CP v2

Blog

  • Turistinis bonas vėl grįžta: registracija internetu ir iki 70 eurų nakvynei Podlaskėje

    Lenkijos Podlaskės vaivadija kartu su Podlaskės regionine turizmo organizacija atnaujina turistinių bonų programą. Ja siekiama paskatinti vietinį turizmą ir padėti apgyvendinimo verslui, kuris patiria spaudimą dėl įtampos pasienyje su Baltarusija.

    Pavasario etapui numatyta apie 186 000 eurų suma, kuri turėtų pasiekti daugiau nei 2 600 žmonių. Organizatoriai tikisi, kad parama padės ir keliautojams, ir regiono nakvynės paslaugų teikėjams.

    Registracija trumpu laiku

    Registracija vyks internetu, o paraiškų langas bus atidarytas 21 kovo dieną nuo 11 iki 12 valandos. Dėl riboto finansavimo tikimasi didelio aktyvumo, todėl daliai norinčiųjų bonų gali pritrūkti.

    Pirmojo etapo boną gavę dalyviai jį galės panaudoti nuo 1 balandžio dienos iki 2026 metų birželio pabaigos. Programa suskirstyta į tris etapus: pavasario, vasaros ir rudens–žiemos, kiekvienam jų numatant atskiras taisykles.

    Kiek sieks parama?

    Pavasarį ir vasarą vienam asmeniui numatyta 300 Lenkijos zlotų priemoka nakvynei, tai yra apie 70 eurų, nepriklausomai nuo pasirinkto objekto tipo. Rudens–žiemos laikotarpiu parama didės iki 400 zlotų, arba maždaug 93 eurų.

    Norint gauti boną pavasariui ar rudeniui, reikės suplanuoti mažiausiai dvi nakvynes, o vasaros etape bus reikalaujamos bent trys nakvynės. Tokiu būdu organizatoriai siekia, kad parama virstų ilgesniais apsilankymais regione, o ne vienadienėmis išvykomis.

    Ar pasikartos ankstesnės bangos?

    Ankstesnė programa 2025–2026 metais sulaukė didelio susidomėjimo: ja pasinaudojo daugiau nei 14 000 žmonių, o bendra finansavimo suma siekė 4 mln. zlotų, arba apie 930 000 eurų. Tuomet bonai buvo išgraibstyti per kelias minutes, o sistemoje dalyvavo daugiau nei 500 apgyvendinimo vietų.

    Organizatoriai ir šį kartą žada intensyvias registracijos bangas bei platų nakvynės vietų pasirinkimą. Tikimasi, kad bonai padės pritraukti daugiau vietinių ir užsienio turistų, ypač mažesniuose miesteliuose ir gamtos turizmui patraukliose vietovėse.

    Šaltiniai: PAP

    https://podlaskibonturystyczny.pl/

    https://www.polskawaluta.pl/kurs-zlotego

  • S16 kelias per Mozūriją vėl stringa: gamtosaugininkai prašo trečio maršruto varianto

    Planuojamas greitkelio S16 ruožas per Mozūrijos Didžiųjų ežerų kraštą vėl atsidūrė aklavietėje. Olštyno Regioninė aplinkos apsaugos direkcija nurodė parengti dar vieną, jau trečią maršruto variantą, kad trasa nekirstų paukščių apsaugos zonų.

    Toks sprendimas reiškia, kad projekto dokumentaciją teks iš naujo peržiūrėti ir papildyti poveikio aplinkai vertinimo dalį. Be galutinio aplinkosauginio sprendimo investicija negali gauti leidimų ir pereiti į realaus įgyvendinimo etapą.

    Vietoj vieno maršruto – trys

    Lenkijos kelių valdytojai pastaraisiais metais siekė gauti aplinkosauginį sprendimą S16 ruožui, kuris svarbus tiek regiono susisiekimui, tiek tranzitui į turistinius kurortus. Ilgą laiką realiausiu buvo laikytas vadinamasis B variantas, artimesnis dabartiniam valstybinio kelio DK16 koridoriui.

    Jame buvo numatyta ir tilto statyba per pietinę Tałty ežero dalį netoli Mikołajkų. Vis dėlto 2023 metų pabaigoje Olštyno Regioninė aplinkos apsaugos direkcija šį sprendimą sukritikavo kaip pernelyg rizikingą gamtai.

    Tada kaip alternatyva buvo pasiūlytas C variantas, kuris trasą vestų labiau į šiaurę nuo dabartinės DK16. Plane taip pat numatyti tiltai, įskaitant per Juksty ežerą prie Mrągowo ir per Tałty ežerą Ryno apylinkėse.

