas svarbiausių pavasario savaitgalių. Savivaldybė primena, kad masiniuose renginiuose svarbu planuoti keliones, sekti eismo bei viešosios tvarkos informaciją ir rinktis saugius maršrutus.

  • Anykščių tarybos 48-ojo posėdžio darbotvarkė: biudžeto korekcijos, atliekų taisyklės, kelių remontai

    Anykščių tarybos 48-ojo posėdžio darbotvarkė: biudžeto korekcijos, atliekų taisyklės, kelių remontai

    Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis potvarkiu patvirtino Anykščių rajono savivaldybės tarybos 48-ojo posėdžio darbotvarkės projektą. Tarybos posėdis numatytas 2026 metų gegužės 28 dieną 9 valandą savivaldybės salėje.

    Darbotvarkėje – 37 sprendimų projektai ir papildoma informacija. Tarp svarbiausių klausimų – 2026–2028 metų savivaldybės biudžeto pakeitimas bei pritarimas 2025–2027 metų strateginio veiklos plano įgyvendinimo 2025 metais ataskaitai.

    Biudžetas, strategijos ir projektai

    Politiniame lygmenyje biudžeto korekcijos paprastai reiškia perskirstymus pagal metų eigoje kintančius poreikius: nuo viešųjų paslaugų finansavimo iki investicinių projektų grafikų. Sprendimų paketą savivaldybėje lydės ir Anykščių miesto 2024–2028 metų vietos plėtros strategijos keitimo svarstymas.

    Tarybai taip pat teikiami keli projektiniai klausimai, susiję su socialinės atskirties mažinimu ir infrastruktūra. Numatyta svarstyti pritarimą projektui dėl pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinių skirtumų mažinimo antruoju etapu, taip pat iniciatyvas dėl aplinkosaugos infrastruktūros Svėdasų seniūnijoje.

    Atliekos, kapinės ir vietinės rinkliavos

    Atskirą darbotvarkės dalį sudaro komunalinių atliekų tvarkymo tema: planuojama tvirtinti atliekų tvarkymo taisykles ir atnaujinti skundų bei ginčų nagrinėjimo tvarką dėl įmokos, lengvatų ir paslaugos kokybės. Tokie sprendimai yra svarbūs, nes tiesiogiai lemia gyventojų aptarnavimo standartą ir procedūras, kaip sprendžiami nesutarimai.

    Taip pat numatytas sprendimo projektas dėl kapinių sąrašo pakeitimo ir klausimas dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra pakeitimo. Šie pakeitimai paprastai siejami su paslaugų apimtimi, administravimo aiškumu ir savivaldybės taikomų taisyklių atnaujinimu.

    Mokesčiai, keliai ir energetika

    Darbotvarkėje įrašyti sprendimai dėl 2026 metų neapmokestinamųjų žemės sklypų dydžių fiziniams asmenims bei 2027 metų žemės mokesčio tarifų nustatymo. Numatytas ir skolų už valstybinės žemės nuomą pripažinimo beviltiškomis klausimas, kuris savivaldybėse paprastai susijęs su skolos išieškojimo galimybių įvertinimu ir apskaitos tvarkymu.

    Susisiekimo infrastruktūros dalyje taryba svarstys vietinės reikšmės kelių ir gatvių rekonstravimo bei kapitalinio remonto prioritetinių sąrašų pakeitimą, taip pat sprendimą dėl kelių, vedančių prie vėjo elektrinių parkų vietų, remonto ir laikinų privažiavimų įrengimo bei rekultivavimo. Darbotvarkę papildo informacija apie energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose programos įgyvendinimo ataskaitą už 2026 metų pirmąjį ketvirtį.

    Prieš tarybos posėdį numatytas jungtinis komitetų posėdis, kuriame aptariami darbotvarkės klausimai. Jis planuojamas 2026 metų gegužės 26 dieną 8 valandą pirmame aukšte, 108 kabinete.

  • Neringos savivaldybė primena kontaktus ir darbo laiką: kur kreiptis, kai reikia paslaugų

    Neringos savivaldybės administracija skelbia pagrindinę administracinę informaciją gyventojams ir kurorto svečiams: adresą, kontaktus ir darbo laiką. Tai aktualu planuojant vizitą, teikiant prašymus ar sprendžiant kasdienius klausimus, susijusius su savivaldybės paslaugomis.

