CP v2

Blog

  • ECDC įspėja: sifilio ir gonorėjos atvejų Europoje rekordas, auga ir įgimto sifilio rizika

    ECDC įspėja: sifilio ir gonorėjos atvejų Europoje rekordas, auga ir įgimto sifilio rizika

    Europoje – rekordiniai skaičiai

    Europoje bakterinės lytiškai plintančios infekcijos, tarp jų sifilis ir gonorėja, pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei dešimtmetį, skelbia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Naujausioje 2024 metų apžvalgoje pabrėžiama, kad dalyje šalių fiksuojamas ilgalaikis, nuoseklus plitimas.

    ECDC duomenimis, 2024 metais gonorėjos atvejų užregistruota 106 331, o tai reiškia 303 proc. augimą, palyginti su 2015 metais. Sifilio atvejų skaičius per tą patį laikotarpį daugiau nei padvigubėjo iki 45 577.

    Dažniausiai pranešama lytiškai plintanti infekcija išliko chlamidiozė: 2024 metais registruoti 213 443 atvejai. Vis dėlto būtent gonorėjos ir sifilio augimas kelia didžiausią nerimą dėl komplikacijų ir ne visada pastebimų simptomų.

    „Lytiškai plintančių infekcijų daugėja jau 10 metų, o 2024 metais pasiektas rekordinis lygis“, – sakė ECDC atstovas Bruno Ciancio.

    „Negydomos šios infekcijos gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant lėtinį skausmą ir nevaisingumą, o sifilio atveju – širdies ar nervų sistemos pažeidimus“, – pridūrė jis.

    Gonorėja: daug atvejų be simptomų

    ECDC pabrėžia, kad 2024 metų gonorėjos pranešimų rodiklis yra didžiausias nuo tada, kai agentūra 2009 metais pradėjo nuoseklią lytiškai plintančių infekcijų stebėseną. Ligos sukėlėjas yra bakterija Neisseria gonorrhoeae, o dalis infekcijų, ypač moterims, gali būti besimptomės.

    Tai reiškia, kad dalis žmonių ilgai nežino apie užsikrėtimą, vėliau kreipiasi pagalbos ir tuo metu gali nesąmoningai perduoti infekciją kitiems. ECDC atkreipia dėmesį, kad uždelsta diagnostika didina komplikacijų riziką, o plitimo grandinė išlieka nenutrūkusi.

    Vertinant pokytį per vienerius metus, 2023–2024 metais bendras gonorėjos rodiklis išaugo 4,3 proc. Vyrų grupėje fiksuotas 7,9 proc. augimas, o didžiausi rodikliai – 25–34 metų amžiaus grupėje.

    ECDC nurodo, kad daugiau nei pusė 2024 metais užregistruotų atvejų teko vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais. Tuo metu moterų grupėje bendras rodiklis mažėjo 8,6 proc., tačiau daugiausia atvejų registruota 20–24 metų amžiaus grupėje.

    Agentūra pažymi, kad gonorėjos paplitimas reprodukcinio amžiaus moterims kelia papildomą susirūpinimą dėl galimų reprodukcinės sistemos komplikacijų. Pagal 2024 metų rodiklius didžiausi gonorėjos pranešimų lygiai fiksuoti Airijoje, Maltoje, Islandijoje, Liuksemburge, Danijoje ir Ispanijoje.

    Įgimtas sifilis – išaugusi, bet išvengiama rizika

    Dar viena ryški tendencija – įgimto sifilio augimas. ECDC skelbia, kad 2024 metais jo atvejų skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo 2009 metų ir, palyginti su 2023 metais, beveik padvigubėjo.

    Įgimtas sifilis pasireiškia tada, kai infekcija nėštumo metu perduodama vaisiui. ECDC pabrėžia, kad perdavimas galimas bet kuriame infekcijos etape ir bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, tačiau didžiausia rizika siejama su negydytu ankstyvu sifiliu.

    2015–2024 metų laikotarpiu daugiausia įgimto sifilio atvejų registruota Bulgarijoje (195), po jos rikiuojasi Portugalija (96) ir Vengrija (91). ECDC akcentuoja, kad tai yra išvengiama būklė, o jos eliminavimas Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje yra realiai pasiekiamas.

    Pasaulio sveikatos organizacija yra iškėlusi 2030 metų tikslą: mažiau nei vienas įgimto sifilio atvejis 100 000 gyvų gimimų. ECDC rekomenduoja stiprinti prevenciją heteroseksualiose populiacijose, plėsti patikrų programas ir svarstyti visuotinį pakartotinį nėščiųjų tyrimą trečiąjį nėštumo trimestrą.

    Kodėl infekcijų daugėja?

    ECDC teigimu, augimą gali lemti keli veiksniai, kurie skirtingose šalyse veikia nevienodai. Tarp galimų priežasčių minimi seksualinės elgsenos pokyčiai ir didesnė rizika užsikrėsti, ypač jei rečiau naudojamos barjerinės apsaugos priemonės.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad infekcijų skaičius gali augti ir dėl geresnio nustatymo. Kai kurios valstybės pastaraisiais metais keitė testavimo politiką, didino nemokamų tyrimų prieinamumą ar plėtė savarankiško ėminių paėmimo galimybes, todėl registruojama daugiau anksčiau nepastebėtų atvejų.