    90 dienų naujai koncepcijai

    Sprendimą ieškoti dar vieno varianto lėmė per viešas konsultacijas pateiktos pastabos ir papildomai įvertinti duomenys apie jautrias gamtines teritorijas. Projekto rengėjams nurodyta per 90 dienų pateikti atnaujintą koncepciją, o tai automatiškai stumia visą grafiką.

    Lenkijos Generalinė nacionalinių kelių ir greitkelių direkcija anksčiau planavo, kad statybos galėtų prasidėti 2031 metais, o rangos konkursas būtų skelbiamas 2030 metais. Dabar šie terminai tampa mažiau apibrėžti, nes bet koks papildomas maršruto keitimas didina ir projektavimo, ir derinimų apimtį.

    Kitoje vietoje darbams duotas startas

    Tuo pačiu kituose DK16 modernizavimo etapuose judama į priekį. Varmijos Mozūrijos vaivada išdavė sprendimą, leidžiantį pradėti DK16 atkarpos Barczewo–Biskupiec plėtros darbus.

    Šis projektas yra platesnės modernizacijos tarp mazgų Olsztyn Wschód ir Biskupiec dalis, po kurios kelias turėtų atitikti greitkelio S16 parametrus. Iš viso vairuotojai turėtų gauti daugiau kaip 29 kilometrus dviejų važiuojamųjų dalių trasos.

    Barczewo–Biskupiec ruožas sieks 18 kilometrų, jame suplanuoti kelio priežiūros infrastruktūros objektai, dvi poilsio aikštelės ir atnaujinti mazgai. Kitas etapas Olsztyn Wschód–Barczewo turėtų būti ilgesnis nei 11 kilometrų, jame numatomi nauji mazgai ir keliolika inžinerinių statinių.

    Šaltiniai:

    https://olsztyn.wyborcza.pl/olsztyn

    https://www.gov.pl/web/gddkia

  • Čekai pasienyje renkasi odontologus Lenkijoje: išlaidas kompensuoja draudimas

    Čekijos pasienio miesteliuose, tokiuose kaip Králíky, vis dažniau girdima ta pati problema: trūksta odontologų, todėl gyventojai gydytis dantų vyksta į Lenkiją. Pasak vietos atstovų, sprendimą lemia ne tik atstumas, bet ir galimybė susigrąžinti dalį ar net visas gydymo išlaidas.

    Čekijos sveikatos apsaugos ministerija yra numačiusi tvarką, pagal kurią pasienio regionų pacientai, gavę paslaugas užsienyje, gali kreiptis į savo sveikatos draudiką dėl kompensacijos. Praktikoje tai reiškia, kad pacientui tenka užpildyti dokumentus ir pateikti prašymą, o išlaidos, jei atitinka reikalavimus, yra grąžinamos.

    Odontologų trūkumas plečiasi

    Čekijos žiniasklaida pabrėžia, kad tai nėra vien pasienio reiškinys: odontologų stinga daugelyje mažesnių miestų ir kaimiškų vietovių. Santykinai geresnė situacija išlieka tik sostinėje Prahoje, kur pasiūla didesnė ir paslaugas gauti paprasčiau.

    Moravijos-Silezijos krašte, besiribojančiame su Lenkijos Silezijos vaivadija, be realios prieigos prie odontologinės priežiūros gali būti likę apie 150 000 žmonių. Tokiose sąlygose kelionė per sieną tampa ne išimtimi, o praktišku sprendimu, leidžiančiu greičiau patekti pas specialistą.

    Kainos suvienodėjo, bet srautai auga

    Straipsnyje teigiama, kad odontologijos paslaugų kainos Lenkijoje ir Čekijoje pastaraisiais metais suartėjo, todėl vien tik pigesni tarifai nebėra pagrindinis argumentas. Vis dėlto pasienio gyventojams svarbi bendra nauda: artima lokacija, trumpesnės eilės ir aiškesnė kompensavimo galimybė per draudimo sistemą.

    Tuo pat metu regiono kontekstas rodo ir kitą tendenciją: dalis lenkų pacientų pigesnių sprendimų ieško Ukrainoje, kur kai kurios procedūros gali kainuoti ženkliai mažiau. Socialiniuose tinkluose minimos sumos už plombavimą Ukrainoje siekia maždaug 12–16 eurų, o Lenkijoje už tą pačią paslaugą dažnai prašoma apie 35–70 eurų, priklausomai nuo klinikos ir medžiagų.