    Administracija įsikūrusi Taikos gatvėje 2, Neringoje, o su ja galima susisiekti telefonu ir elektroniniu paštu. Savivaldybė pabrėžia, kad dažniausiai užklausas patogiausia pateikti elektroniniu būdu, ypač tais atvejais, kai nereikia atvykti fiziškai.

    Darbo laikas nurodomas kaip pirmadienį–ketvirtadienį nuo 8.00 iki 17.00 valandos, penktadienį nuo 8.00 iki 15.45 valandos. Taip pat pateikiama pietų pertrauka nuo 12.00 iki 12.45 valandos, todėl gyventojams patariama vizitą planuoti atsižvelgiant į šį laiką.

    Svetainėje taip pat pateikiamas savivaldybės administracijos veiklos nuostatų dokumentas ir juridinio asmens duomenys, kurie įprastai reikalingi teikiant oficialius prašymus, pasirašant sutartis ar tikslinant institucijos rekvizitus. Nurodoma, kad įstaigos duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

    Atskirai paaiškinama ir slapukų naudojimo tvarka savivaldybės interneto svetainėje. Pažymima, kad būtini slapukai reikalingi bazinėms funkcijoms, o statistiniai slapukai naudojami lankomumo analizei ir svetainės patogumui gerinti; taip pat aptariami trečiųjų šalių turinio sprendimai, pavyzdžiui, „YouTube“ vaizdo įrašų peržiūra.

  • Administracinės naštos mažinimas: ką iš tiesų keičia įstatymas ir kaip vertinami pokyčiai audituose

    Administracinės naštos mažinimas Lietuvoje dažniausiai siejamas su viena kryptimi: mažiau perteklinių reikalavimų gyventojams ir verslui, greitesnėmis procedūromis ir aiškesnėmis taisyklėmis. Ši sritis remiasi Administracinės naštos mažinimo įstatymu, kuris nustato, kaip institucijos turi vertinti, skaičiuoti ir mažinti reikalavimų keliamą laiko bei sąnaudų naštą.

    Praktikoje administracinė našta atsiranda tada, kai žmogus ar įmonė privalo pateikti duomenis, pildyti formas, rinkti pažymas, teikti ataskaitas ar atlikti kitus veiksmus vien tam, kad įvykdytų teisės aktų reikalavimus. Tokie procesai gali būti pagrįsti, tačiau problema kyla, kai jie dubliuojasi, nepamatuotai apsunkina veiklą arba nebeatitinka realių rizikų.

    Įstatymo logika paprasta: prieš įvedant naujus reikalavimus turi būti įvertinta, kiek papildomo darbo ir kaštų tai sukels, o taikomi reikalavimai turi būti peržiūrimi ir optimizuojami. Tai ypač aktualu srityse, kuriose daug reguliavimo ir periodinių ataskaitų, pavyzdžiui, mokesčiuose, darbo santykiuose, licencijavime ar viešuosiuose pirkimuose.

    Kaip matuojama administracinė našta

    Administracinė našta paprastai vertinama skaičiuojant, kiek laiko užtrunka įvykdyti konkretų informacinį įpareigojimą ir kiek tai kainuoja, įskaitant darbuotojų laiką ar išorinių paslaugų poreikį. Vertinimas svarbus ne tik rengiant įstatymus ar poįstatyminius aktus, bet ir tada, kai institucijos peržiūri jau galiojančias tvarkas.

    Šalia kiekybinių skaičiavimų svarbi ir kokybinė pusė: ar reikalavimas aiškus, ar jį galima įvykdyti vienoje vietoje, ar duomenys jau yra valstybės registruose ir galėtų būti gaunami be papildomų prašymų. Vis daugiau dėmesio skiriama principui, kad institucijos neturėtų prašyti informacijos, kurią valstybė jau turi.

    Skaitmeninimas šioje srityje yra esminis, bet vien technologijos problemos neišsprendžia. Jei skaitmeniniu būdu įgyvendinamas tas pats perteklinis procesas, reali našta mažėja nedaug, todėl reformos paprastai siejamos ir su pačių reikalavimų peržiūra bei jų supaprastinimu.

    Ką rodo vidaus audito ataskaitos

    Administracinės naštos mažinimo pažanga dažnai vertinama vidaus audito ataskaitose, kurios apima kelių metų laikotarpius ir leidžia matyti, ar institucijose atsiranda nuosekli praktika. Tokiose ataskaitose paprastai tikrinama, ar administracinės naštos vertinimai atliekami laiku, ar jie pagrįsti, ar pasirenkami tinkami rodikliai ir ar priemonės realiai mažina reikalavimų skaičių bei įgyvendinimo laiką.

