CP v2

Blog

  • Pirkėjai įspėja: „IKEA“ rožinio aukso stalo įrankiai greitai praranda spalvą

    Rožinio aukso spalvos stalo įrankiai namuose atrodo prabangiai, tačiau dalis pirkėjų tikina nusivylę vienu populiariu „IKEA“ rinkiniu. Skunduose kartojasi ta pati problema: po kelių savaičių ar mėnesio naudojimo dekoratyvinė danga ima blukti, o spalva nusiplauna.

    Daugiausia kritikos sulaukia 20 dalių „FÖRNUFT“ rinkinys rožinio aukso atspalvio. Pirkėjai nurodo, kad įrankiai iš pradžių atrodo tvarkingai ir patraukliai, tačiau ilgainiui paviršius tampa matinis, patamsėja, atsiranda vandens dėmių ir įbrėžimų net laikantis priežiūros rekomendacijų.

    „Rožinio aukso stalo įrankiai atrodo puikiai, bet per mėnesį danga pradėjo nusiplauti, todėl grąžinsiu abu rinkinius“, – sakė vienas pirkėjas.

    Kitas dažnai minimas aspektas – indaplovė. Skunduose pabrėžiama, kad būtent plaunant indaplovėje apdaila praranda vientisumą greičiau, nei tikėtasi, todėl pirkėjai ragina prieš įsigyjant įvertinti, ar dekoratyvinis padengimas atlaikys kasdienį naudojimą.

    Ekspertai primena, kad dažytos ar padengtos apdailos stalo įrankiai paprastai yra jautresni nei nerūdijančiojo plieno variantai. Net jei gaminys skirtas kasdienai, agresyvesnės plovimo priemonės, aukštesnė temperatūra ir trintis tarp įrankių gali greičiau pažeisti paviršių, todėl ilgalaikė išvaizda ne visada bus tokia, kaip parduotuvėje.

    Ieškantiems ilgaamžiškesnio pasirinkimo „IKEA“ asortimente siūloma ir paprastesnių nerūdijančiojo plieno rinkinių, kurių privalumas – mažesnė rizika, kad nusitrins apdaila. Pirkėjai, lyginantys skirtingus modelius, dažnai pabrėžia, kad santūresnis dizainas kasdienėje buityje gali pasiteisinti labiau nei ryškus dekoratyvinis padengimas.

    Jei vis dėlto norisi būtent rožinio aukso efekto, pirkėjai pataria atidžiai perskaityti gaminio priežiūros nurodymus, vengti abrazyvinių kempinių, neperkrauti indaplovės ir stebėti, ar gamintojas rekomenduoja plauti rankomis. Tokie sprendimai ne visada išsprendžia problemą, tačiau gali sulėtinti dangos dėvėjimąsi.

  • Thomaso Kellerio triukas prime rib kepsniui: neįprastas įrankis išryškina plutelę be klaidų

    Neįprastas sprendimas prieš orkaitę

    Vienas garsiausių JAV šefų Thomasas Kelleris tobulai apskrudintą prime rib kepsnį sieja su įrankiu, kurį daug kas įsivaizduoja ne virtuvėje, o dirbtuvėse. Kalbama apie dujų degiklį, kuriuo mėsa trumpai pakaitinama dar prieš kepimą orkaitėje.

    Toks pradinis pakaitinimas nesukuria greitos, ryškios plutelės kaip ant keptuvės, tačiau padeda vėliau orkaitėje tolygiau paruduoti paviršiui. Esmė ta, kad mėsa kepama žemoje temperatūroje, todėl vidus išlieka rausvas ir sultingas, o išorė įgauna norimą spalvą.

    „Pastebėjome, kad trumpai pakaitinus mėsą degikliu, ji labai žemoje orkaitėje vis tiek gražiai paruduoja, o vidus išlieka rožinis ir sultingas“, – sakė Thomasas Kelleris.

    Kodėl tai veikia ir kur dažniausiai suklystama

    Rudos plutelės formavimąsi lemia vadinamoji Mailardo reakcija, kuriai palankiausia aukštesnė paviršiaus temperatūra ir sausesnis mėsos išorinis sluoksnis. Degiklis padeda greitai pakaitinti paviršių ir sumažinti drėgmės perteklių, o tada orkaitė „užbaigia“ apskrudinimą be agresyvaus karščio.

