Blog

  • Rutte: Zelenskis pakviestas į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje – koks bus jo vaidmuo?

    Rutte: Zelenskis pakviestas į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje – koks bus jo vaidmuo?

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte patvirtino, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas į kasmetinį NATO viršūnių susitikimą, kuris liepos mėnesį vyks Ankaroje. Apie tai jis pranešė po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Švedijoje.

    „Aš jį jau pakviečiau. Jis ten bus“, – sakė M. Rutte.

    Kol kas neaišku, kiek uždarų susitikimo dalių ir derybinių sesijų šiemet galės lankyti V. Zelenskis. Pastaraisiais metais jo dalyvavimo formatas kito priklausomai nuo sąjungininkų politinių prioritetų ir darbotvarkės akcentų.

    Praėjusiais metais Hagoje V. Zelenskio kvietimas buvo labiau ribotas, o susitikimo ašimi tapo gynybos finansavimo klausimai. JAV administracija tada siekė, kad NATO sąjungininkai įsipareigotų didinti išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Toks tonas kontrastavo su 2024 metais Vašingtone vykusiu susitikimu, kai Ukrainos vadovas buvo priimtas kaip vienas pagrindinių svečių, o sąjungininkai viešai pabrėžė Ukrainos euroatlantinės integracijos kryptį. Pastaruoju metu viešojoje NATO komunikacijoje dažniau akcentuojami praktiniai paramos mechanizmai ir ilgalaikis atgrasymas, o ne konkrečios narystės datos.

    JAV spaudimas dėl Irano

    Susitikimas Švedijoje laikytas svarbia stotele prieš lyderių susitikimą Ankaroje, tačiau jame ryškėjo ir kitos įtampos. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pakartojo Vašingtono nepasitenkinimą, kad NATO sąjungininkai neprisijungė prie JAV ir Izraelio veiksmų Irano kare, prasidėjusiame vasario 28 dieną.

    Pasak M. Rubio, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina tiesiogiai išsakyti nusivylimą sąjungininkams lyderių lygiu. Jis leido suprasti, kad sąjungininkams teks reaguoti į priekaištus dėl paramos stokos konflikto pradžioje.

    Europos valstybių pozicija šiuo klausimu siejama su tuo, kad jos nebuvo įtrauktos į planavimą, nebuvo informuotos apie strategiją ir tikslus, todėl dalis sostinių nematė pareigos tapti konflikto šalimi. Tokios aplinkybės sustiprino transatlantines diskusijas apie konsultacijų mechanizmus ir kolektyvinių sprendimų priėmimą krizėse.

    Hormūzo sąsiauris ir branduolinė raudona linija

    Dalis JAV kritikos siejama ir su Hormūzo sąsiauriu, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos koridorių. JAV prezidentas viešai ragino sąjungininkus prisidėti prie veiksmų, kuriais būtų atkurta laisva laivyba, ir kaltino dalį partnerių vengiant įsipareigojimų.

    Tuo pat metu M. Rubio teigė, kad derybose dėl galimo susitarimo su Iranu matyti nežymi pažanga. Vis dėlto jis pabrėžė, kad JAV raudona linija išlieka ta pati: Iranas negali turėti branduolinio ginklo, o labai prisodrinto urano klausimas privalo būti išspręstas.

    JAV taip pat viešai perspėjo dėl Irano bandymų įtvirtinti didesnę kontrolę Hormūzo sąsiauryje, įskaitant idėjas dėl mokesčių ar rinkliavų tarptautiniame vandens kelyje. NATO sąjungininkai ir partneriai Azijoje yra išreiškę pasirengimą prisidėti prie operacijos, kuri atnaujintų saugią laivybą, kai tik sumažėtų karo veiksmų rizika.

    Ką reikš Zelenskio kvietimas?

    V. Zelenskio dalyvavimas NATO viršūnių susitikime Ankaroje išlieka svarbus politinis signalas, tačiau jo realus formatas parodys, kiek aukštai Ukrainos klausimas bus iškeltas bendroje darbotvarkėje. Derybų kryptį gali lemti ir tai, kaip sąjungininkai suderins paramą Ukrainai su platesniais saugumo iššūkiais, įskaitant įtampas Artimuosiuose Rytuose.