    Tuo pačiu ECDC pabrėžia, kad vien didesniu testavimu visko paaiškinti nepavyksta, todėl reikia daugiau palyginamų duomenų, kad būtų aiškiau, kaip tendencijos skiriasi pagal šalis ir gyventojų grupes. Agentūra ragina stiprinti prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir laiku pradedamą gydymą, kad būtų sumažintos komplikacijos ir nutrauktas plitimas.

    Sveikatos specialistai primena, kad dalis lytiškai plintančių infekcijų ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl riziką mažina reguliarūs tyrimai, ypač pasikeitus partneriui ar turint kelis partnerius. Ankstyvas nustatymas leidžia greičiau pradėti gydymą ir sumažina tikimybę infekciją perduoti kitiems.

  • Portugalijoje prie kelio rasti palikti 4 ir 5 metų prancūzai: sulaikyta motina ir dar vienas vyras

    Portugalijoje prie kelio rasti palikti 4 ir 5 metų prancūzai: sulaikyta motina ir dar vienas vyras

    Portugalijos policija sulaikė motiną po to, kai šalies pietuose prie pagrindinio kelio buvo rasti vieni ir verkiantys du maži prancūzų berniukai. Vaikai, kuriems yra 4 ir 5 metai, buvo pastebėti antradienį netoli Komportos kurortinės vietovės.

    Portugalijos žiniasklaida skelbė, kad berniukai buvo palikti su kuprinėmis, kuriose buvo maisto ir vandens, tačiau jie neturėjo asmens dokumentų. Praeivis, sustojęs padėti, nugabeno vaikus į šeimos kepyklą ir apie situaciją pranešė tarnyboms.

    Ketvirtadienį policija pranešė sulaikiusi motiną centrinėje šalies dalyje esančioje Fatimoje. Kartu buvo sulaikytas ir 55 metų vyras, o tyrimas pradėtas dėl įtariamo piktnaudžiavimo, vaikų nepriežiūros ir palikimo be priežiūros.

    Vaikai dingo Prancūzijoje

    Pasak pareigūnų ir Prancūzijos prokuratūros, berniukai buvo paskelbti dingusiais maždaug prieš 10 dienų. Apie jų dingimą iš Kolmaro miesto rytų Prancūzijoje pranešė tėvas, kuris su motina gyvena atskirai.

    Prancūzijos prokuroras Jeanas Richertas nurodė, kad moters artimieji apie jos pačios dingimą pranešė gegužės 11 dieną, todėl buvo pradėtas teisminis tyrimas. Prokuratūra akcentavo, kad aplinkybės dar aiškinamos, o moters nebuvimas namuose buvo netikėtas.

    Ką pasakojo vaikus radę žmonės?

    Vaikus radęs vairuotojas Alexandre’as Quintas žiniasklaidai pasakojo, kad berniukai buvo išsigandę, todėl jiems buvo duota maisto ir žaislų. Jo šeima taip pat kreipėsi į mediką, kalbantį prancūziškai, kad būtų lengviau suprasti, kas nutiko.

    „Mes jų paklausėme, ar jie mėgsta ledus“, – sakė Alexandre’as Quintas.

    Vairuotojo mama Eugenia Quintas agentūrai AFP teigė, kad vaikai sakė atvykę automobiliu ir buvę išleisti krūmynuose, o vienas jų minėjo, jog galėjo būti užrištos akys. Pasak jos, ant vaikų matėsi, kad jie turi po vaisių ir vandens, o akivaizdžių smurto požymių šeima nepastebėjo.

    Portugalijos generalinė prokuratūra nurodė, kad tyrimas vyksta kartu su policijos veiksmais, o vaikai buvo pristatyti į ligoninę stebėjimui. Pareigūnai kol kas nekomentuoja, kokiomis aplinkybėmis šeima atsidūrė Portugalijoje ir kas tiksliai lėmė vaikų palikimą.

  • „Air France“ ir „Airbus“ pripažintos kaltomis dėl AF447 katastrofos: teismas įžvelgė priežastinę grandinę

    „Air France“ ir „Airbus“ pripažintos kaltomis dėl AF447 katastrofos: teismas įžvelgė priežastinę grandinę

    Apeliacinio teismo posūkis

    Paryžiaus apeliacinis teismas 2026 metais pripažino oro bendrovę „Air France“ ir lėktuvų gamintoją „Airbus“ kaltomis dėl neatsargaus nužudymo, susijusio su 2009 metais įvykusia reiso AF447 katastrofa. Tuomet lėktuvas, skridęs iš Rio de Žaneiro į Paryžių, nukrito į Atlanto vandenyną, žuvo 228 žmonės.

    Šis sprendimas tapo ryškiu lūžiu byloje, nes žemesnės instancijos teismas 2023 metais abi bendroves buvo išteisinęs. Apeliacinė instancija pabrėžė, kad ankstesniame sprendime nebuvo pakankamai įvertinta, kokiame priežasčių kontekste priimti pilotų veiksmai.