    Vis dėlto čia svarbiausia saikas ir saugumas: liepsna turi būti judinama, kad mėsa neapsviltų taškais ir nepradėtų svilti riebalai. Praktikoje tai reiškia trumpą, tolygų pakaitinimą per visą kepsnio išorę, o ne ilgesnį deginimą vienoje vietoje.

    Mėsa, prieskoniai ir kontrolė termometru

    Thomasas Kelleris pabrėžia kokybės svarbą: kuo geresnė jautiena, tuo mažiau reikia „maskuojančių“ prieskonių. Jo prime rib versijoje dažniausiai pakanka druskos, o padažai ar krienų kremas patiekiami atskirai, kad neužgožtų mėsos skonio.

    Svarbi detalė ir pipirai: jie gali apdegti, ypač kai naudojamas degiklis, todėl juos verta berti tik pabaigoje arba visai atsisakyti. Ruošiant kepsnį taip pat pravartu sutvarkyti riebalų sluoksnį ir pašalinti sidabrinę plėvę, kad kepimas būtų tolygesnis, o tekstūra malonesnė.

    Patikimiausias kelias iki norimo iškepimo yra mėsos termometras, nes vien laikas ir orkaitės nustatymai neįvertina mėsos dydžio, formos ir pradinės temperatūros. Kepant žemiau įprastų temperatūrų, termometras ypač padeda tiksliai „pagauti“ ribą, kai vidus išlieka sultingas, o mėsa neperkepta.

    Dažnai rekomenduojamas kiekis šventiniam stalui yra apie 0,45 kilogramo mėsos vienam svečiui, tačiau tai priklauso nuo kaulo dalies, garnyrų ir valgymo įpročių. Renkantis mėsą, verta pasitarti su mėsininku dėl gabalo dydžio ir kaulų skaičiaus, kad kepimas būtų prognozuojamas.

  • Rūkyklė apsinešė derva ir pelenais? Štai kaip ją valyti ir kaip dažnai, kad maistas būtų saugus

    Rūkykla yra vienas universaliausių lauko gaminimo įrenginių, tačiau po kelių kepimų jos viduje neišvengiamai kaupiasi riebalai, pelenai ir dervingos apnašos. Jei įrangą paliksite neprižiūrėtą, gali suprastėti skonis, o drėgmė ir pelenai ilgainiui skatins koroziją bei trumpins rūkyklės tarnavimo laiką.

    Praktinė taisyklė paprasta: po kiekvieno rūkymo verta atlikti greitą valymą, o giluminį planuoti maždaug kas pusmetį. Jei rūkyklą naudojate tik šiltuoju sezonu, ją pravartu kruopščiai išvalyti prieš padedant laikyti ir dar kartą prieš pirmą pavasario kūrenimą.

    Greitam valymui dažniausiai užtenka mechaninio darbo ir kelių įrankių. Atvėsus įrangai, nuo grotelių ir dangčio vidinės pusės nugramdykite apnašas šepečiu ar metaline mentele, o pelenus ir nuosėdas išsiurbkite tik visiškai atvėsusius, geriausia tam pritaikytu siurbliu.

    Vidinių paviršių, kurie liečiasi su maistu, nerekomenduojama apdoroti agresyviais chemikalais. Vietoje to efektyviai veikia kantrus gramdymas, sausas šveitimas ir šiltas vanduo su švelnia priemone tik toms vietoms, kurios nėra tiesiogiai maisto ruošimo zonoje.

    Grotelių valymui dažnai pasirenkami vieliniai šepečiai, tačiau jie kelia riziką, jei nuo jų atšoka šereliai ir lieka ant metalo. Saugiau naudoti nesuteptą metalinę kempinę arba suglamžytą aliuminio foliją, o jei vis dėlto renkatės vielinį šepetį, pabaigoje perbraukite nailoniniu šepečiu ir patikrinkite, ar neliko atplaišų.

    Viena pavojingiausių klaidų yra vadinamasis kontrolinis išdeginimas, kai rūkykla sąmoningai įkaitinama iki maksimumo tikintis, kad karštis sudegins riebalus kaip orkaitės savaiminio išsivalymo režimas. Toks būdas didina nekontroliuojamo gaisro riziką ir gali pakenkti įrangai, todėl saugiau apnašas šalinti įprastais, mechaniniais metodais.