    Audito išvadose dažnai kartojasi kelios problemos: nevienoda metodika skirtingose institucijose, ribotas duomenų palyginamumas, formalus vertinimų atlikimas „dėl procedūros“ ir per retas jau galiojančių reikalavimų peržiūrėjimas. Kita vertus, teigiami pokyčiai paprastai siejami su paslaugų perkėlimu į elektroninę erdvę, integracijomis su registrais ir vieno langelio principo taikymu.

    Vidaus auditas taip pat leidžia identifikuoti sritis, kuriose mažinimas stringa ne dėl teisės aktų, o dėl organizacinių priežasčių: neaiškių atsakomybių, ribotų kompetencijų, trūkstamų duomenų mainų tarp sistemų ar nepakankamo procesų savininkų įsitraukimo.

    Kur link juda tendencijos

    Naujausios kryptys administracinės naštos mažinime dažniausiai siejamos su duomenų pakartotinio naudojimo plėtra, automatizuotais patikrinimais ir proaktyviomis paslaugomis, kai žmogui nereikia atskirai prašyti to, kas jam priklauso. Taip pat stiprėja lūkestis, kad reguliavimas būtų grįstas rizika: mažesnės rizikos veikloms taikomi paprastesni reikalavimai, o kontrolė labiau koncentruojama ten, kur tikimybė pažeidimams didesnė.

    Prie to prisideda ir DI sprendimai, kurie gali padėti institucijoms greičiau apdoroti didelius informacijos kiekius, aptikti neatitikimus ar automatizuoti pasikartojančias užduotis. Vis dėlto diegiant DI būtini aiškūs duomenų valdymo, skaidrumo ir atsakomybės principai, kad supaprastinimas nevirstų papildomomis rizikomis ar netiksliais sprendimais.

    Gyventojams ir verslui administracinės naštos mažinimas labiausiai jaučiamas tada, kai mažėja realių veiksmų skaičius: kai nereikia teikti tų pačių dokumentų kelis kartus, kai atsisakoma perteklinių pažymų ir kai paslauga suteikiama greičiau. Būtent todėl šalia įstatymo svarbiausia tampa nuoseklus įgyvendinimas ir reguliarus rezultatų tikrinimas.

  • Administracinė informacija: ką iš tiesų reiškia įstaigos kodas, registrai ir svetainės slapukų nustatymai

    Administracinė informacija svetainėse dažnai atrodo kaip formalumas, tačiau ji padeda greitai suprasti, kas valdo puslapį, kokiu pagrindu tvarkomi duomenys ir kokias teises turi lankytojas. Paprastai tokioje skiltyje nurodoma, kad duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, pateikiamas įstaigos kodas.

    Įstaigos kodas yra pagrindinis identifikatorius, leidžiantis patikrinti organizacijos statusą, teisinę formą ir pagrindinius registrinius duomenis. Tai aktualu tiek gyventojams, ieškantiems oficialių kontaktų, tiek tiekėjams ar partneriams, kurie vertina patikimumą ir atsiskaitymo rizikas.

    Kas yra Juridinių asmenų registras?

    Juridinių asmenų registras Lietuvoje yra oficiali sistema, kurioje kaupiami duomenys apie įmones, asociacijas, biudžetines įstaigas ir kitas organizacijas. Skelbiamas faktas, kad duomenys ten kaupiami, reiškia, jog organizacija yra registruota ir jos pagrindiniai rekvizitai turi oficialų šaltinį.

    Praktikoje tai suteikia skaidrumo: kilus klausimams dėl veiklos ar dokumentų, galima remtis registriniais įrašais. Taip pat tai palengvina sutartinius santykius, nes kodas ir registras dažnai naudojami sąskaitose, sutartyse ir viešuosiuose pirkimuose.

    Slapukai: ką būtina žinoti lankytojui?

    Pranešimas apie slapukus skirtas informuoti, kokie duomenys gali būti renkami naršant svetainėje ir kokiais tikslais tai daroma. Dažniausiai atskiriami būtini slapukai, kurie reikalingi bazinėms funkcijoms, pavyzdžiui, naršymui ar pasirinkimui sutikti arba nesutikti su slapukais.