    Nors kainų palyginimai skirtingose šalyse gali būti netikslūs dėl skirtingų paslaugų apimties, garantijų ir naudojamų medžiagų, bendra kryptis aiški: pacientai vis dažniau lygina ne tik kainą, bet ir prieinamumą. Pasienio regionams tai virsta praktišku klausimu, kaip užtikrinti, kad profilaktika ir gydymas būtų pasiekiami laiku, kol nedidelės problemos netapo sudėtingomis ir brangiomis.

    „Odontologų trūksta visoje šalyje, ypač mažesnėse vietovėse, o rimtesnių problemų dažniausiai neturi tik Prahos gyventojai“, – rašoma „Gazeta Wyborcza“ publikacijoje.

    „Pacientas, užpildęs reikiamus dokumentus ir pateikęs prašymą, gali tikėtis išlaidų kompensavimo iš draudiko“, – nurodo vietos valdžios atstovai, cituojami žiniasklaidoje.

    Šaltiniai:
    https://finanse.wp.pl/wola-leczyc-zeby-w-polsce-nic-ich-to-nie-kosztuje-placi-panstwo-7279158321959872a
    https://wyborcza.pl/

  • „Gołębiewski“ gigahotelis Pobierove: paskelbta atidarymo data ir kiek svečių priims Baltijoje

    Lenkijoje oficialiai įvardyta viešbučio „Gołębiewski“ Pobierove atidarymo data. Apie tai pranešta XVIII Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, o projektas į finišo tiesiąją artėja po kelerius metus trukusių nukėlimų.

    Planuojama, kad pirmuosius svečius gigahotelis priims 2026 metų birželį. Šis terminas įvardijamas kaip simbolinis, nes tai investicijos, kurią pradėjo Tadeušas Gołębiewskis, finalas, o pats verslininkas projekto pabaigos nebesulaukė.

    Atidarymas po kelerių nukėlimų

    Viešbutis turėjo startuoti dar 2020 metais, tačiau darbus ir planus koregavo pandemijos laikotarpis bei vėlesni projekto perplanavimai. Dėl masto ir ryškaus silueto dalis žiniasklaidos jį yra pavadinusi „mažuoju Dubajumi“ Baltijos pajūryje.

    Pagal skelbiamus projekto parametrus, kompleksas turėtų apgyvendinti apie 2 200 svečių 1 400 kambarių, o su papildomomis lovomis talpa gali didėti iki maždaug 3 000. Tarp planuojamų erdvių minimi SPA ir sveikatingumo sprendimai, kino salė, laipiojimo sienelė, boulingas ir diskoteka.

    Kuo išsiskirs Baltijos pajūryje

    Investuotojai tikisi pritraukti ne vien Lenkijos, bet ir užsienio turistus, ypač vasaros sezono metu. Lenkijos žiniasklaidoje akcentuojama, kad artėjanti atidarymo data stebima ir Vokietijos turizmo sektoriuje, kur kalbama apie galimą konkurenciją netolimiems kurortams, tokiems kaip Ahlbeck ar Zinnowitz.

    Tuo pačiu projektas nuo pat pradžių susilaukė kritikos dėl poveikio kraštovaizdžiui ir jautrioms pajūrio teritorijoms, o viešos diskusijos jį dažnai įvardija kaip masinio turizmo simbolį Lenkijos pakrantėje. Artėjant 2026 metų birželiui, ginčai dėl tokio masto plėtros greičiausiai tik intensyvės.

    „Viešbutis „Gołębiewski“ Pobierove pirmuosius svečius priims 2026 metų birželį“, – sakė „Gołębiewski Holding“ centrinės pardavimų tarnybos direktorė Marta Masłowska.

    Šaltiniai:
    https://www.horecatrends.pl/hotele/12/hotel_golebiewski_w_pobierowie_przyjmie_pierwszych_gosci_w_czerwcu_2026_r,10062.html
    https://www.europeancongress.pl/en/

  • Atnaujinta CATF Vidurio ir Rytų Europos stipendija: ieško naujos kartos klimato lyderių

    Atnaujinta CATF Vidurio ir Rytų Europos stipendija: ieško naujos kartos klimato lyderių

    Organizacija Clean Air Task Force (CATF) pratęsė paraiškų teikimo terminą į antrąją Vidurio ir Rytų Europos (CEE) stipendijos programos laidą. Aštuonių savaičių trukmės programa skirta ankstyvos karjeros energetikos ir klimato srities specialistams, siekiantiems prisidėti prie švaresnės energetikos pertvarkos regione.

