Gegužės 23 dieną Ukmergėje vyks miesto šventės „Vasara bus rytoj“ renginiai, suplanuoti nuo ryto iki vėlaus vakaro įvairiose miesto centro erdvėse. Savivaldybė iš anksto įspėja, kad šventės metu dalyje centro gatvių bus taikomi transporto eismo ribojimai.
Kaip skelbia Ukmergės rajono savivaldybės administracija, eismas bus ribojamas Kęstučio aikštėje, taip pat Kauno gatvės atkarpoje nuo Vienuolyno iki Klaipėdos gatvės. Laikinų ribojimų sulauks ir Vienuolyno bei Pakalnės gatvės.
Į miesto centrą ir jo prieigas bus įleidžiamos tik šventės dalyvių bei organizatorių transporto priemonės, turinčios specialius leidimus. Vairuotojai raginami įvertinti, kad įprasti maršrutai per centrą šventės metu gali būti nepasiekiami arba užtrukti dėl nukreipiamo srauto.
Norintiems atvykti į renginius patariama nevykti nuosavu automobiliu iki pat centro. Savivaldybė rekomenduoja transportą palikti atokiau esančiose stovėjimo vietose ir toliau eiti pėsčiomis arba rinktis viešąjį transportą.
Taip pat primenama, kad šventės prieigose esančios automobilių stovėjimo aikštelės yra pažymėtos savivaldybės pateikiamoje schemoje. Organizatoriai atsiprašo už galimus nepatogumus ir kviečia planuoti kelionę iš anksto, kad būtų išvengta spūsčių.
Maisto papildų rinka vis dažniau siūlo ne tik grožio, bet ir tariamai senėjimą lėtinančius sprendimus. Tarp agresyviausiai reklamuojamų medžiagų išsiskiria NAD+, jo pirmtakai NMN ir NR, taip pat resveratrolis, dažnai siejami su ląstelių energija ir atsinaujinimu.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad reklaminiai pažadai dažnai aplenkia įrodymus. Nors šios medžiagos susijusios su realiais biologiniais procesais, tai dar nereiškia, kad jos patikimai lėtina žmogaus senėjimą ar ilgina gyvenimą.
Ką iš tiesų reiškia NAD+
NAD+ yra kofermentas, randamas visose gyvose ląstelėse, padedantis vykti svarbioms cheminėms reakcijoms. Jis svarbus energijos apykaitai, DNR taisymui, uždegimo reguliavui ir ląstelių atsakui į stresą.
Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad su amžiumi NAD+ kiekis audiniuose gali mažėti, nors šis procesas nėra vienodas visame organizme. Būtent dėl to atsirado idėja, kad NAD+ didinimas galėtų prisidėti prie sveikesnio senėjimo, tačiau klinikiniai įrodymai dar riboti.
Kartais NAD+ pradėtas dėti ir į kosmetikos priemones, tokias kaip serumai ar kremai. Tačiau iki šiol neaišku, ar įprastinėmis sąlygomis NAD+ pakankamai prasiskverbia per odą, kad sukeltų reikšmingą poveikį.
NMN ir NR: daugiau duomenų, bet mažiau pažadų
Kadangi pats NAD+ prastai pasisavinamas vartojant per burną, tyrimuose dažniau nagrinėjami jo pirmtakai, kuriuos organizmas gali paversti NAD+. Dažniausiai minimi nikotinamido mononukleotidas (NMN) ir nikotinamido ribozidas (NR).
Gyvūnų tyrimuose šios medžiagos kai kuriais atvejais siejamos su geresne energijos apykaita ar medžiagų apykaitos rodikliais. Vis dėlto rezultatai, gauti su pelėmis ar laboratoriniais modeliais, ne visada persikelia į žmogaus organizmą.
Žmonių klinikiniai tyrimai rodo, kad NMN ir NR gali didinti su NAD+ susijusius žymenis kraujyje, o kai kuriais atvejais ir kituose audiniuose. Tačiau patikimų įrodymų, kad tai reikšmingai gerina jėgą, pažinimo funkcijas, mažina trapumą ar lėtina biologinį senėjimą, kol kas trūksta.
Viena iš priežasčių paprasta: senėjimas yra daugiamečiais procesais paremtas reiškinys, o didelė dalis papildų tyrimų trunka savaites ar kelis mėnesius. Dėl to sudėtinga įvertinti tiek ilgalaikę naudą, tiek galimas rizikas.