    Baudos ir pasekmės bendrovėms

    Teismas konstatavo, kad „Air France“ ir „Airbus“ yra visiškai atsakingos už skrydžio AF447 katastrofą, o kiekvienai skirta po 225 000 eurų bauda. Tai yra maksimali bauda juridiniams asmenims pagal šio pobūdžio kaltinimą, tačiau pačios sankcijos laikomos labiau simbolinėmis.

    Vis dėlto reputacinė žala aviacijos sektoriuje gali būti gerokai didesnė nei pati finansinė bausmė. Sprendimas taip pat gali paveikti ateities praktiką, kaip teismuose vertinamos kompleksinės aviacijos nelaimės, kai susipina techniniai gedimai, procedūrinės spragos ir žmogiškasis faktorius.

    Ką teismas įvardijo kaip klaidas

    Byloje buvo nagrinėta, kaip aukštame skrydyje sutrikus greičio matavimo sistemai, lėktuvo autopilotas išsijungė, o kabinoje kilo signalų ir rodmenų chaosas. Tyrimuose ne kartą akcentuota, kad greičio jutiklių vamzdeliai galėjo apledėti, todėl dalis duomenų tapo nepatikimi.

    Apeliacinis teismas „Airbus“ priskyrė kelis trūkumus, tarp jų ir tai, kad esą buvo nepakankamai įvertintas jutiklių problemų rimtumas bei nepakankamai aiškiai informuotos oro linijos ir įgulos. „Air France“ pripažinta kalta dėl to, kad, teismo vertinimu, pilotų parengimas ir informavimas apie tokio tipo avarines situacijas nebuvo pakankamas.

    „Žemesnės instancijos teismas neįvertino priežastinės grandinės, kurioje vyko pilotų veiksmai ir kuri atvedė prie visų keleivių žūties“, – sakė bylai pirmininkavusi teisėja.

    Šeimų reakcijos ir tolesni žingsniai

    Žuvusiųjų artimųjų reakcijos buvo skirtingos: dalis Paryžiuje sprendimą pavadino ilgai lauktu teisingumo pripažinimu, o dalis Rio de Žaneire teigė, kad vien nuosprendis skausmo nesumažina. Kai kurie artimieji pabrėžė, jog jiems svarbus ir asmeninės atsakomybės klausimas, nes šioje byloje kalbama apie juridinių asmenų kaltę.

    Abi bendrovės su sprendimu nesutiko ir paskelbė jį skųsiančios. „Air France“ pripažino, kad naujas apskundimas prailgins procesą, tačiau pabrėžė, kad įmonės baudžiamoji atsakomybė anksčiau jau buvo atmesta du kartus.

    „Teisinė kova tęsis“, – sakė „Airbus“ atstovas.

    Nelaimė įvyko 2009 metais birželio 1 dieną, kai „Airbus“ A330 lėktuvas, skridęs virš Atlanto, prarado valdymą ir nukrito į vandenyną. Tarp žuvusiųjų buvo 216 keleivių ir 12 įgulos narių, įskaitant daug Prancūzijos ir Brazilijos piliečių.

    Ši byla Prancūzijoje laikoma viena reikšmingiausių aviacijos teisės precedentų dėl klausimo, kiek atsakomybės gali tekti ne tik įgulai, bet ir sisteminiams sprendimams, techninei informacijai bei parengimo standartams. Sprendimas, tikėtina, dar bus tikrinamas aukštesnėse instancijose, tačiau jau dabar jis išryškino, kad net po daugelio metų teismai gali grįžti prie priežasčių vertinimo iš esmės.

  • Meloni siekia grąžinti branduolinę energetiką Italijoje, bet ją vis dar persekioja Černobylio šešėlis

    Meloni siekia grąžinti branduolinę energetiką Italijoje, bet ją vis dar persekioja Černobylio šešėlis

    Italijos premjerė Giorgia Meloni kelia tikslą atgaivinti branduolinę energetiką šalyje, kur ši tema nuo Černobylio katastrofos ilgus dešimtmečius buvo politiškai nuodinga. Vyriausybė argumentuoja, kad didesnis energetinis saugumas ir aukštos elektros kainos keičia visuomenės nuotaikas, tačiau kelias iki realių projektų bus ilgas.

    Meloni Italijos Senate pareiškė, kad vasarą planuojama patvirtinti teisinį pagrindą, kuris atvertų galimybę grįžti prie branduolinės elektros gamybos. Tai būtų ryškiausias probranduolinis posūkis per daug metų, bet jis kol kas reikštų ne elektrinių statybų startą, o taisyklių ir institucinių procedūrų parengimą.

    Kas iš tiesų siūloma?

    Italijos planas daugiausia siejamas su mažais modulinių reaktorių projektais, dažnai vadinamais SMR. Šie įrenginiai kuriami kaip mažesnės galios reaktoriai, kurie teoriškai galėtų būti greičiau įgyvendinami ir lengviau pritaikomi pramonės poreikiams, tačiau pasaulyje jie dar tik ankstyvos diegimo stadijos.