    CATF pabrėžia, kad Vidurio ir Rytų Europa yra svarbi tiek Europos energetinio saugumo, tiek dekarbonizacijos tikslų įgyvendinimui. Po pirmosios 2025 metais vykusios laidos, subūrusios 10 dalyvių iš skirtingų regiono valstybių, iniciatyva tęsiama, siekiant stiprinti bendradarbiavimą ir praktiniais įrodymais grįstus sprendimus.

    „CEE regionas atlieka esminį vaidmenį Europos energetinio saugumo ir dekarbonizacijos pastangose. Šia stipendija suburiame perspektyviausius regiono profesionalus keistis idėjomis, gilinti kompetencijas ir bendradarbiauti kuriant praktinius sprendimus, galinčius sustiprinti tiek švarios energijos diegimą, tiek Europos ekonominį atsparumą“, – sakė CATF Vidurio ir Rytų Europos direktorė Tamara Lagurashvili.

    Kaip vyks programa

    Stipendija derina nuotolinį mokymąsi su kontaktiniu susitikimu Briuselyje. Pirmąsias septynias savaites dalyviai du kartus per savaitę dalyvaus virtualiuose moduliuose, kuriuos ves CATF ekspertai ir kviestiniai pranešėjai.

    Mokymų temos apims švarios energijos technologijas, klimato politiką, taip pat advokaciją, komunikaciją ir veiksmingą argumentų pateikimą viešojoje erdvėje. Programos pabaigoje numatytas dviejų dienų gyvas seminaras Briuselyje, orientuotas į lyderystę, viešąjį kalbėjimą ir darbą su suinteresuotosiomis šalimis.

    „Be techninio turinio, vienas svarbiausių rezultatų yra dalyvių sukurtas tinklas. Šie ryšiai tarp skirtingų šalių ir sektorių tęsiasi gerokai ilgiau nei pati programa ir padeda palaikyti ilgalaikį bendradarbiavimą regione“, – sakė CATF Europos regiono vadovė Sara Albares.

    Kas gali pretenduoti ir iki kada

    2026 metų laidai planuojama atrinkti iki 10 stipendininkų. Kandidatai turi turėti 2–5 metų patirtį klimato arba energetikos sektoriuje ir būti susiję su organizacijomis, veikiančiomis Vidurio ir Rytų Europoje arba dirbančiomis su šio regiono klausimais.

    Tarp šalių, kurioms taikoma programa, įvardijamos Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Vengrija, Lietuva, Latvija, Moldova, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija ir Ukraina. Programa vyks nuo rugsėjo 7 dienos savaitės iki spalio 26 dienos savaitės 2026 metais.

    Galutinis kontaktinis seminaras Briuselyje numatytas paskutinę programos savaitę, o kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas padengs CATF. Paraiškų teikimas pratęstas iki 2026 metų balandžio 26 dienos, o atrinkti kandidatai po pokalbių bus informuoti 2026 metų balandžio–gegužės mėnesiais.

    Programa išlieka aktuali tuo metu, kai Europos Sąjunga spartina energetikos sistemos pertvarką, o regionui tenka spręsti ir investicijų, ir infrastruktūros, ir visuomenės palaikymo klausimus. CATF stipendija orientuota į gebėjimų stiprinimą, kad jaunosios kartos specialistai galėtų efektyviau dalyvauti formuojant sprendimus nacionaliniu ir europiniu lygmeniu.

    Šaltiniai:

    Central and Eastern Europe Fellowship

    https://ceenergynews.com/climate/applications-open-for-second-catf-cee-fellowship-for-next-generation-of-climate-leaders/

  • Europos Komisija siūlo keisti ES apyvartinių taršos leidimų sistemą: kas keistųsi?

    Europos Komisija siūlo keisti ES apyvartinių taršos leidimų sistemą: kas keistųsi?

    Europos Komisija balandžio 2 dieną pateikė pasiūlymą koreguoti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS), daugiausia dėmesio skirdama rinkos stabilumo rezervui. Tikslas – pakeisti dabar galiojančią taisyklę, pagal kurią dalis perteklinių taršos leidimų yra galutinai anuliuojama.

    Komisija siūlo atsisakyti nuostatos, kad kai rezervą viršija 400 mln. taršos leidimų, viršijanti dalis būtų panaikinama. Vietoje to šie leidimai liktų rinkos stabilumo rezerve ir, Komisijos vertinimu, galėtų padėti stabilizuoti kainų svyravimus bei geriau pasirengti ateities rinkos pokyčiams.

    Kas yra rinkos stabilumo rezervas?