Resveratrolis: populiarus, bet sunkiai pasisavinamas
Resveratrolis dažnai pristatomas kaip senėjimą lėtinanti medžiaga, nors jis nėra NAD+ pirmtakas. Tai polifenolis, randamas, pavyzdžiui, raudonosiose vynuogėse, uogose ir žemės riešutuose, o laboratoriniuose tyrimuose siejamas su uždegimo mažėjimu ir mitochondrijų funkcijos pokyčiais.
Pagrindinė problema ta, kad resveratrolis pasižymi prastu biologiniu prieinamumu, todėl dalis suvartotos medžiagos pakinta dar nepasiekusi audinių tokia forma ir koncentracija, kokia naudojama laboratorijose. Dėl to klinikiniai tyrimai iki šiol neparodė įtikinamų įrodymų, kad resveratrolio papildai patikimai lėtina senėjimą, o širdies ir kraujagyslių naudą apibendrinantys rezultatai išlieka nevienareikšmiai.
Taip pat nurodoma, kad resveratrolis gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, ypač kraujo krešėjimą veikiančiais preparatais. Didelės dozės kai kuriems žmonėms gali sukelti virškinimo sistemos šalutinių reiškinių, todėl vartojantiems vaistus, turintiems lėtinių ligų, taip pat nėščiosioms ar žindančioms patariama pasitarti su gydytoju.
Galiausiai esminė riba yra tarp biologinio tikėtinumo ir įrodyto efekto. Šios medžiagos veikia su senėjimu susijusius kelius, tačiau tai dar nereiškia, kad papildai užtikrintai išlaikys jaunystę.
Kol kas patikimiausi sveiko senėjimo veiksniai išlieka mažiau skambūs, bet gerai pagrįsti: reguliarus fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, subalansuota mityba, nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas ir lėtinių būklių kontrolė.
Gegužės 21 dieną Ukmergės sporto centro stadione vyko Ukmergės miesto šventei skirta vaikų sporto šventė, kurioje netrūko juoko, palaikymo šūksnių ir judesio. Renginyje dalyvavo 153 vaikai, o stadionas trumpam virto aktyvių žaidimų ir bendrystės erdve.
Į šventę susibūrė 11 komandų iš Ukmergės vaikų lopšelių-darželių ir bendrojo ugdymo mokyklų. Organizatoriai pabrėžė, kad pagrindinis tikslas buvo ne rezultatai, o noras įtraukti vaikus į fizinį aktyvumą ir parodyti, kad sportas gali būti paprastas, smagus ir prieinamas kiekvienam.
Renginio akcentas – judėjimo džiaugsmas
Susirinkusiuosius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, renginyje taip pat dalyvavo mero patarėja Goda Juzėnaitė ir Ukmergės sporto centro direktorius Vitalijus Martikonis. Renginio pradžioje visi dalyviai įsitraukė į bendrą mankštą, kuri tapo šventės startu ir nuotaikos užtaisu.
Vėliau vaikai išsiskirstė po sporto stoteles, kur jų laukė estafetės ir judrios užduotys, lavinančios koordinaciją, greitį ir komandinį susitelkimą. Tokie formatai pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami vaikų renginiuose, nes leidžia išlaikyti dėmesį ir suteikia galimybę kiekvienam patirti sėkmę.
Netikėtas svečias ir medaliai visiems
Ypatingų emocijų suteikė netikėtas svečias – didysis zuikis, kuris kartu su vaikais sportavo, šoko ir prisidėjo prie šventinės atmosferos. Organizuojant vaikų renginius, personažai ir žaidybiniai elementai laikomi vienu veiksmingiausių būdų mažinti įtampą ir skatinti drąsiau įsitraukti net ir kuklesnius dalyvius.
Šventės pabaigoje visų dalyvių kaklus papuošė medaliai, o organizatorių žinutė buvo aiški: šioje sporto šventėje nugalėtojais tapo visi. Renginys priminė, kad ankstyvas įprotis judėti dažnai prasideda nuo paprastų patirčių, kai svarbiausia tampa geros emocijos, draugystė ir noras sugrįžti į aikštę dar kartą.
Tekstas parengtas pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pateiktą informaciją.