    Ekspertai pabrėžia, kad net priėmus įstatymus, iki konkrečių sprendimų dėl vietų, technologijų ir rangovų gali praeiti ne vieni metai. Praktikoje tai reikštų, kad dabartinės politinės kadencijos metu greičiausiai būtų kuriamas rėmas, o ne matomi statybų rezultatai.

    Italijos branduolinė istorija ir referendumų rizika

    Italija nuo branduolinės energetikos pasitraukė po 1987 metais įvykusio referendumo, kurį stipriai paveikė Černobylio avarija. Antrasis bandymas grįžti prie branduolinės energetikos žlugo po 2011 metais įvykusios Fukušimos katastrofos, kai dar vienas referendumas sustabdė ankstesnės valdžios planus.

    Politologai ir energetikos analitikai atkreipia dėmesį, kad Italijoje referendumuose klausimai neretai virsta balsavimu už ar prieš tuo metu valdžioje esančią vyriausybę. Todėl bet kokia nauja kampanija gali tapti ne techniniu ginču apie energetikos miksą, o platesniu politiniu pasitikėjimo testu.

    „Šis įstatymas dar negrąžina branduolinės energetikos į Italiją, jis tik nustato taisykles, kaip ją būtų galima sugrąžinti“, – sakė branduolinės energetikos komentatorius Luca Romano.

    Ką rodo nuomonės pokytis ir kodėl jis trapus?

    Naujesnės apklausos rodo, kad italų požiūris į branduolinę energetiką nebėra vienareikšmiškai neigiamas, o parama kai kuriais atvejais artėja prie pusės visuomenės. Nuotaikas pakeitė Rusijos karas Ukrainoje, energetinių išteklių kainų šuoliai ir pramonės konkurencingumo klausimas.

    Vis dėlto Italija išlieka tarp skeptiškesnių Europos valstybių, o parama dažnai apibūdinama kaip paviršinė ir lengvai politizuojama. Ypač jautri tema būtų konkrečių vietų parinkimas, nes vietos bendruomenių pasipriešinimas ir teisminiai ginčai Italijoje dažnai užtempia strateginius infrastruktūros projektus.

    Analitikai taip pat primena vadinamąjį Italijos paradoksą: šalis pati branduolinės energijos negamina, tačiau dalį elektros importuoja, o reikšminga importo dalis Europoje siejama su branduoliniais pajėgumais, ypač Prancūzijoje. Vyriausybė teigia, kad vietinė gamyba mažintų priklausomybę ir didintų atsparumą kainų svyravimams, tačiau kritikai ginčija realius terminus ir kaštus.

    Net optimistiškiausi politiniai pažadai dėl veikiančių reaktorių per šį dešimtmetį ekspertų vertinami atsargiai. Branduolinės programos atnaujinimas nuo beveik nulio reiškia reguliavimo institucijų stiprinimą, tiekimo grandinių kūrimą, specialistų rengimą ir ilgas leidimų procedūras, todėl reali gamyba dažnai siejama su 12–15 metų laikotarpiu.

    Europos mastu branduolinė energetika pastaraisiais metais grįžta į politinę darbotvarkę: kai kurios valstybės pratęsia elektrinių darbą, kitos svarsto naujus projektus ar peržiūri senus draudimus. Tačiau Italijos atveju sprendimą lems ne vien ekonominė logika, bet ir tai, ar vyriausybei pavyks išvengti senų baimių sugrįžimo ir užtikrinti stabilumą ilgesniam nei vienos kadencijos laikotarpiui.

  • ES siekia griežtinti prekybos gynybą nuo pigių Kinijos importų: ar Vokietija pagaliau pritars?

    ES siekia griežtinti prekybos gynybą nuo pigių Kinijos importų: ar Vokietija pagaliau pritars?

    Europos Komisija ieško paramos didesnėms galioms riboti pigių, valstybės remiamų Kinijos prekių srautą į ES ir tikisi, kad šį kartą svarstykles nusvers Vokietija. Briuselyje vertinama, kad Vokietijos pramonės sunkumai ir lėtas augimas gali pakeisti Berlyno ilgai laikytą atsargesnę poziciją Kinijos atžvilgiu.

    Vokietija daugelį metų vengė žingsnių, galinčių supykdyti Pekiną, nes bijojo atsakomųjų priemonių, kurios smogtų eksportuotojams. Tačiau augant spaudimui dėl darbo vietų ir investicijų praradimo, Europos pareigūnai vis dažniau kalba apie būtinybę turėti greitesnius ir tikslesnius prekybos gynybos instrumentus.

    Kas keistųsi ES prekybos gynyboje?

    Diskusijų centre yra idėja sukurti vadinamąjį perteklinės gamybos instrumentą, kuris leistų operatyviau reaguoti, kai į ES rinką plūsta valstybės subsidijuotos prekės ir spaudžia kainas. Tokios priemonės papildytų jau veikiančius antidempingo ir antisubsidijų mechanizmus, tačiau būtų labiau pritaikytos greitiems, sektoriams jautriems sprendimams.