    Atsižvelgiant į ankstesnių susitikimų praktiką, pagrindinis dėmesys tikėtina bus skiriamas ilgalaikiams gynybos įsipareigojimams, atgrasymo stiprinimui ir paramos Ukrainai tęstinumui. Visgi sprendimai dėl konkrečių politinių formuluočių dažnai paaiškėja tik prieš pat galutinių dokumentų patvirtinimą.

  • ES pramonės komisaras įspėja: tiekimo negrįskite viena šalimi, auga įtampa su Kinija

    ES pramonės komisaras įspėja: tiekimo negrįskite viena šalimi, auga įtampa su Kinija

    Europos Sąjungos pramonės komisaras Stéphane’as Séjourné paragino bendroves nepasikliauti vienos šalies tiekėjais ir aktyviau diversifikuoti kritinių žaliavų bei komponentų grandines. Jo teigimu, augantis geopolitinis neapibrėžtumas rodo, kad verslo atsparumas priklauso ne tik nuo importo, bet ir nuo alternatyvių partnerių bei gamybos Europoje.

    Šie pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Briuselis ir Pekinas pastarosiomis savaitėmis apsikeitė griežtesniais signalais dėl prekybos ir pramonės politikos. ES siekia stiprinti priemones, kurios mažintų pažeidžiamumą strateginėse grandinėse, o Kinija perspėja dėl galimų atsakomųjų žingsnių.

    Kontekstas ypač aktualus technologijų, gynybos, automobilių ir žaliosios transformacijos sektoriams, kuriems reikia retųjų žemių metalų, puslaidininkių ir kitų kritinių medžiagų. Pastaraisiais metais Kinija yra taikiusi eksporto ribojimus atskiroms žaliavoms ir technologijoms, o tai Europos pramonei priminė, kad tiekimo sutrikimai gali kilti ne vien dėl rinkos, bet ir dėl politikos.

    Ką siūlo Komisija?

    Pasak komisaro, Europos Komisija kol kas daugiausia teikė rekomendacijas ir gaires įmonėms, kaip vertinti tiekimo rizikas ir planuoti atsargas bei alternatyvius pirkimo kanalus. Vis dėlto užsiminta, kad jei verslas pats nepaspartins pokyčių, Briuselis gali imtis griežtesnių reguliacinių sprendimų.

    ES institucijose lygiagrečiai svarstomos iniciatyvos, kurios kai kuriuose sektoriuose skatintų arba įpareigotų turėti ne vieną tiekėją kritiniams komponentams. Viena jautriausių sričių yra automobilių pramonė, kur puslaidininkių trūkumas pandemijos metais parodė, kaip greitai sutrinka gamyba, kai nutrūksta kelių gamintojų tiekimas.

    Įtampa su Kinija ir rizikų valdymas

    Komisija pastaruoju metu diskutuoja ir apie platesnes priemones, kurios turėtų apsaugoti bendrąją rinką: griežtesnes sąlygas tam tikroms investicijoms, viešųjų pirkimų politikos korekcijas bei kibernetinio saugumo reikalavimus. Tokios krypties tikslas – sumažinti priklausomybę nuo tiekėjų, kurių sprendimus gali lemti geopolitiniai interesai.

    „Neorganizuokite 100 proc. savo tiekimo vienoje šalyje“, – sakė Stéphane’as Séjourné po susitikimo Briuselyje.

    „Dabartinė pasaulinė geopolitinė situacija rodo, kad gebėjimas apsirūpinti užsienyje turi remtis ir kitų šalių pasirinkimu, ir europine gamyba“, – pridūrė jis.

    ES strateginė kryptis pastaraisiais metais dažniau apibūdinama kaip rizikų mažinimas, o ne visiškas atsiskyrimas nuo Kinijos. Tai reiškia pastangas išlaikyti prekybą, bet kartu riboti priklausomybę ten, kur ji gali tapti spaudimo priemone, ypač kritinių žaliavų, lustų ir telekomunikacijų infrastruktūros grandinėse.

    Artimiausiu metu Briuselyje numatyta politinė diskusija dėl bendros ES pozicijos, kai prekybos disbalansas su Kinija ir konkurencija dėl pramonės pajėgumų daro vis didesnį spaudimą sprendimų priėmėjams. Verslui tai signalas, kad tiekimo grandinių atsparumas gali virsti ne tik konkurenciniu pranašumu, bet ir reguliaciniu reikalavimu.

  • Prancūzijos „Canal+“ ir Vincentas Bolloré: ar kritiką pasirašiusieji gali atsidurti juodajame sąraše?