Alzheimerio liga laikoma lėtai progresuojančiu neurodegeneraciniu sutrikimu, kurio požymiai ilgą laiką gali būti nepastebimi. Nauji duomenys rodo, kad biologiniai pakitimai organizme gali prasidėti dešimtmečiais anksčiau, nei žmogui nustatoma demencija.
Tyrėjai pabrėžia, kad vidutinio amžiaus laikotarpis gali būti ypač svarbus smegenų sveikatai, nes būtent tada gali išryškėti pirmieji rizikos signalai. Vienas jų siejamas su kraujyje aptinkamu baltymu pTau181, kuris laikomas perspektyviu Alzheimerio patologijos žymeniu.
Analizuojant ilgalaikio stebėjimo tyrimo duomenis, nustatyta, kad 45 metų dalyviai, kurie patys nurodė jaučiantys atminties ar mąstymo sunkumų, dažniau turėjo aukštesnius pTau181 rodiklius. Svarbu tai, kad dauguma žmonių demencijos diagnozę paprastai gauna tik sulaukę 70 metų ar vėliau.
Kodėl kraujo žymenys svarbūs?
Ilgą laiką Alzheimerio ligos patvirtinimas rėmėsi sudėtingesniais metodais, įskaitant juosmens punkciją ar specializuotus vaizdinimo tyrimus. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama kraujo tyrimams, nes jie yra mažiau invaziniai ir potencialiai lengviau pritaikomi platesniam žmonių ratui.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad vien kraujo rodiklis dar nėra diagnozė. Skirtingos demencijos formos ankstyvose stadijose gali atrodyti panašiai, o jų eiga ir gydymo strategijos skiriasi, todėl reikalingas kompleksinis vertinimas.
Ką reiškia subjektyvūs atminties nusiskundimai?
Atminties suprastėjimas su amžiumi dažnai yra įprastas ir nebūtinai reiškia ligą. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad subtilūs, subjektyviai jaučiami pažinimo pokyčiai kai kuriems žmonėms gali būti vieni pirmųjų signalų, pasirodančių gerokai prieš oficialią diagnozę.
Mokslininkai teigia, kad derinant žmogaus įvardijamus nusiskundimus su biologiniais žymenimis galima tiksliau atskirti normalų senėjimą nuo ankstyvų patologinių procesų. Tai ypač aktualu, nes šiuolaikiniai vaistai, nors ir gali sulėtinti ligos progresavimą, negrąžina prarastų pažinimo funkcijų pažengusiose stadijose.
Ko dar nežinome?
Tyrime taip pat pažymėta, kad 45 metų amžiuje pTau181 nebuvo aiškiai susijęs su smegenų magnetinio rezonanso tyrimo rodikliais ar kognityvinių testų rezultatais. Vienas galimų paaiškinimų yra tas, kad biologiniai pokyčiai gali prasidėti dar iki struktūrinių pakitimų, kuriuos fiksuoja vaizdinimo tyrimai.
Kita vertus, neatmetama, kad šis žymuo vidutiniame amžiuje dar ne visada tiksliai atspindi būsimą Alzheimerio riziką ir gali būti naudingesnis vyresnių žmonių diagnostikoje. Dėl to tyrėjai planuoja toliau stebėti tą pačią dalyvių grupę, kad būtų aiškiau, kada ir kaip ankstyvieji signalai virsta kliniškai reikšmingais simptomais.
Ekspertai primena, kad demencijos riziką gali mažinti gyvenimo būdo veiksniai: fizinis aktyvumas, socialinis įsitraukimas, kraujospūdžio kontrolė, klausos sutrikimų sprendimas ir kiti modifikuojami rizikos veiksniai. Kuo anksčiau jie adresuojami, tuo didesnė tikimybė ilgiau išsaugoti pažinimo sveikatą.
Ankstyvas Alzheimerio ligos požymių atpažinimas suteikia daugiau galimybių laiku įvertinti riziką ir imtis prevencijos. Naujas JAV mokslininkų tyrimas rodo, kad daliai moterų prastesnis miegas gali būti susijęs su ankstyvais neurodegeneracijos procesais.
Miego ir Alzheimerio ryšys laikomas dvikrypčiu: miego trūkumas siejamas su didesne demencijos rizika, o ligos procesai savo ruožtu gali trikdyti miegą. Viena iš dažniausiai minimų grandžių yra tau baltymo sankaupos smegenyse, siejamos su Alzheimerio progresavimu.