    Europos Komisija akcentuoja, kad siekiama europinio, o ne pavienių valstybių požiūrio: sprendimai turėtų mažinti strateginę priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir kartu saugoti pramonės konkurencingumą. Praktikoje tai reikštų daugiau galimybių riboti rinką užliejančius produktus, kai nustatoma nesąžininga konkurencija.

    Vokietijos dilema: rinka Kinijoje ir spaudimas namuose

    Didžiausia įtampa kyla dėl Vokietijos ekonominio modelio: jos pramonė, ypač automobilių sektorius ir chemijos pramonė, yra glaudžiai susiję su Kinijos rinka. Dalis didžiųjų koncernų baiminasi, kad griežtesnės ES priemonės išprovokuotų Pekino atsaką, kuris galėtų paveikti pardavimus, tiekimo grandines ar žaliavų prieinamumą.

    Kita vertus, Vokietijos vidaus politikoje stiprėja reikalavimai apsaugoti darbo vietas ir pramoninę bazę, o įmonės vis garsiau kalba apie konkurenciją su pigesniais importais. Komisija skaičiuoja, kad būtent šis vidinis spaudimas Berlyne gali tapti lūžio tašku, kai kompromisai dėl griežtesnių priemonių taps politiškai įmanomi.

    Kokie sprendimai laukia artimiausiu metu?

    Europos Komisijos vadovybė planuoja aptarti iniciatyvas gegužės 29 dieną, o vėliau jas pateikti ES lyderiams birželio 18–19 dienomis vyksiančiame aukščiausio lygio susitikime Briuselyje. Jei Vokietija pritartų, tai sustiprintų šalių, siekiančių aktyvesnės prekybos gynybos, pozicijas ir pagreitintų naujų priemonių įteisinimą.

    Vis dėlto greito ir vienareikšmio susitarimo nesitikima: dalis valstybių narių akcentuoja riziką eksportui ir atsakomosioms Kinijos priemonėms, o verslas Europoje nėra vieningas. Briuselyje vis dažniau kartojama, kad tikslas nėra uždaryti rinką, o turėti patikimą, proporcingą atsaką atvejams, kai konkurencija tampa sistemingai nesąžininga.

    „Tai būtina diskusija vis sudėtingesniu geopolitikos ir geoekonomikos laikotarpiu. Susiduriant su iššūkiais, mums reikia europinio požiūrio“, – sakė Europos Komisijos atstovė Paula Pinho.

  • Kremlius taikosi į Merzą: kaip dezinformacija ir AfD augimas gali pakeisti Vokietijos rinkimus

    Kremlius taikosi į Merzą: kaip dezinformacija ir AfD augimas gali pakeisti Vokietijos rinkimus

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pastaraisiais mėnesiais susiduria su dviem sutampančiais iššūkiais: smunkančiu populiarumu šalies viduje ir stiprėjančiomis Kremliaus pastangomis paveikti viešąją nuomonę. Analitikai ir politikai Vokietijoje vis dažniau kalba apie koordinuotas dezinformacijos kampanijas, kuriomis siekiama silpninti vieną ryškiausių Ukrainos rėmėjų Europoje.

    Vokietijos politinį lauką tuo pat metu keičia kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai (AfD) augimas, ypač rytinėse žemėse. Artėjant svarbiems regioniniams rinkimams, ekspertai perspėja, kad informacinės atakos gali būti pritaikytos konkrečioms auditorijoms ir temoms, kurios labiausiai skaudina rinkėjus: ekonomikai, energijos kainoms ir paramai Ukrainai.

    Kaip veikia spaudimas Berlynui

    Vokietijos saugumo institucijos ir tyrėjai ne kartą yra įspėję, kad Rusija naudoja vadinamąsias hibridines priemones: nuo manipuliuojančių naratyvų socialiniuose tinkluose iki bandymų kurstyti nepasitikėjimą valdžia. Tokiose kampanijose dažnai kartojama žinutė, esą Berlyno laikysena Rusijos atžvilgiu kenkia pačiai Vokietijai, o paramos Ukrainai kaina neva yra per didelė.

    Šias nuotaikas ypač lengva stiprinti regionuose, kur istoriškai didesnė dalis visuomenės yra skeptiškesnė Vakarų užsienio politikai ir palankiau vertina dialogą su Maskva. Dėl to rytinė Vokietija neretai įvardijama kaip jautresnė erdvė informacinei įtakai, ypač rinkimų laikotarpiu.

    AfD naratyvai ir energetikos tema

    Vienas dažniausių dezinformacijos kampanijose naudojamų argumentų siejamas su energetika ir ankstesne priklausomybe nuo rusiškų išteklių. AfD politikai viešai ragina grįžti prie senesnio modelio, kuriame rusiškos dujos esą užtikrintų pigesnę energiją ir atgaivintų pramonę, o tai patraukliai skamba daliai rinkėjų, nusivylusių lėtesniu ekonomikos augimu.

    Tačiau Vokietijos energetikos politika po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą buvo perorientuota į tiekimo diversifikavimą, kad šalis būtų mažiau pažeidžiama politinio spaudimo. Ekspertai pabrėžia, kad priklausomybės atkūrimas reikštų grįžimą į rizikingą situaciją, kai energija tampa ne vien ekonomikos, bet ir geopolitinio šantažo įrankiu.