    Rinkos stabilumo rezervas veikia kaip taisyklėmis paremtas ETS „amortizatorius“: kai rinkoje susikaupia per didelis taršos leidimų perteklius, dalis jų laikinai „išimama“ iš apyvartos, o kai pasiūla tampa per menka – mechanizmas gali sušvelninti trūkumą. Tokia sistema sukurta tam, kad ETS išliktų nuspėjamas ir atsparus staigiems paklausos bei pasiūlos pokyčiams.

    Komisija aiškina, kad siūloma korekcija turėtų suteikti daugiau lankstumo laikotarpiu, kai, griežtėjant klimato politikai, taršos leidimų pasiūla gali tapti itin įtempta. Kitaip tariant, rezervas būtų naudojamas kaip ilgiau veikianti stabilizavimo priemonė, o ne kaip mechanizmas, automatiškai „sudeginantis“ dalį pertekliaus.

    Ką rodo iki šiol skelbti duomenys?

    Europos Sąjungos duomenimis, per laikotarpį nuo 1990 iki 2024 metų ES vidaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėjo 39 proc., o ekonomika tuo pat metu išaugo 71 proc. Šie skaičiai dažnai pateikiami kaip argumentas, kad griežtesnė klimato politika gali būti suderinama su ekonomikos augimu.

    Rinkos stabilumo rezervas, kaip taisyklėmis paremtas instrumentas, veikia nuo 2019 metų ir buvo svarbi priemonė valdant taršos leidimų perteklių, susiformavusį po 2008 metų finansų krizės. Iki 2024 metų pabaigos iš apyvartos, taikant šį mechanizmą, buvo išimta 3,2 mlrd. taršos leidimų vienetų.

    Kokie tolesni žingsniai?

    Pasiūlymą svarstys Europos Parlamentas ir Taryba. Nuo šių institucijų derybų priklausys galutinė nuostatos formuluotė ir tai, ar bus pasirinktas Komisijos siūlomas kelias – atsisakyti automatinio perteklinių leidimų anuliavimo virš 400 mln. ribos.

    Komisija taip pat nurodo, kad išsami ETS peržiūra numatoma 2026 metų liepos mėnesį. Tikėtina, kad joje bus vertinamas visos sistemos veikimas, rinkos stabilumo rezervo vaidmuo ir tai, kaip ETS prisitaiko prie spartėjančių energetikos ir pramonės pokyčių.

    Šaltiniai:
    https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_26_666

  • Klaipėdos CO2 terminalas žengė svarbų žingsnį: pradedamas poveikio aplinkai vertinimas

    Klaipėdos CO2 terminalas žengė svarbų žingsnį: pradedamas poveikio aplinkai vertinimas

    Lietuvoje pradedama planuojamo anglies dioksido (CO2) perkrovos terminalo Klaipėdoje poveikio aplinkai vertinimo procedūra. Terminalo operatorė KN Energies pranešė, kad Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė poveikio aplinkai vertinimo programą ir inicijavo viešą konsultacijų etapą.

    Gyventojai ir suinteresuotos organizacijos kviečiami susipažinti su programos apimtimi, planuojamais tyrimais bei vertinimo kryptimis ir teikti pastabas iki 2026 metų balandžio 23 dienos. Poveikio aplinkai vertinimas šiame etape yra vienas svarbiausių filtro mechanizmų, nuo kurio priklausys tolesni sprendimai dėl projekto įgyvendinimo sąlygų.

    Kam skirtas terminalas?

    Numatoma, kad Klaipėdos terminale būtų priimamas pramonėje surinktas CO2, jis būtų suskystinamas ir perkraunamas į laivus. Toliau CO2 būtų gabenamas į nuolatinio saugojimo vietas, planuojamas po Šiaurės jūros dugnu, kur tokio tipo geologinis saugojimas vystomas jau kelis dešimtmečius.

    Projektas siejamas su platesne anglies dioksido surinkimo ir saugojimo grandine, kuri laikoma vienu iš realistiškų kelių mažinti sunkiai dekarbonizuojamų sektorių, tokių kaip cemento pramonė, emisijas. Europoje būtent tokiai pramonei skiriama vis daugiau dėmesio, nes vien energijos vartojimo efektyvumas ar elektrifikacija ne visada leidžia panaikinti procesines emisijas.

    Regioninis projektas ir ES prioritetai

    Terminalą vysto KN Energies, o projektas įvardijamas kaip CCS Baltic Consortium dalis. Konsorciume dalyvauja cemento gamintojai Akmenės cementas ir SCHWENK Latvia, taip pat laivybos bendrovės „Mitsui O.S.K. Lines“ ir Larvik Shipping.