Tyrėjų komanda analizavo 69 moteris, kurių amžius buvo 65 metai ir daugiau, ir kurios turėjo genetinį polinkį susirgti. Dalyvės pildė miego klausimynus, o taip pat atliko standartizuotus atminties testus, daugiausia vertinant regimąją atmintį.
Iš 69 dalyvių 63 turėjo ir smegenų vaizdinimo duomenis, kuriais vertintos tau sankaupos tam tikrose su Alzheimeriu siejamose srityse. Rezultatai parodė, kad prastesnis savarankiškai įvertintas miegas buvo susijęs su prastesniais regimosios atminties rezultatais ir didesnėmis tau sankaupomis, tačiau tik didžiausios genetinės rizikos grupėje.
Ką rodo duomenys, o ko dar neatsako?
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai nėra ilgalaikis stebėjimas, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, jog būtent miego prastėjimas sukelia ligą ar kad tai jau ankstyvas simptomas. Vis dėlto toks sutapimas tarp miego nusiskundimų, regimosios atminties ir tau sankaupų leidžia kelti hipotezę, kad daliai žmonių miego pokyčiai gali pasirodyti anksčiau nei ryškesni kognityviniai simptomai.
Rezultatus komplikuoja ir tai, kad ryšys nustatytas ne visoms atminties sritims: žodinės atminties pokyčiai šiame tyrime nebuvo aiškūs. Be to, pašalinus dalyves, turėjusias anksčiau diagnozuotų miego sutrikimų, sąsajos susilpnėjo, todėl būtina tiksliau atskirti nemigą kaip atskirą sutrikimą nuo galimų neurodegeneracijos požymių.
Kodėl akcentuojamos moterys?
Mokslinėje literatūroje seniai aptariama, kad Alzheimerio liga dažniau diagnozuojama moterims, o miego kokybės nusiskundimai vyresniame amžiuje taip pat dažni. Tyrėjai šį kartą bandė išskirti, ar blogesnis miegas gali būti ypač informatyvus tada, kai genetinė rizika yra didžiausia.
Dar vienas netikėtas pastebėjimas: mažesnės genetinės rizikos grupėje dalyvės nurodė prastesnį miegą, tačiau jis nebuvo susijęs su tuo pačiu regimosios atminties ir tau sankaupų deriniu. Tai leidžia svarstyti, kad vien subjektyvūs miego vertinimai ne visada tiksliai atspindi objektyvią miego kokybę, ypač jei jau yra ankstyvų kognityvinių pokyčių.
Ką tai reiškia praktikoje?
Miegas išsiskiria tuo, kad tai vienas iš labiau koreguojamų sveikatos veiksnių, palyginti su genetika. Nors šis tyrimas neįrodo priežastinio ryšio, mokslininkai pabrėžia, kad miego gerinimas gali būti svarbi prevencijos kryptis, ypač vyresnėms moterims, turinčioms didesnę genetinę riziką.
Jei nemiga tęsiasi ilgiau, veikia savijautą ar kasdienę veiklą, specialistai rekomenduoja neapsiriboti vien migdomaisiais, o ieškoti priežasties ir taikyti įrodymais grįstus sprendimus, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją nemigai. Tyrėjai planuoja pakartoti analizę, kai bus surinkta daugiau duomenų, kad būtų galima patikslinti, ar miego nusiskundimai gali tapti patikimesne ankstyvos rizikos užuomina.
Ukmergėje prasidedant miesto šventės renginiams, savivaldybė laikinai keičia eismo organizavimą remontuojamoje Vilniaus gatvės atkarpoje. Pagrindinis tikslas – sumažinti spūstis ir užtikrinti patogesnį privažiavimą šventės vietoms.
Laikini pokyčiai galios nuo 2026 metų gegužės 21 dieną 16.30 valandos iki 2026 metų gegužės 25 dieną 7.00 valandos. Šiuo laikotarpiu Vilniaus gatvės ruože nuo Vytauto gatvės sankirtos iki Paupio gatvės eismas bus leidžiamas abiem kryptimis, naudojant abi eismo juostas.
Per atvertą atkarpą šventės metu važiuos ir miesto maršrutiniai autobusai. Vairuotojams rekomenduojama atidžiai sekti kelio ženklus ir laikytis laikino eismo reguliavimo, nes gatvės ruožas išlieka darbų zonoje.