    Dezinformacija, DI ir rinkimų rizikos

    Skaitmeninėje erdvėje vis dažniau fiksuojami turinio srautai, kurie imituoja įprastą naujienų vartojimą, tačiau sistemingai stumia vieną politinę kryptį. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tokie tinklai gali būti ypač veiksmingi, kai jų medžiaga pradeda cirkuliuoti per automatizuotus perpasakojimus, o DI generuojamos santraukos ir rekomendacijos sustiprina pasiekiamumą.

    Vokietijos politinis tikslas, remiantis ekspertų vertinimais, išlieka gana aiškus: sukurti įspūdį, kad dabartinė valdžia yra nekompetentinga, o alternatyva, palankesnė Maskvai, gali „sutvarkyti“ tiek ekonomiką, tiek saugumo politiką. Tokia schema leidžia vienu metu silpninti paramą Ukrainai, skaldyti visuomenę ir didinti spaudimą Berlynui keisti kryptį.

    „Rusija ieško partnerių Europoje, kuriuos galėtų panaudoti savo tikslams, o artimiausias siekis yra AfD įtaka valdžiai“, – sakė Saksonijos Anhalto CDU politikas Chrisas Schulenburgas.

    Vokietijos pareigūnai ir dalis politinio elito pabrėžia, kad atsakas į tokią įtaką turi būti dvejopas: stiprinti atsparumą dezinformacijai ir kartu spręsti realias socialines bei ekonomines problemas, kurios daro visuomenę imlesnę paprastiems, bet klaidinantiems pažadams. Artėjant rinkimams rytinėse žemėse, informacinės erdvės stebėsena ir politinių naratyvų faktinė patikra, tikėtina, taps vienu svarbiausių Vokietijos vidaus darbotvarkės klausimų.

  • Europos Komisija mažina ES augimo prognozę: dėl karo Artimuosiuose Rytuose brangs energija

    Europos Komisija mažina ES augimo prognozę: dėl karo Artimuosiuose Rytuose brangs energija

    Europos Komisija atnaujintose ekonomikos prognozėse sumažino Europos Sąjungos augimo lūkesčius ir perspėjo, kad užsitęsęs karas Artimuosiuose Rytuose stiprina neapibrėžtumą. Pagrindinis kanalas, per kurį konfliktas veikia ekonomiką, yra energijos kainos, o kartu ir infliacijos bei viešųjų finansų perspektyvos.

    Komisijos vertinimu, ES ekonomika šiemet turėtų augti 1,1 proc., kai anksčiau buvo prognozuota 1,4 proc. Tuo pat metu infliacijos prognozė pakelta iki 3,1 proc., nes energijos brangimas didina įmonių kaštus ir spaudžia namų ūkių biudžetus.

    Ilgesnis konfliktas gali dar labiau smogti

    Už ekonomiką atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis pabrėžė, kad rizikos scenarijuje augimo prognozės galėtų mažėti dar ryškiau, jei konfliktas truktų ilgiau nei tikimasi. Tokiu atveju, pasak jo, šių ir kitų metų ekonomikos augimas galėtų būti maždaug perpus mažesnis nei dabartiniame baziniame scenarijuje.

    „Tai patvirtina neigiamas karo Artimuosiuose Rytuose pasekmes ekonomikai, kurios prisideda prie augimo lėtėjimo“, – sakė Valdis Dombrovskis.

    Energijos kainos ir logistikos rizikos

    Prognozės rengiamos remiantis tuo metu galiojančiais rinkos lūkesčiais dėl naftos ir kitų energijos išteklių kainų. Vis dėlto Komisija akcentuoja, kad energijos šoko mastas priklausys nuo tiekimo grandinių stabilumo ir geopolitinių sprendimų, ypač jei sutriktų svarbūs naftos transporto maršrutai.

    Toks neapibrėžtumas paprastai reiškia dvi kryptis: brangsta energija ir transportas, o tai per gamybos ir paslaugų kaštus persiduoda vartotojams. Dėl to monetarinės politikos aplinkai taip pat darosi sudėtingiau, nes infliacija gali užsitęsti ilgiau, nei tikėtasi.

    Silpnesnės didžiųjų ekonomikų perspektyvos

    Komisija išskiria, kad trys didžiausios ES ekonomikos šiemet turėtų augti lėčiau už bendrą ES vidurkį. Vokietijai prognozuojamas 0,6 proc. augimas, Prancūzijai 0,8 proc., o Italijai 0,5 proc.

    Komisijos vertinimu, energijos kainų šokas ir bendras neapibrėžtumas gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl dalis poveikio gali tęstis ir artimiausiais metais. Kartu prognozuojama, kad vidutiniai valdžios sektoriaus deficitai ES didės nuo 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto 2025 metais iki 3,6 proc. 2027 metais.

    Atskirai pažymima, kad Vokietijos deficitas 2026 metais gali siekti 3,7 proc. bendrojo vidaus produkto ir viršyti ES nustatytą 3 proc. ribą. Tai didina tikimybę, kad Berlynui gali tekti susidurti su perviršinio deficito procedūra, jei rodikliai negerės.