    Išorę paprastai pakanka nuvalyti universaliu valikliu ir minkšta šluoste, kad metalas atrodytų tvarkingai. Po valymo naudinga plonu sluoksniu patepti metalines dalis maistiniu aliejumi ar kepimo purškikliu, nes tai padeda mažinti rūdžių tikimybę, ypač jei rūkykla laikoma lauke.

    Reguliari priežiūra atsiperka: mažiau kartumo skonio, tolygesnė trauka, mažesnė nemalonių kvapų rizika ir ilgesnis rūkyklės tarnavimo laikas. Svarbiausia taisyklė išlieka viena: pelenus ir riebalus tvarkykite tik tada, kai įranga visiškai atvėsusi, o valymą planuokite taip pat nuosekliai kaip ir patį rūkymą.

  • „Press rally 2026“ startas Molėtuose: kur ir kada stebėti ralio sprintus bei ekipažų paradą

    2026 metais gegužės 28 ir 29 dienomis Molėtai taps automobilių sporto bendruomenės susitikimo vieta: čia prasidės tradicinis „Press rally 2026“. Renginio organizatoriai kviečia miestiečius ir svečius gyvai pamatyti ralio automobilius, pabendrauti su ekipažais ir stebėti pirmąsias varžybų akimirkas.

    „Press rally“ laikomas vienu geriausiai žinomų žurnalistų automobilių ralių Baltijos šalyse, į kurį kasmet susirenka žiniasklaidos atstovai, automobilių sporto mėgėjai ir partneriai iš transporto sektoriaus. Tokie renginiai miestams paprastai atneša ir papildomą naudą: didesnius turistų srautus, užimtumą apgyvendinimo bei maitinimo vietose, aktyvesnį savaitgalio centrą.

    Molėtų renginiai gegužės 28 dieną

    Pirmoji ralio diena Molėtuose prasidės vakare. Gegužės 28 dieną 19.00 valandą Molėtų universalioje daugiafunkcinėje aikštėje, esančioje Ąžuolų g. 10, numatytos varžybos dėl Molėtų mero taurės.

    Žiūrovams tai patogi proga pamatyti, kaip ekipažai startuoja sezono ritmu ir kokiu tempu važiuoja trumposiose rungtyse. Tokie miesto sprintai dažnai tampa labiausiai matoma dalimi tiems, kurie į ralį atvyksta pirmą kartą.

    Oficialus startas gegužės 29 dieną

    Gegužės 29 dieną 8.30 valandą Vilniaus g. 44 bus duotas oficialus „Press rally 2026“ startas. Netrukus po jo, 8.45 valandą, prie Molėtų sporto centro prasidės rungtis „Febi I“.

    Organizatoriai primena, kad tikslus judėjimas tarp vietų ir žiūrovų srautai priklausys nuo dalyvių grafiko, todėl į renginius verta atvykti kiek anksčiau. Stebint varžybas svarbu laikytis saugumo reikalavimų ir klausyti renginio tvarkdarių bei pareigūnų nurodymų.

  • Pamiršote vieną žingsnį kepant rostbifą: mėsa gali likti šlapia ir prarasti traškią plutą

    Net ir brangus jautienos kepsnys gali nuvilti, jei kepant padaroma viena paprasta klaida. Dažniausiai ji susijusi ne su prieskoniais ar temperatūra, o su tuo, kur kepimo inde guli mėsa ir kaip cirkuliuoja karštis.

    Kulinarijos specialistai pabrėžia, kad rostbifą verta kepti pakeltą nuo skardos dugno ant metalinių grotelių. Taip karštas oras tolygiau pasiekia visas puses, o kepimas tampa stabilesnis, ypač kai gabalas didesnis ir kepa ilgiau.

    Praktinė nauda dar akivaizdesnė apačioje: mėsa neguli savo sultyse ir riebaluose, todėl nesuminkštėja ir nepraranda apskrudusios plutelės. Jei rostbifas kepa tiesiai skardoje, apatinė pusė dažniau ne kepa, o tarsi troškinasi, o tekstūra tampa vandeninga.

    Dar vienas argumentas, kurį dažnai mini namų virtuvės entuziastai, yra padažai. Kai sultys ir riebalai laša į skardą atskirai nuo mėsos, juos patogiau panaudoti padažui ar sultiniui, o pats kepsnys išlieka sausesnis išorėje ir sultingas viduje.