    Prancūzijos „Canal+“ ir Vincentas Bolloré: ar kritiką pasirašiusieji gali atsidurti juodajame sąraše?

    Prancūzijos kino bendruomenę prieš Kanų kino festivalį supurtė viešas konfliktas dėl įtakingo verslininko Vincento Bolloré vaidmens šalies žiniasklaidos ir kino rinkoje. Daugiau kaip 600 kino profesionalų pasirašė peticiją, kurioje kritikuojamas, jų teigimu, augantis jo įtakos mastas.

    Vėliau peticija išsiplėtė iki beveik 3 500 parašų, o tarp pasirašiusiųjų atsidūrė ir tarptautiniu mastu žinomi kūrėjai bei aktoriai. Diskusija greitai persikėlė iš kultūros lauko į teisės ir žodžio laisvės klausimus.

    Kas paskatino peticiją?

    Peticiją inicijavo kolektyvas „Zapper Bolloré“, perspėjantis dėl, jų vertinimu, vis ryškesnės kraštutinių dešiniųjų idėjų sklaidos dalyje Prancūzijos medijų ekosistemos. Dokumente atskirai akcentuojamas V. Bolloré, siejamas su dideliais interesais audiovizualiniame sektoriuje.

    Vienas peticijos dėmesio centrų yra „Canal+“, laikoma viena svarbiausių Prancūzijos kino finansuotojų ir transliuotojų. Kūrėjai teigia nerimaujantys, kad rinkos koncentracija gali ilgainiui mažinti nuomonių ir kūrybinių pasirinkimų įvairovę.

    Diskusijų fone minima ir „Canal+“ grupės plėtra: 2025 metais ji pranešė įsigijusi 34 proc. tinklo UGC akcijų paketą ir signalizavusi apie galimą kontrolės perėmimą ateityje. Tai sustiprino nuogąstavimus, kad vienos grupės sprendimai gali paveikti didesnę kino infrastruktūros dalį.

    „Canal+“ vadovo reakcija ir boikoto grėsmė

    Į peticiją sureagavo „Canal+“ generalinis direktorius Maxime Saada, Kanų festivalio metu pareiškęs, kad grupė neturėtų tęsti bendradarbiavimo su peticiją pasirašiusiais asmenimis. Šie žodžiai daliai kino industrijos atstovų nuskambėjo kaip netiesioginė boikoto arba juodojo sąrašo grėsmė.

    „Aš nebenoriu dirbti su žmonėmis, kurie pasirašė tą peticiją“, – sakė Maxime Saada.

    „Canal+“ viešai nedetalizavo, ar tokia pozicija virstų praktiniais sprendimais dėl konkrečių sutarčių, projektų atrankos ar finansavimo. Vis dėlto vien pats pareiškimas paskatino klausimą, ar kultūros lauke kritika gali turėti profesinių pasekmių.

    Kur baigiasi nuomonė ir prasideda diskriminacija?

    Teisės ekspertai pabrėžia, kad vieši pasisakymai patys savaime nebūtinai pažeidžia įstatymus, nes žodžio laisvė taikoma visoms pusėms. Tačiau teisinė rizika išauga tuo atveju, jei grasinimai būtų įgyvendinti taip, kad realiai paveiktų žmonių galimybes dirbti vien dėl jų politinių pažiūrų ar viešai išreikštos pozicijos.

    Pasak Paryžiuje dirbančio žiniasklaidos ir intelektinės nuosavybės teisės advokato Yann Personnic, tokie veiksmai galėtų susidurti su nediskriminavimo principais. Tai aktualu ne tik darbuotojams pagal darbo sutartis, bet ir nepriklausomiems prodiuseriams ar kūrėjams, su kuriais sudaromos projektinės sutartys.

    „Negalima atsisakyti dirbti su žmogumi vien dėl jo politinių pažiūrų; tai galėtų būti laikoma diskriminacija“, – sakė Yann Personnic.

    Praktikoje, anot jo, didžiausia problema būtų įrodymai. Net jei sprendimo motyvas būtų pasirašyta peticija, bendrovė gali nurodyti kitus argumentus, pavyzdžiui, meninius prioritetus, biudžeto logiką ar rizikų vertinimą, kuriuos teisme paneigti sudėtinga.

    Dėl to dalis teisininkų kalba apie vadinamąjį „paslėptų motyvų“ klausimą: ar sprendimas formaliai pagrindžiamas neutraliomis priežastimis, nors iš tiesų yra susijęs su pažiūromis. Tokiose bylose dažnai lemia ne bendros nuostatos, o konkrečių aplinkybių ir dokumentų visuma.