    2024 metais Europos Komisija CCS Baltic Consortium įtraukė į bendro intereso projektų sąrašą, pabrėždama jo svarbą Europos Sąjungos klimato tikslams ir tarpvalstybiniam poveikiui. Taip pat nurodoma, kad iniciatyva iš dalies finansuojama per Europos Sąjungos Connecting Europe Facility programą, kuri paprastai remia strateginius energetikos ir transporto infrastruktūros projektus.

    Kada terminalas galėtų pradėti veikti?

    Skelbiama, kad terminalo statybas tikimasi užbaigti iki 2030 metų. Projekto vystytojai jį pristato kaip būsimą regioninį sprendimą Baltijos valstybėms, galintį sudaryti sąlygas pramonės įmonėms realiai planuoti emisijų mažinimą, kai vien vietiniais sprendimais pasiekti reikalavimų nebeužtenka.

    „Tai bus pirmoji tokio tipo infrastruktūra Baltijos šalyse, sukurianti sąlygas sparčiai mažinti pramonės išmetimus Lietuvoje ir platesniame regione“, – sakė KN Energies Naujųjų energijų vadovė Rūta Tumėnienė.

    Ji taip pat akcentavo, kad projektas, vystytojų vertinimu, gali prisidėti prie regiono konkurencingumo, darbo vietų kūrimo ir investicijų pritraukimo, kartu padedant Lietuvai ir Latvijai siekti klimato neutralumo tikslų. Tuo pat metu galutinį projekto kelią lems poveikio aplinkai vertinimo išvados, institucijų sprendimai ir realus pramonės poreikis naudotis CO2 logistikos grandine.

    Viešas poveikio aplinkai vertinimo etapas reiškia, kad artimiausiais mėnesiais bus nagrinėjama, kaip planuojama veikla galėtų paveikti aplinką, visuomenės sveikatą, triukšmo ir kvapų foną, transporto srautus bei jūrinę aplinką. Tokie vertinimai įprastai apima alternatyvų analizę ir poveikio mažinimo priemones, kurias vėliau gali tekti įtvirtinti projekto sąlygose.

    Šaltiniai:
    https://knenergies.lt/paskelbta-planuojamo-co2-perkrovos-terminalo-klaipedoje-pav-programa/
    https://ceenergynews.com/climate/klaipeda-co2-terminal-moves-forward-with-environmental-impact-assessment/
    https://ceenergynews.com/climate/contractor-appointed-for-klaipeda-co2-terminal/

  • EUSEW 2026 Briuselyje: energijos komisarai ir ekspertai aptars, kas laukia žaliosios energetikos

    EUSEW 2026 Briuselyje: energijos komisarai ir ekspertai aptars, kas laukia žaliosios energetikos

    Europos Komisija paskelbė Europos tvarios energetikos savaitės EUSEW 2026 programą ir atvėrė registraciją į renginį, kuris Briuselyje vyks birželio 9–11 dienomis. Šių metų forumas žymi 20 metų sukaktį ir akcentuoja temą apie švarią, saugią ir konkurencingą Europos energetikos sąjungą.

    Vienas ryškiausių programos akcentų numatytas birželio 9 dieną: diskusijoje kartu dalyvaus dabartinis už energetiką ir būstą atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas ir buvę energetikos politiką formavę eurokomisarai Andris Piebalgs, Güntheris Oettingeris ir Kadri Simson. Jie aptars, kaip per du dešimtmečius pasikeitė Europos prioritetai ir kokių sprendimų reikės toliau, atsižvelgiant į geopolitinius ir ekonominius pokyčius.

    Konferencija, apdovanojimai ir mugė

    Pagrindinė renginio dalis yra EUSEW politikos konferencija, vyksianti hibridiniu formatu Briuselyje ir internetu. Organizatoriai skelbia, kad trijų dienų programoje numatytos aukšto lygio diskusijos ir apie 50 teminių sesijų, kurias rengia energetikos bendruomenės atstovai bei Europos Komisija.

    Atidarymo dieną vyks ir EUSEW apdovanojimų ceremonija, skirta įvertinti išskirtinius projektus bei iniciatyvas. Šalia įprastų kategorijų, tokių kaip vietos energijos veiksmai ir moterys energetikoje, 2026 metais pristatoma nauja kryptis, skirta mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios diegia energijos vartojimo efektyvumo sprendimus.

    Renginyje taip pat numatytos tinklaveikos galimybės bei energijos mugė, kurioje organizacijos ir įmonės galės pristatyti savo iniciatyvas. Skelbiama, kad šį kartą visa mugės veikla bus sutelkta vienoje vietoje, Charlemagne pastate, taip siekiant dalyviams palengvinti kontaktų mezgimą ir praktinių sprendimų paiešką.