    Šios prognozės skelbiamos po kelių metų iš eilės patirtų sukrėtimų Europoje, įskaitant Rusijos karą Ukrainoje ir pasaulinės prekybos įtampas. Komisija pabrėžia, kad dabartinė situacija reikalauja atidžiai vertinti rizikas ir ruoštis scenarijams, kuriuose energijos kainų svyravimai tampa pagrindiniu ekonomikos lėtėjimo veiksniu.

  • ES kritikuoja Jungtinės Karalystės sprendimą dėl Rusijos sankcijų: kas slepiasi už laikinos išimties degalams

    ES kritikuoja Jungtinės Karalystės sprendimą dėl Rusijos sankcijų: kas slepiasi už laikinos išimties degalams

    Europos Komisijos ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis sukritikavo Jungtinę Karalystę dėl sprendimo sušvelninti dalį planuotų sankcijų, susijusių su rusiškos kilmės naftos produktais. Pasak jo, Londono žingsnis G7 partneriams nebuvo iš anksto aiškiai pristatytas, todėl Briuseliui tapo netikėtu.

    Ginčas kilo dėl Jungtinės Karalystės išduotos sankcijų licencijos, kuri laikinai numato išimtį reaktyviniam kurui ir dyzelinui. Tai reiškia, kad šie produktai gali būti įvežami, net jei jie pagaminti iš rusiškos kilmės naftos, tačiau perdirbti Indijoje ar kitose trečiosiose šalyse.

    Sankcijos ir signalas G7 partneriams

    Valdis Dombrovskis teigė, kad tokie sprendimai turi būti derinami su sąjungininkais, ypač kai kalbama apie bendrą spaudimą Rusijai. Jo vertinimu, dabartinė geopolitinė situacija yra argumentas sankcijas ne silpninti, o priešingai, išlaikyti arba griežtinti.

    Komisaras taip pat atkreipė dėmesį į energetikos kainų šuolių riziką, kuri didina Rusijos gaunamas pajamas iš energijos išteklių. Briuselis akcentuoja, kad sankcijų režimo spragos gali susilpninti bendrą G7 politikos patikimumą ir praktinį poveikį.

    Starmerio argumentas: vartotojų ir rinkos apsauga

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris sprendimą aiškino kaip tikslinę, trumpalaikę priemonę, skirtą sklandžiai pereiti prie naujų taisyklių. Jo teigimu, išimtys padėtų apsaugoti Jungtinės Karalystės vartotojus ir sumažinti staigaus kainų šuolio riziką.

    Prekybos ministras Chrisas Bryantas Parlamento nariams aiškino, kad išimtys iš dalies susijusios su padidėjusiu nepastovumu energijos rinkose, kurį kursto įtampa Artimuosiuose Rytuose. Vis dėlto jis pripažino komunikacijos klaidas ir atsiprašė dėl informavimo spragų.

    Ar išimtis nepaverčia sankcijų formaliomis?

    Energetikos srautų analizė rodo, kad būtent reaktyvinis kuras ir dyzelinas sudaro beveik visą Jungtinės Karalystės importą iš perdirbimo įmonių, kurios apdoroja rusišką naftą. Dėl to kritikai teigia, jog tokia išimtis gali reikšmingai sumažinti planuotos sankcijų priemonės efektą.

    Europos Sąjunga panašų draudimą yra įgyvendinusi anksčiau, o Briuselis tikisi, kad G7 šalys laikysis kuo artimesnės, koordinuotos linijos. Jungtinės Karalystės atstovai tikina, kad dėl sankcijų paketo buvo konsultuojamasi, tačiau ES pusė pabrėžia, kad konkretūs degalų išimčių kontūrai nebuvo pakankamai aiškiai aptarti iš anksto.

    Situacija kelia įtampą ir politinėje plotmėje, nes Kyjivas sankcijų temą vertina itin jautriai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai pabrėžė, kad Ukrainos pozicija buvo perduota Londonui, o Jungtinės Karalystės pareigūnai tvirtina, jog spaudimas Rusijos ekonomikai iš esmės nemažinamas.

    Tuo pat metu Londono ministrai kartoja, kad licencijos bus laikinos ir bus sustabdytos, kai tik tai bus įmanoma. Vis dėlto Briuselio kritika rodo, kad net trumpalaikės išimtys sankcijų politikoje gali turėti didelį diplomatinį ir ekonominį svorį.

  • Telšiuose planuojamos naujos dviračių trasos: savivaldybė perka projektavimo ir priežiūros paslaugas

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė pirkimą, susijusį su Telšių miesto dviračių trasų įrengimu. Perkamos projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos, o pirkimas vykdomas skelbiamos apklausos būdu.

    Pagal paskelbtą informaciją, pirkimo numeris yra 7 945 689. Tiekėjų pasiūlymų ar prašymų dalyvauti laukiama iki 2026-05-26 10:00 vietos laiku.

    Ką apima šis pirkimas?

    Šiuo pirkimu savivaldybė siekia įsigyti paslaugas, kurios paprastai apima dviračių infrastruktūros sprendinių parengimą, techninių projektų rengimą ir suderinimą. Taip pat numatoma projekto vykdymo priežiūra, kuri reikalinga užtikrinti, kad įgyvendinant darbus sprendiniai atitiktų projektą ir taikomus reikalavimus.