    Šiam žingsniui nereikia jokios sudėtingos įrangos: pakanka paprastų metalinių kepimo grotelių, kurios telpa į skardą. Dažnas būdas yra pirmiausia apkepti mėsą, o tuomet perkelti ją ant grotelių ir kepti iki norimo iškepimo lygio.

    „Jei mėsa guli sultyse, ta pusė tampa keista ir praranda plutą“, – sakė vienas kulinarijos diskusijų dalyvis.

    Maža detalė dažnai turi didžiausią efektą: pakėlus rostbifą nuo skardos dugno, lengviau išlaikyti traškią išorę, švaresnį kepimą ir geresnę galutinę tekstūrą. Jei namuose kepate rečiau, būtent ši smulkmena gali atskirti šventinį rezultatą nuo tiesiog brangiai kainavusio nusivylimo.

  • Julios Child virtuvės paslaptis: retro įrankis, kurį šiandien daugelis pamiršo

    Amerikiečių virtuvės legenda Julija Child garsėjo ne tik prancūziškos virtuvės populiarinimu, bet ir atviru susižavėjimu praktiškais virtuvės įrankiais. Ji ne kartą pabrėžė, kad mėgsta daiktus, kurie taupo laiką ir padeda pasiekti stabilų rezultatą, net jei tai nėra moderniausia įranga.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – vadinamoji „Foley“ šakutė, kurią Child pademonstravo 1963 metais laidoje The French Chef. Ji ją pristatė kaip ypač naudingą maišymo šakutę ir atkreipė dėmesį į ilgas, plokščias, maždaug 90 laipsnių kampu užlenktas šakutes.

    Tokia forma leido tolygiai trinti bulves, išplakti kiaušinius, permaišyti padažus ar net persijoti sausus produktus, pavyzdžiui, miltus. Dėl universalumo šis įrankis tapo nuolatiniu Child virtuvės palydovu ir ilgainiui pradėtas sieti būtent su ja.

    Ši šakutė buvo vienas iš JAV Minesotos valstijoje veikusios „Foley“ kompanijos gamintų virtuvės reikmenų. Įmonė pradėjo veiklą 1926 metais, o vėliau asortimentą išplėtė nuo maisto malūnėlių iki įvairių pjaustyklių, sijotuvų ir kitų namų virtuvei skirtų sprendimų.

    1950-aisiais „Foley“ vardas JAV buvo plačiai žinomas, tačiau 1982 metais, po susijungimo su kita verslo kryptimi, virtuvės įrankių gamyba buvo nutraukta. Vis dėlto pats dizainas neišnyko: panašaus tipo įrankiai iki šiol parduodami kitais pavadinimais ir vis dar vertinami dėl paprastumo bei patvarumo.

    Pastaraisiais metais susidomėjimą tokiais daiktais sustiprino ir retro virtuvės tendencijos, ir noras turėti mažiau, bet universalesnių įrankių. Child virtuvės paveldas taip pat išliko matomas muziejuose: jos virtuvės ekspozicija nuo 2012 metų pristatoma Smithsonian institucijoje, o „Foley“ šakutė buvo įtraukta ir į parodą, skirtą jos gyvenimui bei įtakai.

    Šiandien, kai virtuvėje gausu elektrinių prietaisų, toks paprastas įrankis primena, kad rezultatą dažnai lemia ne technologijų kiekis, o gerai parinktas, patikimas daiktas. Būtent todėl „Foley“ šakutė ir toliau atranda vietą namų virtuvėse, ypač tarp mėgstančių gaminti be perteklinių priedų.

  • Molėtų rajono NMPP: ketvirtokai lenkia šalį, bet aštuntokų matematika siunčia rimtą signalą

    Kiek mokinių dalyvavo ir kaip vertinta

    Molėtų rajono savivaldybės ugdymo įstaigose 2025–2026 mokslo metais Nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose (NMPP) dalyvavo 125 ketvirtų klasių ir 117 aštuntų klasių mokinių. Ketvirtokams lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) bei matematikos patikrinimai antrus metus iš eilės yra privalomi.

    Mokinių pasiekimai vertinti keturiais lygiais: slenkstiniu, patenkinamu, pagrindiniu ir aukštesniuoju. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, galėjo dirbti ilgiau, o dalis užduočių jiems buvo neprivalomos.