    Taip pat gali būti minimi funkciniai slapukai, kurie įsimena nustatymus, pavyzdžiui, pasirinktą kalbą ar rodymo parametrus. Jei nurodoma, kad funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami, tai reiškia, kad svetainė tokių papildomų įsiminimo funkcijų aktyviai netaiko.

    Analitiniai ir trečiųjų šalių slapukai

    Analitiniai slapukai paprastai naudojami lankomumo statistikai: jie padeda suprasti, kurie puslapiai skaitomi dažniausiai, iš kur ateina srautas ir kaip lankytojai juda svetainėje. Dažnai pabrėžiama, kad tokie duomenys apdorojami apibendrintai, siekiant matuoti svetainės efektyvumą ir ją tobulinti.

    Atskira kategorija yra trečiųjų šalių slapukai, kurie dažnai siejami su įterptu turiniu, pavyzdžiui, vaizdo įrašais. Jei tokie slapukai išjungti, dalis funkcijų gali neveikti, pavyzdžiui, gali būti nerodomi vaizdo įrašai arba kitas išorinis turinys.

    Vartotojui svarbiausia praktinė taisyklė paprasta: būtini slapukai užtikrina veikimą, o visi papildomi dažniausiai skirti patogumui, statistikai ar turinio pateikimui. Jei kyla abejonių, verta peržiūrėti privatumo politiką ir pasirinkti nustatymus pagal asmeninį komfortą.

  • Europos skaitmeninė ir energetikos transformacija: kaip DI ir duomenų centrai keičia elektros paklausą

    Europos skaitmeninė ir energetikos transformacija: kaip DI ir duomenų centrai keičia elektros paklausą

    Europos energetikos transformacijoje vis labiau persipina dvi infrastruktūros: elektra ir skaitmeniniai sprendimai. DI, debesų kompiuterija ir duomenų centrai didina elektros poreikį, o elektros tinklai vis dažniau remiasi skaitmeniniais įrankiais, kad integruotų atsinaujinančią energiją.

    Ši priklausomybė veikia dviem kryptimis. Skaitmeninių paslaugų augimas kelia papildomą apkrovą tinklams, o energetikos sektorius skaitmenizuojasi, kad tiksliau prognozuotų paklausą, valdytų svyravimus ir efektyviau išnaudotų generaciją.

    Skaitmenikos ir energetikos mazgas

    Didėjanti duomenų centrų plėtra Europoje tampa vienu svarbiausių naujų elektros paklausos veiksnių. Tokie objektai reikalauja ne tik stabilios galios, bet ir patikimų prijungimo terminų, pakankamos tinklo pralaidos bei aiškių kainodaros taisyklių.

    Tuo pat metu elektros sistema be skaitmeninių priemonių sunkiai pasiektų atsinaujinančios energetikos tikslus. Išmanieji skaitikliai, prognozavimo modeliai ir tinklo valdymo platformos padeda subalansuoti gamybą ir vartojimą, tačiau didina priklausomybę nuo duomenų ir kibernetinio atsparumo.

    Kur stringa valdymas?

    Didžiausia problema – sektorių valdymas dažnai lieka atskirtas. Energetikos planavimas gali nepakankamai greitai įvertinti skaitmeninės ekonomikos augimo tempą, o skaitmeninių investicijų sprendimai priklauso nuo to, ar bus pakankamai elektros, kokia tinklo plėtra suplanuota ir kiek truks prijungimas.

    Dėl to atsiranda rizika, kad infrastruktūros sprendimai bus priimami neįvertinus ilgalaikių pasekmių. Pavyzdžiui, netinkamai parinkta duomenų centro vieta gali pareikalauti brangios tinklo rekonstrukcijos, o vėliau apriboti kitų vartotojų ar gamintojų prijungimo galimybes.

    Sovereignty: priklausomybių valdymas

    Strateginė autonomija šiame kontekste vis mažiau reiškia vieną sektorių kontroliuojamą savarankiškumą. Ji vis labiau priklauso nuo gebėjimo valdyti tarpusavio priklausomybes tarp energijos, skaitmenos ir pramonės, kai sprendimas vienoje srityje gali sukurti pažeidžiamumų kitoje.

    Priklausomybės apima kritines žaliavas, tiekimo grandines, lustų ir serverinės įrangos rinkas, taip pat specializuotų kompetencijų trūkumą. Todėl atsparumas tampa ne tik infrastruktūros, bet ir politikos suderinamumo klausimu: nuo energijos efektyvumo reikalavimų iki duomenų centrų skaidrumo bei tinklo investicijų tempo.