    Jaunieji ambasadoriai ir vietos renginiai

    EUSEW programoje dalyvaus ir jaunieji energetikos ambasadoriai: iš viso 60 atrinktų jaunuolių, atstovaujančių išeinančiai ir naujai kartai. Jų tikslas – į energetikos politikos diskusijas įnešti kartų perspektyvą ir stiprinti jaunimo balsą teisingos bei švarios transformacijos temose.

    Be pagrindinių renginių Briuselyje, EUSEW tradiciškai plečiasi per Tvarios energetikos dienas, kurias įvairiose šalyse organizuoja vietos bendruomenės, įstaigos ir organizacijos. Tokie renginiai vyksta prieš pagrindinę savaitę ir yra skirti praktiniams veiksmams bei gerajai patirčiai viešinti.

    Praktinė informacija dalyviams ir žiniasklaidai

    EUSEW 2026 vyks hibridiniu formatu: dalyviai galės prisijungti nuotoliu arba atvykti į Briuselį, į Europos Komisijos konferencijų centrą Charlemagne ir viešbutį NH Brussels EU Berlaymont. Organizatoriai pabrėžia, kad vietų dalyvavimui gyvai skaičius ribotas, o sesijos bus transliuojamos per renginio platformą.

    Žiniasklaidai numatyti riboti spaudos leidimai dalyvauti renginyje vietoje, taip pat planuojama atskira erdvė darbui. Registruojantis nurodoma pasirinkti žiniasklaidos atstovo statusą, o dėl interviu ir kitų užklausų kreiptis į renginio organizatorių kontaktus.

    Šaltiniai:

    https://sustainable-energy-week.ec.europa.eu/index_en

    https://sustainable-energy-week.ec.europa.eu/policy-conference_en

    https://sustainable-energy-week.ec.europa.eu/awards_en

    https://sustainable-energy-week.ec.europa.eu/energy-fair_en

    https://sustainable-energy-week.ec.europa.eu/sustainable-energy-days_en

  • Kretingos savivaldybės įmonės susitarė taupyti energiją: iki 2030 metų planuoja 3,38 GWh

    Kretingos savivaldybės įmonės susitarė taupyti energiją: iki 2030 metų planuoja 3,38 GWh

    Kretingos rajonas tapo pirmąja savivaldybe Lietuvoje, kurioje visos pagrindines komunalines paslaugas teikiančios savivaldybės valdomos įmonės prisijungė prie nacionalinių energijos taupymo tikslų. Energetikos ministerija pranešė, kad su ministerija energijos vartojimo efektyvumo susitarimus pasirašė trys Kretingos rajono įmonės.

    Susitarimai apima „Kretingos komunalininką“, „Kretingos vandenis“ ir „Kretingos šilumos tinklus“. Pagal įsipareigojimus šios įmonės iki 2030 metų ketina sumažinti galutinės energijos suvartojimą iš viso 3,38 gigavatvalandės.

    Šie susitarimai įgyvendinami pagal Energijos vartojimo efektyvumo teisinį reguliavimą, kuriuo siekiama sistemingai mažinti energijos poreikį skirtinguose ekonomikos sektoriuose. Praktinis tikslas yra dvejopas: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir kartu mažinti priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių, ypač kainų svyravimų laikotarpiais.

    Energetikos ministerija nurodo, kad visoje šalyje jau yra sudaryta 36 tokio tipo susitarimai su valstybės ir savivaldybių valdomomis įmonėmis. Kretingos atvejis išsiskiria tuo, kad vienoje savivaldybėje vienu metu įsipareigojo visos pagrindinės komunalinių paslaugų grandys, todėl sutaupymo priemones galima planuoti nuosekliai, suderinant šilumos, vandens ir kitų ūkio procesų modernizavimą.

    „Savivaldybių įmonių įsitraukimas yra itin svarbus siekiant nacionalinių energijos taupymo tikslų ir prisideda prie tvaresnės bei efektyvesnės energetikos sistemos kūrimo“, – sakė energetikos viceministrė Edita Gudauskienė.

    Pasak ministerijos, tokie susitarimai padeda pereiti nuo pavienių taupymo iniciatyvų prie ilgalaikio planavimo, kai energijos vartojimo mažinimas tampa kasdiene ūkine praktika. Nacionaliniu mastu Lietuva iki dešimtmečio pabaigos yra išsikėlusi tikslą sutaupyti ne mažiau kaip 39,3 teravatvalandės energijos, o savivaldybių įmonės laikomos vienu svarbiausių instrumentų šiam tikslui pasiekti.