    4 klasė: rezultatai virš šalies, bet matomas kritimas

    Ketvirtų klasių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) vidurkis Molėtų rajone siekė 69,7 proc. ir buvo aukštesnis už šalies vidurkį, kuris sudarė 67,2 proc. Vis dėlto, palyginti su 2024–2025 mokslo metais, savivaldybės vidurkis sumažėjo 8,9 proc. punkto.

    Skaitymo patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 16,8 proc. ketvirtokų, pagrindinį lygį pasiekė 61,6 proc., patenkinamą 16 proc., slenkstinį 5,6 proc. Svarbus pokytis tas, kad aukštesnįjį lygį pasiekusių dalis per metus sumažėjo nuo 31,5 proc. iki 16,8 proc.

    Ketvirtų klasių matematikos vidurkis sudarė 68,1 proc. ir buvo labai arti šalies vidurkio, siekusio 68,6 proc. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, Molėtų rajono vidurkis sumažėjo 5,6 proc. punkto, tačiau mažėjo ir bendras šalies rodiklis.

    Matematikoje aukštesnįjį lygį pasiekė 16 proc. ketvirtokų, pagrindinį 62,4 proc., patenkinamą 17,6 proc., slenkstinį 4 proc. Ne pasiekusių slenkstinio lygio šiais mokslo metais nebuvo, kai 2024–2025 mokslo metais patenkinamo lygio nepasiekė 5,1 proc. mokinių.

    8 klasė: skaitymas stabilus, matematika išlieka silpniausia vieta

    Aštuntų klasių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) vidurkis Molėtų rajone siekė 71,3 proc. ir buvo artimas šalies vidurkiui, kuris sudarė 71,6 proc. Per metus savivaldybės vidurkis sumažėjo 3,2 proc. punkto ir tapo nežymiai mažesnis už šalies rodiklį.

    Skaityme aukštesnįjį lygį pasiekė 6,8 proc. aštuntokų, pagrindinį 90,6 proc., patenkinamą 2,6 proc. Nei slenkstinio, nei žemesnio už jį lygio šioje dalyje nepasiekė nė vienas mokinys, tačiau ryškiai krito aukštesniojo lygio dalis nuo 20,6 proc. iki 6,8 proc.

    Didžiausi iššūkiai fiksuoti aštuntų klasių matematikos patikrinime: Molėtų rajono vidurkis siekė 49,1 proc., o šalies 50,3 proc. Nors atotrūkis nuo šalies sumažėjo, savivaldybės vidurkis per metus krito 7,7 proc. punkto.

    Matematikoje aukštesnįjį lygį pasiekė 1,7 proc. aštuntokų, pagrindinį 52,1 proc., patenkinamą 34,2 proc., slenkstinį 6,8 proc. Slenkstinio lygio nepasiekė 5,1 proc. mokinių, o patenkinamo lygio nepasiekusių dalis išaugo iki 11,9 proc., kai 2024–2025 mokslo metais ji sudarė 4 proc.

    Ką žada savivaldybė ir ką svarbu žinoti tėvams

    Savivaldybė nurodo, kad kitais mokslo metais mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygio, bus sudaromi individualūs mokymosi pasiekimų gerinimo planai. Penktose ir I gimnazijos klasėse numatoma vienam dalykui skirti ne mažiau kaip 20 konsultacijų, kad mokiniai sustiprintų spragas ir sėkmingiau mokytųsi toliau.

    NMPP rezultatai neturi įtakos mokinio perkėlimui į aukštesnę klasę, tačiau jie laikomi svarbiu diagnostiniu įrankiu, padedančiu mokykloms ir tėvams laiku pastebėti, kuriose vietose reikia papildomos pagalbos. Informaciją apie konkretaus mokinio rezultatus ir jų reikšmę tėvams teikia mokykla.

  • Bumeriai prisimins: šis retro sausainių spaudas vėl madingas, bet ar tikrai vertas dėmesio?

    Virtuvės madose vis dažniau grįžtama prie praeities: nuo emaliuotų puodų iki rankinių virtuvės įrankių. Vienas ryškiausių sugrįžimų pastaraisiais metais – sausainių spaudas, dar vadinamas sausainių pistoletu, kuriuo namų kepėjai ypač mėgo naudotis 1960–1970 metais.