    Ilgainiui didžiausią vertę kuria integruotas planavimas, kai elektros tinklų plėtra, lankstumo sprendimai ir tarpvalstybinės jungtys derinami su skaitmeninės paklausos prognozėmis. Tokia koordinacija mažina riziką, kad Europos skaitmeninė plėtra ims konkuruoti su energetikos transformacijos tikslu – saugia ir švaria elektros sistema.

  • Prieš atostogas Lenkijoje atidaromi nauji S6 ir A2 ruožai: kur kelionės link jūros sutrumpės

    Lenkijos kelių direkcija GDDKiA prieš vasaros atostogų sezoną planuoja atverti eismui kelis svarbius greitkelių ir automagistralių ruožus, kurie turėtų sumažinti spūstis populiariausiose kryptimis. Naujausi nacionaliniai eismo matavimai rodo, kad liepos ir rugpjūčio mėnesiais užmiesčio keliuose transporto srautai išauga, todėl net ir keli papildomi dešimtys kilometrų greitesnio kelio gali turėti apčiuopiamą efektą.

    GDDKiA atkreipia dėmesį, kad kelių projektai nėra planuojami pagal kalendoriaus šventes ar atostogų pradžią, o atidaromi tik baigus darbus, atlikus technines patikras ir gavus reikiamus leidimus. Vis dėlto, tarp vieno ir kito atostogų piko eismui atveriami ruožai dažnai tampa praktiškiausia naujiena tiems, kurie į ilgesnę kelionę išsiruošia kartą per metus.

    „Nors norime, kad vairuotojai kuo greičiau galėtų naudotis naujais, patogiais ir saugiais keliais, investicijos nėra planuojamos, pavyzdžiui, „gegužės šventei“ ar „atostogoms“, – sakė GDDKiA atstovas Szymonas Piechowiakas.

    Nauji S6 ruožai link pajūrio

    Viena labiausiai vasaros kelionėms aktualių naujienų – S6 kelio plėtra šiaurinėje Lenkijos dalyje. GDDKiA skelbia, kad birželį vairuotojams numatoma atidaryti tris S6 atkarpas: Słupsk–Bobrowniki, Bobrowniki–Skórowo ir Skórowo–Leśnice.

    Šie ruožai yra vadinamosios Kašubų trasos dalis ir siejami su platesniu tikslu – patogesniu greito eismo koridoriumi nuo Trijų miestų (Gdansko, Gdynės ir Sopoto apylinkių) link vakarų Lenkijos. Praktinis pokytis vairuotojams toks, kad didesnę kelio dalį bus galima įveikti greito eismo keliais, o tai paprastai reiškia stabilesnį važiavimo laiką vasaros savaitgaliais.

    GDDKiA nurodo, kad šių S6 sutarčių užbaigimas siejamas su maždaug 1,47 mlrd. zlotų verte, kuri perskaičiavus sudaro apie 341 mln. eurų. Didžiausia šios sumos dalis tenka Słupsko aplinkkelio pabaigos ir Bobrowniki ruožui, kurį vykdo NDI, NDI Sopot ir Todini Central Asia konsorciumas.

    A2 artėja prie rytinės krypties

    Kitas pokytis numatomas vienoje svarbiausių Lenkijos transporto arterijų – A2 automagistralėje, kuri plečiama į rytus. GDDKiA teigia, kad birželį planuojama atidaryti du A2 ruožus: Siedlce Wschód–Malinowiec ir Malinowiec–Łukowisko.

    Praktiškai tai reiškia, kad A2 atkarpomis bus galima nuosekliau važiuoti nuo Vokietijos sienos per Poznanę, Lodzę, Varšuvą iki Siedlcų krypties ir toliau link Biała Podlaska regiono. Tokia tęstinė, mažiau nutrūkstanti automagistralė ypač svarbi, kai eismas suintensyvėja per atostogas, o alternatyvūs keliai tampa perkrauti.

    GDDKiA taip pat skelbia, kad 2026 metais ketinama užbaigti ir atverti eismui keturis A2 ruožus iki Biała Podlaska: Siedlce Wschód–Malinowiec, Malinowiec–Łukowisko, Łukowisko–Swory ir Swory–Biała Podlaska. Bendra šių sutarčių vertė siekia apie 2,07 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 481 mln. eurų.