    Dviračių trasų projektavimas įprastai apima ir eismo organizavimo sprendinius, saugumo priemones, trasų sujungimą su esama infrastruktūra bei pritaikymą skirtingoms eismo dalyvių grupėms. Galutinės apimtys priklauso nuo savivaldybės suformuotos techninės užduoties.

    Kodėl svarbi projekto priežiūra?

    Projekto vykdymo priežiūra yra viena svarbiausių grandžių, kai infrastruktūros sprendiniai perkeliami iš brėžinių į realią aplinką. Ji padeda laiku identifikuoti neatitikimus, įvertinti rangovo siūlomus techninius pakeitimus ir išvengti situacijų, kai po darbų tenka taisyti jau įrengtus elementus.

    Tokiuose projektuose dažniausiai daug dėmesio skiriama saugumui sankryžose, dviračių ir pėsčiųjų srautų atskyrimui bei matomumui. Praktikoje būtent šiose vietose išryškėja didžiausia rizika, jei sprendiniai įgyvendinami nepreciziškai.

    Kaip tiekėjai sužinos apie kitus pirkimus?

    Telšių rajono savivaldybės administracija nurodo, kad tiekėjai, nenorintys praleisti naujų pirkimų, gali atsiųsti savo kontaktus elektroniniu paštu. Savivaldybė žada apie kiekvieną naują pirkimą informuoti elektroniniu laišku.

    Pirkimo dokumentai ir dalyvavimo sąlygos skelbiami viešųjų pirkimų sistemoje. Tiekėjams prieš teikiant pasiūlymą aktualu įsivertinti reikalavimus kvalifikacijai, terminams, patirčiai bei siūlomai komandai.

  • Susitikimas su Paula Mickute Telšiuose: ką atskleis paroda „Laumės yra visur“ VDA galerijoje

    Gegužės 23 dieną 13 valandą VDA Telšių galerijoje (Kęstučio g. 3-2, Telšiai) vyks susitikimas su menininke Paula Mickute. Renginys susijęs su jos tapybos paroda „Laumės yra visur“, kurioje laumės motyvas tampa atspirties tašku pokalbiui apie tapatybę, kilmę ir santykį su savimi.

    Paroda pristatoma kaip meninis tyrimas, jungiantis lietuvių mitologijos pasakojimus ir asmeninę patirtį. Autorė remiasi rašytiniais šaltiniais apie laumes, tačiau pasakojimą papildo autobiografiniais sluoksniais: vaikyste, augimu, nepritapimu ir grįžimu prie savo šaknų.

    Laumė kaip tapatybės veidrodis

    Menininkė, augusi sostinėje, bet vertybiškai susiformavusi Šakių krašte, parodoje reflektuoja ilgą prisitaikymo etapą. Kūriniuose grįžimas prie gamtiškumo ir „kaimiškų“ vertybių tampa ne nostalgija, o bandymu iš naujo įvardyti, kas yra savastis, kai socialinis priėmimas reikalauja keisti savo laikyseną.

    Laumė šioje parodoje veikia kaip sugrįžimo figūra ir leidimas būti autentiškai, net jei tai nepatogu. Tradicijoje laumės siejamos su ribinėmis erdvėmis ir gamta, todėl autorės tapyboje jos tampa tarpininkėmis tarp žmogaus ir aplinkos, tarp švelnumo ir grėsmės, tarp instinkto ir socialinių normų.

    Ko tikėtis susitikime galerijoje?

    Susitikimas su autore žada būti proga išgirsti, kaip gimė parodos idėja ir kokius šaltinius bei patirtis menininkė sujungė į vieną pasakojimą. Tokie pokalbiai dažnai padeda „perskaityti“ tapybą ne tik per vaizdą, bet ir per kontekstą: kodėl pasirenkami konkretūs simboliai, kokią emocinę logiką turi ciklas ir kaip jis siejasi su dabartinėmis tapatybės paieškomis.

    Renginio organizatoriai primena, kad jo metu gali būti fotografuojama ir filmuojama, o lankytojai gali patekti į viešinimo medžiagą. VDA Telšių galerija paprastai dirba antradieniais–penktadieniais 12–18 valandą, šeštadieniais 12–16 valandą.

    Kas yra Paula Mickutė?

    Paula Mickutė (gimė 2002 metais Vilniuje) yra šiuolaikinė menininkė, daugiausia dirbanti aliejinės tapybos srityje. Savo kūryboje ji nuosekliai plėtoja lietuvių mitologijos motyvus, ypač laumės figūrą, kaip laukinės ir neapibrėžtos moteriškos tapatybės simbolį.

    Menininkė studijuoja Vilniaus dailės akademijoje, Įvietinto meno katedroje (freskos–mozaikos specialybė), ir tęsia magistrantūros studijas. Jos darbuose persipina gamta, kūnas, moteriškumas ir vidiniai išgyvenimai, kuriant erdves, kur asmeniškumas susitinka su sakmių vaizdinija.