    Tai įrankis, į kurį įdedama tešla, o paspaudus mechanizmą ji išspaudžiama per diską su raštu. Taip galima greitai suformuoti vienodo dydžio ir vienodų ornamentų sausainius, kurie atrodo tvarkingai net be didelių konditerinių įgūdžių.

    Senasis spaudas: patogu, bet ne visada

    Nors idėja paprasta, praktikoje senieji metaliniai spaudai dažnai turėjo savų kaprizų. Per šilta tešla linkusi ištižti ir prarasti formą, o per šalta – sunkiai spaudžiasi, todėl sausainiai išeina netolygūs arba visai nesiformuoja.

    Dar viena problema – priežiūra. Dėl smulkių detalių spaudą reikia kruopščiai išardyti ir išplauti, o netinkamai valant lengva pažeisti mechanizmą arba palikti tešlos likučių, kurie vėliau gali sugadinti skonį ir higieną.

    Nauji modeliai lengvesni, bet ne visada patvaresni

    Šiandien parduotuvėse vyrauja modernesni sausainių spaudai, dažnai gaminami iš plastiko ir neretai turintys ergonomiškesnę rankeną. Gamintojai akcentuoja, kad juos lengviau laikyti, paprasčiau plauti, o komplektuose būna daugiau raštų diskų.

    Vis dėlto pirkėjų atsiliepimai rodo, kad dalis naujų modelių nusileidžia seniesiems patvarumu. Dažniausi nusiskundimai siejami su mechanizmo ilgaamžiškumu ir sausainių vienodumu: net nedidelis tešlos konsistencijos nukrypimas gali lemti, kad raštas bus neryškus arba sausainis neprilips prie skardos taip, kaip turėtų.

    Ar verta pirkti, jei norite dailių sausainių?

    Sausainių spaudas gali būti puikus sprendimas, jei mėgstate klasikinius trapios tešlos sausainius ir norite greitai pagaminti daug vienodų kepinių šventėms. Svarbiausia sąlyga – tinkama tešla: ji turi būti pakankamai minkšta spaudimui, bet ne per skysta, kad išlaikytų reljefą.

    Tačiau jei tikslas – itin preciziškos formos ar modernesnis dekoras, dažnai patikimiau veikia konditerinis maišelis su antgaliais arba paprasti formavimo būdai, pavyzdžiui, raštuoto stiklinės dugno įspaudai. Tokie metodai suteikia daugiau kontrolės, o valymas paprastai būna greitesnis.

    Retro spaudas išlieka žavus dėl nostalgijos ir estetikos, bet kasdieniam naudojimui jis ne visada tampa universaliu favoritų įrankiu. Galutinis atsakymas priklauso nuo to, ar mėgstate eksperimentuoti su tešlos konsistencija ir ar jums svarbiau greitis, ar maksimalus tikslumas.

  • Molėtų rajone – dar viena sutartis pareigūnei pritraukti: savivaldybė skirs 10 000 eurų išmoką

    Molėtų rajone – dar viena sutartis pareigūnei pritraukti: savivaldybė skirs 10 000 eurų išmoką

    Molėtų rajono savivaldybė tęsia trūkstamų policijos pareigūnų pritraukimo programą ir gegužės 20 dieną pasirašė dar vieną trišalę sutartį dėl finansinės skatinimo priemonės. Sutartis skirta pareigūnei, kuri dirbs Molėtų rajono policijos komisariate.

    Dokumentą pasirašė Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Renatas Vitkauskas ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Irma Balčiūnienė.

    Pagal sutarties sąlygas savivaldybė skirs vienkartinę 10 000 eurų skatinamąją išmoką. Mainais pareigūnė įsipareigoja ne trumpiau kaip penkerius metus dirbti Molėtų rajono policijos komisariate.

    Kaip veikia pritraukimo programa

    Priemonė įgyvendinama pagal savivaldybės tarybos patvirtintą trūkstamų policijos pareigūnų pritraukimo programą. Tokios sutartys savivaldybei leidžia greičiau užpildyti pareigybes, kai atranka ir pareigūnų parengimas užtrunka, o konkurencija dėl specialistų tarp regionų išlieka didelė.