    Kokie atidarymai dar numatomi vasarą

    Nors didžiausias dėmesys prieš atostogas tenka S6 ir A2, GDDKiA mini, kad vasaros mėnesiais planuojami ir kiti atidarymai. Liepą ir rugpjūtį vairuotojai turėtų sulaukti DK19 ruožo Kuźnica–Sokółka Północ, Pułtusko aplinkkelio DK61 kelyje ir likusios Żukowo aplinkkelio dalies DK20 kelyje.

    Vairuotojams tokie projektai svarbūs ne tik dėl greitesnio važiavimo, bet ir dėl saugumo: atskirtos kryptys, naujesnė danga bei mažesnis tranzito srautas per miestus paprastai sumažina avarinių situacijų tikimybę. Vis dėlto realus sutaupytas laikas priklausys nuo konkrečių kelionės dienų ir valandų, ypač savaitgaliais, kai srautai link pajūrio tradiciškai būna didžiausi.

  • „Kelių priežiūra“ 2025 metais: efektyvumo šuolis, daugiau prevencijos ir duomenimis grįsti sprendimai

    „Kelių priežiūra“ 2025 metais: efektyvumo šuolis, daugiau prevencijos ir duomenimis grįsti sprendimai

    AB „Kelių priežiūra“ paskelbė 2025 metų veiklos rezultatus, pabrėždama kryptingą efektyvumo didinimą ir stabilų organizacijos darbą. Bendrovė teigia, kad net ir kintant finansavimo apimtims pavyko užtikrinti nenutrūkstamą valstybinės reikšmės kelių priežiūrą ir veiklos tęstinumą.

    Pasak įmonės, metų pradžioje sumažėjęs finansavimas pareikalavo greitų sprendimų: buvo peržiūrėti procesai, tiksliau paskirstyti ištekliai ir ieškota būdų mažinti sąnaudų dalį pajamose. Bendrovė nurodo, kad toks valdymas leido išlaikyti pelningumą ir tuo pačiu išlaikyti paslaugų kokybės kartelę.

    Akcentas – prevencija, o ne pasekmės

    2025 metais „Kelių priežiūra“ daugiau dėmesio skyrė prevenciniams darbams, kad kelių pažaidos būtų pastebimos ir šalinamos anksčiau, kol netapo brangiai kainuojančiomis problemomis. Įmonė teigia didinusi nuolatinės kelių priežiūros darbų apimtis ir intensyvinusi kasdienius darbus, turinčius tiesioginį poveikį eismo saugumui.

    Tarp dažniausiai minimų krypčių – kelkraščių tvarkymas, pralaidų valymas, žvyrkelių priežiūra ir kiti einamieji darbai, kurie prisideda prie ilgesnio dangų tarnavimo laiko. Bendrovė pabrėžia, kad sistemingas darbas mažina riziką, jog smulkūs defektai virs didesniais pažeidimais, o tai ilgainiui leidžia racionaliau naudoti priežiūros biudžetus.

    Saugumas keliuose ir darbuotojams

    Atskiras dėmesys skirtas darbuotojų ir eismo dalyvių saugumui, ypač didžiausio leistino greičio ir intensyvaus eismo keliuose. Įmonė nurodo maksimaliai naudojusi smūgio slopintuvus bei toliau stiprinusi saugumo kultūrą, orientuotą į prevenciją ir rizikų valdymą.

    Tokios priemonės aktualios dėl darbų specifikos: kelių priežiūra dažnai vyksta realiomis eismo sąlygomis, o papildomos apsaugos priemonės mažina incidentų tikimybę. Bendrovė akcentuoja, kad saugumas vertinamas kompleksiškai – nuo darbo organizavimo iki techninių sprendimų parinkimo.

    Daugiau duomenų ir bandomųjų sprendimų

    „Kelių priežiūra“ teigia 2025 metais plėtusi sprendimus, paremtus duomenimis ir bandymais realiomis sąlygomis. Tarp minėtų projektų – fluorescencinių, šviesą atspindinčių dažų taikymas dviračių takuose, mažesnio pasipriešinimo riedėjimui asfalto dangos sprendimai bei žvyrkelių dulkėjimo mažinimo priemonių vertinimas.

    Bendrovės teigimu, tokie bandymai leidžia priimti sprendimus remiantis matavimais, o ne prielaidomis, ir įvertinti ne tik techninį efektą, bet ir ekonominį pagrįstumą bei poveikį aplinkai. Ši kryptis siejama ir su bendra kelių sektoriaus tendencija daugiau dėmesio skirti viso gyvavimo ciklo kaštams, o ne vien momentiniam darbų įkainiui.