Kas keisis po šventės
Pasibaigus šventiniam laikotarpiui, nuo 2026 metų gegužės 25 dieną 7.00 valandos iki 2026 metų birželio 26 dieną 16.30 valandos Vilniaus gatvėje toliau vyks rekonstrukcijos darbai. Eismas bus organizuojamas pagal laikiną schemą, numatant ribojimus.
Nurodytu laikotarpiu planuojama uždaryti vieną važiuojamosios dalies juostą iki posūkio į Paupio gatvę. Iš miesto centro link Užupio transportas judės įprastai, o iš Užupio atvykstančios transporto priemonės, taip pat ir miesto autobusai, bus nukreipiami apylanka per Paupio gatvę iki Vytauto ir V. Kudirkos gatvių sankryžos.
Taip pat informuojama, kad miesto centrinėje sankryžoje šviesoforai nebus atjunginėjami. Savivaldybė ragina vairuotojus planuoti keliones iš anksto, o eismo dalyvius prašo kantrybės ir dėmesingumo.
Ukmergės miesto šventės metu prie Šventosios upės bus galima iš arti pamatyti, kaip atrodė XVIII amžiaus pabaigos kario kasdienybė. Prie pagrindinio tilto įsikurs autentiška to laikotarpio stovykla, kurioje lankytojai kviečiami ne tik stebėti, bet ir klausti, domėtis, pažinti.
Gyvosios istorijos erdvę rengia Ukmergės karo istorijos klubas „1-as LDK Didžiojo etmono pėstininkų regimentas“. Šis klubas yra žinomas dėl istorinių rekonstrukcijų ir Deltuvos mūšio inscenizacijų, todėl organizatoriai žada dėmesį detalėms ir kuo tikroviškesnę aplinką.
Kas laukia lankytojų?
Stovykloje bus pristatomi istorinių ginklų ir uniformų pavyzdžiai, o klubo nariai pasakos, kaip kariai ruošdavosi mūšiui ir kokios buvo tarnybos taisyklės. Lankytojai galės sužinoti, iš kokių medžiagų buvo siuvami drabužiai, kaip prižiūrima ekipuotė ir kodėl to meto uniforma buvo ne vien puošmena, bet ir praktinis sprendimas.
Organizatoriai pabrėžia, kad tokie susitikimai leidžia istoriją suvokti ne tik iš vadovėlių, bet ir per gyvą patirtį. Tai ypač aktualu šeimoms su vaikais ir visiems, kuriems įdomu, kaip atrodė kasdienis gyvenimas stovykloje, kokia buvo disciplina ir kokius daiktus karys turėdavo prie savęs.
Kada ir kur vyks stovykla?
Gyvosios istorijos stovykla vyks gegužės 23 dieną nuo 11.00 iki 16.00 valandos. Vieta – Podolės Kameneco pėsčiųjų takas Ukmergėje, prie Šventosios upės, šalia pagrindinio tilto.
Renginio metu lankytojai kviečiami skirti laiko pokalbiams su rekonstruktoriais ir pasinaudoti proga išgirsti jų sukauptas žinias apie XVIII amžiaus karybą. Organizatoriai tikisi, kad gyvas pasakojimas ir autentiška aplinka padės miestui šventės metu atrasti istoriją naujai.
Humans are living longer than ever before. By 2050, scientists predict that nearly half a billion people could be older than 80.
The rise in human life expectancy is partly due to improvements in nutrition, but which food choices lead to the longest and healthiest outcomes in older age?
A study from China has now added another wrinkle to the research. Among more than 5,000 people aged 80 and over, researchers found that female meat eaters were more likely to reach age 100 than female vegetarians.
There was no significant association between longevity and vegetarianism among males, when the researchers analyzed the data by sex.
Before you go sending this article to every female vegetarian you know, you should stay for the nuance.
It was only vegetarian participants deemed underweight who were less likely to live to 100 than meat eaters.
“Daily consumption of meat was associated with a 44 percent higher likelihood of reaching 100 years old [compared to a vegetarian diet] in the underweight group, whereas this association did not present in the normal weight or overweight group,” the study authors conclude.
Researchers at Fudan University, the Chinese Center for Disease Control and Prevention, and Shanghai Jiao Tong University compared the outcomes of 1,459 centenarians with those of 3,744 non-centenarians in their 80s and 90s.
The team found that body mass index (BMI) partly explained the association between vegetarianism and shorter life expectancy.