    Savivaldybė pabrėžia, kad programos tikslas yra stiprinti viešąjį saugumą rajone ir sudaryti palankesnes sąlygas pritraukti bei išlaikyti policijos pareigūnus. Praktikoje tai reiškia ne tik finansinę paskatą atvykstantiems pareigūnams, bet ir aiškesnį abipusį įsipareigojimą, kad rajone būtų užtikrintas stabilus pajėgų komplektavimas.

    Kodėl savivaldybės įsitraukia

    Pastaraisiais metais vis daugiau savivaldybių Lietuvoje ieško būdų prisidėti prie viešojo saugumo užtikrinimo, ypač ten, kur pareigūnų trūkumas tampa kasdieniu iššūkiu. Vienkartinės išmokos ar kitos motyvacinės priemonės dažniausiai siejamos su įsipareigojimu dirbti konkrečioje teritorijoje nustatytą laiką, kad investicija duotų apčiuopiamą rezultatą.

    Molėtų rajono savivaldybė teigia, kad tokia kryptis padeda gerinti paslaugų prieinamumą gyventojams ir užtikrinti greitesnę reakciją į įvykius. Taip pat tikimasi, kad nuosekliai tęsiama programa ilgainiui prisidės prie mažesnės pareigūnų kaitos ir stabilesnio darbo organizavimo rajone.

  • Virtuvės žvaigždė Altonas Brownas atskleidė triuką: šis audinys sukuria tobulą kepsnio plutelę

    Žinomas kulinarijos laidų vedėjas ir maisto mokslo entuziastas Altonas Brownas pasidalijo metodu, kuris iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keistas, tačiau žada vieną dalyką – ypač traškią ir sodraus skonio jautienos kepsnio plutelę. Jo teigimu, svarbiausias įrankis čia ne prieskonių mišinys ar brangi įranga, o maistinis marlės tipo audinys.

    Brownas rekomenduoja stambų jautienos šonkaulių kepsnį įsigyti likus maždaug penkioms dienoms iki kepimo. Mėsą jis išvynioja iš pakuotės, labai gerai nusausina popieriniais rankšluosčiais, tuomet apgaubia maistiniu audiniu ir deda į šaldytuvą ant grotelių, kad oras laisvai cirkuliuotų.

    „Tikslas nėra brandinimas, o kuo sausesnis mėsos paviršius, kad kepant susiformuotų ryški, traški plutelė“, – sakė Altonas Brownas, aiškindamas, kodėl šis paruošimas veikia.

    Šio metodo esmė paprasta: kuo sausesnis mėsos išorinis sluoksnis, tuo lengviau kepant pasiekiamas intensyvus apskrudimas. Būtent tada efektyviausiai vyksta Mailardo reakcija – cheminiai procesai, kurie aukštoje temperatūroje sukuria skrudinimo aromatus, rudą spalvą ir sodresnį skonį.

    Tiesa, tokiai procedūrai reikia vietos šaldytuve, o higiena tampa ypač svarbi: mėsa turi būti laikoma stabiliai šaltai, atskirai nuo paruoštų valgių, o paviršius neturi liestis su kitais produktais. Praktikoje padeda skarda su nuvarvėjimo padėklu ir grotelėmis, kad mėsa negulėtų savo sultyse.

    Kalbėdamas apie patį kepimą, Brownas pirmenybę teikia šonkauliams su kaulu ir ragina jų nenuimti iki pat pabaigos. Kaulas veikia kaip savotiška apsauga nuo perkepimo ir padeda tolygiau paskirstyti karštį, o iškepus jį galima atskirti ir mėsą pjaustyti patogiau.

    Prieskonių klausimu jis laikosi minimalizmo: druska, rupiai maltas juodasis pipiras ir jautienos taukų įtrynimas. Tokia schema leidžia išryškėti mėsos skoniui, o druska, prilipdama prie sausesnio paviršiaus, prisideda prie tvirtesnės plutelės formavimosi.

    Vis dėlto saugiausias kelias į norimą rezultatą – naudoti įsmeigiamą termometrą ir orientuotis į pageidaujamą vidaus temperatūrą, nes skirtingo dydžio kepsniai ir orkaitės kepa nevienodai. Jei mėsa patiekiama labai rausva, kai kuriems ji gali pasirodyti per mažai iškepusi, todėl temperatūrą verta prisitaikyti pagal skonį, tačiau audinio džiovinimo žingsnio Brownas siūlo nepraleisti.