    Kokie įsipareigojimai tenka „Canal+“?

    Ši istorija vyksta platesniame Prancūzijos reguliavimo kontekste, kuriame audiovizualinio sektoriaus dalyviai turi pareigų, susijusių su kultūros rėmimu ir įvairove. Prancūzijos teisėje įtvirtinti principai dėl komunikacijos laisvės ir pliuralizmo, o transliuotojams nustatomos prievolės investuoti į prancūzų kalba kuriamą turinį bei bendradarbiauti su nepriklausoma produkcija.

    Tai reiškia, kad net ir turėdama platų komercinį pasirinkimą, grupė veikia reguliuojamoje aplinkoje, kur siekiama apsaugoti rinkos įvairovę. Dėl to dalis kino bendruomenės teigia laukianti ne tik viešų pareiškimų, bet ir aiškių, skaidrių kriterijų, kaip bus priimami sprendimai dėl projektų.

    Įtampai mažinti įsitraukė ir audiovizualinio sektoriaus priežiūrą vykdanti institucija Arcom, raginusi puses grįžti prie dialogo. Tuo pat metu Prancūzijos kino režisierių draugija SRF pasiūlė tarpininkavimo kelią, siekiant atkurti pasitikėjimą tarp peticijos pasirašiusių kūrėjų ir „Canal+“ komandų.

    Kol kas neaišku, ar konfliktas baigsis oficialiomis mediacijos procedūromis, ar peraugs į teisinius ginčus. Tačiau situacija jau tapo ryškiu signalu, kad kultūros sektoriuje susikerta ne tik kūrybinės ambicijos, bet ir galios, rinkos koncentracijos bei žodžio laisvės ribų klausimai.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl auksas nerūdija: paslaptis slypi atomų paviršiuje

    Mokslininkai atskleidė, kodėl auksas nerūdija: paslaptis slypi atomų paviršiuje

    Auksas vertinamas ne tik dėl retumo ar spindesio, bet ir dėl itin didelio atsparumo korozijai. Skirtingai nei geležis ar varis, jis praktiškai nerūdija ir neapsineša oksidų sluoksniu net po labai ilgo laiko.

    Ši savybė chemijoje siejama su vadinamuoju cheminiu kilnumu, kai medžiaga mažai reaguoja su aplinkoje esančiu deguonimi. Vis dėlto klausimas, kas tiksliai lemia tokį auksui būdingą inertiškumą, ilgą laiką buvo aiškinamas gana apibendrintai.

    Kas vyksta aukso paviršiuje?

    Tulane universiteto mokslininkai Santu Biswas ir Matthew M. Montemore kompiuterinėmis simuliacijomis išnagrinėjo, kaip deguonies molekulės sąveikauja su skirtingos sandaros aukso paviršiais. Tyrime daugiausia dėmesio skirta tam, ar deguonies molekulė gali „perskilti“ į du aktyvius deguonies atomus.

    Modeliuota dviem atvejais: kai paviršiaus atomai susirikiuoja į labai tankią, stabilią, šešiakampę struktūrą, ir kai susidaro laisvesnis, labiau kvadratinis motyvas. Būtent šis skirtumas, anot autorių, ir paaiškina, kodėl masyvus auksas beveik neoksiduojasi.

    Tankiame šešiakampiame tinkle deguonies molekulei tiesiog neužtenka „vietos“ patogiai suirti, todėl oksidacijos procesas beveik neprasideda. Laisvesnėje, kvadratinėje geometrijoje sąlygos priešingos, todėl deguonis daug lengviau aktyvuojamas.

    Kodėl aukso nanodalelės elgiasi kitaip?

    Mokslininkai pabrėžia, kad nanodalelių elgsena gali stipriai skirtis nuo masyvaus metalo. Mažose aukso dalelėse ne visada susiformuoja tobulai „užrakintas“ tankus paviršius, todėl atsiveria reaktyvesni plotai, kuriuose deguonies aktyvacija tampa reali.

    Tai svarbu katalizėje, kur deguonies aktyvavimas yra vienas pagrindinių žingsnių daugelyje oksidacijos reakcijų. Pavyzdžiui, norint paversti anglies monoksidą anglies dioksidu, reikalingi reaktyvūs deguonies atomai, o metalų paviršiai gali padėti deguoniui „atsiskirti“.