Given that older populations are more likely to be underweight, the authors suggest that the role of BMI in longevity is “worth exploring” further.
The “obesity paradox“, for instance, is a term that describes how more body weight seems to be associated with better health outcomes in older populations. This is the opposite of what is found in younger populations.
The centenarian study in China can only reveal associations, which means it’s possible that other factors are impacting the results.
The study, for instance, doesn’t account for how eating habits might change over time; the surveys only assessed what participants ate in their later years, and that may be influenced by how easy the foods are to chew.
Previous research, however, supports the idea that lifestyle choices, such as diet, could be major reasons why some people live to 100.
Diet is not the only factor that has been linked to longer lifespans. (Ruben Bonilla Gonzalo/Getty Images)
It’s possible that older adults may have different nutritional needs, yet many studies on vegetarianism focus on younger cohorts.
One study of more than 65,000 people, young and old, found that those who eat a vegetarian diet may face a higher risk of fractures, possibly due to lower calcium and protein intake.
In fact, some evidence shows that older people require more dietary protein than current guidelines suggest.
Nutrition, however, is an extremely complex area of research, and health outcomes can be influenced by a plethora of societal, environmental, and individual factors.
In all probability, the best food choices for extending life require diversity and balance, differing from person to person.
Still, not all meat is equally associated with negative health outcomes, and the amount can matter. Processed meats and red meat, for instance, are often linked to poorer health and shorter longevity, which is why they are generally recommended to be eaten in moderation.
Pasaulio urbanistikos forume Baku ekspertai ragino vyriausybes migraciją vertinti kaip nuolatinį miestų raidos veiksnį, o ne laikinas nepaprastąsias situacijas. Pasak jų, toks požiūris lemia, ar miestai sugeba užtikrinti būstą, paslaugas ir saugumą augančiam gyventojų skaičiui.
Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) vadovės pavaduotoja Ugochi Daniels pabrėžė, kad migracija jau dabar formuoja miestus, o tinkamai valdoma ji gali tapti sprendimo dalimi. Jos teigimu, atvykstantys žmonės neturėtų būti laikomi našta, nes gali prisidėti prie atsigavimo ir ekonominės plėtros.
„Migracija dabar formuoja miestus. O kai ji valdoma gerai, migracija tampa sprendimo dalimi“, – sakė Ugochi Daniels.
Būstas kaip atstatymo pradžia
Diskusijose daug dėmesio skirta miestų atstatymui po konfliktų ir priverstinio žmonių perkėlimo. Forumo metu akcentuota, kad laikini sprendimai neretai užsitęsia, o tai didina socialinę atskirtį ir apsunkina integraciją.
Azerbaidžano prezidento specialusis atstovas Emin Huseynov sakė, kad pirmasis žingsnis atkuriant bendruomenes turi būti būstas, nes jis grąžina stabilumą ir pasitikėjimą. Kartu pabrėžta, kad vien pastatų neužtenka – reikia ir kelių, paslaugų bei socialinės infrastruktūros.
„Būstas turi būti pirmoje vietoje, nes jis grąžina orumą, stabilumą ir pasitikėjimą“, – sakė Emin Huseynov.
Kas apmoka ilgalaikę rekonstrukciją?
Viena aštriausių temų tapo rekonstrukcijos finansavimas, kai poreikiai yra milžiniški, o tarptautinės lėšos ne visada užtikrina tvarius sprendimus. UN-Habitat vadovė Anacláudia Rossbach atkreipė dėmesį, kad ilgalaikė būsto politika paprastai neįmanoma be reikšmingo vidaus finansavimo ir aiškaus visuomeninio susitarimo.
Ji teigė, kad didelės pradinės sumos gali tapti svertu pritraukiant daugiau investicijų, jei valstybė sukuria patikimą sistemą ir nuoseklų planą. Forume taip pat išskirta, kad migracijos integravimas į planavimą leidžia efektyviau prognozuoti mokyklų, sveikatos paslaugų, transporto ir būsto paklausą.
„Nė viena šalis nėra išsprendusi būsto klausimo tvariai, ilgam laikui vien tarptautiniais finansais. Tam reikia vidaus finansavimo“, – sakė Anacláudia Rossbach.