    Taip pat pranešama, kad 2025 metais patvirtintas „Kelių priežiūros“ 2025–2028 metų strateginis veiklos planas, kuriame įtvirtintos pagrindinės kryptys: kokybė ir saugumas, efektyvus išteklių naudojimas, pažangių sprendimų diegimas ir tvarumas. Bendrovė pabrėžia, kad nuoseklus planavimas leidžia geriau valdyti prioritetus ir užtikrinti didesnį darbų poveikį visam kelių tinklui.

    Įmonė primena, kad pagrindinė jos veikla – valstybinės reikšmės kelių priežiūra pagal sutartį, kurią administruoja AB „Via Lietuva“. Priežiūros kokybė ir apimtys vykdomos vadovaujantis Kelių priežiūros vadovu, o šaltuoju metų laiku ir pavasarį darbų sudėtingumą didina sunkiai prognozuojamos meteorologinės sąlygos, reikalaujančios pasirengimo tiek technika, tiek medžiagomis.

    AB „Kelių priežiūra“ informacija

  • Veisiejuose baigėsi menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris“: miestą papuoš nauji darbai

    Veisiejuose baigėsi menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris“: miestą papuoš nauji darbai

    Veisiejuose užbaigtas tarptautinis menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris“, savaitę sujungęs kūrybą, bendrystę ir viešųjų erdvių atnaujinimą. Šiemet į renginį atvyko kūrėjai iš skirtingų Lietuvos miestų ir Latvijos, o dalis darbų jau perkelti į miestą bei vietos įstaigas.

    Plenero uždarymas surengtas Veisiejų VESK aktų salėje, kur susitiko dalyviai, savivaldybės atstovai ir bendruomenė. Renginyje dalyvavusi merė Ausma Miškinienė pabrėžė, kad pleneras tapo vienu laukiamiausių kultūrinių įvykių krašte ir kasmet įgauna daugiau apimties.

    „Džiaugiuosi, kad „Veisiejų pavasaris“ kiekvienais metais stebina vis naujais darbais ir sukuria vertę, kuri lieka žmonėms ilgai po renginio“, – sakė Ausma Miškinienė.

    Plenero metu sukurti darbai apima kryždirbystę, medžio drožybą, kalvystę ir tapybą, o rezultatų geografija neapsiriboja vien Veisiejais. Organizatorių teigimu, daliai kūrinių prireiks daugiau laiko užbaigti, tačiau pagrindiniai akcentai jau matomi ir įsilieja į miesto kasdienybę.

    Veisiejietis Audrius Goberis atkūrė autentišką Sorakos Petroškų kaimo kryžių, tęsiant vietos sakralinio paveldo tradicijas. Liaudies meistras Juozas Videika išdrožė koplytstulpį su Šv. Agotėlės skulptūra, o kalvis Tomas Pacaitis jį papuoš metalo saulute.

    Jaunasis kūrėjas Benas Jezerskas su komanda pagamino dešimt ąžuolinių suolų, kurie papildys Veisiejų viešąsias erdves ir bus praktiškai naudojami gyventojų bei svečių. Kalviai Juozas Varnelis ir Ramūnas Šuminskas nukalė meniškus senųjų Veisiejų kapinių vartus, taip sustiprindami kapinių aplinkos estetiką ir ilgaamžiškumą.

    Vienas ryškiausių plenero akcentų – darbai, susiję su vietos sakraline erdve ir istorine atmintimi. Medžio drožėjas Artūras Zienka Veisiejų Šv. Jurgio parapijos bažnyčiai dovanoja apaštalų Petro ir Povilo skulptūras, kurios papildys bažnyčios meninį ansamblį.

    Į plenerą įsilieję Latvijos kūrėjai prisidėjo ir prie didelio formato darbų. Dailininkė Ieva Liepina kartu su Arvydu Brazdžiūnu ant bažnyčios sienos tapė Šv. Jurgį, kovojantį su slibinu – darbą, reikalaujantį kruopštumo, techninio pasirengimo ir darbo aukštyje.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie plenerai regionuose vis dažniau tampa ne vien menininkų susitikimais, bet ir tvariu viešųjų erdvių stiprinimo būdu. Lietuvoje ryškėjanti tendencija – meną priartinti prie kasdienės aplinkos, kai kūriniai kuriami konkrečioms vietoms, o bendruomenė įtraukiama ne tik kaip žiūrovas, bet ir kaip proceso dalis.