    Tokiuose procesuose auksas teoriškai būtų patrauklus, nes yra chemiškai stabilus ir pats nelinkęs greitai irti. Tuo tarpu aktyvesni katalizatoriai neretai sukelia nepageidaujamų šalutinių reakcijų arba laikui bėgant koroduoja.

    Kas keičiasi pramonei ir technologijoms?

    Tyrimo autoriai teigia, kad rezultatai siūlo praktinę kryptį, kaip kurti aukso pagrindu pagamintus katalizatorius: mažinti paviršiaus „susitvarkymą“ į tankią struktūrą arba stabilizuoti kvadratinius ir stačiakampius motyvus. Taip būtų galima suderinti du, iš pažiūros priešingus, tikslus: atsparumą korozijai ir didesnį katalizinį aktyvumą.

    „Tai suteikia naują supratimą, kodėl auksas toks inertiškas deguonies atžvilgiu, ir rodo, kad kvadratinės ar stačiakampės struktūros gali reikšmingai padidinti oksidacijos reakcijų katalizinį efektyvumą“, – rašė tyrėjai.

    Tyrimo išvados paskelbtos žurnale Physical Review Letters. Mokslininkų teigimu, tokie modeliavimai gali padėti tiksliau projektuoti paviršius, kurie reikalingi švaresnėms, stabilesnėms ir ilgaamžiškesnėms katalizinėms technologijoms.

  • Biržų rajone startavo dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: kaip ir iki kada atiduoti balsą?

    Biržų rajone startavo dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: kaip ir iki kada atiduoti balsą?

    Biržų rajono savivaldybė kviečia gyventojus įsitraukti į dalyvaujamąjį biudžetą ir nuo 2026 metų gegužės 22 dienos iki birželio 20 dienos (imtinai) balsuoti už gyventojų pasiūlytas projektų idėjas. Savivaldybė pabrėžia, kad daugiausia palaikymo sulaukusios iniciatyvos bus įgyvendinamos 2026 metais.

    Balsuoti galima dviem būdais: elektroniniu būdu savivaldybės interneto svetainėje arba atvykus į seniūnijų patalpas jų darbo metu. Elektroniniam balsavimui būtina patvirtinti tapatybę per elektroninę autentifikacijos sistemą, o balsuojant gyvai reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

    Šiemet gyventojai pateikė dvi projektų idėjas, kurių bendra siūloma vertė siekia 99 000 eurų. Savivaldybė nurodo, kad abi idėjos atitiko nustatytus reikalavimus, todėl jos pateikiamos gyventojų balsavimui.

    Balsuoti gali Biržų rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai, kuriems yra ne mažiau nei 16 metų. Vienas gyventojas gali balsuoti vieną kartą, atiduodamas po vieną balsą už kiekvieną atrinktą projektą.

    2026 metų savivaldybės biudžete gyventojų projektų idėjoms finansuoti numatyta skirti 50 000 eurų. Ši suma reiškia, kad balsavimo rezultatai ne tik parodys bendruomenės prioritetus, bet ir nulems, kurioms idėjoms bus skiriamas realus finansavimas įgyvendinimui.

    Dalyvaujamasis biudžetas savivaldybėse paprastai laikomas viena iš praktinių priemonių gyventojams tiesiogiai prisidėti prie aplinkos gerinimo: nuo viešųjų erdvių sutvarkymo iki mažesnių infrastruktūros sprendimų. Biržų rajono savivaldybė ragina gyventojus pasinaudoti balsavimo laikotarpiu ir išreikšti nuomonę, kurios idėjos labiausiai reikalingos bendruomenei.

  • Biržuose ant daugiabučių stogų įrengti 14 inkilų čiurliams: kuriose miesto vietose jie pakabinti

    Biržuose ant daugiabučių stogų įrengti 14 inkilų čiurliams: kuriose miesto vietose jie pakabinti

    Biržų mieste ant daugiabučių namų stogų iškabinti inkilai čiurliams – taip siekiama stiprinti biologinę įvairovę ir sudaryti geresnes sąlygas paukščiams, kurie vis dažniau susiduria su natūralių perėjimo vietų stygiumi. Savivaldybė nurodo, kad čiurliai urbanizuotose teritorijose yra svarbi ekosistemos dalis, padedanti reguliuoti skraidančių vabzdžių populiacijas.