Azerbaidžanas forume pristatė savo Karabacho rekonstrukciją kaip modelį, pabrėždamas grįžtančių gyventojų skaičių ir infrastruktūros projektus. Urbanistikos ir planavimo specialistai Baku akcentavo, kad tikslas turėtų būti ne trumpalaikis apgyvendinimas, o pilnaverčių, atsparių ir įtraukių miestų kūrimas, kuriuose migracija numatoma iš anksto.
JAV administracija atmeta žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad buvo blokuojamas Ebolos virusu užsikrėtusio amerikiečių gydytojo Petro Stafford grįžimas į Jungtines Valstijas. Teigiama, jog dėl sprendimų Vašingtone gydytojo evakuacija iš Afrikos buvo uždelsta, o galutiniu maršrutu pasirinkta Vokietija.
Baltųjų rūmų atstovas Kushas Desai tokius kaltinimus pavadino netiesa ir tikino, kad svarbiausias prioritetas yra visuomenės sveikata ir saugumas. Pasak jo, Berlyno klinika „Charité“ yra viena stipriausių vietų pasaulyje gydyti ir izoliuoti ypač pavojingas virusines infekcijas.
Kaip gydytojas užsikrėtė ir kokia jo būklė
Petras Stafford, misijų gydytojas, dirbo Bunjos mieste rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje. Pranešama, kad jis gydė pacientą, kuriam pasireiškė stiprūs pilvo skausmai, iš pradžių sieti su tulžies pūslės uždegimu, tačiau vėliau ši diagnozė buvo atmesta.
Pacientas mirė kitą dieną, o mirtis siejama su Ebola, nors dėl aplinkybių tyrimas, kaip skelbiama, nebuvo atliktas laiku. Po maždaug aštuonių dienų simptomai pasireiškė ir pačiam gydytojui: karščiavimas, skausmai, drebulys ir itin stiprus nuovargis.
Vokietijos institucijos patvirtino, kad į Berlyną perkelta ir gydytojo šeima, kuri paguldyta į specialią izoliacinę palatą „Charité“ ligoninėje. Tuo pat metu skelbiama, kad gydytojo būklė pradėjo gerėti ir jis jau gali valgyti.
Sprendimas gydyti Europoje ir platesnis kontekstas
Kalifornijos universiteto San Franciske mokslininkas Satishas Pillai pabrėžė, kad esminis veiksnys tokiais atvejais yra kuo greitesnis tinkamas gydymas ir griežta infekcijų kontrolė. Europa pasirinkta ir dėl geografinio artumo Afrikai, o tai gali sutrumpinti kritiškai svarbų laiką nuo diagnozės iki specializuotos pagalbos.
Šis atvejis vėl priminė 2014 metų Vakarų Afrikos Ebolos protrūkio laikotarpį, kai pirmieji JAV pacientai buvo skraidinti gydyti į Atlantą. Tuomet sprendimas sulaukė aštrių politinių reakcijų, o dabar viešojoje erdvėje vėl keliami klausimai, kaip valdžios institucijos balansuoja tarp visuomenės baimių ir medicininės būtinybės.
Kartu fiksuojamos ir griežtesnės kelionių bei sienų kontrolės priemonės: pranešta, kad „Air France“ skrydis iš Paryžiaus į Detroitą buvo nukreiptas į Kanadą, kai paaiškėjo, jog vienas keleivis anksčiau buvo Kongo Demokratinėje Respublikoje. JAV pasienio apsaugos tarnyba patvirtino, kad lėktuvui nebuvo leista įskristi į JAV oro erdvę.
Koks Ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje
Pranešama, kad protrūkį sukėlė Bundibugyo atmaina, kurios mirtingumas dažnai nurodomas apie 25–50 proc., priklausomai nuo prieigos prie medicinos pagalbos ir konkrečių aplinkybių. Šiai atmainai, kaip skelbiama, nėra plačiai naudojamos vakcinos ar specifinio, tikslinio gydymo, todėl didžiausią reikšmę turi ankstyvas atpažinimas, palaikomasis gydymas ir griežta izoliacija.
Šalyje registruojama beveik 600 įtariamų atvejų ir 139 mirtys, o ekspertai neatmeta, kad realus skaičius gali būti didesnis dėl ribotos diagnostikos ir sudėtingų sąlygų kai kuriuose regionuose. Sveikatos specialistai perspėja, kad Ebola gali greitai sukelti šoką ir dauginį organų nepakankamumą, todėl laikas iki gydymo yra kritinis.