    Šiemet plenero programoje atsirado ir aiškesnis ryšys su sukaktimis bei kultūrine edukacija. Kadangi Lazdijų rajone minimas Antano Žmuidzinavičiaus jubiliejus, sukurti šeši dailininko kūrinių printai, kurie papuoš savivaldybės erdves, o dailininkas Alfredas Jurevičius nutapė Antano Žmuidzinavičiaus portretą.

    Prie dovanojamų darbų prisidėjo ir kiti plenero dalyviai: Elena Griščenko Lazdijų kultūros centrui parengė Rudaminos bažnyčios vaizdinį, o tapytojai savo drobėse įamžino Lazdijų krašto gamtos motyvus. Pasak organizatorių, tai leidžia plenerui išlikti ne vien kaip renginiui, bet ir kaip augančiai kultūrinei kolekcijai.

    Plenero rengėjai dėkojo kūrėjams, rėmėjams, partneriams ir vietos bendruomenei, prisidėjusiems prie renginio logistikos ir priėmimo. Plenero akimirkas fiksavo fotografas Artūras Bėkšta, o sukurti darbai artimiausiu metu bus pristatomi ir plačiau, kviečiant gyventojus juos atrasti Veisiejų ir kitose Lazdijų rajono erdvėse.

  • Kupiškio savivaldybė skelbia kvietimą bendruomenėms: projektams 2026 metais numatyta 29 084 eurų

    Kupiškio savivaldybė skelbia kvietimą bendruomenėms: projektams 2026 metais numatyta 29 084 eurų

    Kupiškio rajono savivaldybė kviečia bendruomenines organizacijas teikti paraiškas projektams pagal priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“. Kvietimas skirtas veikloms, kurios sprendžia vietos gyventojų poreikius ir stiprina bendruomenių įsitraukimą.

    Konkursas vykdomas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų gegužės 18 dieną patvirtintą tvarką. 2026 metais konkursui numatyta 29 084 eurų valstybės biudžeto lėšų suma.

    Vienam projektui galima prašyti nuo 500 eurų iki 5 000 eurų. Paraiškas gali teikti bendruomeninės organizacijos ir jas vienijančios organizacijos, kurios Juridinių asmenų registre turi žymą, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 25 dieną iki 2026 metų birželio 15 dieną 17.00 valandos. Paraiška turi būti parengta valstybine kalba, užpildyta kompiuteriu ir pasirašyta organizacijos vadovo arba įgalioto asmens.

    Pildoma elektroninė paraiškos forma su privalomais priedais turi būti pateikta pdf arba adoc formatu elektroniniu paštu savivaldybe@kupiskis.lt. Pareiškėjas gali pateikti tik vieną paraišką, o po pateikimo jos taisyti ar papildyti pareiškėjo iniciatyva nebegalima.

    Tarp tinkamų finansuoti veiklų numatytos iniciatyvos, stiprinančios pilietiškumą, lyderystę ir savanorystę, taip pat veiklos, skirtos bendruomenės sutelktumui, vaikų ir jaunimo užimtumui, kultūrai, švietimui bei sportui. Atskirai išskiriamos medijų ir informacinio raštingumo veiklos, kurios padeda bendruomenėms atpažinti dezinformaciją ir stiprinti atsparumą informacinėms grėsmėms.

    Finansavimas gali būti skiriamas ir viešųjų erdvių bei aplinkos kokybės gerinimo iniciatyvoms, socialinėms veikloms, bendruomenės psichologinės gerovės stiprinimui, taip pat veikloms, susijusioms su socialinio verslo plėtra ar viešųjų paslaugų teikimu. Numatytos ir priemonės, susijusios su civilinės saugos bei gynybos organizavimu bendruomenėje, įskaitant reikalingų priemonių įsigijimą ir mokymus.

    Jei projektas susijęs su viešųjų erdvių tvarkymu ar socialinio verslo kryptimi, ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti galima skirti ne daugiau kaip 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų. Ši nuostata skirta užtikrinti, kad didžioji finansavimo dalis būtų nukreipta į realias bendruomenines veiklas ir paslaugas, o ne vien į įsigijimus.

    Su konkursu susijusiais klausimais pareiškėjus konsultuoja Kupiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus vyriausioji specialistė Regina Urbonienė. Informacija teikiama telefonu ir elektroniniu paštu savivaldybės nurodytu darbo laiku.