    Iš viso mieste įrengta 14 inkilų. Jie iškabinti ant daugiabučių pastatų stogų keliose Biržų vietose, kad paukščiai galėtų rinktis perėjimo vietas skirtingose miesto dalyse.

    Kur Biržuose pakabinti inkilai

    Inkilai įrengti šiais adresais: Vėjo g. 22 ir Vėjo g. 24, Vilniaus g. 6, Vytauto g. 56 ir Vytauto g. 60, Gimnazijos g. 5, Respublikos g. 56. Kiekvienoje iš šių vietų pakabinta po 2 inkilus, tad bendra suma sudaro 14.

    Tokios priemonės dažnai taikomos miestuose, kuriuose renovuojant pastatus ar sandarinant stogus mažėja plyšių ir angų, kuriose čiurliai tradiciškai peri. Įrengti inkilai leidžia kompensuoti šį praradimą ir kartu išlaikyti rūšiai svarbias perėjimo teritorijas šalia įprastų maitinimosi vietų.

    Kodėl čiurliai svarbūs miestui

    Čiurliai didžiąją laiko dalį praleidžia ore: ten jie medžioja, geria vandenį ir net ilsisi. Dėl šios priežasties jie ypač naudingi miesto aplinkai, nes minta skraidančiais vabzdžiais, kurių gausa šiltuoju sezonu dažnai kelia nepatogumų gyventojams.

    Inkilų įrengimas taip pat laikomas praktiniu sprendimu, padedančiu palaikyti miesto biologinę įvairovę ne tik želdynuose, bet ir tankiau apgyvendintose teritorijose. Biržuose iniciatyva įgyvendinta minint Tarptautinę biologinės įvairovės dieną, kasmet minimą gegužės 22 dieną.

    Iniciatyva vykdoma per projektą

    Biržų rajono savivaldybė nurodo, kad inkilai iškabinti įgyvendinant 2021–2027 metais Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą Nr. LL-00045 „Biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros apsauga plėtojant tvarų rekreacijai naudojamų teritorijų valdymą Biržuose ir Aizkrauklėje“.

    Tokių projektų tikslas paprastai apima ne vien pavienes priemones, bet ir platesnį požiūrį į žaliąją infrastruktūrą, rekreacinių teritorijų valdymą bei gamtai palankių sprendimų integravimą miestuose. Savivaldybė pažymi, kad inkilai čiurliams yra viena iš priemonių, padedančių laukinei gyvūnijai prisitaikyti urbanizuotoje aplinkoje.

  • Biržų centre remontuos 22 suoliukus: nuo gegužės 26 dienos jų medinės dalys bus nuimtos

    Biržų centre remontuos 22 suoliukus: nuo gegužės 26 dienos jų medinės dalys bus nuimtos

    Nuo 2026 metų gegužės 26 dienos Biržų miesto Radvilos ir Rotušės gatvėse prasidės lauko suoliukų medinių konstrukcijų atnaujinimo darbai. Dėl remonto laikinai bus demontuotos visų 22 suoliukų medinės dalys.

    Kaip skelbiama, darbai turėtų trukti apie 1 mėnesį, o suoliukai įprastai bus sutvarkyti ir grąžinti į vietą. Gyventojų prašoma kantrybės, nes tvarkymo laikotarpiu dalyje atkarpų suoliukais pasinaudoti nepavyks.

    Remontas atliekamas vykdant garantinius įsipareigojimus, darbus atliks AB „PST Group“. Tokia praktika įprasta, kai infrastruktūros elementai per garantinį laikotarpį praranda numatytas savybes ar estetinę išvaizdą.

    Paaiškinama, kad per trejus eksploatacijos metus suoliukų mediena pastebimai nusidėvėjo ir prarado estetinę išvaizdą, todėl bus atnaujinta. Savivaldybė atsiprašo už laikinus nepatogumus ir dėkoja gyventojams už supratingumą.

  • Biržuose sutarta dėl ekstremalių situacijų koordinavimo: kas ir kaip atvers priedangas visą parą

    Biržuose sutarta dėl ekstremalių situacijų koordinavimo: kas ir kaip atvers priedangas visą parą

    2026 metais gegužės 22 dieną Biržų rajono savivaldybėje surengtas pasitarimas, kuriame savivaldybės vadovai ir švietimo, kultūros, sporto, sveikatos bei socialinių paslaugų įstaigų vadovai aptarė pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Susitikime dalyvavo ir savivaldybės administracijos darbuotojai, atsakingi už civilinę saugą bei įstaigų veiklos koordinavimą.