    Šaltiniai:
    https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/energetikos-ministerija-skatina-efektyvesni-energijos-vartojima-kretingos-imones-iki-2030-m-sutaupys-daugiau-kaip-3-gwh-energijos-Ta9J/

  • EIB ir Europos Komisija skiria 3 mlrd. eurų ETS2 startui: kas pirmieji gaus lėšas?

    EIB ir Europos Komisija skiria 3 mlrd. eurų ETS2 startui: kas pirmieji gaus lėšas?

    Europos investicijų bankas (EIB) kartu su Europos Komisija sutaria dėl 3 mlrd. eurų išankstinio finansavimo, skirto investicijoms sektoriuose, kuriuos apims naujoji ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ETS2. Pagrindinis tikslas – paspartinti pastatų ir kelių transporto dekarbonizaciją dar iki ETS2 pradžios.

    Priemonė sukurta taip, kad valstybės narės, kurios į nacionalinę teisę perkėlė ETS2 taisykles, galėtų gauti išankstines lėšas prieš sistemai pradedant veikti 2028 metais. Tai reiškia, kad investicijos galėtų startuoti nelaukiant, kol bus pradėtos rinkti ETS2 pajamos iš aukcionų.

    Kam bus skiriamos lėšos?

    EIB ir Europos Komisija akcentuoja, kad finansavimas pirmiausia orientuotas į švaresnį šildymą ir vėsinimą bei energijos vartojimo efektyvumo didinimą. Praktikoje tai gali reikšti spartesnį pastatų renovacijos, šilumos siurblių diegimo, efektyvesnių šildymo sistemų ir susijusių energijos taupymo sprendimų įgyvendinimą.

    Ypatingas dėmesys numatomas mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams. Priemonė siejama su Socialinio klimato fondo kryptimis ir nacionaliniais socialinio klimato planais, kurių paskirtis – mažinti socialinę naštą, atsirandančią dėl klimato politikos priemonių diegimo.

    Transportas, e. mobilumas ir infrastruktūra

    Kita reikšminga finansavimo kryptis – perėjimo prie viešojo ir dalijimosi transporto skatinimas, multimodalumo gerinimas ir e. mobilumo priemonių plėtra. Tai apima sprendimus, kurie mažina priklausomybę nuo individualių iškastiniu kuru varomų automobilių, ypač miestuose ir priemiesčiuose.

    Taip pat numatoma parama nulinės emisijos transporto priemonių įsisavinimui, įskaitant elektrines transporto priemones ir elektrinius dviračius, bei įkrovimo ir alternatyvių degalų papildymo infrastruktūros diegimui. Šios investicijos laikomos būtina sąlyga, kad transporto sektoriuje mažėtų tarša ir didėtų patogių alternatyvų prieinamumas.

    Priemonė gali augti

    EIB ir Europos Komisija nurodo, kad ši iniciatyva yra platesnio tikslinių priemonių paketo dalis, kuriuo siekiama sklandžiai įdiegti ETS2. Taip pat pažymima, kad finansavimo apimtis ateityje galėtų būti didinama, priklausomai nuo poreikio ir pasirengimo investicijas įgyvendinti.

    Išankstinis finansavimas šiuo atveju veikia kaip tiltas iki 2028 metais numatytos ETS2 pradžios, kai bus pradėtos generuoti sistemos pajamos. Politikos formuotojai tikisi, kad ankstesnės investicijos padės greičiau sumažinti išmetimus, o daliai gyventojų ir mažinti energijos sąskaitas per efektyvumo priemones.

    ETS2 numatytas kaip atskiras ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos elementas, taikomas degalų tiekėjams pastatų šildymo ir kelių transporto sektoriuose. Dėl galimo poveikio kainoms socialinė apsauga ir tikslinės investicijos tampa esmine įgyvendinimo dalimi, todėl Socialinio klimato fondo ir nacionalinių planų vaidmuo čia yra kritinis.

    Valstybėms narėms išlieka užduotis užtikrinti teisės aktų perkėlimą, parengti investicijų portfelius ir sukurti aiškius mechanizmus, kad parama pasiektų tikslines grupes. Nuo šių sprendimų priklausys, kaip greitai 3 mlrd. eurų bus paversti realiais projektais pastatuose ir transporte.

    Šaltiniai:

    https://climate.ec.europa.eu/news-other-reads/news/unlocking-eu3-billion-investment-opportunities-decarbonisation-buildings-and-road-transport-2026-02-04_en

    https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2023/959/oj

    https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2023/955/oj