    Pagrindinis dėmesys skirtas praktiniam veiksmų suderinimui, kad gavus perspėjimą dėl galimo pavojaus būtų aišku, kas priima sprendimus, kas informuoja bendruomenę ir kaip organizuojamas žmonių nukreipimas į priedangas. Akcentuota, kad planai turi veikti realiomis sąlygomis, o ne likti tik dokumentuose.

    „Siekiant išvengti nesusipratimų, galimų klaidų ir chaoso, turime jau dabar pasitikrinti, ar turime realiai veikiančius planus ir ar yra tinkamai parengtos mūsų patalpos“, – sakė Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius.

    Pasitarime aptarta, kaip elgtis gavus pranešimą apie paskelbtą oro pavojų, ir peržiūrėti įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai. Švietimo įstaigų vadovai daugiausia dėmesio skyrė vaikų saugumui, atsakomybių pasidalijimui ir patalpų pritaikymui, kad sprendimai būtų įgyvendinami per pirmąsias minutes.

    Savivaldybės civilinės saugos specialistai rekomendavo įstaigoms iš naujo įsivertinti planus ir, jei reikia, juos atnaujinti, suplanuoti personalo mokymus bei užtikrinti, kad priedangos būtų pasiekiamos gyventojams bet kuriuo paros metu. Praktikoje tai reiškia aiškią budėjimo tvarką, kontaktų sąrašus ir sprendimą, kas fiziškai atidaro patalpas.

    „Būtina jau šiandien paskirti atsakingą asmenį, kuris turėtų priedangos raktą ir galėtų ją atverti greitai ir bet kuriuo paros metu“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė.

    Pasitarime priminta, kad oro pavojaus perspėjimai skirstomi į tris lygius. Tikėtinas oro pavojus (geltona) reiškia, kad grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau gyventojams svarbu išlikti budriems ir, pastebėjus įtartiną objektą, skambinti numeriu 112.

    Oro pavojus (raudona) skelbia apie realią ar tikėtiną grėsmę Lietuvos oro erdvėje, todėl gyventojams nurodoma nedelsti ir vykdyti perspėjimo pranešimuose pateikiamus veiksmus. Tuo metu oro pavojaus nėra (balta) reiškia, kad galima palikti priedangas, tačiau rekomenduojama ir toliau sekti oficialią informaciją.

    Gyventojams priminta, kad išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone svarbiausia nepanikuoti, kuo greičiau rasti artimiausią priedangą, o jei jos pasiekti nepavyksta, slėptis pastate saugiausioje patalpoje. Taip pat rekomenduojama iš anksto apgalvoti, kokius būtiniausius daiktus prireikus pasiimti, ir su šeimos nariais susitarti dėl veiksmų plano, kad kritiniu metu nereikėtų improvizuoti.

  • PAGD pradėjo 24/7 liniją 1856: kur skambinti ir kaip greitai gauti patarimų ekstremalios situacijos metu

    PAGD pradėjo 24/7 liniją 1856: kur skambinti ir kaip greitai gauti patarimų ekstremalios situacijos metu

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti visą parą veikianti konsultavimo linija gyventojams. Paskambinus numeriu 1856 galima gauti praktinių patarimų, kaip pasirengti ir kaip elgtis ekstremalios situacijos metu.

    PAGD nurodo, kad linija skirta ne tik gyventojams, bet ir įstaigų bei įmonių vadovams, kurie ieško aiškių rekomendacijų civilinės saugos, priešgaisrinės saugos ir radiacinės saugos klausimais. Tikslas – padėti greitai gauti patikimą informaciją, kai kyla neaiškumų dėl veiksmų ar prevencijos.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos. Mūsų tikslas, kad žmonės savo veiksmus žinotų dar iki realios situacijos ar perspėjimo“, – sakė PAGD direktorius Renatas Požėla.

    Pasak departamento, konsultavimo linija veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Taip pat numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba ir palikti balso pranešimą, o konsultantai, perklausę įrašą, susisiekia su besikreipusiuoju, kai tik gali.

    PAGD akcentuoja, kad dažniausi klausimai kyla gavus perspėjimo pranešimus: žmonėms svarbu suprasti, ką daryti pirmiausia, kur sekti oficialią informaciją ir kaip pasirūpinti artimaisiais. Linija 1856 turėtų sumažinti informacinį chaosą ir padėti priimti sprendimus dar iki situacijai paaštrėjant.

    Departamento teigimu, artimiausiu metu pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platformoje LT72 planuojama įdiegti pokalbių sprendimą, kuris leistų greičiau rasti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis. Tai būtų papildomas kanalas šalia konsultavimo telefonu.

    Gyventojams taip pat rekomenduojama naudotis LT72 mobiliąja programėle, kur pateikiamos pasirengimo rekomendacijos įvairioms grėsmėms. Programėlėje galima rasti ir interaktyvų žemėlapį su perspėjimo sirenomis, kolektyvinės apsaugos statiniais, priedangomis bei evakuacijos punktais, o dalis informacijos pasiekiama ir be interneto ryšio.

  • Anykščių rajono savivaldybė primena: ką turėti 72 val. krepšyje ir kur slėptis pavojaus metu

    Anykščių rajono savivaldybė primena: ką turėti 72 val. krepšyje ir kur slėptis pavojaus metu

    Anykščių rajono savivaldybė gyventojams primena, kad ekstremalios situacijos gali užklupti netikėtai, todėl verta iš anksto pasiruošti. Savivaldybės atmintinėje akcentuojami du pagrindiniai dalykai: 72 valandoms skirtas išvykimo krepšys ir artimiausios vietos, kur būtų galima laikinai prisidengti ar gauti pagalbą.

    Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad pirmosios paros po nelaimės dažnai būna sudėtingiausios dėl sutrikusio ryšio, tiekimo ir paslaugų. Dėl to rekomenduojama namuose turėti atsargų, kurios leistų savarankiškai išgyventi bent 3 paras, kol pagalba pasieks visus.

    Kas turi būti 72 val. krepšyje?

    Pasak savivaldybės, išvykimo krepšį reikėtų susidėti taip, kad jis būtų lengvai paimamas ir pritaikytas visai šeimai. Pirmiausia rekomenduojama pasirūpinti dokumentais, grynaisiais pinigais bei svarbiomis šeimos nuotraukomis ar kita jums svarbia informacija.

    Taip pat būtina vandens ir maisto atsarga: nurodoma turėti apie 12 litrų vandens vienam asmeniui, geriausia mažesniais buteliukais, bei negendančių produktų. Prie krepšio turėtų atsidurti vaistai, higienos priemonės, šiltesni drabužiai ir universaliausi buities įrankiai.

    Ryšiui ir informacijai gauti patariama turėti radijo imtuvą bei žibintuvėlį su atsarginėmis baterijomis. Ekstremaliomis aplinkybėmis mobilusis ryšys gali strigti, todėl radijas išlieka vienas patikimiausių būdų sekti oficialius pranešimus.

    Kur ieškoti prieglobsčio Anykščių rajone?

    Atmintinėje gyventojai raginami įsidėmėti ženklus savo aplinkoje ir iš anksto pasitikrinti artimiausius adresus. Skiriami kolektyvinės apsaugos statiniai ir priedangos, kurios skirtos skirtingoms situacijoms.

    Kolektyvinės apsaugos statiniai dažniausiai būna mokyklos ar kiti didesni pastatai, kuriuose ekstremalios situacijos metu gali būti suteikiama laikina pastogė, maistas ir pagalba. Priedangos, dažniausiai įrengiamos rūsiuose ar kitose požeminėse patalpose, labiau orientuotos į trumpalaikę apsaugą, pavyzdžiui, oro pavojaus metu.

    Svarbiausios taisyklės išeinant iš namų

    Jei tektų skubiai palikti namus, savivaldybė primena paprastą, bet kritiškai svarbią seką: išjungti dujas ir elektrą, užsukti vandenį. Tai sumažina gaisro, užliejimo ir kitų antrinių nelaimių riziką, kai būstas paliekamas be priežiūros.

    Taip pat raginama pasiimti išvykimo krepšį ir, jei įmanoma, naminius gyvūnus. Ryšio priemones patariama naudoti atsakingai: neperkrauti tinklų skambučiais, o su artimaisiais dažniau susisiekti SMS žinutėmis.

    Savivaldybė kviečia gyventojus pasirengimo informacija pasidalyti su artimaisiais ir kaimynais, nes krizės metu svarbi ne tik individuali, bet ir bendruomenės parengtis. Daugiau civilinės saugos patarimų gyventojai gali rasti nacionalinėje pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms informacijoje.

    Anykščių r. savivaldybės informacija